Byla 2S-241-611/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

3kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Kutrienės,

4teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui AB PAREX bankas dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB PAREX bankas, prašydama pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – jai priklausančio nekilnojamojo turto – dviejų butų, įkeistų bankui, turto areštą.

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Pažymėjo, jog ieškovė nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš ieškovės pateiktos medžiagos nebuvo pagrindo daryti išvados, kad atsakovas savo veiksmais siekė apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Konstatavo, jog ieškovės skola bankui nėra ženkli. Nustatė, kad kreditavimo sutartis dar nebuvo nutraukta ir išieškojimas ieškovės turto nebuvo vykdomas.

8Ieškovė atskiruoju skundu prašė peržiūrėti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Nurodė, jog gavo iš atsakovo pranešimą, jog kreditavimo sutartis su ieškove nutraukta 2009 m. rugsėjo 21 d. ir, kad bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą iš apeliantės. Mano, jog skola bankui 560 917,26 Lt yra ženkli suma, todėl iškilo reali grėsmė nekilnojamam turtui, kadangi bankas pradės išieškojimą ne ginčo tvarka.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių ribas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribos.

12Atkreiptinas dėmesys, kad teismas savo iniciatyva laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik tokiu atveju, jeigu yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą. Jeigu ginčas susijęs su vienu ar keliais fiziniais asmenimis ir jeigu jis neturi visuomeninės reikšmės, tuomet negali būti konstatuojamas viešo intereso buvimas. Nagrinėjama byla nėra susijusi su viešo intereso užtikrinimu, todėl teisėjų kolegija šioje byloje negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių savo iniciatyva.

13Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad areštuoti ieškovės prašyme minimų užstatytų bankui dviejų butų nėra teisinio pagrindo, kadangi byloje ginčas yra ne dėl nuosavybės teisių ginčijimo ar skolos priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, o dėl tarp šalių sudarytos kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, todėl ieškovės prašomos rūšies laikinoji apsaugos priemonė būtų už bylos nagrinėjimo ribų, nes nėra susijusi su ieškovės pareikštais reikalavimais byloje ir niekaip neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

14Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bankui pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovės bankui įkeistų butų, ieškovė galėtų pastarojoje byloje prašyti stabdyti išieškojimą, esant tam pagrindui.

15Vadovaudamasi minėtais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutartį. Dėl nurodytų motyvų ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis paliktina nepakeista.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p. kolegija,

Nutarė

18Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai