Byla e2A-1780-796/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo ieškinį atsakovei BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklai dėl darbuotojų teises pažeidžiančių darbdavio sprendimų panaikinimo bei pagal BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos priešieškinį Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimui dėl Lietuvos švietimo įstaigos profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinės organizacijos steigimo dokumentų pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir LŠĮPS) Klaipėdos miesto susivienijimas (toliau – ir KMS) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2015 m. gruodžio mėn. BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos direktoriaus įsakymą dėl priedų mokyklos darbuotojams skyrimo ir išmokėjimo bei priteisti iš BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos visas LŠĮPS KMS patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad BĮ Klaipėdos laivininkų mokykloje įsteigta ir veikia LŠĮPS KMS Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinė organizacija. Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinė organizacija yra LŠĮPS KMS struktūrinis padalinys, neturintis savarankiško juridinio asmens statuso, todėl ieškinį teikia juridinis asmuo, kurio struktūrinis padalinys yra Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinė organizacija. Nurodo, kad 2015 finansinių metų pabaigoje kai kuriems mokyklos darbuotojams buvo skirti priedai prie darbo užmokesčio, kurių skyrimas ir mokėjimas nebuvo derinamas su profesine organizacija. Ieškovo teigimu, toks mokyklos direktoriaus sprendimas išmokėti priedus tam tikriems darbuotojams pažeidžia profesinės sąjungos narių ir kitų darbuotojų teises ir teisėtus interesus. Pažymi, kad darbdavys, prieš priimdamas sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams. Nurodo, jog įstaigos vadovas vienkartines išmokas darbuotojams skyrė visiškai nederindamas su darbuotojų atstovais, nors apie tai, kad įstaigoje yra veikianti profesinė sąjunga ir kad ji atstovauja darbuotojų interesams, mokyklos vadovui buvo žinoma, nes jis buvo apie tai informuotas. Ieškovas taip pat priduria, kad būtina sudaryti darbuotojams atstovaujančiai profesinei sąjungai galimybę žinoti tikslius kriterijus, kuriais remiantis buvo skiriami priedai ir išmokos konkretiems darbuotojams. Ieškovo nuomone, tik žinodami šią informaciją, darbuotojų atstovai turės realią galimybę įvertinti priimto darbdavio sprendimo poveikį darbuotojų interesams ir šio sprendimo teisėtumą bei objektyvumą.
  1. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovei kyla abejonių, ar iš viso ieškovas gali reikšti ieškinį, t. y. atsakovei kyla abejonių dėl ieškovo šioje byloje tinkamumo. Teigia, jog 2015-12-09 mokyklos direktoriaus įsakymu Nr.VI-255 buvo patvirtintas Klaipėdos laivininkų mokyklos priedų, priemokų, vienkartinių išmokų ir materialinės pašalpos skyrimo tvarkos aprašas. 2015-12-22 mokyklos direktoriaus įsakymo Nr. VI-265 „Dėl apmokėjimo už 2015 m. atliktus papildomus darbus“ pagrindu dvidešimt penkiems mokyklos mokytojams ir profesijos mokytojams buvo išmokėtos vienkartinės išmokos iš darbo užmokesčio ekonomijos fondo. Atsakovės teigimu, 2015-12-22 mokyklos direktoriaus įsakymas buvo priimtas laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų teisės aktų ir mokyklos lokalių teisės aktų reikalavimų, nepažeidė mokyklos darbuotojų interesų ir leido mokyklai racionaliai panaudoti turimas darbo užmokesčio ekonomijos fondo lėšas. Atsakovė nesutinka su ieškinyje pateiktais argumentais dėl paskirtų išmokų derinimo su mokykloje veikiančia profesine organizacija bei visų dokumentų pateikimo, kad profesinė organizacija galėtų įvertinti priimto sprendimo teisėtumą. Taip pat nesutinka su ieškovo pozicija dėl galimybės profesinei sąjungai žinoti tikslius kriterijus, kuriais remiantis buvo skiriami priedai ir išmokos konkretiems darbuotojams. Tokius argumentus atsakovė vertina kaip teisiškai nepagrįstus. Atsakovės nuomone, ginčo atvejis nepatenka į įstatymais numatytų klausimų, kurių derinimas privalomas su profesinės sąjungos organais, sąrašą, todėl darbo užmokesčio ekonomijos fondo lėšų paskirstymas neturėjo būti derinamas su ieškovu, o ieškovo ieškinys dėl šios priežasties turi būti atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
  1. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašo panaikinti LŠĮPS KMS Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinės organizacijos 2015-09-15 steigiamojo susirinkimo protokolą, panaikinti LŠĮPS KMS prezidiumo 2015-09-16 posėdžio protokolą Nr. 5 bei pripažinti juos niekiniais ir negaliojančiais ab initio. Taip pat prašo pripažinti LŠĮPS KMS Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinės organizacijos įsteigimą negaliojančiu ab initio bei priteisti BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad LŠĮPS KMS Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinė organizacija mokykloje buvo įsteigta pažeidžiant KMS steigimo dokumentus ir imperatyvias teisės aktų normas. Priešieškinyje pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad po steigiamojo susirinkimo mokykloje KMS pirmininkų tarybai buvo pateiktas organizacijos steigiamojo susirinkimo protokolas, išrašas, jog nutarta vadovautis KMS įstatais arba savo įstatais, kurie neprieštarautų LŠĮPS KMS įstatams. Mano, kad Klaipėdos laivininkų mokyklos pirminės organizacijos priėmimas į KMS sudėtį yra neteisėtas, nes sprendimas yra priimtas KMS organo, neturinčio tokių įgaliojimų, ir priimtas pažeidžiant LŠĮPS KMS įstatuose nustatytą pirminių organizacijų priėmimo į KMS sudėtį tvarką. Teigia, kad KMS pirmininkų taryba dėl mokyklos pirminės organizacijos priėmimo į KMS sprendimo nėra priėmusi, pirminės organizacijos steigimas mokykloje yra niekinis ir negalioja ab initio, todėl jeigu teismas panaikins neteisėtus pirminės organizacijos mokykloje steigimo dokumentus, vadinasi, ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) šioje byloje negalėjo teikti ieškinio mokyklai, kurioje nėra tinkamai įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos pirminės organizacijos. Ieškovas pagal priešieškinį remiasi LŠĮPS KMS įstatais, kuriuose yra nurodyta, kad „profesinė organizacija laikoma įsteigta ir įeina į susivienijimo sudėtį, kai KMS Pirmininkų taryba patvirtina profesinės organizacijos įstatus bei įregistruoja ją į KMS įskaitą“. Teigia, kad iki to laiko, kol KMS pirmininkų taryba patvirtina profesinės organizacijos įstatus bei įregistruoja ją į KMS įskaitą, profesinė organizacija negali būti laikoma įsteigta. Nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad 2015-09-16 KMS pirmininkų taryba patvirtino mokyklos profesinės organizacijos įstatus bei įregistravo ją į KMS įskaitą. Kadangi pirminės organizacijos steigimas mokykloje neatitinka LŠĮPS KMS įstatų reikalavimų, tokios organizacijos įsteigimas turi būti pripažintas negaliojančiu ab initio, taip pat niekiniais ir negaliojančiais ab initio turi būti teismo pripažinti su šios organizacijos steigimu susiję priešieškiniu ginčijami organizacijos steigimo dokumentai.
  1. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašydamas atmesti atsakovės BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos priešieškinį kaip nepagrįstą ir pateiktą praleidus sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-22 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Panaikino BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos direktoriaus 2015-12-22 priimtą įsakymą Nr. VI-265 „Dėl apmokėjimo už 2015 m. atliktus papildomus darbus“, priteisė ieškovui Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimui 4 231,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priešieškinį atmetė. Teismas tenkindamas ieškinį nurodė, kad mokykloje veikiant profesinei darbuotojų sąjungai, apie tai žinodamas mokyklos vadovas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo informuoti apie sprendžiamą klausimą ir konsultuotis su darbuotojų atstovais. Teismas darė išvadą, kad ieškovo ginčijamas sprendimas dėl vienkartinių išmokų mokėjimo iš darbo užmokesčio ekonomijos fondo pažeidė Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio nuostatas. Ginčijamu sprendimu darbuotojams buvo paskirtos skirtingo dydžio išmokos, toks sprendimas aiškiai daro įtaką darbuotojų ekonominei ir socialinei padėčiai, kadangi skirtingiems darbuotojams už tokius pat laimėjimus sudaro nevienodas sąlygas gauti vienkartinę išmoką ir sudaro sąlygas darbdaviui dominuoti ir piktnaudžiauti savo diskrecijos teise, nustatant skirtinų / neskirtinų vienkartinių priedų dydį (CPK 177 str., 185 str., Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis). Teismas vertino, kad sprendimas dėl priedų skyrimo, o ypač dėl jų dydžio nustatymo turi esminės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, todėl darbuotojai turi aiškiai žinoti, į kokius kriterijus atsižvelgiama nustatant priedo dydį, kokie aukštesni uždaviniai jiems keliami, kad ateityje galėtų juos geriau realizuoti ir tai galėtų turėti esminės reikšmės jų ekonominei bei socialinei padėčiai. Teismas atmetė atsakovės motyvus, kad įstaigos vadovas turi teisę nustatyti darbuotojams priedus ir jam leidžiama mokėti vienkartines pinigines išmokas, skirtas darbuotojams skatinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarime Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo tvarkos apmokėjimo tobulinimo“ nėra apibrėžta, jog tokius sprendimus įstaigos vadovas priima vienvaldiškai, neinformuodamas ir nesikonsultuodamas su darbuotojų atstovais, taip pat kad pagal nutarimą sąlygos, kada gali būti mokami vienkartiniai priedai, kiekvienu atveju yra vertinamojo pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad mokykloje veikiant profesinei darbuotojų sąjungai, vadovas apie tai žinodamas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo informuoti ir konsultuotis su darbuotojų atstovais.
  1. Priešieškinį teismas atmetė remdamasis CK 1.125 str. 4 d., jog ieškiniams dėl reikalavimų pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių terminas. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad atsakovė nuo 2015-09-23, kada buvo gautas 2015-09-21 LŠĮPS KMS raštas Nr. 02-19, žinojo apie mokykloje įsteigtą profesinę sąjungą, derino su ja mokyklai ir darbuotojams aktualius klausimus. Todėl ieškinio senaties termino pradžią teismas skaičiavo nuo minėtos datos. Teismas nustatė, jog atsakovė priešieškinį pateikė 2016-04-12, todėl konstatato, jog yra praleistas trijų mėnesių ieškinio dėl reikalavimų pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais senaties terminas. Teismas atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi ieškovą pateikti duomenis, susijusius su profesinės organizacijos steigimu. Atsakovės teiginių, kad tik ieškovui kreipusis į teismą susipažino su visa informacija, nelaikė svarbia termino praleidimo priežastimi.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Atsakovė BĮ Klaipėdos laivininkų mokykla pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti

    72016-07-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos BĮ Klaipėdos miesto susivienijimo ieškinį atmesti, atsakovės Klaipėdos laivininkų mokyklos priešieškinį tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

  1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime nurodytu argumentu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarime Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo tvarkos apmokėjimo tobulinimo“, kuriuo vadovavosi mokyklos direktorius, nėra apibrėžta, jog tokius sprendimus įstaigos vadovas priima vienvaldiškai, neinformuodamas ir nesikonsultuodamas su darbuotojų atstovais. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimas Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo tvarkos apmokėjimo tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655) numato teisę įstaigų vadovams nustatyti kitiems darbuotojams priedus (nutarimo 5.2 p.) ir leidžia mokėti vienkartines pinigines išmokas, skirtas darbuotojams skatinti (nutarimo 5.4 p.). 2015-12-09 mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V1-255 buvo patvirtintas Klaipėdos laivininkų mokyklos priedų, priemokų, vienkartinių išmokų ir materialinės pašalpos skyrimo tvarkos aprašas. Vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu ir mokykloje patvirtintu Priedų, priemokų, vienkartinių išmokų ir materialinės pašalpos skyrimo tvarkos aprašu, 2015-12-22 mokyklos direktoriaus įsakymo Nr.V1-265 „Dėl apmokėjimo už 2015 m. atliktus papildomus darbus“ pagrindu už 2015 m. atliktus papildomus darbus, kurie nenumatyti darbuotojų pareiginėse instrukcijose, vykdant mokyklos administracijos nurodymus, 25 mokyklos mokytojams ir profesijos mokytojams buvo išmokėtos vienkartinės išmokos iš darbo užmokesčio ekonomijos fondo. Apeliantės nuomone, 2015-12-22 mokyklos direktoriaus įsakymas Nr. V1-265 buvo priimtas laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų teisės aktų ir mokyklos lokalių teisės aktų reikalavimų, nepažeidžia mokyklos darbuotojų interesų ir leido mokyklai racionaliai panaudoti turimas darbo užmokesčio ekonomijos fondo lėšas.
  1. Apeliantė taip pat nurodo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis tais atvejais, kai įstaigos vadovas pats gali priimti sprendimus, vadovaudamasis įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais jam suteiktais įgaliojimais. Kadangi vienkartinių išmokų skyrimas iš darbo užmokesčio ekonomijos fondo nėra sprendimas, galintis turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, todėl įstaigos vadovas neturėjo pareigos šiuo konkrečiu klausimu konsultuotis su darbuotojų atstovais (DK 23 str. 1 d. 2 p.). Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškiniu ginčijamas įstaigos vadovo sprendimas dėl vienkartinių išmokų išmokėjimo pažeidžia profesinės sąjungos narių darbo, ekonomines ar socialines teises, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
  1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo atmesti visus atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl senaties. Pirmosios instancijos teismas atmetė visus priešieškinio reikalavimus dėl senaties, dėl kiekvieno iš jų atskirai nepasisakydamas. Teigia, jog ginčo, kad apie profesinės organizacijos įsikūrimą apeliantė sužinojo 2015-09-23, kai buvo gautas 2015-09-21 LŠĮPS KMS raštas Nr.02-19, byloje nėra. Bylos nagrinėjimo metu sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimų: „Panaikinti Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo prezidiumo 2015-09-16 posėdžio protokolą Nr.5, pripažinti jį niekiniu ir negaliojančiu ab initio“ ir „Pripažinti Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinės organizacijos įsteigimą negaliojančiu ab initio“, pagrįstumo turėjo būti aiškinamasi, kada apeliantė sužinojo apie šį protokolą ir apie profesinės organizacijos priėmimą į Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimą.
  1. Apeliantė laikosi pozicijos, kad Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinė organizacija mokykloje buvo įsteigta pažeidžiant KMS steigimo dokumentus ir imperatyvias teisės aktų normas, todėl vadovaujantis CK 1.80 str. nuostatomis teismas turėjo panaikinti Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo prezidiumo 2015-09-16 posėdžio protokolą Nr. 5 ir pripažinti šios organizacijos įsteigimą negaliojančiu ab initio net ir tuo atveju, jei reikalavimui pripažinti neteisėtu ir panaikinti šios organizacijos 2015-09-15 steigiamojo susirinkimo protokolą buvo suėjusi ieškinio senatis.
  1. Ieškovas Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovės BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos skundą, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-22 sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sprendimas dėl priedų skyrimo, o ypač dėl jų dydžio nustatymo turi esminės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, kadangi darbuotojai, aiškiai žinodami, į kokius kriterijus atsižvelgiama nustatant priedo dydį, kokie aukštesni uždaviniai jiems keliami, ateityje galėtų juos geriau realizuoti ir tai galėtų turėti esminės reikšmės jų ekonominei bei socialinei padėčiai. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad darbuotojai ir darbdaviai yra didžiausi visuomenės socialiniai partneriai, todėl šiuo atveju, kai darbuotojai nei prieš sprendžiant tokius klausimus, nei po sprendimo nėra informuoti apie vertinimo kriterijus ir negali vertinti, kiek priimtas sprendimas yra objektyvus, pagrįstai galima daryti išvadą, kad darbdaviui, kaip ekonomiškai stipresnei šaliai, sudaromos sąlygos galimam piktnaudžiavimui savo teisėmis, nustatant skirtinų vienkartinių priedų dydį.
  1. Atsiliepime taip pat nurodo, kad darbdavys 2015-12-22 įsakymo Nr. V1-265 „Dėl apmokėjimo už 2015 m. atliktus papildomus darbus“ nederino su darbuotojų atstovais ir su jais nesikonsultavo, nors tai numatyta DK 23 str. 1 d. 2 p. Mokyklos direktoriaus įsakymas Nr. V1-265 savo turiniu pažeidžia profesinės sąjungos bei kitų darbuotojų teises ir teisėtus interesus, kadangi juo buvo paskirstytos piniginės lėšos, kurias darbdavys sutaupė kaip darbo užmokesčio fondo lėšas. Neabejotina, kad jų panaudojimas kiekvienam darbuotojui yra aktualus, nes šios lėšos galėjo būti naudojamos, pavyzdžiui, viršvalandinio ar papildomo darbo, už kurį pažeidžiant teisės aktų reikalavimus iš esmės mokytojams nemokama, apmokėjimui. Kaip pagrįstai pastebėjo teismas, atsižvelgiant į liudytojų nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog vis dėl to neaišku, į kokius konkrečius kriterijus atsižvelgiama priimant sprendimą dėl kiekvieno darbuotojo ir kiek priimti sprendimai yra objektyvūs.
  1. BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos nuostatų 45.4 p. numato, kad mokyklos taryba svarsto mokyklos lėšų naudojimo klausimus. Nors atsakovė teigė, kad ši nuostata nelaikoma imperatyvia ir netaikoma nagrinėjamu atveju skundžiamam sprendimui dėl priedų, su tokia atsakovės pozicija ieškovas nesutinka. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad viena iš mokyklos lėšų sudėtinių dalių yra darbo užmokesčio fondo lėšos, todėl šių lėšų panaudojimas nebejotinai laikytinas mokyklos lėšų panaudojimu. Nėra jokio pagrindo teigti, kad mokyklos vadovas turi diskrecijos teisę pasirinkti, kuriuos sprendimus dėl lėšų naudojimo derinti su mokyklos taryba, o kokius – ne, nes tokiu atveju netektų prasmės mokyklos aukščiausiojo savivaldos organo vaidmuo, mokyklos vadovas galėtų priimti sprendimus savo nuožiūra, visiškai jokių sprendimų nederindamas su mokyklos taryba. Akivaizdu, kad atsakovės nuostatai yra privalomi atsakovės vadovui ir jis privalo jų laikytis be išimčių. Todėl nagrinėjamu atveju buvo pažeistas ir BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos nuostatų 45.4 p., nes skundžiamas įsakymas nebuvo svarstytas mokyklos taryboje.
  1. Atsiliepime ieškovas taip pat nurodo, jog teismas ieškinio senaties terminą siejo ne tiek su paties 2015-09-15 steigiamojo susirinkimo protokolo gavimu, kiek su atsakovės sužinojimu, kad atsakovės įstaigoje yra įsteigta profesinė organizacija. Kaip nurodė teismas, atsakovė dar 2015-09-23, kai buvo gautas 2015-09-21 LŠĮPS KMS raštas Nr. 02-19, žinojo apie mokykloje įsteigtą profesinę sąjungą, derino su ja mokyklai bei darbuotojams aktualius klausimus, todėl konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo šios datos. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad nuo 2015-09-23 atsakovė turėjo visas galimybes pasitikrinti profesinės organizacijos steigimo teisėtumą, pareikalauti papildomos informacijos ir jau tada nustatyti, ar yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai. Teismas nurodė, kad atsakovė nuo 2015-09-23 turėjo galimybę įvertinti bei spręsti galbūt jos teises pažeidžiančių sprendimų priėmimo teisėtumą, tačiau to nedarė ir nėra svarbių priežasčių, kurios pateisintų tokį atsakovės neveikimą. Nurodo, jog teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą priešieškiniui.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Dėl teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo ieškinys

