Byla A-525-3469-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Budvyčiui,

4trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirbienei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos ir atsakovo A. Č. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, G. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Geotransa“, uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, A. Č., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, A. S., A. Č., I. Č., uždarajai akcinei bendrovei „SEB LIZINGAS“, uždarajai akcinei bendrovei „SM BALTIC“, akcinei bendrovei „Danske Bank A/S“, atstovaujamai „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo, akcinei bendrovei bankui „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos projektai“, G. P., K. V., V. K., V. P., R. B., J. B., G. K., S. Z., L. K., L. K., A. B., B. M., D. V., uždarajai akcinei bendrovei „Transfood“, uždarajai akcinei bendrovei „Laracija“, Romualdo Urbonavičiaus personalinei įmonei „Plaga“, akcinei bendrovei „Skaiteks“, uždarajai akcinei bendrovei „SINE MODUM“, Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamam Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos renta“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic property“, uždarajai akcinei bendrovei „Litectus“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašymu (T 5, b. l. 85–95), kurį patikslino (T 6, b. l. 85–95; T 9, b. l. 89–99), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

91) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimą

10Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas);

112) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. rugpjūčio 23 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 32 poilsio pastato (unikalus Nr. ( - )) ( - ), Pervalkos gyv., Neringa rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai;

123) pripažinti negaliojančiomis 2004 m. gruodžio 27 d. sutartį Nr. 42 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su G. Š., 2004 m. gruodžio 27 d. sutartį Nr. 43 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su UAB „Hansa lizingas“, lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č., 2004 m. gruodžio 27 d. sutartį Nr. 44 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su UAB „Hansa lizingas“, lizingo gavėju UAB „Geotransa“.

13Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2006 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. V3-2.8-1627 buvo gauti duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos ( - ), Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje, detaliojo plano patvirtinimu. Pažymėjo, jog Inspekcijos pateiktų duomenų pagrindu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2006 m. spalio 20 d. pateikė ieškinį, prašydamas panaikinti ginčijamą Sprendimą bei sandorius, sudarytus tarp atsakovo Neringos savivaldybės ir aukščiau nurodytų trečiųjų suinteresuotų asmenų. Pareiškėjas nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos Sprendimu Neringos miesto savivaldybės taryba patvirtino teritorijos, esančios ( - ), Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Detaliojo plano sprendiniais planuojamoje teritorijoje formuojami 4 žemės sklypai – trys gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo sklypai ir vienas rekreacinės paskirties sklypas, skirtas poilsio namams, kitiems apgyvendinimo objektams bei sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Gyvenamosios paskirties sklypas, esantis ( - ), formuojamas prie G. Š. nuosavybės teise priklausančio pastato, kurį numatoma rekonstruoti, įrengti įvažiuojamąjį kelią į sklypą iš ( - ) gatvės. Gyvenamosios paskirties sklypas, esantis ( - ), formuojamas prie UAB „Hansa lizingas“ nuosavybės teise priklausančio pastato (lizingo gavėjas UAB „Geotransa“). Pastatą numatoma rekonstruoti, sklype numatoma nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė. Gyvenamosios paskirties sklypas, esantis ( - ), formuojamas prie A. Č. nuosavybės teise priklausančio pastato, kurį numatoma rekonstruoti. Sklype planuojama statyti nedidelį pagalbinį pastatą. Sklype, esančiame ( - ) (rekreacinės paskirties, teritorija skirta poilsio namams eksploatuoti), numatoma rekonstruoti esamus poilsio namus, sudarant geresnes poilsiavimo sąlygas, gerinant pastato architektūrinę išraišką. Nurodė, kad žemės sklypas, kurio Detalųjį planą ginčijamu Sprendimu patvirtino Neringos savivaldybės taryba, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso parko gyvenamajai zonai. Kuršių nerijos nacionalinio parko režimas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir KNNP planavimo schema), bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (toliau – ir KNNP nuostatais). Šie norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintą KNNP planavimo schemos Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemą nagrinėjama teritorija yra pažymėta kaip esamos poilsio įstaigų teritorijos bei patenka į VI reglamentu pažymėtą teritoriją. Pažymėjo, jog šioje schemoje specialiu žymėjimu yra pažymėtos poilsio įstaigų teritorijos, įgaunančios gyvenamosios teritorijos funkcijas, taip pat teritorijos, kuriose gali atsirasti naujos gyvenamosios teritorijos bei gali būti išplečiamos gyvenamųjų namų teritorijos kitų gyvenvietės teritorijų sąskaita, tuo tarpu teritorija, kuriai patvirtintas nagrinėjamas Detalusis planas, šioje schemoje nėra pažymėta kaip teritorija, kurioje galima gyvenamųjų namų teritorijos plėtra. KNNP planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose – Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies 4 skyriuje (skyriaus dalis „Pervalkos architektūrinio ir landšaftinio tvarkymo gairės“) VI reglamentu pažymėtoje teritorijoje, įvardintoje kaip „Esamų poilsio namų aplinkos tvarkymas“, rekomenduojama: nebetankinti esamo užstatymo ir nebekeisti tradicinių pastatų išvaizdos „( - )“ poilsio namų komplekse; rekonstruoti poilsio namų „( - )“ senuosius korpusus, labiau pritaikant Kuršių nerijos nacionalinio parko architektūros tradicijoms. Teigė, jog patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypams, adresu ( - ), ( - ) ir ( - ), nustatomas žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, žemės naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo teritorija bei numatoma šiuose sklypuose esančių pastatų rekonstrukcija į gyvenamuosius pastatus, pagalbinio pastato sklype ( - ) statyba akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniams – Pagrindinių teiginių 4.1, 5 ir 14 punktams bei Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos, Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plano, Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies nuostatoms. Ginčijamu Sprendimu taip pat buvo pažeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktas, KNNP nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktai. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu patvirtinto Detaliojo plano pagrindu Neringos savivaldybės administracija 2005 m. rugpjūčio 23 d. patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 32 poilsio pastato (unikalus Nr. ( - )) ( - ) rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai. Ginčijamo Sprendimo pagrindu Neringos savivaldybė su G. Š. 2004 m. gruodžio 27 d. sudarė sutartį Nr. 42 dėl infrastruktūros plėtojimo. Šioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo ( - ) Detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o G. Š. įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus Detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti. Pažymėjo, jog infrastruktūros sutartis vykdyti nepradėta. Nurodė, kad ginčijamo sprendimo pagrindu Neringos savivaldybė su UAB „Hansa lizingas“, lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č. 2004 m. gruodžio 17 d. sudarė sutartį Nr. 43 dėl infrastruktūros plėtojimo. Šioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo ( - ) Detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o UAB „Geotransa“ ir A. Č. įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus Detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti bei atlikti kitus darbus. Pažymėjo, jog A. Č. pagal infrastruktūros sutartį atliko darbus, tačiau infrastruktūros sutartis pradėta vykdyti pažeidžiant sutarties 3.2, 3.3, 3.5 punktus. Teigė, jog Neringos savivaldybė su UAB „Hansa lizingas“, lizingo gavėju UAB „Geotransa“ 2004 m. gruodžio 27 d. sudarė sutartį Nr. 44 dėl infrastruktūros plėtojimo. Šioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo ( - ) Detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o UAB „Geotransa“ įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus Detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti. Infrastruktūros sutartis vykdyti nepradėta. Teigė, kad panaikinus ginčijamą Sprendimą dėl Detaliojo plano patvirtinimo turi būti panaikintos ir šio Sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. rugpjūčio 23 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 32 bei 2004 m. gruodžio 27 d. sutartys Nr. 42, 43 ir 44 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytos Neringos savivaldybės su G. Š., UAB „Hansa lizingas“, lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č.

14Atsakovai Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą (T 5, b. l. 186–189) prašė administracinę bylą pagal pareiškėjo prašymą nutraukti.

15Nurodė, jog prokuroro prašyme nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamas Detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėjo, jog Neringos savivaldybės tarybos Sprendimu patvirtintas Detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, ginčijamas Detalusis planas yra patikrintas, todėl Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nurodė, jog prokuroras nei derinimo, nei tikrinimo išvadų neginčija, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Neringos savivaldybės tarybos Sprendimą. Pareiškėjas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštarauja 2004 m. gruodžio 27 d. sutartys Nr. 42, 43, 44, siekiant pripažinti sandorius negaliojančiais.

16Atsakovas A. Č. atsiliepimu į prašymą (T 5, b. l. 184–185) prašė pareiškėjo prašymą atmesti bei vadovautis jo argumentais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį (T 3, b. l. 92–94).

17Pažymėjo, kad KNNP planavimo schemos sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio. Jo nuomone, pareiškėjas neįrodė ginąs šioje byloje viešąjį interesą. Pabrėžė, kad prašyme nėra nurodyta, kokioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja Sprendimas. Nurodė, kad vien formalus ir ginčytinas Detaliojo plano neatitikimas KNNP planavimo schemai nėra pagrindas administracinio akto naikinimui. Pažymėjo, jog Detaliuoju planu nėra plečiama teritorija, nauji pastatai nestatomi, rekonstrukcija atliekama griežtai laikantis keliamų reikalavimų, architektūriniai sprendimai atitinka tai vietovei būdingas susiklosčiusias tradicijas. Nurodė, jog 2004 m. gruodžio 27 d. infrastruktūros sutartis Nr. 43 neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, be to, ji jau yra įvykdyta ir restitucijos taikyti neįmanoma. Pažymėjo, jog sutartis yra savarankiškas dalykas ir gali egzistuoti nepriklausomai nuo detaliojo plano sprendinių.

18Atsakovas UAB „Hansa lizingas“ atsiliepimu į prašymą (T 5, b. l. 192–199) prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

19Nurodė, jog vykdoma pastatų rekonstrukcija negali būti traktuojama kaip statybų plėtra, nes nekeičiamas ir neplečiamas pastatų tūris, nestatomi papildomi pastatai. Teigė, jog generalinio plano pagrindiniai teiginiai numato galimybę tvarkyti esamus pastatus, sudaryti gyvenvietėse palankias gyvenimo sąlygas, dėl to ginčijamas Detalusis planas neprieštarauja KNNP planavimo schemos pagrindinių teiginių, Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos ar kitų teisės aktų nuostatoms. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštarauja 2004 m. gruodžio 27 d. sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo, siekiant pripažinti sandorius negaliojančiais. Teigė, jog KNNP planavimo schemos tekstiniai sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio, o ne imperatyvios teisės normos, todėl negalima teigti, jog sudarytos sutartys negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu. Pareiškėjas nenurodo, kokiu būdu ir kokias vertybes pažeidžia Neringos savivaldybės tarybos Sprendimas dalyje dėl sklypo Nr. 4 (adresu ( - )) suformavimo, kuriame planuojama ne statyti naujus pastatus, o tik rekonstruoti poilsio namus. Pažymėjo, jog byloje susiduria viešasis interesas ir turto savininko interesas bei teisės išsaugoti, išlaikyti ir naudotis savo turtu. Pareiškėjui pateikus prašymą, yra apribojamos trečiųjų asmenų teisės disponuoti savo turtu ir taip pažeidžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos teismų suformuota praktika dėl proporcingumo ginant viešąjį interesą ir asmens nuosavybės teises.

20Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „SINE MODUM“ ir UAB „SM BALTIC“ atsiliepimu į prašymą (T 5, b. l. 165–172) prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems atsakovo UAB „Hanza lizingas“ atsiliepime į prašymą.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą (T 5, b. l. 173–178) prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.

22Pažymėjo, jog Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra KNNP planavimo schemos pagrindiniame brėžinyje gyvenamojoje zonoje. Detalesniame brėžinyje – Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plane (Paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės) Detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai patenka į teritoriją, schematiškai pažymėtą kaip vertybių atstatymo imitacijų principais reglamentuotos statybos teritorijos. Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje Detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į VI reglamentu pažymėtą teritoriją, įvardintą kaip „Esamų poilsio namų aplinkos tvarkymas“ ir numatoma nebetankinti esamo užstatymo. Teritorija, kuriai patvirtintas ginčijamas Detalusis planas, Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje nėra pažymėta kaip teritorija, kurioje galima gyvenamųjų namų teritorijos plėtra, todėl ginčijamas Sprendimas akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniams. Pažymėjo, kad KNNP planavimo schemos privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų (Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, KNNP nuostatuose). Nurodė, kad panaikinus Neringos savivaldybės tarybos ginčijamą Sprendimą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – infrastruktūros sutartys ir projektavimo sąlygų sąvadas.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą (T 5, b. l. 181) prašė pareiškėjo prašymą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.

24II.

25Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu (T 10, b. l. 14–29) pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies. Panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Pervalkos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, liečiančią detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėtų žemės sklypų – Nr. 1 (( - )), Nr. 2 (( - )), Nr. 3 (( - )) sprendinius. Panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. rugpjūčio 23 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 32 poilsio pastato (unikalus Nr. ( - )) ( - ), Pervalkos gyv., Neringa rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai. Pripažino negaliojančiomis 2004 m. gruodžio 27 d. sutartis Nr. 42, 43 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas tarp atsakovo Neringos savivaldybės su G. Š., UAB „Hansa lizingas“, lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č. Kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

26Nustatė, kad ginčijamu Detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai. Rėmėsi paminėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, 25 straipsnio 6 dalimi, 13 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3, 4 dalimis. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. birželio 27 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo būti (ir šiuo metu negali) priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti paminėtos KNPP planavimo schemos sprendiniams. Paaiškino, jog KNNP planavimo schema yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes ją rengiant ir tvirtinant šio įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais ji turėjo būti derinama. Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui, KNNP planavimo schemos teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“. Pažymėjo, jog KNNP planavimo schema Teritorijų planavimo dokumentų registre (registro Nr.:100002000006) buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas, o kartu su ja kaip sudėtinė šio teisės akto dalis buvo paskelbti ir KNNP schemos Pagrindiniai teiginiai, kurių 5 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą. Žemės sklypas, kurio Detalusis planas patvirtintas ginčijamu Sprendimu, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją priklauso šio parko gyvenamajai zonai. Detaliau Pervalkos gyvenvietės teritorijos pažymėtos KNNP planavimo schemos Pervalkos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje, pagal kurią nagrinėjama teritorija yra schematiškai pažymėta kaip esamos poilsio įstaigų zonos ir patenka į VI reglamentu pažymėtą teritoriją. Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje specialiu žymėjimu yra pažymėtos poilsio įstaigų teritorijos, įgaunančios gyvenamosios teritorijos funkcijas, taip pat teritorijos, kuriose gali atsirasti naujos gyvenamosios teritorijos bei gali būti išplečiamos gyvenamųjų namų teritorijos kitų gyvenvietės teritorijų sąskaita, tačiau ginčijamu Detaliuoju planu planuojama teritorija į šią teritoriją nepatenka. KNNP planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose (Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies 4 skyriaus „Pervalkos ir jos apylinkių principinio plano siūlymai“ Pervalkos architektūrinio ir landšaftinio tvarkymo gairių dalyje) VI reglamentu pažymėtoje teritorijoje, įvardintoje kaip „Esamų poilsio namų aplinkos tvarkymas“, rekomenduojama: 1) nebetankinti esamo užstatymo ir nebekeisti tradicinių pastatų išvaizdos „( - )“ poilsio namų komplekse; 2) rekonstruoti poilsio namų „( - )“ senuosius korpusus, labiau pritaikant Kuršių nerijos nacionalinio parko architektūros tradicijoms. Be to, Architektūrinės planinės dalies 2-je a lentelėje yra numatytos naujo gyvenamojo fondo formavimo galimybės Pervalkoje, tačiau šioje lentelėje gyvenamojo fondo plėtra Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje taip pat nenumatyta. Išdėstytų argumentų pagrindu konstatavo, jog Pervalkoje poilsio įstaigų teritorijos gali būti paverčiamos gyvenamosiomis ir gyvenamųjų namų teritorijos gali būti plečiamos kitų gyvenvietės teritorijų sąskaita tik tuomet, kai pagal KNNP planavimo schemą tai yra numatyta. Sprendė, jog Detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypų, adresu ( - ), ( - ) ir ( - ), žemės naudojimo būdas pakeičiamas į gyvenamoji teritorija, žemės naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo bei numatoma šiuose sklypuose esančių pastatų rekonstrukcija į gyvenamuosius pastatus bei medinės pavėsinės sklype ( - ) ir pagalbinio pastato sklype ( - ) statyba, didinanti užstatymo tankį, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniams – Pagrindinių teiginių 5, 4.1 ir 14 punktams bei Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plano, Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies nuostatoms, KNNP nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktams, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktui. Pažymėjo, jog gyvenamojo fondo plėtra ginčo teritorijoje nenumatyta, imperatyviai nustatyta nebetankinti esamo užstatymo, tačiau ginčijamu detaliuoju planu būtent ir sudarytos prielaidos tankinti užstatymą (tiek medinės pavėsinės statymas, tiek pagalbinio pastato pastatymas, tiek ir atskirų įvažiavimų bei automobilių stovėjimų aikštelės įrengimas). Nors ginčijamu Sprendimu nenumatyta nauja statyba, tačiau žemės naudojimo būdo pakeitimas iš rekreacinės į gyvenamąsias sudaro sąlygas buvusius poilsio namus, skirtus visuomenei, rekonstruoti į gyvenamuosius namus, skirtus tik konkrečiam subjektui ar jų ratui. Nurodytus pažeidimus pripažino esminiais, prieštaraujančiais ypač griežtai reglamentuotam saugomos teritorijos tvarkymo režimui ir sudarančiais teisinį pagrindą šių sprendinių naikinimui. Taip pat pažymėjo, jog KNNP schemos sprendiniuose – Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plane (Paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės) detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai patenka į teritoriją, schematiškai pažymėtą kaip vertybių atstatymo imitacijų principais reglamentuotos statybos teritorijos (palengvinto apsaugos režimo zonos). Be to, pabrėžė, kad ginčijamu Sprendimu patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai inter alia prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui ir 13 straipsnio 3 daliai. Nurodė, kad nors liudytojai K. K. ir R. B. ir patvirtina, jog paskirties pakeitimas jokios įtakos rekreacinei paskirčiai neturi, tačiau tokie pakeitimai negali būti atliekami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

27Dėl Detaliojo plano sprendinių dėl žemės sklypo ( - ) (detaliajame plane žymimas sklypu Nr. 4), teismas nenustatė, kad jie prieštarautų aukščiau aptartiems teisės aktams. Šiame sklype nekeičiamas žemės naudojimo būdas, nes išlieka rekreacinės paskirties teritorija poilsio namų eksploatavimui, numatyta esamų poilsio namų rekonstrukcija neprieštarauja aukščiau paminėtiems teisės aktams. Tai pripažino pareiškėjo atstovė. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, esant aplinkybėms, kai esminiai pažeidimai nustatyti ne viso detaliojo plano atžvilgiu, o tam tikroje jo dalyje, yra naikintina tik ta detaliojo plano dalis, dėl kurios nustatyti pažeidimai.

28Konstatavus, kad Detaliojo plano sprendiniai dėl sklypo Nr. 4 (( - )) neprieštarauja teisės aktams ir jų nepanaikinus, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo naikinti infrastruktūros plėtojimo sutartį Nr. 44. Taip pat pažymėjo, kad rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog Neringos savivaldybės administracijos direktorė 2005 m. rugpjūčio 23 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą statytojui A. Č. poilsio pastato (unikalus Nr. ( - )) ( - ), Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamajai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai. Nurodė, jog savavališkos statybos aktas patvirtina, kad A. Č. savavališkai atliko pastato ( - ) rekonstrukciją, pagalbinio pastato statybą, įrengė infrastruktūrą be patvirtinto projekto ir statybos leidimo. Taip pat pažymėjo, jog ginčijamu Sprendimu buvo pritarta sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams tarp Neringos savivaldybės ir užsakovų (statytojų) – ( - ) pastatų savininkų. Kadangi infrastruktūros 2004 m. gruodžio 27 d. sutartys Nr. 42, 43 buvo sudarytos Detaliojo plano, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, pagrindu, todėl šias sutartis teismas pripažino negaliojančiomis. Rėmėsi Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalimi, 1.80 straipsnio 1 dalimi ir argumentavo, jog iš dalies panaikinus sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės.

29Spręsdamas dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju, teismas pažymėjo, jog viešojo intereso sąvokos įstatymai neapibrėžia, jo samprata yra formuojama teismų jurisprudencijoje. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimais. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant ABTĮ, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o įstatyme numatytų subjektų teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip teisė nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. sausio 19 d. Nr.A3-64-2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.1(11), 2007, 221-248 psl.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008; 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009). Pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, rėmėsi Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146–335/2008. Kadangi pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai buvo viena iš prielaidų, leidusių statybas saugomoje teritorijoje, sprendė, jog reikalavimas šiuos aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Kadangi Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą. Taip pat pabrėžė, jog kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus, todėl nagrinėjant prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, būtina nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nereiškia reikalavimų, susijusių su statinių nugriovimu, ir apsiriboja reikalavimais dėl administraciniais aktais sudarytų prielaidų vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus panaikinimo. Ginčijamo plano sprendiniai nėra realizuoti pilna apimtimi: nėra išduotas statybos leidimas pagalbinio pastato statybai (trečiojo suinteresuoto asmens A. S. atžvilgiu). Pažymėjo, kad procesas dėl buvusios padėties atkūrimo bus inicijuojamas įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjus šią bylą, kadangi pareiškėjo siekis yra valstybės ir visuomenės interesų apsauga, nacionalinių kultūros vertybių apsauga ir viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti. Taip pat pripažino, kad byloje nebūtina nustatyti padarytos žalos, kadangi vien tai, jog detaliojo plano sprendiniais, kuriais numatyta pakeisti žemės naudojimo būdą iš rekreacinės į gyvenamąją bei poilsio namus rekonstruoti į gyvenamuosius namus bei didinti užstatymo tankį, pažeidžiami visuomenės interesai ir tuo daroma žala. Taip pat pažymėjo, jog klausimas dėl termino kreiptis į teismą nesvarstytinas, nes prašymo priėmimo klausimas yra išspręstas ankstesniuose teismo posėdžiuose.

30III.

31Atsakovai Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (T 10, b. l. 36–39), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo prašymas, ir šioje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

321. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje nebūtina nustatyti padarytos žalos pobūdžio ir masto, tačiau tokios teismo išvados prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A502-1504/2010 nurodymams, kurioje pasakyta, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina įvertinti žalos pobūdį ir mastą viešajam interesui, taip pat identifikuoti visuomeninį subjektą, kuris ją patyrė ar patirs.

332. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes juo kvestionuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1504/2010.

343. Teigia, kad neatitinka tikrovės pirmosios instancijos teismo išaiškinimas, jog yra visuomenės interesas panaikinti ginčijamus Neringos savivaldybės administracinius aktus.

354. Apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu nurodė, kad pareiškėjas iš esmės neįrodinėjo viešojo intereso pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neturėjo pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimą šioje byloje.

36Atsakovas A. Č. pateikė apeliacinį skundą (T 10, b. l. 41–43), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

371. Nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečią kartą, ji buvo išnagrinėta formaliai, nesistengiant įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarties nurodymų. Teigia, kad apie 98 proc. 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje esančio teksto atitinka 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo motyvuojamosios dalies tekstą. Jo nuomone, realiai 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas yra priimtas tos kolegijos, kuri bylą buvo išnagrinėjusi antrą kartą pirmosios instancijos teisme ir priėmusi 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą, todėl galima teigti, kad buvo pažeistas ABTĮ 46 straipsnis.

382. Teigia, kad dėl 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo identiškumo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimui, taip pat yra pažeisti ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis, 142 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai.

393. Nurodo, kad pareiškėjo atstovė nepateikė naujų įrodymų, nors pareiškėjo argumentai šioje byloje jau buvo patikrinti apeliacine tvarka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi konstatuota, jog byloje surinktais duomenimis nepagrindžiamas argumentas, kad Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje yra numatyta gyvenamųjų namų teritorijos plėtra.

404. Teigia, jog teismui pateikė papildomų duomenų (fotolentelė, Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma apie verslo liudijimus, gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos), jo iniciatyva buvo apklausti liudytojai, ir šie gauti nauji duomenys tik dar labiau paneigė pareiškėjo argumentus dėl gyvenamosios teritorijos plėtros, kad bus sumažintos poilsiautojų galimybės apsigyventi Pervalkos gyvenvietėje. Teismas pateiktų naujų įrodymų ir liudytojų paaiškinimų neanalizavo.

415. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi, pažymėjo, jog nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo atstovė negalėjo nurodyti, kokia žala ir kam buvo padaryta, kokią neigiamą įtaką turės pastatų paskirties pakeitimas, tokia aplinkybė byloje nebuvo įrodyta, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad viešasis interesas buvo pažeistas, o vien galimas formalių teisės aktų pažeidimas nėra pagrindas naikinti skundžiamą Sprendimą dėl Detaliojo plano tvirtinimo.

426. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė klausimo dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą termino, ir nurodo, kad prašymo priėmimo išsprendimas nereiškia, jog teismas galutiniame sprendime nebeturi pasisakyti dėl senaties termino praleidimo ar nepraleidimo.

437. Teigia, kad nepritaria teismo išvadai, jog gyvenamojo fondo plėtra ginčo teritorijoje nenumatyta, imperatyviai numatyta nebetankinti esamo užstatymo. Nurodo, kad iš tiesų šis sprendinys, remiantis KNNP planavimo schemos tekstiniais sprendiniais, yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio.

44Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 10, b. l. 59–63) prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

451. Pabrėžia, kad grąžinant bylą nagrinėti iš naujo, iš esmės naujų aplinkybių nebuvo nustatyta, pareiškėjo reikalavimai ir pozicija nepakito, todėl visiškai pagrįsta, kad teismas, analizuodamas tą pačią situaciją, sprendimą grindė tokiais pačiais argumentais. Tai, jo nuomone, nevertintina kaip ankstesnės teisėjų kolegijos argumentai. Pažymi, kad argumentų dėstymas nėra analogiškas ankstesniajam sprendimui. Teigia, jog apeliantų argumentai, kad teismas visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių ir neanalizavo atsakovo pateiktų įrodymų, yra nepagrįsti.

462. Pažymi, jog pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko pagrindinį brėžinį ginčo teritorija priklauso šio parko gyvenamajai zonai, tačiau tai yra tik bendrinis teritorijų funkcinis zonavimas, o KNNP schemos Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami, vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Juodkrantės, Alksnynės, Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Pervalkos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos, jų ribos bei reglamento numeriai yra nustatyti KNNP schemos Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje. Joje nagrinėjama teritorija pažymėta schematiškai kaip esamos poilsio įstaigų teritorijos bei patenka į VI reglamentu pažymėtą teritoriją, todėl rengiant detaliuosius planus turi būti vadovaujamasi šiais reglamentais.

473. Pabrėžia, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu. Jo nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A82-65/09 pateikti argumentai dėl viešojo intereso buvimo visiškai atitinka pirmosios instancijos teismo pateiktus argumentus. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-463/2010 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-143/2010.

484. Nurodo, kad vieno mėnesio termino, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti administracinį aktą, eigos pradžia skaičiuotina nuo to momento, kai surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Duomenys apie pažeidimus, susijusius su Detaliojo plano patvirtinimu, Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gauti 2006 m. rugsėjo 20 d., į teismą kreiptasi 2006 m. spalio 20 d., todėl laikytina, kad įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

49Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (T 10, b. l. 51–52) prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.

50Nurodo, kad atsakovo A. Č. apeliacinio skundo argumentai paremti asmenine jo nuomone bei samprotavimais ir nepaneigia pažeidimo padarymo fakto, jog ginčijamo Detaliojo plano sprendiniai dėl teritorijos naudojimo būdo keitimo iš rekreacinės į gyvenamąją prieštarauja KNNP planavimo schemos nuostatoms. Taip pat teigia, jog pareiškėjas tinkamai apibrėžė viešojo intereso pažeidimus, o skundžiamame sprendime teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisingai pripažino pareiškėjo ginamą interesą viešuoju. Taip pat rėmėsi Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-2282/2006.

51Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Litectus“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (T 10, b. l. 55–57) prašo apeliacinių skundų reikalavimus spręsti teismo nuožiūra ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą toje dalyje, kurioje pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagrįstas.

52Nurodo, jog nesutinka su A. Č. apeliacinio skundo teiginiu, kad visas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir todėl neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Teismo sprendimas toje dalyje, kurioje teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, jo nuomone, yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktais ir byloje esančiais įrodymais, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teigia, kad nepriklausomai nuo to, ar teismas patenkintų apeliacinius skundus, ar jų netenkintų, ginčijamo Detaliojo plano sprendiniai, susiję su UAB „Litectus“ valdomu žemės sklypu (Detaliajame plane pažymėtu sklypu Nr. 4) liktų galioti, todėl apeliacinių skundų išnagrinėjimas neturės esminės įtakos UAB „Litectus“ teisėms ir pareigoms.

53Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo kilusį ginčą. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo ir 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo turinys yra panašus, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo. Tokia situacija susiklostė, nes abu teismo sprendimai buvo argumentuojami, įvertinus tuos pačius įrodymus. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56IV.

57Atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo A. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

58Byloje ginčijamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, numatantis keisti dalies ginčo teritorijos (sklypų ( - )) naudojimo būdą į gyvenamosioms teritorijoms, numatant ten esančių statinių rekonstrukciją ir tam tikrų naujų statinių statybą, kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Taip pat atitinkamai prašomos panaikinti Sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. rugpjūčio 23 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 32 poilsio pastato (unikalus Nr. ( - )) ( - ), rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamajai paskirčiai, ir pagalbinio pastato statybai bei 2004 m. gruodžio 27 d. sutartis Nr. 42 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudaryta tarp Neringos savivaldybės ir G. Š., 2004 m. gruodžio 27 d. sutartis Nr. 43 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudaryta tarp Neringos savivaldybės ir UAB „Hansa lizingas“, lizingo gavėjo UAB „Geotransa“ ir A. Č., 2004 m. gruodžio 27 d. sutartis Nr. 44 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudaryta tarp Neringos savivaldybės ir UAB „Hansa lizingas“, lizingo gavėjo UAB „Geotransa“.

59Kadangi šalys, nesutikdamos su pateiktu prašymu, pateikė eilę argumentų dėl to, kad šiuo atveju ginamas ne viešasis interesas bei praleistas prašymo padavimo terminas, pirmiausia teisėjų kolegija pasisakys dėl šių aspektų.

60Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju

61Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, todėl viešąjį interesą siejo su tuo, kad, esant įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, ypač statybos, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, tai yra, valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

62Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. A146-335/2008, A17-742/2007, A14-86/2007), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas patvirtina, jog tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu.

63Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai sudaro prielaidą, leidusią rekonstrukciją bei statybas saugomoje teritorijoje, todėl darytina išvada, jog reikalavimas tokius aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Konstatuotina, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu.

64Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (byla Nr. A822-65/2009), jog įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje, visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos. Kadangi šiuo atveju prokuroras prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino savivaldybės institucija, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog kadangi Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą.

65Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, aktualią administracinių teismų praktika, daro išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjo prašymas sietinas su viešojo intereso gynimu.

66Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį (byla Nr. A502-1504/2010), kurioje pasakyta, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina įvertinti žalos pobūdį ir mastą viešajam interesui, taip pat identifikuoti visuomeninį subjektą, kuris ją patyrė ar patirs, turėjo pasisakyti ir šiais klausimais.

67Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas aiškiai, remdamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, nurodė, jog tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu. Taip pat teismas įvertino tai, kad pareiškėjas viešąjį interesą sieja su visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės – valstybės saugomos teritorijos – apsaugos ir gamtos išteklių racionalaus naudojimo užtikrinimu, kuri neabejotinai reikšminga, reikalinga, vertinga valstybei ir visai visuomenei, ne tik šiuo metu gyvenantiems žmonėms, bet ir ateities kartoms, grindžia būtinumu išsaugoti unikalų ir ypač vertingą Lietuvos kraštovaizdžio kompleksą – Kuršių nerijos nacionalinį parką, kultūrinį Lietuvos paveldą visai visuomenei. Be to, pareiškėjas, akcentuodamas Kuršių nerijoje vykdomos urbanizacijos visuomeninę reikšmę, aiškiai apibrėžė subjektą – visuomenę, bei gina valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti itin vertingą ir saugomą teritoriją. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad visuomenės intereso buvimą patvirtina ir tai, jog svarstant detalųjį planą tam tikra visuomenės dalis (( - ) gyventojai) prieštaravo detaliojo plano sprendiniams dėl privažiavimo prie pastatų. Todėl teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ginamas viešasis interesas, siekiant, kad nebūtų padaryta žala visai visuomenei, o pareiškėjas atitinkamai pagrįstai kreipėsi, gindamas viešąjį interesą.

68Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šias pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, kilusio ginčo pobūdį, ginčo teritorijos statusą, pakartotinai konstatuoja, jog šiuo atveju prokuroras pagrįstai kreipėsi, gindamas viešąjį interesą, o pirmosios instancijos teismo argumentai, atsižvelgiant į kitą šios bylos medžiagą, vertintini kaip pakankami viešojo intereso buvimo kilusiame ginče konstatavimui. Todėl argumentai, jog pirmosios instancijos teisme neįvykdė minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytų patvarkymų, vertintini kaip nepagrįsti.

69Dėl tinkamų viešojo intereso gynimo priemonių

70Kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A822-65/2009), siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo ginamas interesas pripažintinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistajam viešajam interesui apginti.

71Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą. Tačiau teisės aktai nenustato, kad viešąjį interesą ginantis subjektas reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimus dėl neteisėtos statybos teisinių pasekmių šalinimo reikštų toje pačioje byloje. Todėl bylą nagrinėjantis administracinis teismas turi nustatyti, ar byloje ginčijami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą ir ar jų panaikinimas leistų apginti viešąjį interesą, o tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, administracinių aktų panaikinimas bus nukreiptas į viešojo intereso gynimą tik tuo atveju, jei toks panaikinimas bus siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padėties atkūrimu).

72Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas, ar pareiškėjas pasirinko tinkamas priemones viešajam interesui apginti, pažymėjo, jog ginčijamo Detaliojo plano sprendiniai nėra įgyvendinti visa apimtimi. Be to, pareiškėjas teigė, jog, išsprendus klausimą dėl administracinių aktų teisėtumo, jis imsis priemonių informuoti atitinkamas institucijas ir inicijuos procesą dėl neteisėtų teisės aktų pagrindu atsiradusių pasekmių, t. y. statybos padarinių, pašalinimo.

73Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo prašyme, atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu į teismą ir ginčydamas administracinius aktus, tokių aktų panaikinimą tiesiogiai siejo su buvusios padėties atkūrimu, t. y. neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra. Todėl prokuroro pasirinktos viešojo intereso gynimo priemonės, atsižvelgiant į tai, jog jos sudaro pagrindą pradėti neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūrą, vertintinos kaip tinkamos tokiam viešajam interesui apginti. Kitaip tariant, pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai nagrinėjamu atveju yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti. Konstatuotina, jog pareiškėjas pasirinko tinkamas viešojo intereso gynimo priemones, todėl visi argumentai dėl tokių priemonių netinkamumo vertintini kaip nepagrįsti.

74Dėl termino kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą

75Byloje taip pat teigiama, jog buvo praleistas terminas kreiptis į teismą su prašymu, ginant viešąjį interesą.

76ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

77Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto skundo padavimo teismui termino, prokurorui kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (bylos Nr. A7-585/2005, AS10-67/2005, AS10-27/2005, A8-660/2007, A17-742/2007, A146–335/2008).

78Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog termino prašymui paduoti teismui eigos pradžia nagrinėjamu atveju sietina su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. V3-2.8-1627 gavimu Klaipėdos apygardos prokuratūroje (2006-09-20, t. I, b.l. 12). Pareiškėjas pirminį prašymą Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė 2006 m. spalio 20 d. (t. I, b.l. 3), t. y. nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo padavimo teismui termino.

79Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2008 m. kovo 6 d. nutartimi (t. V, b.l. 73–75) byla pagal pareiškėjo prašymą buvo perduoti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Kaip pagrįstai šiuo atveju pažymėjo ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendime (t. VIII, b.l. 86–103), pakartotinai nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo prašymą, bylos perdavimas nagrinėti pagal teismingumą iš bendrosios kompetencijos teismo administraciniam teismui nėra pagrindas pripažinti pareiškėjo kreipimąsi į administracinį teismą nauju kreipimusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme ir skaičiuoti, jog pareiškėjas prašymą administraciniam teismui pateikė bylos perdavimo nagrinėti administraciniam teismui arba patikslinto prašymo padavimo administraciniam teismui dieną.

80Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į bylos medžiagą, į tai, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, darytina išvada, jog pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo padavimo administraciniam teismui termino.

81Dėl KNNP planavimo schemos reikalavimų privalomumo

82Bylos šalys taip pat teigia, jog KNNP planavimo schema nebuvo nagrinėjamu atveju privaloma, ja nebuvo privaloma remtis, rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą ir priimant kitus šioje byloje ginčijamus administracinius aktus.

83Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.1-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ įsteigė Kuršių nerijos nacionalinį parką ir pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti šio parko nuostatus.

84Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1603 patvirtino Parko nuostatus. Remiantis Parko nuostatų 4 punktu, nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal KNNP planavimo schemą, ja remiantis parengtus bei nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.

85Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010, Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prieš Neringos savivaldybės tarybą ir kt.) yra išaiškinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ nuostatas valstybinių parkų planavimo schemos, kuriose nustatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentas, kai jis yra patvirtintas iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos ir iki 1997 m. kovo 30 d. įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. KNNP planavimo schema nustatyta tvarka patvirtinta iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo ir įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre kaip specialus teritorijų planavimo dokumentas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad, rengiant ir tvirtinant KNNP planavimo schemą, nebuvo galiojančių atitinkamo lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų, su kuriais šią schemą reikėtų derinti, KNNP planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu ir yra privalomojo pobūdžio.

86Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime, spręsdamas, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) paskelbimas atitinka teisės aktų skelbimo reikalavimus, pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose (išleistuose įstatymų leidžiamosios valdžios arba vykdomosios valdžios institucijų) buvo įtvirtinta principinė nuostata, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko schemą (generalinį planą). Taip pat konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į nurodytą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti šios schemos sprendiniams. Jei šių sprendinių būtų nepaisoma, ypač žinant, kad tai, jog Lietuvos valstybė Kuršių nerijos nacionalinį parką traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, kartu būtų nepaisoma ir bendrojo teisės principo bona fides. Priešingu atveju būtų ne tik pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir nusižengta imperatyviosioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53, 54 straipsnių nuostatoms, inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.

87Konstatuotina, jog KNNP planavimo schema yra galiojantis ir privalomojo pobūdžio dokumentas, kuriuo turėjo ir turi būti remiamasi tiek bendrai tvarkant Kuršių nerijos nacionalinį parką, tiek ir konkrečiai Sprendimu tvirtinant Detalųjį planą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, nepagrįstais pripažįsta argumentus, kad KNNP planavimo schema nagrinėjamu atveju nustatė tik rekomendacinio pobūdžio reikalavimus, į kuriuos neturėjo būti atsižvelgiama, tvirtinant Detalųjį planą ir jo pagrindu priimant kitus aktus.

88Dėl KNNP planavimo schemos ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, priimant ginčijamus sprendimus

89Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, teigė, jog Detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypams ( - ) nustatomas žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, numatoma šiuose sklypuose esančių pastatų rekonstrukcija į gyvenamuosius pastatus, pagalbinio pastato sklype ( - ) statyba, prieštarauja KNNP planavimo schemos pagrindinių teiginių 4.1, 5, 14 punktams bei Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos, Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plano, Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies nuostatoms, kuriose ginčo teritorija nėra pažymėta kaip teritorija, kurioje galima gyvenamųjų namų teritorijos plėtra.

90KNNP planavimo schemos pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir Nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Pagal pagrindinių teiginių 4.1 punktą, KNNP planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius. Pagrindinių teiginių 14 punktas numato, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais.

91Kitaip tariant, nurodytose nuostatose įtvirtinti imperatyvūs bendro pobūdžio reikalavimai, remiantis kuriais turi būti atliekami tvarkymo veiksmai Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Tačiau siekiant nustatyti, ar ginčijamu Sprendimu tvirtinant Detalųjį planą buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, susiję su tvarkymo veiksmais Kuršių nerijos nacionaliniame parke, turi būti atskirai įvertintos pareiškėjo nurodytų Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos, Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plano, Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies nuostatos, susijusios su ginčo teritorija.

92Kaip matyti iš Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos (t. V, b.l. 3), ginčo teritorija patenka į VI numerių pažymėtą teritoriją. Pagal Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies nuostatas, šioje zonoje rekomenduojama: 1) nebetankinti esamo užstatymo ir nebekeisti tradicinių pastatų išvaizdos „( - )“ poilsio namų komplekse; 2) rekonstruoti poilsio namų „( - )“ senuosius korpusus, labiau pritaikant Kuršių nerijos nacionalinio parko architektūros tradicijoms (t. II, b.l. 20–21). Kitaip tariant, Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinėje – planinėje dalyje atskirai išskiriami tvarkymo reikalavimai, taikytini poilsio namų „( - )“ bei poilsio namų „( - )“ atžvilgiu. Kartu su Detaliuoju planu pateikta esamos padėties analizė patvirtina, jog ginčo Detaliuoju planu yra suplanuota teritorija, kurioje buvo poilsio namai „( - )“ (t. I, b.l. 78). Todėl konstatuotina, kad ginčo teritorijai KNNP planavimo schema nustato vienintelį reikalavimą - rekonstruoti poilsio namų „( - )“ senuosius korpusus, labiau pritaikant Kuršių nerijos nacionalinio parko architektūros tradicijoms.

93Kaip matyti iš Detaliojo plano eksplikacijos ir raidos programos (t. I, b.l. 88), aiškinamojo rašto (t. I, b.l. 93), sklype ( - ) nustatoma gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo teritorija, sklype numatoma rekonstruoti poilsinės pastatą į gyvenamąjį namą ir statyti pagalbinį statinį, įvažiavimas į sklypą – iš ( - ) gatvės, prie gatvės numatant automobilio stovėjimo aikštelę. Sklype ( - ) nustatoma gyvenamosios paskirties mažaaukščių statinių teritorija, sklype numatoma rekonstruoti esamą poilsinės pastatą į gyvenamąjį namą, įvažiavimas į sklypą – naujai įrengiamu keliu iš vietinio pravažiavimo kelio, sklype numatoma aikštelė keleivių išlaipinimui. Sklype ( - ) nustatoma gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo teritorija, sklype numatoma rekonstruoti esamą poilsinės pastatą į gyvenamąjį namą ir statyti pagalbinį statinį, įvažiavimas į sklypą – naujai įrengiamu keliu iš vietinio pravažiavimo kelio, sklype numatoma aikštelė keleivių išlaipinimui, sklypo šiaurės vakarų kampe, prie naujai įrengiamo įvažiavimo kelio, numatoma vieta požeminiam suskystintų dujų rezervuarui.

94Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius Detaliojo plano sprendinius bei atsižvelgdama į nurodytus Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies reikalavimus, sprendžia, jog teisės aktais, reglamentuojančiais Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo režimą, nėra draudžiama ginčo teritorijoje atlikti buvusių poilsio namų rekonstrukcijos darbus. Byloje nepateikti argumentai, kurie paneigtų tokią išvadą. Priešingai, nurodyti tvarkymo režimą reglamentuojantys aktai aiškiai įtvirtina nuostatą, jog poilsio namai „( - )“ turėtų būti rekonstruoti, labiau pritaikant Kuršių nerijos nacionalinio parko architektūros tradicijoms. Be to, Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plane (t. V, b.l. 3) ginčo teritorija priskiriama vertybių atstatymo imitacijų principais ir reglamentuotos statybos teritorijoms (palengvinto apsaugos režimo zonai). Tuo tarpu byloje nėra pateikta įrodymų, kad numatoma rekonstrukcija prieštarautų šiam ginčo teritorijos reglamentui. Kartu pabrėžtina, jog iš Detaliojo plano aiškinamojo rašto (t. I, b.l. 93) matyti, kad numatomi atlikti rekonstrukcijos darbai ginčo sklypuose yra tokio pobūdžio, jog jie kaip tik užtikrintų statinio pritaikymą Kuršių nerijos nacionalinio parko architektūros tradicijoms.

95Kaip jau minėta, Detaliuoju planu taip pat suteikta teisė dalyje ginčo teritorijos statyti pagalbinius statinius. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo prašyme pateiktus argumentus, tai, kad ginčo teritorijos tvarkymą reglamentuojantys aktai ginčo teritorijai nustato reikalavimą rekonstruoti poilsio namų „( - )“ senuosius korpusus, labiau pritaikant Kuršių nerijos nacionalinio parko architektūros tradicijoms, atsižvelgdama į tai, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (institucija, atsakinga už Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos organizavimą) Detaliojo plano sprendiniams iš esmės pritarė (t. I, b.l. 106), sprendžia, jog byloje nėra pagrindo išvadai, kad Detaliojo plano sprendiniai, kuriais dalyje ginčo teritorijos, rekonstruojant statinius, taip pat suteikiama teisė statyti pagalbinius statinius, prieštarauja reikalavimui rekonstruoti poilsio namų „( - )“ senuosius korpusus, labiau pritaikant Kuršių nerijos nacionalinio parko architektūros tradicijoms. Todėl byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad Detalusis planas dalyje, kuria suteikta teisė statyti pagalbinius statinius, turi būti panaikintas.

96Pareiškėjas, ginčydamas administracinius aktus, teisės aktų reikalavimų pažeidimus taip pat siejo ir su sklypų naudojimo būdo iš poilsinio į gyvenamosios paskirties pakeitimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nurodytas teisės aktų nuostatas, kritiškai vertina pareiškėjo teiginį, jog, taip pakeičiant sklypų naudojimo būdą, buvo pažeistos KNNP planavimo schemos nuostatos. Kaip jau minėta, ginčo teritorijoje numatyta poilsio namų rekonstrukcija, tačiau konkrečiai neapibrėžtas tokios rekonstrukcijos pobūdis. Be to, byloje pateikta 2 lentelė „Naujo gyvenamojo fondo formavimo galimybės Pervalkoje laikotarpyje iki 2005 metų“ (t. II, b.l. 28), kurioje poilsio namai skatinami įrengti savo pastatuose žinybinius butus. Kitaip tariant, ginčo teritorijos statusą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintuose reikalavimuose ginčo teritorijos tvarkymui, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nustatytas vienareikšmiškas draudimas tokiu būdu pakeisti ginčo teritorijos naudojimo būdą, jeigu laikomasi kitų tvarkymo režimo reikalavimų. Todėl vien teritorijos naudojimo būdo pakeitimas šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus aktus neteisėtais ir juos panaikinti. Pabrėžtina, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti, kad tam tikri ginčo teritorijos detaliojo plano neatitikimai nustatyti, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ginčo teritorijos reglamentavimą, nėra pagrindo išvadai, jog jie būtų tokio pobūdžio, kad būtų pagrindas naikinti ginčijamą Sprendimą, kuriuo patvirtinti detalieji planai.

97Pabrėžtina, jog prokuroras, gindamas viešąjį interesą, savo reikalavimus, susijusius su viešojo intereso gynimu, turi pagrįsti atitinkamais įrodymais bei pateikti ginčijamų aktų neteisėtumą, jo nuomone, pagrindžiančius argumentus. Nagrinėjamu atveju byloje tokie argumentai ir įrodymai, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog ginčijamas Detalusis planas yra neteisėtas, pateikti nebuvo. Tuo tarpu abstrakčiais argumentais ginčijami aktai negali būti pripažinti neteisėtais ir atitinkamai panaikinami.

98Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą administracinių teismų praktiką, remiantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog Sprendimu patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai, kuriais keičiamas sklypų ( - ) žemės naudojimo būdas, šiuose sklypuose numatoma esančių pastatų rekonstrukcija, pagalbinių statinių statyba, taip pat Detaliojo plano sprendiniai dėl žemės sklypo ( - ) nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, todėl Sprendimas paliktinas nepakeistas.

99Dėl kitų bylos šalių pateiktų argumentų

100Pareiškėjas taip pat ginčijo Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 23 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 32 (t. II, b.l. 33–34). Šis sąvadas išduotas poilsio pastato ( - ) rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamajai paskirčiai, ir pagalbinio pastato statybai. Prašyme taip pat buvo prašoma panaikinti ir atitinkamas infrastruktūros sutartis. Šie aktai ginčyti kaip Sprendimu patvirtinto Detaliojo plano pagrindu atsiradusios neteisėtos pasekmės.

101Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog Sprendimu patvirtinto Detaliojo plano sprendiniais nėra iš esmės pažeidžiami ginčo teritorijai teisės aktais nustatyti privalomieji tvarkymo reikalavimais, padarius išvadą, jog Sprendimas paliktinas galioti, atitinkamai netenkintina ir pareiškėjo prašymo dalis dėl minėto projektavimo sąlygų sąvado ir infrastruktūros sutarčių panaikinimo.

102Apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nes jame iš esmės perrašyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendime pateikti motyvai. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, nesutinka su tokiais argumentais. Skundžiamame sprendime, išsamiai išnagrinėjus bylos medžiagą, proceso dalyvių pateiktus argumentus, visapusiškai išnagrinėtas kilęs ginčas, atsakant į visus pagrindinius ir turinčius bylos išsprendimui šalių argumentus, kartu pateikiant papildomų argumentų, kurie nebuvo pateikti anksčiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, todėl turėtų būti panaikintas, atmestini.

103Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo pobūdį, pateiktus įrodymus, remiantis teisingumo ir protingumo principais, spręstina, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, iš esmės atitinkantis ginčo teritorijai Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą tvarkymo režimą, todėl paliktinas nepakeistas. Atitinkamai byloje nenustatytas pagrindas naikinti Sprendimo pagrindu sukurtas teisines pasekmes – ginčijamą projektavimo sąlygų sąvadą ir infrastruktūros sutartis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju iš dalies netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl jo sprendimas keistinas – sprendimo dalis, kuria pareiškėjo prašymas patenkintas iš dalies ir panaikinta Sprendimo dalis, susijusi su Detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėtų žemės sklypų – Nr. 1 (( - )), Nr. 2 (( - )), Nr. 3 (( - )) sprendiniais, panaikintas ginčytas projektavimo sąlygų sąvadas bei pripažintos negaliojančiomis 2004 m. gruodžio 27 d. sutartis Nr. 42, 43 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas tarp atsakovo Neringos savivaldybės su G. Š. , UAB „Hansa lizingas“, lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č. , naikintina ir šioje dalyje pareiškėjo prašymas atmestinas. Likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.

104Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

105atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos apeliacinius skundus patenkinti, atsakovo A. Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

106Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas ir buvo panaikinta Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Pervalkos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, liečianti detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėtų žemės sklypų – Nr. 1 (( - )), Nr. 2 (( - )), Nr. 3 (( - )) sprendinius, taip pat panaikintas Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. rugpjūčio 23 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 32 poilsio pastato (unikalus Nr. ( - )) ( - ), Pervalkos gyv., Neringa rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai, taip pat pripažinta negaliojančiomis 2004 m. gruodžio 27 d. sutartis Nr. 42, 43 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas tarp atsakovo Neringos savivaldybės su G. Š. , UAB „Hansa lizingas“, lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č. , panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

107Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

108Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo... 4. trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašymu (T 5, b. l.... 9. 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimą... 10. Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Pervalkos gyv., Neringa,... 11. 2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. rugpjūčio 23 d.... 12. 3) pripažinti negaliojančiomis 2004 m. gruodžio 27 d. sutartį Nr. 42... 13. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir... 14. Atsakovai Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos... 15. Nurodė, jog prokuroro prašyme nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamas... 16. Atsakovas A. Č. atsiliepimu į prašymą (T 5, b. l. 184–185) prašė... 17. Pažymėjo, kad KNNP planavimo schemos sprendiniai yra rekomendacinio... 18. Atsakovas UAB „Hansa lizingas“ atsiliepimu į prašymą (T 5, b. l.... 19. Nurodė, jog vykdoma pastatų rekonstrukcija negali būti traktuojama kaip... 20. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „SINE MODUM“ ir UAB „SM BALTIC“... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 22. Pažymėjo, jog Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra KNNP planavimo... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 24. II.... 25. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu... 26. Nustatė, kad ginčijamu Detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas yra... 27. Dėl Detaliojo plano sprendinių dėl žemės sklypo ( - ) (detaliajame plane... 28. Konstatavus, kad Detaliojo plano sprendiniai dėl sklypo Nr. 4 (( - ))... 29. Spręsdamas dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju, teismas... 30. III.... 31. Atsakovai Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos... 32. 1. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje... 33. 2. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas... 34. 3. Teigia, kad neatitinka tikrovės pirmosios instancijos teismo... 35. 4. Apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu nurodė, kad... 36. Atsakovas A. Č. pateikė apeliacinį skundą (T 10, b. l. 41–43), kuriuo... 37. 1. Nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečią kartą,... 38. 2. Teigia, kad dėl 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo identiškumo 2010 m.... 39. 3. Nurodo, kad pareiškėjo atstovė nepateikė naujų įrodymų, nors... 40. 4. Teigia, jog teismui pateikė papildomų duomenų (fotolentelė, Valstybinės... 41. 5. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d.... 42. 6. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė klausimo dėl... 43. 7. Teigia, kad nepritaria teismo išvadai, jog gyvenamojo fondo plėtra ginčo... 44. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į... 45. 1. Pabrėžia, kad grąžinant bylą nagrinėti iš naujo, iš esmės naujų... 46. 2. Pažymi, jog pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko pagrindinį... 47. 3. Pabrėžia, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga... 48. 4. Nurodo, kad vieno mėnesio termino, per kurį prokuroras, gindamas... 49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 50. Nurodo, kad atsakovo A. Č. apeliacinio skundo argumentai paremti asmenine jo... 51. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Litectus“ atsiliepimu į apeliacinius... 52. Nurodo, jog nesutinka su A. Č. apeliacinio skundo teiginiu, kad visas... 53. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 54. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai... 55. Teisėjų kolegija... 56. IV.... 57. Atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos, Neringos... 58. Byloje ginčijamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, numatantis... 59. Kadangi šalys, nesutikdamos su pateiktu prašymu, pateikė eilę argumentų... 60. Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju... 61. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, jog Kuršių nerijos... 62. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog... 63. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai sudaro... 64. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (byla Nr.... 65. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, aktualią... 66. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas,... 67. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas... 68. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šias pirmosios... 69. Dėl tinkamų viešojo intereso gynimo priemonių ... 70. Kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr.... 71. Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai... 72. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas, ar... 73. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo prašyme,... 74. Dėl termino kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą... 75. Byloje taip pat teigiama, jog buvo praleistas terminas kreiptis į teismą su... 76. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu specialus įstatymas... 77. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ABTĮ 33... 78. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog termino... 79. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Specialiosios teisėjų kolegijos... 80. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į bylos medžiagą, į tai, jog nėra... 81. Dėl KNNP planavimo schemos reikalavimų privalomumo... 82. Bylos šalys taip pat teigia, jog KNNP planavimo schema nebuvo nagrinėjamu... 83. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu... 84. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1603... 85. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr.... 86. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m.... 87. Konstatuotina, jog KNNP planavimo schema yra galiojantis ir privalomojo... 88. Dėl KNNP planavimo schemos ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų,... 89. Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, kuriuo patvirtintas Detalusis planas,... 90. KNNP planavimo schemos pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, jog Kuršių... 91. Kitaip tariant, nurodytose nuostatose įtvirtinti imperatyvūs bendro... 92. Kaip matyti iš Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų... 93. Kaip matyti iš Detaliojo plano eksplikacijos ir raidos programos (t. I, b.l.... 94. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius Detaliojo plano sprendinius bei... 95. Kaip jau minėta, Detaliuoju planu taip pat suteikta teisė dalyje ginčo... 96. Pareiškėjas, ginčydamas administracinius aktus, teisės aktų reikalavimų... 97. Pabrėžtina, jog prokuroras, gindamas viešąjį interesą, savo reikalavimus,... 98. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, byloje nustatytas faktines aplinkybes,... 99. Dėl kitų bylos šalių pateiktų argumentų... 100. Pareiškėjas taip pat ginčijo Neringos savivaldybės administracijos... 101. Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog Sprendimu patvirtinto... 102. Apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismo... 103. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo... 104. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 105. atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos, Neringos... 106. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą... 107. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 108. Nutartis neskundžiama....