Byla AN2-347-891/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo, kuriuo S. R. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalyje ir 508 straipsnyje, už kuriuos remiantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi buvo paskirta galutinė subendrinta 150 € bauda

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo, kuriuo S. R. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalyje ir 508 straipsnyje, už kuriuos remiantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi buvo paskirta galutinė subendrinta 150 € bauda,

Nustatė

2I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

31.

4S. R. nubaustas už tai, kad 2019 m. balandžio 6 d., apie 9.30 val., viešoje vietoje, L. Giros g. 104, Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,30 promilių girtumas), girdint policijos pareigūnams bei kitiems asmenims, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip pažeisdamas viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje, kadangi veika padaryta pakartotinai. Įspėtas nevartoti necenzūrinių žodžių, įžeidinėjo policijos pareigūnus, taip padarydamas ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.

5II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

62.

7Apeliaciniu skundu S. R. iš esmės prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde pažymima, jog apeliantas įvykio metu buvo vienas, o ne viešoje vietoje, todėl negalėjo būti nubaustas už ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą. Be to, apeliantas teigia, kad policijos pareigūnų E. S. ir S. Ž. necenzūriniais žodžiais neįžeidinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas jį nepagrįstai nubaudė ir dėl ANK 508 straipsnyje numatytos veikos padarymo. Siekdamas įrodyti skunde minimas aplinkybes, apeliantas prašo teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnus E. S. ir S. Ž..

83.

9Skundu taip pat prašoma atleisti iš pareigų teisėją P. B., kuris, apelianto teigimu, grasino jam skirti maksimalią baudą, o paskyręs 150 € baudą viršijo savo įgaliojimus.

104.

11Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

12III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13S. R. apeliacinis skundas atmestinas

145.

15Nagrinėdamas bylą Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog S. R. viešoje vietoje, aplinkinių žmonių akivaizdoje, vartojo necenzūrinius žodžius ir tokiais veiksmais trikdė viešąją tvarką. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, apeliantas veikos padarymo metu buvo ne vienas, o viešoje vietoje – lauke prie daugiabučio laiptinės, aplink buvo ne tik pareigūnai, tačiau ir pašalinių asmenų, kurie galėjo girdėti necenzūrinius žodžius. Šią aplinkybę visiškai įrodo byloje esantys ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ištirti vienas kitam neprieštaraujantys įrodymai – administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANR-P-28633-2019 (b. l. 2), policijos pareigūnų E. S. ir S. Ž. tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 4), liudytojos S. Ž. bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai (b. l. 24, 25). Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl išvardinti įrodymai turėtų būti laikomi nepatikimais. Deklaratyvus S. R. teiginys, jog policininkai visada meluoja, negali būti laikomas pagrįstu argumentu netikėti policijos pareigūnų parodymais. Priešingai, paties nubaustojo parodymai jį apklausiant teisme nebuvo nuoseklūs ir todėl laikytini nepatikimais: kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pirmame teismo posėdyje S. R. teigė, jog pareigūnai nepagrįstai jį apkaltino keikusis viešoje vietoje, nes jis, pasak paties S. R., keikėsi tik būdamas bute, o kitame teismo posėdyje S. R. jau aiškino, kad pareigūnus pasitiko lauke prie laiptinės. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo kviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytojus policijos pareigūnus E. S. ir S. Ž., kadangi apelianto kaltės įrodytumas ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos atžvilgiu yra nekeliantis pagrįstų abejonių.

166.

17Nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog S. R. yra kaltas dėl ANK 508 straipsnyje numatytos veikos padarymo. Veikos padarymo faktą neabejotinai patvirtina jau minėti byloje esantys ir abejonių nekeliantys įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANR-P-28633-2019, policijos pareigūnų E. S. ir S. Ž. tarnybiniai pranešimai, liudytojos S. Ž. parodymai), kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad S. R. policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo tiek ir prie L. Giros g. 104 namo laiptinės, tiek ir Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate. Tuo tarpu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paties apelianto pozicija dėl šios veikos padarymo buvo itin nenuosekli. Pirmajame teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. balandžio 30 d., S. R. teigė, kad „jokių keiksmažodžių nebuvo“ (b. l. 15), o trečiajame teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. gegužės 17 d., jau teigė, jog „necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti ne ant pareigūnų, o ant sugyventinės“ (b. l. 25). Galiausiai, trečiajame teismo posėdyje apeliantas vėl pradėjo neigti sakęs necenzūrinius žodžius („keikiausi mintyse ant draugės“ (b. l. 25)), todėl tai rodo apelianto parodymų nepatikimumą. Taigi įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą matyti, jog pirmosios instancijos teismas S. R. pagrįstai nubaudė ir dėl veikos, numatytos ANK 508 straipsnyje, padarymo.

187.

19Teismas nemato pagrindo vertinti apelianto prašymo atleisti bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusį teisėją bei atsakyti į skundo teiginį, esą teisėjas, skirdamas 150 € baudą, viršijo įgaliojimus. Kaip pažymima tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (žr., pvz., Van de Hurk prieš Nyderlandus (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, peticijos Nr. 16034/90), Helle prieš Suomiją (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas, peticijos Nr. 20772/92)), tiek kasacinėje praktikoje (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, Nr. 2K-126-507/2016), nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant.

208.

21Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti nepakeistas

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą ir S. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai