Byla 3K-3-529/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Janinos Stripeikienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos akcinės bendrovės Turto bankas, kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos AB „Turto bankas“, ieškinį atsakovams likviduojamai AB „Oruva“, UAB „Oruva“ ir Ko, UAB „Parex lizingas“ ir trečiajam asmeniui UAB „RRD“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, atsakovų UAB „Parex lizingas“ ir UAB „Oruva“ ir Ko prašymus dėl nuostolių iš ieškovo priteisimo bei trečiojo asmens UAB „RRD“ prašymą dėl baudos ieškovui paskyrimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB „Turto bankas“, 2003 m. sausio 14 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir, remdamasis 1997 m. birželio 17 d. LR įmonių bankroto įstatymo Nr. VIII-270 14 straipsnio 6 dalies 3 punktu, CK 1.80 straipsnio 1 dalimi bei 6.66 straipsniu, prašė teismo pripažinti negaliojančiais 2002 m. lapkričio 15 d. BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko priešpriešinių reikalavimų, kurių dydis 311 789,28 Lt, įskaitymą, BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko reikalavimų, kurių dydis 645 421,73 Lt, įskaitymą pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienašalį UAB „Oruva“ ir Ko pareiškimą Nr. 205, BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko reikalavimų, kurių dydis 8 049 838,94 Lt, įskaitymą pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienašalį UAB „Oruva“ ir Ko pareiškimą Nr. 203, taip pat BAB „Oruva“ ir UAB „Parex lizingas“ reikalavimų, kurių dydis 6 911 101,06 Lt, įskaitymą pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienašalį UAB „Parex lizingas“ pareiškimą Nr. 01-1429. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2001 m. sausio 30 d. nutartimi atsakovui AB „Oruva“ buvo iškelta bankroto byla, o šio teismo 2001 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtintas patikslintas jo (ieškovo) 89 272 879,56 Lt reikalavimas, kuris yra užtikrintas 1996 m. spalio 2 d. ir 1998 m. sausio 15 d. turto įkeitimo sutartimis. BAB „Oruva“ bankroto procedūra buvo vykdoma vadovaujantis 1997 m. birželio 17 d. LR įmonių bankroto įstatymu Nr. VIII-270 (toliau – LR ĮBĮ). Prieš įvykdant minėtus reikalavimų įskaitymus, atsakovai UAB „Oruva“ ir Ko ir UAB „Parex lizingas“ buvo BAB „Oruva“ ir kreditoriai, ir skolininkai. Ieškovo teigimu, ieškiniu ginčijami UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „Parex lizingas“ reikalavimų įskaitymai yra vertintini kaip skolų iš bankrutuojančios įmonės išieškojimas ne ginčo tvarka, ir tai prieštarauja minėto 1997 m. birželio 17 d. LR įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 3 punktui, draudžiančiam po bankroto bylos iškėlimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų ir mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismine ar ne ginčo tvarka. Atliekant ginčijamus reikalavimų įskaitymus, buvo pažeisti minėto LR ĮBĮ 41 straipsnyje nustatyti kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir apimtis. Dėl to minėti reikalavimų įskaitymai, kaip vienašaliai sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Be to, ieškovo teigimu, UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „Parex lizingas“ atlikti reikalavimų įskaitymai pažeidžia LR finansų ministerijos, kaip įkaito turėtojo, teises, numatytas minėto LR ĮBĮ 40 straipsnyje, todėl šie reikalavimų įskaitymai pripažintini negaliojančiais ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

52004 m. spalio 21 d. tretysis asmuo UAB „RRD“ pateikė teismui prašymą nubausti ieškovą LR finansų ministeriją iki 20 000 Lt bauda CPK 35 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

62004 m. lapkričio 3 d. atsakovas UAB „Parex lizingas“ pateikė teismui prašymą priteisti jam iš ieškovo LR finansų ministerijos 10 001 663,73 Lt tiesioginių ir 1 269 543,08 Lt dėl dalykinės reputacijos bei gero vardo sugadinimo patirtų nuostolių atlyginimą CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio.

72004 m. lapkričio 3 d. atsakovas UAB „Oruva“ ir Ko pateikė teismui prašymą priteisti jam iš ieškovo LR finansų ministerijos 498 330,27 Lt tiesioginių ir 2 512 565 Lt dėl dalykinės reputacijos bei gero vardo sugadinimo patirtų nuostolių atlyginimą CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Parex lizingas“ 12 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 4713,24 Lt ekspertizės išlaidų; priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB „RRD“ 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovo Lietuvos teismo ekspertizės centrui 228,20 Lt išlaidų už ekspertų L. B. ir M. K. dalyvavimą byloje; atsakovų UAB „Parex lizingas“ ir UAB „Oruva“ ir Ko prašymus dėl nuostolių iš ieškovo priteisimo ir trečiojo asmens UAB „RRD“ prašymą dėl baudos ieškovui paskyrimo atmetė. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2001 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė AB „Oruva“ bankroto bylą, o 2001 m. vasario 23 d. ir 2001 m. rugsėjo 6 d. nutartimis leido BAB „Oruva“ vykdyti ūkinę veiklą, kurios nedraudžia LR ĮBĮ. Teismas nurodė, kad ieškovas neginčija po bankroto bylos iškėlimo BAB „Oruva“ vykdytos veiklos metu sudarytų sandorių, t. y. 2001 m. birželio 11 d. rangos sutarties, reikalavimų perleidimo bei faktoringo sutarčių, kuriose nustatyta BAB „Oruva“ pareiga atsiskaityti už suteiktas finansines lėšas ir paslaugas. Teismas pažymėjo, kad bankrutuojanti įmonė taip pat turi teisę sudaryti sandorius, tačiau tokia galimybė yra ribojama LR ĮBĮ. Pagal 1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 4 punktą bankrutuojanti įmonė turi teisę verstis ūkine veikla ir gauti pajamas iš ūkinės veiklos bei daryti išlaidas, susijusias su ūkine veikla, o šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas nustato ūkinės veiklos ir disponavimo įmonės turtu apribojimus. Teismas konstatavo, kad bankrutuojančiai AB „Oruva“ tokie apribojimai nebuvo nustatyti. Ieškovas LR finansų ministerija, ieškiniu ginčydamas 311 789,28 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pagal 2002 m. lapkričio 15 d. dvišalį tarpusavio atsiskaitymų aktą, kaip pažeidžiantį ieškovo, kaip įkaito turėtojo, interesus, teismo nuomone, neįrodė, jog jis yra įkaito turėtojas, nes jis prarado įkaito turėtojo teises, ką patvirtina civilinėje byloje Nr. 2-659-04/2003 priimta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 21 d. nutartis, kuria pripažinta pasibaigusia įkeitimo teisė, atsiradusi iš 1998 m. sausio 15 d. UAB „Oruva“ ir LR finansų ministerijos sudarytos turto įkeitimo sutarties Nr. 9-46, įkeisto turto dalyje – dyzelinių variklių gamybos cechui, ir nutarta minėto turto įkeitimo duomenis išbraukti iš Hipotekos registro laikinosios duomenų bazės. Teismas nustatė, kad ieškovas LR finansų ministerija ir jo atstovas AB Turto bankas žinojo, jog bankroto laikotarpiu BAB „Oruva“ vykdė ūkinę veiklą bei gavo finansavimą iš UAB „Parex lizingas“ pagal faktoringo sutartis, ir BAB „Oruva“ ūkinei veiklai neprieštaravo (neskundė teismo nutarčių dėl leidimo vykdyti ūkinę veiklą), o ieškovo atstovai, dalyvaudami kreditorių komiteto posėdžiuose, tokiai veiklai pritarė. Nesutikdamas su ieškovo argumentu, kad BAB „Oruva“ įsipareigojimai, atsiradę iš vykdomos ūkinės-komercinės veiklos, galėtų būti tenkinami iš šios veiklos metu gautų pajamų, o tokių pajamų nesant – turėtų būti tenkinami LR ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile, teismas nurodė, kad tai prieštarautų CK 1.5 ir 6.200 straipsnių reikalavimams. Teismas laikė, kad atsakovai UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „Parex lizingas“ vykdė ūkinę veiklą ne kaip BAB „Oruva“ bankroto bylos skolininkai ar kreditoriai, bet kaip ūkinės veiklos partneriai, ir tokios ūkinės veiklos LR ĮBĮ nedraudžia. Nustatęs, kad BAB „Oruva“ kreditorių komiteto 2001 m. birželio 11 d. protokolo Nr. 2 nutarimu BAB „Oruva“ administratoriui buvo leista išnuomoti įmonės turtą atsakovui UAB „Oruva“ ir Ko, ir ieškovo atstovas AB Turto bankas šiai nuomai pritarė, kad tokiai veiklai užtikrinti buvo sudaryta BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko 2001 m. birželio 11 d. rangos sutartis, kuri baigėsi šalių susitarimu, atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymus CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, teismas konstatavo, kad šalys pasirinko joms palankesnį atsiskaitymo būdą pagal prievolės rūšį, 311 789,28 Lt reikalavimų įskaitymas atitiko imperatyvias teisės normas, todėl pripažinti, kad minėtas reikalavimų įskaitymas yra niekinis, nėra pagrindo. Spręsdamas dėl atsiskaitymo pagal faktoringo sutartį, teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog atsakovas BAB „Oruva“, vykdydamas teismo leistą ūkinę veiklą po bankroto bylos iškėlimo, gavo iš UAB „Parex lizingas“ apyvartinių lėšų pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutartį Nr. C-DTJ-99-0015, neatleido BAB „Oruva“ nuo prievolės atsiskaityti su šios bylos atsakovais pagal įsipareigojimus, prisiimtus po bankroto bylos iškėlimo. Nenustatęs, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar kitaip piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, teismas atmetė atsakovų UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „Parex lizingas“ prašymus dėl nuostolių atlyginimo iš ieškovo CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisimo bei trečiojo asmens UAB „RRD“ prašymą dėl baudos ieškovui CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu paskyrimo.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 24 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Pripažindama nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė 1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, teisėjų kolegija nurodė, kad ieškiniu ginčijamais reikalavimų įskaitymais yra įskaityti reikalavimai iš prievolių, atsiradusių dėl po bankroto bylos iškėlimo BAB „Oruva“ vykdytos ūkinės veiklos, t. y. dėl 2001 m. birželio 11 d. rangos sutarties vykdymo ir po bankroto bylos iškėlimo vykdytų faktoringo sutarčių. Dėl to, kolegijos nuomone, ieškiniu ginčijamais reikalavimų įskaitymais 1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegija laikė, kad 1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ Nr. VIII-270 14 straipsnio 6 dalies 4 punkto ir 2001 m. kovo 20 d. LR ĮBĮ Nr. IX-216 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostatos akivaizdžiai skirtingai reglamentuoja įmonės ūkinę-komercinę veiklą po bankroto bylos iškėlimo, bei, remdamasi 2001 m. kovo 20 d. LR ĮBĮ 37 straipsniu, sprendė, kad įstatymų leidėjas, priimdamas 2001 m. kovo 20 d. LR ĮBĮ, sugriežtino ir apribojo po bankroto bylos iškėlimo vykdytiną įmonės ūkinę-komercinę ir kartu leido įmonėms, kurioms bankroto bylos iškeltos iki šio įstatymo įsigaliojimo, vykdyti ūkinę-komercinę veiklą pagal 1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 4 punkto reikalavimus. Dėl to, kolegijos nuomone, 1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 4 punktas ir kitos šio įstatymo normos nedraudė po bankroto bylos iškėlimo įmonei su įstatymu nustatyta tvarka leista ūkine veikla susijusias išlaidas daryti ne tik iš tokios ūkinės veiklos gautų pajamų, bet ir iš kitų piniginių lėšų bei turto, taip pat nedraudė iš tokios ūkinės veiklos atsiradusius reikalavimus dėl neįvykdytų prievolių bei įsipareigojimų tenkinti ne 1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ 41 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir tvarka. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovai UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „Parex lizingas“ dėl reikalavimų, kurie buvo įskaityti ginčijamais reikalavimų įskaitymais, nebuvo 1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka įtraukti į BAB „Oruva“ kreditorių sąrašą ir minėti jų reikalavimai nebuvo patvirtinti, taip pat į tai, kad ginčijami reikalavimų įskaitymai buvo padaryti iki BAB „Oruva“ įgijo likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškiniu ginčijami reikalavimų įskaitymai neprieštaravo 1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 3, 4, 5 punktams, 41 straipsniui ir kitoms šios įstatymo nuostatoms, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijami sandoriai negalioja pagal CK 1.80 straipsnį. Kadangi ieškovas LR finansų ministerija, būdamas kreditoriumi, įstatyme nustatyta tvarka neprieštaravo dėl BAB „Oruva“ po bankroto bylos iškėlimo vykdomos ūkinės veiklos ir iš šios veiklos gaunamų pajamų, neginčijo ir neginčija skolininko BAB „Oruva“ po bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos metu sudarytos 2001 m. birželio 11 d. rangos sutarties ir vykdytų faktoringo sutarčių, iš kurių atsirado BAB „Oruva“ prievolės, ir kadangi ginčijami reikalavimų įskaitymai specialiai BAB „Oruva“ ūkinę veiklą po bankroto bylos iškėlimo reglamentavusiai teisės normai (1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 4 punktui) neprieštaravo, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės ginčijamais reikalavimų įskaitymais nebuvo pažeistos, todėl pripažinti negaliojančiais šiuos reikalavimų įskaitymus pagal CK 6.66 straipsnį taip pat nėra pagrindo. Atmesdama apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo LR finansų ministerijos, kaipo įkaito turėtojo, teisių pažeidimo ginčijamu 2002 m. lapkričio 15 d. BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko 311 789,28 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, teisėjų kolegija laikė, kad ta aplinkybė, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo panaikinta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 21 d. nutartis, kuria pripažinta pasibaigusia įkeitimo teisė, kilusi iš 1998 m. sausio 15 d. AB „Oruva“ ir LR finansų ministerijos sudarytos turto įkeitimo sutarties, įkeisto turto dalyje – dyzelinių variklių gamybos cechui, nepatvirtina ieškovo LR finansų ministerijos, kaip įkaito turėtojo, teisių pažeidimo ginčijamu 2002 m. lapkričio 15 d. reikalavimų įskaitymu ir netrukdo išnagrinėti bylą, nes daikto įkeitimas netrukdo perleisti jį kito asmens nuosavybėn (CK 4.171 straipsnio 9 dalis). Priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų (CK 4.197 straipsnio 1 dalis), o įkaito turėtojui atlyginama iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. Hipoteka gali baigtis hipotekos kreditoriaus ir skolininko susitarimu arba kai hipotekos kreditorius atsisako hipotekos (CK 4.197 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.224 straipsnio 1 dalies 6 punktą įkeitimo teisė baigiasi šalių arba kreditoriui atsisakius įkeitimo. Byloje esančių BAB „Oruva“ kreditorių komiteto 2002 m. liepos 3 d. ir 2002 m. rugsėjo 20 d. posėdžių protokolų Nr. 10 ir Nr. 12 pagrindu teisėjų kolegija nustatė, kad įkaito turėtojas ieškovas LR finansų ministerija atsisakė įkeitimo teisės, nes, nors ir nepadavė prašymo dėl įkeitimo teisės išregistravimo, tačiau, dyzelinių variklių gamybos cecho nepardavus varžytynėse, ieškovas šio cecho nepasiėmė ir atsisakė jį pasiimti (LR Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintų Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto perdavimo viešose varžytynėse nuostatų 31 punktas). Dėl to, kaip panaudoti varžytynėse neparduotą ir LR finansų ministerijos nepasiimtą cechą, sprendė kreditoriai, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų (1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ 39 straipsnio 2 dalis). BAB „Oruva“ kreditorių komiteto 2002 m. rugsėjo 20 d. posėdyje LR finansų ministerijos atstovai balsavo už nutarimą parduoti cechą ne varžytynėse ir toks nutarimas buvo priimtas, ko pasėkoje 2002 m. spalio 30 d. BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko sudarė dyzelinių variklių gamybos cecho pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2002/10/30/03. 2002 m. lapkričio 20 d. UAB „Oruva“ ir Ko sumokėjo BAB „Oruva“ dalį (710 867,72 Lt) nupirkto daikto kainos, o ginčijamu 2002 m. lapkričio 15 d. tarpusavio atsiskaitymo aktu buvo atliktas bankrutuojančios AB „Oruva“ įsipareigojimo atsakovui UAB „Oruva“ ir Ko įskaitymas 311 789,28 Lt sumai už atliktas paslaugas pagal 2001 m. birželio 11 d. rangos sutartį. Šis įskaitymas ieškovo LR finansų ministerijos, kaip kreditoriaus ir įkaito turėtojo, teisių, teisėjų kolegijos nuomone, nepažeidė, nes BAB „Oruva“ ūkinę veiklą po bankroto bylos iškėlimo reglamentavo 1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 4 punktas. Be to, nei 2002 m. spalio 30 d. dyzelinių variklių gamybos cecho pirkimo-pardavimo sutarties, nei kreditorių komiteto nutarimo dėl šios sutarties sudarymo, nei administratoriaus veiksmų dėl šios sutarties vykdymo, nei likvidacinės komisijos ir šios komisijos pirmininko veiksmų dėl atsiskaitymo su kreditoriumi LR finansų ministerija, ieškovas LR finansų ministerija įstatymų nustatyta tvarka neginčijo ir neginčija. Atmesdama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo LR finansų ministerijos trečiajam asmeniui UAB „RRD“ išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama CPK 37, 41, 46, 47, 79 ir 98 straipsnių nuostatas, sprendė, kad dalyvaujančiam byloje trečiajam asmeniui gali būti priteistos išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atsakovų, kurių pusėje dalyvavo tretysis asmuo UAB „RRD“, naudai, todėl teismas, priteisdamas iš ieškovo trečiajam asmeniui išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis atitiko CPK 98 straipsnio reikalavimus, šią ir kitas procesinės teisės normas, kolegijos nuomone, taikė tinkamai.

11III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB „Turto bankas“, prašo Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad ginčijami reikalavimų įskaitymai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl nepripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, bei kad minėtais reikalavimų įskaitymais yra įskaityti reikalavimai iš prievolių, atsiradusių dėl po bankroto bylos iškėlimo AB „Oruva“ vykdytos ūkinės veiklos, todėl nebuvo pažeistas ir 1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 3 punktas. Dalis ginčijamų įskaitymų buvo atlikta pagal iki bankroto bylos iškėlimo sudarytą 1999 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutartį. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 3 d. nutartyje nurodoma, kad iškėlus bankroto bylą buvo patvirtintas UAB „Parex lizingas“ 3 791 520,72 Lt reikalavimas, o šio teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, kuria nutarta užbaigti LAB „Oruva“ teisminę bankroto procedūrą, nepatenkintas UAB „Parex lizingas“ reikalavimas nurodomas tik 192 474,08 Lt. 2002 m. spalio 1 d., t. y. jau iškėlus AB „Oruva“ bankroto bylą, UAB „Parex lizingas“ dalį savo reikalavimų teisių pagal minėtą faktoringo sutartį perleido UAB „Oruva“ ir Ko, kuri šiuos reikalavimus patenkino ginčijamais 2002 m. gruodžio 6 d. vienašaliais įskaitymais Nr. 203 ir Nr. 205. Kasatoriaus teigimu, ne reikalavimo teisės perleidimo, o paties reikalavimo atsiradimo momentas yra pagrindas šį reikalavimą priskirti ikibankrotiniam laikotarpiui. Tokiu būdu, kadangi tiek UAB „Parex lizingas“, tiek UAB „Oruva“ ir Ko yra tik trečios eilės kreditoriai, buvo pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Teismų išvada, kad 1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 4 punkto ir kitos šio įstatymo nuostatos nedraudė po bankroto bylos iškėlimo įmonei su įstatyme nustatyta tvarka leista ūkine veikla susijusias išlaidas daryti ne tik iš tokios ūkinės veiklos gautų pajamų, bet ir iš kitų piniginių lėšų bei turto, taip pat nedraudė iš tokios ūkinės veiklos atsiradusius reikalavimus dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų tenkinti ne LR ĮBĮ 41 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir tvarka, prieštarauja LR ĮBĮ 3 straipsnio, 37 straipsnio 1 dalies, 40 ir 41 straipsnių nuostatoms, pagal kurias atsiskaitymas iš įmonės turto su įmonės kreditoriumi galimas tik LR ĮBĮ nustatyta tvarka. Pasirašius ginčijamą 2002 m. lapkričio 15 d. tarpusavio atsiskaitymo aktą, LAB „Oruva“ prievolės pagal minėtą rangos sutartį pasibaigė jos įvykdymu, todėl darytina išvada, kad atsakovas UAB „Oruva“ ir Ko savo, kaip kreditoriaus, reikalavimus patenkino pažeisdamas LR ĮBĮ nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, taip atlikdamas veiksmus, kurie prieštarauja LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 3 punktui. Atsižvelgiant į tai, kad vienašalių UAB „Oruva“ ir Ko 2002 m. gruodžio 6 d. pareiškimų Nr. 203 ir Nr. 205 pasėkoje LAB „Oruva“ turtu buvo pilnai padengta LAB „Oruva“ 8 695 260,67 Lt skola UAB „Oruva“ ir Ko, susidariusi pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutartį, laikytina, jog šiais vienašaliais veiksmais ne ginčo tvarka šio kreditoriaus naudai, apeinant aukštesnės eilės kreditorius, buvo išieškota skola iš bankrutuojančios įmonės turto, t. y. taip pat buvo atlikti veiksmai, kuriuos draudžia LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 3 punktas. Nei faktoringo sutartyje nustatyta atsiskaitymo pagal šią sutartį tvarka, nei Šiaulių apygardos teismo 2001 m. vasario 23 d. nutartyje duotas leidimas BAB „Oruva“ vykdyti ūkinę veiklą negali pakeisti LR ĮBĮ reglamentuojamos atsiskaitymo su įmonės kreditoriais tvarkos, todėl atsakovas UAB „Parex lizingas“, 2002 m. gruodžio 6 d. vienašaliu pareiškimu Nr. 01-1429 (kuriuo LAB „Oruva“ turtu buvo pilnai padengta šios įmonės 6 911 101,06 Lt skola UAB „Parex lizingas“, susidariusi pagal minėtą faktoringo sutartį) anksčiau už kitus LAB „Oruva“ kreditorius patenkindamas savo, kaip kreditoriaus, ikibankrotinės veiklos reikalavimą, pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, taip atlikdamas veiksmą, prieštaraujantį LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 3 punktui. Dėl to, kasatoriaus teigimu, yra pagrindas ieškiniu ginčijamus reikalavimų įskaitymus pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį.

142. Bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškovo reikalavimą pripažinti ginčijamus reikalavimų įskaitymus negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį, nepagrįstai pripažino ieškovą neįrodžius, kad atsakovai ginčijamais įskaitymais būtų pažeidę ieškovo, kaip BAB „Oruva“ kreditoriaus, teises bei turtinius interesus. Kasatoriaus (ieškovo) teigimu, jis tebėra įkaito turėtojas, todėl, atlikus ginčijamą 2002 m. lapkričio 15 d. tarpusavio reikalavimų įskaitymą, jis neteko teisės gauti reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto (dyzelinių variklių gamybos cecho) vertės. Taip buvo pažeistas ir pagrindinis hipotekos instituto principas – patenkintas ne hipotekos kreditoriaus (kasatoriaus), o žemesnės eilės kreditoriaus reikalavimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įkaito turėtojas atsisakė įkeitimo teisės, nes, įkeisto turto (dyzelinių variklių gamybos cecho) nepardavus varžytynėse, šio cecho nepasiėmė ir atsisakė jį paimti. Atsisakymas paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą nėra nurodomas kaip hipotekos pasibaigimo pagrindas tarp CK 4.197 straipsnyje išvardytų hipotekos pasibaigimo pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis, todėl atsisakymą paimti varžytynėse neparduotą turtą prilygindamas kreditoriaus atsisakymui nuo hipotekos, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė šią teisės normą. Kadangi LR finansų ministerija nuo hipotekos neatsisakė, LAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir nesumokėjus 311 798,28 Lt skolos likučio už perkamą dyzelinių variklių gamybos cechą, buvo pažeista LR ĮBĮ 41 straipsnio nuostata, kad įkaito turėtojui atlyginama iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą.

153. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė priteisti tik šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 41 straipsnį šalys civiliniame procese yra ieškovas arba atsakovas. Tretysis asmuo nėra laikomas bylos šalimi, jam jokie reikalavimai nėra pareiškiami, todėl bylą nagrinėjusių teismų sprendimai dėl trečiojo asmens UAB „RRD“ bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, priteisimo yra nepagrįsti ir naikintini dėl netinkamo procesinės teisės normos taikymo.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai UAB „Oruva“ ir Ko, UAB „Parex lizingas“ ir tretysis asmuo UAB „Bankrotera“ prašo kasacinį procesą nutraukti, atsakovai taip pat prašo, kad tuo atveju, jei kasacinis skundas bus nagrinėjamas iš esmės, ieškovo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus.

17Atsakovo UAB „Oruva“ ir Ko atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad ginčijami reikalavimų įskaitymai niekaip neįtakojo UAB „Parex lizingas“ teisme patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Ginčijamos užskaitos buvo atliktos ne likviduojamos, o bankrutuojančios įmonės, kuriai Šiaulių apygardos teismas 2001 m. vasario 14 d., vasario 23 d. ir rugsėjo 6 d. nutartimis buvo leidęs vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, taigi – ir atsiskaitinėti, laikotarpiu. Jokie reikalavimai, atsiradę iki AB „Oruva“ bankroto bylos iškėlimo, ginčijamais įskaitymais nebuvo patenkinti. Kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika yra susijusi su užskaitomis, atliktomis pagal reikalavimus, neįvykdytus iki įmonės bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu šios bylos atveju visi ginčijami įskaitymai buvo atlikti pagal reikalavimus, atsiradusius iš BAB „Oruva“ pobankrotinės veiklos, kurią pagal 1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir minėtas teismo nutartis vykdė BAB (o ne AB ar LAB) „Oruva“. Dėl to kasatorius nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pobankrotinę AB „Oruva“ veiklą finansavo UAB „Parex lizingas“, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad ginčijami įskaitymai padaryti iš bankrutuojančios įmonės turto. AB „Oruva“ turtas ir lėšos buvo jau seniai sunaudoti. Ieškovas nėra hipotekoje įregistruotas kaip atsakovo AB „Oruva“ kreditorius. Pagal CK 4.197 straipsnio 1 dalį priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu (tokią valią ieškovas išreiškė, inicijuodamas AB „Oruva“ bankroto bylos iškėlimą bei pritardamas 2002 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutarčiai Nr. 2002/10/30/03 kreditorių komiteto 2002 m. spalio 20 d. posėdyje) išlaisvina jį nuo visų hipotekų.

18Atsakovo UAB „Parex lizingas“ atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad ieškovo reikalavimų patenkinimas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001, duotiems išaiškinimams, kad skolininko nepagrįstai perleistas turtas ar jo vertė turi būti išieškoma ne tiesiogiai Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus naudai, o turi būti grąžinama į bankrutuojančios įmonės turto masę ir naudojama atsiskaitymams su visais kreditoriais, o ne tik su ieškovu pagal Pauliano ieškinį. Likviduota ir iš juridinių asmenų registro išregistruota AB „Oruva“ nebegali priimti jokio turto ar lėšų, todėl teismo sprendimas patenkinti ieškovo ieškinį būtų praktiškai neįgyvendinamas. Kasatoriaus ginčijami įskaitymai yra sandoriai, kurių pagrindu buvo atsiskaityta pagal 2001 m. birželio 11 d. rangos sutartį, sudarytą tarp AB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko (buvusios – UAB „Janušava“), faktoringo sutartis, sudarytas tarp UAB „Parex lizingas“ ir AB „Oruva“, bei AB „Oruva“ turto pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartį. Kasatorius ginčija šiuos įskaitymus, kaip vienašalius sandorius, tačiau niekada neginčijo sutarčių, kurių pagrindu buvo atlikti šie įskaitymai. Atsakovo įsitikinimu, jeigu nėra nuginčyti sandoriai, kurių pagrindu buvo atlikti atsiskaitymai, negalimas ir pačių atsiskaitymų ginčijimas. Be to, ginčijamiems įskaitymams, atliktiems CK 1.63 straipsnio 3 dalies tvarka, užteko vienos prievolės šalies pareiškimo. Prievolės šalimis buvo UAB „Oruva“ ir Ko pagal 2002 m. gruodžio 6 d. pareiškimus Nr. 203 ir Nr. 205 bei UAB „Parex lizingas“ pagal 2002 m. gruodžio 6 d. pareiškimą Nr. 01-1429. Šiuose sandoriuose išreikšta tik UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „Parex lizingas“, nė viena kurių nėra ieškovo skolininkas, valia. Ieškovo LR finansų ministerijos skolininko AB „Oruva“ valia minėtiems įskaitymams nebuvo reikalinga. Dėl to ieškovas ginčija ne skolininko valią, įtvirtintą sandoriuose. Tuo tarpu pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius gali ginčyti tik skolininko, o ne trečiųjų asmenų sudarytus sandorius.

19Prašydami nutraukti kasacinį procesą, atsakovai ir tretysis asmuo savo atsiliepimuose nurodo, kad jokie ginčai šioje byloje nėra galimi, nes, pasibaigus juridiniam asmeniui, pasibaigia ir jo, kaip skolininko, prievolės kreditoriams (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Kadangi, remiantis CK ir LR ĮBĮ nuostatomis, likviduotos įmonės teisių ir pareigų perėmimas yra neįmanomas, ieškovo kasacinis skundas nenagrinėtinas, o byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

22Šiaulių apygardos teismo 2001 m. sausio 30 d. nutartimi AB „Oruva“ buvo iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismas 2001 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė leisti administratoriui parduoti BAB „Oruva“ sandėlyje esančias prekes, 120 dyzelinių variklių bei kitą trumpalaikį turtą, vykdant BAB „Oruva“ ūkinę-komercinę veiklą, 2001 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė neriboti BAB „Oruva“ ūkinės-komercinės veiklos, nedrausti BAB „Oruva“ vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutartį Nr. C-DTJ-99-0015, 2000 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutartį Nr. C-DTJ-2000-0024, 2000 m. gruodžio 19 d. faktoringo sutartį Nr. C-DTJ-2000-0025 bei jų papildomus susitarimus ir nedrausti vykdyti esamus bei būsimus užsakymus pagal nurodytų sutarčių sąlygas, o 2001 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarė nedrausti BAB „Oruva“ vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal AB „Oruva“ ir UAB „Parex lizingas“ faktoringo sutarčių bei jų papildomų susitarimų sąlygas ir nedrausti vykdyti esamus bei būsimus užsakymus pagal nurodytų sutarčių sąlygas. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. gruodžio 12 d. sprendimu (kuris įsiteisėjo 2003 m. vasario 11 d.) nuspręsta paskelbti AB „Oruva likviduojama dėl bankroto. 2005 m. kovo 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas nutarė užbaigti LAB „Oruva“ bankroto procedūrą ir išregistruoti AB „Oruva“ iš įmonių rejestro. 2005 m. kovo 31 d. VĮ Registrų centro Telšių filialas išregistravo LAB „Oruva“ iš LR Juridinių asmenų registro. AB „Oruva“ bankroto procesas buvo vykdomas 1997 m. birželio 17 d. LR įmonių bankroto įstatyme Nr. VIII-270 nustatyta tvarka.

232001 m. birželio 11 d. BAB „Oruva“ (užsakovas) ir UAB „Janušava“ (rangovas) sudarė rangos sutartį, kuri buvo nutraukta šalių 2002 m. spalio 31 d. susitarimu. UAB „Janušava“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Oruva“ ir Ko, o 2001 m. birželio 13 d. įregistruoti šios bendrovės įstatai. UAB „Oruva“ ir Ko ir BAB „Oruva“ 2002 m. lapkričio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų aktu buvo įskaitytas BAB „Oruva“ įsipareigojimas UAB „Oruva“ ir Ko 311 789,28 Lt sumai už atliktas paslaugas pagal 2001 m. birželio 11 d. rangos sutartį, atitinkama suma įskaitant UAB „Oruva“ ir Ko įsipareigojimą BAB „Oruva“ už nupirktą dyzelinių variklių gamybos cechą pagal 2002 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2002/10/30/03.

24UAB „Oruva“ ir Ko 2002 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 203 įskaitė pirkėjo UAB „Oruva“ ir Ko pardavėjui BAB „Oruva“ mokamas lėšas 8 049 838,94 Lt sumai pagal 2001 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2002/10/01/08 ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras GCC Nr. 7118726-7118742, 2001 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2002/10/01/06 ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras GCC Nr. 7118743-7118794 už atitinkamą dalį BAB „Oruva“ skolos UAB „Oruva“ ir Ko 8 049 838,94 Lt sumai, kurią UAB „Oruva“ ir Ko perėmė iš UAB „Parex lizingas“ pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

25UAB „Oruva“ ir Ko 2002 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 205 įskaitė pirkėjo UAB „Oruva“ ir Ko pardavėjui BAB „Oruva“ mokamas lėšas 645 421,73 Lt sumai pagal pardavėjo BAB „Oruva“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras GEA Nr. 1554401-1554480 už atitinkamą dalį BAB „Oruva“ skolos UAB „Oruva“ ir Ko 645 421,73 Lt sumai, kurią UAB „Oruva“ ir Ko perėmė iš UAB „Parex lizingas“ pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

261999 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutartis Nr. C-DTJ-99-0015, sudaryta tarp UAB „Parex lizingas“ ir AB „Oruva“, buvo nutraukta šalių 2002 m. spalio 31 d. susitarimu. UAB „Parex lizingas“ 2002 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 01-1429 įskaitė pagal 2002 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2002/09/06/02, 2002 m. rugsėjo 19 d. papildomą susitarimą prie sutarties Nr. 2002/09/06/02 ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras UAB „Parex lizingas“ mokėtiną BAB „Oruva“ 6 911 101,06 Lt sumą, kaip dalį BAB „Oruva“ skolos UAB „Parex lizingas“ dengimo pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutartį Nr. C-DTJ-0015.

27Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškiniu ginčijamais reikalavimų įskaitymais buvo įskaityti reikalavimai iš prievolių, atsiradusių dėl po bankroto bylos iškėlimo BAB „Oruva“ vykdytos ūkinės-komercinės veiklos, t. y. dėl 2001 m. birželio 11 d. rangos sutarties vykdymo ir po bankroto bylos iškėlimo vykdytų faktoringo sutarčių, todėl minėti reikalavimų įskaitymai 1997 m. birželio 17 d. LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 4 punktui neprieštarauja.

28V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

30CK 6.140 straipsnis reglamentuoja įskaitymą, kai skolininkas tampa nemokus. Tokiu atveju kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir kreditorių santykius reguliuoja LR įmonių bankroto įstatymas.

31LR įmonių bankroto įstatyme (1997 m. birželio 17 d. Įstatymo Nr. VIII-270 redakcija) buvo nustatyta, kad teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų, mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės turto teismine ar ne ginčo tvarka ir kt. Ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, šios įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai nuo bankroto bylos iškėlimo momento negali būti įskaitomi, nes tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Ši taisyklė taikoma net ir tais atvejais, kai kreditorius ir skolininkas yra vienas ir tas pats asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ su IAB „Šviesusis rytojus“ ir kt., Nr. 3K-3-568/2000, kat. 29; 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos bankas su AB „Tauro bankas“ ir kt., Nr. 3K-7-95/2001, kat. 125.6; 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alytaus vija“ su A. Ž. IĮ, Nr. 3K-3-1335/2002, kat. 31.3.6; 125.6; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos apskrities VMI su LAB „Argovegas“, Nr. 3K-3-484/2004, kat. 125.5).

32Kasatoriaus argumentai, kad teismai, atmesdami reikalavimą dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, netinkamai aiškino ir taikė LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 3, 4 punktus, 37, 40 ir 40 straipsnius, yra pagrįsti dėl šių motyvų. Bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškovo reikalavimą, sprendė, kad ginčijami įskaitymai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl nepripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Be to, vienašaliais reikalavimų įskaitymais yra įskaityti reikalavimai iš prievolių, atsiradusių dėl po bankroto bylos iškėlimo AB „Oruva“ vykdytos ūkinės veiklos, todėl nebuvo pažeisti ir LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimai. Su šia teismų pozicija teisėjų kolegija nesutinka. LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytų draudimų vykdyti skolų išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės teismine tvarka ar ne ginčo tvarka nepaneigia ir šio straipsnio 6 dalies 4 punktas, suteikiantis teisę įmonei verstis ūkine veikla ir gauti pajamų iš ūkinės veiklos bei daryti išlaidas, susijusias su ūkine veikla. Šio punkto nuostata reiškia, kad įmonės po bankroto bylos iškėlimo ūkinės veiklos vykdymo tikslas yra sumažinti dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms, o įmonės turtas realizuojamas LR ĮBĮ nustatyta tvarka ir gautos lėšos paskirstomos šio įstatymo 40 bei 41 straipsniuose nustatyta tvarka. Ūkinės veiklos vykdymo metu atsiradę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų taip pat tenkinti LR ĮBĮ 41 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokį minėtų teisės normų aiškinimą patvirtina ir įstatymų leidėjo 2001 m. kovo 20 d. LR ĮBĮ, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte aiškiai suformuluota nuostata. Bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 4 punktas ir kitos šio įstatymo nuostatos nedraudė, vykdant po bankroto bylos iškėlimo ūkinę veiklą, su šia veikla susijusias išlaidas daryti ne tik iš tokios ūkinės veiklos gautų pajamų, bet ir iš kitų piniginių lėšų bei turto, taip pat nedraudė iš tokios ūkinės veiklos atsiradusius reikalavimus dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų tenkinti ne LR ĮBĮ 41 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir tvarka, prieštarauja LR ĮBĮ 3 straipsnio, 18 straipsnio 1 ir 2 dalių, 37 straipsnio 1 dalies, 40 ir 41 straipsnių nuostatoms, pagal kurias atsiskaitymas iš įmonės turto su kreditoriais galimas tik LR ĮBĮ nustatyta tvarka. Atsakovas UAB „Oruva“ ir Ko nebuvo įtrauktas į BAB „Oruva“ kreditorių sąrašą pagal 2001 m. birželio 11 d. rangos sutartį, todėl jo kreditorinis reikalavimas galėjo būti pareikštas bankroto byloje ir tenkinamas bendrai su kitais kreditoriais. Tas pats pasakytina ir apie kitus ydingus įskaitymus, kuriuos padarė UAB „Parex lizingas“ ir jos dukterinės įmonės UAB „Oruva“ ir Ko direktorius Z. V. 2002 m. gruodžio 6 d. raštais Nr. 01-1429, Nr. 203 ir Nr. 205 (1 T., b. l. 11-14), už nupirktą iš BAB „Oruva“ kilnojamąjį turtą ne sumokėdamas bankrutuojančiai įmonei 15 516 044,53 Lt, o įskaitydamas BAB „Oruva“ skolas pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutartį. Taip BAB „Oruva“ už parduotą įmonės turtą minėtos pinigų sumos iš atsakovų negavo, dėl administratoriaus UAB „Bankrotera“ įgaliotinio A.K. D. ir Z. V. nesąžiningumo bankrutuojanti įmonė prarado realų turtą, iš kurio vertės būtų buvę galima tenkinti tiek ieškovo, tiek kitų kreditorių reikalavimus. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmąjį kasacinio skundo argumentą ir atmeta kaip nepagrįstus atitinkamus UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „Parex lizingas“ atsiliepimų į kasacinį skundą argumentus.

33Iš byloje esančios 1998 m. sausio 15 d. turto įkeitimo sutarties nuorašo (3 T., b. l. 86, 87) matyti, kad dyzelinių variklių gamybos cechas, unikalus Nr. 619950037014, esantis ( - ), bei kitas nekilnojamas turtas buvo įkeistas LR finansų ministerijai, siekiant užtikrinti AB „Oruva“ suteiktų paskolų savalaikį grąžinimą. Turto įkeitimo sutarties 7 punkte įkaito davėjas AB „Oruva“ įsipareigojo niekam neperleisti įkeisto turto be raštiško LR finansų ministerijos sutikimo. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus UAB „Bankrotera“ įgaliotinis A.K. D. privalėjo, valdant šią įmonę, užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, pagal įmonės turimus dokumentus ir kreditorių pareikštus reikalavimus sudaryti kreditorių sąrašą, ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir teisėtus interesus, organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuojant (LR ĮBĮ 15 straipsnis). BAB „Oruva“ administratoriaus įgaliotinis, perėmęs įmonės valdymą ir žinodamas apie nekilnojamojo turto įkeitimą LR finansų ministerijai, 2002 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, nesant raštiško LR finansų ministerijos sutikimo ir taip pažeidžiant turto įkeitimo sutarties 7 punkto reikalavimą, parduodamas dyzelinių variklių gamybos cechą UAB „Oruva“ ir Ko, pažeidė įkaito turėtojo turtines teises. Pirkėjas už cechą sumokėjo 710 867,72 Lt, o 311 789,28 Lt pirkėjo ir bankrutuojančios AB „Oruva“ administratoriaus įgaliotinio tarpusavio susitarimu buvo užskaityti kai BAB „Oruva“ skola už UAB „Oruva“ ir Ko atliktas paslaugas. Pardavus dyzelinių variklių gamybos cechą ir pirkėjui nesumokėjus visos kainos, buvo pažeistos įkaito turėtojo (valstybės) teisės, nes jis negavo 311 789,28 Lt (LR ĮBĮ 40 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškovo reikalavimą pripažinti BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu, pažeidė materialinės teisės normas (LR ĮBĮ 14 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir 40 straipsnį) ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

34Dėl pasakyto Šiaulių apygardos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalis, kuria atmestas LR finansų ministerijos ieškinys dėl skolos įskaitymo pagal tarpusavio atsiskaitymų aktą ir vienašalių įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais, naikintina dėl materialinės teisės normų pažeidimo netinkamai jas aiškinant ir taikant, ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti.

35Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nesvarsto.

36Bylą nagrinėję teismai, priteisdami trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB „RRD“ 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti, pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį. Trečiojo asmens reikalavimą nubausti ieškovą 20 000 Lt bauda (CPK 95 straipsnio 1 dalis) teismai atmetė, todėl neteisėtai priteisė jam advokato atstovavimo išlaidas. Patenkinus ieškovo reikalavimus, naikintina sprendimo ir nutarties dalis dėl advokato atstovavimo, taip pat ekspertizės išlaidų atsakovui UAB „Parex lizingas“ iš ieškovo priteisimo.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 24 d. nutartį pakeisti.

39Sprendimo ir nutarties dalį, kuria ieškovo LR finansų ministerijos ieškinys atmestas, panaikinti.

40Priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

41Pripažinti negaliojančiais:

  1. 2002 m. lapkričio 15 d. BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko priešpriešinių reikalavimų, kurių dydis 311 789,28 Lt, įskaitymą;
  2. BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko reikalavimų, kurių dydis 645 421,73 Lt, įskaitymą pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienašalį UAB „Oruva“ ir Ko pareiškimą Nr. 205;
  3. BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko reikalavimų, kurių dydis 8 049 838,94 Lt, įskaitymą pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienašalį UAB „Oruva“ ir Ko pareiškimą Nr. 203;
  4. BAB „Oruva“ ir UAB „Parex lizingas“ reikalavimų, kurių dydis 6 911 101,06 Lt, įskaitymą pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienašalį UAB „Parex lizingas“ pareiškimą Nr. 01-1429.

42Panaikinti sprendimo ir nutarties dalį, kuria iš ieškovo LR finansų ministerijos priteista 14 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 4713,24 Lt ekspertizės darymo išlaidų atsakovui UAB „Parex lizingas“ bei 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui UAB „RRD“.

43Likusią sprendimo ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB „Turto... 5. 2004 m. spalio 21 d. tretysis asmuo UAB „RRD“ pateikė teismui prašymą... 6. 2004 m. lapkričio 3 d. atsakovas UAB „Parex lizingas“ pateikė teismui... 7. 2004 m. lapkričio 3 d. atsakovas UAB „Oruva“ ir Ko pateikė teismui... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovo Lietuvos... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 11. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą... 12. Kasaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija,... 13. 1. Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad ginčijami... 14. 2. Bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškovo reikalavimą pripažinti... 15. 3. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė priteisti tik šalies patirtas... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai UAB „Oruva“ ir Ko, UAB „Parex... 17. Atsakovo UAB „Oruva“ ir Ko atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad... 18. Atsakovo UAB „Parex lizingas“ atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma,... 19. Prašydami nutraukti kasacinį procesą, atsakovai ir tretysis asmuo savo... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės... 22. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. sausio 30 d. nutartimi AB „Oruva“ buvo... 23. 2001 m. birželio 11 d. BAB „Oruva“ (užsakovas) ir UAB „Janušava“... 24. UAB „Oruva“ ir Ko 2002 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 203 įskaitė pirkėjo... 25. UAB „Oruva“ ir Ko 2002 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 205 įskaitė pirkėjo... 26. 1999 m. rugsėjo 29 d. faktoringo sutartis Nr. C-DTJ-99-0015, sudaryta tarp UAB... 27. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškiniu ginčijamais reikalavimų... 28. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 30. CK 6.140 straipsnis reglamentuoja įskaitymą, kai skolininkas tampa nemokus.... 31. LR įmonių bankroto įstatyme (1997 m. birželio 17 d. Įstatymo Nr. VIII-270... 32. Kasatoriaus argumentai, kad teismai, atmesdami reikalavimą dėl įskaitymų... 33. Iš byloje esančios 1998 m. sausio 15 d. turto įkeitimo sutarties nuorašo (3... 34. Dėl pasakyto Šiaulių apygardos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio... 35. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai yra... 36. Bylą nagrinėję teismai, priteisdami trečiajam asmeniui su savarankiškais... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą ir Lietuvos... 39. Sprendimo ir nutarties dalį, kuria ieškovo LR finansų ministerijos ieškinys... 40. Priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.... 41. Pripažinti negaliojančiais:
  1. 2002 m. lapkričio 15 d. BAB... 42. Panaikinti sprendimo ir nutarties dalį, kuria iš ieškovo LR finansų... 43. Likusią sprendimo ir nutarties dalį palikti nepakeistą.... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...