Byla 2A-1850-513/2012
Dėl narių S. A. ir P. P. teisių gynimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. A. (S. A.) ir P. P. (P. P.), atstovaujamų profesinės sąjungos „Uostininkas“ ieškinį atsakovei laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos Smeltė“ dėl narių S. A. ir P. P. teisių gynimo,

Nustatė

2ieškovas profesinė sąjunga „Uostininkas“ kreipėsi į teismą, gindama profesinės sąjungos narių S. A. ir P. P. teises, ir prašo priteisti iš atsakovės ir įpareigoti per mėnesį išmokėti nariams personalinius priedus už darbą 2011 m. birželio mėnesį: S. A. 495 Lt ir P. P. 330 Lt.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė S. A. 495 Lt personalinį priedą už darbą 2011 m. birželio mėnesio ir P. P. 330 Lt personalinį priedą už 2011 m. birželio mėnesį iš atsakovės laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“. Teismas, siekdamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo laikė, kad ieškovai šioje byloje yra S. A. ir P. P., kurių teises gina ir atstovauja profesinė sąjunga „Uostininkas“. Ginčas kilo dėl tarp atsakovės įmonės darbuotojų ir atsakovės dėl personalinio priedo neišmokėjimo už 2011 metų birželio mėnesį. Teismas nustatė, kad ieškovams personalinis priedas buvo mokamas, tačiau nenustatė, jog ieškovai 2011 m. birželio mėnesį būtų nekokybiškai vykdę ar iš viso nevykdę darbo apmokėjimo nuostatų 7.3 nurodytus darbus ir funkcijas. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovei neįrodinėjant, jog ieškovai būtų pažeidę nuostatas ir nenurodant pagrindo dėl ko nebuvo mokamas priedas, teismas padarė išvadą, kad ieškovai pagrįstai tikėjosi gauti personalinį priedą už 2011 m. birželio mėnesį atliktą darbą. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

4Atsakovė laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 45 str. ir ieškinį tenkino asmenų, kurie nebuvo ir nesutiko būti ieškovais byloje, o ieškovo, kuris nesutiko, jog būtų pakeista jo procesinė padėtis, procesinę padėtį pakeitė po bylos nagrinėjimo iš esmės. Teismas, keisdamas pradinio ieškovo, jam nesutinkant, procesinę padėtį į kitą – trečiųjų asmenų atstovo, o trečiųjų asmenų padėtį, jiems nesutinkant, – į ieškovų, pažeidė CPK 13 str., kuris nustato, jog tik šalys gali disponuoti savo procesinėmis teisėmis. Teismas nepasisakė dėl profesinės sąjungos „Uostininkas“ teisės reikšti ieškinį remiantis DK 22 str. 1 d. 8 p., kadangi profesinė sąjunga „Uostininkas“ yra atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinė sąjunga, kadangi atsakovės darbuotojų kolektyvo susirinkimas nėra priėmęs sprendimo perduoti jai darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas. Atsakovė teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir priteisdamas darbuotojams personalinius priedus, turėjo nustatyti aplinkybę ar darbuotojams mokėti priedai buvo mokami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas (DK 186 str.), ar tai buvo priemoka, mokama kaip skatinimo priemonė (DK 233 str.). Teismas neteisingai ir netinkamai aiškino ir taikė atsakovės darbo apmokėjimo nuostatus. Atsakovės darbo apmokėjimo nuostatose nėra nurodyta iš anksto nustatytų rodiklių, gamybinių rezultatų, nuo kurių būtų priklausęs darbuotojų priedo dydis. Apeliantė nesutinka, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl neblaivumo nustatymo darbe negalėjo įtakoti priedo mokėjimo darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, kad personalinių priedų skyrimas pagal atsakovės darbo apmokėjimo nuostatus yra darbdavio diskrecijos teisė, darbdavys turėjo pagrindą neskatinti darbuotojų S. A. ir P. P. ir neskirti personalinio priedo.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė profesinė sąjunga „Uostininkas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-26 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad priedų mokėjimą ir atsakovės darbo apmokėjimo nuostatų taikymą sąlygoja jos narių darbo sutartyse aptartos mokėjimų sąlygos.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškovams nesumokėto personalinio priedo už darbą 2011 m. birželio mėnesį. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis teigdamas, jog darbdavys turėjo pagrindą neskatinti darbuotojų ir neskirti jiems personalinio priedo. Apeliantė taip pat pažymi, kad teismas netinkamai taikė CPK 45 straipsnį, kadangi ieškinys buvo pareikštas ne to asmens, kuriam priklausė reikalavimo teisė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

9Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, tinkamai taikė proceso įstatymo nuostatas, nepažeidė byloje dalyvaujančių asmenų teisių bei priėmė teisingą sprendimą. CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad atstovais pagal pavedimą teise gali būti profesinės sąjungos, jeigu atstovaujama profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Nagrinėjamu atveju profesinė sąjunga „Uostininkas“ ieškinį pareiškė kaip profesinės sąjungos narių S. A. ir P. P. atstovė. Pažymėtina, kad Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Vykdydamos šią nuostatą, profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus civilinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) reiškia ieškinius profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis, DK 22 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis); 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams – dalyvaujantiems byloje asmenims - darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmuoju atveju byloje ieškovas yra profesinė sąjunga (CPK 50 straipsnio 1 dalis), kurios, kaip juridinio asmens, atstovavimą teisme reglamentuoja CPK 55 straipsnis, o antruoju atveju ieškovas yra profesinės sąjungos nariai, kuriuos teisme atstovauja profesinė sąjunga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso taisykles bei tinkamai išsprendė profesinės sąjungos „Uostininkas“ ir jos narių S. A. ir P. P. dalyvavimo šioje civilinėje byloje klausimą, nes perkėlus individualų darbo ginčą į teismą šalių procesinė padėtis nesikeičia (DK 285 str.).

10Atsakovės darbo apmokėjimo nuostatų 7.1.14. p. numato, kad darbdavio įsakymu bendrovės darbuotojui gali būti mokamas personalinis priedas – už profesionalumą ir už išskirtinai kokybiškus darbo rezultatus; šių nuostatų 7.3 p. numato atvejus kada darbdavys turi teisę neskirti priedų arba atšaukti jų mokėjimą įsakymu. Byloje nustatyta, kad ieškovams S. A. ir P. P. personaliniai priedai buvo mokami sistemingai, tačiau už 2011 m. birželio mėn. ieškovai personalinių priedų negavo. Kiti atsakovės darbuotojai, dirbę pamainoje kartu su ieškovais, priedus už 2011 m. birželio mėn. gavo. Atsakovė teigia, kad personalinių priedų skyrimas pagal darbo apmokėjimo nuostatus yra darbdavio diskrecijos teisė, todėl darbdavys turėjo pagrindą neskatinti ieškovų ir neskirti personalinio priedo. Sutiktina su tokiu argumentu iš dalies, nes diskrecijos teisė šiuo atveju nėra absoliuti. Atsakovės argumentai, kurių pagrindu ji teigia, kad neprivalėjo mokėti ieškovams minėto priedo, nepripažintini pagrįstais, kadangi darbo sutarties nuostatų 7.1.14 p., susijęs su personalinių priedų apmokėjimu, nebuvo pakeistas, atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovai būtų pažeidę darbo apmokėjimo nuostatų 7.3 p., byloje taip pat nėra darbdavio įsakymo, kuriuo pagrindu būtų atšauktas priedų ieškovams mokėjimas. Darbuotojai ir darbdaviai yra patys didžiausi visuomenės socialiniai partneriai. Tačiau iškilus tarp jų ginčui, akivaizdu, jog ginčo šalys yra skirtingoje padėtyje, darbdavys paprastai yra žymiai ekonomiškai stipresnis už darbuotoją, todėl kitoks aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams ir sudarytų nevienodas sąlygas skirtingiems darbuotojams už tokius pat laimėjimus gauti numatytą personalinį priedą, pažeistų teisėtų lūkesčių principą ir sudarytų sąlygas darbdaviui dominuoti ir piktnaudžiauti savo diskrecijos teise. Byloje nesant nustatytų darbo drausmės pažeidimų, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog surinkti įrodymai tvirtina, atsakovė ieškovams turėjo mokėti darbo užmokesčio priedą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą priteisti jiems personalinį priedą už 2011 m. birželio mėn.

11Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

13Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai