Byla e2YT-43448-294/2017
Dėl lyties, asmens kodo, vardo, pavardės ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, VĮ Registrų centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

2dalyvaujant pareiškėjai G. Ž. (pagal dokumentus – Ž. Ž.), pareiškėjo atstovei advokatei D. G. K., suinteresuoto asmens atstovui R. V.

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. (pagal dokumentus – Ž. Ž.) pareiškimą dėl lyties, asmens kodo, vardo, pavardės ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, VĮ Registrų centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius,

Nustatė

4Pareiškėja nurodo, kad G. Ž. (pagal asmens tapatybės dokumentus – Ž. Ž.) yra translytė moteris. Pagal dokumentus pareiškėja yra vyriškos lyties (biologinė lytis) asmuo, tačiau pareiškėja ilgą laiką save identifikuoja kaip moterį ir gyvena kaip moteris (socialinė lytis). Pareiškėjos transseksualumas (TLK-10 kodas ( - )) oficialiai diagnozuotas Žirmūnų psichikos sveikatos centre 2016 m. gegužės 12 d. Tų pačių metų vasarą pareiškėja, privačiai konsultuojamas endokrinologo, pradėjo pakaitinę hormonų terapiją. Sėkmingas hormoninio gydymo ir estetinės dermatologijos procedūrų taikymas sąlygojo pageidaujamus fizinės išvaizdos pokyčius – pareiškėja socialinėje erdvėje yra matoma ir atpažįstama kaip moteriškos lyties asmuo. Vienareikšmiškai konstatuotina, jog pareiškėja yra pradėjusi negrįžtamą lyties pakeitimo procesą Lietuvoje. Atsižvelgiant į radikalius pageidaujamus fizinės išvaizdos pokyčius, pareiškėja per savo atstovę kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su individualiu prašymu dėl lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose, siekiant sinchronizuoti šiuos įrašus su tikrąja pareiškėjos lytine tapatybe ir lytimi. Šis prašymas nebuvo patenkintas. Valstybės institucijos atsisakymas ištaisyti lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose, kad jie atspindėtų tikrąją pareiškėjos lytinę tapatybę, ir dėl to susidariusi situacija, kai pareiškėja, pradėjusi negrįžtamą lyties pakeitimo procesą Lietuvoje, yra priversta gyventi su jos faktinės išvaizdos, tikrosios lytinės tapatybės ir besikeičiančios lyties neatitinkančiais asmens tapatybės dokumentais, vienareikšmiškai laikytina konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimu. Pareiškimu prašė panaikinti Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. liepos 7 d. išvadą Nr. ( - ), 2017 m. liepos 7 d. išvadą Nr. ( - ) ir 2017 m. liepos 28 d. išvadą Nr. ( - ), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjos lytį ir asmens kodą civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų vyrišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „MOT/F“ į „VYR/M“, o pirmąjį asmens kodo skaitmenį pakeisti iš „4“ į „3“, taip pat pakeisti vardą ir pavardę.

5Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad nuo 2017-01-01 civilinė būklės aktų įrašų ištaisymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Civilinės būklė aktų registravimo taisyklės). Suinteresuotas asmuo nepatenkino pareiškėjos prašymo dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose, kadangi šio klausimo išsprendimui nėra numatyto teisinio reguliavimo. Asmens teisę pakeisti lytį reglamentuoja CK 2.27 straipsnis, tačiau lyties pakeitimo sąlygos bei tvarka Lietuvos Respublikos teisės aktų nėra reglamentuota. Tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti pripažintas teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjos prašymas. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

6VĮ Registrų centras teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų registro įstatymu, Gyventojų registro nuostatais pareiškėjo prašomi pakeisti asmens duomenys (vardas, pavardė, lytis) Gyventojų registre bus ne ginčo tvarka pakeisti, kai civilinės būklės aktus registruojanti įstaiga (šiuo atveju - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius) pateiks atitinkamus duomenis Registrų centrui. Pažymėtina, kad civilinės būklės aktuose pakeitus asmens lytį pareiškėjui bus suteikiamas naujas asmens kodas pagal Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnį. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

7Teisingumo ministerija teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad CK 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina Teisingumo ministras. Papildomai pažymėjo, kad analogiški klausimai buvo spręsti kitose civilinėse bylose, prašymai tenkinti. Papildomai nurodė, jog civilinės būklės akto įrašai gali būti pakeisti remiantis teismo sprendimu.

8Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė pareiškimą tenkinti, pagrįsdami iš esmės pareiškime nurodytais argumentais. Pažymėtina, kad pareiškėja ir jos atstovė prašė bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje. Suinteresuoto asmens atstovas pareiškimui neprieštaravo.

9Pareiškimas tenkintinas.

10Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą pakeisti vardą ir pavardę, pateikė išvadą kad pareiškėjo prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja laikėsi privalomos nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 514 straipsnio 2 dalis).

11Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai, 2016-05-12 buvo diagnozuotas lyties tapatybės sutrikimas (transseksualumas), jai buvo paskirtas gydymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.27 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsniu Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2003 m sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą tačiau pareiškimo nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikoje nėra priimtų lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatančių įstatymų.

12Teismas pripažįsta, kad egzistuoja teisės spraga dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nepriėmė pareiškėjos teisės keisti lytį realizuoti būtino teisės akto. Tačiau tai nereiškia, kad jeigu dėl to, kad įstatymų leidėjas nėra išleidęs teisės akto, kurį turėjo išleisti, toks asmuo negali ginti savo pažeistų teisių. Asmuo, kurio teisės pažeidžiamos visais atvejais, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, jeigu dėl to, kad įstatymais ir kitais teisės aktais nėra nustatytas teisinis reguliavimas ir dėl to pažeidžiamos asmens teisės, valstybės institucijų neveikimu pažeidžiamų asmens teisių gynybą turi užtikrinti bendrosios kompetencijos bei administraciniai teismai, tiesiogiai taikydami Konstitucijos nuostatas (Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-08-08 nutarimas).

13Vadovaujantis CK 2.18 straipsnio 8 punktu valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktą – asmens lyties pakeitimą; pastarąjį aktą registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą (CK 2.19 straipsnio 1 dalis). CK 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių (pakeistų 2015 m. liepos 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-191 „Dėl teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kurios galiojo iki 2017 m. sausio 1 d.). Civilinės metrikacijos taisyklių 109.8 punktas nustato, kad civilinės būklės aktų įrašai papildomi, pakeičiami, ištaisomi, jei pakeista asmens lytis, vardas ir pavardė dėl lyties pasikeitimo (hermafroditui) ar pakeitimo. Civilinės metrikacijos taisyklių 111.1 punktas suteikia teisę civilinės būklės akto įrašą keisti, remiantis teismo sprendimu.

14Iš šių teisės normų daroma išvada, kad įstatymo leidėjas numatė galimybę ištaisyti civilinės būklės aktuose įrašus, identifikuojančius asmens lytį, tuo atveju, jei asmuo, sulaukęs pilnametystės bei nebūdamas santuokoje, mediciniškai pakeitė lytį. Tačiau nei viename teisės akte nėra sureguliuotas pats lyties pakeitimo procesas.

15Dėl sėkmingai taikomos pakaitinės hormonų terapijos sąlygotų pageidaujamų fizinės išvaizdos pokyčių pareiškėja socialinėje erdvėje pareiškėja yra matoma ir atpažįstama kaip moteriškos lyties asmuo.

16Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

17Kadangi kaip jau aukščiau pasisakyta, įstatymo leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo bei neapibrėžė įstatyminiu lygmeniu sąvokos „lyties pakeitimas“ ar „lyties pakeitimas medicininiu būdu“, teismas šalina šią įstatymo spragą, ad hoc nustatydamas, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas, krūtų redukcija/implantai ir pan.), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbų; išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai ir pan.). Tokios išvados teismas priėjo vadovaudamasis prigimtinėmis žmogaus teisėmis, (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis), įskaitant ir teisę pilnamečiui asmeniui nuspręsti dėl lyties keitimo (CK 2.27 straipsnis); taip pat žmogaus konstitucine teise į orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis) bei žmogaus konstitucine teise į privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis).

18Teismas, darydamas išvadą (jog asmens lytis teismo sprendimu gali būti keičiama nesant ir medicininės lyties pakeitimo operacijos) taip pat vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu, kurį priėmė septynių teisėjų kolegija byloje A.P., Garcon ir Nicot prieš Prancūziją (skundų Nr. 79885/12, 52471/13 ir 52596/13). Nors šis sprendimas nėra galutinis ir trijų mėnesių laikotarpyje jis gali būti peržiūrėtas Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiojoje kolegijoje, tačiau šiame sprendime yra suformuluota Europos Žmogaus Teisių Teismo preliminari išvada, kad reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam gimimo liudijime pakeisti duomenis apie lytį, prieš tai privalomai atlikti negrįžtamus išvaizdos pokyčius (į ką patenka sterilizacija ar lyties keitimo chirurginė operacija) pažeidžia 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, užtikrinantį kiekvieno asmens teisę į privatų gyvenimą.

19Suinteresuoti asmenys duomenų apie tai, kad pareiškėjos lyties įrašo civilinės būklės aktuose pakeitimas pažeis viešą interesą ar kitų asmenų interesus, nepateikė. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėjai diagnozuotas transseksualumas (TLK-10 kodas ( - )), dėl taikomos pakaitinės hormonų terapijos bei laikant save translyte moterimi, pareiškėja socialinėje erdvėje atpažįstama kaip moteriškos lyties asmuo, todėl civilinės būklės aktuose esantis įrašas turi atitikti faktinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo tenkintinas, Civilinės metrikacijos skyriaus išvados panaikintinos ir Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas ištaisyti įrašus apie pareiškėjos lytį ir asmens kodą civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų moterišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „VYR/M“ į „MOT/F“, taip pat pakeisti vardą ir pavardę iš Ž. Ž. (dokumentuose) į G. Ž..

20Kadangi asmens kodo struktūros sudarymas/pakeitimas priskirtas valstybės įmonei „Registrų centas“, teismas būtent pastarajam asmeniui sprendimu formuluoja įpareigojimą pirmąjį asmens kodo skaitmenį pakeisti iš „3“ į „4“ (Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1495 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“ 25-27 punktai).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270 str., teismas

Nutarė

22Pareiškimą patenkinti visiškai.

23Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos 2017 m. liepos 7 d. išvadą Nr. ( - ), 2017 m. liepos 7 d. išvadą Nr. ( - ) ir 2017 m. liepos 28 d. išvadą Nr. ( - ).

24Įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (į.k. 188710061), veikiančią per Civilinės metrikacijos skyrių, civilinės būklės aktuose pakeisti įrašą apie pareiškėjos G. Ž. lytį iš „VYR/M“ į „MOT/F“

25Įpareigoti suinteresuotą asmenį valstybės įmonę „Registrų centras“ pakeisti pareiškėjos G. Ž. (a. k. ( - ) pirmąjį asmens kodo skaitmenį iš „3“ į „4“.

26Pakeisti pareiškėjos vardą gimimo įraše (bei kituose asmens dokumentuose) iš Ž. Ž. į G. Ž..

27Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teises departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos lyties, vardo ir pavardės įrašus gimimo akto įraše, gimimo liudijime bei kituose asmens dokumentuose (pvz. pase) kaip nurodyta šiame sprendime.

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. dalyvaujant pareiškėjai G. Ž. (pagal dokumentus – Ž. Ž.), pareiškėjo... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 4. Pareiškėja nurodo, kad G. Ž. (pagal asmens tapatybės dokumentus – Ž.... 5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius... 6. VĮ Registrų centras teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis... 7. Teisingumo ministerija teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad CK 3.281... 8. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė pareiškimą tenkinti,... 9. Pareiškimas tenkintinas.... 10. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės... 11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai, 2016-05-12 buvo... 12. Teismas pripažįsta, kad egzistuoja teisės spraga dėl to, kad Lietuvos... 13. Vadovaujantis CK 2.18 straipsnio 8 punktu valstybė privalomai registruoja... 14. Iš šių teisės normų daroma išvada, kad įstatymo leidėjas numatė... 15. Dėl sėkmingai taikomos pakaitinės hormonų terapijos sąlygotų... 16. Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo... 17. Kadangi kaip jau aukščiau pasisakyta, įstatymo leidėjas iki šiol nėra... 18. Teismas, darydamas išvadą (jog asmens lytis teismo sprendimu gali būti... 19. Suinteresuoti asmenys duomenų apie tai, kad pareiškėjos lyties įrašo... 20. Kadangi asmens kodo struktūros sudarymas/pakeitimas priskirtas valstybės... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270 str., teismas... 22. Pareiškimą patenkinti visiškai.... 23. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento... 24. Įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės... 25. Įpareigoti suinteresuotą asmenį valstybės įmonę „Registrų centras“... 26. Pakeisti pareiškėjos vardą gimimo įraše (bei kituose asmens dokumentuose)... 27. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teises departamento... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...