Byla 2A-94/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei Ramunei Dulevičienei ir D. S., atsakovo atstovui advokatui Ramūnui Kontrauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,TELE2“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys bei priešieškinis patenkinti iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-157-34/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Telegausa“ (dabar bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Akrita“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,TELE2“ dėl sutarties pažeidimo, komisinio atlyginimo bei nuostolių priteisimo, bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas UAB ,,Telegausa“ (dabar bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Akrita“) 2004 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,TELE2“, prašydamas priteisti 1 337 352,11 Lt tiesioginių nuostolių (komisiniai, papildomi komisiniai) bei negautų pajamų atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas UAB ,,TELE2“ pareiškė ieškovui priešinį ieškinį, prašydamas priteisti iš jo 780 477,83 Lt skolos (už pateiktas prekes, nemokius bei piktybiškai nemokius klientus), delspinigių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovas nurodė, kad šalys 2002 m. sudarė mobiliojo skaitmeninio ryšio mėnesinio apmokėjimo paslaugų platinimo komiso sutartį, pagal kurią atsakovas UAB ,,TELE2“ pavedė prekybos agentui ieškovui UAB ,,Telegausa“, o ieškovas įsipareigojo parduoti tretiesiems asmenims atsakovui priklausančias prekes (mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles) ir surinkti atsakovui priklausančias įmokas. Už prekių pardavimą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui komisinį atlyginimą – 70 Lt (be PVM) už kiekvienos mėnesinio apmokėjimo sutarties tarp atsakovo UAB ,,TELE2“ ir kliento sudarymą. Taip pat šalys susitarė, jog pagal visas apmokėjimo sutartis, sudarytas su klientais, neatsiskaičiusiais už atsakovo mėnesinio apmokėjimo paslaugas, ieškovas bus baudžiamas 75 Lt (be PVM) bauda (Sutarties 10.1 p.). Sutarties 10.2 punkte šalys nustatė, kad jeigu ieškovo vienos pardavimo vietos piktybiškai nemokių klientų procentas yra lygus arba mažesnis nei 4 procentai, ieškovui už visas su mokiais klientais sudarytas sutartis priskaičiuojami 15 Lt (be PVM) papildomi komisiniai (premijos). Šalys taip pat susitarė, kad atsakovas kiekvieno mėnesio pradžioje išsiųs ieškovui ataskaitą apie nemokius klientus ir apie papildomus komisinius (Sutarties 10.7, 10.8 p.).

7Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė minėtą ginčo sutartį. Atsakovas nuo 2002 m. balandžio mėnesio nustojo tiekti duomenis apie nemokius klientus, tai yra nevykdė sutartinio įsipareigojimo, numatyto Sutarties 10.7 punkte. Be to, atsakovas 2003 m. gruodžio 22 d. atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad dėl vartotojų nemokumo papildomi komisiniai (premijos) ieškovui nebus mokami, o dėl nemokių vartotojų ieškovas turi sumokėti atsakovui 7 230 Lt baudą. Atsakydamas, ieškovas nurodė, jog atsakovas neveda nemokių klientų apskaitos, neinformuoja ieškovo apie nemokius klientus, todėl negali taikyti baudų dėl savo paties netinkamų veiksmų. Nors atsakovas vėliau sutiko, jog buvo neteisus, ir iš dalies pripažino ieškovui mokėtinus papildomus komisinius (premijas) už 126 236 Lt, tačiau ieškovas su tokia premijų suma nesutiko, nurodydamas, jog premijos buvo vienašališkai sumažintos. Atsakovas ieškovo reikalavimų nepripažino ir be išankstinio įspėjimo 2004 m. gegužės 4 d. atsiuntė faksu laišką, kuriuo pranešė, jog Sutartį nutraukia. Ieškovo teigimu, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Sutarties 11 dalyje numatytą Sutarties nutraukimo procedūrą, o Sutarties nutraukimas prieštarauja CK 6.217, 6.218 bei 6.793 straipsnių normoms. Atsakovas pažeidė ieškovo teises, netinkamai nutraukė Sutartį, todėl, ieškovo nuomone, jis turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti nuostolius ir išlaidas dėl Sutarties nutraukimo, tai yra: 1) 725 398,84 Lt nesumokėtų komisinių; 2) 611 956,27 Lt negautų ieškovo pajamų. Iš viso 1 337 352,11 Lt.

8Atsakovas UAB ,,TELE2“, priešiniu ieškiniu prašydamas priteisti iš ieškovo 780 477,83 Lt bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodė, kad nuo 2002 m. ieškovo prekybinis įsiskolinimas atsakovui nuolat augo. Ieškovas vengė sumokėti skolą, elgėsi nesąžiningai, pažeidė CK 6.38, 6.59 straipsnius, o tai, atsakovo nuomone, buvo esminis Sutarties pažeidimas, davęs jam pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Be to, atsakovas nurodė, jog ieškovas nepagrindė, kuo remdamasis apskaičiavo jo nurodyto dydžio komisinio atlyginimo sumas, nes atsakovo atstovai buvo pateikę ieškovui visas ataskaitas, pagal kurias teisėtai priklausanti ieškovui išmokėti komisinių suma yra 126 236,40 Lt. Atsakovo teigimu, ieškovas yra skolingas 442 702, 33 Lt už ieškovo parduotas atsakovo prekes, 161 585,50 Lt delspinigių bei 176 190 Lt dėl nemokių ir piktybiškai nemokių klientų.

9Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį buvo patenkinęs, o priešieškinį buvo patenkinęs iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. nutartimi šį teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

10Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytos mobiliojo skaitmeninio ryšio mėnesinio apmokėjimo paslaugų platinimo sutarties 7.6, 10.1, 10.2, 10.7, 10.8, 11.1 punktus ir priteisė iš atsakovo ieškovui 208 315,47 Lt įsiskolinimo bei 611 956,27 Lt nuostolių. Taip pat teismas paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę komercinio atstovavimo teisiniai santykiai, o ginčo sutartis, kuri įvardinta kaip komiso, pagal savo turinį ir tarp šalių faktiškai susiklosčiusių santykių pobūdį iš esmės buvo atstovaujamojo atsakovo UAB „TELE2“ ir prekybos agento ieškovo UAB „Telegausa“ sutartis dėl komercinio atstovavimo (CK 2.152 - 2.168 str.).

12Iš dalies patenkindamas priešieškinį, teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 442 702,33 Lt įsiskolinimą. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog pagal paskutinį šalių pasirašytą piniginių atsiskaitymų suderinimo aktą, ieškovo skola atsakovui už laikotarpį nuo 2004 m. vasario 1 d. iki 2004 m. vasario 29 d. buvo 435 274, 99 L (t. 1, b. l. 69). Tačiau, teismas nustatė, kad į šį skolų suderinimo aktą nėra įskaičiuoti papildomi komisiniai - po 15 Lt (be PVM) už kiekvieną per visą sutarties galiojimo laikotarpį sudarytą sutartį, todėl, teismo nuomone, ieškovo įsiskolinimas atsakovui už patiektas prekes, atskaičius ieškovui mokėtinus pagrindinius komisinius iki 2004 m. kovo 1 d. sudarė 435 274, 99 Lt. Taip pat po 2004 m. vasario 29 d. tarpusavio skolų suderinimo akto pasirašymo ieškovas papildomai įsiskolino atsakovui iki 442 702,33 Lt. Šios įsiskolinimo sumos ieškovas neginčijo.

13Spręsdamas klausimą dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui priteisimo, teismas nurodė, jog vienintelė galimybė įvertinti šalių tarpusavio atsiskaitymų teisingumą yra pirminių dokumentų, tai yra TELE2 ir kliento sudarytų sutarčių, sąskaitų ir mokėjimo dokumentų, ištyrimas. Tačiau teismas nepripažino įrodymais atsakovo pateiktų ataskaitų apie ieškovo sudarytas atsakovo ir klientų sutartis (t. 3, b. l. 200), nurodydamas, jog kiekvienos iš šių ataskaitų teisingumas buvo paneigtas tiriant pirminius dokumentus - ieškovo pateiktas sutartis. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2007 m. gegužės 11 d. nutartimi paskyrė byloje finansų (buhalterinę) ekspertizę bei įpareigojo atsakovą per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo pateikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriui tyrimui reikalingus dokumentus. Atsakovui nepateikus šių rašytinių įrodymų per visą bylos nagrinėjimą, teismas 2007 m. spalio 7 d. nutartimi atsakovo generaliniam direktoriui skyrė baudą, o teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi konstatavo, jog atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nepateikė reikalautų pirminių dokumentų, taikė teisės doktrinoje žinomą omnia praesumuntur contra spoliatorem principą ir, atsakovui neįrodžius priešingai, pripažino ieškovo teisę gauti papildomus komisinius - po 15 Lt (be PVM) už kiekvieną per visą sutarties galiojimo laikotarpį sudarytą sutartį. Teismas taip pat sprendė, jog atsakovui neįrodžius klientų nemokumo faktų, per visą šalių sudarytos sutarties galiojimo laikotarpį ieškovui negali būti skaičiuojamos baudos už kiekvieną nemokų klientą. Dėl to teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimo dalį dėl 176 190 Lt priteisimo iš ieškovo už nemokius ir piktybiškai nemokius klientus.

14Teismas nurodė, kad atsakovo ieškovui mokėtinas sumas sudaro papildomi komisiniai - 15 Lt (be PVM), mokėtini už kiekvieną ieškovo sudarytą sutartį per visą šalių sudarytos sutarties galiojimo laikotarpį bei pagrindiniai komisiniai nuo 2004 m. vasario 29 d. akto pasirašymo iki šalių sutartinių santykių pabaigos. Teismas sprendė, kad 70 Lt (be PVM) pagrindinis komisinis atlyginimas turėjo būti mokamas už kiekvieną ieškovo sudarytą sutartį, nepriklausomai, ar tokia sutartis yra nauja, ar tokia sutartimi pratęsiama jau galiojusi sutartis. Iš atsakovo teismui pateiktos sudarytų sutarčių suvestinės (t. 2, b. l. 126), teismas nustatė, kad 2004 m. kovo – gegužės mėnesiais ieškovas sudarė 1798 sutartis (įskaitant sutarčių pratęsimus), todėl, sprendė, jog ieškovui turi būti sumokėti pagrindiniai komisiniai už šį laikotarpį, tai yra 148 514,80 Lt (1798 sutartys x 70 Lt pagrindiniai komisiniai + 22654, 80 Lt (18%) PVM). Iš tos sutarčių suvestinės, teismas nustatė, jog atsakovas nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. gegužės 5 d. iš viso sudarė 28 390 sutartis (įskaitant sutarčių pratęsimus, todėl, teismo nuomone, atsakovui neįrodžius nemokių klientų buvimo faktų, už šias visas ieškovo sudarytas sutartis, ieškovui mokėtini 15 Lt (be PVM) papildomi komisiniai, viso – 502 503 Lt su PVM (28390 sutartys x 15 Lt + 76653 Lt (18%) PVM). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog visas atsakovo įsiskolinimas ieškovui už nesumokėtus pagrindinius ir papildomus komisinius sudaro 651 017, 80 Lt. Teismas taip pat nurodė, jog vykdant tarp šalių susiklosčiusią praktiką įskaityti priešpriešinius piniginius reikalavimus, galutinis šalių tarpusavio įsiskolinimas sudaro 208 315, 47 Lt ieškovo naudai (651 017, 80 Lt - 442 702, 33 Lt).

15Teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir priteisė ieškovui iš atsakovo 611 956, 27 Lt nuostolius kaip kompensaciją dėl komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo ne dėl ieškovo kaltės (CK 2.167 str.). Teismas sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui nuostolius dėl terminuotos ginčo sutarties nutraukimo prieš terminą. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog atsakovas, nutraukdamas ginčo sutartį, pažeidė sutarties 11.1 punkto nuostatas, nes neįvykdė sutartyje numatytos pareigos iš anksto, tai yra prieš protingą terminą informuoti ieškovą apie sutarties nutraukimą. Teismas taip pat nurodė, jog tarp šalių susiklosčius tarpusavio skolų įskaitymo praktikai, atsakovas, netinkamai vykdęs Sutarties 10.7 ir 10.8 punktų įsipareigojimus paskaičiuoti ieškovui teisingus komisinius, kurie turėjo būti įskaityti į ieškovo prekybinį įsiskolinimą, negalėjo nutraukti šalių sudarytos sutarties dėl ieškovo prekybinio įsiskolinimo, nes atsakovas buvo skolingas ieškovui daugiau pinigų nei ieškovas atsakovui.

16Spręsdamas dėl atlygintinų nuostolių dydžio, teismas nurodė, kad ieškovas paskaičiavo žymiai mažesnį mokėtiną nuostolių dydį, nei galėjo tikėtis atsakovas. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalaujamą nuostolių atlyginimą, nutraukus šalių sudarytą komercinio atstovavimo sutartį reglamentuoja 1986 m. gruodžio 18 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 86/653/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su nepriklausomais komerciniais atstovais, suderinimo“ 17 straipsnio 3 dalis ir CK 2.167 straipsnio 6 dalis, o nuostolių atlyginimas tokiu atveju laikomas kompensacijos prekybos agentui mokėjimo forma, mokama todėl, kad prekybos agentas prarado pajamas iš komercinio atstovavimo veiklos ne dėl savo kaltės. Taip pat teismas atsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes: kad šalių bendradarbiavimas pagal ginčo sutartį tęsėsi nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. gegužės 5 d.; kad ieškovas atsakovo naudai sudarė 28 390 sutarčių (įskaitant sutarčių pratęsimus); kad šiam tikslui ieškovas buvo įsteigęs 21 prekybos vietą visoje Lietuvoje; kad ieškovo kaip prekybos agento veikla, teismo nuomone, padėjo atsakovui patekti į rinką; kad tiek galiojant komercinio atstovavimo sutarčiai, tiek jai pasibaigus atsakovas iš ieškovo sudarytų sutarčių gauna naudos. Todėl teismas, atsižvelgęs į šalių bendradarbiavimo mastą ir ieškovo pasirinktą kompensacijos formą (nuostolių atlyginimą), sprendė, kad ieškovo prašomas priteisti nuostolių dydis nėra aiškiai per didelis bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

17Teismas atmetė atsakovo priešieškinyje pateiktą reikalavimą priteisti iš atsakovo 161 585, 50 Lt delspinigių. Teismas nurodė, kad atsakovas pats netinkamai vykdė šalių sudarytos Sutarties 10.7 ir 10.8 punktuose numatytus įsipareigojimus ir turėjo ieškovui įsiskolinimą už papildomus komisinius. Be to, teismas nurodė, jog praktiškai vykdant sutartį šalys įskaitydavo priešpriešinius piniginius reikalavimus, tame tarpe ir pinigų sumas, gautas už parduotas atsakovo prekes, kaip tai buvo padaryta pasirašant 2004 m. vasario 29 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą. Dėl to teismas sprendė, kad nustačius, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pateikti ieškovui ataskaitas apie nemokius klientus ir mokėtinus papildomus komisinius, ieškovas neturėjo galimybės kiekvieno mėnesio gale pateikti atsakovui tarpusavio skolų suderinimo aktų, kuriuose iš ieškovui mokėtinų komisinių, turėjo būti atskaitomas ieškovo prekybinis įsiskolinimas atsakovui. Teismas nurodė, kad atsakovas pats netinkamai vykdęs savo sutartines prievolės atsiskaityti su ieškovu ir būdamas įsiskolinęs ieškovui, neturi teisės reikalauti netesybų. Taip pat teismas sprendė, kad pagal CK 2.161 straipsnio nuostatas, ieškovas pagrįstai sulaikė mokėjimus atsakovui už prekybinę įrangą, kol neišspręstas ginčas dėl ieškovui mokėtinų komisinių.

18Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,TELE 2“ prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Atsakovo nuomone, teismas pažeidė jo teisę į tinkamą procesą, teismo nešališkumo, dispozityvumo bei rungimosi principus. Skundą atsakovas grindžia tokiomis aplinkybėmis:

191.

20Teismas priteisė ieškovui 148 514,80 Lt pagrindinių komisinių už 2004 m. kovo-gegužės mėnesiais sudarytas sutartis, nors ieškovas nebuvo pareiškęs tokio reikalavimo.

212.

22Teismas neišsprendė ieškovo reikalavimo priteisti 147 154,26 Lt pagrindinių komisinių skirtumą, susidariusį dėl atsakovo vienašališkai sumažinto komisinių dydžio. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodė, jog teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo šioje dalyje. Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovas jokių naujų argumentų ar įrodymų nenurodė. Atsakovas yra įvykdęs visas savo prievoles ir apmokėjęs visas ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

233.

24Nepagrįsta teismo išvada, kad 70 Lt pagrindinis komisinis atlyginimas turi būti mokamas už kiekvieną ieškovo sudarytą sutartį, nepriklausomai nuo to, ar tokia sutartis yra nauja, ar ja pratęsiama jau galiojusi sutartis. Ieškovas savo išrašomose PVM sąskaitose faktūrose diferencijavo atlyginimo dydį, taip pat priklausomai ir nuo to, sudaryta ar tęsima sutartis.

254.

26Teismas priteisė ieškovui 611 956,27 Lt kaip minėtoje direktyvoje bei CK 2.167 straipsnio 6 dalyje numatytą kompensaciją, nors ieškovas nebuvo pareiškęs tokio reikalavimo. Ieškovas aiškiai nurodė atsakovo civilinę atsakomybę sudarančią faktinę aplinkybę – tariamai neteisėtą sutarties nutraukimą. Atsakovas turėjo galimybę gintis tik nuo tokio ieškovo suformuluoto reikalavimo pagrindo bei dalyko. Teismas neišsprendė ieškovo reikalavimo priteisti 611 956,27 Lt nuostolių (negautų pajamų), patirtų dėl neteisėto atsakovo sutarties nutraukimo.

275.

28Nepagrįsti teismo teiginiai, kad ieškovo kaip prekybos agento veikla padėjo atsakovui patekti į rinką, nes ieškovo veikla iš esmės buvo techninio pobūdžio ir nesukūrė atsakovui esminės naudos.

296.

30Nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovas 2003 metais iš viso sudarė 22 525 sutarčių atsakovo naudai ir už tai jam turėtų būti priskaičiuoti vien tik pagrindinių komisinių 1 576 750 Lt be PVM. Duomenys neteisingi, nes šalys buvo susitarusios pakeisti ir diferencijuoti sutartyje nurodytą ieškovui mokėtiną atlyginimą.

317.

32Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 502 503 Lt papildomų komisinių, nes pažeidė įrodymus bei įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas bei pareigą motyvuoti teismo sprendimus. Teismas netinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo naštą, nes įpareigojo atsakovą įrodinėti visas bylos aplinkybes, net ir tas, kuriomis kaip savo reikalavimų pagrindu rėmėsi ieškovas. Be to, teismas nepripažino įrodymais tinkamų, teisėtų bei leistinų atsakovo pateiktų įrodymų bei nenurodė jokių motyvų, kodėl daro tokią išvadą.

338.

34Teismas nepagrįstai nepripažino įrodymais atsakovo pateiktas ataskaitas, nurodydamas vienintelį argumentą, kad kiekvienos iš šių ataskaitų teisingumas buvo paneigtas tiriant pirminius dokumentus. Šio teiginio negalima pripažinti teismo sprendimo motyvu, nes juo nėra atskleidžiama, kas iš tikrųjų yra neteisinga atsakovo pateiktose ataskaitose. Teismas nenurodė jokių motyvų, kokių įrodymų požymių neatitinka minėtos pateiktos ataskaitos.

359.

36Teismas priėmė neteisėtas ir nepagrįstas atskiruoju skundu neskundžiamas nutartis: 2007 m. gegužės 11 d. nutartį dėl ekspertizės skyrimo bei 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį dėl bylos atnaujinimo ir skyrimo nagrinėti teismo posėdyje.

3710. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė byloje contra spoliatorem prezumpciją, neįvykdė pareigos išaiškinti ir sprendime motyvuoti, kokiais doktrinos šaltiniais remiasi, nenurodė šios prezumpcijos turinio, taikymo ribų bei sąlygų. Be to, atsakovas nesunaikino bei neatsisakė pateikti jokių įrodymų, nes vos tik gavęs teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį iš karto ėmėsi priemonių, siekdamas įvykdyti teismo įpareigojimus.

3811. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė atsakovo priešieškinį dėl 161 585,50 Lt delspinigių pagal sutartį priteisimo. Sutarties 10.10 punkte šalys laisva valia susitarė dėl ieškovo mokėtinų delspinigių, todėl ieškovas privalo juos sumokėti (CK 6.258 str.).

3912. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas turėjo teisę sulaikyti mokėjimus atsakovui pagal CK 2.161 straipsnį, nes ši teisės norma nustato daikto sulaikymo teisę, tačiau nesuteikia teisės stabdyti prievolių vykdymo. Be to, ieškovas neturėjo pagrindo sustabdyti prievolės vykdymą.

4013. Neteisėta ir nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas, tam tikrą laiką nesiuntęs ieškovui ataskaitų apie nemokius bei piktybiškai nemokius klientus, prarado teisę į sutartyje numatytą komisinio atlyginimo sumažinimą. Sutarties 10.1 bei 10.2 punktuose įtvirtinti juridiniai faktai, nuo kurių priklauso atlyginimo ieškovui apskaičiavimas. Nepriklausomai nuo informacijos gavimo, tokių klientų egzistavimo faktas objektyvus.

41Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Telegausa“ prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

421. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl komisinių priteisimo už 2004 m. kovo-gegužės mėnesius. Toks reikalavimas buvo pareikštas ir patvirtintas PVM sąskaita faktūra LGA Nr. 7263881 bei sudarytų sutarčių už minėtą laikotarpį skaičiumi.

432. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas neišsprendė ieškovo reikalavimo priteisti 147 154,26 Lt pagrindinių komisinių skirtumą, susidariusį dėl atsakovo vienašališkai sumažinto komisinių dydžio.

443. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas priteisė ieškovui 611 956,27 Lt kaip kompensaciją pagal minėtą direktyvą bei CK 2.167 straipsnį, nors toks reikalavimas nebuvo pareikštas, nes nuostolių atlyginimas yra kompensacija, ydingai suprantamas minėtų teisės normų turinys.

454. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas pažeidė įrodymus bei įrodinėjimą reguliuojančias teisės normas. Teismas dėjo procesu leistinas pastangas, kad byla būtų nagrinėjama operatyviai, visapusiškai, objektyviai, rungtyniškai ir t. t., kad faktai būtų nustatinėjami remiantis pirminiais įrodymais. O tuo tarpu atsakovas per daugiau nei du bylos nagrinėjimo metus po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo nepateikė į bylą savo buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių pagrindu būtų galima ištirti jo teiginius dėl nemokių ir piktybiškai nemokių klientų. Be to, apeliaciniame skunde apeliantas savo pateiktus įrodymus vertina kitaip, nei tai darė nagrinėjant bylą iš naujo, o savo pozicijos dėl sutarties sąlygų vertinimo nepagrindžia jokiais argumentais.

465. Teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą priteisti delspinigius, nes pats apeliantas savo veiksmais ir neveikimu daug prisidėjo prie delspinigių atsiradimo pagrindo.

47Apeliacinis skundas atmestinas.

48Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tai yra apeliacinės instancijos teismas, kuris yra taip pat ir byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes vertinanti instancija, patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Šio teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 329 str. 2 d., 320 str.).

49Kaip žinoma, CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

50Teisėjų kolegija laiko, jog prieš pradedant nagrinėti atsakovo apeliacinio skundo argumentus pabrėžtinas dar vienas įrodymų vertinimo ypatumas nagrinėjamoje byloje, kurį nulemia tai, kad šis dėl atsiskaitymo iš sutartinių teisinių santykių atsiradęs ginčas yra kilęs tarp dviejų juridinių asmenų, tai yra ieškovo buvusio UAB ,,Telegausa“ (dabar BUAB ,,Akrita“) bei atsakovo UAB ,,TELE2“. Todėl, taikant įrodymų vertinimo taisykles ir minėtą tikėtinumo taisyklę, yra svarbios CPK 177 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios įrodinėjimo priemonių leistinumą (Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4, 9 str. ir kt.). Tokią nuostatą ne kartą yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-827/2000; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003). Civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodymų, susijusių su juridinių asmenų atliekamų ūkinių finansinių operacijų įrodinėjimu, leistinumo klausimai yra aiškinami taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 14 bei 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 nuostatose. Yra žinoma, kad teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, kuriose suformuluotas teisės aiškinimo bei taikymo taisyklės tampa privalomomis teismams, nagrinėjantiems analogiškas bylas, tačiau teisėjų kolegija laiko, jog ir minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimai bei juose pateikiami teisės normų aiškinimai gali būti naudojami kaip pagalbinė rekomendacinio pobūdžio medžiaga, kurioje pateikiama autoritetinga nuomonė tam tikrais teisės aiškinimo bei taikymo klausimais.

51Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo UAB ,,Telegausa“ (dabar BUAB ,,Akrita“) ir atsakovo UAB ,,TELE2“ 2002 m. sudarytos (tiksli data nenurodyta) TELE2 mobiliojo skaitmeninio ryšio mėnesinio apmokėjimo paslaugų platinimo komiso sutarties (toliau Sutartis) nuostatomis, konstatavo, jog priešingai nei laikė šalys, tiek pačios sutarties turinys, tiek teisiniai santykiai susiklostę tarp jų vykdant sutartį atitinka ne komiso, o komercinio atstovavimo požymius (t. 1, b. l. 18-22). Todėl spręsdamas šį ginčą, teismas rėmėsi Civilinio kodekso Antrosios knygos Trečiosios dalies Dvylikto skyriaus pirmojo skirsnio normomis bei 1986 m. gruodžio 18 d. Europos Bendrojo Tarybos direktyvos 86/563/EEB ,,Dėl valstybių namų įstatymų, susijusių su nepriklausomais komerciniais atstovais suderinimo“ (toliau Direktyva) nuostatomis (CPK 3 str.). Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui iki 2003 m. gruodžio 31 d., bet šalių valia buvo pratęsta iki 2004 m. gruodžio 31 d. Nagrinėdamas ieškovo argumentus dėl Sutartyje numatyto komisinio atlyginimo dydžio, teismas teisingai išaiškino, jog šalys susitarė ir dėl pagrindinio prekybos agento (ieškovo) atlyginimo už kiekvieną atsakovo vardu sudarytą sandorį, ir dėl papildomo atlyginimo mokėjimo sąlygų (Sutarties 10.1, 10.2 p.) (CK 6.193 str.). Aiškindamas minimos sutarties nuostatas, susijusias su pagrindinio atlyginimo mokėjimo sąlygomis, teismas teisingai nurodė, jog šalys buvo aiškiai susitarusios, kad už kiekvienos sutarties tarp kliento ir atsakovo sudarymą šis įsipareigojo sumokėti ieškovui 70 Lt (be PVM) komisinį atlyginimą. Kadangi sutartyje nėra išlygos, kad susitariama mokėti tik už sutartis su naujais klientais, teismas pagrįstai laikė, kad minėto dydžio komisinį atlyginimą atsakovas privalėjo ieškovui mokėti taip pat ir už sutartis, kuriomis buvo pratęsiamos jau galiojusios sutartys.

52Teisėjų kolegija laiko, jog ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodo, kad byloje esantis atsakovo raštas, adresuotas ieškovui ir kitiems agentams dėl kitokio komisinių dydžio, tik patvirtina anksčiau paminėtą išvadą, nes yra aiškiai apibrėžta kitokio komisinių dydžio taikymo trukmė ir tokių sutarčių dalykas (t. 1, b. l. 27). Kartu šiame rašte pats atsakovas aiškiai pabrėžia, kad visais kitais atvejais komisinių dydis išlieka nepakitęs. Beje, šio rašto turinys taip pat paneigia apelianto argumentus, kad pats ieškovas turėjo teisę diferencijuoti jam mokėtino atlyginimo dydį. Taip pat, priešingai nei teigia apeliantas, tokia išvada neprieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartyje, kuria buvo panaikintas ankstesnis pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje, išdėstytiems argumentams. Iš tiesų, prekių ir paslaugų pardavimo ataskaitas atsakovui teikė ieškovas, tuo tarpu, jomis remdamasis atsakovas pateikdavo ieškovui PVM sąskaitą faktūrą apmokėti už parduotas prekes, o ieškovas - PVM sąskaitą faktūrą atsakovui komisiniams gauti (Sutarties 10.5 p.). Tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo konstatuota, kad ieškovas turėjo teisę savarankiškai diferencijuoti šio atlyginimo dydį (CPK 185 str.).

53Pirmosios instancijos teismas, remdamasis sutartyje užfiksuotomis tarpusavio atsiskaitymo taisyklėmis, nurodė, jog pagal Sutarties 10.6 punktą galutinis atsiskaitymų suderinimas vykdomas šalims pasirašant skolų suderinimo aktą. Tuo pagrindu teismas nustatė, kad šalys, vykdydamos šią nuostatą, skolų būklę 2004 m. vasario 1 - 29 d. laikotarpiu užfiksavo atitinkamu aktu (t. 1, b. l. 69), kuriame išreiškė savo valią dėl priešpriešinių piniginių prievolių dydžio, jų įskaitymo ir nustatė, kad ieškovas privalo sumokėti atsakovui 435 274,99 Lt. Remdamasis tuo, kad šalys šio akto neginčijo, teismas, nustatydamas šalių tarpusavio atsiskaitymų būklę 2009 m. vasario 29 d., tai yra prekybinio įsiskolinimo bei pagrindinių komisinių dydžius, pagrįstai vadovavosi šiuo aktu. Beje, apeliacinės instancijos teisme nė viena iš šalių taip pat nekėlė klausimo dėl šio akto duomenų neteisingumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek pirminiame ieškinio pareiškime, tiek vėlesniame ieškinio reikalavimų patikslinime (t. 1, b. l. 2-7, t. 3, b. l. 7-8) ieškovas reiškė atsakovui reikalavimą dėl pagrindinių komisinių priteisimo už sutartis, kurias atsakovo vardu jis sudarė 2004 m. kovo-gegužės mėnesiais. Taigi nagrinėdamas klausimą dėl ieškovui priklausančių pagrindinių komisinių už sutartis, sudarytas šiuo laikotarpiu, tai yra po minimo paskutinio tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pasirašymo iki sutarties nutraukimo, teismas pagrįstai taikė Sutarties 10.1 punkte numatytų 70 Lt įkainį ir laikė, jog atsakovas ieškovui yra skolingas 148 514, 80 Lt (su PVM) pagrindinių komisinių. Tokios teismo išvados pagrįstumą taip pat patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (ataskaitų-suvestinių duomenys apie sudarytas sutartis, PVM sąskaita faktūra LGA Nr. 7263881, ieškovo atstovų paaiškinimai ir kt.). Apelianto teiginiai, jog yra apmokėtos visos ieškovo jam pateiktos PVM sąskaitos faktūros, jog į pareikšto priešieškinio bendrą sumą jau yra įskaityti ieškovui mokėtini komisiniai, nepagrįsti patikimais įrodymais (CPK 185 str.).

54Dėl šio teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui pagrindinius komisinius už šias sutartis, neišnagrinėjo ieškinio reikalavimo dėl, apelianto žodžiais, tariamai sumažintų pagrindinių komisinių, peržengė pareikšto ieškinio ribas ir pažeidė apelianto teisę į tinkamą procesą, teismo nešališkumo, dispozityviškumo bei rungimosi principus (CPK 12, 13, 21 str.).

55Taip pat atmetami apelianto argumentai, susiję su paminėtos 1986 m. gruodžio 18 d. Europos Bendrijos Tarybos Direktyvos nuostatų taikymu. Apeliantas teigia, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti 611 956, 27 Lt nuostolių (negautų pajamų), aiškiai nurodė šio reikalavimo pagrindą sudarančią faktinę aplinkybę, tai yra neteisėtą Sutarties nutraukimą, dėl kurio prašė atsakovui taikyti civilinę atsakomybę priteisiant iš jo nuostolių atlyginimą, bet nereiškė reikalavimų bei nenurodė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su šios Direktyvos 17 straipsnio 3 dalyje ir CK 2.167 straipsnio 6 dalyje numatyta kompensacija, todėl teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo lėšas, kurių šis nereikalavo, pažeidė apelianto teisę į tinkamą procesą, teismo nešališkumo, dispozityviškumo bei rungimosi principus (CPK 12, 13, 21 str.). Apeliantas nurodo, jog teismas taip pat neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su sutarties nutraukimu bei galimų nuostolių dydžiu.

56Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nagrinėdamas minimos Sutarties nutraukimo aplinkybes, teisingai išaiškino bei taikė šios Sutarties 11 punkto nuostatą, pagal kurią atsakovas gali nutraukti sutartį iš anksto raštu apie tai informavęs ieškovą. Kaip seka iš šios sutartinės nuostatos, ieškovas nuo rašto apie jo ketinimą nutraukti sutartį gavimo dienos nebeturi teisės parduoti atsakovui priklausančių prekių, o sutartis laikoma nutraukta tik šalims pilnai atsiskaičius ir pasirašius atitinkamą susitarimo raštą (Sutarties 11.1 p.). Teismas taip pat teisingai įvertino ir taikė Sutarties 10.7, 10.8 punktus, pagal kuriuos atsakovas įsipareigojo kiekvieno mėnesio pradžioje ieškovui (prekybos agentui) siųsti ataskaitą dėl nemokių klientų ir atitinkamai apie papildomus komisinius, o taip pat įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas pats nevykdė pareigos informuoti ieškovą, tiksliau, jam atsiskaityti, dėl nemokių klientų, todėl teisingai sprendė, kad atsakovas neturėjo pagrindo vienašališkai prieš terminą šią sutartį nutraukti, be to, pažeidė sutartyje reglamentuotą tokios sutarties nutraukimo tvarką (t. 1, b. l. 28 – 39, 41 – 47). Teismas nustatė, kad nors šalys buvo sulygusios, jog lėšos, gautos už parduotas prekes yra atsakovo nuosavybė ir ieškovas negali jas naudoti, tarp šalių buvo susiklosčiusi tarpusavio skolų įskaitymo praktika (Sutarties 10.9 p.) ( t. 1, b. l. 35 - 36). Atsakovui tinkamai nevykdžius anksčiau paminėtų Sutarties 10.7, 10.8 punktų reikalavimų, negalėjo būti nustatytas teisingas ieškovui priklausančių komisinių bei mokėtinų papildomų komisinių dydis, tai yra nebuvo nuginčyti ieškovo argumentai, kuriais šis prieštaravo komisinių mažinimui ir atsisakymui mokėti papildomus komisinius, todėl teismas pagrįstai laikė, kad atsakovas nepaneigė bylos medžiaga patvirtintų ieškovo argumentų, jog jo skola ieškovui buvo didesnė nei ieškovo skola jam, tai yra, kad su ieškovu jis buvo atsiskaitęs (CPK 178 str.).

57Apelianto argumentai skunde, kad pats ieškovas pripažino nemokių ir piktybiškai nemokių klientų egzistavimą, sutiko, kad atlyginimas gali būti mažinamas, nepaneigia šios teismo išvados pagrįstumo, nes tokių klientų skaičiaus bei atitinkamai ieškovo atlyginimo dydžio nustatymas (mažinimas ar nemažinimas), papildomų komisinių skaičiavimas/neskaičiavimas, yra tiesiogiai susijęs su paties atsakovo žinioje buvusia informacija.

58Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai laikė, jog sutartis buvo nutraukta nesant ieškovo kaltės, ir teisingai konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakovas kompensuotų jo negautas pajamas (CPK 185 str.).

59Kaip minėta, ieškovas, remdamasi anksčiau paminėtomis aplinkybėmis bei CK 6.793 straipsniu, 6. 4, 6.158, 6.245, 6.200, 6. 217 straipsniais, 6.256 straipsnio 2 dalimi ir kt., prašė priteisti jam iš atsakovo 611 956, 27 Lt nuostolių, kurių dydį apibrėžė, kaip negautas pajamas už likusius aštuonis sutarties galiojimo mėnesius, tai yra laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 147). Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas šalių tarpusavio sutartinius teisinius santykius pagrįstai kvalifikavo kaip komercinio atstovavimo teisinius santykius (apeliacinės instancijos teisme nė viena iš ginčo šalių nenurodo argumentų dėl šios teismo išvados nepagrįstumo). Be to, teismas, taikydamas materialinę teisę, tai yra paminėtos 1986 m. gruodžio 18 d. Europos Bendrojo Tarybos Direktyvos 17 straipsnio 3 dalies bei CK 2.167 straipsnio 1, 6 dalies nuostatas, ir tenkindamas šį ieškovo reikalavimą, rėmėsi byloje esančiuose ieškovo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose rašytiniuose įrodymuose bei jo atstovų teismui pateiktuose paaiškinimuose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas, remdamasis ieškovo motyvais ir nesutikdamas su minimu reikalavimu, teikė savo prieštaravimus bei įrodymus. Todėl apelianto argumentai dėl jo proceso teisių pažeidimo nagrinėjant ir sprendžiant šį ieškinio reikalavimą, yra nepagrįsti (CPK 178 str.).

60Teismas, spręsdamas klausimą dėl atlygintinų negautų pajamų (kompensacijos) dydžio, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių trukmę, į atsakovo vardu bei jo naudai ieškovo sudarytų sutarčių kiekį, ieškovo veiksmus organizuojant šios sutarties vykdymą, plėtojant atsakovo verslą ir laikė, kad įvertinus šias aplinkybes, ieškovo prašomas priteisti nuostolių dydis nėra aiškiai per didelis bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais šiuos argumentus, nes, nežiūrint to, kad teismas padarė aritmetinę klaidą, nustatydamas 2003 m. gegužės – gruodžio ieškovo sudarytų sutarčių skaičių (sudaryta 11 741, o ne 22 525 sutarčių) (t. 2, b. l. 127), bendras ieškovo sudarytų sutarčių skaičius - 28 390 sutarčių, patvirtina teismo išvadą, kad ieškovas teikė žymią naudą atsakovui, o prašomas priteisti nuostolių dydis yra pagrįstas ir protingas (CPK 185 str.). Apeliantas, nesutikdamas su šiais argumentais, nurodo, kad atsakovas ,,milžiniškas sumas“ investavo sukurdamas infrastruktūrą mobiliojo ryšio paslaugoms teikti, šio verslo reklamai, o ieškovo sudarytos sutartys apima tik 10-15 procentų nuo visų tuo laikotarpiu atsakovo vardu sudarytų sutarčių, taigi atsakovas iš ieškovo veiklos neturėjo esminės naudos. Teisėjų kolegija mano, kad šie argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo, nes apeliantas nepateikia duomenų, kad, lyginant su kitų jo prekybos agentų veikla, ieškovo veiklos rezultatas iš tiesų yra menkavertis. Apeliantas taip pat nenurodo argumentų ir nepateikia rašytinių įrodymų, kad dėl nemokių ar piktybiškai nemokių klientų pagal ieškovo sudarytas sutartis ar rinkos sąlygų pasikeitimo šis verslas, priešingai nei teigia ieškovas, yra nepelningas ar net nuostolingas.

61Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas iškėlė klausimą, kad ieškovas yra praleidęs CK 2.167 straipsnio 4 dalyje numatytą senaties terminą reikalauti šiame straipsnyje numatytos kompensacijos priteisimo, tačiau šis teiginys prieštarauja bylos medžiagai. Kaip minėta, ieškinys dėl nuostolių atlyginimo yra pareikštas 2004 m. gegužės 6 d., o minimo ieškinio senaties termino taikymas bylos nagrinėjimo metu pasikeitus teisinių santykių juridiniam kvalifikavimui, prieštarautų ieškinio senaties instituto tikslams bei paskirčiai, taip pat teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.).

62Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui priteista 502 503 Lt papildomų komisinių. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje anksčiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.) ir pagrįstai nurodė, jog ieškovas, savo reikalavimams pagrįsti pateikdamas duomenis apie atsakovo vardu jo sudarytų sutarčių kiekį, įrodė, kad yra atlikęs sutartinę pareigą veikti atsakovo naudai: jo vardu sudaryti sutartis, parduoti jo prekes. Pagal paminėtas sutartines nuostatas mokėti ieškovui atlyginimą (komisinius bei papildomus komisinius) už jo atliktą darbą yra atsakovo pareiga (Sutarties 10.1, 10.2 p.). Beje, atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde netvirtina, kad ieškovo pateikti duomenys apie sudarytų sutarčių skaičių yra nepagrįsti, kad ieškovas nėra jam perdavęs sudarytų sutarčių ar sutartys yra suklastotos ir t. t., priešingai, kaip nustatė teismas, atsakovo teismui pateikta sudarytų sutarčių suvestinė, iš esmės nesiskiria nuo ieškovo suvestinėse nurodomo sudarytų sutarčių kiekio (t. 2 b. l. 126), todėl, nustatydamas ieškovui priteistinų pagrindinių ir papildomų komisinių dydį, teismas vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis. Taigi teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. gegužės 5 d. iš viso sudarė 28 390 sutartis (įskaitant sutarčių pratęsimus). Kadangi atsakovas atsisako sumokėti ieškovui jo reikalaujamus papildomus komisinius, remdamasis 10.1, 10.2 punktais, tai yra dėl nemokių klientų ir piktybiškai nemokių klientų, tai, atsižvelgiant į sutartyje numatytą tarpusavio atsiskaitymų mechanizmą, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas mokėti, privalo įrodyti tokių klientų skaičių ir tuo pagrįsti savo atsisakymą (CPK 178 str.). Pagrįsta teismo išvada, kad atsakovas patikimais įrodymais neįrodė nei nemokių klientų buvimo faktų, nei jų skaičiaus, todėl teismas teisingai sprendė, kad atsakovas už šias visas ieškovo sudarytas sutartis privalo jam sumokėti 15 Lt (be PVM) papildomų komisinių, tai yra iš viso – 502 503 Lt (su PVM), o kartu su anksčiau nurodytais 148 514, 80 Lt (su PVM) pagrindiniais komisiniais - 651 017, 80 Lt (su PVM). Įskaitęs šalių priešpriešinius piniginius reikalavimus, tai yra šią atsakovo skolą bei anksčiau paminėtą ieškovo 442 702, 33 Lt skolą, užfiksuotą nurodytame akte, teismas nustatė, jog pagal galutinį sutartinį šalių tarpusavio įsiskolinimų rezultatą atsakovas ieškovui yra skolingas 208 315,47 Lt (su PVM).

63Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu dėl papildomų komisinių nustatymo, nurodo, kad dėl neaiškiai suformuluoto ieškinio pagrindo teismas negalėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyko, paskirstyti įrodinėjimo naštos onus probandi, o atsakovas inter alia negalėjo tinkamai gintis nuo ieškinio. Teigia, kad teismas be pagrindo nepripažino įrodymais atsakovo pateiktų ir įrodymų sąsajumo, leistinumo bei teisėtumo reikalavimus atitinkančių ataskaitų apie ieškovo komisinių sumažinimą pagal pardavimo vietas, naujų klientų bei klientų, pratęsusių sutartis, sąrašų bei abonentams išrašytų sąskaitų bei apmokėjimų sąrašo. Apeliantas laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad tam tikrą laiką nesiuntęs ieškovui ataskaitų apie nemokius bei piktybiškai nemokius klientus, jis prarado teisę į komisinio atlyginimo sumažinimą ir teigia, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovas būtų gavęs šią informaciją, tokių klientų egzistavimo faktas yra objektyvus, o Sutarties 10.1, 10.2 punktuose įtvirtintos atlyginimo skaičiavimo sąlygos yra nustatytos laisva valia ir sąžiningai paskirsto šalių riziką.

64Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad byloje nėra ginčo dėl Sutarties 10.1, 10.2 punktuose įtvirtintų nuostatų sąžiningumo ir galiojimo, o taip pat dėl to, kad pats savaime ieškovo neinformavimo faktas nepaneigia nemokių bei piktybiškai nemokių klientų egzistavimo fakto ir nereiškia, kad atsakovas yra praradęs teisę į ieškovo atlyginimo sumažinimą. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiama apie įrodinėjimo pareigos įvykdymą (CPK 178 str.). Pagal bendruosius sutarčių vykdymo principus, reikalaujančius iš šalių sąžiningumo, bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškų įsipareigojimo vykdymo būdų paieškos ir kt. (CK 6.200 str.), sutarties šalis, nagrinėjamu atveju ieškovas, turi teisę aiškiai žinoti, kokiu konkrečiu faktiniu pagrindu remdamasis atsakovas atsisako mokėti šiuo atveju papildomus komisinius, ir turėti galimybę patikrinti tokius atsakovo argumentus. Tokiu tikslu į sutartį ir buvo įtraukti minimi atsakovo įsipareigojimai dėl ataskaitų siuntimo apie nemokius klientus ir papildomus komisinius (Sutarties 10.7, 10.8 p.) (CK 6.193 str.). Šios aplinkybės tampa itin svarbiomis esant duomenų, jog pas atsakovą 2002 – 2005 m. iš viso nebuvo tinkamos nemokių klientų apskaitos, nes elektroninė sistema neveikė, o mechaniniu (rankiniu) būdu šie duomenys nebuvo tvarkomi, kaip apie tai teismui paaiškino buvęs atsakovo komercijos direktorius liudytojas A. K. . Iš tiesų, pagal Sutarties nuostatas, ieškovui nebuvo suteikta teisė reikalauti pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, o atsakovas nebuvo įsipareigojęs juos ieškovui pateikti (nustatytos minėtos ataskaitos), tačiau iškilus ginčui, tai yra tarp šalių nesant pasitikėjimo, akivaizdu, jog tai buvo vienintelė galimybė jį išspręsti, nes visi šiam nagrinėjamam klausimui išspręsti reikalingi duomenys yra atsakovo žinioje. Remdamasi byloje esančia medžiaga, tame tarpe šalių ikiteisminiu susirašinėjimu, siekiant taikiai sureguliuoti kilusius klausimus, o taip pat dėl reikalavimo skirti auditą siekiant patikslinti atlyginimą bei atsiskaitymus (t. 1, b. l. 30-51), teisėjų kolegija mano, kad tuo atveju, jeigu ieškovui būtų suteikta galimybė gauti išsamią informaciją, šis ginčas iš viso nebūtų kilęs. Atmetamas apelianto argumentas, kad ieškovas, negaudamas iš atsakovo duomenų apie nemokius bei piktybiškai nemokius klientus, nestabdė savo prievolių vykdymo ir toliau vykdė sutartį, nereiškė atsakovui pretenzijų, tuo konkliudentiniais veiksmais patvirtindamas tokius faktinius santykius, nes jie prieštarauja teismo nustatytų faktinių aplinkybių visumai (CPK 185 str.).

65Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad nagrinėjamu klausimu byloje nebuvo aiškiai suformuluotas įrodinėjimo dalykas. Iš bylos medžiagos, taip pat iš šalių ikiteisminio susirašinėjimo ir kt., matyti, jog ieškovas savo reikalavimą dėl šių komisinių nuosekliai grindė tuo, kad atsakovo vienašalis atsisakymas juos mokėti yra nepagrįstas pirminiais finansiniais dokumentais. Beje, atsakovas, iš dalies sutikdamas su ieškovo pretenzijomis, pripažino jo teisę į dalį papildomų komisinių (premijų) (t. 1, b. l. 35 – 52 ir kt.). Kaip žinia, remiantis atsakovo nurodytais rungimosi ir dispozityviškumo principais, jis pats naudodamasis savo procesine teise gali pasirinkti įrodinėjimo priemones, tačiau teismas sprendžia, ar tokiomis priemonėmis yra pagrįsti nagrinėjamu atveju jo prieštaravimai pareikštam ieškiniui bei priešieškinio reikalavimai dėl 176 190 Lt priteisimo už nemokius ir piktybiškai nemokius klientus (Sutarties 10.1, 10.2 p.) (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į anksčiau šioje nutartyje išdėstytus įrodinėjimo ypatumus, taikomus juridiniams asmenims, tuo labiau finansinių operacijų, atsiskaitymo klausimais, atsakovo pateiktas ataskaitas bei sąrašus teismas pagrįstai laikė neatitinkančiais minimų reikalavimų (CPK 177 str. 4 d.). Atmetami kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad atsakovui ikiteisminiu laikotarpiu atsisakius atlikti auditą, ieškovas privalėjo to siekti teisme priverstine tvarka, todėl kilus ginčui dėl atlyginimo dydžio, įrodinėjimo našta priklauso ne jam, o ieškovui (CK 2.160 str. 6 d.). Apelianto nurodyta CK norma nėra imperatyvi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad nagrinėjant šį ginčą teisme, taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Be to, teismas 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo skirti šį auditą (t. 3, b. l. 32-33).

66Kaip minėta, apeliantas, keldamas klausimą dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo, teigė, kad teismas neištyrė ir neteisingai įvertino minimoje elektroninėje laikmenoje esančių duomenų (t. 3, b. l. 200). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad šioje teismo instancijoje yra tikrinamos taip pat ir faktinės bylos aplinkybės bei įrodymai (CPK 320 str.), laikė tikslinga ištirti ir įvertinti šį įrodymą ir suteikė šalims galimybę pateikti šiam teismui argumentus dėl jo. Apeliantas taip pat pateikė naują įrodymą: KPMG audito kompanijos 2009 m. birželio 22 d. ataskaitą apie atsakovo užsakymu atliktą UAB ,,TELE2“ priešieškinio, susijusio su komisinių skaičiavimu ,,nemokiose“ sutartyse, kurį teisėjų kolegija priėmė (CPK 313 str.).

67Teisėjų kolegija, įvertinus minimoje elektroninėje laikmenoje esančius duomenis, kuriuos atsakovas įvardija kaip klientų, sudariusių sutartis su atsakovu ieškovo prekybos vietose, pateiktų sąskaitų už suteiktas paslaugas registrą, kuris apima laikotarpį nuo 2002 m. balandžio iki 2004 m. gegužės mėn., o taip pat klientų, sudariusių sutartis su atsakovu ieškovo prekybos vietose, atliktų mokėjimų už paslaugas registras už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio iki 2004 m. gegužės mėn., sprendžia, kad šie duomenys taip pat nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo. Visų pirma, tai kompiuteriniu būdu atsakovo tvarkomi duomenys apie paminėtus klientus, kurie jau nekartą atsakovo buvo pateikti į bylą. Iš šių duomenų matyti, kad, kaip teisingai nurodo ieškovas, pateikdamas savo argumentus dėl kompaktiniame diske esančių duomenų (registro) apie pateiktas sąskaitas (t. 4, b. l. 70-74), jog tų pačių klientų duomenys juose įrašyti keletą kartų: segtuvas Nr.1, klientas K. Š. (5, 6 lapai), S. N. (23, 24 lapai) ir kt., segtuvas Nr.2, klientė R. G. (1152 lape keturi kartai), klientas V. D. (1159 lape keturi kartai), klientas A. S. įmonė (2211, 2212 lapai keturiolika kartų) ir kt.; nenurodoma klientų eilės tvarka; šiuos duomenis sudaro kliento vardas ir pavardė, mokėtojo kodas, suma bei data, tačiau ir šie duomenys neretai nėra pilni (segtuvas Nr.1, lapai 4, 11, 14, ir kt. nurodoma tik kliento pavardė, segtuvas Nr.2, 2309 lapas, nurodytas tik kliento vardas Gintaras); tuo pačiu mokėtojo kodu pažymėtos klientės Palionienė ir Petrusevičiūtė (be vardų) (segtuvas Nr. 1, 12, 13 lapai), Narkevičienė ir Vanagienė (be vardų), kurių suma yra identiška per visus kalendorinius metus (segtuvas Nr. 2, 1230 lapas). Teisingai nurodoma, kad šalys savo argumentus grindė pirmiausia sutarčių skaičiumi, todėl šiame, taip vadinamame, Sąskaitų registre nesant nurodytų nei sutarčių numerių nei jų sudarymo datų, esant nepilniems duomenims, nėra paneigiamos abejonės dėl duomenų tikrumo, o pirminė duomenų patikra, remiantis šiuo registru, yra praktiškai neįmanoma. Savo atsiliepime dėl kompaktiniame diske esančių duomenų apie atliktus mokėjimus (Mokėjimų registre) ieškovas teisingai nurodė, jog jame taip pat nėra klientų numeracijos, jie neįvardijami eilės tvarka, trūksta klientų vardų, įrašai kartojasi, įmokos nurodytos be jokio eiliškumo, nepateiktas nemokių ir piktybiškai nemokių klientų skaičius (procentais) pagal atskiras prekybos vietas. Ieškovas teigia, kad taip vadinamų Registrų duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neturi objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai suskaičiuoti ir įvertinti nemokių ir piktybiškai nemokių klientų skaičius pagal ginčo sutartį.

68Atsakovas teigė, kad atsakovo nurodyti pasikartojimai yra pagrįsti tuo, kad atskiri klientai yra sudaręs daugiau nei vieną mobiliojo ryšio paslaugų tiekimo sutartį, turi daugiau nei vieną telefono numerį, žymimą tuo pačiu mokėtojo kodu, kodo sutapimas paaiškinamas klientės pavardės pasikeitimu, įmokų surašymas ne eilės tvarka yra susijęs su tuo, kad mokėjimas siejamas ne su konkrečia sąskaita, o su klientu pagal mokėtojo kodą, pagal kurį galima nustatyti visus ieškovo nurodytus trūkstamus duomenis.

69Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad atsakovo pateiktų Sąskaitų bei Mokėjimų registrų duomenys nėra pagrįsti teismo reikalautais rašytiniais įrodymais: atitinkamomis sutartimis, PVM sąskaitomis faktūromis, todėl negali būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais minimas ūkines-finansines operacijas (CPK 177 str. 4 d.), be to, šie registrai neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau BAĮ) reikalavimų, kurie yra keliami apskaitos registrams: jų vedimui, tvarkymui ir saugojimui (BAĮ 2 str. 1, 2 d., 13 str. 1, 4 d., 16 str. 1, 4 d. ir kt.).

70Teisėjų kolegija, remdamasi paminėtomis BAĮ normų nuostatomis apie buhalterinės apskaitos dokumentams keliamus reikalavimus, apskaitos dokumentų surašymą, apskaitos registrų sudarymą ir kt., sprendžia, kad įstatymų leidėjas, preciziškai bei imperatyviai reglamentuodamas finansinių operacijų įforminimą (elektroniniu ar popieriniu būdu), siekė, kad jų apskaita būtų tvarkoma tokiu būdu, jog iškilus ginčams tarp ūkine komercine veikla besiverčiančių asmenų ar šių asmenų bei valstybės (pavyzdžiui, mokesčių administratoriaus ir kt.), būtų galima tiksliai nustatyti bei patikrinti minėtų operacijų apimtis, atlikimo laiką bei pagrindą, kontroliuoti ar teisingai atsiskaitoma su valstybės bei savivaldybių biudžetais ir kt. Taigi griežtas minėtų įstatymų reikalavimų laikymasis yra reikšmingas ir viešajam interesui, nes tokiu būdu užtikrinamas veiklos skaidrumas, užkertamas kelias tarpusavio atsiskaitymams neteisėtai išvengiant privalomų mokėjimų (pajamų, mokesčių slėpimas, atsiskaitymas už darbą ,,vokeliais“, ir kt.). Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, atsakovui žinomi arba turi būti žinomi imperatyvūs šio įstatymo reikalavimai ir pareiga juos vykdyti, tačiau, kaip jau buvo minėta, pats atsakovas pripažino, kad minimu laikotarpiu įmonėje iš viso nebuvo sutvarkyta klientų apskaitos sistema ir dėl to atsakovas neturėjo objektyvios galimybės ieškovui pateikti teisingų ir vienareikšmiškų duomenų (t. 3, b. l. 18-19). Be to, analizuojant ginčo sutartį, kuri, ieškovo teigimu, buvo sudaryta atsakovo pasiūlymu ir pagal jo paruoštą tekstą, darytina išvada, kad atsakovas turėjo visas galimybes kontroliuoti ne tik šios sutarties vykdymą, bet visą ieškovo veiklą. Taip, atsakovui pareikalavus ieškovas per 2 savaites turi pateikti visos įmonės veiklos finansinę ataskaitą (balansą ir pelno/nuostolio ataskaitą už nurodytą laikotarpį, pranešti atsakovui apie nepalankius finansinės veiklos pakitimus (Sutarties 6 p.). Pagal sutartį atsakovas neatlygina ieškovui (prekybos agentui) jo turėtų prekių pardavimo ar jokių kitų Sutartyje neaptartų išlaidų (Sutarties 10.4 p.), tuo tarpu ieškovui uždedama atsakomybė už tai, kad kiekvienoje prekybos vietoje būtų atsakovo nustatytas kvalifikuotų darbuotojų skaičius ir su atsakovu suderinta reklaminė medžiaga, ieškovui draudžiama be atsakovo patvirtinimo perkelti kitur prekybinę vietą ar atidaryti naują, jam tenka išlaidos, susijusios su prekių pristatymu, perdavimu, atsakovo prekes jis turi teisę parduoti tik priėmimo – perdavimo akte nurodytomis kainomis, ieškovui už prarastas, sugadintas ar kt. atsakovo prekes netaikomos subsidijos, už jas atsiskaitoma pilna kaina, ieškovo atlyginimas už sudarytą sutartį yra 70 Lt, o bauda už klientą, kuris nesumokėjo mėnesio įmokos – 75 Lt ir ieškovas už tokį klientą atsako 12 mėn. laikotarpyje nuo sutarties sudarymo, ieškovas tris kartus per mėnesį atsakovui privalo smulkiai atsiskaityti už parduotas prekes bei paslaugas, ieškovui nemokama už sutartis, sudarytas ne pagal atsakovo nustatytą darbo reglamentą, ar kurias sudarė asmuo, neišklausęs mokymų ir kt. (Sutarties 2.4, 2.7, 2.10, 3.2, 7.3, 7.4, 7.7, 10. 3, 10.11 p.).

71Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovo pateiktos KPMG audito kompanijos 2009 m. birželio 22 d. ataskaitos apie jo užsakymu atliktą UAB ,,TELE2“ priešieškinio, susijusio su komisinių skaičiavimu ,,nemokiose“ sutartyse, duomenys taip pat neduoda pagrindo išvadai apie teismo sprendimo nepagrįstumą bei neteisėtumą (t. 4, b. l. 77-104). Auditoriai nurodo, jog buvo remiamasi atsakovo pateiktais dokumentais, informacija bei paaiškinimais, tačiau kartu nurodo, kad auditas nebuvo atliekamas, taip pat nebuvo rengiama eksperto ataskaita: neatliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, netikrintas pateiktų ,,failų“ duomenų ir informacijos tikslumas. Teigiama, kad auditoriai buvo paprašyti perskaičiuoti (pinigų) sumą, kurią ieškovas yra skolingas atsakovui dėl nemokių ir piktybiškai nemokių klientų sutarčių. Tvirtinama, kad buvo remiamasi atsakovo apskaitos įrašais, atsakovo darbuotojų paaiškinimais, be to, daromos prielaidos dėl sutarčių skaičiaus, sąskaitų išrašymo, apmokėjimo termino. Nurodoma, kad nėra įmanoma nustatyti, kokia dalis išrašytų sąskaitų ir sumokėtų lėšų yra priskiriama kiekvienai sutarčiai, nors, kaip teisingai nurodo ieškovas, visos ūkinės operacijos turi būti fiksuojamos BAĮ nustatytiems reikalavimams atitinkančiuose dokumentuose, apskaitos registruose ir kt., todėl neaišku, kokių būdu galėjo būti nustatytas nemokių ir piktybiškai nemokių klientų skaičius kiekvienoje prekybos vietoje (CPK 185 str.). Taigi teisėjų kolegija laiko, jog šis tyrimas nėra paremtas patikimais įrodymais, kurie atitinka BAĮ nustatytus reikalavimus, todėl ataskaitos duomenys bei išvados nepaneigia teismo išvadų. Apelianto atstovas teigia, kad šio tyrimo rezultatai patvirtina teismui atsakovo pateiktos ataskaitos pagrįstumą, tačiau šis faktas nelemia didesnės ataskaitos įrodomosios galios, nes anksčiau šioje nutartyje buvo pateikti argumentai dėl tokių duomenų suvestinių vertinimo, be to, jau buvo minėta, kad KPMG audito kompanija rėmėsi paties atsakovo pateiktais duomenimis (t. 3, b. l. 132-136, t. 4, b. l. 129-130).

72Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentus, susijusius su priešieškinio reikalavimu priteisti 161 585, 50 sutartinių delspinigių (Sutarties 10.10 p.). Šioje nutartyje jau yra išdėstyti motyvai, kurių pagrindu konstatuota, jog pats atsakovas pažeidė įsipareigojimus, prisiimtus Sutarties 10.7, 10.8 punktuose ir buvo neatsiskaitęs su ieškovu už papildomus komisinius (premijas). Taigi teismas teisingai nurodė, kad atsakovas, pats netinkamai vykdęs savo sutartines prievolės atsiskaityti su ieškovu, neturi teisės reikalauti šioje byloje netesybų (CK 6.206 str.). Be to, teismas teisingai nustatė, kad atsakovas be kitų sutartinių nuostatų pažeidimo, dėl kurių jau yra pasisakyta, taip pat yra pažeidęs Sutarties 7.6 punkte nustatytą prekių grąžinimo tvarką, nesuteikdamas ieškovui galimybės pačiam grąžinti šias prekes. Taigi, teismas teisus nurodęs, kad esant tokioms aplinkybėms, kai pats kreditorius atsakovas yra pažeidęs Sutarties 7.6, 10.1, 10.2, 10.7, 10.8, 11.1 punktuose įtvirtintus savo įsipareigojimus, ieškovas turėjo teisę taip pat sulaikyti mokėjimus už prekybinę įrangą.

73Kaip minėta, apeliantas, remdamasis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, teigia, jog yra neteisėtos teismo 2007 m. gegužės 11 d. bei 2007 m. gruodžio 22 d. nutartys ekspertizės skyrimo klausimais. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas sprendė, jog vienintelė galimybė įvertinti šalių tarpusavio atsiskaitymų teisingumą, yra pirminių dokumentų, tai yra atsakovo ir kliento sudarytų sutarčių, sąskaitų ir mokėjimo dokumentų, ištyrimas ir tuo tikslu 2007 m. gegužės 11 d. nutartimi, patenkinęs ieškovo prašymą ir buvo paskyręs finansų (buhalterinė) ekspertizę, o atsakovą buvo įpareigojęs per 30 d. terminą nuo nutarties įsiteisėjimo pateikti ekspertui pirminius buhalterinius dokumentus: visas Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis, sudarytas ieškovo prekybos vietose 2002 m. balandžio 1 d. - 2004 m. gegužės 5 d., bei visas pagal kiekvieną šią sutartį klientams išrašytas sąskaitas už 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos, o taip pat duomenis apie šių sąskaitų apmokėjimą, įskaitant duomenis apie klaidingai išrašytas ir panaikintas sąskaitas (t. 3, b. l. 145-149).

74Tačiau atsakovas šių rašytinių įrodymų nei ekspertams, nei teismui nepateikė, todėl už šių teismo įpareigojimų nevykdymą teismo 2007 m. spalio 7 d. nutartimi atsakovo generalinis direktorius buvo nubaustas 500 Lt teismo bauda (CPK 199 str. 6 d.), teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 10 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeista. Pažymėtina, kad teismo 2007 m. spalio 7 d. nutartimi, atsakovo prašymu, terminas dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2007 m. gruodžio 14 d., tačiau 2007 m. gruodžio 17 d. atsakovas vėl kreipėsi dėl šio termino pratęsimo, tačiau teismas 2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi konstatavo atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, prašymą atmetė ir atnaujino šią civilinę bylą (t. 3, b. l. 167-169).

75Apeliantas teigia, jog teismas neteisingai sprendė dėl ekspertizės būtinumo, kad nepagrįstai jį įpareigojo pateikti itin didelį dokumentų kiekį, nes jie buvo ieškovo žinioje, o atsakovas jų niekada neturėjo ir neturi, kad teismas nutartyse įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, kad nebuvo pagrindo nustatyti jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

76Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus. Visų pirma, teismas, remdamasis bylos medžiaga, turėjo pagrindą sutikti su ieškovo pozicija, jog teisingam nagrinėjamo ginčo išsprendimui yra būtina ištirti pirminius finansinius-buhalterinius dokumentus. Tokios išvados pagrįstumą patvirtino ir tolimesnis bylos nagrinėjimas. Akivaizdu, kad tam yra būtinos specialiosios žinios, todėl pagrįstai buvo nutarta tuo klausimu skirti teismo ekspertizę (CPK 212 str.). Antra, yra galiojanti teismo 2007 m. spalio 7 d. nutartis, kurioje konstatuota, jog atsakovas, nevykdydamas teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutarties įpareigojimo ir nepateikdamas joje nurodytų dokumentų, pažeidė CPK 18 straipsnio nuostatas. Kartu pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas nebūtų perdavęs atsakovui jo vardu ir jo naudai sudarytų sutarčių. Šios aplinkybės taip pat nepatvirtina faktas, kad ieškovas pateikė ekspertams dalį sutarčių, nes, kaip matyti ir ieškovo paaiškinimo, 2002 metais sutartys buvo sudaromos trimis egzemplioriais, kurių vienas likdavo ieškovui. Trečia, teismas 2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmesdamas minėtą atsakovo pakartotinį prašymą, remdamasis bylos aplinkybėmis, taip pat ir tuo, kad skiriant ekspertizę atsakovas neatskleidė teismui fakto, jog reikalaujami dokumentai yra perduoti saugoti UAB ,,Docpartner“, turėjo pagrindą pripažinti jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Beje, apeliantas taip pat nepateikė teismui dokumentų (sutartys, priėmimo-perdavimo aktai ir kt.), patvirtinančių jo teiginius, apie kelerių metų laikotarpį apimančių nurodytų dokumentų perdavimą saugoti (CPK 185 str.). Ketvirta, teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, jog teismas, skirdamas teismo ekspertizę bei atmesdamas atsakovo prašymą dėl minimo termino pratęsimo, skundžiamose nutartyse iš dalies pasisakė, dėl kai kurių atsakovo pateiktų įrodymų, tačiau sprendžia, kad šis CPK 265 straipsnio pažeidimas neduoda pagrindo spręsti, jog dėl to yra neteisingai išnagrinėta byla (CPK 329 str. 1 d.).

77Apeliantas teigia, kad teismas, taikydamas omnia praesumuntur contra spoliatorem prezumpciją, neįvykdė pareigos išaiškinti ir sprendime motyvuoti, kokiais doktrinos šaltiniais remiasi, nenurodė šios prezumpcijos turinio, taikymo ribų bei sąlygų. Apelianto argumentai atmestini (CPK 185 str.). Visų pirma, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjant šią bylą atsakovą atstovavo profesionalus atstovas – advokatas, teisėjų kolegija laiko, jog teismas pakankamai aiškiai atskleidė šios prezumpcijos turinį bei taikymo sąlygas. Antra, kaip žinoma, teismų praktikoje yra susiklosčiusi nuostata, pagal kurią teismai neprivalo aiškinti bendrai priimtų sąvokų. Trečia, teismas teisingai sprendė, jog minimi pirminiai dokumentai yra atsakovo žinioje, net ir tuo atveju, jeigu jie yra perduoti saugoti kitam asmeniui, todėl pagrįstai laikė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti šią prezumpciją. Kaip nurodyta šioje nutartyje, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, piktnaudžiaudamas savo proceso teisėmis, neįvykdė teismo įpareigojimo ir į bylą nepateikė buhalterinių-finansinių dokumentų, šiais pirminiais įrodymais neįrodė savo argumentų dėl klientų nemokumo ir piktybiško nemokumo, todėl pagrįstai taikė minėtą prezumpciją ir pripažino ieškovo teisę gauti prašomus priteisti papildomus komisinius po 15 Lt (be PVM) už sudarytas sutartis, taip pat sprendė, jog atmestinas atsakovo reikalavimas skaičiuoti ieškovui po 75 Lt baudą už nemokius ir piktybiškai nemokius klientus ir tuo pagrindu, remiantis Sutarties 10.1 punktu priteisti jam iš ieškovo 176 190 Lt. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, jog sandorio šalies atsakovo, pažeidusio sutarties nuostatas, teisių gynimas, leidžiant pagrįsti finansinių operacijų (sandorių) buvimą ar nebuvimą kitais įrodymais, nei gali būti pagrindžiama, pažeistų taip pat ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 3 str. 1 d., CK 1.137 str.). Taigi atsakovas, nepateikdamas teismui turimų pirminių dokumentų, o pateikdamas tik šalutinius dokumentus, pats prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių tuo atveju, kai negalima leistinų įrodymų pagrindu nustatyti reikšmingų faktų (CPK 185 str.).

78Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai neduoda pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl šis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

79Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, jo turėtos šios instancijos teisme (CPK 79, 93 str.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme advokatui sumokėjo 3 000 Lt ir prašo juos priteisti iš atsakovo (t. 4, b. l. 52). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos sudėtingumą, laiko ir darbo sąnaudas, sprendžia, kad paminėtas advokato užmokesčio dydis neprieštarauja Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio nuostatoms, todėl ieškovo prašymas tenkintinas (CPK 185 str.).

80Vadovaujanti CPK 88 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, 92, 96 straipsniais iš apelianto į valstybės biudžetą priteistinos 33,45 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 36).

81Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

82Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

83Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,TELE2“ (įmonės kodas 111471645) ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Akrita“ (įmonės kodas 148409876) 3 000 Lt (trys tūkstančiai litų) atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

84Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,TELE2“ valstybei 33,45 Lt (trisdešimt trys litai 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovas UAB ,,Telegausa“ (dabar bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė... 6. Ieškovas nurodė, kad šalys 2002 m. sudarė mobiliojo skaitmeninio ryšio... 7. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė minėtą ginčo sutartį. Atsakovas nuo... 8. Atsakovas UAB ,,TELE2“, priešiniu ieškiniu prašydamas priteisti iš... 9. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį buvo... 10. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį ir... 11. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę komercinio atstovavimo... 12. Iš dalies patenkindamas priešieškinį, teismas priteisė atsakovui iš... 13. Spręsdamas klausimą dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui priteisimo, teismas... 14. Teismas nurodė, kad atsakovo ieškovui mokėtinas sumas sudaro papildomi... 15. Teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir priteisė... 16. Spręsdamas dėl atlygintinų nuostolių dydžio, teismas nurodė, kad... 17. Teismas atmetė atsakovo priešieškinyje pateiktą reikalavimą priteisti iš... 18. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,TELE 2“ prašo panaikinti minėtą teismo... 19. 1.... 20. Teismas priteisė ieškovui 148 514,80 Lt pagrindinių komisinių už 2004 m.... 21. 2.... 22. Teismas neišsprendė ieškovo reikalavimo priteisti 147 154,26 Lt pagrindinių... 23. 3.... 24. Nepagrįsta teismo išvada, kad 70 Lt pagrindinis komisinis atlyginimas turi... 25. 4.... 26. Teismas priteisė ieškovui 611 956,27 Lt kaip minėtoje direktyvoje bei CK... 27. 5.... 28. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad ieškovo kaip prekybos agento veikla padėjo... 29. 6.... 30. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovas 2003 metais iš viso sudarė 22... 31. 7.... 32. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 502 503 Lt papildomų komisinių, nes... 33. 8.... 34. Teismas nepagrįstai nepripažino įrodymais atsakovo pateiktas ataskaitas,... 35. 9.... 36. Teismas priėmė neteisėtas ir nepagrįstas atskiruoju skundu neskundžiamas... 37. 10. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė byloje contra spoliatorem... 38. 11. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė atsakovo priešieškinį dėl... 39. 12. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas turėjo teisę sulaikyti... 40. 13. Neteisėta ir nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas, tam tikrą laiką... 41. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Telegausa“ prašo skundą... 42. 1. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškovas nebuvo pareiškęs... 43. 2. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas neišsprendė ieškovo... 44. 3. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas priteisė ieškovui 611 956,27... 45. 4. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas pažeidė įrodymus bei... 46. 5. Teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą priteisti delspinigius,... 47. Apeliacinis skundas atmestinas.... 48. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 49. Kaip žinoma, CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo... 50. Teisėjų kolegija laiko, jog prieš pradedant nagrinėti atsakovo apeliacinio... 51. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo UAB ,,Telegausa“ (dabar... 52. Teisėjų kolegija laiko, jog ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą... 53. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis sutartyje užfiksuotomis tarpusavio... 54. Dėl šio teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog... 55. Taip pat atmetami apelianto argumentai, susiję su paminėtos 1986 m. gruodžio... 56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nagrinėdamas minimos Sutarties... 57. Apelianto argumentai skunde, kad pats ieškovas pripažino nemokių ir... 58. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai laikė, jog sutartis buvo... 59. Kaip minėta, ieškovas, remdamasi anksčiau paminėtomis aplinkybėmis bei CK... 60. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atlygintinų negautų pajamų... 61. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas iškėlė... 62. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus dėl teismo sprendimo... 63. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu dėl papildomų komisinių... 64. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad byloje nėra ginčo dėl Sutarties... 65. Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad nagrinėjamu klausimu byloje... 66. Kaip minėta, apeliantas, keldamas klausimą dėl netinkamo byloje surinktų... 67. Teisėjų kolegija, įvertinus minimoje elektroninėje laikmenoje esančius... 68. Atsakovas teigė, kad atsakovo nurodyti pasikartojimai yra pagrįsti tuo, kad... 69. Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad atsakovo pateiktų Sąskaitų bei... 70. Teisėjų kolegija, remdamasi paminėtomis BAĮ normų nuostatomis apie... 71. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovo pateiktos KPMG audito kompanijos 2009 m.... 72. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentus, susijusius su... 73. Kaip minėta, apeliantas, remdamasis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, teigia, jog... 74. Tačiau atsakovas šių rašytinių įrodymų nei ekspertams, nei teismui... 75. Apeliantas teigia, jog teismas neteisingai sprendė dėl ekspertizės... 76. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus. Visų pirma, teismas,... 77. Apeliantas teigia, kad teismas, taikydamas omnia praesumuntur contra... 78. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliaciniame... 79. Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovui priteistinos... 80. Vadovaujanti CPK 88 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, 92, 96... 81. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 82. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti... 83. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,TELE2“ (įmonės... 84. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,TELE2“ valstybei...