Byla I-5142-142/2013
Dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Elektrėnų savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys sodininkų bendrija „Šviesa“ ir R. M

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai M. P., pareiškėjos atstovei advokatei Laurai Timinskaitei, Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovui Gediminui Ratkevčiui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Justinai Baumilienei, trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Šviesa“ atstovui advokatui Michailui Gaibel, A. N. ir R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos M. P. skundą dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Elektrėnų savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys sodininkų bendrija „Šviesa“ ir R. M.,

Nustatė

2Pareiškėja M. P. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, pasirašytą advokatės, kuriame prašo: 1) panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 4 d. raštą Nr. 03.2-07-851; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2013 m. liepos 12 d. raštą Nr. 1 SS-(7.5)-1490; 3) įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją suformuoti 7,813 ha žemės sklypo, esančio ( - ) kaime, Elektrėnų savivaldybėje, pagal dabartinį administracinį suskirstymą Elektrėnų mieste, į kurį pareiškėja prašo atkurti natūra nuosavybės teises, ribas, organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti šio žemės sklypo planą, pasiūlyti šio žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti šio žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą bei pobūdį bei apskaičiuoti šio žemės sklypo vertę. Taip pat prašo priteisti pareiškėjai iš Elektrėnų savivaldybės administracijos su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

3Paaiškina, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, buvusį Elektrėnų mieste. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės. Liko neatkurtos nuosavybės teisės kiekvienam pretendentui į 7.813 ha ploto. Tačiau atkurti nuosavybės teises į šią žemę delsiama, nes šia žeme naudojasi sodininkų bendrija (toliau – SB) „Šviesa“. SB „Šviesa“, siekdama įsigyti valstybinės žemės, pareiškė reikalavimą teismui, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad SB „Šviesa“ teisėtai naudoja (valdo) 42,52 ha ploto žemės teritoriją, esančią Elektrėnų mieste, į šį sklypą (pagal ribų planą) patenka ir buvusio savininko A. P. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas, į kurį atkurti nuosavybės teises pretenduoja M. P. ir R. M. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-594-213/2011 SB „Šviesa“ prašymas buvo atmestas. Teismas pasisakė, jog nėra jokių rašytinių įrodymų, kokio ploto žemės sklypas 1966 m. buvo priskirtas tuometinei Lietuvos Lenino VRE, kur buvo jos dislokacija ir ribos, teismas nustatė, jog Elektrėnų kolektyviniai sodai buvo įkurti savavališkai, visi įrodymai, esantys civilinėje byloje, paneigia teisėtą SB „Šviesa“ naudojimąsi žemės sklypu. Šis Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2013 m. sausio 15 d. priėmus nutartį, kuria buvo paliktas galioti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas, išskyrus dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Įsiteisėjus teismų sprendimams, pareiškėjos atstovė 2013 m. vasario 6 d. kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administraciją ir NŽT, prašydama žemės sklypą, į kurį nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėja, pripažinti laisva žeme, suformuoti žemės sklypo, į kurį prašoma atkurti natūra nuosavybės teises, ribas, organizuoti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą, pasiūlyti minėto žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą bei pobūdį, apskaičiuoti žemės sklypo vertę. NŽT 2013 m. vasario 27 d. raštu Nr. 51SD-(14.51.92)-311 informavo, kad kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių, jog būtų atlikti minėti prašomi veiksmai. Elektrėnų savivaldybės administracijai nesiimant jokių priemonių ir veiksmų dėl žemės sklypo matavimų ir suteikimo pareiškėjai, pareiškėjos atstovė 2013 m. gegužės 14 d. dar kartą kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administraciją, prašydama pateikti informaciją ir ją patvirtinančius įrodymus/dokumentus, kokie veiksmai yra atlikti, kokie sprendimai priimti, kaip ir kada bus formuojamas žemės sklypas, kokio ploto žemės sklypas numatytas suformuoti (vadovaujantis kokiais teisės aktais ir sprendimais), kokiu sprendimu ir ar iš viso priimtas sprendimas dėl žemės pripažinimo laisva žeme, jei žemė nėra pripažinta laisva žeme, prašė pateikti sprendimą, dokumentą, kurio pagrindu žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei, kartu su teritorijų planavimo dokumentais, kurie patvirtintų valstybės išperkamos žemės plotus, ribas ir kitas aplinkybes. Elektrėnų savivaldybės administracija 2013 m. birželio 4 d. raštu Nr. 03.2-07-851 informavo, jog visas pareiškėjai priklausantis žemės sklypas nebus matuojamas, kadangi ginčo žemės sklypas yra užimtas sodininkų bendrijų. Pareiškėja nesutinka su priimtu Elektrėnų savivaldybės administracijos sprendimu. Vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu pareiškėja 2013 m. birželio 28 d. kreipėsi į NŽT su skundu dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos neveikimo, tačiau NŽT 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. 1 SS-(7.5)-1490 informavo, jog negali įtakoti Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmų dėl žemės sklypų formavimo. Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir aiškina, kad šio teisės akto reikalavimo Elektrėnų savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjos M. P. 2013 m. vasario 6 d. ir 2013 m. gegužės 14 d. prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir detaliojo planavimo, nesilaikė. Remiasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, nurodo, kad prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą natūra padavimas saisto valstybės institucijas, nes valstybinis žemės sklypas, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises natūra, negali būti laikomas laisva valstybine žeme (Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kadangi J. P. jau 1991 m. rugsėjo 17 d. buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra ir prašymas nebuvo išspręstas, tai žemės sklypas, nurodytas šiame prašyme, negalėjo būti priskirtas prie laisvos valstybinės žemės fondo, nes pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tokie žemės sklypai priskirti prie piliečiams natūra grąžinamos žemės. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/99, 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/1999 pateiktais išaiškinimais šiuo klausimu. Elektrėnų savivaldybės administracijos atsisakymas pareiškėjai atkurti visas nuosavybės teises natūra vertintinas kaip pažeidžiantis Atkūrimo įstatyme įtvirtintą nuosavybės teisių atkūrimo natūra principą (Atkūrimo įstatymo preambulės 4 dalis). Vilniaus apygardos teismas, 2013 m. sausio 15 d. nutartimi atmesdamas SB „Šviesa“ apeliacinį skundą ir palikdamas galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, tuo pačiu patvirtino ir pirmos instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, nustatytas aplinkybes, t. y. patvirtino, kad SB „Šviesa“ visą jos užimamą žemės teritoriją valdo neteisėtai, tam neturėdama juridinio pagrindo ir tai patvirtinančių dokumentų. Kadangi detalusis ginčo teritorijos planas nėra įstatymų nustatyta tvarka parengtas, įregistruotas, ginčo žemė negali būti laikoma valstybės išperkama. Tokiu būdu ji yra laisva ir į ją turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Šiuo atveju įstatymų leidėjas prioritetą teikia nuosavybės teisės neliečiamumo principui. Aplinkybės, kuriomis SB „Šviesa“ užėmė ginčo žemę, nėra žinomos, visi minėtoje civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, jog SB „Šviesa“ ginčo žemės sklypu naudojasi neteisėtai, yra jį užėmusi savavališkai, SB „Šviesa“ nuosavybės teisių į ginčo žemę nėra įregistravusi, ši žemė yra valstybės, sklypas iki šios dienos nėra suformuotas, neatlikti jokie kadastriniai matavimai – nei tikslieji, nei preliminarūs. Teritorija iki šiol nėra padalinta į atskirus žemės sklypus, nepateiktas joks SB „Šviesa“ gen. planas, kuris būtų parengtas pagal teritorijų planavimo teisės aktų reikalavimus, kuris būtų suderintas, patvirtintas ir įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Prašomas atkurti žemės sklypas niekada nebuvo priskirtas ir valstybės išperkamai žemei, ginčo teritorija turi būti pripažįstama laisva žeme, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, o tai konstatuota Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. TS-55, kuriame nurodyta, jog laisvomis, neužstatytomis, t. y. natūra grąžintinomis teritorijomis pripažįstamos visos teritorijos, išskyrus teritorijų užstatytas dalis ir į jas pateksiančius sklypus, registruotus VĮ Registrų centre. Ši ginčo žemė ir negalėtų būti valstybės išperkama, priskirta valstybės išperkamai žemei, kadangi žemė sodininkų bendrijai yra suteikta neteisėtai, o neteisėtai suteikta žemė negali būti pripažinta valstybės išperkama. Pagal Žemės įstatymo nuostatas bei Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas (6 str. 1 d.), žemės valdymo teisė atsiranda ne iš savivaldybės sprendimų, bet tuomet, kai sodininkų bendrija žemę išsinuomoja ar išsiperka iš valstybės. Teismai savo sprendimais konstatavo, jog SB „Šviesa“ žemės sklypas nebuvo suteiktas, ji yra neteisėtai ir savavališkai užėmusi žemės sklypą, tokiu būdu žemės sklypas yra laisva žemė ir į ją turi būti atkurtos nuosavybės teisės natūra pareiškėjai. Elektrėnų savivaldybės administracija ignoruoja ir nevykdo įsiteisėjusių teismų sprendimų, nesant nei teisinio pagrindo, nei priimtų sprendimų dėl ginčo žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei, atsisako suformuoti žemės sklypą pareiškėjai.

4Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir paaiškino, kad išvada dėl žemės perkėlimo, kurią nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo, yra panaikinta.

5Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka (t. II, b. l. 1–5). Paaiškina, kad SB „Šviesa“ (buvęs kolektyvinis sodas Nr. 2) įkurta nuo 1966 m. Per beveik 5 dešimtmečius pelkėta ir apleista teritorija bendrijos narių pastangomis buvo paversta sodais. Teritorija yra faktiškai padalyta į atskirus sodo sklypelius, užstatytus sodo nameliais su ūkiniais pastatais ir šiltnamiais, teritorijoje yra įrengtas kelių tinklas, išvedžioti elektros tinklai. Bendriją sudaro daugiau kaip 500 narių, o jos teritorija siekia 42,52 ha. 1989 m. daliai teritorijos (24,6 ha) Trakų rajono LDT vykdomasis komitetas išdavė valstybinį žemės naudojimo teisės aktą, kuriame SB „Šviesa“ kolektyvinei sodininkystei buvo skirti trys sklypai: (18,9 ha, 3,6 ha, 2,1 ha), iš viso 24,6 ha. 1990 m. visa bendrijos užimama teritorija su tiksliomis ribomis ir tiksliais sklypų numeriais buvo užfiksuota parengtame ir su Trakų rajono LDT vykdomuoju komitetu bei VRE suderintame sodininkų bendrijos teritorijos generaliniame plane. SB iniciatyva 1992 m. buvo parengti tuo metu reikalingi žemės privatizavimo dokumentai, o už naudojamus sodo sklypus bendrijos nariai investiciniais čekiais sumokėjo tuometinę jų pirkimo kainą. Trakų rajono tarybos 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 93 „Dėl Elektrėnų sodo bendrijos „Šviesa“ privatizavimo“ bendrijai buvo leista privatizuoti naudojamą žemę, tačiau privatizavimui trukdė viena kliūtis – SB „Šviesa“ neturėjo savo žinioje visų per daugelį dešimtmečių po įvairias įstaigas ir archyvus išsibarsčiusių LTSR laikotarpiu priimtų dokumentų, kurių pagrindu ji naudojosi visu užimamu valstybinės žemės plotu. Tokio dokumento pateikimo būtinumą tuo metu nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. nutarimo Nr. 89 4.2. punktas, vėliau –Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių 21.5, 23, 23.1. punktai (tuometinė redakcija). Archyve rasti žemės skyrimo dokumentai tik už 1981–1983 m. ir 1985–1990 m. laikotarpius. Į SB „Šviesa“ valdomą žemės plotą nuosavybę siekia atkurti buvusių savininkų įpėdiniai, kurie kreipėsi į teismą dėl savivaldybės institucijų įpareigojimo imtis veiksmų, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės ir žemė grąžinta natūra. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-378-10/06, 2006 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-379-10/06, 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-620-07/2007, 2009 m. spalio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1833-580/2009, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-218/2007 nusprendė šių pareiškėjų reikalavimų netenkinti. Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą pareiškėjo SB „Šviesa“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Teismai nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų negalima padaryti išvados, jog SB „Šviesa“ teisėtai naudojasi ir valdo 42,52 ha žemės plotą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2A-394-262/2013 konstatuojamoje dalyje pripažino, jog SB „Šviesa“ 1989 m. valstybinio žemės naudojimo teisės akto pagrindu teisėtai naudojasi ir valdo 24,6 ha (iš 42,52 ha) žemės plotą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracines bylas Nr. I-379-10/06 ir Nr. I-1833/09 pagal pareiškėjos M. P. skundus, kuriuose taip pat prašė įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją imtis priemonių, kad pareiškėjai būtų natūra atkurta nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą. Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pareiškėjos prašymo netenkino. Visų instancijų teismams išnagrinėjus ir netenkinus pareiškėjos prašymo, pareiškėja pakartotinai skundu kreipiasi į teismą dėl to paties dalyko, pakartotinai skųsdama Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmus. Šiuo metu susidarė tokia situacija, kad administraciniai teismai įsiteisėjusiais sprendimais atsisakė įpareigoti savivaldybę imtis veiksmų, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės ir žemė būtų grąžinta natūra, o Trakų rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiais sprendimais atsisakė pripažinti, kad SB „Šviesa“ neteisėtai arba teisėtai naudojasi žeme. Joks teismas nėra konstatavęs, kad SB „Šviesa“ neteisėtai naudojasi žeme. Nesutinka su skundo teiginiu, kad teismai savo sprendimais konstatavo, jog SB „Šviesa“ žemės sklypas nebuvo suteiktas, ji yra neteisėtai ir savavališkai užėmusi žemės sklypą, tokiu būdu žemės sklypas yra laisva žemė ir į ją turi būti atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjai. Mano, kad pareiškėjos skundo tenkinti negalima, nes taip būtų pažeistas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 13 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Pareiškėja skundu prašo įpareigoti savivaldybės administraciją suformuoti 7,813 ha žemės sklypo, į kurį pareiškėja prašo atkurti nuosavybės teises, ribas, organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengti šio žemės sklypo planą ir atlikti kitus veiksmus, siekdama atkurti nuosavybės teisę natūra į žemės sklypą. Elektrėnų savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo pareiškėjos nurodytos 7,813 ha ploto žemės laikyti laisva žeme, nes pretendentų R. M. ir J. P. (miręs) grąžintinos natūra žemės preliminarių ribų ir plotų Elektrėnų m. suformavimo schemoje matyti, kad iki nacionalizacijos turėtoje žemėvaldos teritorijoje yra valstybės miškas ir SB „Šviesa“ sodais užstatyta teritorija, o teritorija, nepatenkanti į valstybinio miško ir SB „Šviesa“ sodais užstatytą teritoriją, yra grąžinta pretendentams Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. TS-55 pagrindu. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žemė, kuri užimta sodininkų bendrijų sodų arba priskirta miestų miškams, iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį. Nurodo, jog teismuose priimtų sprendimų negalima vertinti vienareikšmiškai SB „Šviesa“ arba pareiškėjos naudai. Atsižvelgiant į NŽT Elektrėnų skyriaus Elektrėnų savivaldybės administracijai pateiktą medžiagą ir į teismuose išnagrinėtos medžiagos visumą, Elektrėnų savivaldybės administracijoje yra svarstoma hipotetinė galimybė imtis veiksmų, kad pretendentams būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemės dalį, kurią šiuo metu valdo SB „Šviesa“ ir kuri nepatenka į 1989 m. valstybinio žemės naudojimo teisės akto pagrindu suteiktą 24,6 ha plotą ir į likusį SB „Šviesa“ valdomą plotą, išskyrus 3,99 ha (3,2 ha, 0,28 ha ir 0,51 ha) ploto dalį, kuri yra buvusioje J. P. žemėje. Dėl to yra parengtas administracijos direktoriaus įsakymo projektas, kuriuo siūloma aprobuoti pridedamą pretendentų R. M. ir J. P. (miręs) grąžintinos natūra žemės preliminarių ribų ir plotų Elektrėnų m. suformavimo schemą ir rengti suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus, parengtus planus teikti tvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka. Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, mano, kad esama situacija reikalauja tartis dėl administracinių sprendimų priėmimo, todėl Elektrėnų savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr.03.2-13-1445 kreipėsi į NŽT ir SB „Šviesa“, prašydama informuoti, ar pritartų administracijos direktoriaus įsakymo projektui, taip pat patvirtinti, ar SB „Šviesa“ nariai, kurių valdomus sodo sklypus įsakymo projektu siūloma planuoti dėl nuosavybės natūra grąžinimo, yra atsiskaitę valstybei už išperkamą žemę, pateikti pagrindimo dokumentus. Taip pat kreipėsi į M. P. ir R. M. ir prašė informuoti, ar pritartų administracijos direktoriaus įsakymo projektui. Atsakovė taip pat kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (kuris taip pat nagrinėja M. P. skundą), prašė pasiūlyti problemos sprendimo būdą, informuoti, ar pritartų administracijos direktoriaus įsakymo projektui. Nė vieno atsakymo iki šiol Elektrėnų savivaldybės administracija negavo. Prašo skundą atmesti.

6Teismo posėdyje Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovas palaikė atsiliepimą.

7Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nesutinka su pareiškėjos reikalavimu panaikinti NŽT 2013 m. liepos 12 d. raštą Nr. lSS-(7.5)-1490 (t. I, b. l. 157–163). Paaiškina, kad tuometei Trakų rajono Vievio agrarinės reformos tarnybai J. P. 1991 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašymą, išreikšdamas valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir pageidavo gauti kompensaciją, už buvusio savininko A. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą 10,4 ha žemės sklypą buvusiame iki 1940 metų nacionalizacijos ( - ) kaime, Vievio valsčiuje, Trakų apskrityje, o R. P. 1991 m. spalio 24 d. pateikė prašymą, išreikšdama valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir pageidavo individualiai ūkininkauti, už buvusio savininko A. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą 20 ha žemės sklypą buvusiame iki 1940 metų nacionalizacijos ( - ) kaime, Vievio valsčiuje, Trakų apskrityje (pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą, esančią iki 1995 m. birželio 1 d. Elektrėnų miestui priskirtoje teritorijoje). Trakų rajono apylinkės teismo 1998 m. kovo 27 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-476, 1998 m.) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. P. nuosavybės teise valdė 17,0044 ha žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Vievio seniūnijoje, Trakų rajone. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 8 punkte įtvirtinta nuostata, kad piliečiams, atsisakiusiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai gali būti atlyginta pinigais. Pretendentai J. P. ir R. M. pasinaudojo šia įstatymo nuostata ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 79457-179 J. P. buvo atlyginta pinigais (7 680 Lt), atsisakius perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2 ha žemės sklypo individualiai statybai, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 42457-78 R. M. buvo atlyginta pinigais (7 680 Lt), atsisakius perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2 ha žemės sklypo individualiai statybai. Pareiškėja 2003 m. sausio 20 d. pateikė prašymą tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriui, kuriame nurodė, kad už pirmiau minėto savininko valdytos 8,52 ha žemės dalį, kuri yra užimta Elektrėnų miestu, pageidauja gauti piniginę kompensaciją litais. Vėliau t. y. 2003 m. kovo 25 d. pareiškėja pateikė dar vieną prašymą, kuriame pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Šiame prašyme pareiškėja pageidavo, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos nurodytais prašyme būdais. Tokiu būdu nuo 1991 m. rugsėjo 17 d. pretendentas J. P., vėliau pareiškėja, jo turto perėmėja, iki 2003 m. sausio 20 d. pageidavo, kad nuosavybės teisės už Elektrėnų mieste turėtą žemę būtų atkurtos atlyginant pinigais, tačiau toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo įtvirtintas tik nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojus Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymui. Šiame įstatyme numatytas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdas – pinigais. Pareiškėja 2003 m. kovo 25 d. pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pageidaudama susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje), nesant galimybės susigrąžinti žemę natūra, išreiškė valią gauti lygiavertį turėtajam žemės (miško) plotą Lietuvos Respublikos kaimo gyvenamojoje teritorijoje arba atlyginti pinigais. Tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2004 m. kovo 29 d. raštu Nr. 227 ir pakartotinai 2005 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 253 kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių, pateikdamas kartografinę medžiagą su pažymėtomis buvusio savininko A. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribomis, kad šis pateiktų informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusiame ( - ) kaime (dabar – Elektrėnų miestas) ir laisvos neužstatytos žemės sklypų planus. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 03V-249 patvirtino J. P. ir R. M. grąžinamo natūra 1,0141 ha žemės sklypo, esančio Elektrėnų mieste, planą. Suformavus natūra grąžintinos laisvos (neužstatytos) žemės planą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 2.11-42457-355 atkurtos nuosavybės teisės J. P. grąžinant natūra 0,507 ha žemės 1,0141 ha bendro ploto žemės sklype (kartu su R. M.). Minėto sprendimo 6 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią 7,813 ha žemės dalį bus atkurtos vėliau. Nuo 2008 metų iki 2013 metų vyko teisminiai ginčai pagal SB „Šviesa“ prašymus nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėta sodo bendrija teisėtai naudoja (valdo) 45,52 ha ploto žemės teritoriją, esančią Elektrėnų mieste, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims - pareiškėjai, Elektrėnų savivaldybės administracijai ir NŽT. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-594-213/2011 SB „Šviesa“ prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą buvo atmestas. Šis sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2013 m. sausio 15 d. priėmus nutartį, kuria buvo paliktas galioti 2011 m. gruodžio 20 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas. NŽT Elektrėnų skyriuje 2011 m. gruodžio 13 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas, kuriame pareiškėja nurodė, kad šiuo metu Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Trakų rajono apylinkės prokuratūroje yra užvesta byla dėl galimo SB „Šviesa“ dokumentų klastojimo ir pageidavo, kad skyrius neatliktų jokių veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kol nebus priimti sprendimai. NŽT Elektrėnų skyriuje 2013 m. vasario 13 d. ir NŽT centriniame padalinyje (Gedimino pr. 19, Vilnius) buvo gautas advokatės Lauros Timinskaitės, atstovaujančios pareiškėją, prašymas dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko A. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę. Advokatė pageidavo, kad žemės sklypas, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, būtų pripažintas laisva (neužstatyta) žeme, kad būtų suformuotas natūra grąžintinas žemės sklypas, parengtas žemės sklypo planas, nustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis bei specialios žemės naudojimo sąlygos. NŽT Elektrėnų skyrius, vadovaudamasis Tvarkos 1061 punktu, 2013 m. vasario 25 d. raštu Nr. 51SD-(14.51.92)-305 kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pateiktų informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko A. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytoje žemėje buvusiame ( - ) kaime (dabar – Elektrėnų miestas). Atsakymas iki šiol t. y. iki 2013 m. spalio 1 d., negautas. NŽT 2013 m. liepos 1 d. gautas advokatės Lauros Timinskaitės, atstovaujančios pareiškėją, skundas dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos neveikimo. Į skundą NŽT atsakė 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-1490. Grąžintinų sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Remiasi Tvarkos 106 punktu. Vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas. NŽT negali įtakoti Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmų dėl laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra (turėtoje vietoje) žemės sklypų formavimo. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui pateikus laisvos (neužstatytos) žemės planą (-us), skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Tvarkos 1061 punktu, toliau tęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, grąžindamas žemę natūra pretendentams į buvusio savininko A. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškėjos skunde nėra nurodytas nei vienas argumentas ar aplinkybė, kodėl reikėtų panaikinti 2013 m. liepos 12 d. raštą Nr. lSS-(7.5)-1490.

8Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą.

9SB „Šviesa“ atsiliepime su skundu nesutinka (t. I, b. l. 68–74). Pažymi, kad analogiškas pareiškėjos reikalavimas tam pačiam atsakovui jau buvo kartą išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme kitoje administracinėje byloje Nr. I-379-10/2006 ir pasibaigė įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimu (byla buvo nutraukta, pareiškėjai praleidus skundo padavimo teismui terminą). Pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti, nes žemė, dėl kurios pareiškėja reikalauja įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti tam tikrus veiksmus, laikytina valstybės išperkama ir natūra negrąžinama. Remiasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Įstatymas šiuo atveju papildomai nesieja tokio žemės priskyrimo valstybės išperkamai nei su pareiškėjos nurodytu bendrijos nuosavybės teisių į žemę įsigijimu (žemės išpirkimu iš valstybės) ar jų įregistravimu (žemės įsigijimas privačion nuosavybėn – tai Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas atskiras ir visiškai savarankiškas jos priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrindas), nei su žemės sklypo nuoma, nei su žemės sklypo suformavimu, nei su žemės sklypo detaliojo plano ar kito teritorijų planavimo dokumento patvirtinimu ir įregistravimu. Remiasi Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi. Įstatymas apibrėžia tris alternatyvius žemės priskyrimo sodo teritorijai pagrindus: tai žemė, kuri 1) teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba 2) priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar 3) priskirta pagal kitą teritorijų planavimo dokumentą. SB “Šviesa” žemė buvo priskirta ir teisės aktu, ir pagal teritorijų planavimo dokumentus. 1989 m. buvo priimtas Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto valstybinės žemės naudojimo teisės aktas, kuriuo bendrijai buvo skirti 3 žemės sklypai. Jų bendras plotas pažymėtas prie akto pridedame plane – 24,6 ha. Vėliau Elektrėnų savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 155 buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – “Elektrėnų m. funkcinio zonavimo specialusis planas”, priskiriantis 38,2 ha dydžio žemės ploto teritoriją Nr. 4 kolektyvinei sodininkystei – SB „Šviesa“ naudojimui. Ši teritorija apima ir anksčiau valstybės suteiktą 24,6 ha plotą. Tai galiojantis, nenuginčytas ir nepanaikintas individualus administracinis teisės aktas bei teritorijų planavimo dokumentas. Elektrėnų miesto savivaldybės atliktas pareiškėjos pretenduojamos buvusios A. P. žemėvaldos ribų užbrėžimo ant SB užimamos žemės palyginimas su 1989 m. akto planu ir Elektrėnų m. funkcinio zonavimo specialiuoju planu įrodo, kad pareiškėjos pretenduojamos žemės sklypas patenka ir į 1989 m. teisės aktu bendrijai skirtą 24,6 ha žemę, ir į savivaldybės tarybos patvirtintu specialiuoju planu suplanuotą ir bendrijai priskirtą teritoriją. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 03V-305 “Dėl žemės sklypo nuomos sodininkų bendrijai “Šviesa” buvo nustatytos tikslios faktinės SB „Šviesa“ ribos ir plotas (42,52 ha), įtvirtinant juos specialiajame ribų plane. Todėl žemė buvo priskirta SB „Šviesa“, yra jos teisėtai užimta, tai patvirtina visuomeninio poreikio buvimą šiai žemei ir Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkte suformuluotą teisinį žemės priskyrimo valstybės išperkamai pagrindą. Užimamoje teritorijoje bendrija yra įsikūrusi nuo praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio (Trakų LDT VK 1988-07-25 raštas), kai jos nariai savo asmeninių pastangų ir triūso dėka apleistą, pelkėtą, dalinai neturinčią augalinio sluoksnio teritoriją pavertė sodais. Bendrijos žemėje įrengtas kelių tinklas, sodininkų sklypeliuose pastatyti pastatai, auga keliasdešimties metų senumo vaismedžiai. Šias aplinkybes patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. SB ir jos nariai visada mokėjo už žemės naudojimą mokesčius. Valstybė buvo įpareigojusi bendriją už naudojamą žemės plotą mokėti jai žemės nuomos mokestį. Be to, bendrijos nariai už savo naudojamus sklypus yra seniausiai sumokėję valstybei jos nustatytą kainą. Tačiau tolesnis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių įforminimas įstrigo dėl pačių vietinės valdžios institucijų aplaidumo įforminant ir išsaugant visus dokumentus apie žemės suteikimą bendrijai, reikalingus privatizavimui. SB „Šviesa“ buvo kreipusis į Trakų rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriame išimtinai valstybinės žemės privatizavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad SB „Šviesa“ teisėtai naudoja (valdo) 42,52 ha ploto žemės teritoriją, esančią Elektrėnų mieste ir nurodytą Elektrėnų miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 30 d. įsakyme Nr. 03V-305 bei prie jo pridėtame specialiajame ribų plane. Pareiškimo atmetimas tik patvirtino SB dokumentų valstybinės žemės privatizavimui nepakankamumą, tačiau tai visiškai nereiškia, jog ši SB užimta žemė dėl to nebeturi visuomeninio poreikio jai ir nėra valstybės išperkama. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi apeliacine tvarka revizuodamas Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą, kuriuo remiasi pareiškėja, nustatė tai, jog SB 1989 m. vasario 15 d. valstybinės žemės naudojimo teisės aktu buvo skirtas 24,6 ha žemės plotas, o abejones teismui sukėlė tik didesnio negu 24,6 ha ploto naudojimo teisėtumas. Pagal grąžintino sklypo kartografijos duomenis mano, kad A. P. turėta žemė pateko į SB teisėtai užimamą 24,6 ha žemės plotą. Pareiškėja savo reikalavimams pagrįsti klaidingai mėgina panaudoti ir tai, jog Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 31 d. sprendimu TS-55 “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo” buvo nuspręsta pripažinti jame išvardytų piliečių prašomas grąžinti teritorijas kaip laisvą, neužstatytą žemę (išskyrus teritorijų užstatytas dalis ir į jas patenkančius sklypus, registruotus VĮ Registrų centre.) Su tuo nesutinka. Sprendime minimas žemės pripažinimas “laisva (neužstatyta)” dar nereiškia, kad žemė gali būti grąžinama natūra. Remiasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsniu. Teigia, kad tarybos 2004 m. kovo 31 d. sprendimu (kaip patvirtina jo turinys) nebuvo sprendžiamas Elektrėnų miesto žemės ir konkrečiai – pareiškėjos pretenduojamos žemės – priskyrimo valstybės išperkamai klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pretenduojama žemė užimta bendrijai priskirtos teritorijos yra valstybės išperkama ir negrąžinama natūra, nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimas pareiškėjai turėtų būti sprendžiamas kitais įstatyme numatytais būdais. Pareiškėja yra pareiškusi aiškų norą dėl kompensacijos už pretenduojamą žemę lygiaverčiu žemės sklypu (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p.). Taip pat nurodo, kad buvo priimtos išvados dėl kompensavimo lygiaverte žeme kitoje vietovėje, dalis žemės pareiškėjai grąžinta, todėl daro išvadą, kad pareiškėja teoriškai galėtų pretenduoti tik į likusios 2,493 ha SB „Šviesa“ užimamos žemės, o ne į 7,813 ha, kaip kad ji nurodo savo skunde. Kelia pagrįstų abejonių buvusio savininko A. P. turėtos žemės buvimo vieta ir ribos. Iki šiol teismams abejose administracinėse bylose nebuvo pateiktas nei vienas juos patvirtinantis archyvinis žemėvaldos planas ar kitas autentiškas A. P. nuosavybės dokumentas. Todėl visiškai neaišku, kuo yra remiamasi kartografuojant nuosavybės teisių atkūrimo tikslu buvusios A. P. žemėvaldos ribas.

10Atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepimą. Papildomai paaiškino, kad toje žemės dalyje, kuri nepatenka į SB ribas ir kuri buvo gražinta pareiškėjai, jokių sodininkų bendrijos narių statinių nėra, todėl pareiškėja negali remtis tuo, kad jau buvo grąžinta žemė su tokiais pačiais statiniais, todėl ir SB narių naudojama žemė su statiniais gali būti grąžinta pareiškėjai atkuriant nuosavybės teises.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime prašo įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją atlikti veiksmus, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. III, b. l. 18). Į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

12Skundas tenkinamas iš dalies.

13Ginčas yra dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 4 d. rašto Nr. 03.2-07-851 (t. I, b. l. 10, t. II, b. l. 17) teisėtumo ir pagrįstumo – pareiškėja tokį raštą vertina kaip vilkinimą atlikti savivaldybės administracijos kompetencijai priskirtus veiksmus. Šis raštas teiktas kaip informacija apie Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmus, kurie turėtų būti atliekami ne pareiškėjos prašymu, o kaip tam tikra nuosavybės teisių atkūrimo procedūros dalis ir ji vyksta pagal NŽT Elektrėnų skyriaus prašymą. Šiuos santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – Tvarka).

14Atsižvelgiant į skundžiamo rašto turinį, daroma išvada, kad juo pareiškėjos atstovei teikiama informacija į jos 2013 m. gegužės 14 d. prašymą. Veiksmai, kuriuos turėtų atlikti Elektrėnų savivaldybės administracija, yra nustatyti Tvarkos 1061 punkte. Šalys neneigia, kad žemės sklypas, dėl kurio formavimo vyksta ginčas, yra teritorijoje, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. priskirta Elektrėnų miestui. Tvarkos 1061 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatytąja tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

15Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato, kokia žemė yra valstybės išperkama. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose yra užimta, nurodoma, kas laikytina užimta žeme, tačiau 4 punkte nustatyta atskira kategorija valstybės išperkamos žemės – tai sodininkų bendrijų sodų žemė.

16Šiuo atveju svarbu yra tai, kad Tvarkos 1061 punkte nustatyti savivaldybės administracijai du atliktinų veiksmų etapai. Pirmas etapas yra, kai žemėtvarkos skyrius teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pagal žemėtvarkos skyriaus pateiktą kartografinę medžiagą (1061 punkto 2 dalis). Šiame etape savivaldybės administracija dar jokių sklypų neformuoja (neprojektuoja, neatlieka kadastrinių matavimų ir kt.), administracija privalo per vieną mėnesį pateikti tik informaciją pagal gautą kartografinę medžiagą, kuri grąžintino sklypo kartografijoje nurodyta žemė priskirtina laisvai (neužstatytai), kokios teritorijos detaliai nesuplanuotos ir kitą reikiamą informaciją.

17Pagal byloje esančią medžiagą daroma išvada, kad šio ginčo atveju vyksta tik pirmasis etapas. NŽT atstovė patvirtino, kad su NŽT Elektrėnų skyriaus 2013 m. vasario 25 d. prašymu (t. II, b. l. 9–10) savivaldybės administracijai buvo pateikta tik turima nuosavybės teisių atkūrimo byloje grąžintino žemės sklypo kartografija (teismui pateiktas planas – t. III, b. l. 32). Tačiau su NŽT Elektrėnų skyriaus 2013 m. vasario 25 d. raštu buvo pateikta kartografija (t. II, b. l. 10), iš kurios beveik neįmanoma nustatyti, kur yra kartografuotas sklypas, nes pateiktas planelis yra be nurodymo, kokioje planinėje medžiagoje jis įbraižytas, kas kartografavo to sklypo ribas. Elektrėnų savivaldybės administracija, jeigu jai nebūtų aiški NŽT skyriaus pateikta kartografija, turi teisę pareikalauti tikslesnių duomenų. Iš teismui pateiktos kartografinės medžiagos (t. III, b. l. 32) matyti, kad tai yra žemės sklypas, pažymėtas ne teritorijoje, kurią savivaldybės administracija jau būtų pateikusi NŽT skyriui, nurodydama, kad tai laisva (neužstatyta) žemė, o Vilniaus rajono Elektrėnų miesto tipo gyvenvietės plane, kurį parengė Respublikinis žemėtvarkos institutas (nors taip pat nėra aišku, nei kada, nei kokiu tikslu institutas rengė tą planą, nei kas įbraižė tame plane sklypo ribas). Taigi tokiame plane negalėjo būti savivaldybės administracijos išvados, kuri tame plane suprojektuota žemė yra laisva (neužstatyta), tai tik grąžintino sklypo kartografija, kuri turi būti atliekama nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje.

18Tačiau NŽT Elektrėnų skyrius 2013 m. vasario 25 d. prašyme Nr. 51SD-(14.51.92)-305 (t. II, b. l. 9) abu Tvarkos 1061 punkte numatytus etapus sudėjo į vieną prašymą, kadangi prašymo pirmuoju punktu prašė nustatyti, ar ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama natūra, o kituose prašymo punktuose jau prašo formuoti sklypą. Atsižvelgiant į Tvarkos 1061 punkto nuostatas, Elektrėnų savivaldybės administracija turi teisę pirmiausiai įvykdyti tik Tvarkos 1061 punkto 2 dalies nuostatas – pateikti žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, o ne iš karto suformuoti žemės sklypus, kaip tai nustatyta Tvarkos 1061 punkto 5, 6, 7, 8 dalyse. Tačiau tai nereiškia, kad Elektrėnų savivaldybės administracija negali imtis atlikti abiejų Tvarkos 1061 punkte nurodytų etapų ir nuspręsti, kuri žemė yra laisva (neužstatyta), joje suformuoti sklypą (sklypus), nors to daryti pagal Tvarkos nuostatas neprivalo, kol žemėtvarkos skyrius savivaldybės pateiktoje informacinėje medžiagoje nepažymėjo sklypo (-ų) ribų (Tvarkos 1061 punkto 3 dalis).

19Todėl pareiškėjos 2-asis reikalavimas teismui įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą (organizuoti kadastrinius matavimus ir kt.) yra pirmalaikis, nes dar nepraeitas pirmasis etapas – savivaldybės administracija turi pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui pagal pastarojo 2013 m. vasario 25 d. prašymą. Po to žemėtvarkos skyrius atlieka kitus veiksmus – per 20 darbo dienų kartografinėje medžiagoje, kurią pateikia savivaldybės administracija ir nurodo, kad tai yra laisva (neužstatyta) žemė, žemėtvarkos skyrius pažymi turėto žemės sklypo ribas ir tik tada jau su antruoju prašymu žemėtvarkos skyrius kreipiasi į administracijos direktorių ir prašo suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti jo kadastrinius matavimus ir kt. (Tvarkos 1061 punkto 5 dalis). Tuomet savivaldybės administracija per 6 mėnesius privalo suformuoti sklypą (Tvarkos 1061 punkto 8 dalis). Skaičiuojant 6 mėnesių terminą nuo NŽT Elektrėnų skyriaus 2013 m. vasario 25 d. prašymo Elektrėnų savivaldybės administracijai pateikimo, šis terminas dar nebuvo praleistas, kai pareiškėja kreipėsi į teismą 2013 m. rugpjūčio 7 d. (jis baigėsi 2013 metų rugpjūčio 25 d.).

20Kadangi savivaldybės administracija dar nėra pateikusi atsakymo NŽT Elektrėnų skyriui į 2013 m. vasario 25 d. prašymą (tai patvirtino ir teisme), t. y. neatsakė ir į šio prašymo 1-ą reikalavimą, o tokį atsakymą, tiesa tik dalyje dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo, turėjo pateikti žemėtvarkos skyriui per mėnesį, tokie veiksmai laikytini vilkinimu atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl teismas daro išvadą, kad savivaldybės administracija turi būti įpareigota atlikti tuos veiksmus, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vyktų taip, kaip tai nustatyta Tvarkoje ir joje nurodytais terminais.

21Atsižvelgdamas į tai, kad nėra atlikta minėta procedūra – Elektrėnų savivaldybės administracija nenurodo, kuri NŽT skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje pažymėta miesto žemės dalis yra laisva (neužstatyta), o šį klausimą pirmiausiai turi išspręsti Elektrėnų savivaldybės administracija (turėjo tą prašymo dalį išspręsti per mėnesį nuo NŽT skyriaus prašymo gavimo dienos), teismas negali atlikti viešojo administravimo institucijai teisės aktais priskirtų ir neatliktų veiksmų ir nuspręsti, kokia žemė, į kurią pretenduoja pareiškėja, laikytina laisva (neužstatyta), kiek teisėtai SB „Šviesa“ naudoja žemės, kurioje vietoje yra ta žemė, ar į kartografuotas grąžintino sklypo ribas patenka miško žemė (taip teigia Elektrėnų savivaldybės administracija, tai pažymėta ir savivaldybės administracijos pateiktame plane, t. III, b. l. 2). Dėl to visi proceso šalių argumentai tuo klausimu, kas nagrinėjamu atveju laikytina laisva (neužstatyta) ar valstybės išperkama žeme, teismo nenagrinėjami, nes nesusiję su skundo dalyku. Pirmiausiai dėl to sprendimą turi priimti Elektrėnų savivaldybės administracija, pateikti tą sprendimą NŽT Elektrėnų skyriui, o pareiškėjos prašymu suteikti tokią informaciją – ir pareiškėjai.

22Pareiškėja skundžia teismui ir prašo panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 4 d. raštą Nr. 03.2-07-851. Šis raštas yra atsakymas į pareiškėjos advokatės 2013 m. gegužės 14 d. prašymą (prašymas yra t. I, b. l. 17), jame pateikiama informacija, kaip vyksta nuosavybės teisių atkūrimo natūra M. P. procesas, tačiau pateikiama ne konkreti informacija, o nurodoma, kokie teisės aktai reguliuoja šį procesą. Todėl joks pareiškėjos teises, teisėtus interesus ar pareigas įtakojantis sprendimas šiuo raštu nėra priimtas ir negalėjo būti priimtas, nes pagal minėtas Tvarkos aprašo 1061 punkto nuostatas, tik NŽT skyriui pateikta savivaldybės administracijos informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, be to, informacija pateikta pagal atitinkamą skyriaus prašymą, būtų vienas iš tarpinių ir reikšmingų dokumentų nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūroje.

23Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad skundžiamas informacinis raštas, kurį panaikinus pareiškėjos teisinė padėtis nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose nepasikeistų visiškai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, kad administracinis teismas nesprendžia ginčų dėl informacinio pobūdžio raštų, nesukeliančių jokių teisinių padarinių, teisėtumo, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 4 d. rašto panaikinimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustačius, kad ginčijamas teisės aktas pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, byla turi būti nutraukiama. Teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz., 2009 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-593/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1004/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/11, 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575- 145/11, 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2188/2011). Dėl rašto ginčijimo byla nutraukiama.

24Prašymas panaikinti NŽT 2013 m. liepos 12 d. raštą Nr. 1 SS-(7.5)-1490 (t. I, b. l. 7–8) netenkinamas. Pareiškėja NŽT 2013 m. birželio 28 d. skundu skundė Elektrėnų savivaldybės administracijos vilkinimą atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus ir prašė įpareigoti savivaldybės administraciją suformuoti konkretų sklypą (t. I, b. l. 11–14). Kaip jau minėta, toks pareiškėjos prašymas yra pirmalaikis, nes neatitinka Tvarkos 1061 punkte nustatytų procedūrų sekos. Todėl skundžiamas NŽT atsakymas yra iš esmės teisingas – jame nurodyta, kad NŽT negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kol savivaldybės administracija nepatvirtino žemės sklypo plano.

25Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo turinį apskritai, daroma išvada, kad pareiškėja teismui skundžia Elektrėnų savivaldybės administracijos vilkinimą atlikti veiksmus, kuriuos administracija privalo atlikti pagal teisės aktų nuostatas nuosavybės teisių atkūrimo procese. Kaip minėta, Elektrėnų savivaldybės administracija, gavusi NŽT Elektrėnų skyriaus 2013 m. vasario 25 d. prašymą „Dėl žemės grąžinimo“ (t. II, b. l. 9), privalėjo per mėnesį pateikti informaciją, ar kartu su šiuo prašymu kartografinėje medžiagoje pažymėtas sklypas nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei, ar jis gali būti grąžinamas natūra. Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime nurodė ir teismui pateikė informaciją, kad bando nustatyti, kuri žemė laikytina laisva (neužstatyta), tačiau visi tie derinimo veiksmai nėra numatyti Tvarkos apraše. Savivaldybė įpareigota Tvarkos aprašo 1061 punkte nurodytus veiksmus atlikti savarankiškai, dėl to savivaldybės administracija ir negauna atsakymų iš institucijų, į kurias kreipėsi patarimo. Į teismą pareiškėja kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 7 d. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad Elektrėnų savivaldybės administracija vilkina informacijos pateikimą NŽT Elektrėnų skyriui. Kita vertus, daroma išvada, kad Elektrėnų savivaldybės administracija gali ir atsisakyti nurodyti laisvą (neužstatytą) žemę dėl pateiktos kartografinės medžiagos netikslumo ar dėl kitų teisėtų priežasčių. Tačiau atsakymas NŽT Elektrėnų skyriui į 2013 m. vasario 25 d. prašymo 1 punktą turėjo būti pateiktas per vieną mėnesį. Dėl to Elektrėnų savivaldybės administracija turi būti įpareigojama pateikti NŽT informaciją, kuri numatyta Tvarkos 1061 punkte, ar nurodyti, dėl kokių priežasčių tokia informacija negali būti pateikta.

26Dėl kitų prijungtų bylų. Teismas šiuo atveju nagrinėja tik klausimą, ar Elektrėnų savivaldybės administracija tinkamai atlieka veiksmus pagal NŽT Elektrėnų skyriaus 2013 m. vasario 25 d. prašymą „Dėl žemės grąžinimo“ Nr. 51SD-(14.51.92)-305 (t. II, b. l. 9). Kitose bylose šis klausimas nebuvo nagrinėjamas. Tačiau Elektrėnų savivaldybės administracija, teikdama prašomą informaciją NŽT Elektrėnų skyriui ar teikdama kitokį atsakymą, gali remtis kitų teismo išnagrinėtų bylų sprendimais.

27Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Nutarė

28Nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 4 d. raštą Nr. 03.2-07-851.

29Įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui atsakymą į 2013 m. vasario 25 d. rašte Nr. 51SD-(14.51.92.)-305 pateiktą 1-ą prašymą.

30Kitus pareiškėjos M. P. reikalavimus atmesti.

31Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja M. P. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą,... 3. Paaiškina, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. turi... 4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir paaiškino, kad... 5. Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjos skundo... 6. Teismo posėdyje Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovas palaikė... 7. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime... 8. Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą.... 9. SB „Šviesa“ atsiliepime su skundu nesutinka (t. I, b. l. 68–74).... 10. Atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepimą. Papildomai paaiškino, kad... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime prašo įpareigoti... 12. Skundas tenkinamas iš dalies.... 13. Ginčas yra dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 4... 14. Atsižvelgiant į skundžiamo rašto turinį, daroma išvada, kad juo... 15. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato, kokia žemė yra valstybės... 16. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad Tvarkos 1061 punkte nustatyti savivaldybės... 17. Pagal byloje esančią medžiagą daroma išvada, kad šio ginčo atveju vyksta... 18. Tačiau NŽT Elektrėnų skyrius 2013 m. vasario 25 d. prašyme Nr.... 19. Todėl pareiškėjos 2-asis reikalavimas teismui įpareigoti Elektrėnų... 20. Kadangi savivaldybės administracija dar nėra pateikusi atsakymo NŽT... 21. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra atlikta minėta procedūra – Elektrėnų... 22. Pareiškėja skundžia teismui ir prašo panaikinti Elektrėnų savivaldybės... 23. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad skundžiamas informacinis raštas,... 24. Prašymas panaikinti NŽT 2013 m. liepos 12 d. raštą Nr. 1 SS-(7.5)-1490 (t.... 25. Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo turinį apskritai, daroma išvada, kad... 26. Dėl kitų prijungtų bylų. Teismas šiuo atveju nagrinėja tik klausimą, ar... 27. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 28. Nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Elektrėnų... 29. Įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo... 30. Kitus pareiškėjos M. P. reikalavimus atmesti.... 31. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali...