Byla 2A-13-580/2017
Dėl kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo E. A. S., byloje išvadas teikiančios institucijos Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal L. J. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dėl kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo E. A. S., byloje išvadas teikiančios institucijos Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

3Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas L. J. prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu su Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiu per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (toliau – atsakovas arba Bankas), 2008-08-08 sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. ( - ) (toliau – Kreditavimo sutartis) nutraukimą. Nurodė, kad:
    1. 2008-08-08 sudarė Kreditavimo sutartį. Už paskolintas lėšas ieškovas įsigijo 86,31 m2 ploto butą, esantį ( - ) ir 1 / 145 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ). Atsakovas 2013-11-13 vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį. Pranešimų ar įspėjimų apie Kreditavimo sutarties pažeidimus ieškovas negavo. Bankas 2013-11-19 kreipėsi į Vilniaus miesto 2 notarų biurą su prašymais dėl vykdomųjų įrašų atlikimo. Vykdomieji raštai bankui išduoti 2014-01-02, o 2014-01-13 perduoti vykdyti antstoliui. Apie Kreditavimo sutarties nutraukimą ieškovui tapo žinoma gavus antstolio 2014-07-23 patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų;
    2. ieškovas Kreditavimo sutartį vykdė, o sužinojęs apie nutraukimą, kreipėsi į banką. Kreditavimo sutartis turi vartojimo sutarties požymių, ieškovas yra silpnesnė sutarties šalis, todėl atsakovas turėjo stengtis sutartį išsaugoti. Kreditavimo sutartis nutraukta nesant esminių sutarties sąlygų pažeidimų, nes prievolės atotrūkis yra minimalus. Kreditavimo sutarties terminas nuo 2008-08-08 iki 2041-04-15, kreditas – 420 096 Šveicarijos frankų (toliau – CHF) (pagal CHF kursą 2,8449 sudaro 346 133,89 Eur). Pavėluota įmoka mažesnė nei 1 proc. paskolos vertės;
    3. atsakovas neteisingai nurodo, kad Kreditavimo sutartis nutraukta po beveik 7 mėnesių mokėjimų grafiko pažeidimo. Per 7 mėnesius įmokos bankui buvo mokamos tinkamai, mokėjimai atlikti iš B. J. sąskaitos, du mokėjimai atlikti iš UAB „HotelsNet“ sąskaitos, keli mokėjimai atlikti iš UAB „Horizon Travel Worldwide“ sąskaitos. Paskutiniais mėnesiais įmokos mokėtos tvarkingai. Ieškovas negali matyti sąskaitos, į kurią mokamos įmokos, todėl bankas naudojasi padėtimi;
    4. banko nurodoma ieškovo įsiskolinimo suma 7 694,50 CHF (6 361,87 Eur). Ieškovas per banko nurodomą laikotarpį sumokėjo 8 311,95 Eur (28 700 Lt), t. y. ieškovas sumokėjo daugiau, nei bankas nurodė Kreditavimo sutarties nutraukimo pranešime. Mokėjimų neatlieka, nes atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį. Šveicarijos frankų kursas nestabilus, dėl svyravimo galėjo atsirasti maži įsiskolinimai. Ieškovas mokėdavo nustatytą dieną litais, o bankas valiutą konvertuodavo jam patogiu laiku. Banko apskaičiuotą trūkumą ieškovas apmokėdavo kitą mėnesį;
    5. ieškovas turėjo sveikatos problemų, todėl įmokas buvo pavedęs mokėti kitam asmeniui, tačiau kitas asmuo to tinkamai neatliko. Buvo galima pagrįstai tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, nes penkerius metus Kreditavimo sutartis buvo vykdoma tinkamai. Nuo 2012-12-31 ieškovas yra įmonės ( - ) direktorius, gauna stabilų atlyginimą. Ieškovas turi papildomų pajamų iš autorinių sutarčių. Ieškovas patyrė neproporcingus nuostolius, nes prarado gyvenamąjį būstą, patyrė išlaidų dėl išieškojimo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje pripažino, kad Kreditavimo sutartis nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą;
    6. ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, ( - ) specialybę. Kreditavimo sutarties sudarymo momentu dirbo generaliniu direktoriumi ( - ). Kol vyksta teisminis procesas, prašė sudaryti laikiną mokėjimo grafiką, tačiau bankas atsisakė. ( - ) realiai pradėjo dirbti tik nuo 2014-09-01. Iki 2014-09-01 ieškovas negavo pajamų iš įmonės, tačiau gaudavo pajamas iš autorinių darbų. Kitų kreditorių skolų dengimui skiria apie 300-400 Eur. Kitiems kreditoriams skolinių įsipareigojimų turi apie 9 000 Eur, į rankas gauna 2 000 – 2 400 Eur.
  2. Atsakovas Nordea bank AB prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
    1. nuo 2011-06-15 ieškovas sistemingai pažeisdavo mokėjimų grafiką. Šalys 2011-09-29 sudarė papildomą susitarimą Nr. ( - ) (toliau – Papildomas susitarimas), kuriame ieškovas patvirtino, kad nuo 2011-06-15 pažeidė mokėjimų grafiką, ieškovo skola 2011-09-29 sudaro 4 104,02 CHF. Bankas sutiko iki 2012-09-15 atidėti kredito įmokų mokėjimą, paliekant palūkanas. Ieškovas nuo 2013-05-15 pažeisdavo grafiką, nepadengė skolos. Ieškovo mokėjimai dengė skolas, nuo 2013-06-15 įmokų nemokėjo;
    2. bankas 2013-05-28 ir 2013-08-07 raštais informavo ieškovą apie pažeidimus, nustatė papildomus terminus. Ieškovas informuotas ir elektroniniu paštu, tačiau nereagavo. Kadangi pažeidimai tęsėsi daugiau nei 6 mėnesius iš eilės (nuo 2013-05-15 iki 2013-10-15), bankas 2013-10-29 pranešimu dar kartą informavo ieškovą, suteikė papildomą terminą iki 2013-11-13 ir įspėjo, kad jei nebus padengta 7 694,50 CHF skola, Kreditavimo sutartis bus nutraukta nuo 2013-11-13. Ieškovas pažeidimų nepašalino, todėl Kreditavimo sutartis laikytina nutraukta nuo 2013-11-13;
    3. skola iš ieškovo priteista 2014-01-02 vykdomaisiais įrašais. Vykdymo procese ieškovas surastas paskelbus paiešką. Ieškovas prašė pateikti dokumentus, bankas nurodė sumokėti mokestį. Ieškovas nesumokėjo ir daugiau nesikreipė. Bendradarbiavimu nelaikytinas ieškovo elgesys, kuomet skolininkas teikia vien reikalavimus. Bankas neprivalo teikti ar neatlygintinai rengti dokumentus. Bankas kvietė ieškovą į susitikimus, prašė nurodyti telefono numerį, tačiau ieškovas nereagavo. Sutarties nutraukimas nesudaro pagrindo nemokėti. Kredito valiutą pasirinkto ieškovas, mokant ne Šveicarijos frankais, bankas turi valiutą konvertuoti. Vartotojo statusas nesuteikia teisės nevykdyti sutartinių įsipareigojimų ar reikalauti iš banko nepagrįstų lengvatų;
    4. mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis bankui turi esminės reikšmės. Kreditavimo sutartis buvo pažeista sistemingai nemokant įmokų, pažeidimai neištaisyti per terminą, kuris buvo žymiai ilgesnis negu pagal įstatymą nustatytas 30 dienų terminas. Tai, kad ieškovas serga ar kad kitiems asmenims paveda tvarkyti savo reikalus, negali daryti įtakos ieškovo prievolių vykdymui. Ieškovas negali prieš banką panaudoti savo ir trečiųjų asmenų tarpusavio susitarimų. Ieškovo prašymas panaikinti sutarties nutraukimą pateiktas 2014-06-17. Pranešimas apie nutraukimą asmeniškai įteiktas įkaito davėjai ieškovo senelei E. A. S. Pranešimas apie nutraukimą patalpintas ieškovo internetinės bankininkystės puslapyje;
    5. ieškovas turi įsiskolinimų kitiems asmenims, kurių reikalavimams užtikrinti buvo areštuotas ieškovo turtas apytiksliai už 77 943,80 Eur, ieškovas negauna pajamų nuo 2013-10-23. Nepasirašyta 2013-04-05 autorinė sutartis, sudaryta su ieškovo motinai B. J. priklausančia įmone. Juridinių asmenų išrašas dėl ( - ) negali patvirtinti, jog ieškovas realiai įmonėje dirba ir gauna darbo užmokestį. Pažyma apie asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis iš sporto ar atlikėjo veiklos, nepatvirtina, jog ieškovas gauna kokias nors pajamas;
    6. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2 punkte (Papildomo susitarimo bendrosios dalies 7.2 punktas) šalys susitarė dėl kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, kurios yra skaičiuojamos už mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimus. Šalys nesusitarė dėl delspinigių, bet sudarė susitarimą dėl kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų ir jų dydžio;
    7. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau ir VVTAT) 2014-08-08 nutarimu negalima vadovautis, kadangi VVTAT vertino kitą sutartį. VVTAT 2014-09-03 nutarimas nepagrįstas.
  3. Byloje išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 7.1. punkto sąlyga pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 7.2. ir 11.1. punktų sąlygos nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
  4. Byloje išvadą teikiančios institucijos Lietuvos banko išvadoje nurodyta, jog:
    1. Kreditavimo sutartyje ieškovui buvo sudaryta galimybė atlikti mokėjimus CHF;
    2. trečiųjų asmenų mokėjimai turėjo būti užskaitomi, kai lėšos buvo gautos į sąskaitą Nr. ( - ). Konvertuojant į Šveicarijos frankus turėjo būti taikomas valiutos keitimo kursas, galiojęs įmokos ar jos dalies sumokėjimo dieną, nebent įmoka mokama praleidus mokėjimo terminą. Ne visais atvejais buvo laikomasi įmokos užskaitymo ir valiutos konvertavimo tvarkos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 2 051,72 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 29,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Nustatė, kad šalys 2008-08-08 sudarė Kreditavimo sutartį, pagal kurią kreditas suteiktas butui, esančiam ( - ), su automobilio stovėjimo vieta, įsigyti. Ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovas – kredito įstaiga, verslininkas. Sprendė, kad sudaryta vartojimo sutartis.
  3. Kreditavimo sutartyje ieškovas nurodė adresą ( - ), bei telefono numerį. Papildomame susitarime nurodė adresą ( - ). Atsakovas šiais adresais išsiuntė 2013-05-28 ir 2013-08-07 pranešimus. 2013-08-07 pranešimas grąžintas atsakovui. Atsakovo 2013-10-29 pranešimas dėl sutarties nutraukimo adresu ( - ) grąžintas atsakovui, o adresu ( - ), įteiktas E. S. Pranešimas apie sutarties nutraukimą patalpintas internetinės bankininkystės puslapyje. Teismas sprendė, kad pranešimai buvo siunčiami Kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka, todėl bendradarbiavimo pareiga nepažeista. Pranešimai ieškovui neįteikti, nes ieškovas nepasirūpino siuntos atsiėmimu, kitų adresų nenurodė. Tai, jog ieškovas turėjo sveikatos sutrikimų, nerodo, jog jis negalėjo priimti siuntų.
  4. Aplinkybė, jog 2013 m. sausio-rugsėjo mėn. už ieškovą susirašinėjimą vykdė kitas asmuo, neįrodyta. 2013 m. sausio-rugsėjo mėn. atsakovas siuntė pranešimus. Atsakovas kreipėsi į antstolį dėl ieškovo paieškos paskelbimo. Ieškovui buvo žinoma apie vėlavimą mokėti bei paiešką. Vengimą priimti siuntas, žinant apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, teismas vertino kaip reikalavimo elgtis sąžiningai, pažeidimą.
  5. Ieškovo skola Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną sudarė 7 147,77 CHF, iš jų 5 607,12 CHF negrąžintos kredito įmokos, 1 278,52 CHF nesumokėtos palūkanos už kredito naudojimą ir 262,13 CHF nesumokėtos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos. Ieškovo įmokos iki 2014-05-23 buvo paskirstytos ankstesnių skolų dengimui, nuo 2014-06-15 įmokų nepakako. Nuo 2013-10-15 iki 2014-05-23 ieškovas sumokėjo 5 159,05 CHF (14 900 Lt). Įmokos nepadengė įsipareigojimo, susidariusio iki sutarties nutraukimo, ieškovas liko skolingas 2 218,93 CHF. Ieškovas sistemingai vėlavo mokėti ir pažeidė Kreditavimo sutartį, todėl atsakovas turėjo pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai. Kreditavimo sutarties pažeidimai buvo sisteminiai, bankas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, turėjo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tinkamas mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę, todėl įmokų mokėjimo pažeidimas sudaro pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai (6.874 straipsnio 2 dalis).
  6. Iki Kreditavimo sutarties nutraukimo buvo areštuotos ieškovo sąskaitos dėl įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Ieškovas pripažino, jog turi įsiskolinimų, įrodymų, jog iki Kreditavimo sutarties nutraukimo būtų padengęs įsiskolinimus, nepateikė.
  7. Ieškovas neįrodė, jog Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną buvo finansiškai pajėgus vykdyti įsipareigojimus. Ieškovas pripažino, jog nuo 2012 m. iki 2014-09-01 nedirbo dėl sveikatos. Ieškovas nurodė su ( - ) sudarytą autorinę sutartį, tačiau 2015-08-13 atsakovui posėdžio metu ieškovas atsisakė nurodyti gautą avansą. Ieškovas neinformavo atsakovo apie turtinės padėties blogėjimą, turto areštą. Nuo 2011 m. už ieškovą moka kiti asmenys. Ieškovas nepajėgus mokėti 1 348 CHF mėnesines įmokas bei padengti įsiskolinimą.
  8. Tai, jog nepriemoka sudarė 1,5 proc., o sutarties galiojimas numatytas iki 2041-07-15, savaime nėra pagrindas pripažinti Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu. Įvertinęs pradelstų laikotarpių dažnumą, ieškovo mokumą, jo elgesį, sprendė, jog atsakovas turėjo pagrindo manyti, kad įsipareigojimai ir toliau nebus tinkamai vykdomi.
  9. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog turi sveikatos problemų. Ieškovas, kaip rūpestingas, apdairus ir sąžiningas asmuo, turėjo nedelsiant susisiekti su kreditoriumi, priešingas elgesys neatitiko Kreditavimo sutarties reikalavimų.
  10. 2014-01-20 mokėjimas užskaitytas viena diena vėliau, nei gautos lėšos. Pagal atsakovo atliktus perskaičiavimus, laikant kad pinigai turėjo būti užskaityti pinigų įnešimo dieną, apskaičiuotas 8,44 CHF skirtumas, kuris esminės reikšmės neturi.
  11. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 4.2.3. punktas numatė, kad bankas gali nurodyti kitą sąskaitą mokėjimams atlikti, ieškovas nereiškė pretenzijų dėl mokėjimo į kitą sąskaitą.
  12. Atsakovas buvo geranoriškas, siekė išsaugoti Kreditavimo sutartį. Iki 2010-07-15 ieškovas turėjo mokėti tik palūkanas už kredito naudojimą. 2011-09-29 papildomu susitarimu kredito įmokų mokėjimo terminas atidėtas iki 2012-10-15. Ieškovas nuo 2013 m. sausio mėnesio nuolat buvo raginamas mokėti, kviečiamas į susitikimus. Ieškovas turėjo galimybę, sumokėjus banko nustatytą mokestį, gauti prašomą informaciją, tačiau šia teise nepasinaudojo.
  13. VVTAT išvadoje nebuvo vertintos Kreditavimo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 7.1. – 7.2 bei 11.1 punktų sąlygos yra nesąžiningos. Ieškovas neįrodė, kad būtų prašęs pakeisti palūkanų dydį, taręsis su atsakovu dėl sąlygos pakeitimo. Tik teisminio nagrinėjimo metu ieškovas pradėjo kelti klausimus dėl minėtų sąlygų nesąžiningumo. Nėra duomenų, jog ieškovas galėjo nesuprasti sutarties sąlygų ar, kad jos nebūtų su ieškovu aptartos.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovas L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, t. y. pripažinti atsakovo vienašališką Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu bei negaliojančiu arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
    1. teismas netaikė apsaugos vartotojui, formaliai tyrė sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumą sąžiningumo principo aspektu. Teismas kėlė didesnius reikalavimus vartotojui.;
    2. bankas klaidino teismą, nesugebėjo nurodyti susidariusio įsipareigojimo dydžio, nepateikė tikslios detalizacijos, įmokų įskaitymo tvarkos. Teismas nepasisakė dėl sąlygų, susijusių su vienašališku sutarties nutraukimu. Kreditavimo sutarties 11.1. punkto sąlyga leidžia atsakovui piktnaudžiauti savo padėtimi ir bauginti sutarties nutraukimu praleidus vieną mokėjimą. Kreditavimo sutartį buvo galima nutraukti tik įstatyminiu pagrindu, vertinant ar buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas.
    3. Teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovas iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Atsakovo detalizacijomis grįstos skirtingais duomenimis bei įsiskolinimo dydžiais. Apelianto mama B. J. iki 2013-11-13 pervedė 3 185,82 Eur, o iki 2014-05-23 pervedė dar 3 822,98 Eur. ( - ) 2013-07-10 ir 2013-08-25 pervedė 1 100,56 Eur. Susumavus mokėjimus, neaišku kaip paskaičiuotas 7 147,77 CHF įsiskolinimas. Apeliantas sumokėjo 8 109,36 Eur, t. y. daugiau, nei atsakovo nurodomas įsiskolinimas. Už apeliantą mokėjimus atliko ir ( - ), tačiau ši įmonė išregistruota, todėl apeliantas negali pateikti mokėjimų išrašų. Trečiųjų asmenų mokėjimai nedidino apelianto įsipareigojimų. Mokėjimo nurodymas Nr. 32 skaičiuotas 2 kartus.
    4. Kreditavimo sutarties nauda atsakovui pasireiškia tuo, kad apeliantas moka palūkanas. Einamosios įmokos nesumokėjimas nesudaro pagrindo atsakovui prarasti interesą toliau vykdyti sutartį, atsakovas gali skaičiuoti netesybas ir padengti nuostolius. Kreditavimo sutartis sudaryta 33 metams, todėl atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad ateityje gali susiklostyti aplinkybės, dėl kurių bus minimalūs vėlavimai. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta apelianto asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl netikslinga reikalauti perdėtai griežto prievolių laikymosi.
    5. Apeliantas teismui pateikė 2014-09-09 medicinos dokumentų išrašą patvirtinantį apelianto sveikatos būklę bei skirtą gydymą 2013 m. sausio-rugsėjo mėn. Apeliantas elektroniniu paštu informavo atsakovą apie savo sveikatos sutrikimus.
    6. Teismas neanalizavo kaltės, nenustatė, jog prievolė buvo neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Apeliantas mokėjo įmokas, siūlė taikos sutartį bei padengti įsiskolinimus. Įmokų mokėjimo terminų praleidimą įtakojo jo sveikatos būklė ir aplinkybė, kad įmokas mokėjo tretieji asmenys. Įmokos buvo įskaitomos vėliau, atsakovas atsisakė sudaryti laikiną mokėjimų grafiką taip užkirsdamas kelią apeliantui vykdyti įsipareigojimus.
    7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ateityje apeliantas nebūtų galėjęs vykdyti įsipareigojimų. Atsakovas pateikė abejotinus „Creditinfo“ duomenis. Kitų kreditorių turėjimas nelemia nemokumo. Teismas netyrė kitų kreditorinių įsipareigojimų. Apeliantas įrodinėjo, kad nuolat dengia kreditorinius reikalavimus. Apeliantas dirba ( - ) direktoriumi. Iki 2014-09-01 pajamų negavo dėl ligos, tačiau ateityje gaus stabilias pajamas. Įmonėje pasikeitė akcininkai, kurių sprendimai pagerino apelianto finansinę padėtį, buvo pasirašyta panaudos sutartis, kuria darbdavys įsipareigojo padengti gyvenamosios vietos išlaikymo išlaidas, tarp jų ir įmokas bankui.
    8. Teismas nevertino praradimų bei nuostolių. Butas yra vienintelė apelianto šeimos gyvenamoji vieta. Butas bus išvaržytas, o apeliantas praras namus ir liks skolingas, nes turto neužteks kreditui padengti. Atsakovui buvo įkeistas žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai, esantys ( - ), kurie nuosavybės teise priklauso E. A. S.. Senelė gyvena kartu su dukros šeima, todėl taip pat netektų gyvenamosios vietos.
    9. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, kurios faktinės aplinkybės analogiškos.
    10. Prašė skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, kadangi nebuvo išklausyta apelianto mama B. J., kuri gali patvirtinti, kad jis sunkiai sirgo, o ji mokėjo įmokas bankui. Trečiasis asmuo E. A. S. nebuvo išklausyta, nors teismo sprendimas jai turi lemiamą reikšmę. Neapklausta apelianto vadovaujamos įmonės akcininkė V. K., kuri mokėjo įmokas bei rašė elektroninius laiškus.
  2. Atsakovas Nordea Bank AB prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti ieškovo prašymus dėl liudytojų apklausos ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
    1. ieškovas nuo 2011-06-15 sistemingai pažeisdavo mokėjimų grafiką. Šalys sudarė Papildomą susitarimą, kuriuo ieškovas patvirtino, kad nuo 2011-06-15 pažeidė mokėjimų grafiką ir jo skola 2011-09-29 sudaro 4 104,02 CHF. Atsakovas iki 2012-09-15 atidėjo kredito įmokų mokėjimą, paliekant pareigą mokėti palūkanas. Ieškovas nuo 2013-05-15 nuolat pažeisdavo grafiką. Atsakovas pateikė viso laikotarpio ieškovo mokėjimų detalizaciją.
    2. Atsakovas pateikia duomenis apie ieškovo (įskaitant ir kitų asmenų, kurie mokėjo už ieškovą) mokėjimus, atliktus nuo 2013-04-16. Sudengus ieškovo iki 2014-05-23 sumokėtas sumas matyti, kad nuo 2013-06-15 įmokos, pagal atsakovo atliktus įmokų paskirstymus, grafikas nėra įvykdytas.
    3. Bankas 2013-05-28 ir 2013-08-07 raštais informavo ieškovą, kad jis pažeidžia mokėjimų grafiką bei nustatė papildomus terminus pažeidimams pašalinti, apie tai informavo ir elektroniniu paštu. Pažeidimai tęsėsi daugiau nei 6 mėnesius iš eilės, nuo 2013-05-15 iki 2013-10-15, atsakovas 2013-10-29 pranešimu suteikė terminą iki 2013-11-13 pašalinti pažeidimus ir įspėjo dėl nutraukimo.
    4. Atsakovas „CreditInfo“ duomenų bazėje nustatė, kad ieškovas turi skolų kreditoriams, kurių reikalavimams užtikrinti areštuotas ieškovo turtas 77 943,80 Eur, ieškovas negavo pajamų.
    5. Nepagrįsta reikalauti įvertinti tai, kas buvo po Kreditavimo sutarties nutraukimo, tačiau vertinant situaciją po daugiau nei dvejų metų matyti, kad Kreditavimo sutartis nutraukta teisėtai.
    6. Vartotojo teisinis statusas lemia pareigas būti sąžiningam, rūpestingam, atsakingam ir tinkamai vykdyti sutartį. Kreditavimo sutartis sudaryta individualiai suderinus visas specialiosios dalies sąlygas. Ieškovas neprašė pakeisti sutarties sąlygų. Ieškovas laikytinas pakankamai gerai informuotu vartotoju, kadangi turi sutartinių finansinio pobūdžio santykių su AB „Swedbank“, AB „SEB Lizingas“, vadovauja ( - ), sutarties sudarymo metu vadovavo ( - ).
    7. Ieškovas vienur teigia, kad pradelsė eilinę vieną įmoką, kitur, kad nežino grafiko. Mokėjimų grafikas ir jame nustatyti terminai yra esminė sąlyga, kadangi ilgalaikės sutarties tikslas yra nuolatinis įmokų mokėjimas. Bankas turi vykdyti įsipareigojimus kitiems asmenims. Mokėjimų grafiko svarbą patvirtina sutarties sąlygos, finansų sektoriaus veiklos specifika ir įstatymas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis) bei teismų praktika. Ieškovui 2008-09-24 buvo išmokėta 415 412 CHF. Jeigu ieškovas moka kita valiuta, lėšos konvertuojamos pagal komercinį valiutų kursą. Klientas gali rinktis kitą banką ar valiutos keityklą, mokėti CHF valiuta.
    8. Tretieji asmenys gali vykdyti mokėjimo prievoles už skolininką, bet jų atliekamas vykdymas negali pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygų.
    9. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.1. punkto sąlyga taikyta palankiau, nei CK 6.218 straipsnyje nustatytas 30 dienų terminas. Ieškovas asmeniškai paskutinį mokėjimą atliko 2011-08-26. Ieškovo mokėjimai nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. skirstyti dengti senoms skoloms.
    10. Per Kreditavimo sutarties galiojimo terminą nuo 2008-08-08 iki 2013-11-13, ieškovas turėjo mokėti įmokas 62 kartus. Bendras kredito įmokų mokėjimo atidėjimas buvo 36 mėn. (nuo 2008-08-08 iki 2010-07-15 ir nuo 2011-09-29 iki 2012-10-15). Kreditavimo sutartis galiojo daugiau nei 5 metus, tačiau daugiau nei pusę sutarties galiojimo laiko ieškovas nemokėjo kredito įmokų. Iš 62 įmokų 12 įmokų mokėtos laiku ir tinkamai, kitos įmokos buvo mokamos su vėlavimais, kurie nuo 2012 m. didėjo. Pagal grafiką nepadengta 2013-06-15 įmoka.
    11. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-09-03 sprendimo Nr. 241-181 „Dėl įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gairių patvirtinimo“ 16 punkte, 90 dienų besitęsiantis vėlavimas gali būti laikomas esminiu pažeidimu, kuris suteikia teise bankui nutraukti sutartį. Ieškovo vėlavimas tęsėsi 182 dienas. Atsakovas elgėsi geranoriškai. Kreditavimo sutarties nutraukimo dienai ieškovas buvo skolingas 7 147,77 CHF. Po nutraukimo sudėjus visas gautas sumas, ieškovas padengė 4 562,56 CHF. Praėjus daugiau nei 2 metams liko nepadengta 2 585,21 CHF (neįskaičiuojant įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojamų už mokėjimo prievolių pažeidimus ir įkeisto turto draudimo įmokų skolos). Paskutinis mokėjimas atliktas 2014-05-23.
    12. Atsakovo pateikti grafiko ir faktinių mokėjimų duomenys pagrindžia, kad:
      1. nuo 2013-04-15 iki 2013-10-15 ieškovas turėjo mokėti iš viso 9 437,24 CHF kredito dalies įmokų ir palūkanų už kredito naudojimą įmokų (neįskaitant už vėlavimus skaičiuojamų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų);
      2. faktiškai ieškovas padengė 2 059,26 CHF kredito dalies įmokų ir palūkanų už kredito naudojimą įmokų;
      3. 2013-10-15 dienai ieškovas nebuvo padengęs 7 377,98 CHF skolos, neįskaitant įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojamu už vėlavimus, kurios didina skolą;
      4. po 2013-10-15 iki 2014-05-23 ieškovas sumokėjo 5 159,05 CHF (pradedant 2013-11-13 mokėjimu ir baigiant 2014-05-23 mokėjimu);
      5. neįskaičiuojant įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, ieškovas iki 2014-05-23 nėra padengęs 2 218,93 CHF;
      6. jeigu Kreditavimo sutartis nebūtų nutraukta, ieškovas nuo 2013-11-15 iki 2015-12-14, turėtų už 25 mėn. sumokėti 33 750 CHF be įsipareigojimų nevykdymo palūkanų. Per 2013 m. balandžio – 2014 m. gegužės mėn. laikotarpį tik du mėnesius ieškovas mokėjo pagal grafiką nurodyto dydžio įmoką.
    13. Pranešimuose dėl netinkamo sutarties vykdymo nurodytos sumos skiriasi dėl to, kad skolos nurodytos skirtingais terminais. 2013-11-13 sumokėti 596,49 CHF paskirstyti 572,20 CHF mažinant negrąžintą kreditą (6 182,32 CHF - 572,20 CHF = 5 607,12 CHF negrąžinto kredito likutis nutraukimo dienai), o 21,29 CHF – nesumokėtą įsipareigojimų nevykdymo dalį.
    14. Kai nevėluojama, kiekvieno mėnesio 15 dieną lėšos nuskaitomos nuo sąskaitos, kai vėluojama – lėšos nuskaitomos jų gavimo dieną. Negalima painioti piniginių lėšų įskaitymo į banko sąskaitą momento ir gautų lėšų paskirstymo momento. 2014 metais tik 2014-01-20 mokėjimas užskaitytas viena diena vėliau, nei gautos lėšos, 2013 m. visi mokėjimai užskaityti laiku. Pagal atsakovo skaičiavimus 8,44 CHF skirtumas neturi jokios įtakos.
    15. Ieškovas iki 2013-01-28 prisijungdavo prie savo kredito sąskaitos duomenų ir galėjo juos tikrinti, sekti mokėjimų grafiko vykdymą, galėjo gauti popierinį mokėjimų grafiką.
    16. Nutraukimo dienai nebuvo realių galimybių, kad ieškovas padengs skolą, ieškovas nebendradarbiavo, turėjo skolų kitiems asmenims, jo turtas buvo areštuotas kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti, pajamų nebuvo. Ieškovas įsipareigojo nedelsiant informuoti atsakovą apie turtinės padėties blogėjimą, areštus ir pan., tačiau nepadarė.
    17. Nėra galimybių, kad ieškovas padengs skolą bei toliau mokės pagal grafiką, kadangi:
      1. ieškovas neturi stabilių pajamų, jo skolos didėja. Pajamos nurodomos tik nuo 2014 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjus beveik 1 metams nuo sutarties nutraukimo. Ieškovo darbo užmokestis nepastovus: 3 mėnesius (2014 m. rugsėjis-lapkritis) gavo 662 Eur, 4 mėnesius (2014 m. gruodis – 2015 m. kovas) gavo 2 178 Eur, o nuo 2015 m. balandžio – 320 Eur (su mokesčiais);
      2. ieškovas yra ( - ) direktorius, jo motina B. J. iki 2015 m. liepos mėn. buvo vienintelė akcininke, naujoji akcininke yra ieškovo draugė V. K.. Šie suinteresuoti asmenys lemia įmonės vidaus dokumentų įforminimą, todėl vertintina, kad darbo užmokestis negaunamas;
      3. neįrodyta, kad ( - ) realiai gali mokėti ieškovo nurodytą darbo užmokestį, nes įmonė veikia nuostolingai. Pelno nuostolių ataskaitoje pajamos per 2014 m. nurodomos 380 580 Lt, o aiškinamajame rašte 311 443 Lt. Bendros 2014 m. patirtos sąnaudos ir išlaidos 424 374,65 Lt. Darbo užmokestis 2014 m. sudarė 597,46 Eur / mėn.;
      4. ieškovas neatskleidžia informacijos apie savo finansinę padėtį, teigia, kad gavo pajamas iš su jo motinai priklausiusia įmone ( - ) sudarytos autorinės sutarties, tačiau duomenis atsisakė pateikti. Su ( - ) sudaryta 2015-07-27 panaudos sutartis yra niekinė, kadangi be atsakovo sutikimo draudžiama varžyti įkeistą turtą;
      5. tai, kad ieškovas negali vykdyti mokėjimo prievolių patvirtina ir tai, jog ieškovas nemoka tos dalies, kurios neginčija. Ieškovas, prisidengdamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, reikalauja nuolaidų, vilkina bylos nagrinėjimą, neatlygintinai naudojasi įkeistu turtu, nemoka privalomo įkeisto turto draudimo mokesčio;
      6. kitiems kreditoriams skolos nepadengtos, areštai nepanaikinti, duomenų apie tikslias išlaidas ir pajamų balansą ieškovas neteikė. Ieškovas neįrodė, kad jam lieka pinigų prievolėms vykdyti;
      7. tai, kad kiti asmenys moka už ieškovą ieškovo skolas, reiškia, jog jie CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu tampa jo kreditoriais.
    18. Ieškovas neįrodė pateisinamų sutarties nevykdymo priežasčių. Ieškovas apie nemokėjimo priežastis atsakovo neinformavo, nors privalėjo pranešti raštu. Tai, kad ieškovas serga ar kitiems asmenims paveda tvarkyti savo klausimus, nedaro įtakos tinkamam vykdymui. Ieškovo ligos istorijos išrašas neįrodo, kad jis dėl ligos negalėjo vykdyti mokėjimų. Ieškovas nuo 2014 m. birželio mėn. yra sveikas, tačiau iki šiol nemoka.
    19. Nutraukus Kreditavimo sutartį, šalys iš esmės grąžintos į pradinę būklę, tai nelaikytina dideliais nuostoliais. Ieškovas iki šiol neteisėtai gauna naudos – nemoka įmokų, naudojasi įkeistu turtu, trukdydamas pardavimą ir didindamas atsakovo nuostolius.
    20. Ieškovas nesikreipė į atsakovą, nesidomėjo mokėjimų grafiku. Atsakovas kvietė ieškovą į susitikimus, prašė nurodyti telefono numerį. Atsakovas neturi pareigos sutikti su ieškovo siūlomu daliniu prievolės vykdymu, kadangi atsakovo interesas yra atgauti skolą.
    21. Prašymas panaikinti sutarties nutraukimą atsakovui pateiktas 2014-06-17. Ieškovui 2013-10-29 pranešimas išsiųstas dviem atsakovui žinomais adresais: ( - ) bei ( - ). Pranešimas įteiktas ieškovo senelei E. A. S.. Pranešimas apie nutraukimą buvo patalpintas internetinės bankininkystės puslapyje. Atsakovas siuntė ieškovui ir elektorinius laiškus, ragino dengti skolą, atvykti į susitikimą, duoti telefono numerį.
    22. Lietuvos banko išvada rekomendacinė. Lietuvos bankas rėmėsi klaidinga prielaida, kad Kreditavimo sutartyje nesutarta dėl mokėjimų į kitą sąskaitą.
    23. VTAT išvada yra rekomendacinio pobūdžio. Sutarties sudarymas, vykdymas, nutraukimas, mokėjimu grafiko pažeidimas, šalių informavimas, sąlygos dėl palūkanų dydžio ir pan. yra fakto klausimai, dėl kurių VVTAT negali pateikti išaiškinimų.
    24. Kasacinio teismo 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, nėra precedentas šiai bylai, nes cituojamos ir šios bylos aplinkybės skiriasi.
    25. Nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylai reikšmingos aplinkybės pagrįstos rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais. Pirmosios instancijos teisme vyko 9 posėdžiai, ieškovas buvo atstovaujamas dviejų advokatų, todėl galėjo pateikti įrodymus ar paaiškinimus.
    26. Ieškovo prašymas dėl su juo giminystės ir kitokiais artimais ryšiais susijusių asmenų B. J., E. A. S. ir V. K. kvietimo liudyti pareikštas pavėluotai.
  3. Trečiasis asmuo E. A. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
  2. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Kreditavimo sutarties vienašališkas nutraukimas atsakovo iniciatyva buvo pripažintas teisėtu.
Dėl prašymo apklausti liudytojus
  1. Ieškovas pateikė prašymą apklausti liudytojus: apelianto motiną B. J., trečiąjį asmenį (apelianto močiutę) E. A. S. bei apelianto draugę ir apelianto vadovaujamos įmonės akcininkę V. K. Minėti asmenys gali paliudyti, jog atsakovui mokėtos kredito įmokos, kurių nėra detalizacijose (t. 5, b. l. 177-179).
  2. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.
  3. Kolegijos teisėjai, išanalizavę prašymo apklausti liudytojus motyvus, sutinka su atsakovu, kad prašymas apklausti liudytojus pateiktas nesavalaikiai, o liudytojų parodymais ketinamos įrodinėti aplinkybės, t. y. trečiųjų asmenų kredito įmokų už apeliantą mokėjimai, gali būti nustatytos raštu, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl liudytojų apklausos. Proceso pirmosios instancijos teisme metu vyko devyni teismo posėdžiai: du parengiamieji teismo posėdžiai 2014-11-12 ir 2015-01-08, šeši teismo posėdžiai nagrinėjant bylą iš esmės 2015-02-26, 2015-04-10, 2015-05-26, 2015-06-18, 2015-08-13, 2015-09-10 bei vienas posėdis 2015-09-17, kuriame buvo klausomasi šalių baigiamųjų kalbų (t. 2, b. l. 113-114; t. 3, b. l. 94-95, 175-176; t. 4, b. l. 68-69, 157-158; t. 5, b. l. 23, 90-91, 107-108, 137). Iš pažymų apie teismo posėdžių eigą matyti, jog ieškovas proceso pirmosios instancijos teismo metu nereiškė prašymų apklausti liudytojus, tokių prašymų iš ieškovo nebuvo gauta ir raštu. Ieškovas turėjo galimybę suformuluoti prašymus apklausti liudytojus dar pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, o objektyvių aplinkybių, kodėl prašymai apklausti liudytojus nebuvo suformuluoti anksčiau – nepateikė. Subjektyvaus pobūdžio teiginiai, kad liudytojai proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo kviečiami dėl to, jog apeliantas tikėjosi palankaus sprendimo, nesudaro pagrindo tenkinti prašymo. Kolegija sutinka su atsakovo teiginiais, jog kredito įmokas, kurios buvo sumokėtos trečiųjų asmenų už apeliantą, galima nustatyti analizuojant šalių pateiktas įmokų mokėjimo detalizacijas, kurias byloje yra pateikusios abi šalys (t. 3, b. l. 21-31, 69, 109-119), taip pat ieškovo pateiktus bankinio mokėjimo pavedimus (t. 2, b. l. 71-85; t. 3, b. l. 47, 72-86), kitus įrodymus, susijusius su atliktais kredito įmokų mokėjimais.
  4. Kolegijos teisėjai taip pat sutinka su atsakovo teiginiais, jog trečiasis asmuo E. A. S. yra dalyvaujantis byloje asmuo, kuris turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis), todėl galėjo teikti paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu dar pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenimis, trečiajam asmeniui E. A. S. pranešimai apie bylą bei teismo posėdžius buvo įteikti tinkamai (t. 1, b. l. 53, 96; t. 2, b. l. 37, 48, 54, 123, 125, 167; t. 3, b. l. 128, 189; t. 4, b. l. 72, 162; t. 5, b. l. 94, 110, 194, 199), tačiau trečiasis asmuo E. A. S. nei paaiškinimų raštu, nei paaiškinimų žodžiu nepateikė. Ieškovas nurodė, kad B. J. per 2015 m. buvo nedarbinga 80 dienų (t. 5, b. l. 190), o jos nedarbingumo laikotarpiai buvo 2014-09-02 – 2014-09-30, 2015-01-16 – 2015-02-13, 2015-02-14 – 2015-03-02, 2015-04-20 – 2015-04-24, 2015-07-13 – 2015-08-10 (t. 5, b. l. 185-190), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ji negalėjo dalyvauti 2014-11-12, 2015-01-08, 2015-04-10, 2015-05-26, 2015-06-18, 2015-08-13, 2015-09-10 bei 2015-09-17 vykusiuose teismo posėdžiuose.
Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme
  1. Apeliantas suformulavo prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rengti žodinio proceso būtinumą ieškovas motyvuoja liudytojų B. J., trečiojo asmens E. A. S. bei V. K. apklausa (t. 5, b. l. 177-179).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Aptartas apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reguliavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo, t. y. dalyvaujančių asmenų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo teismui neprivalomas.
  3. Viena vertus, atmetus ieškovo prašymą apklausti liudytojus, neliko pagrindo tenkinti ir prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Kita vertus, susipažinusi su byloje esančiais šalių procesiniais dokumentais bei juos pagrindžiančiais įrodymais, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, kolegijos teisėjai sprendžia, kad byloje nėra poreikio rengti žodinį procesą. Ieškovas pateikė išsamų apeliacinį skundą, kuriame suformulavo nesutikimo su teismo sprendimu motyvus. Skundas grindžiamas netinkamu į bylą jau pateiktų įrodymų vertinimu, teisiniais argumentais dėl įrodinėjimo naštos netinkamo paskirstymo, netinkamo teisės normų ar Kreditavimo sutarties punktų interpretavimo. Nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog pakartotiniai šalių, kurios buvo išklausytos pirmosios instancijos teisme, žodiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme įtakotų bylos baigtį. Šalys pirmosios instancijos teisme tiesiogiai ar per savo atstovus buvo išklausytos, o byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, todėl skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme
  1. Ieškovas 2015-11-16 prašymu prašė prijungti naujus įrodymus – išrašą iš medicininių dokumentų bei pranešimus dėl ligos pašalpos skyrimo nuo 2014-09-02 iki 2015-08-10, susijusius su B. J. sveikata (t. 5, b. l. 180-190).
  2. Atsakovas prašė prijungti naują įrodymą – Valstybinio turizmo departamento pateikiamą informaciją apie ( - ) veiklą (t. 6, b. l. 133-134).
  3. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  4. Atsižvelgiant į tai, jog pateikti duomenys apie apeliaciniame procese liudytoja prašomos iškviesti B. J. sveikatą, dokumentai laikomi betarpiškai susiję su apeliaciniu procesu, todėl prijungiami. Valstybinis turizmo departamentas pranešimą apie ( - ) veiklą oficialiame tinklalapyje www.tourism.lt patalpino 2017-02-22, t. y. po skundžiamo sprendimo priėmimo, prašymas prijungti naują įrodymą buvo gautas iki 2017-05-02 paskirto posėdžio (t. 6, b. l. 130-131), dokumentas nėra didelės apimties bei į tą aplinkybę, jog atsakovas teikia įrodymą, kuris susijęs su ( - ), su kuria darbo santykiais susijęs ieškovas, mokumo vertinimu, o šis įrodymas gali turėti įtakos sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naują įrodymą.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
  1. Nustatyta, kad šalys 2008-08-08 sudarė Kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 420 096 CHF kreditą buto, esančio ( - ), ir automobilio stovėjimo vietos, esančios ( - ), pirkimui; Kreditavimo sutartis užtikrinta nekilnojamojo turto įkeitimu (t. 1, b. l. 19-31, Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.1. – 2.2 punktai, 2.7. punktas, 3.1. punktas). Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.11. – 2.12. punktuose nurodyta, kad kredito grąžinimo pradžia 2010-07-15, o kredito grąžinimo paskutinė diena – 2041-07-15, t. y. kreditas turėjo būti gražintas per 33 metus (t. 1, b. l. 28). 2008-09-24 buvo išmokėtas 415 412 CHF kreditas. Nustatyta, kad 2008-09-09 šalys sudarė papildomą susitarimą prie Kreditavimo sutarties, kuriuo pakeitė ir papildė Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4.3.1. ir 4.3.2. punktus (t. 1, b. l. 32-33).
  2. Ieškovui patiriant sunkumų dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo šalys 2011-09-29 sudarė Papildomą susitarimą, kuriame nurodyta, jog ieškovas nuo 2011-06-15 vėluoja vykdyti mokėjimo įsipareigojimus, o laiku negrąžinta suma sudarė 4 104,02 CHF, iš kurios 3 223,11 CHF, mokėjimo palūkanos 800,63 CHF, įsipareigojimų nevykdymo palūkanos 80,28 CHF (t. 1, b. l. 34-40; Papildomo susitarimo 3-4 punktai). Papildomo susitarimo skirsnio „Bankas ir Kredito gavėjas susitaria“ 2 punkte šalys susitarė 404 942,20 CHF kredito sumą padidinti iki 409 534,26 CHF sumos, nurodant, kad papildoma suma skirta dengti ieškovo įsiskolinimą einamojoje sąskaitoje. Papildomu susitarimu šalys sulygo atidėti kredito dalies grąžinimą iki 2012-09-15, kredito grąžinimo pradžia – 2012-10-15.
  3. Atsakovas 2013-05-28 pranešimu informavo ieškovą, kad nuo 2013-02-15 nesumokėta 4 357,77 CHF skola, kuris susideda iš 3 685,59 CHF nesumokėto kredito dalies, 596,85 CHF nesumokėtų palūkanų, 75,33 CHF įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (t. 1, b. l. 151). Atsakovo 2013-08-07 pranešime nurodyta, jog ieškovas yra nesumokėjęs 5 167,91 CHF sumos, kuri susideda iš 979,94 CHF kredito palūkanų, 4 080,46 CHF negrąžintos kredito dalies ir 107,51 CHF įsipareigojimo nevykdymo palūkanų (t. 1, b. l. 147).
  4. Atsakovas 2013-10-29 pranešimu informavo ieškovą, jog 2013-10-15 dienai ieškovas yra skolingas 7 694,50 CHF už laikotarpį nuo 2013-05-15 iki 2013-10-15 (t. 1, b. l. 155). Šiame pranešime taip pat nurodyta, jog jeigu ieškovas iki 2013-11-13 nesumokės 7 694,50 CHF, atsakovas nuo 2013-11-13, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.1. punktu bei Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsniu bei 6.874 straipsnio 2 dalimi, vienašališkai nutraukia Kreditavimo sutartį.
  5. 2013-11-13 atsakovas vienašališkai Kreditavimo sutartį nutraukė, o 2014-01-02 notaras atliko vykdomuosius įrašus ieškovo atžvilgiu (t. 1, b. l. 182-185).
Dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis bei negaliojančiomis
  1. Ieškovas teigia, jog nebuvo taikyta papildoma apsauga vartotojui, buvo formaliai ištirtas Kreditavimo sutarties sąlygų teisėtumas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 7.1 (dienų skaičius skaičiuojant palūkanas) punkto sąlyga pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 7.2 (įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydis) ir 11.1 (nutraukimas nemokant kredito) punktų sąlygos nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
  2. Tam, jog būtų užtikrintas vartotojų teisių apsaugos veiksmingumas, nacionalinis teismas turi nustatyti, ar pardavėjas arba tiekėjas derėjosi su vartotoju dėl ginčijamos sąlygos atskirai. Sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Siekiant įvertinti, ar hipoteka užtikrintos paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga yra nesąžininga, svarbiausi šie kriterijai: visų pirma, ar pardavėjo arba tiekėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį priklauso nuo to, kad vartotojas neįvykdo pareigos, kuri aptariamuose sutartiniuose santykiuose yra esminė; antra, ar ši teisė numatyta tais atvejais, kai toks neįvykdymas yra pakankamai rimtas, palyginti su paskolos trukme ir suma; trečia, ar tokia teise nukrypstama nuo nesant šalių susitarimo taikytinų nuostatų ir dėl to vartotojui, atsižvelgiant į jo turimas procesines priemones, tampa sunkiau kreiptis į teismą ir pasinaudoti teise į gynybą; ir galiausiai, ar nacionalinėje teisėje numatyta atitinkamų ir veiksmingų priemonių, leidžiančių vartotojui, prieš kurį tokia sąlyga nukreipta, pašalinti vienašališko paskolos sutarties nutraukimo pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-415/2016).
  3. Kreditavimo sutarties nutraukimo metu vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumas bei pasekmės buvo reglamentuojamos CK 6.188 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. Nesąžiningos sutarčių sąlygos išvardintos minimo straipsnio 2 dalyje, nurodant, jog nesąžiningomis sutarčių sąlygos gali būti pripažįstamos, kai jos šalių nebuvo individualiai aptartos ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, įtvirtinant pavyzdinį nebaigtinį sąlygų sąrašą.
  4. Ypač svarbią reikšmę šioje byloje turi Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.1 punktas, kurio pagrindu nutraukta šalių sudaryta Kreditavimo sutartis. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.1. punkte nurodyta, jog, jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir / arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kompensuoti reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį.
  5. Pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punkte nurodyta, jog atsakovas su ieškovu aptarė visus Kreditavimo sutarties punktus individualiai (t. 1, b. l. 30). Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.1 punktas, numatantis Kreditavimo sutarties vienašališką nutraukimą, aprašytas Kreditavimo sutarties bendrojoje dalyje, parengtoje pagal banko standartines sąlygas, tačiau Kreditavimo sutarties specialiosios dalies pabaigoje ieškovas patvirtino, jog visi sutarties punktai su juo aptarti individualiai, su visomis sutarties sąlygomis jis susipažino iki sutarties sudarymo.
  6. Tiesioginių įrodymų, jog sudarydamos Kreditavimo sutartį šalys atskirai aptarė Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.1 punktą, byloje nėra. Visgi, ieškovo turimos finansinės žinios, jo elgesys sudarant sutartį bei atskiras rašytinis patvirtinimas Kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje parašu leidžia teigti, jog ieškovas turėjo susipažinti su Kreditavimo sutarties bendrosios dalies nuostatomis ir jas tinkamai suprasti. Ieškovas turėjo kreditų ėmimo patirties (t. 4, b. l. 164-194), Kreditavimo sutarties sudarymo metu dirbo direktoriumi ( - ). 2015-05-13 prašyme atsakovui dėl Papildomo susitarimo sąlygų ieškovas išdėstė Kreditavimo sutarties sudarymo aplinkybes, paaiškino, kokiu būdu jis apsisprendė imti kreditą iš Nordea bank. Iš ieškovo minėtame rašte pateikto paaiškinimo seka, jog jis buvo kreipęsis ir į kitus bankus bei gavęs jų pasiūlymus dėl analogiškų sutarčių sudarymo. Ieškovo apsisprendimą sudaryti sutartį su atsakovu lėmė sutarčių sąlygos, o būtent, nustatytas maržos dydis. Tai rodo, jog ieškovas domėjosi sutarčių sąlygomis, jas analizavo prieš sudarydamas Kreditavimo sutartį. Tai, kad ieškovas kontrahentą rinkosi iš kelių bankų, patvirtina, kad jis pasiūlymą rinkosi bankų rinkoje ir galėjo daryti įtaką bei derėtis dėl visų Kreditavimo sutarties sąlygų su atsakovu arba pasirinkti kitą banką. Galimumą tartis dėl sąlygų patvirtina ne konkretus derybinis pasiekimas dėl sutarties sąlygų keitimo, bet reali galimybė tokias derybas vykdyti. Tai, kad ieškovas nesiderėjo, iš esmės reiškia ne tai, kad jis negalėjo to daryti, o tai, kad tuo metu rinkoje nebuvo geresnių pasiūlymų.
  7. Vertinant VVTAT išvadas reikalinga atsižvelgti ne tik į sąlygos redakciją sutartyje, bet ir į faktines aplinkybes, kuriomis buvo taikomas Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.1 punktas. Aptarti bylos duomenys rodo, jog atsakovas dar 2013-05-28 ir 2013-08-07 pranešimais informavo ieškovą, kad jis nevykdo įsipareigojimų pagal nustatytą grafiką, Kreditavimo sutartis buvo nutraukta tik 2013-11-13, t. y. praėjus apie pusei metų, kai ieškovas pradėjo vėluoti mokėti. Ieškovas su atsakovu buvo sudaręs Papildomą susitarimą dėl kredito įmokų mokėjimo atidėjimo, atsakovas raginimus apmokėti esamą įsiskolinimą ieškovui siuntė tris kartus, o ieškovo pradelsti mokėjimai, prasidėję nuo 2011-07-15, buvo toleruojami iki 2013-11-13, pakankamai ilgą laiko tarpą (t. 1, b. l. 34, Papildomo susitarimo 1-7 punktai; t. 3, b. l. 24). Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.1 punkte nustatyti sutarties nutraukimo terminai, kurie yra itin trumpi ir leidžia priimti sprendimą dėl sutarties nutraukimo esant tik 20 dienų vėlavimui, ieškovui nebuvo taikyti. VVTAT sprendimas dėl sutarties sąlygos nesąžiningumo buvo paremtas tuo, jog nutraukti sutartį galima nesumokėjus vos vienos įmokos, tačiau su ieškovu Kreditavimo sutartis buvo nutraukta remiantis 2013-10-29 pranešime nurodytu vėlavimu sumokėti 2013-10-15 dienai paskaičiuotą 7 694,50 CHF sumą už laikotarpį nuo 2013-05-15 iki 2013-10-15, t. y. nepriemoka susidarė per 5 mėnesius.
  8. Kadangi realiai nei vienos iš Kreditavimo sutartyje nustatytų VVTAT išvadoje paminėtų taisyklių taikymas nebuvo Kreditavimo sutarties nutraukimo priežastimi, teismas nesinaudoja teise ex officio pripažinti sutarties sąlygą nesąžininga, nes laiko, jog tokio pripažinimo sąlygotos pasekmės neatitiktų šios bylos konteksto. CK 6.188 straipsnio 7 dalis nurodo, jog, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.1 punkte išdėstytos sąlygos pripažinimas nesąžininga reikštų sutarties nutraukimo sutartiniu pagrindu negaliojimą, o tai nebūtų suderinama su šalių teisių ir pareigų vykdymu pagal Kreditavimo sutartį ir prieštarautų sąžiningumo principui. Įvertinus tai, kad faktiškai Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.1 punkto sąlyga buvo taikyta daug palankiau vartotojui, nelaikoma, jog ši sąlyga iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Ieškovo argumentai dėl to, kad minima Kreditavimo sutarties sąlyga sudaro galimybę atsakovui nuolat bauginti kredito gavėją, šios bylos kontekste taip pat nėra reikšmingi, nes galimybe nutraukti sutartį bankas naudojosi sąžiningai. Vien Papildomo susitarimo sudarymas rodo, kad bankas atsižvelgė į ieškovo situaciją, atidėjo kredito įmokų mokėjimą ir sudarė galimybę toliau vykdyti sutartį nepatiriant sutarties nutraukimo sąlygojamų praradimų.
  9. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 7.1 ir 7.2 punktai esmingesnės reikšmės sutarties nutraukimui neturėjo, pripažinti jų neaptartais sudarant Kreditavimo sutartį nėra pagrindo, todėl taip pat nepripažįstami nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygomis šios bylos kontekste. Tokia išvada daroma dėl to, kad teismui nėra įrodyta, jog nustačius mažesnę įsipareigojimų nevykdymo palūkanų normą, bankas nebūtų turėjęs pagrindo remtis Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.1 punktu nutraukdamas sutartį.
  10. Apeliantas skundo motyvuose nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 7.1-7.2 punktų nuostatų, kuriose aptartos sąlygos dėl palūkanų bei įsipareigojimų nevykdymo palūkanų mokėjimo, vertinimu, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl su atliktu vertinimu nesutinka (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įrodinėdamas sąlygų nesąžiningumą bei jų įtaką sutarties nutraukimui ieškovas turėjo pateikti įrodymus apie rinkoje buvusį įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydį bei skaičiavimus, jog taikant mažesnį palūkanų dydį nebūtų atsiradęs pagrindas nutraukti sutartį. Nesant apelianto argumentų, teisėjų kolegija jų negali įvertinti. Pažymėtina, jog ieškovas sudarydamas Papildomą susitarimą pretenzijų atsakovui dėl palūkanų dydžio ar skaičiavimo neturėjo, sutiko apmokėti 800,63 CHF palūkanų ir 80,28 CHF įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (t. 1, b. l. 34, Papildomo susitarimo 4 punktas).
Dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo
  1. Esminis ieškovo apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad nebuvo visų būtinųjų sąlygų pripažinti, jog padarytas esminis Kreditavimo sutarties pažeidimas, ieškovas kredito įmokas mokėjo, o nežymus įmokų sumokėjimo vėlavimas neturi reikšmės, ieškovo turtinė padėtis gera ir ateityje gerės bei nėra apelianto kaltės dėl prievolės netinkamo vykdymo.
  2. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą (CK 6.217 straipsnio 2 dalis); antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališko jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sutarties nutraukimą kvalifikuojančius požymius nevertinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016).
  3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog atsakovas Kreditavimo sutarties nutraukimą grindė tiek sutartiniu (Kreditavimo sutarties 11.1. punkto pažeidimas), tiek įstatyminiu (CK 6.217 straipsnis, CK 6.874 straipsnio 2 dalis) pagrindu. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Kreditavimo sutarties nutraukimas teismo buvo vertintas sutartinio nutraukimo pagrindo kontekste ir papildomai pažymėta, jog analogiškas reikalavimas būtų pasiektas situaciją vertinant ir įstatyminiu sutarties nutraukimo pagrindu (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Jeigu šalys susitarė, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta ir yra nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, tai pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015). Teisinių santykių kvalifikavimas ir teisės taikymas yra teismo pareiga, todėl vien tai, kad atsakovas pranešime dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo nurodė tiek sutartinį, tiek įstatyminį Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindą (t. 1, b. l. 155) teismo nesaisto ir nereiškia, kad teismui būtina pasisakyti dėl visų alternatyvių sutarties nutraukimo pagrindų. Įstatyminis sutarties nutraukimo pagrindas būtų aktualus tuo atveju, jeigu Kreditavimo sutarties nutraukimo sąlygos būtų pripažintos negaliojančiomis. Dėl šiame punkte nurodytų išaiškinimų, apeliacinės instancijos teismas toliau apskųstą sprendimą revizuoja sutartinio sutarties nutraukimo pagrindo kontekste.
  4. Teismas, spręsdamas dėl vartojimo sutarties vienašalio nutraukimo sutartiniu pagrindu pagrįstumo, turi aiškintis, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikšmis, vienkartinis. Bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma. Nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas vertinamas kaip esminis kredito sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016).
  5. Byloje kilęs ginčas dėl ieškovo atliktų mokėjimų vykdant Kreditavimo sutartį. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovui yra sumokėjęs daugiau, negu atsakovo nurodoma skola Kreditavimo sutarties nutraukimo dienai. Nustatyta, jog ieškovas kredito įmokas mokėjo tiek iki Kreditavimo sutarties nutraukimo 2013-11-13, tiek ir po sutarties nutraukimo (t. 2, b. l. 71-85; t. 3, b. l. 47, 72-86). Visų pirma turi būti analizuojamos aplinkybės bei buvę mokėjimai iki Kreditavimo sutarties nutraukimo ir nustatyta, ar 2013-11-13 egzistavo aplinkybės, kurios atitinka Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindą. Siekiant įvertinti sutarties nutraukimo proporcingumą, šalių bendradarbiavimą, vykdant sutartines prievoles, reikalinga įvertinti ir mokėjimus, atliktus po Kredito sutarties nutraukimo ir nuspręsti, ar ieškovo po sutarties nutraukimo atlikti mokėjimai bei dabartinė ieškovo finansinė padėtis rodo realų gebėjimą tęsti sutartį ar banko sprendimas dėl sutarties nutraukimo buvo pagrįstas tinkama prognoze.
  6. Analizuojant Kreditavimo sutarties nuostatas nustatyta, kad šalys sulygo, jog ieškovas kreditui skirtas lėšas kaups sąskaitoje Nr. LT82 2140 0300 0141 6699 CHF (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 1.15. punktas, specialiosios dalies 2.5. punktas, Papildomo susitarimo 2.5. punktas) (t. 1, b. l. 19, 27, 36). Atsakovas nurodė ir alternatyvią sąskaitą Nr. ( - ), į kurią galima pervesti įmokas (t. 1, b. l. 21; t. 6, b. l. 15-16). Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.10 punkte (Papildomo susitarimo 2.10 punktas) šalys sulygo, jog įmokas ieškovas mokės 15 kiekvieno mėnesio dieną (t. 1, b. l. 28). Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tiek ieškovas, tiek atsakovas teikė atliktų įmokų paskirstymo detalizacijas (t. 2, b. l. 163-164; t. 3, b. l. 21-31, 69-71, 109-119, 143-144; t. 4, b. l. 108-112). Įvertinus tai, jog detalizacijos buvo tikslinamos ir pildomos, remtinasi paskutinėmis atsakovo 2015-01-27 bei 2015-05-11 detalizacijomis (t. 3, b. l. 109-119; t. 4, b. l. 108-112).
  7. Analizuojant ieškovo atliktus mokėjimus pagal 2015-01-27 detalizaciją (t. 3, b. l. 109-119) už laikotarpį nuo Kreditavimo sutarties sudarymo 2008-08-08 iki Kreditavimo sutarties nutraukimo 2013-11-13 matyti, kad:
    1. laikotarpiu nuo Kreditavimo sutarties sudarymo 2008-08-08 iki 2009-10-15 ieškovas įmokas mokėjo į sąskaitą Nr. LT82 2140 0300 0141 6699 CHF. Minėtu laikotarpiu turėjo būti atlikta 14 mokėjimų. Iš 14 mokėjimų ieškovas 7 mokėjimus atliko vėluodamas. Tai matyti iš detalizacijos 7 grafos (t. 3, b. l. 109);
    2. nuo 2009-11-06 ieškovas įmokas mokėjo į sąskaitą Nr. ( - ). Laikotarpiu nuo 2009-11-15 iki 2011-09-15 iš 23 įmokų ieškovas nepavėlavo atlikti tik vienos įmokos, kuri turėjo būti sumokėta 2010-01-15. Įmokos atliktos nesilaikant Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.10 punkto sąlygos, 2011-06-09 įmoką sumokėjo V. K.;
    3. nuo Papildomo susitarimo pasirašymo iki Kreditavimo sutarties nutraukimo (2013-11-13) ieškovas turėjo atlikti 27 įmokas. Šiuo metu visas įmokas už ieškovą mokėjo: B. J., UAB „Horizon Travel Worldwide.“, UAB „HotelsNet“;
    4. laikotarpiu nuo 2011-09-29 iki 2012-10-15 ieškovas turėjo mokėti tik mokėjimo palūkanas, nes kredito įmokų mokėjimas ieškovui buvo atidėtas (Papildomo susitarimo specialiosios dalies 2.11. punktas). Esminių vėlavimų mokant mokėjimo palūkanas nuo 2011-09-29 iki 2012-10-15 nebuvo;
    5. nuo 2012-10-15 ieškovas mokėjo kredito įmokas bei mokėjimo palūkanas. 2012-10-15 ieškovas turėjo sumokėti 1 026,51 CHF kredito įmokų ir 332,21 CHF mokėjimo palūkanų, sumokėta 2012-11-14, t. y. apie mėnesį vėliau. 2011-11-15 ieškovas turėjo sumokėti 1 022,46 CHF kredito įmokų ir 329,08 CHF mokėjimo palūkanų, sumokėta 2012-12-14, t. y. apie mėnesį vėliau. 2012-12-15 ieškovas turėjo sumokėti 1 033,87 CHF kredito įmokų ir 317,67 CHF mokėjimo palūkanų, sumokėta 2013-02-07, t. y. apie du mėnesius vėliau. 2013-01-15 ieškovas turėjo sumokėti 1024,11 CHF kredito įmokų ir 327,43 CHF mokėjimo palūkanų, sumokėta 2013-04-16, t. y. apie tris mėnesius vėliau. 2013-02-15 ieškovas turėjo sumokėti 1 028,35 CHF kredito įmokų ir 319,27 CHF mokėjimo palūkanų, sumokėta 2013-07-04, t. y. apie penkis mėnesius vėliau. 2013-03-15 ieškovas turėjo sumokėti 1 059,97 CHF kredito įmokos ir 287,65 CHF mokėjimo palūkanų, sumokėta 2013-07-10, t. y. keturis mėnesius vėliau. 2013-04-15 ieškovas turėjo sumokėti 1 029,99 CHF kredito įmokos ir 317,63 CHF mokėjimo palūkanų, sumokėta 2013-09-27, t. y. apie penkis mėnesius vėliau. 2013-05-15 ieškovas turėjo sumokėti 1 040,43 CHF kredito įmokų ir 307,93 CHF mokėjimo palūkanų, sumokėta 2014-05-23, t. y. metus vėliau. 2013-06-15 ieškovas turėjo sumokėti 1 030,99 CHF kredito įmokų ir 317,73 CHF mokėjimo palūkanų, sumokėta 272,36 CHF mokėjimo palūkanų 2014-05-23, t. y. apie metus vėliau. Vėlesniu laikotarpiu atsakovas ieškovo vardu atliktus mokėjimus skaičiavo už įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, nustatytos kredito įmokos ir mokėjimo palūkanos nebuvo dengiamos. Minėta analizė patvirtina, jog jau 2013-05-15 kredito įmoka buvo sumokėta nepilnai. Vertinant ieškovo mokėjimus nuo 2013 metų sausio mėn. matyti, jog sausio, vasario, gegužės ir nuo rugsėjo mėnesio buvo mokama mažesnė suma nei turėjo būti mokama (t. 3, b. l. 116);
    6. pagal atsakovo pateiktą L. J. skolos detalizavimą (t. 4, b. l. 113) matyti, jog 2013-10-15 ieškovas buvo skolingas 5 607,12 CHF kredito įmokų ir 1 278,52 CHF mokėjimo palūkanų;
  8. Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovas įvairiuose paskaičiavimuose teikė skirtingus duomenis apie paskolos grąžinimo eigą bei įsiskolinimo dydį. Išanalizavus atsakovo pateiktus skaičiavimus, darytina išvada, kad 2015-01-27 detalizacijoje nurodyti duomenys (t. 3, b. l. 109-114) sutampa su duomenimis, esančiais pranešime apie Kreditavimo sutarties nutraukimą. Pranešime apie Kreditavimo sutarties nutraukimą bendra negražinto kredito dalis pranešimo parengimo dienai (2013-10-29) sudaro 6 182,32 CHF, mokėjimo palūkanos 1 278,52 CHF, įsipareigojimų nevykdymo palūkanos 233,66 CHF, viso 7 694,50 CHF (t. 1, b. l. 155). Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną 2013-11-13 ieškovas sumokėjo 596,49 CHF, todėl šią įmoką įskaičiuojant, kaip sumokėtą iki Kreditavimo sutarties nutraukimo, gaunama pradelsta 7 098,01 CHF suma. Pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 7.2 punktą įsipareigojimų nevykdymo palūkanos skaičiuojamos dienomis, todėl nuo 2013-10-15 iki 2013-11-13 įsiskolinimo suma padidėjo įsipareigojimų nevykdymo palūkanomis. 2015-01-27 detalizacijos pastabose apskaičiuota, jog kartu su 262,13 CHF įsipareigojimų nevykdymo palūkanomis skolos suma sudaro 7 147,77 CHF. Kadangi vykdant Kreditavimo sutartį mokamos įmokos yra įskaitomos nustatyta tvarka dengiant trijų rūšių mokėjimus – įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, mokėjimo palūkanas bei kredito įmokas, tai sumos pagal atskiras pozicijas kinta.
  9. Ieškovo teigimu, atsakovas neįskaičiavo visų mokėjimų bei neatsižvelgė, jog už ieškovą mokėjo B. J., UAB „HotelsNet“ bei UAB „Horizon Travel Worldwide“. Šios nutarties 55.3 punkte pažymėta, jog 2015-01-27 detalizacijoje trečiųjų asmenų mokėtos įmokos yra įtrauktos. Ieškovas teigė, jog kredito įmokas mokėjo ir UAB „Horizon Travel Wordlwide“, tačiau atsakovo detalizacijose tokie duomenys neatsispindi, o teismas nesiėmė jokių priemonių, kad tokius duomenis iš atsakovo išsireikalautų. Viena vertus, iš atsakovo detalizacijos matyti, jog kredito įmokos, sumokėtos UAB „Horizon Travel Worldwide“ atsispindi detalizacijoje (t. 3, b. l. 112-113), be to, byloje esantis bankinio mokėjimo pavedimas sutampa su ieškovo detalizacijoje nurodyta informacija (t. 3, b. l. 47, 112). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovo pateiktos detalizacijos yra teisingos. Teismas papildomai pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Horizon Travel Worldwide“ įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013-08-05 nutartimi iškelta bankroto byla, UAB „Horizon Travel Worldwide“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „MaxContract“ (t. 3, b. l. 194). Taip pat nustatyta, kad ieškovas nuo 2011-09-28 iki 2013-09-04 dirbo ( - ) (t. 1, b. l. 176). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas bankroto administratoriaus būtų prašęs pavedimų kopijų.
  10. Ieškovas teigia, jog tretieji asmenys tinkamai atliko mokėjimus, tačiau iš 2015-01-27 detalizacijos matyti, jog šie teiginiai nepagrįsti. Vidutiniškai per mėnesį kredito įmokų ir mokėjimo palūkanų dengimui reikėjo sumokėti 1 350 CHF, tačiau 2013 m. sausio mėn. buvo sumokėta 880,75 CHF, vasario mėnesį 561,50 CHF, kovo mėnesį 1 083,10 CHF, balandžio mėnesį 1 039,21 CHF, gegužės 355,16 CHF, birželio mėnesį nemokėta, liepos mėnesį sumokėta 1 758,53 CHF, rugpjūčio mėnesį 1 053,66 CHF, rugsėjo mėnesį 692,59 CHF, spalio mėnesį nemokėta, lapkričio mėnesį 941,64 CHF, gruodžio mėnesį 1 033,88 CHF, 2014 m. sausio mėnesį 348,43 CHF, vasario mėnesį 556,43 CHF, kovo mėnesį 898,22 CHF, balandžio mėnesį nemokėta, gegužės mėnesį 1 380,45 CHF. Tai rodo, jog visą laikotarpį, kai tretieji asmenys vykdė ieškovo prievoles, buvo sumokama mažiau nei reikėjo pagal grafiką.
  11. Ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo, jog ieškovas pateiktų dokumentus apie atliktus mokėjimus, nes duomenų teikimas buvo perteklinis reikalavimas, kuris rodė teismo šališkumą ieškovo atžvilgiu. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas yra pateikęs visus galimus duomenis, parengęs kelias detalizacijas, įvertinęs visus ieškovo mokėjimus. Vertinant įrodinėjimo naštos paskirstymą, pasakytina, kad kiekviena bylos šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi ieškinyje ar atsikirtimuose. Ieškovas nėra nurodęs ar pateikęs konkrečių duomenų, kurios įmokos nebuvo įskaičiuotos ar buvo įskaičiuotos netinkamai. Šių aplinkybių įrodymas priklauso ieškovo įrodinėtinoms aplinkybėms. Ieškovui nepagrindus ieškinio faktiniais duomenimis ir neįrodžius įmokų neįskaičiavimo ar netinkamo įskaičiavimo, faktas negali būti nustatomas. Byloje nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ar ieškovui būtų nustatęs perteklinius įpareigojimus, todėl ieškovo kaltinimai dėl teismo šališkumo atmetami.
  12. Kolegija nesutinka ir su apelianto teiginiu, jog mokėjimo nurodymas Nr. 32 (t. 3, b. l. 78) buvo užskaitytas du kartus. Mokėjimas Nr. 32 buvo atliktas B. J. 2012-09-14 dieną 690 Lt sumai, atkreiptinas dėmesys, jog 2012-04-12 mokėjimo pavedimu Nr. 21 B. J. taip pat atliko 690 Lt įmoką (t. 3, b. l. 77). Iš atsakovo pateiktos detalizacijos 8-9, 11 ir 14 grafų, ties eilutėmis 2012-04-15 bei 2012-09-15 (t. 3, b. l. 111-112) matyti, kad mokėjimai Nr. 21 ir 32 buvo įskaityti atskirai, jų nesupainiojant. Šiuos du mokėjimus galima atsekti ir iš kitų atsakovo pateiktų detalizacijos duomenų (t. 3, b. l. 117). Net jei mokėjimo nurodymas Nr. 32 būtų buvęs užskaitytas du kartus, tai tokia situacija apeliantui būtų buvusi palanki, kadangi 690 Lt suma būtų sumažėjusi bendras mokėtinas kreditas.
  13. Ieškovas nurodė, kad atsakovas taikė netinkamą valiutos iš litų į Šveicarijos frankus konvertavimo kursą, laikė, kad buvo taikytas mažiau palankus atsakovo kursas, ne Lietuvos Banko skelbiamas oficialus litų ir Šveicarijos franko kursas. Apeliantas nurodė, jog atsakovas nesilaikė pinigų konvertavimų tvarkos, t. y. įmokėtas lėšas konvertuodavo į užsienio valiutą vėliau, nei kitą darbo dieną. Lietuvos Bankas išvadoje nurodė, jog pagal Mokėjimų įstatymo 36 straipsnio 2 dalį bei 39 straipsnio 1 dalį paslaugų tiekėjas gautas lėšas turi įskaityti nė vėliau kaip kitą darbo dieną (t. 4, b. l. 28). Analizuojant ieškovo ir atsakovo pateiktas detalizacijas matyti (t. 1, b. l. 69, 109-114), jog atsakovas ne visuomet iki kitos darbo dienos užskaitydavo apelianto ar už apeliantą sumokėtas įmokas, t. y. nuo Papildomo susitarimo sudarymo momento netinkamai užskaitė 2011-11-11 ir 2012-08-14 įmokas (buvo nesilaikyta darbo dienos termino). Skirtumas pinigine verte yra itin mažas, todėl šioje byloje reikšmės neturi. Ieškovas yra pateikęs savo parengtą lentelę, kurioje aptartas valiutų konvertavimo skirtumas (t. 3, b. l. 69). Iš ieškovo pateiktos lentelės matyti, kad dėl įmokėtų įmokų konvertavimo problemų taip pat gaunamas sutarties nutraukimui esminės reikmės neturėjęs skirtumas, t. y. taikant Lietuvos banko kursą gaunama 138,32 CHF skirtumas, o taikant atsakovo nurodytą kursą – 55,53 CHF. Teismas šių skaičiavimų neanalizuoja, kadangi jie neturi reikšmės bylos dalykui. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl sutarties nutraukimo, o ne dėl skolos priteisimo, todėl bylos kontekste nagrinėti ieškovo skaičiavimų pagrįstumo nereikalinga. Tai, ar ieškovo įsiskolinimas sutarties nutraukimo dienai būtų lentelėje nurodyta suma mažesnis, Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.1 punkto taikymui įtakos neturi.
  14. Apibendrinant duomenis, buvusius iki Kreditavimo sutarties nutraukimo, kolegijos teisėjai pažymi, kad ieškovas jau nuo Kreditavimo sutarties sudarymo pradžios vėluodavo atlikti įmokas, Papildomame susitarime pripažino aplinkybę, jog turėjo finansinių sunkumų, sudarius Papildomą susitarimą Kreditavimo sutartį vykdė tinkamai tik kredito įmokų mokėjimo aidėjimo metu (nuo 2011-09-29 iki 2012-10-15), nuo 2012-10-15, kai ieškovas turėjo mokėti kredito įmokas ir mokėjimo palūkanas, įmokos buvo mokamos pavėluotai, 2013-05-15 įmokos mokėtos dalinai, o nuo 2013-07-15 iki Kreditavimo sutarties nutraukimo mokėjimų, kurie galėjo būti įskaitomi už kredito įmokas, nemokėta, įsiskolinimas didėjo, buvo dengiamos tik ankstesnės skolos. Nors ieškovas procesiniuose dokumentuose ginčija, jog jis Papildomu susitarimu pripažino, jog vėluoja vykdyti įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį, tačiau tai fiksuojama Papildomo susitarimo 3 punkte. Kolegijos vertinimu, egzistavo nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo kredito įmokų nemokėjimas vertintinas esminiu Kreditavimo sutarties pažeidimu, leidusiu atsakovui pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu. Kolegija vertina ir tai, jog ieškovas neprašė atidėti Kredito įmokų mokėjimo ar taikyti kokių nors lengvatų, tinkamai neinformavo apie aplinkybes, kurios kliudė ieškovui atlikti mokėjimus (Kreditavimo sutarties 12.1.5. punktas).
  15. Ieškovas teigė, kad kredito įmokas vėlavo atlikti dėl pateisinamos priežasties – sveikatos problemų, šią aplinkybę grindė medicininiais išrašais iš sveikatos istorijos (t. 2, b. l. 31-32, 92-93; t. 5, b. l. 96-97). Iš ieškovo pateiktų 2014-09-09 medicininių išrašų matyti, jog ieškovas skundėsi nemiga, galvos svaigimu, nerimu, įtampa. Nurodyta, kad ieškovas buvo konsultuotas neurologo, skirtas gydymas, rekomenduotas poilsio režimas, rekomenduota vengti stresinių situacijų. Vertinant ieškovo pateiktą išrašą pastebėtina, kad jame nėra nurodyta koks gydymas buvo skirtas, byloje nėra duomenų, jog dėl minėtų negalavimų ieškovui būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Teismas papildomai atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog byloje yra dvi tos pačios gydytojos 2014-09-09 datos pažymos, tačiau vienoje pažymoje nurodomas ieškovo negalavimų laikotarpis nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. (t. 2, b. l. 92-93), kitoje pažymoje ranka ištaisytos datos ir nurodyta, kad negalavimai atsiradę nuo 2013 m. sausio mėn. (t. 2, b. l. 31-32). Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad sveikatos sutrikimai reiškėsi nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. (t. 5, b. l. 172), tačiau įrodinėjo, jog 2013-04-05 sudarė autorinę sutartį pagal kurią įsipareigojo nuo 2013-04-15 sukurti paieškos ir rezervavimo sistemą (t. 2, b. l. 25-28, 62), kurią vykdydamas turėjo gauti 72 405 Eur pajamų, o patikslintame ieškinyje nurodė, jog yra gavęs ir avansą (t. 2, b. l. 62). Jei ieškovas turėjo rimtų sveikatos problemų laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn., kurios bylos kontekste galėtų būti svarbios tik tokiu atveju, jei ribotų ieškovo galimybę gauti pajamas, kyla abejonių, kaip ieškovas galėjo sudaryti autorines sutartis ir gauti papildomų pajamų. Iš šalių susirašinėjimo elektroninio pašto laiškais (t. 3, b. l. 38-51) taip pat matyti, jog laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. pabaigos šalys susirašinėjo dėl skolų dengimo, t. y. ieškovas atsakydamas į banko siunčiamus pranešimus, apie ligas neužsiminė, 2013-07-03 laiške ieškovas nurodė, jog, be kita ko, buvo išvykęs (t. 3, b. l. 39). Analizuojant šalių susirašinėjimą matyti, jog ieškovas apie sveikatos sutrikimus bankui nurodė 2013-07-03, tačiau nenurodė, kad sveikatos sutrikimai buvo tokie, kurie iš esmės trukdė apeliantui mokėti kredito įmokas. Kadangi apelianto nurodytos aplinkybes dėl blogos sveikatos būklės yra prieštaraujančios rašytinei bylos medžiagai, kolegijos teisėjai šias prieštaringas aplinkybes vertina apelianto nenaudai ir laiko, kad sveikatos sutrikimai ieškovui negalėjo sutrukdyti tinkamai vykyti Kreditavimo sutarties.
  16. Ieškovas teigė, jog Kreditavimo sutarties nutraukimas buvo neteisėtas vien dėl to, kad bankas turėjo pagrindo tikėtis, kad Kreditavimo sutartis bus toliau vykdoma. Jau po Kreditavimo sutarties nutraukimo iki 2014-05-23 tretieji asmenys sumokėjo: 2013-11-13 – 596,49 CHF, 2013-11-29 – 345,15 CHF, 2013-12-17 – 1 033,88 CHF, 2014-01-21 – 348,43 CHF, 2014-02-18 – 348,15 CHF, 2014-02-26 – 208,28 CHF, 2014-03-13 – 898,22 CHF ir 2014-05-23 – 1 380,45 CHF (t. 2, b. l. 16-22; t. 3, b. l. 116). Iš viso nuo Kreditavimo sutarties nutraukimo sumokėta 5 159,05 CHF (596,49 CHF + 345,15 CHF + 1 033,88 CHF + 348,43 CHF + 348,15 CHF + 208,28 CHF + 898,22 CHF + 1 380,45 CHF). Taigi, net ir neskaičiuojant įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, matyti, jog po Kreditavimo sutarties nutraukimo atliktais mokėjimais nebuvo padengta skola, kuri nustatyta 2013-10-15 dienai (6 885,64 CHF).
  17. Apeliantas nurodė, jog įmokas už ieškovą atliko tretieji asmenys V. K., B. J., UAB „HotelsNet“ ir UAB „Horizon Travel Worldwide.“, todėl atsakovas galėjo tikėtis, kad įmokos bus mokamos ir toliau. Kolegijos teisėjai pažymi, jog byloje nustatyta, kad trečiųjų asmenų mokamų įmokų nepakako kredito įmokoms mokėti, įsiskolinimas nuolat augo, informacijos apie tai, kiek laiko tretieji asmenys mokės už ieškovą bankui nebuvo pateikta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tretieji asmenys buvo įsipareigoję atsakovui už ieškovą mokėti kredito įmokas, tokių duomenų neteikė ir pats ieškovas. Kolegijos vertinimu, trečiųjų asmenų už ieškovo mokamos įmokos, nesant duomenų apie tai, kad tretieji asmenys būtų įsipareigoję mokėti kredito įmokas atsakovui už ieškovą, kreditoriui nesukuria teisinio lūkesčio, jog Kreditavimo sutartis bus vykdoma tinkamai. Ieškovas nėra pateikęs duomenų, jog jis perdavė pinigus tretiesiems asmenims prievolių vykdymui, kai jis gulėjo ligoninėje, taip pat nėra duomenų, jog nuo 2011 m. lapkričio iki Kreditavimo sutarties nutraukimo gulėjo ligoninėje. Esant tokiai padėčiai pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti trečiuosius asmenis kaip ieškovo kreditorius.
  18. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas nuo 2011-09-28 iki 2013-09-04 dirbo ( - ) (t. 1, b. l. 88). Nuo 2014-09-04 ieškovas dirba ( - ) (t. 2, b. l. 98). Pateiktoje darbo sutartyje nurodyta, jog ieškovo atlyginimas 868,86 Eur (3 000 Lt) bandomuoju laikotarpiu ir 2 867,24 Eur (9 900 Lt) pasibaigus bandomajam laikotarpiui (t. 3, b. l. 99-100). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-11-30 matyti, kad už 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo gauta 863,64 Eur užmokesčio suma (t. 2, b. l. 99). Byloje esantys kasos išlaidų orderiai ir atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai patvirtina, jog 2015-01-05 ieškovui buvo išmokėta 2 178 Eur atlyginimo, 2015-02-03 – 2 178 Eur atlyginimo, 2015-03-02 – 2 178 Eur atlyginimo, 2015-04-03 – 2 178 Eur atlyginimo (t. 4, b. l. 84-93). Ieškovas į bylą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas už nurodytą laikotarpį bei informaciją apie kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimą už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2015-02-28, kuriuose nurodyti duomenys apie ieškovo gautas pajamas (t. 3, b. l. 101; t. 4, b. l. 140). Byloje pateiktas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų pažyma apie tai, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2014-11-30 gavo 868,86 Eur (3 000 Lt) atlyginimą, nuo 2014-12-01 iki 2015-03-31 2 867 Eur už mėn. atlyginimą, nuo 2015-04-01 iki 2015-05-31 – 320 Eur atlyginimą, o nuo 2015-06-01 – 150 Eur atlyginimą (t. 5, b. l. 8-9, 77). Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis matyti, jog ieškovo darbinės pajamos nėra pastovios, iš oficialių duomenų nustatyta, kad nuo 2015-06-01 ieškovo darbo užmokestis tėra 150 Eur. Kitų duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė.
  19. Ieškovas teismui pateikė 2013-04-05 autorinę sutartį, sudarytą tarp UAB „HotelsNet“ ir ieškovo, pagal kurią ieškovas turėjo gauti 72 405 Eur pajamų (t. 3, b. l. 102-105). Ieškovas nurodė, jog už šią autorinę sutartį gavo avansą (t. 2, b. l. 62), tačiau nenurodė kokio dydžio avansą gavo, taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, ar avansas apskritai buvo gautas. Pastebėtina, jog tarp šalių vyko derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Banko atstovas 2015-04-14 raštu prašė ieškovo bei jo atstovo pateikti UAB „HotelsNet“ banko sąskaitų išrašus ar orderius, mokėjimus pagal autorinę sutartį, UAB „HotelsNet“ finansinės atskaitomybės dokumentus ir kita (t. 4, b. l. 97-98). Iš vėlesnio 2015-05-11 banko rašto matyti, jog ieškovas dokumentus pateikė tik iš dalies (t. 4, b. l. 101) ir tinkamu būdu nepatvirtino, jog turtinė padėtis leistų vykdyti įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį.
  20. Ieškovas pateikė 2015-07-27 gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, sudarytą tarp UAB „HotelsNet“ bei ieškovo dėl patalpų, esančių ( - ) pagal kurią iki 2020-12-31 ieškovas už komunalines paslaugas bei kreditą ir palūkanas perdavė minėtas patalpas naudojimui UAB „HotelsNet“ (t. 5, b. l. 30-34). Sutiktina su atsakovo teiginiu, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų suteikęs ieškovui leidimą perduoti pagal panaudos sutartį butą, esantį ( - ), kaip tai numatyta Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2.2. punkte ir 2008-08-18 hipotekos lakšto 8 punkte (t. 1, b. l. 21, 119). Dėl šios priežasties pateikta panaudos sutartis negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo gaunamą finansinę naudą. Iš ieškovo pateiktų sąskaitos išrašų matyti, jog UAB „HotelsNet“ už įvairias paslaugas tenkančiam butui, esančiam ( - ): 2015-08-07 sumokėjo 136,70 Eur už šildymo paslaugas, 2015-07-31 35,60 Eur už telekomunikacijų paslaugas, 2015-08-20 sumokėjo 115 Eur už „Caverion Lietuva“ teiktas paslaugas, 2015-07-31 sumokėjo 35,60 Eur už telekomunikacijų paslaugas, 2015-08-20 sumokėjo 100 Eur už šildymo ir vandens paslaugas, 2015-08-07 sumokėjo 136,70 Eur už šildymo ir vandens paslaugas (t. 5, b. l. 69-70, 101, 104-106). Kolegijos teisėjų vertinimu, UAB „HotelsNet“ sumokėti komunaliniai mokesčiai už butą, esantį ( - ), neįrodo aplinkybės, jog dėl tokių mokėjimų iš esmės būtų pasikeitusi ieškovo finansinė padėtis ir dėl tokios gautos naudos būtų atkurtas ieškovo mokumas. UAB „HotelsNet“ sumokama suma už buto komunalinius mokesčius nėra tokia reikšminga, kad ieškovas galėtų toliau mokėti įmokas bankui bei vykdyti kitus skolinius įsipareigojimus likusiems kreditoriams.
  21. Analizuojant byloje esančius duomenis apie ieškovo turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovas kito, išskyrus įkeistą turtą bankui, neturi. 2015-02-23 ieškovo vardu buvo įregistruoti 12 areštų ir 6 areštų pakeitimai (t. 3, b. l. 146-162). Iš informacijos apie areštus matyti, jog be atsakovo ieškovo kreditoriais yra UAB „Horizon Travel Worldwide“ (arešto mastas 26 382,94 Eur), AB „Swedbank“ (arešto mastas 2 724,45 Eur), AB „Citadele bankas“ (arešto mastas 3 420,70 Eur), UAB „Statinių administravimas“ (498,26 Eur arešto mastas), AB „SEB lizingas“ (arešto mastas 10 690,91 Eur ir 10 379,57 Eur), UAB „Star holidays“ (arešto mastas 28 367,10 Eur ir 25 650,76 Eur), UAB „Vilniaus energija“ (arešto mastas 1 502,03 Eur). Tai, kad apeliantas turi kreditorinių įsipareigojimų kitiems asmenims neneigė, teikė paaiškinimus kokios skolos ir kaip jos bus dengiamos, taip pat kitus duomenis, apie esamus kreditorinius įsipareigojimus kietiems asmenims (t. 4, b. l. 163-194; t. 5, b. l. 26-70, 98-106). Pagal byloje esančius duomenis negalima tiksliai nustatyti kokia yra ieškovo kreditorinių įsipareigojimų kitiems asmenims apimtis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir byloje esančią ieškovo pateiktą informaciją apie apelianto kreditorius ir ieškovo ginčijamas sumas nustatyta, kad:
    1. kreditorius BUAB „Travel Team“ pateikė ieškinį apeliantui dėl 9 055,43 Eur nuostolių bei palūkanų (t. 4, b. l. 172-184). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-16 sprendimu iš ieškovo kreditoriaus naudai priteisė 2 478,86 Eur ir 5 proc. palūkanų (t. 5, b. l. 51-60). Ieškovas teikė apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 61-69), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016-01-14 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-16 sprendimą paliko nepakeistą;
    2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-12 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1244-235/2016, AB „SEB bankas“ ieškinį atmetė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016-08-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1808-656/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 sprendimą pakeitė ir iš ieškovo L. J. kreditoriaus AB „SEB bankas“ naudai priteisė 11 763,91 Eur sumą, kurią sudaro 921,66 Eur palūkanų, 1 297,96 Eur draudimo išlaidų, 399,53 Eur delspinigių, 7 760,42 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų bei 1 384,34 Eur bylinėjimosi išlaidų;
    3. Vilniaus apygardos teismo 2011-11-21 sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6716-302/2011, iš ieškovo kreditoriaus UAB „Star Holidays“ naudai buvo priteista 24 211,35 Eur skolos, 1 439,41 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą ir 769,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso – 26 420,28 Eur).
    4. Iš viso iš ieškovo kitų kreditorių naudai priteista 40 663,05 Eur (2 478,86 Eur + 11 763,91 Eur + 26 420,28 Eur = 40 663,05 Eur). Duomenų, jog apeliantas su aukščiau nurodytais kreditoriais būtų atsiskaitęs – nėra, tokių duomenų nepateikta ir su apeliaciniu skundu.
  22. Ieškovas teigė, jog tretieji asmenys B. J., V. K., UAB „Horizon Travel Worldwide“ bei UAB „HotelsNet“ kredito įmokas mokėjo apelianto pavedimu, o ne už apeliantą, todėl nurodyti asmenys nėra laikytini apelianto kreditoriais CK 6.50 straipsnio 3 dalies prasme. Norint nustatyti, ar tretieji asmenys laikytini apelianto kreditoriais CK 6.50 straipsnio 3 dalies prasme būtina įvertinti ne kieno pavedimu, o kieno lėšomis tretieji asmenys vykdė pavedimus atsakovui, ar tretieji asmenys vykdė pavedimus iš savo, ar iš apelianto lėšų. Iš trečiųjų asmenų atliktų pavedimų matyti (t. 2, b. l. 10-24; t. 3, b. l. 47, 72-86), jog B. J. lėšas atsakovui pervesdavo iš AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. ( - ), UAB „HotelsNet“ lėšas atsakovui pervesdavo iš sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke, kurios Nr. ( - ), UAB „Horizon T. W.“ iš sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, kurios Nr. ( - ). Mokėjimo paskirtyje nurodytas tekstas neįrodo aplinkybės, jog pervestos lėšos priklausė ne tretiesiems asmenimis, o apeliantui. Byloje nėra duomenų nei apie tai, kam priklauso nurodytos sąskaitos, nei apie tai, kam priklausė iš nurodytų sąskaitų pervestos lėšos. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad trečiųjų asmenų B. J., UAB „HotelsNet“, UAB „Horizon Travel Worldwide“ lėšos, skirtos dengti kreditą, būtų priklausiusios ne tretiesiems asmenims, o apeliantui. Nėra duomenų, jog tretieji asmenys, vykdę pavedimus už apeliantą, būtų buvę jo skolininkai, ar kokiais nors kitais prievoliniais santykiais susiję asmenys. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su apeliaciniu skundu (CPK 178 straipsnis). Kolegijos teisėjai sprendžia, jog ieškovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog tretieji asmenys, mokėję kredito įmokas už apeliantą, nėra jo kreditoriai CK 6.50 straipsnio 3 dalies prasme. Vien deklaratyvūs apelianto teiginiai, nesant objektyvių įrodymų, kad tretieji asmenys atsakovui pervedė apeliantui nuosavybės (ar kitokia) teise priklausančias lėšas, nėra pagrindas nuspręsti priešingai, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.
  23. Išanalizavus apelianto turtinę padėtį, kolegijos vertinimu, ieškovo po Kreditavimo sutarties nutraukimo sumokėta suma nelaikytina reikšminga, vertinant bendrą ieškovo įsiskolinimą, buvusį iki Kreditavimo sutarties nutraukimo. Kolegija sprendžia, jog aukščiau aptarti duomenys pagrindžia, jog apelianto finansinė būklė sunki, gaunamos pajamos nėra stabilios bei patikimos, apeliantas turi daug areštų bei kitų kreditorių, kuriems yra įsiskolinęs dideles pinigų sumas. Fragmentiški trečiųjų asmenų už apeliantą atlikti atsiskaitymai smulkiomis sumomis su kitais kreditoriais (t. 4, b. l. 165-168; t. 5, b. l. 100, 102-103) nepagrindžia aplinkybės, jog apeliantas būtų pajėgus mokėti kredito įmokas atnaujinus Kreditavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovas nebuvo pajėgus vykdyti Kreditavimo sutarties, o ieškovo finansinė būklė bei perspektyvos nepagrindžia aplinkybės, kad ieškovas būtų buvęs pajėgus Kreditavimo sutartį vykdyti po jos nutraukimo. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas Kreditavimo sutarties nutraukimo dienai nebeturėjo pagrindo tikėtis, jog sutartis bus tinkamai vykdoma.
  24. Apeliantas teigia, jog esant ilgalaikei sutarčiai antroji sutarties šalis turi suprasti, jog gali kilti finansiniai sunkumai, pasikeisti kredito gavėjo gyvenimo aplinkybės. Pastebėtina, jog bankas Kreditavimo sutarties vykdymo eigoje į šias aplinkybes atsižvelgė. Tiek Kreditavimo sutartyje, tiek CK 6.223 straipsnyje numatyta sutarties pakeitimo galimybė. Šia galimybe ieškovas pasinaudojo sudarydamas Papildomą susitarimą, kuriuo dėl ieškovui kilusių finansinių sunkumų buvo atidėtas kredito įmokų mokėjimas. Iš 2015-01-27 detalizacijos matyti, jog paskutinę įmoką L. J. sumokėjo 2011-08-26, nei pats ieškovas, nei tretieji asmenys skolos nedengia jau nuo 2014-05-23, t. y. daugiau nei trejus metus. Būtų neproporcinga reikalauti, kad bankas turėtų pareigą susitaikyti su tokio masto ilgalaikiu įmokų nemokėjimu. Vien ta aplinkybė, jog ieškovui 409 534,23 CHF kreditas buvo suteiktas pakankamai ilgam 33 metų laikotarpiui (Kreditavimo sutartis buvo pasirašyta 2008-08-08, tačiau Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.11. punkte šalys sulygo, jog kreditas bus pradedamas grąžinti nuo 2010-07-15, o paskutinė įmoka turi būti atlikta 2041-07-15, t. y. kreditas turėjo būti grąžintas per 33 metų laikotarpį. Sudarius Papildomą susitarimą, apeliantas kredito įmokas turėjo pradėti mokėti nuo 2012-10-15), nesudaro pagrindo pripažinti Kreditavimo sutarties 11.1. punkto nesąžiningu vartotojo atžvilgiu, kadangi Kreditavimo sutarties 11.1. punkte nurodyta teise bankas pasinaudojo ne formaliai, t. y. bankas siuntė raginimus ieškovui apmokėti skolą, bendravo su apeliantu elektroniniu paštu, ragino atvykti į susitikimus, suteikė protingą terminą prievolei įvykdyti iki sutarties nutraukimo.
  25. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto kaltės klausimo, t. y. nenustatė aplinkybių, jog Kreditavimo sutartis buvo netinkamai vykdoma tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog ne kiekvienas sutartyje numatytas vienašališko nutraukimo atvejis turi būti susietas su kitos šalies kalte dėl atsiradimo aplinkybių, sudarančių pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Sutartis gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Byloje nustatyta, kad atsakovas nutraukė Kreditavimo sutartį todėl, kad ieškovas nėra finansiškai pajėgus mokėti kredito įmokas. Įmokų nemokėjimas savaime yra įsipareigojimo pažeidimas. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, jog asmuo yra kaltas dėl prievolės pažeidimo, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ieškovo veiksmai, kai jis nustojo mokėti įmokas, nepranešė bankui apie pasikeitusias galimybes vykdyti sutartį, sutartyje nurodytais adresais nepriėmė dokumentų, nesikreipė į banką dėl sutarties restruktūrizavimo patvirtina, jog ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas.
  26. Kaip Kreditavimo sutarties nutraukimo neteisėtumo pagrindą apeliantas nurodė ir aplinkybę, jog po sutarties nutraukimo apeliantui bei už jo prievoles įkeitimu garantavusiems asmenims bus padaryta neproporcingai didelė žala. Kasacinis teismas nurodė, kad sutarties nutraukimu neturi būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Nustatyta, kad sudarant Kreditavimo sutartį buvo įkeistas šis turtas: butas, esantis ( - ), ir automobilių stovėjimo aikštelė, esanti ( - ), priklausantys apeliantui (t. 1, b. l. 118-131); žemės sklypas, su statiniais, esantys ( - ), priklausantys trečiajam asmeniui E. A. S. (t. 1, b. l. 109-117). Antstolis I. G. 2014-07-23 patvarkymu nustatė, jog buto, esančio ( - ), bei automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ), vertė yra 223 007,41 Eur (t. 1, b. l. 11). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro 2016-09-30 išrašo duomenimis, buto, esančio ( - ), rinkos vertė – 127 143 Eur (t. 6, b. l. 93-95). Nesumokėta skola bankui 2013-11-19 dienai (2013-11-19 yra artimiausia fiksuota Kreditavimo sutarties nutraukimo momentui (2013-11-13) data, kurioje nurodyta tiksli bendra apelianto skolos suma) buvo 403 944,23 CHF (t. 4, b. l. 113), kas sudaro apie 370 000 Eur. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tik apeliantui priklausančio turto atsakovo reikalavimui padengti gali neužtekti, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas ir į trečiojo asmens E. A. S. turtą.
  27. Sutiktina su ieškovu, jog nutraukus Kreditavimo sutartį ieškovas patirs itin didelius praradimus. Nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų šalims sutaikyti ir šalys vedė intensyvias derybas dėl kreditavimo santykių atnaujinimo, tačiau derybos baigėsi ieškovui nepateikus pakankamų įrodymų apie jo finansinį pajėgumą mokėti įmokas. Pažymėtina, jog kredito santykių atnaujinimas, kai ieškovas yra akivaizdžiai nepajėgus mokėti kredito įmokų, būtų ypatingai nenaudingas kredito davėjui, kadangi negalėdamas mokėti įmokų ieškovas ir toliau naudotųsi už labai didelę paskolą pirktu turtu iš esmės neatlygintinai. Tuo neproporcingai būtų pažeisti banko interesai.
  28. Kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būti spręsti apie neproporcingai didelę žalą, atsirasiančią apeliantui ir įkaito davėjai E. A. S., pradėjus priverstinį turto išieškojimą. Apelianto teiginiai, jog jo giminaičiai turi mažamečių vaikų ir dėl to išieškojimas iš tokio turto sukels nepagrįstai didelę žalą nėra pakankami konstatuoti neproporcingumą tarp ieškovo ir atsakovo interesų. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, jog apeliantas turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams bei į tai, kad apelianto šeimos nariai, t. y. močiutė E. A. S. turėjo suvokti riziką, jog Kreditavimo sutarties nutraukimo atveju ji gali patirti neigiamų pasekmių.
  29. Kolegijos vertinimu, savalaikis įmokų mokėjimas pagal Kreditavimo sutartį yra viena iš esminių kredito gavėjo pareigų (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2.2, 9.2.1, 12.1.5 punktai, specialiosios dalies 2.10. punktas). Tai, kad griežtas paskolos (kreditavimo) sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę kredito davėjui, pažymima ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-508/2013). Nenustatyta aplinkybių, jog atsakovas būtų Kreditavimo sutartį nutraukęs dėl kitų, ne su įmokų mokėjimų susijusių ir neesminių, aplinkybių.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
  1. Apelianto teigimu, šios bylos aplinkybės sutampa su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, nagrinėtomis aplinkybės, todėl cituojama nutartis yra precedentas šiam ginčui. Kolegijos teisėjai su apeliantu nesutinka ir pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012 nebuvo nustatyta aplinkybių, jog sutartį pažeidęs asmuo turi didelių finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Cituojamojoje nutartyje nustatyta, jog sutartį pažeidęs asmuo turėjo tik laikinus finansinius sunkumus ir jo finansinės perspektyvos buvo geresnės. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovas neturi finansinių perspektyvų toliau vykdyti Kreditavimo sutartį, nenustatyta aplinkybių, jog ieškovas būtų atkūręs savo mokumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog cituojamojoje byloje paskolos suma buvo 94 126,51 Eur, kai šioje byloje ieškovui buvo suteiktas 420 096 CHF kreditas (t. 1, b. l. 27), t. y. ekvivalentu eurais daugiau nei keturis kartus didesnė suma. Vienas iš esminių bylų skirtumų yra ir tas, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų sudaręs būsto paskolos draudimo sutartį. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo vadovautis apelianto cituojamos nutarties motyvais.
  2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teiginiu, jog ieškovas netinkamai bendradarbiavo su atsakovu, kadangi nenurodė ligos priežasties, nepateikė atsakovui tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovo 2013-07-03 elektroniniame laiške nurodyta, kad turi sveikatos sutrikimų (t. 3, b. l. 39), tačiau iš laiško turinio nematyti, kokie sveikatos sutrikimai, nei kokiu laikotarpiu jie pasireiškė, nei kiek tęsis, kokią įtaką turėjo sutarties vykdymui, apeliantas bankui nenurodė. Ieškovas labiau akcentavo tai, kad skubiai mėgins padengti esamą įsiskolinimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovo elgesys neatitiko ne tik protingumo, bet ir Kreditavimo sutarties reikalavimų (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 12.1.5 punktas), kadangi ieškovas turėjo sutartinę pareigą nedelsiant informuoti atsakovą apie aplinkybes, įtakojančias ieškovo finansinę padėtį. Ieškovas dėl ligos neprašė atidėti įmokų, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas savo ligos Kreditavimo sutarties vykdymo metu nelaikė kliūtimi vykdyti įsipareigojimus.
Dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
  1. Atsakovas pateikė prašymą dėl 865,57 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų apeliacinio proceso metu (t. 6, b. l. 38-42). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia šalies turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kolegijos vertinimu, atsakovo prašoma priteisti 865,57 Eur išlaidų advokato pagalbai suma nėra per didelė, atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą analizuotų faktinių aplinkybių kiekį (buvo pateikti nauji prašymai kviesti liudytojus, rengti žodinį procesą, prašymas prijungti naujus įrodymus), todėl priteistina visa apimtimi. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti.
  2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinių skundų motyvais naikinti nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

12Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

13Ieškovo L. J. apeliacinį skundą atmesti.

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš ieškovo L. J. atsakovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai 865,57 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.

Proceso dalyviai
Ryšiai