Byla Ik-690-95/2011
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui L. M., atsakovės atstovėms Linai Rainienei ir Marinai Lavrinavičiūtei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams D. K., P. P. ir I. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, TEO LT, AB ir UAB „Lintel“ dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėja UAB „Infomedia“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-9) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) direktoriaus 2010-07-26 įsakymą Nr. 1V-774 „Dėl UAB „Infomedia“ 2008-09-25 pareiškimo Nr. 47“ (toliau – ir Įsakymas), 2) įpareigoti Tarnybą nedelsiant panaikinti komercinės informacijos paslaugų teikimo Lietuvoje rinkoje dominuojančio subjekto (TEO LT, AB ir UAB „Lintel“) privilegiją teikti komercinio pobūdžio informaciją per 118 numerį, paliekant teisę šiuo numeriu teikti tik Baltųjų puslapių informaciją; 3) įpareigoti atsakovę pakeisti Telefono ryšių numeracijos skyrimo ir naudojimo taisykles bei Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą tokiu būdu, kad visi komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyviai Lietuvoje teiktų komercinio pobūdžio informaciją tiktai per vienodo ilgio numerį (dėl išdėstytų priežasčių būtina keisti Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą nustatant, kad direktyvines paslaugas galima būtų teikti keturženkliais informacijos telefono numeriais, prasidedančiais 118X, kur X pagalba būtų atskiriamos konkuruojančios ar skirtingų tipų informacinės tarnybos, užtikrinant sveiką skaidrią ir sąžiningą konkurenciją bei atimant iš TEO LT, AB ir jos dukterinių įmonių Lietuvos Respublikos teisės aktais įtvirtiną privilegiją teikti tokio pobūdžio informaciją per trumpesnį, nei kiti rinkos dalyviai, numerį).

4Skunde nurodė, kad atsakovė Įsakyme grįsdama UAB „Lintel“ (kuri beje nėra universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėja) galimybę naudoti trumpesnį numerį (t.y. numerį 118) komercinei informacijai telefonu teikti nei kita komercinės informacijos telefonu rinkos dalyvė-pareiškėja, remiasi vien tik 2002-03-07 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroniniais ryšiais tinklais ir paslaugomis (toliau – ir Universaliųjų paslaugų direktyva) 10 str. 1 d. nurodytu saugikliu, kuriame nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad paskirtosios įmonės, teikdamos papildomas priemones ir paslaugas šalia tų, kurios yra nurodytos 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose ir 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų tokias sąlygas ir reikalavimus, kad abonentui nereikėtų mokėti už priemones ir paslaugas, kurios nėra būtinos arba kurios nėra būtinos tai paslaugai, kurios abonentas prašo. Tarnyba sąmoningai nutyli visas kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) direktyvas bei toje pačioje Universaliųjų paslaugų direktyvoje įtvirtintas nuostatas, draudžiančias pažeidinėti ir nepagrįstai iškraipyti sąžiningą konkurenciją. Universaliųjų paslaugų direktyvos 3 str. 2 d. nustato, kad valstybės narės, laikydamosi objektyvumo, skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principų, nustato veiksmingiausią ir tinkamiausią būdą kuris užtikrintų universaliųjų paslaugų įgyvendinimą. Jos stengiasi kuo labiau mažinti rinkos iškraipymus, ypač siekia, kad kainos ir kitos paslaugų tiekimo sąlygos nesiskirtų nuo įprastų komercinių sąlygų, kartu saugodamos visuomenės interesus. Universaliųjų paslaugų direktyvos 10 str. 1 d. galima būtų remtis tik tuo atveju, jei komercinės informacijos telefonu tiekėjas rinkoje būtų vienas. Tuo atveju, jei yra daugiau rinkos dalyvių, suinteresuotų analogiškų paslaugų dalies teikimu, kurios teikiamos per 118 numerį, tai valstybei narei automatiškai įsijungia pareiga mažinti rinkos iškraipymus, t. y. padaryti tokias pat sąlygas kitiems komercinės informacijos telefonu rinkos dalyviams, kokias turi ir asmuo, teikiantis komercinę informaciją per 118 numerį. Milžiniškus diskriminacinio pobūdžio komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos iškraipymus, kuomet tik vienintelis komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyvis UAB „Lintel“ turi išskirtinę privilegiją teikti komercinės informacijos telefonu paslaugą per triženklį numerį, o kiti subjektai privalo teikti komercinę informaciją telefonu tik per ilgesnį nei trijų skaitmenų numerį gali būti (o vadovaujantis Universaliųjų paslaugų direktyvos 3 str. ir turi būti) ištaisytas dviem būdais: arba suteikiant kitiems komercinės informacijos telefonu tiekimo rinkos dalyviams triženklį numerį komercinės informacijos telefonu paslaugai teikti, paliekant UAB „Lintel“ galimybę teikti komercinę informaciją telefonu per 118 numerį greta baltųjų puslapių informacijos, arba visus komercinės informacijos telefonu rinkos dalyvius įpareigojant šią informaciją teikti per didesnio skaitmenų kiekio numerį pvz., keturženklį, kaip kad reikalauja pareiškėja, paliekant per 118 numerį išimtinai vien tik universaliųjų paslaugos - informacijos apie abonentus tiekimui, kurią ir toliau teiktų UAB „Lintel“. Pareiškėja mano, kad dabartinė situacija komercinės informacijos telefonu teikimo rinkoje prieštarauja ES teisės aktams: 2002-03-07 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2002/2l/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva), 2002-03-07 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų Direktyva), 2002-03-07 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos Direktyva), Universaliųjų paslaugų direktyvai, 1997-12-15 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 97/66/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje, CEPT/ECTRA 1997-12-04 rekomendacijai dėl informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugos), kurių sisteminė ir kompleksinė analizė leidžia pareiškėjai daryti išvadą kad ES institucijų nustatyta vieninga reguliavimo sistema nustato, kad vieningu visoje ES informacijos telefonu numeriu 118 gali būti teikiama tik informacija, esanti Baltuosiuose puslapiuose (t.y. tik teikiamos informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugos). ES teisės aktais siekiama šioje informacijos telefonu teikimo srityje sukurti sveiką, skaidrią ir sąžiningą konkurenciją tarp šias paslaugas teikiančių ūkio subjektų, tuo pačiu padėti visos ES gyventojams lengviau susigaudyti informacijos telefonu numerių gausybėje. Tai reiškia, kad bet kuris ES valstybės pilietis nuvykęs į kitą valstybę ES narę, turėtų galimybę skambinant trumpuoju telefono numeriu 118 už objektyvią į sąnaudas orientuotą kainą gauti „Baltųjų puslapių“ informaciją, tačiau tuo pat metu tai neturėtų iškreipti konkurencijos rinkoje, nesuteikti kam nors išskirtinio pranašumo. Yra sąmoningai siekiama pačių ES gyventojų labui visus viešuosius informacijos telefonu numerius suvienodinti, kad visoje ES erdvėje jie būtų vienodi ir bendri, o tuo pačiu siekiama užtikrinti ir skaidrią konkurenciją tarp komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyvių. Pažymėjo, kad ginčo atveju UAB „Lintel“ (TEO LT AB) telefono numeriu 118 teikia informaciją ne tik iš Baltųjų puslapių, bet ir visą kitą komercinę informaciją o remiantis minėtu ES teisiniu reglamentavimu, trumpuoju telefono numeriu 118 Lietuvoje gali būti teikiama tik informacija, esanti „Baltuosiuose puslapiuose“ (nepaisant to, kaip kad tvirtina atsakovė, jog nacionaliniuose teisės aktuose (t.y. žemesnės teisinės galios akte) ir nedraudžiama telefono ryšio numeriu 118 teikti ir kitokią informaciją). Tai akivaizdžiai prieštarauja ES teisės aktams, o taip pat iškreipia konkurencinę erdvę. Daro išvadą, kad nenormali ir koreguotina yra situacija, kuomet dominuojančią padėtį informacijos teikimo telefonu Lietuvos rinkoje užimančiai įmonei - TEO LT AB (UAB „Lintel“) žemesnės teisinės galios teisės aktais (t.y. Tarnybos direktoriaus 2010-03-23 įsakymu Nr. 1V-363 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 13 d. Įsakymo Nr. 1V-1104 „Dėl telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir nacionalinio numeracijos plano patvirtinimo“ pakeitimo“ yra įtvirtintas dominuojančio subjekto – TEO LT AB (UAB „Lintel“) pranašumas bei jam suteikta išskirtinė privilegija gauti pastovų pelną (o ne sąnaudų kompensavimą kaip kad tai numato ES direktyvos) be „Baltųjų puslapių“ informacijos teikiant papildomą norimos apimties komercinio pobūdžio informaciją trumpuoju telefono numeriu 118, kai tuo metu visi kiti komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyviai tokios galimybės neturi. Atsakovė privalėjo nustatyta tvarka inicijuoti Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano (toliau – ir Planas) keitimo procedūras bei savo kompetencijos ribose imtis priemonių, kad nedelsiant būtų panaikinta komercinės informacijos paslaugų teikimo Lietuvoje rinkoje dominuojančio subjekto (AB TEO LT ir UAB „Lintel“) privilegija teikti komercinio pobūdžio informaciją per 118 numerį, paliekant teisę teikti tik Baltųjų puslapių informaciją. Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja valstybės valdymo institucijas (kurios vykdo pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu) užtikrinti sąžiningą konkurenciją tačiau atsakovė tokią įstatymais įtvirtintą pareigą akivaizdžiai vengia atlikti. Pabrėžė, kad Tarnyba net nebandė gilintis į šiuo metu nesveiką Lietuvoje esančią komercinės informacijos telefonu teikimo rinką, net nebandė domėtis kitų TEO LT AB konkurentų pozicijos/nuomonės, o sąmoningai vilkina pradėti jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą, kuris yra labai aktualus visiems komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyviams, išskyrus vienintelį TEO LT AB (UAB „Lintel“). Teigė, kad Konkurencijos įstatymas nustato, kad valstybės valdymo institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, privalo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Konkurencijos įstatymas draudžia valstybės valdymo institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Laiko, kad dabartinė situacija Lietuvoje yra ydinga, nesąžininga TEO LT AB (UAB „Lintel“) konkurentų - komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyvių, o taip pat visų paslaugos 118 vartotojų atžvilgiu, diskriminuojanti konkurentus, bei iškreipianti pačią Lietuvos informacijos teikimo telefonu rinką. Esant dabartinei padėčiai, TEO LT AB (UAB „Lintel“) yra privilegijuotoje padėtyje, palyginus su pareiškėja bei visomis kitomis informacijos telefonu paslaugas Lietuvoje teikiančiomis įmonėmis: numeris 118 dėka specialaus teisinio reglamentavimo visoje ES yra plačiai naudojamas ir žinomas kaip Baltųjų puslapių informaciją teikiantis numeris (jo praktiškai net nereikia reklamuoti), o UAB „Infomadia“ (bei kitų informacijos telefonu paslaugas Lietuvoje teikiančių įmonių) numeriai akivaizdžiai yra nepalankesnėje padėtyje, nes jie yra sunkiau įsimenami dėl savo didesnės skaitmenų sekos: 1588; 1666; 1551 ir kt., be to juos būtina reklamuoti. Pažymėjo ir tai, kad dominuojančią padėtį informacijos teikimo telefonu rinkoje užimančiai įmonei TEO LT AB (UAB „Lintel“) suteikta išskirtinė privilegija gauti pastovų pelną (o ne sąnaudų kompensavimą kaip kad tai numato ES direktyvos) Lietuvos Respublikos teisės aktais įtvirtinus pareigą informaciją apie abonentus teikti tik per TEO LT AB priklausantį 118 numerį. Negalima ignoruoti ir visoje Europos Sąjungos erdvėje pripažįstamo komercinio pranašumo, kurį įgyja rinkoje dominuojanti TEO LT, AB, turėdama Lietuvos Respublikos teisės aktais įtvirtiną galimybę teikti kitos informacijos (ne Baltųjų puslapių) teikimo paslaugas per trumpesnį ir dėka savo trumpumo lengviau įsimenamą numerio. Teisinis reglamentavimas Lietuvoje, suteikiantis galimybę tik dominuojančiam komercinės informacijos teikimo telefonu Lietuvoje subjektui-TEO LT, AB teikti ne Baltųjų puslapių informacijos paslaugas per patį trumpiausią ir geriausiai įsimenamą numerį 118, yra grubiai pažeidžiantis Konstitucijoje įtvirtintą sveikos, skaidrios ir sąžiningos konkurencijos principą ES institucijos aiškiai nubrėžė gaires atsakovei, kuriomis reikia vadovautis, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams. Nė vienas iš komercinės informacijos tiekimo telefonu rinkos dalyvių nėra įpareigotas būti universalių elektroninių ryšių paslaugų tiekėju. Tiek UAB „Lintel“, tiek pareiškėja, tiek ir UAB „Infominta“ neturi šio statuso. UAB „Lintel“ nereikia kreiptis į atsakovę (nacionalinį reguliuotoją) dėl tapimo universalių elektroninių ryšių paslaugų tiekėju norint naudotis 118 numeriu ir teikti per jį komercinę informaciją. Įsakymu Tarnyba siūlo kitiems rinkos dalyviams tapti universalių elektroninių ryšių paslaugų tiekėju norint gauti prieigą prie šio numerio. Nė vienas iš komercinės informacijos telefonu rinkos dalyvių net nesiekia tapti universalių elektroninių ryšių paslaugų tiekėjų, nes jų veikla yra susijusi tik su komercinės informacijos telefonu tiekimu, o ne su elektroninio ryšio paslaugų tiekimu. Taigi, atsakovė visokeriopai stengiasi išlaikyti biurokratinę kliūtį, t. y. nevienodas sąlygas UAB „Lintel“ palyginus su kitais rinkos dalyviais, siekdama užtikrinti pastarajai išskirtinę prieigą prie itin riboto resurso-triženklio numerio. Pareiškėjos nuomone, atsakovė, priimdama 2010-03-23 įsakymą Nr. 1V-363 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1V-1104 „Dėl telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir nacionalinio numeracijos plano patvirtinimo“ pakeitimo“ ir jo pagrindu ginčijamą Įsakymą, pažeidė: 1) Konstitucijos 46 str. 4 d., draudžiančią monopolizuoti gamybą ir rinką bei saugančią sąžiningos konkurencijos laisvę. Numerio 118 naudojimo praplėtimas atliktas keičiant Plano 3.2.9 p. nėra būtinas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, priešingai suteikia ir taip šiuo metu dominuojančią padėtį telekomunikacijų rinkoje užimančiam subjektui TEO LT, AB išimtinę teisę teikti komercinio pobūdžio informaciją per trumpesnį nei kiti informacinių paslaugų teikimo rinkos dalyviai numerį (nors jis pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus galėtų ir sąžiningos konkurencijos rinkoje privalėtų teikti komercinio pobūdžio informaciją vienodom sąlygom su kitais šios rinkos dalyviais, įskaitant ir numerio per kurį teikiama ši informaciją ilgį), o tai sukuria šiam dominuojančią padėtį telekomunikacijų rinkoje turinčiam subjektui papildomą privilegiją kitų subjektų atžvilgiu, kurią jis sutartimi deleguoja su juo susijusiai įmonei UAB „Lintel“. Techninės galimybės šiuo metu leidžia įeinančius skambučius, iš bet kokių numerių, peradresuoti tiems patiems operatoriams, tai yra tiek numeris 118, tiek ir pvz. UAB „Lintel“ turimas numeris 1808 gali būti aptarnaujamas tų pačių operatorių, taigi, nei TEO AB, LT, nei UAB „Lintel“ dėl sąžiningos konkurencijos įgyvendinimo (kuomet per 118 numerį būtų teikiama tik „Baltųjų puslapių“ informacija, o per keturženklį numerį visi rinkos dalyviai, įskaitant ir UAB „Lintel“, teiktų komercinę informaciją) nepatirtų jokių papildomų sąnaudų, tuo pačiu visi komercinės informacijos telefonu rinkos dalyviai turėtų identiškas sąlygas teikti komercinę informaciją ir rinkoje nebūtų nė vieno privilegijuoto subjekto. Dėl šios priežasties visiškai nesuprantama kokių tikslų vedina atsakovė minėtu Plano 3.2.9 p. pakeitimu siekė įteisinti iškreiptas konkurencines sąlygas. Visi rinkos dalyviai, išskyrus TEO AB, LT, pageidauja, kad komercinė informaciją būtų teikiama visų rinkos dalyvių per vienodo ilgio numerį, t. y. vienodomis sąlygomis. Tvirtino, kad pakeitimas atliktas ginant TEO AB, LT ir UAB „Lintel“, interesus, siekiant jiems suteikti geresnes sąlygas, nei kitiems komercinės informacijos telefonu tiekimo rinkos dalyviams; 2) CK 2.76 str., kuris draudžia teisės aktuose diskriminaciniais tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims. Plano 3.2.9 p. suteikia privilegiją pavieniam juridiniam asmeniui TEO LT, AB, suteikiant galimybę jam vieninteliam, kaip dominuojančiam telekomunikacijos rinkos subjektui, teikti komercinę informaciją per trumpesnį nei kiti rinkos dalyviai numerį. Nei UAB „Lintel“, nei UAB „Infomedia“, nei kiti komercinės informacijos telefonu rinkos dalyviai nėra telekomunikacinių paslaugų tiekėjai, tačiau dėl atlikto numeracijos plano pakeitimo dominuojantis subjektas TEO LT, AB įgavo unikalią ir pelningą teisę bei galimybę spręsti, kas gi iš šios rinkos dalyvių galės teikti informaciją per trumpesnį ir tuo pačių geresnį numerį nei kiti komercinės informacijos rinkos dalyviai. Taigi, ne atsakovė skirs geriausią numeracijos plano išteklių (numerį 118) pasirinktiems komercinės informacijos telefonu tiekimo rinkos dalyviams, o TEO AB, LT. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-10-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I(l)-08/04 konstatuojamosios dalies II skyriaus 3 punkte pasisakė, kad CK 2. 76 str. išreiškia bendrąjį juridinių asmenų diskriminavimo draudimo principą, draudžiantį atskiriems juridiniams asmenims ar jų grupėms nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas, jeigu toks nustatymas nėra objektyviai pateisinamas; 3) Konkurencijos įstatymo 4 str. Šio straipsnio 1 d. nustato, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Veiksmai, kuriais siekiama vieniems subjektams leisti teikti komercinę informaciją per triženklį numerį, kai tam visiškai nėra jokios būtinybės, o kitiems tik per keturženklį, nėra ir negali būti laikomi veiksmais, užtikrinančiais sąžiningos konkurencijos laisvę. Minimo įstatymo 4 str. 2 d. nustato, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Todėl vieniems tos pačios rinkos dalyviams suteikiant galimybę teikti informaciją per trumpesnį nei kitiems tos pačios rinkos dalyviams numerį sukuria skirtingas konkuravimo sąlygas šioje rinkoje. Taigi, Plano 3.2.9 p. keitimas būtent ir yra sąmoningai atliktas veiksmas, prieštaraujantis Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. Joks įstatymas ar Vyriausybės nutarimas neįpareigoja nustatyti didesnių teisių telekomunikacines paslaugas teikiantiems subjektams (pvz. TEO LT, AB) prieš netelekomunikacines paslaugas teikiančius subjektus (pvz. UAB „Infomedia“) komercinės informacijos telefonu rinkoje. Akcentavo, kad Konkurencijos taryba 2010-07-02 nutarimu Nr. 1 S-118 konstatavo, kad yra pagrindo įtarti, kad taikant Taisyklių nuostatas telefono trumpojo numerio naudojimo tvarkos teikiant komercinę informaciją atveju gali būti teikiamos privilegijos arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams , todėl nutarė pradėti tyrimą dėl telefono ryšio trumpojo numerio naudojimo tvarkos teikiant komercinę informaciją atitikties Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams. Taisyklių 41 p. nustato baigtinį universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo būdų sąrašą, į kurį nepatenka atsakovės aktu nuo 2010-03-28 nustatytasis ketvirtasis universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo būdas, t. y. papildomos informacijos, o ne vien tik „Baltųjų puslapių“, skelbimas telefono numeriu 118; 4) Lietuvos Respublikos įstatymuose (t. y. ERĮ 1 str., 2 str., 5 str. 1 d., 8 str., 12 str.) įtvirtintus konkurencijos principus. Savo veiksmais bei atsakovės 2010-03-23 priimtu teisės aktu (įsakymas Nr. 1V-363) Tarnybos vadovybė teikia privilegijas tik vienam suinteresuotam asmeniui (TEO LT, AB) ir diskriminuoja visus kitus informaciją telefonu Lietuvoje teikiančius subjektus (įskaitant ir pareiškėją). Toks nacionalinio reguliuotojo elgesys bei teisės aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja ES teisės aktuose (Pagrindų Direktyvoje, Leidimų Direktyvoje, Prieigos Direktyvoje, Universaliųjų paslaugų Direktyvoje, o taip pat CEPT/ECTRA 1997-12-04 rekomendacijoje) įtvirtintiems sveikos konkurencijos principams (šios direktyvos labai aiškiai nustato, kad valstybės narės, reguliuodamos elektroninių ryšių bei universaliųjų paslaugų įgyvendinimą nacionalinėje teisėje, privalo mažinti rinkos iškraipymus, parinkti veiksmingiausią ir tinkamiausią būdą kuris nepažeistų sveikos, skaidrios ir sąžiningos konkurencijos principų, kad būtų laikomasi objektyvumo, skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principų). Visi minėtieji principai yra perkelti į nacionalinius teisės aktus (t. y. ERĮ 1 str., 2 str., 5 str. 1 d., 8 str., 12 str..), todėl mano, kad dabartinės redakcijos Plano 3.2.9. p. akivaizdžiai prieštarauja šiems principams, įtvirtintiems paminėtuose įstatymuose. Pabrėžė ir tai, kad Plano 3.2.9. p. kardinaliai kertasi ir su kitais pačios atsakovės priimtais teisės aktais. Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių (toliau- ir taisyklės), patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. IV-1104, 23 p. yra skyriuje „Teisės naudoti numerius suteikimas“ ir jame nustatyta tik išimtis, kad norint naudoti šiuos numerius viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjai turi teisę naudoti trumpuosius numerius be atskiro atsakovės leidimo, tačiau jokiu būdu ne visus trumpuosius numerius savo nuožiūra, o leidimo ir Taisyklių nustatyta tvarka (3 p.). Visiems kitiems subjektams toks leidimas yra būtinas ir numerio naudojimo apimtis yra nurodoma išduotame leidime (16 p.). Gi viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjai, naudodamiesi numeriais, kuriais naudotis jiems nebūtinas leidimas, privalo laikytis taisyklių V skirsnio „Numerių naudojimo sąlygos“ reikalavimų. Šio skirsnio 41-44 p. yra taikytini tik viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjams ir nustato sąlygas, kuriomis viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjai turi teisę naudoti trumpuosius numerius. Taisyklių 41 p. nustatyta, kad viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjai savo nuožiūra turi teisę naudoti tik keturženklius trumpuosius numerius - iš serijų 13XX, 14XX, 15XX, 16XX. Triženklių numerių naudojimą taisyklės griežtai riboja ir nurodo, kokiu tikslu jie gali būti naudojami. Jeigu taisyklėse būtų buvęs įtvirtintas leidimas viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjams naudoti trumpus triženklius numerius 117, 118 ir 119 savo nuožiūra-tai šie numeriai turėjo būti išvardinti arba taisyklių 41 p., arba naudojimas savo nuožiūra turėjo būti įtvirtintas atitinkamame taisyklių punkte, reglamentuojančiame triženklio trumpojo numerio panaudojimą. Specialiai vien tik viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjams nustatantis trumpojo numerio 118 naudojimo sąlygas taisyklių 43 p. reglamentuoja, kad viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus teikti turi naudoti trumpąjį numerį 775. Prierašo, kad trumpąjį numerį 118 viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai gali naudoti savo nuožiūra ar dar kaip nors kitaip nėra. Tokio įrašo nėra ir visuose likusiuose taisyklių punktuose, nors kaip matyti iš taisyklių 41 p., keturženklius numerius naudoti savo nuožiūra minėtiems subjektams leista, o triženklių-neleista. Draudimą naudoti triženklius numerius kitokiu tikslu nustato taisyklių 3 p., pagal kurį numeriai gali būti naudojami tik tuo tikslu kaip nurodyta leidime ir šiuose Taisyklėse. Leidimas viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams (taigi ir TEO LT, AB) yra nebūtinas, tačiau tai neatleidžia TEO LT, AB nuo taisyklių laikymosi. Numerio naudojimas ne tuo būdu, kaip numatyta taisyklėse, ir yra grubus konkurencijos sąlygų pažeidimas, suteikiantis milžinišką pranašumą TEO LT, AB (bei jos pasirinktam partneriui-dukterinei įmonei UAB „Lintel“). Pareiškėjos nuomone, tai, kad atsakovė yra suinteresuota užtikrinti kuo ilgiau UAB „Lintel“ nepagrįstą konkurencinį pranašumą, iškreipiantį sąžiningą konkurenciją komercinės informacijos telefonu tiekimo rinkoje, liudija tai, kad su pareiškėja ji du metus bylinėjasi dėl to, ar reikia nagrinėti pastarosios prašymą ir pradėti administracinę procedūra, o UAB „Lintel“ naudinga linkme 2010-03-23 įsakymu Nr. 1V-363 Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1V-1104 „Dėl telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir nacionalinio numeracijos plano patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Plano 3.2.9 p., praplėsdama numerio 118 naudojimo galimybes net neprašoma, savo iniciatyva, be jokios administracinės procedūros ar konsultavimosi su suinteresuotais asmenimis, ką, beje, Tarnybą įpareigoja daryti Lietuvos teisės aktai. Atsakovė de facto toleravo bet kokios informacijos tiekimą numeriu 118, įskaitant ir komercinės informacijos telefonu, kurį vykdė UAB „Lintel“ iki 2010-03-23, nors tos pašios Tarnybos 2005-12-13 įsakymo Nr. 1V-1104 „Dėl telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir nacionalinio numeracijos plano patvirtinimo“ priimtos taisyklės vienareikšmiškai draudė tai daryti. Net esant dabartinei Plano 3.2.9 p. redakcijai, greta visų kitų abejotinų temų, kas gali būti laikytina viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjų informacijai, UAB „Lintel“ teikia taksi iškvietimo, lėktuvų bilietų rezervacijos paslaugas, kambarių rezervacijos viešbučiuose paslaugas, renginių bilietų rezervacijos paslaugas. Tai jau yra nebe informacijos tiekimas (tvarkaraščių pranešimas ir pan.), o rezervavimo paslaugos vykdymas. Be to, nurodė ir tai, kad Tarnyba toleruoja situaciją, kada faktinis numerio 118 naudotojas yra ne TEO LT, AB, kuriam taisyklių 23 p. suteikia naudojimosi juo teisę, o UAB „Lintel“, kuri be atsakovės nustatyta tvarka išduoto leidimo neturi teisės naudotis 118 numeriu., UAB „Lintel“ teikia ne viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjo informaciją, t. y. ne TEO LT, AB informaciją, o savo paties pasirinktą informaciją savo pasirinkta apimtimi, o tai atsakovė taip pat toleruoja.

5Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Taip pat palaikė prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio teisės akto ištyrimo ir prašė šį prašymą tenkinti (b. l. 119-122; žr. teismo posėdžio protokolą).

6Atsakovė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime į skundą (b. l. 89-99) nurodė, kad ūkio subjektas gali būti pripažintas turinčiu dominuojančią padėtį tam tikroje rinkoje tik Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, jai atlikus tyrimą Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tarnyba gi, vadovaudamasi ERĮ nuostatomis, atlieka ex ante reguliavimą ir pripažįsta ūkio subjektus, turinčiais didelę įtaką tam tikroje elektroninių ryšių rinkoje. Pastebėjo, kad UAB „Infomedia“ yra gerai žinomi teisės aktai, kuriais vadovaujantis Tarnyba atlieka rinkos tyrimus. Tarnybos žiniomis, Lietuvoje komercinės informacijos teikimo telefonu rinka nebuvo tiriama, t. y. nėra žinoma, kokie produktai, paslaugos sudaro šią rinką, ar yra joje dominuojančią padėtį užimančių ūkio subjektų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo minima rinka buvo apibrėžta, kokie produktai, paslaugos sudaro komercinės informacijos teikimo telefonu rinką, kas yra šios rinkos dalyviai, t. y. pareiškėja savo samprotavimus apie neva Lietuvoje egzistuojančią komercinės informacijos teikimo telefonu rinką grindžia tik subjektyviu suvokimu, todėl jos argumentai laikytini nepagristais ir klaidinančiais teismą. Tarnybos nuomone, iš pareiškėjos skunde išvardytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvados, kad Tarnyba pažeidė UAB „Infomedia“ teises ar teisėtus interesus. Vadovaujantis ERĮ 6 str. 1 d., Tarnyba yra elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir ERĮ nuostatų, išskyrus tas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi prižiūrinti ir įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti pagal ERĮ ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Pagal ERĮ 8 str. 1 d., vienas iš Tarnybos tikslų yra veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, tačiau į šią sritį nepatenka komercinės informacijos telefonu teikimo reguliavimas. ERĮ 1 str. 1 d., įtvirtinta, kad ERĮ reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu, o 1 str. 2 d. reglamentuojama, kad ERĮ nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 d. nurodytus tikslus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų. Pagal ERĮ 3 str. 14 d., elektroninių ryšių paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro signalų perdavimas elektroniniu ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais. Elektroninių ryšiu paslaugos neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroniniu ryšiu paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugu, tarp jų informacinės visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausiai nesudaro signalu perdavimas elektroninių ryšių tinklais. Daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad egzistuoja komercinės informacijos teikimo telefonu rinka, kokie produktai (paslaugos) sudaro šią rinką, ar yra, o jei yra, tai kokie dominuojančią padėtį joje užimantys ūkio subjektai bei ar yra konkurencijos problemų šioje rinkoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos teiginiai dėl būtinybės užtikrinti komercinės informacijos telefonu teikimo rinkoje sveiką, skaidrią ir sąžiningą konkurencija, yra pagrįsti. Pažymėjo, kad pareiškėja nėra ūkio subjektas, besiverčiantis elektroninių ryšių veikla, t. y. nėra elektroninių ryšių rinkos dalyvis, be to, nėra universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėja, todėl ji nėra asmuo, kuriuo veiklą reguliuoja ir prižiūri Tarnyba, kaip elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir ERĮ nuostatų laikymąsi prižiūrinti ir įgyvendinanti institucija. Tarnyba jokiu būdu, tuo pačiu ir UAB „Infomedia“ nurodytuoju, negalėtų pažeisti šio asmens teisių (teisėtų interesų). Tvirtino, kad minimalų nustatytos kokybės paslaugų rinkinį, kuris yra prieinamas visiems galutiniams paslaugų gavėjams priimtinomis kainomis, atsižvelgiant į konkrečias nacionalines sąlygas ir neiškraipant konkurencijos nustato būtent 2002-03-07 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (toliau – ir Universaliųjų paslaugų direktyva), todėl Tarnyba Įsakyme vadovavosi tik šios direktyvos, kaip reglamentuojančios universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygas bei tvarką, nuostatomis, o ne sąmoningai nutylėjo visas kitas Europos Sąjungos elektroninių ryšių sistemą reglamentuojančias direktyvas, t. y. 2002-03-07 Europos Parlamento bei Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (toliau – ir Pagrindų direktyva), 2002-03-07 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (toliau – ir Leidimų direktyva), 2002-03-07 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (toliau – ir Prieigos direktyva) (toliau – ir Direktyvos). Akcentavo, kad Direktyvų pagrindinis tikslas yra reguliuoti elektroninių ryšiu rinką (Pagrindų direktyvos 1 str.), o naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo Direktyvos, tuo pačiu ir jas įgyvendinantis Elektroninių ryšių įstatymas, nereglamentuoja. Atsakovės nuomone, pareiškėjos argumentai, kad neva Direktyvomis siekiama komercinės informacijos telefonu teikimo srityje sukurti sveiką, skaidrią ir sąžiningą konkurenciją tarp šias paslaugas teikiančių ūkio subjektų, yra nepagrįsti bei prieštarauja Direktyvų nuostatoms. Pati UAB „Infomedia“ nėra ūkio subjektas, besiverčiantis elektroninių ryšių veikla, t. y. nėra elektroninių ryšių rinkos dalyvis, be to, nėra universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, todėl visiškai nesuprantama, kokį ryšį turi pareiškėjos cituojamos ankščiau minėtų direktyvų nuostatos su jos nurodytomis aplinkybėmis. Nei Direktyvos, nei kiti pareiškėjos minimi teisės aktai nenustato, kad trumpuoju numeriu 118 gali būti teikiama išimtinai tik informacija apie abonentus. Pareiškėjos minimoje Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT) ir Europos telekomunikacijų priežiūros reikalų komiteto (ECTRA) 1997-12-04 rekomendacijoje „Dėl informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugos“ įtvirtinta nuostata, kad ES valstybėms narėms rekomenduojama suteikti telefono ryšio numerį 118, kad būtų galima atpažinti informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugas, yra įgyvendinta, nes pagal Plano 3.2.9 p., viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų informacijai, įskaitant informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti naudojamas būtent telefono ryšio numeris 118. Todėl pareiškėjos teiginys, kad remiantis ES teisiniu reglamentavimu, trumpuoju telefono ryšio numeriu 118 gali būti teikiama tik informacija apie abonentus yra nepagrįstas nė viena Direktyvų, tarp jų ir Universaliųjų paslaugų direktyvos, nuostata. Be to, Universaliųjų paslaugų direktyvos 10 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas teikia papildomas paslaugas šalia universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų, jis privalo jas teikti tokiomis sąlygomis, kad abonentui nereikėtų mokėti už priemones ir paslaugas, kurios nėra būtinos arba kurios nėra būtinos tai paslaugai, kurios abonentas prašo. Ši nuostata akivaizdžiai patvirtina, kad Europos Sąjungos teisės aktais nėra draudžiama universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui teikti papildomas paslaugas kartu su universaliosiomis elektroninių ryšių paslaugomis. Universaliųjų paslaugų direktyva įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visiems galutiniams paslaugų gavėjams, įskaitant taksofonų naudotojus, būtų prieinama bent viena išsami informacijos apie abonentus teikimo paslauga (Universaliųjų paslaugų direktyvos 5 str. 1 d. b p.). Taigi, Universaliųjų paslaugų direktyva nenustato maksimalaus informacijos apie abonentus teikimo paslaugos teikėjų skaičiaus, tuo labiau neapriboja šių teikėjų skaičiaus iki vieno, priešingai nei skunde teigia pareiškėja.Vadovaujantis ERĮ 31 str. 1 d. 3 p., informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus paslauga yra viena iš universaliųjų paslaugų, t. y. Lietuvos Respublika įvykdė jai nustatytą pareigą užtikrinti, kad būtų suteikta galimybė gauti bent vieną informacijos apie abonentus teikimo paslaugą. Vadovaujantis ERĮ 31 str. 2 d., Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą bei universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas bei atvejus, taip pat paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo tvarką, sąlygas ir atvejus. Pagal ERĮ 31 str. 3 d., Vyriausybė turi teisę nustatyti ūkio subjektams, nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas, įpareigojimus, kurie būtini, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, įskaitant įpareigojimus teikti informaciją apie savo abonentus sąžiningomis, objektyviomis, pagrįstomis sąnaudomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip pat įpareigojimus, skirtus užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis informacijos apie viešojo telefono ryšio abonentus teikimo paslaugomis. Šiuo metu šias universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas teikia, t. y. užtikrina, kad visiems universaliųjų paslaugų gavėjams būtų prieinamas bent vienas išsamus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentų sąrašas, jį nustatyta tvarka nuolatos atnaujina, informacijos apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus tarnybos telefono ryšio numeriu informuoja universaliųjų paslaugų gavėjus, taip pat taksofonų naudotojus, apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentų, įrašytų į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, telefono ryšio numerius, tik TEO LT, AB, kaip ūkio subjektas, turintis didelę įtaką prisijungimo prie viešojo telefono ryšio tinklo fiksuotoje vietoje rinkoje (Taisyklių 11 p.). Taigi, tiek Universaliųjų paslaugų direktyva, tiek Taisyklės sudaro sąlygas abonentams naudotis bent vienu išsamų viešųjų telefono ryšio paslaugų sąrašu, tačiau neapriboja galimybių naudoti jų daugiau, jei tokie būtų teikiami. Vadovaujantis Taisyklių 15 p., viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teisę kreiptis į Tarnybą dėl jų paskyrimo universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų ar jų sudedamųjų dalių teikėjais. Tarnyba, vadovaudamasi Taisyklių 16.1 p., ne rečiau kaip kartą per metus oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia pasiūlymą viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pareikšti pageidavimą teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas. Vadovaujantis Taisyklių 18 p., jeigu vienas ar daugiau viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų šių Taisyklių 15 ir 16.1 p. nurodytais atvejais pareiškia pageidavimą teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas be kompensacijos, Tarnyba, išklausiusi šių teikėjų motyvus, gali nuspręsti dėl įpareigojimų teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas ar jų sudedamąsias dalis perdavimo arba universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų ar jų sudedamųjų dalių paskirstymo viešųjų elektroninių ryšių paslaugu teikėjams. Taisyklės nustato universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui pareigą teikti informaciją apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus. Taisyklės nustato teisę konkuruoti dėl galimybės įgyti pareigą teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Taisyklėmis ir Planu universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui (TEO LT, AB) suteiktos išskirtinės teisės. Taisyklių 5 p., kuris perkelia į nacionalinę teisę Universaliųjų paslaugų direktyvos 10 str. nuostatas, yra nustatyta, kad įpareigoti teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas teikėjai, teikdami papildomas paslaugas, be tų, kurios nurodytos Taisyklių 3 p., privalo nustatyti tokias sąlygas ir reikalavimus, kad universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui nereikėtų mokėti už priemones ir paslaugas, nebūtinas toms universaliosioms elektroninių ryšių paslaugoms, kurių šis gavėjas prašo. Taigi, tiek iš Universaliųjų paslaugų direktyvos 10 str. 1 d. nuostatų, tiek iš Taisyklių nuostatų, seka, kad nei Europos Sąjungos, nei nacionalinės teisės aktais nėra draudžiama universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui teikti papildomas paslaugas kartu su privalomomis teikti universaliosiomis elektroninių ryšių paslaugomis. TEO LT, AB, telefono ryšio numeriu 118 teikdama tiek privalomą informaciją apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, tiek kitą informaciją, apmokestina pokalbio minutę, o paslaugos turinį ir trukmę pasirenka skambinantysis. Užmokestį už informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-03 nutarimo Nr. 699 priedo „Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausia riba“ 6.2 p., kuriame informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugoms nustatytas 1,50 Lt už minutę tarifas, todėl TEO LT, AB taikomas užmokestis už informacijos teikimą paslaugų gavėjams telefono ryšio numeriu 118 nepažeidžia Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausios ribos. Pagal Taisyklių 7 p. bei Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. 1V-1104, 43 p., viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad telefono ryšio numeriu 118 būtų teikiama informacija apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus. Daro išvadą, kad nei Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės, nei Taisyklės neįpareigoja viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjus teikiant išsamią informaciją apie abonentus telefono ryšio numeriu 118 pasitelkti vien tik universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo TEO LT, AB informacijos apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus tarnybą. Pabrėžė, kad šie teisės aktai nustato tik bendro pobūdžio įpareigojimą viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams teikti informaciją apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, todėl viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi teisę šią informaciją teikti patys arba pasitelkti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją ar kitus trečiuosius asmenis. Tai akivaizdžiai patvirtina UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ raštas, kuriame nurodyta, kad šis teikėjas sudarė galimybę savo abonentams, skambinantiems telefono ryšio numeriu 118, pasirinkti, kur skambutis būtų nukreipiamas ar į UAB „Infomedia“, ar į UAB „Lintel“ informacijos tarnybą. Šitas faktas įrodo, kad pati pareiškėja realiai teikė informacijos apie abonentus paslaugas telefono ryšio numeriu 118 esant jo skundžiamam reglamentavimui (Plano 3.2.9 p.). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Taisyklės, Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės) informacijos teikimo paslaugios telefono ryšio numeriu 118 gali teikti tiek viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, įskaitant universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją, tiek šių teikėjų pasitelkti kiti tretieji asmenys, įskaitant netelekomunikacijų paslaugų teikėjus ir universaliųjų paslaugų teikėją. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Planas sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas. Be kita ko, nurodė, kad pareiškėja skunde ginčija Įsakymą, kuriuo išnagrinėjus Pareiškimą VAĮ nustatyta tvarka, buvo atsisakyta tenkinti Pareiškime nurodytus reikalavimus. Tačiau Įsakymas Nr. 1V-363 nėra susijęs su pareiškėjos skundžiamu Įsakymu. Atsakovės laiko, kad Įsakymas 1V-363 yra norminis teisės aktas, kurių teisėtumui tikrinti ABTĮ yra nustatyta speciali tvarka. Taigi, įstatymai nesuteikia UAB „Infomedia“ teisės kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, todėl, jos argumentai, susiję su Įsakymo Nr. 1V-363 priėmimo teisėtumu, nenagrinėtini. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, svarstydamas norminio administracinio akto teisėtumą, vadovaujantis ABTĮ 115 straipsnio 1 dalimi turi teisę pripažinti aktą prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės nutarimui ir laikyti jį panaikintų, tačiau ABTĮ nesuteikia teisės teismui pripažinus norminį administracinį aktą neteisėtu tuo pačiu įpareigoti ši aktą priėmusią valstybės instituciją jį pakeisti. Komercinės informacijos teikimo telefonu rinka nėra apibrėžta, tad kas yra jos dalyviai, t. y. kokiems subjektams, anot pareiškėjos, turi būti suteikta teisė teikti komercinio pobūdžio informaciją per vienodo ilgio numerį, nėra aišku. Todėl UAB „Infomedia“ reikalavimas įpareigoti Tarnybą pakeisti Planą yra neteisėtas. Priešingai nei teigia pareiškėja, prieš priimant Įsakymą Nr. IV-363, kuriuo tarp kitų pakeitimų buvo pakeistas ir Plano 3.2.9 p., dėl jo buvo konsultuojamasi paskelbiant Įsakymo Nr. 1V-363 projektą Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje visuomenės nuomonei pareikšti Teisės aktų projektų skelbimo Seimo teisės aktų informacinės sistemos projektų registravimo posistemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-10-09 įsakymu Nr. 1R-315 ir Viešo konsultavimosi dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2004-09-16 įsakymu Nr. 1V-295, nustatyta tvarka. Pasibaigus viešoms konsultacijoms Įsakymo Nr. IV-363 projektas buvo perkeltas į teisės aktų projektų archyvą. Taigi, pareiškėjos teiginiai, kad Tarnyba priėmė Įsakymą Nr. 1V-363 nesikonsultavusi su suinteresuotais asmenimis, yra visiškai nepagrįsti. ERĮ 5 str. 1 d., 8 str. nei 12 str. nėra įtvirtinta konkurencijos principų, o nustatyti Vyriausybės ir Tarnybos uždaviniai elektroninių ryšių sektoriuje bei kompetentingų institucijų bendradarbiavimo gairės. Telefono ryšio numerių naudojimo paskirtis yra nurodyta Plane. Telefono ryšio numerio 118 paskirtis yra nurodyta Plano 3.2.9 p., kuriame nustatyta, kad šis numeris skiriamas viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų informacijai, įskaitant informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti. Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių 43 p. yra atkartojamas analogiškas reikalavimas, kad informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi naudoti ne bet kokį kitą, o būtent telefono ryšio numerį 118. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas yra teisės suteikimas Tarnybos nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius, tam išduodant leidimą (ERĮ 3 str. 13 d.). Telefono ryšio numeriai, kaip elektroninių ryšių ištekliai, yra skiriami tik naudoti, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad TEO LT, AB skirs telefono ryšio numerį 118 pasirinktiems komercinės informacijos teikimo telefonu rinkos dalyviams. Teisė skirti elektroninių ryšių išteklius yra suteikta Tarnybai vadovaujantis ERĮ 50 str. Be to, telefono ryšio numeris 118 yra naudojamas be atskiro leidimo viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų pagal Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių 23 p., kurį nurodė ir pareiškėja, t. y. šis numeris privalo būti įdiegtas kiekvieno viešojo telefono ryšio tinklo teikėjo tinkle. Asmenų, turinčių teisę naudoti šį numerį, ratas nėra ribojamas, nes nei Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės, nei Taisyklės neįpareigoja viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjus teikiant išsamią informaciją apie abonentus telefono ryšio numeriu 118 pasitelkti vien tik universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo TEO LT, AB informacijos apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus tarnybą. Šie teisės aktai nustato tik bendro pobūdžio įpareigojimą viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams teikti informaciją apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, todėl viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi teisę šią informaciją teikti patys arba pasitelkti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją ar kitus trečiuosius asmenis, t.y. ir netelekomunikacijų paslaugų teikėjams yra suteikta galimybė naudotis telefono ryšio numeriu 118, jeigu jie geba užtikrinti abonentams galimybę gauti informaciją telefonu apie visus abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus. Taigi, nacionalinės teisės aktais siekiant užtikrinti abonentų teisę bent į vieną išsamų viešųjų telefono ryšio abonentų sąrašą įpareigoja universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją teikti informaciją apie abonentus, tačiau neapriboja galimybių kitiems subjektams (netelekomunikacijų paslaugų teikėjams) naudotis telefono ryšio numeriu 118 ir teikti informaciją apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus. Pagal Taisyklių 25 p., universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostoliai gali būti kompensuojami tik tada, kai universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas Taisyklių 26 p. nustatyta tvarka motyvuotai pareiškia, kad pagal įpareigojimus, susijusius su universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimu, universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas jis galės teikti tik nuostolingai. Tarnyba nėra gavusi TEO LT, AB prašymo kompensuoti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų, tarp jų ir informacijos apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų, teikimo nuostolius, t. y. TEO LT, AB šiuo metu nėra kompensuojami universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostoliai, todėl pareiškėjos teiginiai, kad neva Įsakymas Nr. 1V-363 pažeidžia Taisyklių 41 p., nes suteikia galimybę TEO LT, AB teikiant telefono ryšio numeriu 118 informacijos paslaugas tokiu būdu kompensuoti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolius, yra visiškai nepagrįstas ir atspindi tik subjektyvią nuomonę. Pareiškėja remiasi vien tik savo subjektyvia nuomone, jai suprantamu Direktyvų aiškinimu nepateikdama jokių objektyviu įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Priešingai, pareiškėja pati savo veiksmais įrodo, kad Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklėmis bei Planu jau yra sudaryta galimybė netelekomunikacijų paslaugų teikėjams naudoti telefono ryšio numerį 118. Nors Konstitucijos 30 str. įtvirtina žmogaus galimybę kreiptis į teismą, tačiau tokia teisė nėra besąlyginė, nes ji realizuojama esant tam tikriems įstatymų įtvirtintiems pagrindams. ABTĮ tokie pagrindai nustatyti 5 str. ir 23 str., ABTĮ 5 str. 1 d. apibrėžia teisės kreiptis teisminės gynybos ribas. Vadovaujantis ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Gi ginčo atveju, pareiškėja nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagristų jos skunde nurodomas aplinkybes, remiasi vien tik savo subjektyvia nuomone.

8Teismo posėdyje atsakovės atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė nepatenkinti pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio teisės akto ištyrimo (žr. teismo posėdžio protokolą).

9Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į skundą (b. l. 59-60) nurodė, kadangi šiuo metu atlieka tyrimą dėl taisyklių, todėl kol nebaigtas tyrimas iš esmės, kuriame vertinami atsakovės veiksmai kaip ir skunde, ji negali pareikšti savo pozicijos. Tik kruopščiai ištyrusi visus reikiamus duomenis ir pabaigusi tyrimą, galės daryti išvadą dėl tiriamo teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams. Taip pat teigė, kad Taisyklėse nėra nurodyta, kad telefono numeris 118, be nustatytos sąlygos jį naudoti informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti, taip pat gali būti naudojamas savo nuožiūra, tačiau taip pat nėra aiškiai nustatyta, kad minėtas numeris gali būti naudojamas tik ankščiau minėtai informacijai teikti, yra pagrindo įtarti, kad taikant Taisyklių nuostatas telefono ryšio trumpojo numerio naudojimo tvarkos teikiant komercinę informaciją atveju gali būti teikiamos privilegijos arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

10Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus bei prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė nepatenkinti pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio teisės akto ištyrimo (žr. teismo posėdžio protokolą).

11Tretysis suinteresuotas asmuo TEO LT, AB su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Atsiliepime į skundą (b. l. 110-111) nurodė, kad palaiko trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lintel“ atsiliepime išdėstytą poziciją. Mano, kad atsakovė pagrįstai netenkino pareiškėjos 2008-09-25 pareiškime Nr. 47 išdėstytų prašymų.

13Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė nepatenkinti pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio teisės akto ištyrimo (žr. teismo posėdžio protokolą).

14Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lintel“ su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Atsiliepime į skundą (b. l. 73-86) nurodė, kad Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę teisingai ir visiškai yra perkėlusi visus Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos teisės aktus. Šią sistemą sudaro šešios direktyvos. Pažymėjo, kadangi nė vienoje iš Europos Sąjungos direktyvų nėra paminėtas trumpasis numeris 118, todėl pareiškėjos paaiškinimai, susiję su elektroninių ryšių reguliavimu Bendrijos mastu šioje srityje, yra neteisingi. Pareiškėjos minima 1997-12-15 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje 97/66/EB yra panaikinta nuo 2003-10-31, todėl jos normomis pareiškėja remiasi nepagrįstai. Nacionalinių numeracijos planų elementus valdo tik nacionalinės reguliavimo institucijos savo nuožiūra, remiantis skaidriais, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Ši taisyklė turi išimtį, kuri taikoma siekiant Europoje Sąjungos mastu plėtoti tik vieną paslaugą ir šiuo tikslu direktyvomis derinant valstybių narių numeracijos išteklius – tai Europos skubaus iškvietimo telefono numeris 112. Visais kitais atvejais nacionalinius numeracijos išteklius ir nacionalinių numeracijos planų valdymą kontroliuoja nacionalinės reguliavimo institucijos, kurios privalo užtikrinti, kad numeracijos planai ir procedūros būtų taikomos vienodai visiems viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams (Prieigos direktyvos 10 str.). Tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. 1V-1104 „Dėl telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano patvirtinimo“ patvirtintų Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 23 p. nustatyta, kad viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi teisę naudoti trumpuosius numerius 117, 118, 119, 13XX, 14XX, 15XX, 16XX. Taisyklių 43 p. nustatyta, kad viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai informacijai apie visus viešųjų telefono ryšių paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti turi naudoti trumpąjį numerį 118, o Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano (toliau – ir Planas) 3.2.9 p. numeris 118 apibrėžtas kaip numeris viešojo telefono ryšio tinklo (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų informacijai, įskaitant informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti. Taigi, numeris 118, remiantis skaidriais, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais buvo suteiktas naudoti visiems Lietuvos Respublikos viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams, kaip numatyta Prieigos direktyvoje. Pareiškėja nėra viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjas. Be to, ji nepateikė jokių įrodymų, kad minėtiems tiekėjams numeris 118 buvo skirtas naudoti pažeidžiant Europos Sąjungos ar nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus kriterijus, todėl jos reikalavimas pakeisti taisykles ir Planą yra nepagrįstas. Pabrėžė, kad pareiškėjos nurodytą Europos pašto telekomunikacijų konferencijos (CEPT) ir Europos telekomunikacijų priežiūros reikalų komiteto (ECTRA) 1997-12-04 rekomendaciją „Dėl informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugos“ Lietuvos Respublika yra įgyvendinusi, nors, vadovaujantis Europos Bendrijos Steigimo Sutarties 249 str. (ex 189 str.), rekomendacijos ir nuomonės neturi privalomosios galios. Šiame dokumente Europos Sąjungos valstybėms narėms rekomenduojama skirti prieigos kodą 118, kad būtų galima atpažinti informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugas. Akcentavo, kad rekomendacijos teikiamos ne dėl paties numerio, o tik dėl prieigos kodo 118, o šios sąvokos yra skirtingos (prieigos kodas tik viena už sudėtinių numerio dalių); rekomenduojamos vienodos prieigos tikslas yra atpažinti informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugas, t. y. universaliąją paslaugą, apibrėžtą Universaliųjų paslaugų direktyvos 5 str. 1 d. b p. ir Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 31 str. 1 d. 3 p., o ne visas telefonu teikiamas informacijos paslaugas, kaip klaidingai teigia pareiškėja. Tokio atpažinimo reikia tais atvejais, kai valstybėje narėje universaliąją paslaugą teikia daugiau nei vienas universaliųjų paslaugų teikėjas. Lietuvos Respublikoje universaliąsias paslaugas teikia vienas tiekėjas, todėl nacionalinis reguliuotojas pagrįstai šiai paslaugai teikti Plane skyrė vieną triženklį numerį, t. y. 118. Esant poreikiui, naudojant prieigos kodą 118, universaliosios paslaugos ateityje galėtų būti teikiamos keturženkliais, penkiaženkliais ar šešiaženkliais numeriais. Teigė, kad Europos Sąjungos ir su jais harmonizuoti nacionaliniai teisės aktai, kuriais savo reikalavimus pagrindė pareiškėja, reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu (ERĮ 1 str. 1 ir 2 d.) ir nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant elektroninių ryšių tinklus, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų (ERĮ 3 str. 14 d.). Pareiškėja skunde pripažino, kad neteikia elektroninių ryšių paslaugų ir nėra šios rinkos dalyvė, tačiau nepagrįstai reikalauja minėtų teisės aktų nuostatas taikyti komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyviams. Komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos, kurios dalyve pareiškėja laiko save, sąvoka neatitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 str. 6 d. pateiktos prekės rinkos sąvokos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarime Nr. 17 „Dėl konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“ nurodytų principų ir kriterijų, kuriais vadovaujantis apibrėžiama rinka. Informacijos paslaugų rinkoje pareiškėja nepagrįstai išskiria tik vieną iš galimų informacijos teikimo būdų-informacijos teikimą telefonu ir net ne visos informacijos, o tik „komercinės“. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nėra tyrusi ir apibrėžusi nei komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos, nei informacinių paslaugų teikimo rinkos. Informacijos paslaugų teikimas nėra reguliuojamas elektroninių ryšių sistemos teisės aktais, o visuomeniniams santykiams šioje srityje taikomi bendrieji reikalavimai, reglamentuojantys atlygintinų paslaugų teikimą (CK 6 knygos XXXV skyrius). ERĮ 31 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas universaliųjų paslaugų teikimas: viešųjų telefono ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje; taksofonu teikiamų viešųjų telefono ryšio paslaugų; informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus; galimybių neįgaliesiems paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis. Įpareigojimas teikti universaliąsias paslaugas paprastai nustatomas ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nes universaliosios paslaugos susiję su didelėmis investicijomis, techninėmis ir finansinėmis galimybėmis, tam, kad būtų užtikrintas nustatyto masto ir kokybės paslaugų teikimas, neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos universaliųjų paslaugų kainų ribos (ERĮ 31 str. 2 d.). Tuo pačiu siekiama, kad universaliųjų paslaugų teikimas neatneštų jų teikėjui ilgalaikių nuostolių ir netaptų „nesąžininga našta“. Įpareigojimas teikti universaliąsias paslaugas nustatomas tik viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams (2003-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 699 patvirtintų Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 1 punktas), o ne kitose rinkose veikiantiems ūkio subjektams. Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo pagal Tarnybos nustatomas bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, kurios yra objektyvios, pagrįstos, nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Taisyklėse (11 ir 14 p.) nustatyta, kad įpareigojimas teikti universaliąsias paslaugas nustatomas didelę įtaką prisijungimo prie viešojo telefono ryšio tinklo fiksuotoje vietoje rinkoje turinčiam subjektui. Tokiu subjektu 2002-12-05 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 170 „Dėl didelę įtaką viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir tinklų rinkoje turinčių ūkio subjektų“ yra pripažinta TEO LT, AB kartu su susijusiais juridiniais asmenimis (tarp jų ir pareiškėjos nurodyta UAB „Lintel“) ir nustačiusi įpareigojimą, o ne privilegiją, kaip klaidingai teigia pareiškėja, teikti visas ERĮ 31 str. 1 d. nurodytas universaliąsias paslaugas. Universaliųjų paslaugų teikėjas, teikdamas ERĮ 31 str. 1 d. 3 p. nurodytas paslaugas, veikia ne pranašesnėmis, kaip klaidingai teigia pareiškėja, o ribojančiomis sąlygomis. Informacijos paslaugų teikėjai savo nuožiūra nustato teikiamų paslaugų minutės kainą (paprastai aukštesnę, nei universaliosios paslaugos), laisvai pasirenka paslaugų teikimo sąlygas ir turi geresnes galimybes konkuruoti. Teisės aktuose nustatyta aiški įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas nustatymo tvarka ir atvejai. Ne rečiau kaip kartą per metus Tarnyba oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia pasiūlymą teikėjams pareikšti pageidavimą teikti universaliąsias paslaugas (Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 16.1 punktas). Tai reiškia, kad visi elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, gebantys teikti universaliąsias paslaugas be kompensacijos, gali tapti šių paslaugų teikėjais. Tačiau iki šiol nei vienas elektroninių ryšių paslaugų teikėjas tokio pageidavimo nėra pareiškęs. Pareiškėja taip pat turi visas teisines galimybes tapti elektroninių ryšių paslaugų teikėju ir pareikšti pageidavimą teikti universaliąsias paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nei karto šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Pareiškėja skunde nenurodė konkrečių kliūčių, trukdančių jai vykdyti ankščiau nurodytą veiklą ir nepagrįstai reikalauja, kad atsakovė pakeistų teisės aktus pagal jos individualius pageidavimas, o motyvuotai atsisakius aktus keisti, piktnaudžiauja savo teise į teismine gynybą. Laiko, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė keisti Taisykles ir Planą, nes šiuo metu yra vienas universaliųjų paslaugų teikėjas ir visiems viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams skirtas vienas numeris 118. Tokia situacija visiškai atitinka ERĮ 2 str. 1 d. nurodytą elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principą – veiksmingai valdyti ir naudoti ribotus išteklius (numeracija priskiriama šiems ištekliams). Teisė naudotis numeriu 118 suteikta visiems viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšių paslaugų teikėjams. TEO LT, AB numerį 118 naudoja tik savo tinkle tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšių paslaugų teikėjai. Taigi, pareiškėja nepagrįstai reikalauja uždrausti numeriu 118 skelbti papildomą informaciją, nes tokio draudimo nenustato nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai. Taisyklių 5 p. nustatyta, kad įpareigoti teikti universaliąsias paslaugas teikėjai, teikdami papildomas paslaugas, be tų, kurios nurodytos šių Taisyklių 3 p., privalo nustatyti tokias sąlygas ir reikalavimus, kad universaliųjų paslaugų gavėjui nereikėtų mokėti už priemones ir paslaugas, nebūtinas toms universaliosioms paslaugoms, kurių šis gavėjas prašo, o neįgaliesiems teikiamos universaliosios paslaugos nekainuotų brangiau už tokias pat paslaugas, teikiamas kitiems universaliųjų paslaugų gavėjams. Taisyklių priedo „Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausia riba“ 6.2 p. nustatytas 1,50 Lt užmokestis už informacijos teikimą paslaugų gavėjams (už minutę). Pareiškėjos skunde paminėtas šio punkto pakeitimas Tarnybos direktoriaus 2010-03-23 įsakymu Nr. 1V-363 „Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-1104 „Dėl telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano patvirtinimo“ pakeitimo“ tik patikslino buvusią formuluotę, nekeisdamas jos esmės, siekiant išvengti klaidingo jos interpretavimo. Pagal ERĮ 5 str. 1 d., Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką bei strategiją, nustato politinius ir strateginius tikslus, užtikrinančius elektroninių ryšių sektoriaus ekonominę plėtrą ir konkurencingumą, o to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą, universaliųjų paslaugų teikimo taisykles. Taigi, reikalavimus universaliosios paslaugos turiniui nustato Vyriausybė ir būtent Vyriausybės patvirtintose Taisyklėse aiškiai nurodyta, kad šių paslaugų teikėjas turi teisę teikti papildomas paslaugas su sąlyga neviršyti universaliųjų paslaugų kainų aukščiausios ribos (7 p.). Pagal ERĮ 8 str. 2 d. 4 p., Tarnyba privalo užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip kad būtų pakankamai nacionalinių telefono ryšio numerių išteklių reikalingų viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, kad numeracijos planai procedūros būtų taikomi tokiu būdu, kuris užtikrintų vienodas visų viešų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų galimybes. Vykdydama įstatyme nurodytus uždavinius, atsakovė nustatė, kad viešojo telefono ryšio tinklo (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai informacijai apie visus viešųjų telefono ryšių paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti turi naudoti trumpąjį numerį 118. Taigi, Tarnyba šia norma sureguliavo tik numeracijos, t. y. elektroninių ryšių išteklių naudojimo klausimą, aiškiai apibrėždama, kad universalioji paslauga turi būti teikiama numeriu 118, bet nenustatydama draudimo šiuo numeriu teikti paslaugas. Toks draudimas prieštarautų Taisyklių nuostatoms, kurios reglamentuoja ne tik įpareigojimą teikti universaliąsias paslaugas, bet ir nustato teisę teikti papildomas paslaugas. Ši nuostata absoliučiai atitinka socialinį interesą, nes vartotojai turi galimybę kartu su abonentų sąrašų informacija gauti ir papildomą informaciją už ne aukštesnę nei Vyriausybės nustatytą universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausią kainų ribą. Dauguma informacijos paslaugų telefonu rinkoje teikiamos žymiai aukštesnėmis kainomis. Numeriu 118 teikiama abonentų sąrašų informacija, o papildoma informacija beveik visais atvejais yra susijusi su abonentų sąrašų informacija ir teikiama tik paslaugų gavėjo prašymu. Teisės aktuose, tiek Europos Sąjungos direktyvose, tiek vadovaujantis jomis priimtuose nacionaliniuose teisės aktuose, nėra nustatyti telefono numeriu 118 teikiamos informacijos apribojimai. Todėl papildomos informacijos teikimas ne tik nepažeidžia paminėtų teisės aktų, bet ir atitinka viešąjį interesą. Pareiškėjos siekis uždrausti teikti numeriu 118 teikti papildomą informaciją ir numerio 118 panaikinimo iniciatyvos turi nesąžiningos konkurencijos požymių ir prieštarauja vartotojų interesams, kurie būtų priversti papildomos informacijos paslaugas pirkti brangiau. Be kita ko, nurodė, kad Konstitucijos 46 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje saugoma sąžiningos konkurencijos laisvė, o valstybė gina vartotojo interesus. Pareiškėjos siekiai, UAB „Litel“ nuomone, prieštarauja vartotojų interesams, kurie šiuo metu turi galimybę informacijos telefonu 118 gauti ne tik universaliąją paslaugą, bet ir papildomą informaciją už ne aukštesnę kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausiąją ribą. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimas uždrausti skelbti papildomą informaciją telefonu 118 neatitinka esamos Europos Sąjungos valstybių narių praktikos, kuriose 118 serijos numeriais ne tik nėra draudžiamas, bet ir skatinamas papildomų paslaugų teikimas, kaip atitinkantis vartotojų poreikį ir interesus. Visais 118 serijos numeriais kartu su universaliąja paslauga teikiama pati įvairiausia informacija, siekiant vartotojams sukurti didžiausią vertę. Taigi, Lietuvos praktika absoliučiai atitinka kitų valstybių narių universaliųjų paslaugų teikimo telefonu praktiką. Pagal ERĮ 14 str. 1 d., Tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Pareiškėja neįrodė, kad atsakovės priimti teisės aktai teikia privilegijų arba diskriminuoja atskirų ūkio subjektų ar jų grupių, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje, t. y. elektroninių ryšių srityje, konkuruojantiems ūkio subjektams (Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d.). Telefono numeris 118 skirtas viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams (Plano 3.2.9 p.), o informacinių paslaugų teikėjams rekomenduojama skirti šio plano 3.6 ir 3.9 p. nurodytus numerius – 15XX ir 18XX (informacinės paslaugos). Triženklis numeris 118, atsiradus daugiau nei vienam universaliųjų paslaugų teikėjui, taip pat gali būti pakeistas keturženkliu 118X, penkiaženkliu 118XX ar šešiaženkliu 118XXX numeriu. Triženklis numeris nėra svarbiausia vartojimo prielaida. Vartotojai paslaugą renkasi dėl jos kainos, kokybės, patikimumo, žinomumo ir kitų priežasčių. Numerio žinomumo Europos Sąjungoje siejimas su žinomumu Lietuvoje yra absoliučiai neteisingas. Lietuvos Respublikoje numeriu 118 informacijos paslaugos buvo pradėtos teikti 2000-05-18, į numerio žinomumą TEO LT, AB įmonių grupė investavo apie 10 milijonų litų, ženklios investicijos buvo skirtos realizuoti techniniams sprendimams ir pasiekti aukštą paslaugų kokybę. Plane viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams yra skirtas ne vienintelis triženklis numeris 118, bet ir kiti triženklis numeriai: 117 numeris viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams tarnybos veiklai; 119 numeris viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklo gedimams registruoti. Pažymėjo, kad pareiškėja taip pat nepateikė jokių savo teiginių dėl 118 serijos numerių žinomumo Europos Sąjungoje įrodymų. Triženklių numerių skyrimas viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams negali būti laikomas konkurencijos ribojimu, nes tokiais veiksmais, pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 3 d., laikomi veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją. Jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas skirtingų rinkų dalyviams. Todėl triženklių numerių skyrimas elektroninių ryšių paslaugų rinkos dalyviams, o keturženklės, penkiaženklės, šešiaženklės ir kitokios numeracijos paskirstymas pagal Planą skaidriomis, objektyviomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis kitų rinkų dalyviams yra teisėtas.

16Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė nepatenkinti pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio teisės akto ištyrimo (žr. teismo posėdžio protokolą).

17Skundas netenkintinas.

18Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) direktoriaus 2010-07-26 įsakymo Nr. 1V-774 „Dėl UAB „Infomedia“ 2008-09-25 pareiškimo Nr. 47“ (toliau – ir Įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 11-14, 101-104).

19Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

20Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 1-162) tvirtina, kad pareiškėja 2008-09-25 su pareiškimu Nr. 47 (toliau – ir Pareiškimas) kreipėsi į atsakovę prašydama: 1) nustatyti, kad visi komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyviai Lietuvoje teiktų komercinio pobūdžio informaciją tik per vienodo ilgio numerį ir nurodė, kad dėl išdėstytų priežasčių būtina keisti Planą, nustatant, kad direktyvines paslaugas galima teikti keturženkliais informacijos telefono numeriais, prasidedančiais 118X, kur X pagalba būtų atskiriamos konkuruojančios ar skirtingų tipų informacinės tarnybos, užtikrinant sveiką, skaidrią ir sąžiningą konkurenciją bei atimant iš TEO LT, AB ir jos dukterinių įmonių Lietuvos Respublikos teisės aktais įtvirtiną privilegiją teikti tokio pobūdžio informaciją per trumpesnį, nei kiti rinkos dalyviai, numerį; 2) nedelsiant panaikinti komercinės informacijos paslaugų teikimo Lietuvoje rinkoje dominuojančio subjekto (TEO LT, AB ir UAB „Lintel“) privilegiją teikti komercinio pobūdžio informaciją per 118 numerį, paliekant teisę teikti tik Baltųjų puslapių informaciją bei nustatant, kad skambinantiems į 118 numerį asmenims, besidomintiems komercine informacija, nebūtų nurodomas kitas TEO LT, AB ar jos dukterinių kompanijų ar bet kokios kitos bendrovės trumpasis numeris (b. l. 15-19). Tarnybos direktorius 2010-07-01 įsakymu Nr. 1V-718 „Dėl administracinės procedūros pagal UAB „Infomedia“ 2008-09-25 Pareiškimą Nr. 47 pradžios“ pradėjo administracinę procedūrą (b. l. 109), o Tarnybos 2010-07-02 raštu Nr. (37.3) 1B-2852 pareiškėja, TEO LT, AB ir UAB „Lintel“ buvo informuotos apie administracinės procedūros dėl Pareiškimo nagrinėjimo pradžią (b. l. 108). Tarnybos Teisės departamento direktorė, išnagrinėjusi pareiškėjos Pareiškimą, 2010-07-16 Teikimu Nr. LD-1251 „Dėl UAB „Infomedia“ 2008-09-25 Pareiškimo Nr. 47“ (toliau – ir Teikimas) pasiūlė priimti administracinės procedūros sprendimą netenkinti pareiškėjos Pareiškimo (b. l. 105-107). Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 22 str., 23 str., 28 str., 31 str. ir 34 str., atsižvelgdamas į Teikimą bei vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-530/2010, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo nusprendė netenkinti bendrovės Pareiškimo (b. l. 11-14, 39-46, 101-104). Byloje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2010-07-02 nutarimu Nr. 1S-118 pradėjo tyrimą dėl Taisyklių atitikties Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams (b. l. 48-50). Šis tyrimas 2010-11-25 Nutarimu Nr. 1S-2009 buvo pratęstas, o 2011-02-10 Nutarimu Nr. 1S-32 sustabdytas iki bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje(b. l. 116-117, 160-162).

21Kaip minėta, pareiškėja nesutinka su Įsakymu, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu, motyvuodama tuo, kad tik vienintelis komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyvis UAB „Lintel“ turi išskirtinę privilegiją teikti komercinės informacijos telefonu paslaugą per triženklį numerį, o kiti subjektai privalo teikti komercinę informaciją telefonu tik per ilgesnį nei trijų skaitmenų numerį, kad UAB „Lintel“ turi akivaizdų konkurencinį pranašumą prieš kitus komercinio pobūdžio informacijos teikimo telefonu paslaugų rinkos dalyvius. Atsakovė tokiais veiksmais pažeidžia ERĮ 1 str., 2 str., 5 str. 1 d., 8 str., 12 str. įtvirtintus konkurencijos principus. Teikdama privilegijas tik vienam suinteresuotam asmeniui (TEO LT, AB), Tarnyba diskriminuoja visus kitus informaciją telefonu Lietuvoje teikiančius subjektus (įskaitant ir pareiškėją). Toks nacionalinio reguliuotojo elgesys bei teisės aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja ES teisės aktuose (Pagrindų Direktyvoje, Leidimų Direktyvoje, Prieigos Direktyvoje, Universaliųjų paslaugų Direktyvoje, o taip pat CEPT/ECTRA 1997-12-04 rekomendacijoje) įtvirtintiems sveikos konkurencijos principams. Direktyvos aiškiai nustato, kad valstybės narės, reguliuodamos elektroninių ryšių bei universaliųjų paslaugų įgyvendinimą nacionalinėje teisėje, privalo mažinti rinkos iškraipymus, parinkti veiksmingiausią ir tinkamiausią būdą kuris nepažeistų sveikos, skaidrios ir sąžiningos konkurencijos principų, kad būtų laikomasi objektyvumo, skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principų.

22Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas (toliau – ir ERĮ), 2005-12-13 įsakymu Nr. 1V-1104 „Dėl telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano patvirtinimo“ patvirtintos Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas (toliau – ir Planas), 2002-03-07 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB „Dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis“ (Universaliųjų paslaugų direktyva) (toliau – ir Universaliųjų paslaugų direktyva) bei kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.

23Vadovaujantis ERĮ 6 str. 1 d., Tarnyba yra elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo nuostatų, išskyrus šio Įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Įstatymo reguliavimo dalyku, prasme. Pagal ERĮ 8 str. 1 d., Tarnybos tikslas yra veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą. ERĮ 1 str. 1 d. nustato, kad šis Įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu, o šio straipsnio 2 d. reglamentuojama, kad ERĮ nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 d. nurodytus tinklus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų. Pagal ERĮ 3 str. 14 d., elektroninių ryšių paslauga yra paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroniniais ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausiai nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais. Vadovaujantis ERĮ 31 str. 2 d., Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas bei atvejus, taip pat paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo tvarką, sąlygas ir atvejus. Vyriausybė gali įgalioti Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti universaliųjų paslaugų kokybės reikalavimus ir informacijos apie paslaugų kokybę skelbimo taisykles, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, taip pat priimti teisės aktus, įgyvendinančius universaliųjų paslaugų teikimo taisykles. Įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas gali būti susiję ir su didelės įtakos atitinkamoje rinkoje turėjimu. Pagal ERĮ 31 str. 3 d., Vyriausybė turi teisę nustatyti ūkio subjektams, nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas, įpareigojimus, kurie būtini, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, įskaitant įpareigojimus teikti informaciją apie savo abonentus sąžiningomis, objektyviomis, pagrįstomis sąnaudomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip pat įpareigojimus, skirtus užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis informacijos apie viešojo telefono ryšio abonentus teikimo paslaugomis. ERĮ 48 str. 3 d. nustatyta, kad telefono ryšio numeriai, naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano diegimo tvarką ir sąlygas.

24Remiantis Taisyklių 15 p., viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teisę kreiptis į Tarnybą dėl jų paskyrimo universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų ar jų sudedamųjų dalių teikėjais. Tarnyba, vadovaudamasi Taisyklių 16.1 p., ne rečiau kaip kartą per metus oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia pasiūlymą viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pareikšti pageidavimą teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas. Taisyklių 18 p. reglamentuojama, jeigu vienas ar daugiau viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų šių Taisyklių 15 ir 16.1 p. nurodytais atvejais pareiškia pageidavimą teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas be kompensacijos, Tarnyba, išklausiusi šių teikėjų motyvus, gali nuspręsti dėl įpareigojimų teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas ar jų sudedamąsias dalis perdavimo arba universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų ar jų sudedamųjų dalių paskirstymo viešųjų elektroninių ryšių paslaugu teikėjams. Pagal Taisyklių 23 p., viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi teisę naudoti tam tikrus trumpuosius telefono ryšio numerius, tarp jų ir trumpąjį telefono ryšio numerį 118. Taisyklių 43 p. nustatyta, kad viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad telefono ryšio numeriu 118 būtų teikiama informacija apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus.

25Universaliųjų paslaugų direktyvos 10 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas teikia papildomas paslaugas šalia universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų, jis privalo jas teikti tokiomis sąlygomis, kad abonentui nereikėtų mokėti už priemones ir paslaugas, kurios nėra būtinos arba kurios nėra būtinos tai paslaugai, kurios abonentas prašo. Universaliųjų paslaugų direktyva įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visiems galutiniams paslaugų gavėjams, įskaitant taksofonų naudotojus, būtų prieinama bent viena išsami informacijos apie abonentus teikimo paslauga (Universaliųjų paslaugų direktyvos 5 str. 1 d. b p.)

26Užmokestį už informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-03 nutarimo Nr. 699 priedo „Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausia riba“ 6.2 p., kuriame informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugoms nustatytas 1,50 Lt už minutę tarifas.

27Plano 3.2.9 p. nustatyta, kad telefono ryšio numeris 118 skiriamas viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentu sąrašus, teikti naudojamas būtent telefono ryšio numeris 118.

28ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

29Taigi, objektyviai ir visapusiškai ištyrusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Tarnyba tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procedūrinių pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis, materialinių teisės normų aiškinimu, kad Taisyklės nustato universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui pareigą teikti informaciją apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus. Taisyklės nustato teisę konkuruoti dėl galimybės įgyti pareigą teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Taisyklėmis ir Planu universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui (TEO LT, AB) suteiktos išskirtinės teisės. Europos Sąjungos teisės aktais nėra draudžiama universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui teikti papildomas paslaugas kartu su universaliosiomis elektroninių ryšių paslaugomis. Taisyklės neįpareigoja viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjus teikiant išsamią informaciją apie abonentus telefono ryšio numeriu 118 pasitelkti vien tik universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo TEO LT, AB informacijos apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus tarnybą. Teisės aktai nustato tik bendro pobūdžio įpareigojimą viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams teikti informaciją apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, todėl viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi teisę šią informaciją teikti patys arba pasitelkti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją ar kitus trečiuosius asmenis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, informacijos teikimo paslaugios telefono ryšio numeriu 118 gali teikti tiek viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, įskaitant universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją, tiek šių teikėjų pasitelkti kiti tretieji asmenys, įskaitant netelekomunikacijų paslaugų teikėjus ir universaliųjų paslaugų teikėją. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrovė nėra universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėja, todėl ji nėra asmuo, kurio veiklą reguliuoja ir prižiūri atsakovė. Taisyklėmis ir Planu yra sudaryta galimybė netelekomunikacinių paslaugų teikėjams (pareiškėjai) naudoti telefono ryšio numerį 118. Asmenų, turinčių teisę naudoti šį numerį, ratas nėra ribojamas, nes nei Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės, nei Taisyklės neįpareigoja viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjus teikiant išsamią informaciją apie abonentus telefono ryšio numeriu 118 pasitelkti vien tik universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo TEO LT, AB informacijos apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus tarnybą. Kadangi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visi elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, gebantys teikti universaliąsias paslaugas be kompensacijos, gali tapti šių paslaugų teikėjais, todėl pareiškėja taip pat turi visas teisines galimybes tapti elektroninių ryšių paslaugų teikėju ir pareikšti pageidavimą teikti universaliąsias paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau byloje duomenų, kad šiomis galimybėmis pareiškėja būtų pasinaudojusi nėra. Pabrėžia, kad Pagrindų direktyvos, Leidimų direktyvos ir Prieigos direktyvos pagrindinis tikslas yra reguliuoti elektroninių ryšių rinką. Į ERĮ yra perkeltos šių direktyvų nuostatos. Kaip minėta anksčiau , ERĮ 1 str. 1 d. nustatyta, kad ERĮ reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, laip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu, o 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad ERĮ nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tinklus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų. Pagal ERĮ 3 str. 14 d., elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausiai nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais. Taigi, nei ERĮ, nei jo įgyvendinamieji teisės aktai, reglamentuojantys elektroninių ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje, nereglamentuoja komercinės informacijos teikimo telefonu paslaugų teikimo. Inter alia, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ERĮ 2 priede pateiktas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašas, kuriame nurodytos ir pareiškėjos paminėtos direktyvos: Pagrindų direktyva, Leidimų direktyva, Prieigos direktyva, Universaliųjų paslaugų direktyva, taip pat Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių, 2002-09-16 Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje. Teisėjų kolegija neturi duomenų, kad Europos Komisija yra pateikusi pastabų dėl minėtų direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, o tai suponuoja, kad Lietuvos Respublika yra tinkamai perkėlusi direktyvų nuostatas į savo nacionalinės teisės sistemą ir šios nuostatos šiuo metu yra įgyvendinamos ERĮ, Taisyklėmis ir kitais teisės aktais, tačiau tai nereiškia, kad dabar galiojantis reguliavimas negalėtų būti keičiamas, nenukrypstant nuo ES teisės aktų reglamentavimo ar rekomendacijų. Universaliųjų paslaugų direktyvos preambulės 9 p. nustatyta, kad šios direktyvos nuostatos nekliudo valstybėms narėms paskirti skirtingas įmones tam tikriems tinklų ir universaliųjų paslaugų elementams teikti ir kad pagal subsidiarumo principą valstybės narės, taikydamos objektyvius kriterijus ir atsižvelgdamos atitinkamais atvejais į įmonių galimybes ir norą prisiimti visus ar dalį įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas, turi nuspręsti, kurios įmonės yra įpareigojamos teikti universaliąsias paslaugas pagal šią direktyvą. Didesnė konkurencija ir pasirinkimas sudaro galimybes kitoms įmonėms, ne tik toms, kurios turi didelę įtaką rinkoje, prisiimti visus ar dalį universaliųjų paslaugų įpareigojimų (Preambulės 14 p.). Universaliųjų paslaugų direktyvos 3 str. reglamentuoja, kad valstybės narės gali paskirti skirtingas įmones ar įmonių grupes atskiriems skirtingiems universaliųjų paslaugų elementams teikti ir (arba) aprėpti skirtingas nacionalinės teritorijos dalis. Skirdamos įmones universaliosioms paslaugoms teikti visoje teritorijoje ar jos dalyje, valstybės narės taiko veiksmingą, objektyvų, skaidrų ir nediskriminacinį mechanizmą, kad a priori gali būti paskirta bet kuri įmonė. Teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). Tačiau ginčo atveju pareiškėja nepateikė nė vieno prejudicinę reikšmę turinčio rašytinio įrodymo, pagrindžiančio Įsakymo neteisėtumą. Pareiškėja nenurodė kaip konkrečiai pasireiškia/-ė jos teisių bei teisėtų interesų pažeidimas, priėmus skundžiamą Įsakymą, kokius konkrečiai teisės aktus ir kokiais veiksmais atsakovės pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė, priimdama skundžiamą administracinį aktą, neviršijo jai teisės aktais nustatytos kompetencijos, t. y. neveikė ultra vires. Taip pat pažymi, kadangi Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba kaip institucija nėra nustačiusi jokių konkurencijos teisės pažeidimų, susijusių su telefono ryšio numerio 118 naudojimo teisiniu reglamentavimu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad Planas sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas komercinės informacijos paslaugų teikimo Lietuvoje rinkoje. Kaip minėta, Konkurencijos taryba yra sustabdžiusi tyrimą dėl Taisyklių atitikties Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams.

30Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl jį naikinti, nurodytais ir kitais motyvais, vadovaujantis ABTĮ 89 str., ir įpareigoti atsakovę nedelsiant panaikinti komercinės informacijos paslaugų teikimo Lietuvoje rinkoje dominuojančio subjekto (TEO LT, AB ir UAB „Lintel“) privilegiją teikti komercinio pobūdžio informaciją per 118 numerį, paliekant teisę šiuo numeriu teikti tik Baltųjų puslapių informaciją bei pakeisti Telefono ryšių numeracijos skyrimo ir naudojimo taisykles bei Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą tokiu būdu, kad visi komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyviai Lietuvoje teiktų komercinio pobūdžio informaciją tiktai per vienodo ilgio numerį (dėl išdėstytų priežasčių būtina keisti Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą nustatant, kad direktyvines paslaugas galima būtų teikti keturženkliais informacijos telefono numeriais, prasidedančiais 118X, kur X pagalba būtų atskiriamos konkuruojančios ar skirtingų tipų informacinės tarnybos, užtikrinant sveiką skaidrią ir sąžiningą konkurenciją bei atimant iš TEO LT, AB ir jos dukterinių įmonių Lietuvos Respublikos teisės aktais įtvirtiną privilegiją teikti tokio pobūdžio informaciją per trumpesnį, nei kiti rinkos dalyviai, numerį), nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad yra netenkintinas pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio teisės akto ištyrimo, nes teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl byloje taikytinų norminių administracinių aktų teisėtumo. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja konkrečiai nenurodė, kokie norminių administracinių teisės aktų punktai ir kodėl prieštarauja atitinkamiems įstatymas ir Vyriausybės norminių aktų nuostatoms.

31Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

Nutarė

32pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

33Pareiškėjos UAB „Infomedia“ prašymo dėl norminio administracinio akto ištyrimo nepatenkinti.

34Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėja UAB „Infomedia“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė,... 4. Skunde nurodė, kad atsakovė Įsakyme grįsdama UAB „Lintel“ (kuri beje... 5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus... 6. Atsakovė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba su pateiktu skundu... 7. Atsiliepime į skundą (b. l. 89-99) nurodė, kad ūkio subjektas gali būti... 8. Teismo posėdyje atsakovės atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba... 10. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atsiliepime... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo TEO LT, AB su pateiktu skundu nesutiko ir prašė... 12. Atsiliepime į skundą (b. l. 110-111) nurodė, kad palaiko trečiojo... 13. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino atsiliepime... 14. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lintel“ su pateiktu skundu nesutiko ir... 15. Atsiliepime į skundą (b. l. 73-86) nurodė, kad Lietuvos Respublika į... 16. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atsiliepime... 17. Skundas netenkintinas.... 18. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos... 19. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.... 20. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 1-162) tvirtina, kad pareiškėja... 21. Kaip minėta, pareiškėja nesutinka su Įsakymu, laiko jį neteisėtu ir... 22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas... 23. Vadovaujantis ERĮ 6 str. 1 d., Tarnyba yra elektroninių ryšių veiklą... 24. Remiantis Taisyklių 15 p., viešųjų elektroninių ryšių paslaugų... 25. Universaliųjų paslaugų direktyvos 10 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės... 26. Užmokestį už informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų... 27. Plano 3.2.9 p. nustatyta, kad telefono ryšio numeris 118 skiriamas viešojo... 28. ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį... 29. Taigi, objektyviai ir visapusiškai ištyrusi byloje esančių rašytinių... 30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi nurodytų teisės normų... 31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų... 32. pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 33. Pareiškėjos UAB „Infomedia“ prašymo dėl norminio administracinio akto... 34. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...