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
  1. CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 str. 1 d.).
  1. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 str. 2 d. 2 p. Teismas trečiaisiais asmenimis neįtraukė BĮ Klaipėdos laivininkytės mokyklos darbuotojų, kuriems pagal 2015-12-22 priimtą BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos direktoriaus įsakymą Nr. VI-265 buvo skirti piniginiai priedai. Bylos duomenimis nustatyta, jog minėto įsakymo pagrindu vienkartinės išmokos iš darbo užmokesčio ekonomijos fondo buvo skirtos 25 asmenims: D. B., D. V., P. P., I. G., J. K., J. B., M. J., R. V., L. P., I. A., V. S., L. Š., J. A., J. A. (J. A.), J. C., S. M., S. M., S. N., J. K., V. R., L. V., D. G., Č. M., I. S., L. J., R. Š. (1 t., b. l. 36–39).
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą normą, yra išaiškinęs, kad nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2013 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. UAB „Swedbank lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2013; kt.).
  1. Pirmosios instancijos teismas panaikindamas Klaipėdos laivininkų mokyklos direktoriaus

    102015-12-22 priimtą įsakymą Nr. VI-265 „Dėl apmokėjimo už 2015 m. atliktus papildomus darbus“ nusprendė dėl Klaipėdos laivininkų mokyklos mokytojų ir profesijos mokytojų materialinių teisių, susijusių su vienakartinės piniginės išmokos gavimu. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje vienkartines pinigines išmokas gavę asmenys nebuvo įtraukti kaip proceso dalyviai, todėl teismui nebuvo žinoma jų pozicija dėl pareikšto ieškinio. Teismui pareikšto ieškinio reikalavimas – panaikinti 2015-12-11 Klaipėdos laivinininkų mokyklos direktoriaus įsakymą dėl priedų mokyklos darbuotojams skyrimo, yra tiesiogiai susijęs su mokytojams išmokėtomis ir jų gautomis piniginėmis lėšomis. Pažymėtina, jog teismo sprendimas tiesiogiai turės įtakos šių asmenų, kuriems buvo išmokėtos vienkartinės premijos, teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, jog neįtraukęs trečiųjų asmenų (mokytojų) į bylą, teismas neatskleidė bylos esmės – neišsiaiškino galimo faktinio darbuotojų teisių pažeidimo, kadangi nebuvo išklausyta trečiųjų amenų pozicija, taip pat jiems nebuvo suteikta teisė teikti teismui savo paaiškinimus, įrodymus byloje nagrinėjamu klausimu. Kadangi skundžiamu įsakymu Nr. VI-265 „Dėl apmokėjimo už 2015 m. atliktus papildomus darbus“ mokyklos darbuotojams buvo išmokėtos atitinkamo dydžio vienkartinės piniginės išmokos, teismui panaikinus minėtą įsakymą, mokytojams skirtos ir išmokėtos lėšos turėtų būti grąžinamos. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog teismo sprendimas vienareikšmiškai sukėlė teisinius padarinius tretiesiems asmenims, neįtrauktiems į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs panaikinti 2015-12-22 Klaipėdos laivininkų direktoriaus įsakymą dėl piniginių priedų mokytojams skyrimo ir neįtraukęs Klaipėdos laivininkų mokyklos mokytojų ir profesijos mokytojų, kuriems skirtos vienkartinės piniginės išmokos, pažeidė CPK 329 str. 2 d. 2 p. nuostatas.

  1. Vienas iš atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas privalo panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, kaip konstatuota nutarties 20 p., Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas pažeidus procesines teisės normas – neįtraukus trečiųjų asmenų ir nusprendus dėl jų materialių teisių ir pareigų. Esant minėtoms aplinkybėms, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kandangi teismo pažeidimas vertintinas kaip absoliutus sprendimo negaliojo pagrindas, apeliacinės instancijos teismas negali bylos išnagrinėti iš esmės, sprendimo dalis, kurioje teismas tenkino ieškinį ir panaikino BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos direktoriaus 2015-12-22 priimtą įsakymą Nr. VI-265 „Dėl apmokėjimo už 2015 m. atliktus papildomus darbus“, naikintina ši bylos dalis grąžintina Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 329 str. 1 d. 2 p.).

11Dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos priešieškinis

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė skundžia teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, teismui nustačius sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas taikė ieškinio senatį nustatęs, kad atsakovė apie Klaipėdos miesto susivienijimo įsteigimą sužinojo 2015-09-23, kai buvo gautas 2015-09-21 ieškovo (LŠĮPS KMS) raštas Nr. 2-19, tačiau nesiaiškino, kada atsakovė sužinojo apie 2015-09-16 LŠĮPS KMS posėdžio protokolą Nr. 5 ir apie profesinės organizacijos priėmimą į Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimą. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog nėra ginčo, kad apie profesinės organizacijos atsiradimą apeliantė sužinojo 2015-09-23, kai buvo gautas 2015-09-21 LŠĮPS KMS raštas Nr. 02-19.
  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė priešieškiniu prašė panaikinti LŠĮPS KMS Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinės organizacijos 2015-09-15 steigiamojo susirinkimo protokolą, panaikinti LŠĮPS KMS prezidiumo 2015-09-16 posėdžio protokolą Nr. 5 bei pripažinti juos niekiniais ir negaliojančiais, taip pat pripažinti LŠĮPS KMS Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinės organizacijos įsteigimą negaliojančiu ab initio.
  1. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-09-23 (reg. Nr. 02-56) Klaipėdos laivininkų mokykloje buvo gautas LŠĮPS KMS Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinės organizacijos 2015-09-15 steigiamojo susirinkimo protokolo išrašas, kuriame nurodoma, jog nutarta įsteigti įstaigos švietimo profesinę organizaciją (1 t., b. l. 42). 2015-09-23 (reg. Nr. 02-57) Klaipėdos miesto laivininkų mokykloje gautas Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo 2015-09-21 raštas Nr. 02-19 (1 t., b. l. 12). Rašte nurodoma, kad Klaipėdos miesto laivininkų mokyklos profesinė organizacija priimta į LŠĮPS KMS ir yra jos narė nuo 2015-09-16.
  1. CK 1.125 str. 4 d. numatyta, kad juridinio asmens organo sprendimai gali būti ginčijami per 3 mėnesių terminą. CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurios asmuo sužinojo arba turėjo žinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyta, kad piešieškinis, kuriuo atsakovė ginčija Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinės organizacijos įsteigimą ir priėmimą į LŠĮPS KMS, pirmosios instancijos teisme pateiktas 2016-04-12. Iš byloje esančio 2015-09-16 Lietuvos švietimų įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo protokolo Nr. 5, pateikto kartu su ieškiniu, matyti, kad Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo prezidiumas nutarė priimti Klaipėdos laivininkų mokyklos pirminę organizaciją į Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimą (1 t., b. l. 43). Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo aiškintis, kada Klaipėdos laivininkų mokykla sužinojo apie 2015-09-16 Lietuvos švietimų įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo protokolą Nr. 5, kuriuo Klaipėdos laivininkų mokyklos pirminė organizacija priimta į Klaipėdos miesto susivienijimą. Atsakant į skundo motyvą, pažymėtina, kad nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad LŠĮPS KMS prezidiumo posėdžio protokolą Nr. 5 atsakovė būtų gavusi iki bylos nagrinėjimo teisme, tačiau byloje pateikti duomenys apie tai, jog ieškovas informavo atsakovę apie Klaipėdos laivininkų profesinės sąjungos įstojimą į LŠĮPS KMS. Tai patvirtina ieškovo LŠĮPS KMS atsakovei BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklai išsiųstas 2015-09-21 raštas Nr. 02-19, kuriame aiškiai nurodoma, kad Klaipėdos laivininkų profesinė organizacija 2015-09-16 priimta į LŠĮPS KMS ir yra jos narė. Atsakovė minėtą raštą gavo 2015-09-23, ką teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovei nebuvo žinoma apie Klaipėdos laivininkų profesinės sąjungos įstojimą į LŠĮPS KMS.
  1. Profesinių sąjungų įstatymo 10 str. 1 d. numato, kad profesinės sąjungos yra nepriklausomos nuo darbdavio, jo įgaliotojo atstovo. Pirmosios instancijos teismas nevertindamas visų priešieškinio reikalavimų darė išvadą, jog pačios atsakovės neveikimas sąlygojo, jog atsakovė negavo visos informacijos, susijusios su profesinės organizacijos įsteigimu. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato profesinių sąjungų pareigos teikti savo įsteigimą patvirtinančius dokumentus darbdaviui. Šiuo atveju atsakovė kaip darbdavė, kurios įstaigoje susikūrė profesinė organizacija, gavusi dokumentus apie profesinės sąjungos susikūrimą ir jos įstojimą į LŠĮPS KMS (2015-09-15 LŠĮPS KMS profesinės organizacijos stegiamojo susirinkimo protokolo išrašas, 2015-09-21 raštas Nr. 02-19) galėjo prašyti pateikti visą, atsakovės manymu, jai reikalingą informaciją dėl profesinės organizacijos įkūrimo ir įstojimo į LŠĮPS KMS, tačiau šių veiksmų nesiėmė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą, kada atsakovė sužinojo apie Klaipėdos laivininkų profesinės organizacijos įsteigimą ir įstojimą į LŠĮPS KMS, ir pagrįstai nuo 2015-09-23 datos skaičiavo ieškinio senaties terminą atsakovės reikalavimams ginčyti Klaipėdos laivininkų profesinės organizacijos įsteigimą ir priėmimą į LŠĮPS KMS (CK 2.82 str., 1.125 str. 4 d.). Esant išdestytoms aplinkybėms, atsakovės priešieškinio reikalavimui panaikinti 2015-09-16 Lietuvos švietimų įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo protokolą Nr. 5 ir kitiems priešieškinio reikalavimams ieškinio senatis taikyta pagrįstai.
  1. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti priešieškinio reikalavimą panaikinti ir pripažinti neteisėtu 2015-09-16 Lietuvos švietimų įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo protokolą Nr. 5 net ir tuo atveju, jei reikalavimui panaikinti ir pripažinti neteisėtu profesinės organizacijos 2015-09-15 steigiamojo susirinkimo protokolą buvo suėjusi ieškinio senatis. Kaip nurodyta nutarties 25 ir 26 p., atsakovei dar iki bylos iškėlimo tapo žinoma apie profesinės organizacijos susikūrimą bei jos įstojimą į LŠĮPS KMS. Atsakovė nenurodo įstatymo nustatyto pagrindo, leidžiančio teismui net ir pasibaigus ieškinio senaties terminui nagrinėti ginčą iš esmės, todėl šis atsakovės motyvas laikytinas nepagrįstu.
  1. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, teisingai nustatė senaties pradžios momentą, todėl naikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Dėl bylos baigties
  1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo tenkintas ir panaikintas BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos direktoriaus 2015-12-22 priimtas įsakymas Nr. VI-265 „Dėl apmokėjimo už 2015 m. atliktus papildomus darbus“, naikina ir šią bylos dalį grąžina Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 329 str. 1 d. 2 p.). Sprendimo dalis, kuria atsakovės priešieškinys buvo atmestas, paliktina nepakeista.
  1. Atsižvelgiant į tai, kad byla dalyje dėl ieškinio pagrįstumo klausimo išsprendimo grąžinama pirmosios instancijos teismui, nėra aiškus ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Todėl apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–333 straipsniais, teismas

Nutarė

13Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo ieškinys, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės BĮ Klaipėdos laivininkų mokyklos priešieškinis, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai