Byla 2-112/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (pirmininkas), Gintaro Pečiulio (pranešėjas) ir Donato Šerno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „RRD“ ir suinteresuoto asmens Alfredo Kęstučio Dvelio atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens Alfredo Kęstučio Dvelio prašymas dėl kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. 2-520-372/2006 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams likviduojamai akcinei bendrovei ,,Oruva“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Oruva“ ir Ko, uždarajai akcinei bendrovei ,,Parex lizingas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,RRD“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Suinteresuotas asmuo Alfredas Kęstutis Dvelys kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-529/2006 procesą, įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atstovaujamos AB Turto bankas, ieškinį. A.K.Dvelys nurodė, kad nuo 2003 metų vasario mėnesio jis nebebuvo bankrutuojančios AB „Oruva“ administratoriaus įgaliotiniu, todėl vėlesnės šios civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybės ir faktai jam nebuvo žinomi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartimi byloje išsprendė kai kuriuos klausimus, susijusius su neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens A.K.Dvelio teisėmis ir pareigomis. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu ši aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartyje A.K.Dvelio, kuris nedalyvavo bylos nagrinėjime, veikla buvo įvertinta kaip nesąžininga. Tuo šiurkščiai pažeistos suinteresuoto asmens A.K.Dvelio teisės, nes teismas nesuteikė šiam asmeniui galimybės išdėstyti savo poziciją ir naudotis kitomis byloje dalyvaujančių asmenų teisėmis. Suinteresuoto asmens teigimu, nei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2006 m. spalio 24 d. nutarties priėmimo metu, nei A.K.Dveliui nebuvo žinomos labai svarbios naujai paaiškėjusios aplinkybės - Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 3 d. įsakymas civilinėje byloje Nr.L2-153-71/2005, 2005 m. sausio 3 d. įsakymas civilinėje byloje Nr.L2-154-71/2005 bei 2005 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. L2-213-71/2005. Šiais įsiteisėjusiais teismo įsakymais patvirtinta, kad šioje civilinėje byloje ginčijami įskaitymai yra atsiradę jau AB „Oruva“ bankroto proceso laikotarpiu. Suinteresuotam asmeniui paaiškėjo dar viena nauja aplinkybė, suteikianti pagrindą proceso atnaujinimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis grindžiama tuo, kad dyzelinių variklių gamybos cechas, kurį atsakovas BAB „Oruva“ pardavė atsakovui UAB „Oruva“ ir Ko pagal 2002 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartį, buvo įkeistas ieškovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Pasak suinteresuoto asmens, šio cecho areštas buvo panaikintas dar 2001 m. spalio 16 d., o priverstinė hipoteka išregistruota hipotekos teisėjo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartimi. Tokiu būdu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartį priėmė remiantis klaidinga informacija dėl turto įkeitimo, neturint turto registro duomenų. Naujai paaiškėjusi yra ir ta aplinkybė, kad ginčijamų įskaitymų metu UAB „Oruva“ ir Ko nebebuvo UAB „Parex lizingas“ dukterinė įmonė, nes visos UAB „Parex lizingas“ turėtos akcijos 2002 m. vasario 26 d. sutartimi parduotos kitai įmonei. Sudarant atitinkamas ūkines sutartis UAB „Oruva“ ir Ko buvo dukterinė UAB „Parex lizingas“ įmonė, tačiau pasirašant įskaitymus pagal sutartines prievoles – jau ne. Bankroto administratoriaus įgaliotinis A.K.Dvelys tokių duomenų negalėjo turėti.

5Šiaulių apygardos teismas 2006 m. gruodžio 27 d. nutartimi suinteresuoto asmens A.K.Dvelio prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Suinteresuoto asmens teigimu, nei jam, nei nutartį priėmusiam kasaciniam teismui nebuvo žinoma apie Šiaulių apygardos teismo priimtus teismo įsakymus civilinėse bylose Nr.L2-153-71/2005, Nr.L2-154-2005, Nr.L2-213-71/2005. Teismo nuomone, šie įsakymai tik pakartojo aplinkybes, kurios tiek šią bylą nagrinėjusiam teismui, tiek pačiam suinteresuotam asmeniui buvo gerai žinomos. Jau paduodamas ieškinį ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB Turto banko, pateikė atsakovų UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „Parex lizingas“ pranešimus akcinei bendrovei „Oruva“ apie atliktus lėšų užskaitymus. Byloje buvo pateikta faktoringo sutartis Nr.C-DTJ-99-0015 bei papildomi susitarimai prie jos. Dalį jų pasirašė būtent suinteresuotas asmuo A.K.Dvelys. Susitarimą dėl 1999 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutarties Nr.C-DTJ-99-0015 nutraukimo taip pat pasirašė BAB „Oruva“ administratoriaus įgaliotinis Alfredas Kęstutis Dvelys. Šių dokumentų pagrindu UAB „Parex lizingas“ ir UAB „Oruva“ ir Ko pagal teismo įsakymus prisiteisė tas pačias jau įskaitytas sumas. Pareiškėjas esmine proceso atnaujinimo aplinkybe nurodė į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nepagrįstai įvardijo UAB „Oruva“ ir Ko dukterine UAB „Parex lizingas“ įmone. Pareiškėjas, eidamas BAB „Oruva“ administratoriaus įgaliotinio pareigas, pasirašė rangos sutartį, kurioje UAB „Janušava“ įvardinta kaip dukterinė UAB „Parex lizingas“ įmonė. UAB „Parex lizingas“ direktoriaus sprendimu Nr.2 UAB „Janušava“ pavadinimas pakeistas į UAB „Oruva“ ir Ko, tačiau vieninteliu jos akcininku liko UAB „Parex lizingas“. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, jog UAB „Oruva“ ir Ko nebuvo dukterinė UAB „Parex lizingas“ įmonė. Tiek suinteresuotam asmeniui, tiek bylą nagrinėjantiems teismams ši aplinkybė buvo žinoma, todėl negalima jos laikyti proceso atnaujinimo pagrindu. Vėlesnis UAB „Oruva“ ir Ko akcijų pardavimas kitai įmonei esmės nekeičia. Be to, teismas nurodė, jog pareiškėjo išdėstytos aplinkybės dėl hipotekos išregistravimo 2002 m. gruodžio 2 d. hipotekos teisėjo nutartimi negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, nebuvusios ir negalėjusios būti žinomos suinteresuotam asmeniui bylos nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės jau buvo vertinamos remiantis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 21 d. nutartimi. Pastarasis procesinis dokumentas nebuvo skundžiamas. Teismui pateikta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria nepatenkintas UAB „Oruva“ ir Ko prašymas pripažinti pasibaigusia įkeitimo teisę pagal 1998 m. sausio 15 d. turto įkeitimo sutartį Nr.9-46 tarp AB „Oruva“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dyzelinių variklių gamybos cecho įkeitimo dalyje. Šis dokumentas papildomai patvirtina, kad hipoteka nustatyta tvarka nebuvo išregistruota, todėl suinteresuoto asmens ginčijamos kasacinio teismo nutarties išvados yra pagrįstos.

6Nagrinėjant klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu teismas nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutartyje nėra pasisakyta dėl suinteresuoto asmens A.K.Dvelio teisių ir pareigų. Nutartyje pareiškėjas yra įvardinamas kaip AB „Oruva“ administratoriaus UAB „Bankrotera“ įgaliotinis, o ne kaip fizinis asmuo, kuriam perkeltos kokios nors pareigos. Nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nėra pasisakyta dėl kokių nors įpareigojimų suinteresuotam asmeniui. Nutartis yra paskelbta kaip vientisas procesinis dokumentas, kuriuo pasisakoma dėl UAB „Parex lizingas“, BAB „Oruva“, UAB „Oruva“ ir Ko bei BAB „Oruva“ administratoriaus UAB „Bankrotera“. Būtent šie juridiniai asmenys yra nurodomi ginčijamoje nutartyje. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą ir įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu yra nepagrįstas.

7Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A.K.Dvelys prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. atnaujinti kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-529/2006 procesą. Apeliantas nurodo, jog:

81. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nebuvo žinoma apie Šiaulių apygardos teismo priimtus 2005 m. sausio 3 d. įsakymą civilinėje byloje Nr.L2-153-71/2005, 2005 m. sausio 3 d. įsakymą civilinėje byloje Nr.L2-154-71/2005 bei 2005 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. L2-213-71/2005. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės negalėjo būti žinomos nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka, nes kasacinis teismas patikrina sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Be to, kasaciniame procese neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

92. Spręsdamas klausimą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – dyzelinių variklių gamybos cecho įkeitimo, teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta neįsiteisėjusia Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi, bet nesivadovavo apelianto pateiktais VĮ „Registrų centras“ duomenimis.

103. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl apelianto naujai pateiktų įrodymų – BAB „Oruva“ kreditorių komiteto 2001 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolo Nr. 1 bei kitų argumentų, todėl remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu skundžiama nutartis yra naikintina.

114. Teismas neturėjo teisės nurodyti, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės apie tai, kad UAB „Oruva“ ir Ko ginčijamų įskaitymų metu nebuvo dukterinė UAB „Parex lizingas“ įmonė, nėra svarbios bylos dalykui. Tokias išvadas galima daryti tik atnaujinus bylos procesą.

125. Suinteresuoto asmens veikla buvo įvertinta kaip nesąžininga ir prieštaraujanti teisei. Tuo šiurkščiai pažeistos suinteresuoto asmens teisės, nes nebuvo suteikta A.K.Dveliui galimybė teisme išdėstyti savo poziciją ir naudotis kitomis byloje dalyvaujančių asmenų teisėmis.

13Trečiasis asmuo UAB „RRD“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį ir atnaujinti procesą, įtraukiant A.K. Dvelį į bylą trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo nurodo, jog:

141. Teismas, vertindamas Šiaulių apygardos teismo priimtus 2005 m. sausio 3 d. įsakymus civilinėse bylose, turėjo priimti priešingą sprendimą – atnaujinti bylos procesą, nes minėti teismų įsakymai turi prejudicinę galią teisėto sprendimo šioje byloje priėmimui (CPK 18 str. ir 279 str. 4 d.).

152. Nagrinėdamas naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl dyzelinių variklių gamybos cecho įkeitimo, teismas nepagrįstai nesivadovavo suinteresuoto asmens pateiktais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, kurie, remiantis CK 4.262 straipsniu, laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. VĮ „Registrų centras“ duomenys yra labai svarbi aplinkybė, galinti turėti įtaką teisingo sprendimo priėmimui.

163. Teismas nepasisakė dėl apelianto naujai pateiktų įrodymų – BAB „Oruva“ kreditorių komiteto 2001 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolo Nr. 1, todėl skundžiama nutartis turi būti naikinama dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.

174. Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nenagrinėjo suinteresuoto asmens pateiktų argumentų, kad dar nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme jis nebebuvo BAB „Oruva“ bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, kad šias pareigas vykdė su pertraukomis, kad dažnai jį pavadavo kiti asmenys.

18Atsakovai UAB „Parex lizingas“ ir UAB „Oruva“ ir Ko atsiliepimuose į atskiruosius skundus nurodo, jog sutinka su skundų argumentais ir prašo atnaujinti kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-529/2006 procesą.

19Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB Turto bankas, atsiliepimais į trečiojo asmens UAB RRD“ ir suinteresuoto asmens A.K.Dvelio atskiruosius skundus akcentuoja, jog skundų argumentai yra nepagrįsti ir prašo juos atmesti.

20Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

21Atskiraisiais skundais apeliantai prašo atnaujinti civilinės bylos procesą suinteresuoto asmens A.K.Dvelio nurodytais dviem CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais: dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių ir dėl to, kad kasacinio teismo nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens A.K.Dvelio teisių ir pareigų.

22CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriaus nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Proceso atnaujinimo institutas yra savarankiška išimtinė civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese, panaikinti teismų klaidas, kurios gali būti nustatytos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Proceso atnaujinimo pagrindai yra numatyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Esant bent vienam iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų procesas gali būti atnaujintas, jeigu yra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas (nutartis) gali būti neteisingas. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu. Nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui.

23CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų – naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios turi visus šiuos požymius: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos dėl objektyvių priežasčių; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje ar tokio dalyko svarbi dalis, apie kurias pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėję įrodymai gali būti pagrindas atnaujinti procesą byloje tik tuomet, jeigu atitinka visus nova reperta (naujų faktų) požymius ir patvirtina aplinkybes, kurios yra esminės bei nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą.

24Procesas teisme vyksta tarp proceso dalyvių, turinčių materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teisminis ginčas baigiamas teismo sprendimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Taigi procesas atnaujinamas tada, kai faktinės ir teisinės klaidos pažeidžia proceso dalyvių teises ir interesus. Tačiau galimi atvejai, kai teismo sprendimas pažeidžia ir byloje nedalyvavusių asmenų teises ir interesus, todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato galimybę asmenims, neįtrauktiems į bylos nagrinėjimą, kreiptis dėl proceso atnaujinimo, jeigu jie mano, kad įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.

25Prašymą atnaujinti procesą padavė į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo. Iš prašymo turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo A.K.Dvelys prašo atnaujinti procesą ne tik tuo pagrindu, jog kasacinio teismo nutartimi šioje byloje nuspręsta dėl jo teisių ar pareigų, bet ir tuo pagrindu, jog naujai paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios šiam suinteresuotam asmeniui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad civilinės bylos procesas į jos nagrinėjimą neįtraukto asmens prašymu gali būti atnaujintas specialiu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Remiantis kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais bylos procesas gali būti atnaujintas bylos nagrinėjime dalyvavusių asmenų - šalių ir trečiųjų asmenų prašymu. Visais CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais prašymą atnaujinti procesą gali paduoti taip pat ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą (CPK 365 str. 2 d.). Šioje byloje nagrinėjamu atveju neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys negali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tokie asmenys nedalyvavo bylos nagrinėjime, todėl jiems ne tik galėjo būti nežinomos, bet ir neturėjo būti žinomos tiek tos bylos aplinkybės, kurios egzistavo ir buvo tiriamos teisminio proceso metu, tiek ir tos aplinkybės, kurios paaiškėjo ar galėjo paaiškėti vėliau. Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija atmeta atskiruosiuos skundus tose jų dalyse, kur teigiama, jog teismas turėjo svarstyti proceso atnaujinimo galimybę dėl tokių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomų bylos aplinkybių, kurias išvardijo į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo Alfredas Kęstutis Dvelys.

26Kaip minėta, suinteresuotas asmuo Alfredas Kęstutis Dvelys taip pat prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nurodydamas, jog kasacinio teismo nutartyje šioje civilinėje byloje buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų, nors jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą.

27Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos paprastai taikomos tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teisės norma nustato specialiam subjektui – asmeniui, kuris nebuvo įtrauktas į bylą, tačiau dėl kurio teisių ir pareigų nusprendė teismas, teisę kreiptis į bylą nagrinėjusį teismą dėl proceso atnaujinimo. Asmenys, nedalyvavę nagrinėjant bylą, neturi apeliacijos ir kasacijos teisės. Proceso atnaujinimas tokiems asmenims yra vienintelė galimybė ginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, nes atnaujinus procesą peržiūrimas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindo manyti, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka tik nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Būtina nustatyti, kad priimtas sprendimas pažeidžia ar galėjo pažeisti tokio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus.

28Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutarties motyvus mano, jog suinteresuoto asmens A.K.Dvelio prašymas atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad dėl BAB „Oruva“ administratoriaus įgaliotinio A. K. Dvelio nesąžiningo veikimo (neveikimo) bankrutuojanti įmonė negavo visų pinigų pagal sudarytas pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartis, prarado realų įmonės turtą, iš kurio vertės būtų buvę galima tenkinti BAB „Oruva“ kreditorių reikalavimus, buvo pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Teismas taip pat nurodė, jog bankroto administratoriaus įgaliotinis A. K. Dvelys, perėmęs bankrutuojančios įmonės valdymą ir žinodamas apie jos nekilnojamojo turto įkeitimą užtikrinant Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus, 2002 m. spalio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, nesant raštiško šios ministerijos sutikimo ir taip pažeidžiant turto įkeitimo sutarties reikalavimus, pardavė pirkėjui UAB „Oruva“ ir Ko įkeitimo objektu buvusį dyzelinių variklių gamybos cechą, tuo pažeisdamas įkaito turėtojo (valstybės) turtines teises, nes įkaito turėtojas neteko galimybės gauti 311 789,28 Lt. Kasacinio teismo nutarties motyvai sudaro prielaidas daryti išvadą apie teisei priešingus veiksmus, kuriuos padarė A.K.Dvelys, valdydamas BAB „Oruva“ turtą (lėšas) ir juo disponuodamas, nesąžiningai įgyvendindamas iš sutartinių sandorių atsiradusias BAB „Oruva“ teises ir pareigas. Kasacinio teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės įgalina manyti, kad atliekant A.K.Dvelio veiksmų teisinį įvertinimą buvo pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų. Tokios teisės ir pareigos yra materialinio teisinio pobūdžio, nes jos gali sudaryti pagrindą reikalauti pripažinti A.K.Dvelį materialiai atsakingu tiek už BAB „Oruva“, tiek už jos kreditorių (įskaitant įkaito turėtojus) turtinių teisių ir interesų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl kokių nors įpareigojimų suinteresuoto asmens atžvilgiu. Tačiau pats teismas akcentavo, kad nutartis yra vientisas procesinis dokumentas. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent teismo procesiniam dokumentui būdingas vientisumas suponuoja tai, kad įvertinti, ar jame buvo pasisakyta į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens teisių ir pareigų klausimu, būtina ne tik pagal šio procesinio dokumento rezoliucinės, bet ir pagal konstatuojamosios (motyvuojamosios) dalies turinį. Kaip jau nurodyta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje byloje priimtos kasacinio teismo 2006 m. spalio 24 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje atliktas neįtraukto į bylos nagrinėjimą fizinio asmens A.K.Dvelio veiksmų teisinis įvertinimas, kuris, šio suinteresuoto asmens subjektyvia nuomone, pažeidžia jo teises ir interesus. Ar iš tikrųjų buvo pasisakyta ir nuspręsta dėl suinteresuoto asmens materialiųjų teisių ir pareigų, galima nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš naujo, šiam suinteresuotam asmeniui dalyvaujant procese ir užtikrinus jam galimybę pasinaudoti civilinio proceso normų garantuojamomis dalyvaujančių byloje asmenų procesinėmis teisėmis.

29Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Suinteresuoto asmens A.K.Dvelio prašymas atnaujinti procesą tenkintinas iš dalies – bylos procesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Atnaujinus procesą byloje, ji nagrinėtina pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370 str. 4 d.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

31Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti. Klausimą dėl Alfredo Kęstučio Dvelio prašymo atnaujinti procesą išspręsti iš esmės. Iš dalies patenkinti suinteresuoto asmens Alfredo Kęstučio Dvelio prašymą. Atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos AB Turto bankas, ieškinį atsakovams likviduojamai AB „Oruva“, UAB „Oruva“ ir Ko, UAB „Parex lizingas“, trečiajam asmeniui UAB „RRD“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir perduoti šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo... 3. Teisėjų kolegija... 4. Suinteresuotas asmuo Alfredas Kęstutis Dvelys kreipėsi į teismą su prašymu... 5. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. gruodžio 27 d. nutartimi suinteresuoto... 6. Nagrinėjant klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7... 7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A.K.Dvelys prašo panaikinti Šiaulių... 8. 1. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nebuvo žinoma apie Šiaulių apygardos... 9. 2. Spręsdamas klausimą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – dyzelinių... 10. 3. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl apelianto naujai pateiktų įrodymų... 11. 4. Teismas neturėjo teisės nurodyti, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės... 12. 5. Suinteresuoto asmens veikla buvo įvertinta kaip nesąžininga ir... 13. Trečiasis asmuo UAB „RRD“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių... 14. 1. Teismas, vertindamas Šiaulių apygardos teismo priimtus 2005 m. sausio 3 d.... 15. 2. Nagrinėdamas naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl dyzelinių variklių... 16. 3. Teismas nepasisakė dėl apelianto naujai pateiktų įrodymų – BAB... 17. 4. Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nenagrinėjo... 18. Atsakovai UAB „Parex lizingas“ ir UAB „Oruva“ ir Ko atsiliepimuose į... 19. Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB Turto... 20. Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.... 21. Atskiraisiais skundais apeliantai prašo atnaujinti civilinės bylos procesą... 22. CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu... 23. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas vienas iš proceso atnaujinimo... 24. Procesas teisme vyksta tarp proceso dalyvių, turinčių materialinį teisinį... 25. Prašymą atnaujinti procesą padavė į bylos nagrinėjimą neįtrauktas... 26. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo Alfredas Kęstutis Dvelys taip pat prašė... 27. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos paprastai... 28. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 29. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti....