Byla e2A-694-258/2019

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,EM3“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „EM3“ ieškinį atsakovui P. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 506,85 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas P. P. nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. dirbo ieškovės įmonėje, tačiau nutraukus darbo santykius, atsakovas negrąžino ieškovei mobiliojo ryšio telefono aparato ir toliau naudojosi telefono numeriu ( - ). Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d., po ko telefono numeris buvo perkeltas kitam operatoriui, atsakovas naudojosi telefonu ieškovės sąskaita už 660,89 EUR. Atsakovas sumokėjo 154,04 EUR, todėl nesumokėta suma sudaro prašomą priteisti sumą 506,85 EUR.

72.

8Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad į paslaugų ataskaitas yra įtrauktas mokestis už ryšio įrangą (20,66 EUR), tačiau telefono numeriui ( - ), dėl kurio yra kilęs ginčas, buvo priskirtas kitas telefono aparatas, kuriuo naudojosi ne atsakovas, o kitas asmuo (atsakovo žiniomis – I. K.). Dėl nurodyto už ryšio įrangą atsakovas neturi pareigos mokėti už telefono įrangą, kuria nesinaudojo nei laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d., nei po darbo santykių nutraukimo. Atsakovas neneigė, kad naudojosi nurodytu numeriu (( - )), tačiau išlaidas grynaisiais pinigais kompensuodavo ieškovei.

93.

10Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 6 791,20 EUR skolos bei procesines palūkanas. Priešinį reikalavimą grindė aplinkybe, jog atsakovas už ieškovę įvykdė prievolę trečiojo asmens atžvilgiu, t. y. apmokėjo UAB „Prime Auto“ ieškovei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras bei dar dvi PVM sąskaitas – faktūras kitiems asmenims.

114.

12Ieškovė su priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad priešieškinis negali būti tenkinamas, nes 2015 m. spalio 20 d. PVM sąskaita Nr. PA0005461 buvo apmokėta direktoriaus A. V., ką patvirtina avanso apyskaita; 2015 m. spalio 21 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. PA0005469 bei PVM sąskaita faktūra SIPR Nr. 160601 buvo apmokėta direktoriaus A. V.; 2015 m. gruodžio 15 d. pinigų priėmimo kvitas VIP Nr. 0849669 nėra įtrauktas į ieškovo apskaitą, kadangi nebuvo pateiktas, todėl laiko, kad tokios paslaugos nebuvo suteiktos; 2016 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymas pagal išankstinę sąskaitą neįtrauktas į ieškovo apskaitą, nes nebuvo pateiktas, todėl laiko, kad tokios paslaugos nebuvo suteiktos; 2016 m. birželio 2 d. PVM sąskaita – faktūra apmokėta 2016 m. spalio 19 d. direktoriaus, kai atsakovas jau nebedirbo įmonėje; 2016 m. liepos 22 d. PVM sąskaita – faktūra SIPR Nr. 1600785 apmokėta ieškovo direktoriaus. Ieškovė pabrėžė, kad nutraukus darbo santykius su atsakovu, su juo buvo visiškai atsiskaityta, todėl tokie reikalavimai turėjo reiškiami per tris mėnesius nuo darbo santykių nutraukimo, bet ne po 14 mėnesių. Be to, ieškovės vertinimu, atsakovas už ieškovę jokių prievolių CK 6.50 straipsnio 1 dalies pagrindu neatliko.

13II.

14Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo P. P. ieškovės UAB „EM3“, naudai 258,28 EUR nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 254,49 EUR bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės UAB „EM3“ atsakovo P. P. naudai priteisė 6791,20 EUR sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 153 EUR bylinėjimosi išlaidų.

176.

18Teismas nurodė, kad atsakovui neigiant ginčo telefono aparato perdavimo aplinkybę bei esant į bylą pateiktam UAB „Tele2“ raštui, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. ginčo telefono numeris ( - ) buvo naudojamas su telefono aparatu, kurio ( - ), taip pat nurodymą, kad nurodytas telefono numeris ginčo laikotarpiu (2016 m. spalio 1 d. – 2017 m. birželio 1 d.) buvo naudojamas su kitu aparatu, t. y. su tuo, apie kurį kalba ieškovė, turi įrodyti pati ieškovė (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismas sprendė, kad atsakovui nekyla pareiga apmokėti ieškovei išlaidų nurodytu laikotarpiu už telefono aparatą „Apple iPhone 6S 64GB“, įvertinus paties ryšio operatoriaus nurodytą faktą, kad nurodytu laikotarpiu telefono numeris ( - ) buvo naudojamas su telefono aparatu, kurio nurodytas IMEI nesutampa su ieškovės nurodyto telefono aparato „Apple iPhone 6S 64GB“ IMEI kodu.

197.

20Teismas nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. šalių nesiejo darbo teisiniai santykiai, t.y. jie buvo nutraukti 2016 m. rugsėjo 30 d. tai sąlygoja išvadą, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. šalių nesiejant sutartiniams santykiams, ieškovės prašoma priteisti suma už naudojimąsi mobiliojo ryšio paslaugomis ginčo telefono numeriu yra vertinama vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Teismas sprendė, kad ištirti įrodymai sąlygoja išvadą, kad ieškovė neįrodė dviejų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, t. y. 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaita - faktūra M Nr. 17110644900 169,69 EUR sumai (už ginčo telefono numerį 55,42135 EUR), nes jos pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2016 m. spalio 31 d. ji apmokėjo ne PVM sąskaitą faktūrą M Nr. 17110644900 169,69 EUR sumai, o PVM sąskaitą – faktūrą M Nr. 17110071490 197,78 EUR sumai; taip pat neapmokėjo 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos – faktūros M Nr. 17113570737 206,51 EUR sumai. Dėl nurodyto iš ieškovės prašomos priteisti 506,85 EUR sumos atimtinos nurodytose sąskaitose nurodomos ginčo telefono numeriui paskaičiuotos sumos, t. y. 55,42135 EUR ir 68,15973 EUR, viso 123,58108 EUR. Taip pat teismas konstatavo, kad ryšio įranga (ieškovės nurodytas telefono aparatas „Apple iPhone 6S 64GB“) atsakovui nebuvo perduotas, dėl ko iš ieškovės prašomos priteisti sumos atimtinas ryšio operatoriaus nurodytas ryšio įrangos (telefono aparato) mokestis, viso 124,993 EUR ((20,6600 EUR + 21 proc. PVM) x 5 (pagal sąskaitas Nr. 17111221520, Nr. 17111807196, Nr. 17112393351, Nr. 17112980998, Nr. 17114164280) ir konstatuotina, kad ieškovei iš atsakovo priteistina nuostolių suma sudaro 258,28 EUR (506,85 EUR – 123,58108 EUR – 124,993 EUR).

218.

22Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras, dėl kurių apmokėjimo atsakovas reiškia reikalavimą ieškovei, nustatė, kad visas penkias PVM sąskaitas faktūras ieškovės atžvilgiu išrašė Porsche automobilių salonas, UAB „Prime auto“ – 2015 m. spalio 20 d., 2015 m. spalio 21 d., 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. birželio 2 d. ir 2016 m. liepos 22 d. Už automobiliui Porsche 911 Turbos S, valst. Nr. ( - ) VIN Nr. ( - ), suteiktas paslaugas buvo išrašytos trys sąskaitos faktūros - 2015 m. spalio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PA0005461 532,65 EUR sumai, 2016 m. kovo 18 d. PVM sąskaita faktūra SIPR Nr. 160601 484,40 EUR sumai, 2016 m. birželio 2 d. PVM sąskaita faktūra SIPR Nr. 161394 12704,33 EUR sumai ir kuri buvo apmokėta iš dalies (1500,00 EUR suma grynais). Ankstesnės dvi sąskaitos taip pat buvo apmokėtos grynais pinigais, ką patvirtina ne tik atsakovo pateikti prie sąskaitų faktūrų pinigų paėmimo kvitai, bet ir automobilių salono 2018 m. kovo 21 d. raštas teismui, kuriame nurodyta, kad šias sąskaitas faktūras salonui apmokėjo P. P., kuris pristatydavo į saloną sąskaitose nuodytą automobilį. Teismas taip pat nurodė, kad į bylą pateikta Finansinės nuomos sutartis Nr. 201500449 patvirtina aplinkybę, kad ieškovė 2015 m. vasario 17 d. sudarė automobilio Porsche 911 Turbo S, finansinio lizingo sutartį ir buvo lizingo gavėja, kuriai sutarties bendrųjų sąlygų 4 punktu perėjo pareiga rūpintis ir išlaikyti lizinguotą daiktą. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai bendrovės vidaus avansinės apyskaitos nepaneigia aukščiau aptartų rašytinių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai, 177 straipsnio 3 dalis).

239.

24Teismas konstatavo, kad automobilio draudimu pagal 2015 m. vasario 17 d. lizingo sutartį turėjo rūpintis ieškovė (lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 5.1. punktas, t. 2, b. l. 101) ir šie rašytiniai įrodymai sąlygoja išvadą, kad atsakovas įvykdė už ieškovę pastarosios prievolę trečiajam asmeniui (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl atsakovo atliktą įmoką draudimui teismas priteisė iš ieškovės atsakovui.

2510.

26Teismui 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą ieškovė kaip atsakovė pagal priešieškinį buvo įpareigota pateikti 2016 metais bendrovės atlikto trumpalaikio turto inventorizacijos aprašą, kaip tai yra reglamentuota LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintose Inventorizavimo taisyklėse. Teismo įpareigojimo ieškovė neįvykdė, todėl atsakovo reiškiamas reikalavimas dėl 1049 EUR apmokėjimo UAB „Pretendentas“ pagal pateiktus rašytinius įrodymus vertinamas vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, darant išvadą, kad ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad 2016 m. sausio 27 d. P. P. buvo apmokėta išankstinio mokėjimo sąskaita, išrašyta UAB „EM3“ už nupirktą kavos aparatą.

2711.

28Teismas padarė išvadą, kad atsakovo pateiktos į bylą PVM sąskaitos, išrašytos ieškovei, buvo apmokėtos atsakovo, viso 6791,20 EUR. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Dėl nurodyto atsakovo reikalavimą dėl 6791,20 EUR sumos priteisimo iš ieškovės teismas pripažino pagrįstu, įrodytu ir tenkinamu (CPK 12, 178, 185 straipsniai, CK 50 straipsnis).

29III.

30Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3112.

32Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-20 sprendimą ir UAB „EM3“ ieškinį patenkinti pilna apimtimi, o P. P. priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

3312.1. Teismas priėmęs ieškinį ir gavęs kitų bylos dalyvių procesinius dokumentus paskiria parengiamąjį teismo posėdį arba nutaria pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamųjų procesinių dokumentų būdu, arba byla skiria nagrinėti iš esmės įvertinęs byloje esančius įrodymus. 2017-11-24 teismas šioje byloje priėmė nutartį, kuria konstatavo, kad bylos nagrinėjimui yra pasirengta ir paskyrė bylos nagrinėjimo iš esmės laiką ir vietą. Teismas, šia nutartimi užkirto kelią ieškovei tikslinti savo ieškinį, o atsakovui kelti savarankiškus reikalavimus šioje byloje. Nepaisant aukščiau išdėstyto ir pažeidžiant CPK, 2017-11-30 atsakovas pateikė priešieškinį, kuris buvo priimtas. Sprendimas šioje byloje buvo priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovė, 2018-01-09, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pateikė teismui patikslintą ieškinį, tačiau jį buvo atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, kad byla yra nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Šiuo teismas pažeidė CPK 17 str. įtvirtintą ginčo šalių lygiateisiškumo principą bei 12 str. įtvirtintą rungimosi principą.

3412.2. Teismas visiškai ignoravo 2018-02-09 UAB „Tele2“ raštą Nr. SD-28157, kuris buvo pateiktas pačiam teismui pareikalavus ir kuriame nurodoma, kad UAB „Tele2“ neturi galimybės pateikti informacijos apie tai koks telefono aparatas buvo naudojamas su telefono numeriu ( - ) laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d., nes tokios informacijos nesaugo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymu. Be kita ko, šią aplinkybę taip pat patvirtina ir 2018-01-10 UAB „Tele2“ pažyma Nr. SD-279. Vertinat šiuos įrodymus, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, visų kitų byloje esančių įrodymų visumoje, akivaizdu, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis nenaudojo jam priskirto telefono aparato yra neįrodyta, priešingai – iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad atsakovas neteisėtai naudojosi telefono aparatu kurio IMEI kodas yra ( - ), ir jis turi pareigą ieškovei sumokėti 124,993 EUR.

3512.3. 2016-11-30 PVM sąskaitoje faktūroje 17111221520 nurodoma, kad ieškovės skola UAB „Tele2“ yra 169,69 EUR (t. y. praėjusio mėnesio sąskaitos Nr. 17110644900 suma). Ieškovė apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą 17111221520 pilna apimtimi 2016-12-23, tokiu būdu apmokėjo ir įsiskolinimą už sąskaitą Nr. 17110644900. Visiškai analogiška situacija yra ir su sąskaita Nr. 17113570737. Ši sąskaita buvo apmokėta 2017-05-26.

3612.4. Ieškovės pateikti dokumentai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir pirmosios instancijos teismo neteisėtai buvo pripažinti vidiniais bendrovės dokumentais, kurie nepatvirtina kad mokėjimai buvo atlikti ne per P. P., nors juose aiškiai nurodyta, įmonės pinigai, skirti apmokėti UAB „Prime auto“ sąskaitas buvo išmokėti ieškovės vadovui – A. V., bet ne P. P..

3712.5. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas įvykdė prievolę už ieškovę UADBB „AON BALTIC“. Iš byloje esančių duomenų niekaip negalima spręsti kokius mokėjimus ir už kokį draudimą atliko atsakovas. Ieškovė teisminio proceso metu ginčijo teisinius santykius su UADBB „AON BALTIC“ todėl natūralu – jokių dokumentų apie nesančius teisinius santykius pateikti negalėjo. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad ieškovė turėjo prievolę mokėti pinigus UADBB „AON BALTIC“ ir kad atsakovas neva įvykdė prievolę už ieškovę. Iš atsakovo pateiktų į bylą dokumentų galima matyti, kad jis atliko mokėjimus UADBB „AON BALTIC“, tačiau kad šie mokėjimai buvo atlikti už ieškovę – galimybės nustatyti nėra. Dar daugiau, kaip matyti – atsakovas UADBB „AON BALTIC“ sumokėjo 1691,83 EUR, nors pagal priminimą matyti, kad ieškovė neva turėjo sumokėti 2981,74 EUR.

3812.6. Pirmosios instancijos teismo šališkumą ir jo sprendimo neteisėtumą aiškiai parodo ir tai, kad atsakovo naudai buvo priteista 1049 EUR suma už tai jog atsakovas sumokėjo UAB „Pretendentas“ neva už ieškovę. Pirmosios instancijos teismui 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą apeliantas buvo įpareigotas įrodyti, kad jokie, šioje byloje analizuojami, teisiniai santykiai su UAB „Pretendentas“ neegzistuoja. Akivaizdu, kad buvo pažeistas CPK 178 str. ir įrodinėjimo pareiga buvo perkelta apeliantui, t. y. ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovo deklaratyvus reikalavimas yra nepagrįstas, kai tuo tarpu atsakovas buvo atleistas nuo pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (pateikti duomenis, kad ieškovė turėjo pareigą sumokėti pinigines lėšas UAB „Pretendentas“ ir kad atsakovas įvykdė prievolę už ieškovę).

3913. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą civilinėje palikti nepakeistą, o apelianto UAB „EM3“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo dokumentus:

4013.1. Iš UAB „Tele2“ rašto matyti, jog telefono numeriu 864015380 laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. buvo naudotas telefonas, kurio IMEI ( - ). Taigi, byloje esantis UAB „Tele2“ raštas patvirtina, jog atsakovas negavo ir nenaudojo ieškovės užsakyto telefono aparato Apple iPhone 6S 64 GB, kurio IMEI kodas ( - ), todėl ieškovė be pagrindo reikalavo iš atsakovo kompensuoti ieškovės sumokėtą mokestį operatoriui už ryšio įrangą. Atsakovas neturėjo prievolės mokėti už ryšio įrangą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šioje dalyje (124,99 EUR) ieškinio netenkino. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl telefono aparato (ryšio įrangos) apmokėjimo, turėjo pareigą įrodyti (CPK 12, 178 str.), kad ginčo telefono aparatas atsakovui buvo perduotas naudotis ginčo laikotarpiu, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

4113.2. Byloje nustatyta, kad penkias PVM sąskaitas faktūras išrašė Porsche automobilių salonas, UAB „Prime auto“ - 2015 m. spalio 20 d., 2015 m. spalio 21 d., 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. birželio 2 d. ir 2016 m. liepos 22 d. UAB „Prime auto“, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė į bylą 2018 m. kovo 21 d. raštą, kuriame aiškiai nurodė, kad atsakovas nuolatos pristatydavo į servisą automobilį Porsche 911 turbo S, valstybinis Nr. ( - ) teikdavo užsakymus dėl paslaugų. priimdavo sąskaitas ir asmeniškai salone apmokėjo šias 2018-01-16 nutartyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės pateikti avanso apyskaitų išrašai yra išvestiniai, bendrovės vidiniai dokumentai ir jie nepatvirtina, jog nurodomas sąskaitas apmokėjo ieškovė.

4213.3. Atsakovas yra sumokėjęs ir UADBB „Aon Baltic“ 1691,83 EUR sumą pagal 2015 m. gruodžio 15 d. pinigų priėmimo kvitą serija VIP Nr. 0849669. Šiame kvite aiškiai nurodoma, jog atsakovas moka už UAB „EM3“ ir jos valdomą bei naudojamą automobilį Porsche 911 Turbo S, kėbulo Nr. ( - ), v. n. ( - ) Atsakovas taip pat pateikė UADBB „Aon Baltic“ ieškovui siųstą 2015 m. gruodžio 14 d. mokėjimo priminimą. Šiame priminime, kaip ir 2015 m. gruodžio 15 d. kvite, nurodomas tas pats poliso numeris, kuris patvirtina, jog draudimo išlaidas už ieškovę padengė atsakovas, todėl 1691,83 EUR suma CK 6.50 str. pagrindu pagrįstai priteista atsakovui.

4313.4. Mokėjimo nurodymas dėl 2016 m. sausio 27 d. išankstinės mokėjimo sąskaitos serija NAMI Nr. 8112 patvirtina, jog atsakovas sumokėjo už ieškovę 1049,00 EUR sumą. Nurodytu mokėjimu buvo apmokėta už nupirktą kavos aparatą. Teismui 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą ieškovė buvo įpareigota pateikti 2016 metais bendrovės atlikto trumpalaikio turto inventorizacijos aprašą, kaip tai yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintose Inventorizavimo taisyklėse. Teismo įpareigojimo ieškovė neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai atsakovo reiškiamą reikalavimą dėl 1049 EUR apmokėjimo pagal pateiktus rašytinius įrodymus vertino vadovaujantis CPK 12 str., 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle. Ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas apmokėjo sąskaitą, išrašytą UAB „EM3“, už nupirktą kavos aparatą.

4413.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai priėmė atsakovo priešieškinį. Atsakovas priešieškinį prašė priimti CPK 143 str. 2 d. 1 p. pagrindu, kuriame numatyta, kad teismas priima priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą. Priešieškinio priėmimas neužvilkino bylos nagrinėjimo (CPK 143 str. 1 d.), nes buvo pareikštas (o vėliau patikslintas) dar iki pirmojo teismo posėdžio, įvykusio 2018 m. sausio 15 d.

45VI.

46Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4814.

49Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

50Dėl ieškinio reikalavimų

5115.

52Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dalyje dėl 248,57 EUR priteisimo. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. netinkamai įvertino mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „TELE2“ į bylą pateiktus raštus. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovui kartu su telefono numeriu ( - ) buvo perduotas ir telefono aparatas Apple iPhone 6S 64GB, telefono aparato IMEI kodas ( - ). Atleidus atsakovą iš darbo jis ir toliau naudojosi įmonei priklausančiu telefono numeriu (( - )), viso laikotarpiu nuo 2016-10-01 (atsakovo atleidimo iš darbo diena) iki 2017-06-01.

5316.

54Byloje pateikti 3 UAB „TELE2“ raštai. 2018-02-02 UAB „TELE2“ rašte nurodyta, kad su telefono numeriu ( - ) laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. buvo naudotas telefonas, kurio IMEI ( - ). Kitame 2018-01-10 rašte UAB „TELE2“ nurodė, kad informacijos apie tai koks telefono aparatas buvo naudojamas su telefono numeriu ( - ) laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. galimybės neturi, nes remiantis Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymu, telekomunikacijos įvykių išklotinės yra saugomos tik pusę metų. Analogišką informaciją kaip ir 2018-01-10 rašte UAB „TELE2“ nurodė ir savo 2018-02-09 rašte. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent 2018-02-02 raštu, kadangi jis yra informatyvesnis, jame pateikta konkreti informacija paneigiant ieškovės nurodomas aplinkybes, kad su telefono numeriu 864015380 naudojimo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. nebuvo naudojamas telefono aparatas, kurį nurodė ieškovė. Tuo tarpu 2018-01-10 ir 2018-02-09 UAB „TELE2“ raštuose tik nurodoma, kad pagal mobiliojo ryšio paslaugų teikėjo veiklą reglamentuojančius įstatymus teismo prašomų duomenų UAB „TELE2“ neprivalo saugoti, todėl tokios informacijos jie neteikia, kas negali reikšti, jog šie raštai įrodo ieškovės dėstomas aplinkybes – kad su atsakovo naudotu numeriu buvo naudojamas telefono aparatas, kurį nurodė ieškovė (telefono aparatas Apple iPhone 6S 64GB, telefono aparato IMEI kodas ( - )). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog turi pagrindą reikalauti iš atsakovo sumokėti už telefono aparatą, nes byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ryšio įranga buvo perduota atsakovui ir jis ja naudojosi ieškovės nurodomu laikotarpiu.

5517.

56Pasisakydama dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodomų ir prašomų priteisti sumų už mobiliojo ryšio paslaugas, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ji apmokėjo dviejų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, t. y. 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaita - faktūra M Nr. 17110644900 169,69 EUR sumai (už ginčo telefono numerį 55,42135 EUR) ir 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos – faktūros M Nr. 17113570737 206,51 EUR sumai (už ginčo telefono numerį 68,15973 EUR. Pirmosios šią ieškinio dalį atmetė tik dėl to, kad ieškovė neįrodė šių PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo fakto. Tačiau byloje pateikti įrodymai leidžia padaryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas. Susipažinus su nurodytais dokumentais, matyti, kad 2016-12-23 mokėjimo nurodyme nurodyta, kad mokama pagal PVM sąskaitą faktūrą 2016-11-30 Serija M Nr. 17111221520. Susipažinus su PVM sąskaita faktūra 2016-11-30 Serija M Nr. 17111221520, matyti, kad įtraukta ir skola už ankstesnį mėnesį, todėl 2016-12-23 pavedimu sumokėta ir už 2016-10-31 ir už 2016-11-30 sąskaitą. Darytina išvada, kad teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovo 30,42 EUR (55,42135 EUR - 20,6600 EUR + 21 proc. PVM) sumos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė neapmokėjo 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos – faktūros M Nr. 17113570737 206,51 EUR sumai. Susipažinus su šia sąskaita, matyti, kad ji buvo apmokėta kartu su 2018-04-30 sąskaita (į 2018-04-30 sąskaitą įrašyta 206,51 EUR skola). Nurodyta 2018-04-30 sąskaita viso 430,79 EUR sumai ieškovės apmokėta 2018-05-26 (t.1, b. l. 22, t. 2, b. l. 109). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 43,16 EUR (68,15973 EUR – 20,6600 EUR + 21 proc. PVM). Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas dėl ieškovei priteistinų nuostolių keistinas, šią sumą padidinant iki 331,86 EUR (258,28 EUR+30,42 EUR + 43,16 EUR).

57Dėl priešieškinio reikalavimų

5818.

59Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka ir toje dalyje, kurioje buvo tenkinti priešieškinio reikalavimai. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo naudai priteisė už automobiliui Porsche 911 Turbos S, valst. Nr. ( - ) VIN Nr. ( - ), suteiktas paslaugas.

6019.

61Byloje pateiktos UAB „Prime auto“ išrašytos 2015 m. spalio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PA0005461 532,65 EUR sumai, 2015 m. spalio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PA0005469 1424,12 EUR sumai, 2016 m. kovo 18 d. PVM sąskaita faktūra SIPR Nr. 160601 484,40 EUR sumai, 2016 m. birželio 2 d. PVM sąskaita faktūra SIPR Nr. 161394 12 704,33 EUR (apmokėta 1500 EUR) sumai ir 2016 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra PSIR Nr. 600785 109,20 EUR sumai. Šios sąskaitos buvo apmokėtos už automobiliui Porsche 911 Turbo S, valst. Nr. ( - ) VIN Nr. ( - ), suteiktas paslaugas. Byloje kilo ginčas iš kokių lėšų buvo apmokėtos nurodytos sąskaitos. Atsakovas priešieškiniu įrodinėjo, kad jis sumokėjo, o ieškovė, nesutikdama su atsakovu nurodė, kad sumokėjo ieškovė. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, į bylą pateikta Finansinės nuomos sutartis Nr. 201500449 patvirtina aplinkybę, kad ieškovė 2015 m. vasario 17 d. sudarė automobilio Porsche 911 Turbo S, finansinio lizingo sutartį ir buvo lizingo gavėja, kuriai sutarties bendrųjų sąlygų 4 punktu perėjo pareiga rūpintis ir išlaikyti lizinguotą daiktą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytas aplinkybes, o taip pat į UAB „Prime auto“ raštą, kuriame nurodyta, kad automobilį į servisą nuolat pristatydavo atsakovas, teikdavo užsakymus dėl paslaugų, priimdavo sąskaitas ir asmeniškai salone apmokėjo šias sąskaitas: PA0005461, PA0005469, SIPR Nr. 160601, 161394, 600785, padarė išvadą, kad šias sąskaitas apmokėjo atsakovas iš savo lėšų. Tačiau ieškovė pateikė savo įmonės avansines apyskaitas, iš kurių matyti, kad pagal UAB „Prime auto“ išrašytas sąskaitas faktūras buvo išduoti grynųjų pinigų apmokėjimą patvirtinantys čekiai (532,65 EUR, 1424,12 EUR, 484,40 EUR, 1500 EUR, 109,20 EUR) ir jie įtraukti į ieškovės avanso apyskaitas.

6220.

63Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas). Ieškovės pateiktos avansinės apyskaitos patvirtina, kad pinigai už prekes buvo atsiskaitoma grynais pinigais, o sąskaitos įtrauktos į avanso apyskaitas. Avanso apyskaitos pasirašytos direktoriaus A. V. ir buhalterės. Visus grynaisiais pinigais apmokėtus čekius pateikė ieškovė kartu su avanso apyskaitomis. Šie rašytiniai įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsiskaityta buvo ne iš atsakovo asmeninių lėšų, o iš ieškovės įmonės kasos. UAB „Prime auto“ rašte nurodoma, kad automobilį į servisą atvarydavo atsakovas, jis mokėdavo už paslaugas grynais pinigais, tačiau kieno piniginėmis lėšomis apmokėta rašte nenurodyta, todėl šis rašytinis įrodymas nepaneigia ieškovės pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų.

6421.

65Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 1049 EUR sumą, sumokėtą 2016 m. sausio 27 d. pagal išankstinio mokėjimo sąskaitą serija NAMI Nr. 8112. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ši suma jam turi būti kompensuota iš ieškovės, pateikė vienintelį rašytinį įrodymą – atsakovo UAB „Pretendentas“ atliktą mokėjimo nurodymą 1049 EUR sumai, šio mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodant, kad mokėtojas UAB „EM3“. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad buvo nupirktas kavos aparatas. Tačiau į bylą atsakovas nepateikė nei UAB „Pretendentas“ išrašytos sąskaitos, nei priėmimo-perdavimo akto, kuris pagrįstų, kad ieškovei buvo nupirkta prekė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas tik patvirtina, pinigų pervedimo ir gavimo, tačiau mokėjimo paskirtyje įrašymas, kad mokama už ieškovę nepatvirtina trečiojo asmens prievolės pagal CK 6.50 straipsnį.

6622.

67Ieškovė taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkinęs atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti 1691,83 EUR sumą sumokėtą UADBB „Aon Baltic“ už ieškovės lizinguojamo automobilio Porsche 911 Turbo S, valst. Nr. ( - ) VIN Nr. ( - ). Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad automobilis priklauso ieškovei. Šią aplinkybę patvirtina ir pateikta į bylą 2015 m. vasario 17 d. finansinės nuomos sutartis Nr. 201500449, kurioje lizingo gavėju nurodyta ieškovė. Byloje šalys nekėlė ginčo, kas yra faktinis automobilio naudotojas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad automobilis naudojamas ieškovės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Finansinės nuomos sutarties bendrųjų nuostatų 5.1 punktu, kuriuo lizingo gavėjas įsipareigojo sudaryti Daikto (automobilio) draudimo sutartį ne vėliau kaip iki daikto perdavimo naudotis ir valdyti akto pasirašymo pateikti lizingo davėjui ar lizingo davėjo nurodytam draudimo brokeriui <...>. Draudimo suma sumokėta 2015-12-15, kvite įrašyta automobilio pavadinimas, valstybinis numeris ir kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė 2015 m. gruodžio 15 d. pinigų priėmimo kvite nurodyto automobilio numeris ir draudimo poliso numeris sutampa su 2015 m. gruodžio 14 d. mokėjimo priminime nurodyta informacija ir tai patvirtina, kad draudimo sumą už nurodytą automobilį, kurį lizingavo ieškovė, sumokėjo atsakovas P. P.. Kadangi automobilis išpirkinėjamas ieškovės, o pagal finansinės nuomos sutartį, draudimu turėjo rūpintis ieškovė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės vardu apmokėjo atsakovas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad šis kvitas buvo įtrauktas į ieškovės avansinę apyskaitą ar kitaip kompensuota atsakovui iš įmonės lėšų. Taip pat nepateikė duomenų, kad ieškovės automobilis apdraustas visai ne tuo draudimu, kurį nurodo atsakovas. Todėl teismas negali sutikti su ieškove, kad šios lėšos buvo priteistos iš jos atsakovo naudai nepagrįstai ar ieškovės su nurodyta draudimo įmone niekas nesieja.

6823.

69Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog priešieškiniu įrodyta tik 1691,83 EUR suma, kiti priešieškinio reikalavimai tenkinti nepagrįstai, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, atsakovui priteistiną sumą sumažinat iki 1691,83 EUR.

70Dėl ieškovės nurodomų procesinių teisės normų pažeidimų

7124.

72Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė 2017-11-24 nutartį, kuria konstatavo, kad bylos nagrinėjimui yra pasirengta ir paskyrė bylos nagrinėjimo iš esmės laiką ir vietą. Pasak ieškovės, teismas, šia nutartimi užkirto kelią ieškovei tikslinti savo ieškinį, o atsakovui kelti savarankiškus reikalavimus šioje byloje. Taip pat nurodo, kad nepaisant to, 2017-11-30 atsakovas pateikė priešieškinį, kuris buvo priimtas, o ieškovės patikslintą ieškinį atsisakė priimti, nes byla buvo nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Teisėjų kolegija su ieškove nesutinka.

7325.

74CPK 225 straipsnio 7 punktas nustato, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Parengiamasis teismo posėdis skiriamas tuo atveju, jei teismas mato, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme (CPK 228 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas nustato, kad teismas, po atsiliepimų gavimo ar termino jiems pateikti pasibaigimo, gali vykdyti pasirengimą bylos nagrinėjimui 1) parengiamojo posėdžio būdu arba 2) paruošiamųjų dokumentų būdu arba 3) jei mano, kad bylą iš esmės galima išnagrinėti, nes jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, gali skirti teismo posėdį be likusios pasirengimo stadijos dalies. Šiuo nagrinėjamu atžvilgiu atsižvelgtina ir į tai, kad teismas, prieš skirdamas teismo posėdį 2017-11-08 išsiuntė ieškovei pranešimą nustatant ieškovei 14 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos apsispręsti, ar atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, ieškovė teiks papildomus įrodymus. Todėl spręstina, jog ieškovės procesinė teisė rengiantis bylos nagrinėjimui nebuvo pažeista.

7526.

76Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškove, kad buvo pažeista ieškovės procesinė teisė pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti ieškovės patikslintą ieškinį, o atsakovo priėmus priešieškinį ir patikslintą priešieškinį. Pagal CPK 143 str. 1 d. atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo posėdis buvo paskirtas 2018-01-15. Atsakovas priešieškinį pateikė 2017-11-30, o patikslintas priešieškinis gautas 2017-12-13, atsiliepimas į priešieškinį gautas taip pat iki pirmojo paskirto teismo posėdžio, todėl toks priešieiškinio priėmimas neužvilkino bylos nagrinėjimo. Tuo tarpu ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė jos procesinę teisę nes atsisakė priimti patikslintą ieškinį, dėl to, kad byla buvo nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Susipažinus su teismo posėdžio garso įrašais nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį, dėl to, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį pakeisdama ieškinio pagrindą ir dalyką. Vadovaujantis CPK 141 straipsnio 1 dalį, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, jog nors CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 str. 1 d., 141 str.), tačiau nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014). Kadangi ieškovė 2018-01-15 vykusio teismo posėdžio metu pateikė ieškinį, kuriuo pažeidė imperatyviąją įstatymo nuostatą, nes pakeitė ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, tokie procesiniai pažeidimai lėmė tai, kad ieškinys nebuvo priimtas.

7727.

78Nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą pasiūlydamas ieškovei pateikti įrodymus. Nuosekliai plėtojamoje Kasacinio Teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Šios nuostatos visa apimtimi taikytinos dispozityviosiose bylose, kilusiose iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, ir jų nagrinėjimas bei sprendimas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pasiūlydamas šalims teikti įrodymus, ieškovės procesinių teisių nepažeidė.

79Dėl bylinėjimosi išlaidų

8028.

81Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

8229.

83Ieškovė prašė priteisti 506,85 EUR nuostolių, jos reikalavimas tenkintas iš dalies priteisiant 331,86 EUR. vadinasi ieškinio reikalavimai patenkinti 65,47 proc. (331,86 x 100proc. / 506,85). Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo atlygintų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 326,69 EUR (9,82 (15 (žyminis mokestis) x 65,47 proc. / 100 proc.) + 316,87 EUR (484 (advokato atstovavimo išlaidos) x 51 proc. / 100 proc.) (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93, 98 straipsniai).

8430.

85Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 153 EUR žyminį mokestį (t. 1, b. l. 76, 99). Tenkinus priešieškinį 24,91 proc., atsakovui iš ieškovės priteistinas 38,11 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

8631.

87Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 65,47 proc., o priešieškinis tenkintas 24,91 proc. pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš atsakovo.

8832.

89Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 921 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 73,48 proc., nes ginčijo 7039,77 EUR sumą, o apeliacinės instancijos teismas tenkino 5172,95 EUR ieškovės reikalavimų (73,58 EUR ieškinio reikalavimų ir netenkino 5099,37 EUR priešieškinio reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 767,75 EUR (921 EUR x 73,48 proc. /100 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

90Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

91Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

92„Priteisti iš atsakovo P. P., a. k. ( - ) ieškovės UAB „EM3“, j. a. k. 300561666, naudai 331,86 EUR nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 326,69 EUR bylinėjimosi išlaidų.

93Priteisti iš ieškovės UAB „EM3“, j. a. k. 300561666, atsakovo P. P., a. k. ( - ) naudai 1691,83 EUR sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38,11 EUR bylinėjimosi išlaidų.

94Priteisti iš atsakovo P. P., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 5,56 EUR teismo pašto išlaidų, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, gavėju Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos, bei teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.“

95Priteisti iš atsakovo P. P., a. k. ( - ) ieškovės UAB „EM3“, j. a. k. 300561666, naudai 676,75 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.