Byla 3K-3-50-695/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės vaistinė „Melisanus“ ieškinį atsakovėms V. Š. ir R. J. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių uždarosios akcinės bendrovės vadovų atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.
  1. Ieškovė BUAB vaistinė „Melisanus“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovių V. Š. ir R. J. 75 175,99 Lt (21 772,47 Eur) negrąžintų lėšų. Ji nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB vaistinei „Melisanus“ bei įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Nuo 2011 m. spalio 18 d. direktorę R. J. dėl ligos pavadavo vyr. buhalterė V. Š. ; ji 2012 m. sausio 24 d. dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktu perdavė BUAB vaistinės „Melisanus“ bankroto administratorei dokumentus ir turtą – 18 Lt (5,21 Eur), t. y. pinigus, esančius kasoje. Bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose lėšų nebuvo. Patikrinus bankrutuojančios UAB vaistinės „Melisanus“ finansinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad, 2011 m. gruodžio 31 d. dienos duomenimis, bankrutuojančios įmonės kasoje turėjo būti 75 193,99 Lt (21 772,47 Eur). Šis turtas nebuvo įvertintas balanse, sudarytame nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir nebuvo perduotas administratorei. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės R. J. pavadavimo pradžios laikotarpiu nebuvo atlikta dokumentinė ir faktinė inventorizacija, neatliktas turto vertinimas, todėl negalima nustatyti, koks turtas buvo perduotas kitai atsakovei, ieškovė pirmiau nurodytą sumą prašė priteisti iš atsakovių solidariai.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad atsakovės R. J. ir V. Š. , būdamos bendrovės vadovėmis, t. y. materialiai atsakingais asmenimis, netinkamai atliko pareigas. Susirgus atsakovei R. J. , nebuvo atlikta įmonės turto apskaita ir inventorizacija, tapo neaišku ir negalima pagal esamus dokumentus tiksliai nustatyti, koks buvo perduotas turtas, kuriuo iš atsakovių vadovavimo laikotarpiu bendrovės turtas buvo prarastas, pasisavintas ar iššvaistytas, todėl bendrovei padaryta žala atlygintina solidariai.
  1. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą, jį patenkino ir 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. J. solidariai su atsakove V. Š. 75 175,99 Lt (21 772,47 Eur) priteistas žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei R. J. atmesti, o reikalaujamą sumą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti tik iš atsakovės V. Š. .
  1. Teismas nurodė, kad buhalterinių dokumentų patikrinimas buvo atliktas būtent dėl to laikotarpio, kada R. J. buvo nedarbinga, ir būtent šiuo laikotarpiu nustatyta, koks turėjo būti bendrovės kasos likutis nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjimo dieną, todėl nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę. Kadangi V. Š. buvo vyr. buhalterė, tvarkė visą buhalterinę apskaitą, tai prieš pradėdama laikinai eiti direktoriaus pareigas, privalėjo žinoti, kiek pinigų turi įmonė. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės V. Š. parašas 2011 m. spalio 31 d. kasos knygoje ir 2011 m. spalio 31 d. balanse, todėl ji laikytina atsakinga.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovė V. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl V. Š. atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo sprendimas prieštarauja bendrajam principui, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kad tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis”, UAB „Telšių šilumos tinklai”, bylos Nr. 3K-7-345/2007).
    2. Kauno apylinkės teismas nustatė, kad tuo metu, kai įmonei vadovavo V. Š. , buvo neišsaugota ir įmonės administratorei neperduota 11 807,21 Lt (3419,60 Eur), tai reiškia, kad dėl jos veiksmų (veikimo, neveikimo) įmonei buvo padaryta tokio dydžio žala. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad kita kasos knygoje nurodyta lėšų dalis (63 368,78 Lt (18 352,86 Eur) buvo neišsaugota, kai įmonei vadovavo R. J. , todėl būtent ji yra atsakinga dėl šios žalos.
    3. Kauno apygardos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp R. J. veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos įmonei. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įmonės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. ADB „Snoro garantas”, AB bankas „Snoras”, bylos Nr. 3K-3-880/2002; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-7-444/2009). R. J. , vykdydama savo pareigas, pažeidė Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą bei Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, todėl negalima sutikti, kad atsakomybė už inventorizavimo aprašo sudarymą tenka tik V. Š. kaip laikinajai įmonės vadovei, nes šiuos veiksmus turėjo atlikti R. J. prieš nedarbingumo laikotarpį.
    4. Pirmiau nurodyto nutarimo 23 punkte yra nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai supažindinti jį su nurodytomis taisyklėmis ir sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuri pagal 25 punktą taip pat turi būti sudaroma su laikinai einančiu kasininko pareigas darbuotoju. Nagrinėjamu atveju su V. Š. nebuvo sudaryta nei darbo, nei visiškos materialinės atsakomybės sutartis dėl kasininko pareigų R. J. ligos metu. Kauno apygardos teismas nustatė, kad R. J. savo ligos metu dirbo kasininke, taigi, ji, būdama įmonės vadove, tiek prieš paskirdama ją pavaduojantį asmenį, tiek po ligos nesilaikė įmonės vadovui taikomų aukštesnių veiklos ir atsakomybės standartų. R. J. priimdama įmonei svarbius sprendimus dėl apskaitos dokumentų išsaugojimo, kasininko pareigų perdavimo bei tinkamo asmens paskyrimo į laikinojo vadovo pareigas turėjo vadovautis įstatymais ir pamatiniais protingumo bei sąžiningumo principais. Vien šių pareigų nevykdymas yra pakankamas pagrindas nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų R. J. veiksmų ir įmonės patirtų nuostolių.
    5. Kauno apylinkės teismas nustatė, kad 2012 m. sausio 10 d. V. Š. elektroninio ryšio priemonėmis prašė R. J. atvykti į darbą ir perduoti kasą administratorei, nes su V. Š. nebuvo sudaryta darbo sutartis eiti kasininko pareigas. Tačiau R. J. liepė perimti kasą V. Š. kaip laikinajai vadovei. Toks susirašinėjimas įrodo, kad kasos pinigai nebuvo V. Š. perduoti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė tik į R. J. paaiškinimą, kad jokios pretenzijos dėl pinigų perdavimo nebuvo reiškiamos, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsakinga yra tik V. Š. .
  1. Atsakovė R. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovės buvo ne tik bendrovės akcininkės, bet ir direktorės skirtingais laikotarpiais, t. y. asmenys, atsakingi už bendrovės turto apskaitymą ir išsaugojimą. Kiekviena iš jų turėjo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą. Kauno apygardos teismas, iškeldamas bankroto bylą, V. Š. kaip laikinąją direktorę įpareigojo pateikti teismui bendrovės balansą. 2011 m. lapkričio 10 d. UAB vaistinės „Melisanus“ turto balansas buvo sudarytas remiantis 2011 m. spalio 31 d. duomenimis, iš kurių galima objektyviai nustatyti bendrovės faktinio turto dydį vadovų pasikeitimo momentu. Dėl šios priežasties Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad, pavedant direktoriaus pareigas laikinai eiti įmonės vyr. buhalterei, kuri tvarkė visą buhalterinę apskaitą ir privalėjo žinoti, kiek pinigų įmonė turėjo, yra pagrindas teigti, jog turtas faktiškai buvo perduotas. Žala įmonei kilo dėl V. Š. nesugebėjimo išsaugoti bendrovės turto.
    2. Kasatorė nurodo, kad skirtingais laikotarpiais įmonei vadovaujant skirtingiems vadovams, kiekvieno jų atsakomybė bei jų veiksmais padaryta žala turi būti atribota ir individualizuota (t. y. ji turi būti dalinė). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atliktas būtent to laikotarpio, kai R. J. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, buhalterinių dokumentų patikrinimas, todėl jos veiksmai nėra žalos priežastis. Dėl šios priežasties įmonės patirta žala negali būti laikoma padaryta bendrais atsakovių veiksmais.
    3. Teismui konstatavus neteisėtus atsakovų veiksmus, kurių kiekvienas galėjo būti savarankiška žalos atsiradimo priežastis, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas, o atsakovams tenka įrodinėjimo pareiga paneigti šią prezumpciją, tačiau ši taisyklė galioja tik alternatyvių priežasčių atveju, t. y. tik tada, kai negalima nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis.
    4. Kasatorės argumentai dėl įrodymų vertinimo nepagrįsti, nes atsakovių susirašinėjimas patvirtina tik tai, kad iki bankroto iškėlimo dienos (2011 m. gruodžio 23 d.) V. Š. jokių pretenzijų R. J. nekėlė.
  1. Ieškovas (teisių perėmėjas) S. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo atžvilgiu netaikyti jokių teisinių padarinių, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, o dėl pateikto kasacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl civilinės atsakomybės solidarumo

  1. Deliktinės civilinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje aktuali solidarioji atsakomybė žalos atlyginimo kontekste, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šio solidariosios atsakomybės prezumpcijos atvejo.
  1. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. , bylos Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-205/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme ir toks bendrininkavimas gali būti skirstomas į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, apie vienas kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju, priešingai nei nemažos dalies subjektyviojo bendrininkavimo atvejų, konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014).
  1. Taigi, vadovaujantis šiais išaiškinimais, CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidarioji, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai bendru tikslu nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia žalą, t. y. objektyviojo bendrininkavimo atveju. Tai reiškia, kad asmenys laikomi padariusiais žalos bendrais veiksmais (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) ir preziumuojama solidarioji skolininkų prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) ir tais atvejais, kai bendra žala atsiranda dėl savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, kurie sukėlė bendrą žalą (objektyviojo bendrininkavimo). Kai įmonei, kuri yra faktiškai nemoki, skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, o žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nuotekų priežiūra“ v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2014). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečių asmenų veiksmams.
  1. Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovės turi pareigą paneigti CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir įrodyti, jog žala nėra bendra. Jei bet kuri iš atsakovių įrodytų, kad jos veiksmai lemia tik dalį žalos arba nėra susiję su žalos atsiradimu, atsakomybė būtų dalinė arba visai netaikoma.
  1. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuluoja teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: deliktinės civilinės atsakomybės atveju esant skolininkų daugetui ir nustatant veiksmų bendrumą pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis, preziumuojama, kad keli žalą padarę asmenys turi solidariąją žalos atlyginimo prievolę, t. y. įrodinėjant šios prievolės pobūdį iš anksto laikomasi nuostatos, kad žala padaryta bendrais veiksmais ir dėl to žalos atlyginimo prievolė yra solidari. Skolininkas gali solidarumo prezumpciją (kad žala padaryta skolininkų bendrais veiksmais) paneigti vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įrodydamas, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jis atsakingas, rezultatas. Priešingu atveju, nepaneigus prezumpcijos, yra laikoma, kad žala padaryta bendrais skolininkų daugeto veiksmais ir taikoma solidarioji civilinė atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį.
  1. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, keičiantis bendrovės vadovėms, susirgus atsakovei R. J. , nebuvo atlikta įmonės turto apskaita ir inventorizacija, neaišku ir negalima pagal esamus dokumentus tiksliai nustatyti, koks buvo perduotas turtas, kuriuo iš atsakovių vadovavimo laikotarpiu bendrovės turtas buvo prarastas, pasisavintas ar iššvaistytas, taip padarant žalos bendrovei. Tai reiškia, kad atsakovės nepaneigė bendros savo veiksmų įtakos žalos atsiradimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju yra aktualu tai, kad abi atsakovės buvo įmonės akcininkės, o R. J. ėjo įmonės vadovo ir kasininko pareigas, jas 2011 m. spalio 18 d. perdavė vyr. buhalterei V. Š. . Taigi, atsakovės buvo ne tik bendrovės akcininkės, bet ir direktorės, t. y. asmenys, atsakingi už bendrovės turto apskaitymą ir išsaugojimą.
  1. Buhalterinės apskaitos įstatymo (redakcija, galiojusi 2011 m. spalio 18 d.) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus (21 straipsnio 1 dalis). Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi 2011 m. spalio 18 d.) 18 punkte nustatyta, kad ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai kasininkui yra privalomi. Šių taisyklių 26 punkte nustatyta, kad jeigu kasininkas neatvyksta į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių arba su juo nutraukiama darbo sutartis, jam patikėtus pinigus perskaičiuoja ūkio subjekto vadovo paskirta inventorizacijos komisija dalyvaujant kitam ūkio subjekto vadovo įsakymu paskirtam kasininkui. Surašomas pinigų inventorizavimo aprašas, kurį pasirašo minėtieji asmenys.
  1. Taigi, nagrinėjamoje byloje R. J. kaip įmonės kasininkei buvo privalomi V. Š. kaip įmonės vyr. buhalterės nurodymai, tačiau R. J. kaip įmonės vadovei teko pareiga tinkamai organizuoti naujo kasininko paskyrimą ir pinigų perskaičiavimą, kai šių pareigų ji negalėjo eiti dėl ligos. Kadangi R. J. ligos laikotarpiu V. Š. buvo perduotos ne tik kasininko, bet ir vadovo pareigos, abi atsakovės buvo asmenys, atsakingi už bendrovės turto apskaitymą ir išsaugojimą. Viena, būdama vadove ir kasininke, turėjo atlikti visas procedūras, reikalingas kasininko pareigoms perduoti, kita, perimdama kasininko ir vadovo pareigas, turėjo kontroliuoti, ar šių reikalavimų yra laikomasi. Kitaip tariant, už kasos (kasininkui patikėtų pinigų) perdavimą V. Š. R. J. buvo atsakinga iki to momento, kol ji ėjo įmonės vadovo pareigas, paskui ši pareiga teko vadove tapusiai V. Š. Nė viena iš atsakovių šios pareigos neįvykdė, taip pažeisdamos tiek Buhalterinės apskaitos įstatymo, tiek Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas.
  1. Solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis žalą padariusiųjų asmenų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis) ir visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Minvesta“ v. L. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429-313/2015). Toks išaiškinimas yra itin aktualus, kai sprendžiama dėl žalos, padarytos bankrutuojančios įmonės kreditoriams: jų interesų apsaugą labiau užtikrina solidarioji atsakovų atsakomybė.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės atsakomybės pagrindas yra neteisėti veiksmai. Jeigu juridinio asmens vadovas įstatyme nustatytas jam pareigas perduoda kitam valdymo organui ar asmeniui be teisinio pagrindo ar nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, jis neatleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą bendrovei, kuri atsirado dėl šių pareigų pažeidimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad abi atsakovės netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su turto apskaita, tvarkymu ir išsaugojimu, vadinasi, žala galėjo atsirasti tiek dėl vienos, tiek dėl kitos atsakovės veiksmų. Tokios aplinkybės patvirtina už žalą atsakingų asmenų veiksmų bendrumą pagal CK 6.279 straipsnio 1, 4 dalis ir jų priežastinį ryšį su žala. Nagrinėjamoje byloje dėl netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienai iš atsakovių, todėl lieka bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Minvesta“ v. L. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429-313/2015)
  1. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje atsakovės nepaneigė solidariosios civilinės atsakomybės prezumpcijos, o solidariosios civilinės atsakomybės taikymas atitinka geresnę bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugą. Šis sprendimas dėl solidariosios atsakovių atsakomybės kreditoriams nagrinėjamoje byloje neužkerta kelio atsakovėms pagal jų turimus įrodymus geruoju ar kitame procese nusistatyti konkrečias savo atsakomybės dalis.
  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 bei 4 dalių nuostatas, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi kasacinio teismo sprendimu paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, laikytina, kad atsakovės R. J. apeliacinis skundas turėjo būti atmestas. Taigi, šioje instancijoje jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovė BUAB vaistinė „Melisanus“ turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinio skundo surašymą priteisti neprašė.
  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 13,56 Eur tokių išlaidų. Atmetus kasacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovių po lygiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. Š. kasaciniame teisme buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (100 proc.), tai iš šio asmens bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą.

15Priteisti iš atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,78 Eur (šešis Eur 78 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimą į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

16Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai