Byla 2K-59-139/2015
Dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio.

3Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

4181 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo,

5182 straipsnio 1 dalį už 17 nusikalstamų veikų – atitinkamai už kiekvieną veiką po vienerius metus tris mėnesius laisvės atėmimo,

6182 straipsnio 3 dalį už 5 nusikalstamas veikas – atitinkamai už kiekvieną veiką po 60 parų arešto,

722 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už 31 nusikalstamą veiką – atitinkamai už kiekvieną veiką po vienerius metus laisvės atėmimo,

8214 straipsnio 1 dalį už 82 nusikalstamas veikas – atitinkamai už kiekvieną veiką po dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo,

9215 straipsnio 1 dalį už 93 nusikalstamas veikas – atitinkamai už kiekvieną veiką po dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 6 d.

11Šiuo nuosprendžiu patenkinti nukentėjusiųjų G. N., R. V., L. Č., K. V., O. S. bei civilinio ieškovo UAB “S.I. C.“ civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteista solidariai iš R. K. bei M. K. 1000 Lt R. V., 889 Lt L. Č., 1250 Lt K. V., 700 Lt O. S., 500 Lt UAB “ S.I. C.“, bei solidariai iš R. K., M. K. ir R. E. 1344,67 Lt G. N. turtinei žalai atlyginti. Civilinių ieškovų UAB „M. C.“, UAB “S.“, UAB “N. I.“, UAB “M. F.“, UAB “A. G.“, UAB “B. P.“, UAB “M.“ ieškiniai patenkinti iš dalies ir priteista solidariai iš R. K. bei M. K. 1800 Lt UAB „M. C.“, 1925 Lt UAB “ S.“, 500 Lt UAB “N. I.“, 1200 Lt UAB “M. F.“, 600 Lt UAB “A. G.“, 500 Lt UAB “B. P.“, 400 Lt UAB “M.“ bei solidariai iš R. K., M. K. ir R. E. 200 Lt UAB „M. C.“ turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jam solidariai iš R. K. bei M. K. 360,03 Lt turtinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo UAB „M. F.“ turėtos 150 Lt išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš R. K. bei iš M. K. po 75 Lt iš kiekvieno UAB „M. F.“.

12Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu panaikinta Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalis dėl M. K. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis. M. K. dėl kaltinimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

13Kita Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalis pakeista. Nuteistajam M. K. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirta:

14už sukčiavimą E. S. atžvilgiu – 25 paros arešto;

15už sukčiavimą J. P. atžvilgiu – 25 paros arešto;

16už sukčiavimą 2010 m. gegužės 13 d. I. ir R. V. atžvilgiu – 25 paros arešto;

17už sukčiavimą 2010 m. gegužės 14 d. I. ir R. V. atžvilgiu – 25 paros arešto;

18už sukčiavimą L. Č. atžvilgiu – 25 paros arešto.

19Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtos (šiuo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį pakeistos) BK 63 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje bei su kitomis Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir nuteistajam M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams dviem mėnesiams.

20Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. K. ir R. E., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

21Teisėjų kolegija

Nustatė

22M. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. K. ir R. E., neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, neteisėtai inicijavo bei atliko daugiau kaip vieną finansinę operaciją, neteisėtai panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei neteisėtai įgijo arba pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą, t. y. M. K., būdamas Alytaus pataisos namuose Alytuje, Ulonų g. 8A, kur tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, neteisėtai pats įgijo ir telefonu perdavė R. K. arba telefonu davė nurodymus neteisėtai įgyti elektroninės bankininkystės duomenis bei surasti kompiuterinę sistemą, kuria būtų galima atlikti neteisėtas elektroninės bankininkystės operacijas, R. K. ir R. E.; šie, vykdydami M. K. nurodymus, šiuos duomenis, t. y. banko išduotus atpažinimo kodus, slaptažodžius ir atpažinimo priemones – slaptažodžių korteles, jų kodus, apgaule įgijo iš teismų sprendimuose nurodytų asmenų, o R. K. ir M. K. – dar ir neteisėtai laikė prie savęs šiuos elektroninės bankininkystės duomenis. R. K., vykdydamas M. K. nurodymus dėl neteisėtų elektroninės bankininkystės finansinių operacijų atlikimo, panaudodamas teismų nuosprendžiuose nurodytų nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenis, iš surastos kompiuterinės sistemos neteisėtai bandė prisijungti arba prisijungė prie nukentėjusiųjų banko sąskaitų ir atliko neteisėtas elektroninės bankininkystės finansines operacijas – keliais atvejais sąskaitoje buvusias nukentėjusiųjų pinigų sumas pervedė į kitas sąskaitas ir pasisavino bei visais atvejais, turėdami tikslą apgaule gauti nukentėjusiųjų asmenų vardu paskolas, užsiregistravo teismų nuosprendžiuose nurodytų greitojo kredito bendrovių internetinėse svetainėse kaip paskolos gavėjas ir pasikėsino gauti arba gavo paskolas, kurias pasisavino; atliko neteisėtas pinigų pervedimo operacijas ir pervestus pinigus pasisavino, padarydami nukentėjusiesiems ir greitojo kredito bendrovėms turtinę žalą.

23Tokiu būdu M. K., veikdamas bendrininkų grupe, per laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. gegužės 26 d. per 17 kartų apgaule įgijo 10 808,67 Lt svetimo turto, kiekvieną atvejį kvalifikuojant pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, per 5 kartus apgaule įgijo 1131,03 Lt svetimo turto, kiekvieną atvejį kvalifikuojant pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį, ir per 31 kartą pasikėsino apgaule įgyti 25 300 Lt svetimo turto, kiekvieną atvejį kvalifikuojant pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

24Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir priimti M. K. išteisinamąjį nuosprendį, o šio nuosprendžio dalį dėl M. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį panaikinti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

25Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nuteisė jį pagal BK 182 straipsnio 1, 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį bei paskirdamas bausmę netinkamai aiškino ir taikė BK 41, 54, 61-64 straipsnių nuostatas. Taip pat šis teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 242 straipsnio 1 dalies) pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą (BPK 44 straipsnio 6 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis)). Kasatorius tvirtina, kad nepadarė ir negalėjo padaryti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nes tuo metu atlikinėjo bausmę; baudžiamoji byla prieš jį dirbtinai sukurta už jo duotus paaiškinimus imuniteto valdybai, dėl kurių buvo uždaryta Šilutės areštinė. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, neanalizavo byloje esančių duomenų, tik deklaratyviai juos išvardijo, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neišdėstė teismo išvadas pagrindžiančių motyvų, taip suvaržydamas įstatymų garantuotas kasatoriaus teises. Ten pat nurodoma, kad buvo pažeista BPK normose įtvirtinta pareiga bylos nagrinėjimo metu tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, t. y. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo apklausti liudytojai Ž. Ž. ir D. M., o kasatorius dėl jam inkriminuotų 229 nusikalstamų veikų buvo nuteistas remiantis vien melagingais bei nenuosekliais šių ir dar dviejų liudytojų – nuteistų toje pat baudžiamojoje byloje – R. K. ir R. E., turėjusių savanaudiškų tikslų arba siekusių išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais. Teismas nepagrįstai nevertino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. B., G. B. ir L. P. parodymų. Byloje nenustatyta, kokios priemonės buvo panaudotos darant nusikalstamas veikas ir kam jos priklausė; jokiais duomenimis nepatvirtinta, kad į telefoną „Samsung“, rastą pas Ž. Ž., nusikalstamų veikų padarymo metu buvo įdėta nuteistajam M. K. priklausanti SIM kortelė, o net jei taip ir buvo, tai savaime nereiškia, jog naudojantis šia kortele buvo padarytos nusikalstamos veikos. Nė vienas iš nukentėjusiųjų nenurodė, kad telefonu bendravo būtent su M. K. ir kad šis žadėjo suteikti paskolas. Taip pat byloje nenustatyta, kas į M. K. banko sąskaitą pervedė 150 Lt. Teismo nuosprendis yra neaiškus, surašytas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, pagrįstas prielaidomis. Teismas nesiėmė priemonių nustatyti visas esmines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas, teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

26Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad visos nusikalstamos veikos prieš A. S., J. P., I. ir R. V. bei L. Č. buvo padarytos 2010 m. gegužės mėn., o nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje, laikytina baudžiamuoju nusižengimu, kurio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra treji metai. Nuteistojo manymu, Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis buvo priimtas praleidus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą; apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė.

27Be to, kasatoriaus manymu, skundžiamu teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė neatitinka BPK nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų bei pažeidžia kaltinamojo teisę į teisingą teismą. Teismas, individualizuodamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, nevertino nuteistojo asmenybės, jo amžiaus ir kitų svarbių aplinkybių, o atsižvelgė tik į teistumą. Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 10 dalį, nes visos nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jis nuteistas, turėjo būti vertinamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas, padarytas kai reali nusikaltimų sutaptis, nes visos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę, bendrininkus siejo bendras sumanymas siekiant to paties rezultato.

28Atsiliepimu į nuteistojo M. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies.

29Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalį dėl M. K. ir R. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (5 nusikalstamos veikos), taip pat Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo dėl bausmių M. K. ir R. K. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (5 nusikalstamos veikos) pakeitimo panaikinti, bylą M. K. ir R. K. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (5 nusikalstamos veikos) nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės už šias nusikalstamas veikas (baudžiamuosius nusižengimus) senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems M. K. ir R. K. paskirtų bausmių už visas jų padarytas nusikalstamas veikas subendrinimo.

31Vadovaujantis BPK 382 straipsnio 6 punktu, pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam M. K. šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių už jo padarytas nusikalstamas veikas subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką bausmes subendrinti, jas apimant.

32Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šias bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti M. K. galutinę subendrintą penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 6 d.

33Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam R. K. šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių už jo padarytas nusikalstamas veikas subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką bausmes subendrinti, jas apimant.

34Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šias bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti R. K. subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinti su Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirti jam galutinę subendrintą trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

35Likusias teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

36Prokuroras nurodo, kad iš kasatoriaus skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, jame išdėstytų teismo išvadų, jas pagrindžiančių argumentų ir motyvų, taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus ir jo bendrininkų byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris vertintinas kaip tinkamas, pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus). Skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas priėmė atlikęs įrodymų tyrimą byloje, išsamiai išnagrinėjęs visus nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentus, ištyręs visus esminę reikšmę turinčius įrodymus, įvertinęs jų turinį tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į bylos įrodymų visetą, nuteistąjį M. K. teisinančius, taip pat jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas, kad kasatorius, bendrininkaudamas su kitais asmenimis, padarė skundžiamame apeliacinės instancijos nuosprendyje nurodytas 224 nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, įskaitant pasikėsinimus padaryti nusikalstamas veikas (pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 182 straipsnio 1 dalį). Skundžiamas nuosprendis pagrįstas įrodymų, atitinkančių BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus, visuma bei išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatų, atlikęs įrodymų tyrimą byloje dar kartą išanalizavo kasatoriaus ginčytus įrodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų šioje byloje, išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl nusprendė, jog kasatoriaus kaltę dėl 224 nusikalstamų veikų laiko įrodyta. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant kasatoriaus bylą liudytojai D. M. ir Ž. Ž. dėl objektyvių priežasčių nebuvo apklausti, tačiau jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, buvo perskaityti tiriant įrodymus pirmosios instancijos teisme.

37Prokuroras taip pat mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog kasatoriaus tyčia padaryti visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas negali būti vertinama kaip vieninga. Nuteistojo veikos tinkamai kvalifikuotos pagal skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytus baudžiamuosius įstatymus. Su teismo vertinimu dėl tęstinės veikos požymių kasatoriaus M. K. (o kartu ir jo bendrininkų R. K. ir R. E.) veiksmuose nebuvimo nėra pagrindo nesutikti. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad kasatoriaus ir kitų šioje byloje nuteistųjų tyčia daryti vis kitą nusikalstamą veiką susiformuodavo iš naujo, atlikus ankstesnį nusikaltimą ir kad jų nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, yra pagrįsta.

38Atsiliepime prokuroras taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl M. K. ir R. K. inkriminuotų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, buvo priimtas jau suėjus dvejų metų senaties terminui, netinkamai taikant BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), todėl ši nuosprendžio dalis neteisėta. Šios klaidos apeliacinės instancijos teismas neištaisė ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Dėl to teismų nuosprendžių dalys dėl kasatoriaus M. K. ir nuteistojo R. K., kuris nuosprendžio kasacine tvarka neskundė, nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, naikintinos ir ši baudžiamosios bylos dalis nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

39Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs kaltais pagal BK 182 straipsnio 3 dalį M. K. ir R. K., paskyręs kiekvienam iš jų bausmes už kiekvieną iš penkių nusikalstamų veikų, bendrindamas šiems nuteistiesiems paskirtas bausmes už visas nusikalstamas veikas, nesubendrino pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už sukčiavimą 2010 m. gegužės 13 d I. ir R. V. atžvilgiu, sukčiavimą 2010 m. gegužės 14 d. I. ir R. V. atžvilgiu ir už sukčiavimą L. Č. atžvilgiu abiem nuteistiesiems paskirtų bausmių (arešto). Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos, vertintinos kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio 1 dalis) taikymas ir esminis BPK pažeidimas, susijęs su netinkamu apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nepastebėjo ir skundžiamame nuosprendyje jos nenurodė. Šie pažeidimai vertintini kaip formalus pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 3 punktas), tačiau, atsižvelgiant į aukščiau šiame atsiliepime nurodytus argumentus dėl M. K. ir R. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį neteisėtumo, šis netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir su tuo susijęs BPK pažeidimas vertintini kaip formalūs ir neturintys jokios reikšmės abiejų nuteistųjų teisinei padėčiai (jos pablogėjimui) šioje byloje. Bylos abiem nuteistiesiems nutraukimas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį neturės įtakos galutinei subendrintai bausmei už kitas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl kurių jie buvo nuteisti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių dalys dėl minėtiesiems nuteistiesiems paskirtų subendrintų bausmių gali būti pakeistos kasacinėje instancijoje (BPK 382 straipsnio 6 punktas).

40Nuteistojo M. K. kasacinis skundas atmestinas.

41Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų laikymosi

42Kasatorius nuteistasis M. K. teigia, kad teismai jį pripažino kaltu nesant nė vieno įrodymo, remdamiesi vien neapklaustų teisiamajame posėdyje liudytojų D. M. ir Ž. Ž. bei kitų nuteistųjų R. K. ir R. E. parodymais, kurie vertintini kritiškai. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad inkriminuojamu laikotarpiu jis atlikinėjo bausmę pataisos namuose ir neturėjo fizinės galimybės daryti nusikalstamų veikų, byloje nenustatyta, kad nusikalstamos veikos priemonė telefono aparatas priklausė būtent jam. Pasak kasatoriaus, taip buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

43Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Taigi kasatoriaus nuoroda į būtinumą kitaip vertinti byloje apklaustų asmenų parodymus nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu bei baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.

44Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymai yra tinkama įrodinėjimo priemonė, todėl, priešingai negu deklaratyviai teigia kasatorius, pati savaime aplinkybė, kad liudytojai Ž. Ž. ir D. M. pataisos namuose buvo įkurdinti vienoje gyvenamojoje sekcijoje su kasatoriumi, o kiti nuteistieji R. K. ir R. E. buvo jo bendrininkai, nerodo jų suinteresuotumo apkalbėti nuteistąjį. Teismai, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis, šių asmenų parodymus lygino tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis (nukentėjusiųjų parodymais, rašytiniais duomenimis apie telefoninį bendravimą, pinigų pervedimus į nuteistojo M. K. sąskaitą ir kt.), kurie, kaip visetas, leido teismams padaryti nuosprendžiuose išdėstytas išvadas.

45Liudytojai Ž. Ž. ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo. Nepavykus jų iškvieti į teismą ir apklausti teisiamajame posėdyje, teismas, kaip tai numatyta BPK 276 straipsnio 1 dalyje, perskaitė tuos parodymus ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį. Tuo BPK 242 straipsnio ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme bei nuosprendžio pagrindimo nebuvo pažeistos. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui gali būti vertinami tiesiogiai kaip įrodymai, o parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui tėra byloje esančių įrodymų patikrinimo priemonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-27/2014 ir kt.).

46Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, jame neaptarti ir neįvertinti apeliacinės instancijos teismo apklaustų liudytojų A. B., G. B., L. P., su kuriais kasatorius kartu atlikinėjo bausmę, parodymai. Šie teiginiai neatitinka BPK nuostatų ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio.

47Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo M. K. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo M. K. dėl kaltinimo pagal šį straipsnį išteisino. Kita nuosprendžio dalis pakeista, bausmės dėl penkių baudžiamųjų nusižengimų pagal BK 182 straipsnio 3 dalį sumažintos iki 25 parų arešto, nes pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs arešto trukmę, viršijančią šios bausmės už baudžiamąjį nusižengimą maksimalų dydį, ir iš naujo subendrino bausmes, nustatydamas kiek švelnesnę negu buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas galutinę subendrintą bausmę. Kita nuosprendžio dalis nuteistajam M. K. nepakeista.

48Pagal BPK 330 straipsnį kelių skirtingų apeliacinio teismo sprendimų atveju visi sprendimai nurodomi viename nuosprendyje. Šiuo atveju taip ir padaryta, nuosprendžio daliai dėl išteisinimo taikomi BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kurie atitinka BPK 305 straipsnio 3 dalies, o ne 1 dalies reikalavimus, kaip teigia kasatorius. Be to, kasatorius jo išteisinimo neskundžia, jis skundžia apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria nepatenkintas jo skundas išteisinti jį dėl visų kaltinimų. Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teisingai įformintas kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies pakeitimas, likusią nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą (BPK 331 straipsnio 4 dalis). Sprendimas likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą reiškia tai, kad apeliacinis skundas dėl šios nuosprendžio dalies yra atmestas, o tai suponuoja teismo pareigą aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodyti motyvus, kodėl atitinkami skundo argumentai atmetami, o nekeičiama nuosprendžio dalis pripažįstama teisinga (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Priešingai negu teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstytos šio teismo apklaustų liudytojų parodymų santraukos, pateiktas jų vertinimas, jie palyginti su kitais duomenimis ir argumentuotai nuspręsta juos atmesti. Taip pat pasisakyta dėl visų kitų nuteistojo M. K. apeliacinio skundo esminių argumentų. Tiek pagal turinį, tiek pagal formą apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka įstatymo reikalavimus.

49Dėl tęstinės nusikalstamos veikos atribojimo nuo realiosios sukčiavimo veikų sutapties

50BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Kadangi BK tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo nėra, didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje.

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007;

522K-322/2008). Pabrėžtina ir tai, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010).

53Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti (sukčiavimo atveju apgaule įgyti) apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006) (Teismų praktika Nr. 26, p. 239).

54Nagrinėjamoje byloje teismai yra nustatę kitokias faktines aplinkybes. Nuteistieji apgaule išgaudavo nukentėjusių asmenų internetinės bankininkystės duomenis (atpažinimo kodus, slaptažodžius, kodų korteles), kuriais naudodamiesi atskirais atvejais pervesdavo sąskaitoje buvusias pinigų sumas į kitas sąskaitas ir nukentėjusiųjų vardu kreipdavosi į greitųjų kreditų bendroves dėl paskolų, kurias užvaldydavo analogišku būdu, o atsisakius suteikti paskolą – pasikėsindavo užvaldyti. Taip buvo padaryta žala daugeliui fizinių ir juridinių asmenų. Nuteistieji neturėjo sumanymo apgaule įgyti apibrėžto dydžio pinigų sumą, o tęsė savo veiklą tiek, kiek leido aplinkybės. Atsižvelgiant į kasatoriaus ir kitų nuteistųjų veiksmų tapatumą ir glaustumą, galima konstatuoti išankstinę jų tyčią padaryti daugelį nusikalstamų veikų, o ne tęstinę veiką. Skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teisėjų kolegija byloje nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 63 straipsnio 10 dalies – taikymo atvejo. Kolegijos vertinimu, nuteistojo M. K. įvykdytos veikos pagrįstai pripažintos padarytos pakartotinai ir sudarančios realią nusikalstamų veikų sutaptį.

55Pažymėtina, kad tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju visos atskiros veikos neturi savarankiško nusikaltimo požymių ir laikomos vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis – epizodais. Pripažinus tęstinę nusikalstamą veiką, atskirais epizodais apgaule įgyto turto vertė sudedama. Taigi kelias realią nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias veikas pripažinus viena tęstine nusikalstama veika, kaltininkas atsakys tik už vieną nusikaltimą, bet veika bus kvalifikuojama pagal tą BK specialiosios dalies straipsnio dalį, kuri numato atsakomybę už visą apgaule įgyto turto vertę. Nagrinėjamoje byloje kasatorius nuteistas už 17 veikų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kurių metu apgaule įgijo 10 808,67 Lt, už 5 veikas pagal 182 straipsnio 3 dalį, kurių metu apgaule įgijo 1131,03 Lt, ir už 31 veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, kurių metu pasikėsino apgaule įgyti 25 300 Lt. Iš viso nusikalstamos veikos dalyką sudaro 37 239,70 Lt, o tai viršija 250 MGL dydžio sumą ir atitinka didelės vertės turto požymį (BK 190 straipsnis). Tais atvejais, kai kaltininkas kėsinosi apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, tačiau realiai jam pavyko įgyti mažesnės vertės turtą, visa jo veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Taigi, nors vienas iš nuteistojo M. K. kasacinio skundo teiginių susijęs su jo vertinimu padarytais pažeidimais skiriant jam bausmę, tačiau kartu pateikiami tokie motyvai, kuriuos pripažinus pagrįstais, jo teisinė padėtis galėtų pasunkėti, nes, kaip minėta, veika būtų kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, numatančiai ilgesnį teistumo terminą, kurios sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų (BK 11 straipsnio 5 dalis, 97 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad kasatoriaus argumentai dėl tęstinės nusikalstamos veikos nedera ir su jo teiginiais dėl senaties taikymo už baudžiamuosius nusižengimus, kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, nes esant tęstinei veikai senatis skaičiuojama nuo visos veikos, o ne jos sudėtinių dalių padarymo laiko.

56Dėl BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 dalies taikymo

57Kasatorius, kurio poziciją atsiliepime į kasacinį skundą palaiko prokuroras, teigia, kad nuosprendis dėl jo nuteisimo už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 182 straipsnio 3 dalyje, priimtas pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Toks teiginys prieštarauja bylos duomenims apie kitais įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatytas nuteistojo M. K. nusikalstamas veikas.

58Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą, praėjus šios dalies pirmajame punkte numatytiems terminams, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis su sąlyga, jeigu per tą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmeniui, iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padarius naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

59Nagrinėjamoje byloje M. K. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2010 m. balandžio 12 d.–gegužės 26 d. laikotarpiu, tačiau pagal bylos duomenis įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais jis yra nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas vėliau, kurios nutraukė senaties eigą. 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu jis nuteistas už analogiškas kaip ir nagrinėjamoje byloje nusikalstamas veikas, padarytas 2010 m. rugsėjo 27 d.–spalio 4 d., 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už nusikaltimą, padarytą 2010 m. spalio 27 d., 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu – už analogiškas kaip ir nagrinėjamoje byloje nusikalstamas veikas, padarytas 2010 m. lapkričio 3 d., 2012 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį už nusikaltimą, padarytą 2011 m. gruodžio 15-16 dienomis. Visos šios nusikalstamos veikos nutraukė prieš tai padarytų nusikalstamų veikų, tarp kurių yra šioje byloje nustatytos veikos, senaties eigą. Būtent nuo paskutinės dienos, t. y. 2011 m. gruodžio 16 d., turi būti skaičiuojama senaties eiga už ginčijamus baudžiamuosius nusižengimus. Taigi pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio priėmimo metu nebuvo suėję nuteistojo M. K. baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, todėl šis teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl jo padarytų baudžiamųjų nusižengimų, o apeliacinės instancijos teismas – palikdamas nepakeistą šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, nepadarė teisės taikymo klaidos.

60Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų

61Nagrinėjamoje byloje kasatorius nuteistas už daugelį sukčiavimų, priskirtų nesunkių nusikaltimų kategorijai, penkis sukčiavimus, priskirtus baudžiamųjų nusižengimų nusikalstamoms veikoms, ir neteisėtą disponavimą elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šias nusikalstamas veikas jis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už pirmesnius nusikaltimus. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas jis yra recidyvistas. BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė galėtų būti paskirta tik teismui nustačius tokio kaltinamojo atsakomybę švelninančias, jo asmenybę teigiamai apibūdinančias ar kitokias įgyvendinant BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas nustatytas aplinkybes, kuriomis galima būtų pagrįsti tokios bausmės paskyrimą. Jokių panašių aplinkybių teismai nenustatė. Priešingai, teismai nustatė, kad jis buvo nusikalstamų veikų iniciatorius, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – bendrininkų grupę, neigiamai jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Nuteistasis kasaciniame skunde apeliuoja į savo amžių (šiuo metu jam 35 metai), kuris neduoda pagrindo teigti, kad jo asmenybė dar nesusiformavusi. Bylos duomenys apie jo nusikalstamas veikas nuo pat to laiko, kai jis pasiekė amžių, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, leidžia spręsti, kad jo antivisuomeninės nuostatos nekinta.

62Kolegija konstatuoja, kad skiriant bausmę nuteistajam M. K. įstatymo nuostatos dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų įgyvendintos tinkamai.

63Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

64Atmesti nuteistojo M. K. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu M. K.... 4. 181 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės... 5. 182 straipsnio 1 dalį už 17 nusikalstamų veikų – atitinkamai už... 6. 182 straipsnio 3 dalį už 5 nusikalstamas veikas – atitinkamai už... 7. 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už 31 nusikalstamą veiką –... 8. 214 straipsnio 1 dalį už 82 nusikalstamas veikas – atitinkamai už... 9. 215 straipsnio 1 dalį už 93 nusikalstamas veikas – atitinkamai už... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1, 4... 11. Šiuo nuosprendžiu patenkinti nukentėjusiųjų G. N., R. V., L. Č., K. V.,... 12. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 13. Kita Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio... 14. už sukčiavimą E. S. atžvilgiu – 25 paros arešto;... 15. už sukčiavimą J. P. atžvilgiu – 25 paros arešto;... 16. už sukčiavimą 2010 m. gegužės 13 d. I. ir R. V. atžvilgiu – 25 paros... 17. už sukčiavimą 2010 m. gegužės 14 d. I. ir R. V. atžvilgiu – 25 paros... 18. už sukčiavimą L. Č. atžvilgiu – 25 paros arešto.... 19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Šilutės rajono apylinkės teismo... 20. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. K. ir R. E., tačiau ši... 21. Teisėjų kolegija... 22. M. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. K. ir R. E.,... 23. Tokiu būdu M. K., veikdamas bendrininkų grupe, per laikotarpį nuo 2010 m.... 24. Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 25. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinamai pritaikė... 26. Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad visos nusikalstamos veikos prieš A.... 27. Be to, kasatoriaus manymu, skundžiamu teismo nuosprendžiu jam paskirta... 28. Atsiliepimu į nuteistojo M. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 29. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalį... 30. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 31. Vadovaujantis BPK 382 straipsnio 6 punktu, pakeisti Šilutės rajono apylinkės... 32. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šias bausmes subendrinti, jas iš... 33. Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio... 34. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šias bausmes subendrinti, iš... 35. Likusias teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.... 36. Prokuroras nurodo, kad iš kasatoriaus skundžiamo apeliacinės instancijos... 37. Prokuroras taip pat mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė... 38. Atsiliepime prokuroras taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo... 39. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs kaltais... 40. Nuteistojo M. K. kasacinis skundas atmestinas.... 41. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio,... 42. Kasatorius nuteistasis M. K. teigia, kad teismai jį pripažino kaltu nesant... 43. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 44. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka... 45. Liudytojai Ž. Ž. ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti... 46. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka... 47. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo M. K. apeliacinį skundą patenkino... 48. Pagal BPK 330 straipsnį kelių skirtingų apeliacinio teismo sprendimų atveju... 49. Dėl tęstinės nusikalstamos veikos atribojimo nuo realiosios sukčiavimo... 50. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia... 52. 2K-322/2008). Pabrėžtina ir tai, kad veikos pripažinimas arba... 53. Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama... 54. Nagrinėjamoje byloje teismai yra nustatę kitokias faktines aplinkybes.... 55. Pažymėtina, kad tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju visos... 56. Dėl BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 dalies taikymo... 57. Kasatorius, kurio poziciją atsiliepime į kasacinį skundą palaiko... 58. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą, praėjus šios dalies pirmajame... 59. Nagrinėjamoje byloje M. K. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2010... 60. Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų... 61. Nagrinėjamoje byloje kasatorius nuteistas už daugelį sukčiavimų,... 62. Kolegija konstatuoja, kad skiriant bausmę nuteistajam M. K. įstatymo... 63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 64. Atmesti nuteistojo M. K. kasacinį skundą....