Byla 2-758-622/2011
Dėl skolos, delspinigiu ir palukanu priteisimo

1Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teisejas Audrius Saulenas, sekretoriaujant Monikai Pociutei, dalyvaujant ieškovo UAB „Rekosta“ direktoriui Kestuciui Stasyciui, ieškovo atstovui advokatui Egidijui Giedraiciui, atsakovui ukininkui N. M., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo UAB „Rekosta“ ieškini atsakovui ukininkui N. M. del skolos, delspinigiu ir palukanu priteisimo.

2Teismas, išnagrinejes civiline byla, n u s t a t e :

3Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 119 912, 78 Lt skola, 4 388, 34 Lt delspinigius,

410 861,14 Lt palukanas, šešiu procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, bylinejimosi išlaidas. Nurode, jog atsakovas netinkamai vykde savo sutartinius isipareigojimus, neatsiskaite už atliktus statybos darbus ir liko skolingas 119 912,78 Lt. Atsakovui už netinkama sutarties vykdyma yra paskaiciuoti 4 388,34 Lt delspinigiai. Praleides pinigines prievoles ivykdymo termina užsakovas privalo moketi už termino praleidima sutarciu ar istatymu numatytas palukanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsakovui paskaiciuotos 10 861,14 Lt palukanos. Atsakovas taip pat privalo moketi istatymo nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.

5Ieškovo atstovas ieškini palaiko ir prašo i patenkinti.

6Atsakovas atstovai su ieškiniu nesutiko ir prašo ji atmesti. Nurode, jog yra visiškai atsiskaites dar 2008-10-28 ir jokios prievoles pagal rangos sutarti šaliu nebesieja. Tai, jog atsakovas yra visiškai atsiskaites su ieškovu patvirtina ieškovo išduotas atsiskaitymo fakta patvirtinantis dokumentas, kuriame ieškovas patvirtina atsiskaitymo fakta.

7Ieškinys tenkintinas.

8Byloje nustatyta, kad 2006-12-04 tarp šaliu buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kuria ieškovas isipareigojo atlikti statybos darbus atsakovui priklausanciame žemes sklype, esanciame Žadvainu kaime, Rietavo savivaldybeje, o atsakovas isipareigojo apmoketi už darbus pagal atliktu statybos darbu perdavimo – priemimo aktus (1, 2, 5 sutarties punktai, b. l. 16). Tarp šaliu kilo gincas ar atsakovas yra ivykdes savo prievole visiškai atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus.

9Statybos rangos sutartis iš kitu rangos sutarciu išskiriama pagal savo dalyka – tai sutartis del statinio statybos ar kitu statybos darbu atlikimo. Statybos rangos sutartimi rangovas isipareigoja per sutartyje nustatyta termina pastatyti pagal užsakovo užduoti statini arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui butinas statybos darbams atlikti salygas, priimti darbu rezultata ir sumoketi sutartyje nustatyta kaina (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikes sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengima perduoti atliktu darbu rezultata arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie ivykdyta darbu etapa, o šis turi nedelsiant pradeti ju priemima (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbu perdavimas ir priemimas iforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Abieju sutarties šaliu pasirašomas darbu perdavimo–priemimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todel turi didele reikšme vykdant statybos rangos sutarti: jame fiksuojami nustatyti darbu trukumai, o ju nenurodymas akte reiškia trukumu nekonstatavima, todel trukumu faktu veliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbu perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbu rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbu priemimo faktu susijes apmokejimas rangovui už atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilineje byloje A. Š. TUB „Be priekaištu“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkricio 27 d. nutartis civilineje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilineje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009).

10Pagal CPK 176 straipsnio 1 dali irodinejimo tikslas – tai teismo isitikinimas, pagristas byloje esanciu irodymu tyrimu ir ivertinimu, kad tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. fakta galima pripažinti irodytu, jeigu byloje esanciu irodymu, kuriuos visapusiškai, laikydamasis irodymu vertinimo taisykliu, ivertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo isitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais; jokie irodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Ivertindamas irodymus, teismas turi ivertinti kiekvieno irodymo irodomaja reikšme ir iš irodymu viseto duomenu padaryti išvadas. Vertindamas irodymu viseta, teismas turi isitikinti, kad pakanka duomenu išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nera esminiu prieštaravimu, paneigianciu tokias išvadas. Teismas, vertindamas irodymus, turi vadovautis ne tik irodinejimo taisyklemis, bet ir logikos desniais, pagal vidini isitikinima padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti irodymus, vadovaujantis vidiniu isitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti viena ar kita irodyma. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas teismu praktika del CPK normu, reglamentuojanciu irodinejima ir irodymu vertinima, aiškinimo ir taikymo, ne karta yra pažymejes, kad irodymu vertinimas pagal CPK 185 straipsni reiškia, jog bet kokios gincui išspresti reikšmingos informacijos irodomaja verte nustato teismas pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais. Irodymu vertinimas civilineje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikru faktiniu aplinkybiu buvima teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla dideliu abejoniu del tu aplinkybiu egzistavimo. Teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tada, kai byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti, jog labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilineje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilineje byloje Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Mariu žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsejo 19 d. nutartis, priimta civilineje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VI Registru centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvima padaryti irodymu pakanka, jeigu byloje esantys irodymai leidžia labiau tiketi, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pažymejes, kad irodymu pakankamumo klausimas turi buti sprendžiamas atsižvelgiant i ginco pobudi ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ivertindamas irodymus teismas vadovaudamasis istatymo reikalavimais ir remdamasis logikos desniais turi spresti apie visu byloje surinktu faktiniu duomenu (irodymu) tikruma, sasajuma, leistinuma, tarpusavio ryši, pakankamuma irodinejimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistine“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.).

11Nagrinejamu atveju byloje esanciu irodymu visuma leidžia daryti labiau tiketina išvada, jog ieškovas atliko visus sutartyje numatytus darbus, o atsakovas už darbus nera visa apimtimi atsiskaites. Atsakovas remiasi ieškovo direktoriaus Nacionalinei mokejimu agenturai rašytu raštu, kuriame nurodoma, kad pagal rangos sutarti del kaimo turizmo sodybos statybos Rietavo savivaldybeje, Žadvainiu kaime, N. M. yra visiškai atsiskaites (b. l. 76). Taciau kiti irodymai patvirtina, kad ukininkas N. M. pateike prašyma ieškovui del 120 000 Lt gražinimo ir mokejimo atidejimo taikymo (b. l. 88). Ieškovas toki prašyma patenkino (b. l. 90). Atsakovas yra pasirašes 2010-05-31 skolu suderinimo akta, pagal kuri atsakovas pripažino, kad ieškovui yra skolingas 119 912,78 Lt (b. l. 29). Tokia pat skola patvirtina ir ieškovo pateikta buhalterine pažyma (b. l. 28). Pažymetina ir tai, jog teikdamas prieštaravimus del teismo isakymo ukininkas N. M. remesi visai kitomis aplinkybemis (netinkamai atliktu darbu kokybe), negu atsikirsdamas i ieškini (b. l. 46). Prievoles turi buti vykdomos sažiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal istatymu ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Kadangi ieškovas nera ivykdes savo prievoles sumoketi visa atliktu darbu kaina, teisetas ir pagristas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 119,912,78 Lt skola. Taip pat pagristas ir reikalavimas priteisti sutartyje numatytus delspinigius bei palukanas, kuriu dydžio atsakovas negincijo (CK 6.37, 6.261, 6.210 straipsniai). Kadangi ieškinys yra tenkinamas visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmoketi bei ieškovo turetos išlaidos del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo (b. l. 108, CPK 93 straipsnis).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

13Ieškovo ieškini patenkinti visiškai. Priteisti ieškovui UAB „Rekosta“ 119 912,78 Lt skola, 4388,34 Lt delspinigius, 10 861,14 Lt palukanas iš atsakovo ukininko N. M..

14Priteisti ieškovui UAB „Rekosta“ 6 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme (2010-06-07) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo bei 9 243,24 Lt bylinejimosi išlaidas iš atsakovo ukininko N. M..

15Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipedos apygardos teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai