Byla 1A-652-594/2017
Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujanti prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo E. G. gynėjui advokatui Vytautui Merkšaičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. (toliau – E. G.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

3- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 20 (dvidešimties) parų arešto bausme,

4- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 5 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

5- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 5 d. veika), 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, E. G. paskiriant subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

7- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 18 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

8- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 18 d. veika), 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, E. G. paskiriant subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

10- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 28 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

11- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 28 d. veika), 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, E. G. paskiriant subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

13- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 30 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

14- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 30 d. veika), 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

15Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, E. G. paskiriant subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

16- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. gegužės 2 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

17- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. gegužės 2 d. veika), 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

18Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, E. G. paskiriant subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

19- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 10 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

20- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 10 d. veika), 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

21Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, E. G. paskiriant subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

22- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 9 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

23- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 9 d. veika), 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

24Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, E. G. paskiriant subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

25- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 11 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

26- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 11 d. veika), 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

27Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, E. G. paskiriant subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

28- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 13 d. veika), 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

29- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 13 d. veika), 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

30Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, E. G. paskiriant subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

31Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant E. G. subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

32Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su pagal BK 259 straipsnio 2 dalį E. G. paskirta arešto bausme, paskiriant jam subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

33Vadovaujantis BK 641 straipsniu E. G. paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę sumažintą 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

34Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu, E. G. paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. birželio 28 d.

35Kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

36Tuo pačiu nuosprendžiu byloje pareikšti civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai:

37- R. P. – Veršilienei iš E. G. priteista 1149,79 eurai turtinei žalai atlyginti;

38- T. Z. K. iš E. G. priteista 674,44 eurų turtinei žalai atlyginti;

39- R. G. iš E. G. priteista 86,89 eurų turtinei žalai atlyginti;

40- UAB „B. P.“ iš E. G. priteista 150,68 eurų turtinei žalai atlyginti;

41- UAB„4F.“ iš E. G. priteista 1010,46 eurų turtinei žalai atlyginti.

42Teisėjų kolegija

Nustatė

43

  1. E. G. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, 2012 m. balandžio 5 d., po 17.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule išviliojus iš nukentėjusiosios R. P. – V. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, R. P. – V. vardu paimdamas kreditus: iš uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ 1000 litų (289,62 eurų) paskolą, iš uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ 1500 litų (434,43 eurų) paskolą, kurios buvo pervestos į R. P. – V. sąskaitą Nr. ( - ), taip pat iš nukentėjusiosios sąskaitos pasisavino 1470 litų (425,74 eurus), pervesdamas išvardintas pinigų sumas į D. A. sąskaitą Nr. ( - ).
    1. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2012 m. balandžio 5 d., po 17.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios R. P. – V. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas kaip R. P. – V., paėmė R. P. – V. vardu kreditus, iš uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ gauta 1000 litų (289,62 eurų) paskola, iš uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ gauta 1500 litų (434,43 eurų) paskola, pinigai pervesti į R. P. – V. sąskaitą Nr. ( - )) ir pasisavino išvardintų paskolų pinigus, o taip pat ir nukentėjusiosios sąskaitoje buvusius 1470 litų (425,74 eurų), pervesdamas pinigus į D. A., sąskaitą Nr. ( - ), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą – uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ 1000 litų (289,62 eurus), uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ 1500 litų (434,43 eurus), nukentėjusiosios R. P. – V.1470 litų (425,74 eurų).
  2. Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. balandžio 18 d., po 08.50 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jis, būdamas bute ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule išviliojus iš nukentėjusiosios L. B. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, L. B. vardu paimdamas kreditus: iš uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ 1000 litų (289,62 eurų) paskolą, iš uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ 1500 litų (434,43 eurų) paskolą, kurios buvo pervestos į L. B. sąskaitą Nr. ( - ), tačiau tolimesni jo nusikalstami veiksmai nutrūko, nes L. B. užblokavo savo sąskaitą.
    1. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. balandžio 18 d., po 08.50 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens jis gavo nukentėjusiosios L. B. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas kaip L. B., paėmė L. B. vardu kreditus (iš uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ gauta 1000 litų (289,62 eurų) paskola, iš uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ gauta 1500 litų (434,43 eurų) paskola, pinigai pervesti į L. B. sąskaitą Nr. ( - )) ir pasikėsino apgaule pasisavinti išvardintų paskolų pinigus, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes L. B. užblokavo savo sąskaitą.
  3. Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. balandžio 28 d., po 11.33 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule išviliojus iš nukentėjusiosios R. B. elektroninės bankininkystės kodus, jis gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, R. B. vardu paimdamas kreditus: iš uždarosios akcinės bendrovės ,,4F.” 1500 litų (434,43 eurų) paskolą, iš uždarosios akcinės bendrovės ,,M. C.” 1000 litų (289,62 eurų) paskolą, pervesdamas 2500 litų (724,05 eurų) į Ž. K. sąskaitą Nr. ( - ).
    1. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2012 m. balandžio 28 d., po 11.33 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios R. B. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas kaip R. B., paėmė R. B. vardu kreditus iš uždarosios akcinės bendrovės ,,4F.” 1500 litų (434,43 eurų) paskolą, iš uždarosios akcinės bendrovės ,,M. C.” 1000 litų (289,62 eurų) paskolą, pinigus pervedė į R. V. sąskaitą Nr. ( - )), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą: uždarosios akcinės bendrovės ,,4F.” 1500 litus (434,43 eurus), uždarosios akcinės bendrovės ,,M. C.” 1000 litus (289,62 eurus).
  4. Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. balandžio 30 d., po 16.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule išviliojus iš nukentėjusiosios T. Z. K. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, iš nukentėjusiosios sąskaitos Nr. ( - ) pasisavino 2100 litų (608,20 eurus), pervedė 100 litų (28,96 eurus) į Ž. K. sąskaitą Nr. ( - ) ir 2100 litų (608,20 eurus) į R. M. sąskaitą Nr. ( - ).
    1. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2012 m. balandžio 30 d., po 16.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios T. Z. K. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas T. Z. K., iš nukentėjusiosios sąskaitos Nr. ( - ) pasisavino 2100 litų (608,20 eurus), pervesdamas 100 litų (28,96 eurus) į Ž. K. sąskaitą Nr. ( - ) ir 2100 litų (608,20 eurus) į R. M. sąskaitą Nr. ( - ), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą T. Z. K. turtą, 2100 litų (608,20 eurų).
  5. Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. gegužės 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule išviliojus iš nukentėjusiosios R. G. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, R. G. vardu paimdamas kreditą, iš uždarosios akcinės bendrovės ,,4F.” 1500 litų (434,43 eurų) paskolą, taip pat iš nukentėjusiosios sąskaitos Nr. ( - ) pasisavino 300 litų (86,88 eurus), pervesdamas 1800 litų (521,31 eurą) į R. S. sąskaitą Nr. ( - ).
    1. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2012 m. gegužės 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios R. G. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas R. G., paėmė R. G. vardu kreditą, iš uždarosios akcinės bendrovės ,,4F.” 1500 litų (434,43 eurų) paskolą ir pasisavino paskolos pinigus, o taip pat ir nukentėjusiosios sąskaitoje buvusius 300 litų (86,88 eurus), pervedė pinigus į R. S. sąskaitą Nr. ( - ), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą: uždarosios akcinės bendrovės ,,4F.” 1500 litų (434,43 eurus) ir nukentėjusiosios R. G. 300 litų (86,88 eurus).
  6. Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. birželio 10 d., po 19.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule išviliojus iš nukentėjusiosios A. A. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, A. A. vardu paėmė kreditus: iš uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ 500 litų (144,81 eurų) paskolą, iš uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ 1000 litų (289,62 eurų) paskolą, kurias pervedė į A. A. sąskaitą Nr. ( - ), taip pat iš nukentėjusiosios sąskaitos pasisavino 10 litų (2,89 eurus) ir pervedė išvardintas pinigų sumas į G. M. sąskaitą Nr. ( - ).
    1. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2012 m. birželio 10 d., po 19.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios A. A. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas A. A., paėmė A. A. vardu kreditus (iš uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ gauta 500 litų (144,81 eurų) paskola, iš uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ gauta 1000 litų (289,62 eurus) paskola, pinigai pervesti į A. A. sąskaitą Nr.( - )) ir pasisavino išvardintų paskolų pinigus, o taip pat ir nukentėjusiosios sąskaitoje buvusius 10 litų (2,89 eurus), pervedė pinigus į G. M. sąskaitą Nr. ( - ), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą: uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ 500 litų (144,81 eurus), uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ 1000 litų (289,62 eurus), nukentėjusiosios A. A. 10 litų (2,89 eurus).
  7. Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad iki 2012 m. rugpjūčio 28 d., 21.00 val., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, iš nenustatytų asmenų Kauno stoties turgavietėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo apie 1 gramą narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių ir vieną pakuotę narkotinės medžiagos - kanapių , kurių masė yra 0,335 gramo, kuriose narkotinės medžiagos – delta – 9 - tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 6,8 %, laikė iki kol 2012 m. rugpjūčio 28 d., 21.50 val. kratos metu šias medžiagas policijos pareigūnai rado ir paėmė;
  8. Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 9 d., po 14.04 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule išviliojus iš nukentėjusiosios D. K. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, D. K. vardu kėsindamasis paimti kreditą, iš uždarosios akcinės bendrovės ,,M. C.” 3000 litų (868,86 eurų) paskolą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. K. užblokavo savo sąskaitą.
    1. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 9 d., po 14.04 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios D. K. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas D. K. ir pasikėsino paimti D. K. vardu kreditą, iš uždarosios akcinės bendrovės ,,M. C.” 3000 litų (868,86 eurų) paskolą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. K. užblokavo savo sąskaitą.
  9. Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 11 d., po 15.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule išviliojus iš nukentėjusiosios V. P. jos ir jos vyro nukentėjusiojo N. P. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, kėsindamasis pasisavinti V. P. sąskaitoje Nr. ( - ) buvusius 4000 litų (1158,48 eurų), pervedė pinigus į O. L. sąskaitą Nr. ( - ), N. P. sąskaitoje Nr. ( - ) buvusius 3000 litų (868,86 eurų) pervedė pinigus į O. L. sąskaitą Nr. ( - ) ir pakartotinai 2012 m. spalio 12 d. V. P. sąskaitoje Nr. ( - ) buvusius 4000 litų (1158,48 eurų) pervedė į J. J. S. sąskaitą Nr. ( - ), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes O. L. ir J. J. S. sąskaitos buvo užblokuotos.
    1. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 11 d., po 15.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiųjų V. P. ir N. P. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, 2012 m. spalio 11 d. prisistatydamas V. P. ir N. P., pasikėsino apgaule pasisavinti nukentėjusiųjų sąskaitose buvusius pinigus: V. P. sąskaitoje Nr. ( - ) buvusius 4000 litų (1158,48 eurus) pervedė į O. L. sąskaitą Nr. ( - ), N. P. sąskaitoje Nr. ( - ) buvusius 3000 litų (868,86 eurus) pervedės į O. L. sąskaitą Nr. ( - ) ir pakartotinai 2012 m. spalio 12 d. V. P. sąskaitoje Nr. ( - ) buvusius 4000 litų (1158,48 eurus) pervedė į J. J. S. sąskaitą Nr. ( - ), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes O. L. ir J. J. S. sąskaitos buvo užblokuotos.
  10. Be to, E. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 13 d., po 12.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaule išviliojus iš nukentėjusiosios V. P. elektroninės bankininkystės kodus, gavo minėtus kodus, kuriuos neteisėtai kompiuterio pagalba internetu panaudojo, V. P. vardu paimdamas kreditus: iš uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ 1200 litų (347,54 eurų) paskolą, iš uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ 1000 litų (289,62 litų) paskolą, iš uždarosios akcinės bendrovės „B. P.“ 1200 litų (347,54 eurų) paskolą, pervedė 2000 litų (579,24 eurus) į R. V. sąskaitą ( - ), 1241 litą (359,41 eurus) į K. V. sąskaitą Nr. ( - ), taip pat iš nukentėjusiosios sąskaitos Nr. ( - ) pasisavino 200 litų (57,92 eurus).
    1. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 13 d., po 12.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute ( - ), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens gavo nukentėjusiosios V. P. elektroninės bankininkystės kodus, prisijungė prie kompiuterinės sistemos, prisistatydamas V. P., paėmė V. P. vardu kreditus, iš uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ 1200 litų (347,54 eurų) paskolą, iš uždarosios akcinės bendrovės „4F.“ 1000 litų (289,62 eurų) paskolą, iš uždarosios akcinės bendrovės „B. P.“ 1200 litų (347,54 eurų) paskolą, pinigai pervesti į V. P. sąskaitą Nr. ( - )) ir pasisavino išvardintų paskolų pinigus, o taip pat ir nukentėjusiosios sąskaitoje buvusius 200 litų (57,92 eurus), pervedė 2000 litų (579,24 eurus) į R. V. sąskaitą Nr.( - ), 1241 litą (359,41 eurus) į K. V. sąskaitą Nr. ( - ), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą: uždarosios akcinės bendrovės „M. C.“ 1200 litų (347,54 eurus), UAB „4F.“ 1000 litų (289,62 eurus), uždarosios akcinės bendrovės „B. P.“ 1200 litų (347,54 eurus), nukentėjusiosios V. P. 200 litų (57,92 eurus).
  11. Apeliaciniu nuteistojo E. G. skundu prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį: jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (6 nusikalstamos veikos), kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. G. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
    1. Nuteistojo teigimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta galutinė 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamos veikoms, o prioritetas suteiktas nubaudimo, bet ne prevenciniam bausmės tikslui. Apie galimybę taikyti BK 75 straipsnį ir jam paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti, skundžiamame nuosprendyje visai nepasisakyta, išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti už visas padarytas nusikalstamas veikas paskyrus terminuotą laisvės atėmimą, nepagrįsta. Pasak E. G., neįvertinti ir jo pirmosios instancijos teismui pateikti rašytiniai dokumentai, susiję su šeima, darbu, kas iš esmės reiškia, jog liko neįvertinti įrodymai, kurie turi reikšmės svarstant bausmės skyrimo (pakeitimo) klausimą. Nuteistojo įsitikinimu, vertinant jo asmenybę, iš esmės buvo išskirti vien tik neigiamai jį charakterizuojantys duomenys, nevertinant jų kitų byloje esančių aplinkybių kontekste.
    2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas itin sureikšmino ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Klaidingai nurodė, jog E. G. įvykdė penkiolika nesunkių nusikaltimų ir pasikėsino padaryti tris nesunkius nusikaltimus, kadangi BK 215 straipsnio 1 dalis (9 veikos) priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, o BK 182 straipsnio 1 dalis (6 veikos) prie nesunkių nusikaltimų kategorijų. Pabrėžiama, jog sprendžiant E. G. skirtinų bausmių individualizavimo klausimą, nebuvo svarstoma ir alternatyvių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų bausmių paskyrimo galimybė. Ir nors dalį nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis įvykdė būdamas teistas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ankstesnė nusikalstama veika nebuvo susijusi su smurtiniais ar finansiniais nusikaltimais, ši aplinkybė, nesudaro pagrindo paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamas veikas jis padarė būdamas jaunas, nuo padarytų nusikalstamų veikų įvykdymo jau yra praėję 5 metai, per tą laiką nuteistasis sukūrė šeimą, naujų nusikalstamų veikų neįvykdė.
    3. Nuteistojo įsitikinimu, nors apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu ir nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau neatsižvelgė į jo vaidmenį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų vykdyme. Pasak E. G., jo vaidmuo nebuvo pagrindinis, jis vykdė kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, tik paimdavo iš nukentėjusiųjų asmenų pinigus, kuriuos atiduodavo nusikaltimus organizavusiems asmenims. Šią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pasak E. G., neabejotinai nusveria jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo. Juo labiau, kad jis pripažino jam pareikštus civilinius ieškinius bei įsipareigojo juos atlyginti.
    4. E. G. apeliaciniu skundu pabrėžia, kad nors Lietuvoje jis ir nedirbo, tačiau nuo pat 2013 metų iki jo sulaikymo, jis gyveno ir dirbo ( - ), kur turėjo pragyvenimo šaltinį. Įsidarbinti ketina ir patenkinus jo apeliacinį skundą bei netaikius realios laisvės atėmimo bausmės, dėl ko galės greičiau atlyginti iš jo priteistus civilinius ieškinius. Pažymima ir tai, kad nuo 2013 metų, kai E. G. išvyko į ( - ), jis faktiškai sukūrė šeimą, pradėjo gyventi kartu su savo drauge A. P., 2014 m. gegužės 16 d. jam gimė sūnus D. P., todėl paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę bus pažeisti ne tik jo paties, bet ir jo šeimos (sugyventinės bei mažamečio vaiko) interesai - pasunkėtų jų materialinė padėtis, jie liktų be nuteistojo materialinės ir moralinės paramos. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad į ( - ) jis išvyko ne siekdamas pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo, o buvo priverstas tai padaryti dėl asmenų, įtraukusių jį į nusikalstamą veiką, grasinimų, fizinio smurto.
    5. Pasak E. G., pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (9 veikos) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos) neteisingai šiuos nuteistojo nusikalstamus veiksmus vertino kaip pakartotinius, o ne tęstinius, kas neabejotinai turėjo įtakos ir jam skirtinos bausmės dydžiui. Motyvuodamas šią išvadą E. G. pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog nuteistasis su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu atliko tapačius nusikalstamus veiksmus per palyginus neilgą laikotarpį – tarp veiksmų esant nedideliems laiko tarpams, panašiomis aplinkybėmis, naudojant tą patį mechanizmą (analogiška veikos darymo schema), tuo pačiu būdu, naudojant ir tas pačias priemones. Veikė bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, visus savo veiksmus atliko bute ( - ). Pasak nuteistojo, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog visus atliktus veiksmus jungė ta pati vieninga tyčia, atliekant pasikartojančius veiksmus, neteisėtai pasinaudojus elektronine mokėjimo priemone, buvo įgyjamas kitiems asmenims priklausantis turtas, panaudojant apgaulę. Be to, padarytos veikos turi esminių pasikartojančių savybių, atskirai kiekvienai jų būdingų skirtumų nėra. Vien ta aplinkybė, kad veikos truko daugiau nei pusę metų, nelaikytina kliūtimi veiką vertinti kaip atitinkančią tęstinės veikos požymių visumą. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas (BK 215 straipsnio 1 dalis) buvo padarytas siekiant apgaulės būdu užvaldyti kitiems asmenims priklausantį turtą, todėl sudaro idealią sutaptį su sukčiavimu (BK 182 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos vieninga tyčia, jos buvo nukreiptos išvilioti turtą (pinigus) iš patiklių asmenų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuojamos kaip vienas atskiras tęstinis nusikaltimas.
  12. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė nuteistojo E. G. apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir jį pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė R. Žaltauskaitė, nesutikdama su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.
  13. Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas.
  14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu prašoma nuteistajam inkriminuotas veikas (kvalifikuotas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį) vertinti kaip vieną tęstinę veiką bei paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikant BK 75 straipsnio nuostatas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
  15. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų vertinimo kaip tęstinio nusikaltimo, sudarančio nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje BK 182 straipsnio 1 dalyje idealią sutaptį, pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011. Teismų praktika. 2011, 36, p. 303-312). Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas apgaule įgyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-139/2015).
  16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. G., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, apgaule išgaudavo nukentėjusių asmenų internetinės bankininkystės duomenis, kuriais naudodamiesi atskirais atvejais pervesdavo sąskaitoje buvusias pinigų sumas į kitas sąskaitas ir nukentėjusiųjų vardu kreipdavosi į greitųjų kreditų bendroves dėl paskolų suteikimo, gautus paskolų pinigus įgydavo analogišku būdu, o atsisakius suteikti paskolą – pasikėsindavo įgyti. Ir vis tik tokie E. G. ir jo bendrininko veiksmai nelaikytini viena tęstine nusikalstama veika. Nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis, kartu su savo bendrininku, iš anksto būtų suplanavę įgyti būtent tų nukentėjusiųjų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir jais disponuoti sukčiaujant. E. G. iš anksto nežinojo, kokių nukentėjusiųjų duomenis įgis, jo nusikalstami veiksmai iš esmės priklausė ir nuo kitų asmenų veiksmų, tokiu būdu E. G., veikdamas kartu su nenustatytu bendrininku, neturėdami sumanymo apgaule iš konkretaus asmens įgyti apibrėžto dydžio pinigų sumos, tęsė savo veiklą tiek, kiek leido aplinkybės, veikas vykdė skirtingų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nukentėjusiųjų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys buvo įgyti iš skirtingų asmenų, įgyti ir panaudoti skirtingu laiku, dėl ko neabejotina, jog nuteistojo E. G., veikusio su nenustatytu bendrininku, tyčia daryti vis kitą nusikalstamą veiką susiformuodavo iš naujo, atlikus ankstesnį nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nuteistojo E. G. skirtingu laiku įvykdytos nusikalstamos veikos skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo skundu, buvo pagrįstai pripažintos pavienėmis nusikalstamomis veikomis, o ne nusikalstama veika, sudarančia nusikaltimų numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje (ar BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje) idealią sutaptį. Tokia teismo pozicija atitinka ir teismų praktiką analogiškose bylose. Pažymėtina, kad bendrindamas bausmes už nusikalstamas veikas, padarytas tuo pat metu, teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. taikė bausmių apėmimą esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kas leidžia atmesti apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo bausmių bendrinimo.
  17. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. G. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
    1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.
  18. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad spręsdamas E. G. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą apylinkės teismas įvertino jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą – padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, penkiolika nesunkių nusikaltimų ir pasikėsino įvykdyti tris nesunkius nusikaltimus. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, BK 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika priskiriama apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis), o BK 182 straipsnio 1 dalyje – nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, todėl, sutikti su apylinkės teismo argumentacija, jog be vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir pasikėsinimo įvykdyti tris nesunkius nusikaltimus (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), E. G. padarė ir penkiolika nesunkių nusikaltimų, teisinio pagrindo nėra. Ši aplinkybė neabejotinai prieštarauja faktinėms nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėms, su ja nesutinkama ir nuteistojo apeliaciniu skundu, todėl konstatuotina, kad vertinamu atveju E. G. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis), devynis apysunkius nusikaltimus (BK 215 straipsnio 1 dalis), šešis nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsino padaryti tris nesunkius nusikaltimus (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis). Ir vis tik šis skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio netikslumas nesudaro pagrindo E. G. paskirtos bausmės švelninimui, kadangi vertinant apibendrintai, galima manyti, jog apylinkės teismas konstatuodamas, kad buvo padaryta 15 nesunkių nusikaltimų, sprendė, kad nei viena iš kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų nėra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, netgi vertindamas klaidingai, nuteistojo teisinės padėties niekaip nepasunkino, kadangi nuteistajam inkriminuotas veikas priskyrė mažiau pavojingoms veikoms BK 11 straipsnio prasme. Darant šią išvadą pastebėtina, kad be E. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo, skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinti ir nusikalstamų veikų padarymo motyvai bei tikslai – veikos padarytos savanaudiškais motyvais, siekiant įgyti svetimą turtą, tyčios forma – veikos padarytos tiesiogine tyčia, bei nuteistojo E. G. asmenybė – dalį veikų įvykdė po to kai buvo teistas, yra baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos įskaitoje ir priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. t. 1, b. l. 22, 24), jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), sunkina – kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  19. Įvertinęs šių duomenų visumą (nors ir neteisingai nustatydamas dalies nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą), pirmosios instancijos teismas E. G. skyrė griežčiausias BK 259 straipsnio 2 dalies, 182 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose įtvirtintas bausmės rūšis – areštą (pagal BK 259 straipsnio 2 dalį) ir terminuotą laisvės atėmimą (BK 182 straipsnio 1 dalis, BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis, BK 215 straipsnio 1 dalis). Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės, E. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų kiekis bei įvykdymo aplinkybės, neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad vertinamu atveju E. G. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kai kurios E. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos po apkaltinamojo nuosprendžio kitoje baudžiamojoje byloje priėmimo dienos (Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendis), kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia pagrįstai manyti, jog švelnesnio pobūdžio bausmė – piniginė bauda (paskirta Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu) teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė – nepaisydamas teismo parodyto pasitikėjimo jis ir toliau veikė nusikalstamai. Ši aplinkybė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertinant ją kitų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių fone, leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis bausmėmis, bausmės tikslai pasiekti nebus. Juo labiau, kad skundžiamu nuosprendžiu E. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų vykdymo laikotarpiu, nuteistasis du kartus pažeidė Kelių eismo taisykles (2012 m. liepos 29 d. ir 2012 m. rugpjūčio 5 d.), įvykdydamas vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik savo paties, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – du kartus vairavo transporto priemonę, neturėdamas specialiosios teisės (b. t. 7, b. l. 18-20), kas neabejotinai rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje egzistuojančias bendrąsias elgesio normas ir leidžia pagrįstai spręsti, kad jis nėra linkęs jų laikytis.
  20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste neabejotinai įvertintinas ir nuteistojo elgesys po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2016 m. spalio 16 d. buvo vykdoma nuteistojo E. G., kuris, net ir žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą, išvyko iš Lietuvos, paieška. Nuteistojo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu tik 2016 m. spalio 16 d. jis buvo sulaikytas ( - ) ir tik 2017 m. vasario 3 d. pargabentas į Lietuvą. Iš esmės šios aplinkybės neneigia ir pats E. G., nesutikdamas tik su tuo, jog į ( - ) jis išvyko slėpdamasis nuo jo atžvilgiu Lietuvoje atliekamo baudžiamojo persekiojimo, teigdamas, kad tokius jo veiksmus lėmė asmenų, įtraukusių jį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų vykdymą, baimė. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sutikti su tokiais apelianto teiginiais, teisinio pagrindo nėra. Nors E. G. ir teigia, jog asmenys, neva įtraukę jį į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų vykdymą, jam grasino, jo atžvilgiu buvo pavartoję fizinį smurtą, tačiau, akivaizdu, kad dėl tokių komentuojamų asmenų veiksmų į teisėsaugos institucijas jis nesikreipė, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu šių asmenų, nepaisant neteisėto jų elgesio jo atžvilgiu, neišdavė (visos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos bendrininkaujant su nenustatytu asmeniu), teigdamas, kad nurodymus jam davusio asmens neprisimena, apie jo bei kitų asmenų grasinimus ar kitus neteisėtus veiksmus neužsimindamas, kas leidžia pagrįstai atmesti nuteistojo versiją dėl išvykimo į ( - ) priežasčių ir konstatuoti, jog į šią valstybę jis išvyko slėpdamasis nuo baudžiamojo persekiojimo. Ši aplinkybė nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog E. G. negebėjo prisiimti atsakomybės už savo padarytus veiksmus, stengėsi jos išvengti visais įmanomais būdais ir tik nepavykus to padaryti, pripažino visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, tokiu būdu, nepavykus išvengti teisinės atsakomybės, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį. Paminėta aplinkybė, vertinant ją proceso trukmės atžvilgiu, nesudaro pagrindo paskirtos bausmės švelninimui ar BK 75 straipsnio nuostatų taikymui, kadangi procesas užsitęsė dėl paties nuteistojo veiksmų, kadangi pagal Europos arešto orderį pargabenus E. G. į Lietuvą (2017 m. vasario 2 d.), baudžiamoji byla buvo išnagrinėta gan operatyviai – bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas 2017 m. gegužės 15 d., o nuosprendis paskelbtas 2017 m. birželio 28 d.
  21. Šių duomenų kontekste atmetant nuteistojo apeliaciniu skundu pateiktą prašymą, plačiau aptartini ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų tikslai bei padarymo motyvai. Visos E. G. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės susijusios su finansinės naudos sau ar kitiems asmenims siekimu. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimų padarymo metu E. G. niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, kas, įvertinus skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį, suponuoja pagrįstą išvadą, jog iš nusikalstamų veikų gaunamos pajamos tuo metu buvo pagrindinis E. G. pragyvenimo šaltinis. Ir nors apeliaciniu skundu teigiama, kad nuteistojo gyvenimo būdas šiam būnant ( - ) pakito – jis įsidarbino ir sukūrė šeimą, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog atvykęs į ( - ) E. G. dirbo, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis E. G. ir jo sugyventinės sūnus gimė ( - ), iš kur E. G. buvo pargabentas pagal Europos arešto orderį. Duomenų, patvirtinančių, kad į Lietuvą grįžo ir jo faktinė šeima, byloje nėra, todėl manyti, jog nuteistojo šeima galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio E. G. nusikalstamo elgesio, teisinio pagrindo nėra. Šiuo aspektu atmetant nuteistojo teiginius, jog paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę jis negalės rūpintis savo šeima, dėl ko nukentės ne tik jo paties, bet ir jo mažamečio sūnaus interesai, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nusikaltimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymu, siejami su šeimos narių priežiūra ir pan., priešingai nei tai suvokia apeliantas, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės individualizavimo. Akivaizdu, kad darydamas nusikalstamą veiką, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl jam paskirtos bausmės jo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats ir negali lemti švelnesnės bausmės paskyrimo ar nuteistojo teisinės padėties švelninimo.
  22. Aptartų duomenų visuma E. G. charakterizuoja išimtinai neigiamai, rodo, jog asmuo negeba prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių ir leidžia pagrįstai pritarti apylinkės teismo išvadai, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, taikant nuteistajam švelnesnio pobūdžio bausmę, vertinamu atveju negali būti pasiekti. Atmetant E. G. apeliacinį skundą atsižvelgtina ir į tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo prisipažinimą dėl padarytų veikų bei aplinkybę, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistojo atžvilgiu taikė BK 641 straipsnio nuostatas, kurių pagrindu galutinę subendrintą E. G. paskirtą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Bendrindamas E. G. už skirtingas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas parinko ir jam palankesnius apėmimo bei dalinio sudėjimo bendrinimo būdus, todėl vertinti pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę bausmę kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą, pagrindo taip pat nėra.
  23. Aptartų duomenų visumoje neabejotina, kad ir BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju nebuvo taikytos pagrįstai. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu, nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Įvertinus tiek E. G. asmenybę, tiek jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, kiekį, pavojingumą, jo buvusį teistumą (kai kurių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu), baustumus administracine tvarka bei elgesį po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo (slapstymąsi ( - )), teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teisinio pagrindo nėra. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, jog nors nuteistojo teigimu jis ( - ) dirbo, kas leistų teigti, jog gaudavo ir tam tikras pajamas, žalos nukentėjusiesiems per visą proceso laikotarpį neatlygino ir nesiekė atlyginti. Nors apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau ši aplinkybė nemenkina jo anksčiau padarytų veikų pavojingumo bei nesudaro pakankamo pagrindo paskirtos bausmės švelninimui, juolab, kad akivaizdu, jog būdamas užsienyje, nuteistasis negalėjo daryti nusikalstamų veikų Lietuvoje, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog savo nusikalstamą elgesį bei mąstymą jis pakeitė iš esmės. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, kad kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Vien prisipažinimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniu skundu, nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia švelnesnės bausmės skyrimą ar jos atlikimo tvarkos keitimą. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Būtent tuo ir pasireiškia asmens nubaudimas.
  24. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad E. G. tiek už pavienes nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir galutinė bausmė, yra tinkama ir teisinga, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, spręsdamas nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas nepažeidė. BK 75 straipsnio nuostatos, įvertinus tiek nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, padarytų nusikalstamų veikų kiekį bei pobūdį, skundžiamu nuosprendžiu taip pat nebuvo taikytos pagrįstai, todėl nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį paliekant nepakeistą.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

45nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

46Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 20 (dvidešimties) parų arešto bausme,... 4. - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 5 d. veika), 3 (trejų)... 5. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 5 d. veika), 1... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės... 7. - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 18 d. veika), 3 (trejų)... 8. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 18... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės... 10. - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 28 d. veika), 3 (trejų)... 11. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 28 d. veika), 1... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės... 13. - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 30 d. veika), 3 (trejų)... 14. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 30 d. veika), 1... 15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės... 16. - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. gegužės 2 d. veika), 3 (trejų)... 17. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. gegužės 2 d. veika), 1 (vienerių)... 18. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės... 19. - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 10 d. veika), 3 (trejų)... 20. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 10 d. veika), 1... 21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės... 22. - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 9 d. veika), 3 (trejų) metų... 23. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 9 d.... 24. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės... 25. - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 11 d. veika), 3 (trejų)... 26. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 11 d.... 27. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės... 28. - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 13 d. veika), 3 (trejų)... 29. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2012 m. spalio 13 d. veika), 1 (vienerių)... 30. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės... 31. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK... 32. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ši bausmė apėmimo... 33. Vadovaujantis BK 641 straipsniu E. G. paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų... 34. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu, E. G. paskirtos... 35. Kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta... 36. Tuo pačiu nuosprendžiu byloje pareikšti civiliniai ieškiniai patenkinti... 37. - R. P. – Veršilienei iš E. G. priteista 1149,79 eurai turtinei žalai... 38. - T. Z. K. iš E. G. priteista 674,44 eurų turtinei žalai atlyginti;... 39. - R. G. iš E. G. priteista 86,89 eurų turtinei žalai atlyginti;... 40. - UAB „B. P.“ iš E. G. priteista 150,68 eurų turtinei žalai atlyginti;... 41. - UAB„4F.“ iš E. G. priteista 1010,46 eurų turtinei žalai atlyginti.... 42. Teisėjų kolegija... 43.
  1. E. G. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d.... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.... 46. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną....