Byla 2A-26-56/2010

1

2Vilnius

3Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

4kolegijos pirmininko

5Petro Jaržemskio,

6teisėjų

7Rasos Gudžiūnienės

8Dalios Višinskienės

9sekretoriaujant

10Gražinai Bitvinskienei

11dalyvaujant ieškovei

12A. R.

13atsakovo atstovei

14G. V.

15teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB ,,Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 dienos sprendimo, kuriuo patenkintas A. R. ieškinys atsakovui AB ,,Naujamiesčio būstas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei darbo užmokesčio ir kompensacijos priteisimo.

16Kolegija išnagrinėjusi bylą

Nustatė

17I.Ginčo esmė

18Ieškovė A. R. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti 2003-03-24 darbo sutarties Nr. 1510, sudarytos tarp atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ir ieškovės A. R. nutraukimą 2008-01-29 Įsakymo Nr. P1-63-(3.1) pagrindu neteisėtu; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2008-05-13 iki 2008-10-01 – 13 500 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išeitinę išmoką trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 9 000 Lt.

19Nurodė, kad ieškovės 2008-01-25 pasirašytas prašymas atleisti iš darbo, sumokant trijų atlyginimų kompensaciją, negali būti laikomas jos, kaip sutarties šalies siūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, kadangi tokio siūlymo nebuvo. Atsakovas ieškovės parašą 2008-01-25 prašyme išgavo prievarta, todėl dokumentas išgautas neteisėtais atsakovo veiksmais negali būti laikomas Darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje numatytu sutarties šalies raštišku pasiūlymu kitai šaliai nutraukti darbo sutartį. Darbo kodekso 125 straipsnis nustato, kad raštiškas pasiūlymas nutraukti sutartį galioja 7 dienas, per kurias negavus kitos sutarties šalies pranešimo dėl pasiūlymo jo galiojimas baigiasi. Atsakovas, per įstatyme nustatytą terminą nepateikdamas ieškovei siūlymo nutraukti darbo sutartį nesilaikė darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūros reikalavimų, tuo iš esmės pažeisdamas Darbo kodekso 125 straipsnio reikalavimus, todėl atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Darbdavys 2009-01-08 raštu Nr. (duomenys nesklebtini) atsiuntė ieškovei su ja sudarytą 2008-01-25 susitarimą dėl sutarties nutraukimo ir darbo sutartį Nr. 1510 su susitarime esančiu atleidimo įrašu. Nors šie dokumentai yra su jos parašais, tačiau ji jų nėra pasirašiusi. Dėl patirtos įtampos darbe bei bendrovės vadovo elgesio ėmė šlubuoti jos sveikata ir ji susirgo, o 2008-01-30 jai buvo išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, todėl ieškovė faktiškai buvo atleista darbdavio iniciatyva (DK 129 str.), nesant tam pagrindų ir nesilaikant tokiu atveju nustatytos tvarkos - be nustatyto įspėjimo (DK 130 str. 1 d.), atleidžiant laikinojo nedarbingumo laiku (DK 131 str. 1 d. 1 p.). Kadangi darbdavys ieškovę atleido šiurkščiai pažeisdamas darbo kodekso nuostatas, ji negalėtų būti grąžinta į pirmesnį darbą, be to, nuo 2008-10-01 dirba jau kitame darbe. Tokiu atveju darbo sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, priteistina jai iš atsakovo Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Kadangi nuo 2008-01-30 iki 2008-05-12 ji turėjo nedarbingumo lapelį, priverstinė pravaikšta skaičiuotina nuo 2008-05-13. Kitame darbe ieškovė pradėjo dirbti nuo 2008-10-01, todėl priverstinė pravaikšta truko nuo 2008-05-13 iki 2008-10-01 ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą priteistinas už nurodytą laikotarpį ir priteistina – 13 500 Lt suma (3 000 Lt X 4,5 mėn.). Atsižvelgiant į darbo stažą bendrovėje pagal Darbo kodekso 140 straipsnį jai priklauso 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, tačiau 3 mėnesių dydžio išmoka jau yra jai sumokėta, todėl yra priteistina dar 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 9 000 Lt išeitinė išmoka (3 000 Lt X 3 mėn.)

20Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

21Nurodė, ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo prievartą jos atžvilgiu pasirašant prašymą atleisti ją iš darbo. Ji neteisingai aiškino Darbo kodekso 125 straipsnio nuostatas, kadangi įstatymas nenustato jokių reikalavimų tokio siūlymo turiniui, jis tik įtvirtina rašytinę jo formą, todėl ieškovės prašymas atitinka visus šio straipsnio reikalavimus ir laikytinas teisėtu ir pagrįstu siūlymu nutraukti darbo sutartį. Atsakovas sutikdamas su ieškovės siūlymu, 2008 m. sausio 25 d., nepraleidęs įstatymo nustatyto 7 dienų termino, pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo šalių susitarimu. Tokie atsakovo veiksmai laikytini tinkamu valios išreiškimu Darbo kodekso 125 straipsnio prasme. Be to, ieškovė pasirašydama 2008 m. sausio 25 d. susitarimą, buvo tinkamai informuota apie atsakovo sprendimą patenkinti jos prašymą bei sumokėti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kurį pasirašiusi ieškovė sutiko su visomis jame numatytomis atleidimo sąlygomis, kurias dėl nesuprantamų priežasčių ėmė ginčyti. Ieškovė kreipėsi į teismą praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo atitinkamo dokumento (nurodymo) gavimo dienos (LR DK 297 str. 1 d.). Ieškovė 2008 m. sausio 31d. pasirašė darbo sutarties nutraukimą, kur buvo numatyta, kad sutartis nutraukiama nuo 2008 m. sausio 31 d. pagal LR DK 125 str. 1 d. (šalių susitarimu), išmokama darbuotojos trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas 67,20 darbo dienų. Taigi ieškovė apie „tariamą" jos teisių pažeidimą sužinojo 2008 m. sausio 31 d., o ne 2009 m. sausio 8 d., kaip ieškovė nurodo ieškinyje.

22II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

23Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Panaikintas UAB „Naujamiesčio būstas“ direktoriaus pavaduotojo l.e. direktoriaus pareigas J. B. 2008-01-29 Įsakymas Nr. (duomenys nesklebtini) dėl A. R. atleidimo iš darbo pagal LR DK 125 straipsnio 1 dalį; pripažinta, jog A. R. atleista iš UAB „Naujamiesčio būstas“ pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį nuo 2008-09-30; iš atsakovo UAB ”Naujamiesčio būstas” priteista 22 701,07 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, ieškovės A. R. naudai; sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio 2 957,91 Lt vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovei A. R. iš atsakovo UAB ”Naujamiesčio būstas” nukreiptas vykdyti skubiai; iš UAB ”Naujamiesčio būstas” išieškota 694 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad ieškovės teismui pateikti įrodymai pagrindžia, jog dokumentai patvirtinantys ieškovės atleidimą iš darbo jai buvo išsiųsti 2009-01-08. Ieškovė į teismą kreipėsi 2009-02-06, todėl atsakovui neįrodžius, jog ieškovei nurodyti dokumentai buvo įteikti anksčiau, buvo atmestas ieškovo argumentas dėl praleisto ieškinio senaties termino (DK 26 str. 1 d.; 297 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad mažai tikėtina, jog ieškovė, dirbdama pas atsakovą nuo 1960 m., būdama 72 metų amžiaus, turėdama geras pareigas ir gaudama apie 3 000 Lt mėnesinį atlyginimą (neatskaičius mokesčių), savanoriškai, laisva valia

Nutarė

24išeiti iš darbo šalių susitarimu ir gaudama senatvės bei našlių pensiją, ¼ etato įsidarbinti valytoja, todėl padarė išvadą, kad šalių susitarimas dėl ieškovės atleidimo iš darbo, buvo išgautas prievarta.

25Teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog ieškovė laisvanoriškai 2008-01-25 prašė nutraukti su ja darbo sutartį nuo 2008-01-31, nes 2008-01-30 susirgusi ir turėdama nedarbingumo pažymėjimą, ji negalėjo atšaukti savo prašymo nutraukti darbo sutartį dėl ligos. Ieškovė 2008-12-03 rašytinį reikalavimą dėl kompensacijos nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu apmokėjimo atsakovui siuntė notaro pagalba, kas įrodė, kad kitu būdu ji nesugebėjo gauti atsakymų į jai rūpimus klausimus. Reikalavime ji darbdavį informavo, kad 2008-01-25 pareiškimą dėl atleidimo iš darbo surašė ir privertė pasirašyti atsakovas, todėl jos tikroji valia išreikšta nebuvo, o iš darbo ji buvo atleista laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kas pagal Darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra draudžiama. Atleidžaint ieškovę ji nebuvo supažindinta su faktiniu atleidimo pagrindu, bei socialinėmis garantijomis ją atleidžiant.

26Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei ieškovės ir atsakovo elgesį po prašymo nutraukti darbo santykius pasirašymo bei teismo posėdžio metu, teismas padarė išvadą, kad ieškovė atsakovo buvo verčiama pasirašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo jai nenaudingomis sąlygomis, patyrė psichologinį spaudimą, dėl patirto psichologinio spaudimo susirgo ir nuo 2008-01-30 iki 2008-05-12 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o 2008-10-01 įsidarbino kitame darbe.

27Konstatavus, jog darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, o ieškovė nenori sugrįžti į ankstesnį darbą bei įsidarbino kitame darbe, teismas pripažino, kad ieškovė iš darbo pas atsakovą atleista 2008-09-30, Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalies pagrindu ir jai turėjo būti išmokėtas 6 mėnesių vidutinis darbo užmokestis (DK 140 str. 1 d. 6 p.). Ieškovei nurodžius, jog 3 mėnesių dydžio išmoka jau yra jai sumokėta, ieškovės reikalavimu jai buvo priteista 13 827,34 Lt vidutinis darbo užmokestis nuo 2008-05-13 iki 2008-09-30 (4 mėn. X 2 957,91 Lt + 14 x 142,55 dienų) bei trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis – 8 873,73 Lt (3 x 2 957,91 Lt ). Iš viso – 22 701,07 Lt neatskaičius mokesčių. Sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio priteisimo, neviršijant ieškovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio buvo nukreipta vykdyti skubiai (LR DK 299 str. 1 d., LR CPK 282 str. 2 d. 2 p.), o iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotos 694 Lt bylinėjimosi išlaidos, (681 Lt žyminis mokestis ir 13 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR DK 302 str. 2 d., LR CPK 88 str., 96 str.)).

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

29Atsakovas UAB ,,Naujamiesčio būstas“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

30Nurodo, kad teismas nepagrįstai suabejojo atsakovės išėjimo iš darbo priežastimis ir tuo, kad ji palikusi atsakovo darbovietę įsidarbino ¼ etato valytoja. Nepagrįstas ir teismo argumentas, jog šalių susitarimas pasirašytas atsakovui darant ieškovei psichologinį spaudimą, nes byloje nebuvo pateikti jokie objektyvūs įrodymai, apie atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Be to, ieškovė pati pripažino, kad susitarimą pasirašė pati ir laisva valia sutiko nutraukti darbo sutartį. Pasirašydama šalių susitarimą, ieškovė sutiko su pateiktomis darbo sutarties nutraukimo salygomis ir jai nustatyta trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitine pašalpa. Kadangi Darbo kodeksas palieka visišką laisvę darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl atleidimo salygų, įskaitant ir išeitinės kompensacijos dydžio nustatymą, todėl nėra pagrindo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008). Nepagrįtas teismo argumentas, jog nebuvo praleistas įstatyme nustatytas vieno mėnesio senaties terminas, kadangi susitarimo egzempliorius dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2008-12-31 pagal Darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalį, jai buvo įteiktas asmeniškai ir apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo 2008-12-31, o ne 2009-01-08, kaip nurodė ieškinyje, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savaraniškas pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog apie atleidimą ji nežinojo ir bendravo su atsakovu telefonu negali būti laikoma svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi ir nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino eigą. Nepagrįsti teismo argumentai, jog ieškovė susirgusi ir turėdama nedarbingumo pažymėjimą, neatšaukė savo prašymo nutraukti darbo sutartį dėl ligos, kadangi Darbo kodeksas nenumato teisės atšaukti susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo išreikštos valios. Be to, teismui nebuvo pateikti įrodymai sudarantys pagrindą padaryti tokią išvadą. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atsakovas nurodo, jog jokie po susitarimo pasirašymo vienos iš susitarimo šalių pareikšti pageidavimai priešingos šalies nesaisto, todėl darbdavys neprivalo tokių pageidavimų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004). Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, o ieškovė neįrodė aplinkybių kuriomis grindė savo reikalavimą, bei nepateikė teismui tinkamų įrodymų apie patirtą psichologinę įtampą bei atsakovo spaudimą pasirašyti sutikimą dėl darbo sutarties nutraukimo jos atžvilgiu. Toks ieškovės elgesys prieštarauja Darbo kodekso 35 straipsnyje įtvirtintiems principams ir laikytinas neteisėtu, kaip ir jos ieškinio reikalavimai, todėl ieškinys turi būti atmestas. Ieškovė A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistu.

31Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia ieškovės argumentus, jog vieno mėnesio ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo (b.l. 1-8). Teismas nesant byloje pateiktų rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog ieškovė buvo priversta pasirašyti atleidimo iš darbo sutikimą pagrįstai vadodavosi aplinkybėmis įvykusiomis po pareiškimo pasirašymo ir remdamasis konkrečiais į bylą pateiktais dokumentai bei ieškovės paaiškinimais teisme, padarė teisingas išvadas, jog ieškovės parašas buvo išgautas neteisėtai. Vertindamas pateiktus įrodymus ir darydamas išvadas teismas pagrįstai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutartimu Nr. 51 ,,Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ ir pagrįstai sprendė, jog yra didesnė titkimybė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės egzistavo. Dėl nurodyto atsakovo argumentus, jog teismas nukrypo nuo teismų praktikos vertinant įrodymus, laiko nepagrįstais. Atsakovo argumentas, jog teismas nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstas. Ieškovė teismo posėdžio metu nepripažino, jog sutiko laisva valia nutraukti darbo sutartį, o pripažino psichologinio spaudimo faktą.

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

33Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

34Apeliacins skundas tenkintinas.

35Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus (CPK 183 str., 185 str.) daro priešingą išvadą dėl ieškovės A. R. pareikšto ieškinio teisėtumo ir pagrįstumo, nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei argumentais, kuriais teismas patenkino ieškovės A. R. ieškinį, todėl skundžiamąjį teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą naikina, priima naują sprendimą ir ieškinį atmeta (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) sekančių argumentų pagrindu: Bylos medžiaga įrodo, kad ginčo šalys darbo teisinius santykius nutraukė Darbo kodekso 125 straipsnio pagrindu. Pagal Darbo kodekso 125 straipsnyje numatytą darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarką viena šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį. Jeigu ši sutinka su pasiūlymu, tai per 7 dienas turi apie tai pranešti šaliai pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Jeigu antroji šalis per nustatytą laiką nepraneša, kad sutinka nutraukti darbo sutartį, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Sutarusios nutraukti darbo sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl šios sutarties nutraukimo. Susitarime nustatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, kitos sutarties nutraukimo salygos. Kai darbo sutarties šalys sudaro raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, jog darbuotojas sutiko su darbdavio pasiūlytomis salygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo salygų yra pasibaigusios, todėl toks susitarimas, šalims yra privalomas ir turi būti vykdomas.

36Nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 125 straipsnį, šalių susitartimu, Darbo kodekso 127 straipsnio nuostatos reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva, netaikytinos. Darbo kodekso 125 straipsnyje nenurodyta darbo sutarties šalių, sudarančių raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, teisės atšaukti savo valią išreikštą susitarime.

37Dispozytivumo principas darbo teisėje reiškia, kad šalys turi teisę susitarti dėl sutarties nutraukimo ir nesutikdamos su darbdavio pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu turi teisę nepasirašyti susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo. Kai darbo santykių šalys pasirašo susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, laikytina, kad darbuotojas sutiko su darbo sutarties nutraukimu ir darbdavio išdėstytomis salygomis, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004; 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2005; 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-59/2007).

38Bylos medžiaga įrodo, kad ieškovė A. R. darbo teisinių santykių nutraukimo metu buvo 72 metų aštuonių mėnesių ir 8 dienų amžiaus dirbanti darbo sutarties pagrindu pensininkė, turinti abiejų ausų senatvinį prikurtumą, ką patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 31). Ieškovė byloje nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), kad atsakovas siekė atleisti ieškovę iš darbo darydamas spaudimą ieškovės atvilgiu. Ieškovės amžius ir jos sveikatos būklės leidžia spręsti, kad atsakovas toleravo darbo teisinius santykius su ieškove, jos 2008-01-25 pareiškimą ir ieškovės iškeltas atleidimo iš darbo salygos sąlygas tenkino, nors Darbo kodekso 125 straipsnis ir nenumato išeitinės išmokos išmokėjimo. Taigi, bylos medžiaga rodo, kad atsakovas, spręsdamas darbo sutarties su ieškove nutraukimo klausimą, laikantis Darbo kodekso 125 straipsnio nustatytų reikalavimų, sutiko, kad darbo sutartis būtų nutraukta ieškovei palankiomis salygomis. Minėtos bylos aplinkybės neįrodo atsakovo priešiškumo ieškovei, gi ieškovės siekis darbo santykių nutraukimą perkvalifikuoti iš Darbo kodekso 125 straipsnio į Darbo kodekso 129 straipsnį ir gauti didesnę finansinę naudą yra akivaizdus (CK 1.5 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo reikalavimas taikyti ieškovės ieškinio reikalavimui ieškinio senatį (DK 27 str., 297 str. 1 d.) nelaikytinas esminiu pagrindu atmesti ieškovės ieškinį, kadangi faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas darbo sutartį su ieškove nutraukė nepažeisdamas darbo įstatymo (DK 125 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 1 d.) naikina pirmos instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmeta kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies pagrindu iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 681 Lt žyminio mokesčio išlaidos, atsakovo sumokėtos paduodant apeliacinį skundą bei valstybės naudai priteistinos 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

39n u s p r e n d ė:

40Atsakovo AB ,,Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės A. R. ieškinį atmesti.

41Priteisti iš A. R. a.k. ( - ) ieškovo AB ,,Naujamiesčio būstas“ į.k. 121452091 naudai 681,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, o valstybės naudai 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. Vilnius ... 3. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš... 4. kolegijos pirmininko... 5. Petro Jaržemskio,... 6. teisėjų... 7. Rasos Gudžiūnienės... 8. Dalios Višinskienės... 9. sekretoriaujant... 10. Gražinai Bitvinskienei... 11. dalyvaujant ieškovei... 12. A. R.... 13. atsakovo atstovei... 14. G. V.... 15. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo... 16. Kolegija išnagrinėjusi bylą... 17. I.Ginčo esmė... 18. Ieškovė A. R. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti... 19. Nurodė, kad ieškovės 2008-01-25 pasirašytas prašymas atleisti iš darbo,... 20. Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti... 21. Nurodė, ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo prievartą jos atžvilgiu... 22. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 23. Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu... 24. išeiti iš darbo šalių susitarimu ir gaudama senatvės bei našlių... 25. Teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog ieškovė laisvanoriškai... 26. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei ieškovės ir atsakovo elgesį po... 27. Konstatavus, jog darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, o ieškovė nenori... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 29. Atsakovas UAB ,,Naujamiesčio būstas“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą... 30. Nurodo, kad teismas nepagrįstai suabejojo atsakovės išėjimo iš darbo... 31. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia ieškovės argumentus, jog... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 34. Apeliacins skundas tenkintinas.... 35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs faktines... 36. Nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 125 straipsnį, šalių... 37. Dispozytivumo principas darbo teisėje reiškia, kad šalys turi teisę... 38. Bylos medžiaga įrodo, kad ieškovė A. R. darbo teisinių santykių... 39. n u s p r e n d ė:... 40. Atsakovo AB ,,Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus... 41. Priteisti iš A. R. a.k. ( - ) ieškovo AB ,,Naujamiesčio būstas“ į.k....