Byla 1-527-907/2012

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorui Ernestui Armalui, kaltinamosioms I. Š., G. B., gynėjoms advokatėms Zojai Kastėnienei, Stanislavai Šulcaitei, įstatyminei atstovei L. B., nukentėjusiajam A. Ž., specialistui Jurgiui Sakalui, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2I. Š., asmens kodas asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), LR pilietė, netekėjusi, turinti 10 klasių išsilavinimą, nedirbanti, gyv. ( - ), teista 3 kartus:

  1. 2004-02-19 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 40 parų areštu;
  2. 2005-12-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant iki 2006-12-31 atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą bei iki 2006-03-01 užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti. 2007-11-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir ji pasiųsta atlikti bausmę. 2008-10-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi paleista lygtinai neatlikus 5 mėn. 25 d. laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per likusį laikotarpį 1 kartą per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje, uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos leidimo išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms, 2009-03-31 išbraukta iš įskaitos Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijoje;
  3. 2011-05-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė- 30 MGL (3900 Lt) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

3kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje,

4G. B., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), LR pilietė, netekėjusi, turinti 7 klasių išsilavinimą, Šiaulių Jaunimo mokyklos moksleivė, gyv. ( - ), teista 2012-05-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, teistumas neišnykęs,

5kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.

6Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

72011 m. liepos 11 d. apie 3.30 val. bute, esančiame Draugystės pr. 3-2, Šiauliuose, I. Š. ir G. B., būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, veikdamos vieninga tyčia kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas 2012-03-23 (1 t., 11-12 b. l.), savavališkai, nesilaikydamos įstatymo nustatytos tvarkos, I. Š. vykdė savo tariamą teisę, o G. B. vykdė tariamą I. Š. teisę, tai yra kilus konfliktui dėl galimų apkalbų, versdamos A. Ž. klauptis ir atsiprašyti, panaudojo fizinę prievartą nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu, tai yra I. Š. prispaudė nukentėjusįjį koja, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas,- rankomis ir kojomis, G. B.- buteliu, kojomis sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį ir krūtinę, abu ne mažiau keturis smūgius, padarydami kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, krūtinės kairiame šone ir panaudojo psichinę prievartą - G. B. grasino peiliu nupjauti nukentėjusiajam ausį, I. Š. sunaikino A. Ž. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA 3610A“ 80 Lt vertės su „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortele 5 Lt vertės, rankinę 45 Lt vertės, du ryšulius raktų 44 Lt bendros vertės, piniginę 20 Lt vertės, šlepetes 12 Lt vertės, asmens tapatybės kortelę, padarydama A. Ž. 206 Lt turtinės žalos. Tęsdamos nusikalstamą veiką, siekdamos įbauginti A. Ž. prieš jo valią, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, grasinant peiliu, taksi automobiliu nugabeno į miškelį, kuris yra Šiaulių rajone, Bubių kaimo teritorijoje, kur I. Š. nurodžius, G. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nuvedė A. Ž. už eglučių ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam į ranką, nugarą, padarydamas jam dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje ir nugaros kairėje pusėje ties mentės viršutiniu kraštu pjautines žaizdas, tokiu būdu A. Ž. padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra didelės žalos A. Ž. teisėms.

8Kaltinamoji I. Š. kalta prisipažino iš dalies, nurodė, kad neturėjo tikslo nužudyti ir apiplėšti nukentėjusįjį, ir paaiškino, kad daugiau negu du metai pažįsta A. Ž., su juo lytinių santykių neturėjo, nors jis to norėjo. 2011-07-11 pas ją namuose, esančiuose Draugystės pr. 3-2, Šiauliuose, trise: ji, G. B. ir jos brolis M. V.,- vartojo alkoholį, šventė, buvo pakili nuotaika. Ji dėl kompanijos pasikvietė A. Ž. Iš pradžių viskas buvo gerai, po to pokalbio metu prisiminė, kad jis ją seniau, gal prieš metus, įžeidė. Tuomet A. Ž. su draugu kvietė ją pas save į svečius. Ji atsakė, kad neatvažiuos, tada jis liepė jai čiulpti jo lytinį organą, išvadino „kale”. Nedažnai išgirsta apie save tokius žodžius, todėl ir įsižeidė. Pokalbis vyko telefonu, pokalbį girdėjo jos kitas brolis D. V., nes buvo įjungtas garsiakalbis. Ji tai priėmė kaip įžeidimą. Kai prisiminė viską, pasakė broliui M. V., tada ir prasidėjo konfliktas. G. B. pradėjo konfliktuoti su A. Ž., ji liepė jam atsiklaupti ir jos atsiprašyti, tas nepakluso, tada G. B. smogė su buteliu jam per galvą, spardė, A. Ž. suklupo. M. V. iš pradžių bandė stabdyti, bet paskui prisijungė ir pats. M. V. su A. Ž. mušėsi ant lovos. Ar ji A. Ž. buvo prirėmusi koja - nepamena, neblaivi buvo tada. Blaivi nebūtų taip pasielgusi. Pinigų iš A. Ž. jie nereikalavo. M. V. A. Ž. mušė rankomis ir kojomis. Ar G. B. grasino nupjauti A. Ž. ausį su peiliu, nežino. Ji išsigando, kad A. Ž. neiškviestų policijos. M. V. atėmė jo daiktus, ir ji iš streso sulaužė A. Ž. telefoną ir kitus daiktus. Jai buvo šokas. Nenorėjo jam nieko blogo, norėjo A. Ž. tik įbauginti nuvežus į Bubių mišką. Taksistą ji pažinojo kaip asmeninį vairuotoją. Degalinėje ji pirko cigarečių ir alaus. Taksi automobilyje alų gėrė M. V.. Taksi sėdėjo ji, jos brolis, A. Ž. ir G. B.. Negalvojo A. Ž. nužudyti, tik norėjo jį palikti miške, kad jis pareitų basomis kojomis, kad pasimokytų. Nuvykus, į mišką ji nėjo, tiksliai nepamena, ką sakė, nes buvo išgėrusi, pasiliko prie mašinos. Kai grįžo M. V. ir G. B., M. V. pasakė, kad A. Ž. pabėgo, o G. B. šaukė, isteriškai klykė, verkė, kad sės, juos nuteis. Taksistas nieko neklausė, nesidomėjo, kur dingo A. Ž. Žalą pagal civilinius ieškinius sutinka sumokėti, jei padalins ją visiems trims. Į teismą dėl įžeidimo nesikreipė, nes nežinojo, kad taip galima. Su savo broliu M. V. buvo susisiekusi per „One.lt“ sausio mėnesį, jis sakė, kad yra Airijoje, paskui dingo. Blogai pasielgė, gailisi. 2012-10-27 jai gimė sūnus E. Š. Turi dar du vaikus, jie globos namuose, bet motinos valdžia neapribota, nori juos susigrąžinti. Atsiprašė nukentėjusiojo.

9Kaltinamoji G. B. kalta prisipažino iš dalies, nurodė, kad nesutinka su kaltinimu tik dėl tos dalies, kad grasino nukentėjusiajam su peiliu, ir paaiškino, kad 2011 metais liepos mėnesį susitiko su I. Š. broliu ir jie kartu nuėjo pas I. Š. į namus. M. V. pažinojo tris mėnesius, jie draugavo, o I. Š. tada matė antrą kartą. Nukentėjusįjį A. Ž. pažinojo jau anksčiau. Vartojo alkoholį trise, po to I. Š. paskambino A. Ž., kad jis atvažiuotų dėl kompanijos. A. Ž. atvažiavo, tačiau jis savo alkoholio neatsivežė, visi išgėrė, bendravo. Ji buvo išgėrusi. Blaivi nebūtų taip pasielgusi. Susiginčijo jie dėl apkalbų, nežino, ar apkalbos buvo iš tiesų. Girdėjo kaip I. Š. pasakė M. V., kad A. Ž. ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Po to M. V. vožė nukentėjusiajam, ji jam trenkė su tuščiu buteliu, reikalavo, kad atsiprašytų ir klauptųsi ant kelių, gal ir spardė, nepamena. Ar A. Ž. atsiklaupė ant kelių, nepamena, M. V. jį mušė ir rankom, ir kojom, o jos su I. Š. išėjo į kitą kambarį. Ar I. Š. sudavė A. Ž., ji nežino, nematė, užuolaidos buvo užtrauktos. Sėdėjo su I. Š. kambaryje, I. Š. nuėjo ir parsinešė A. Ž. daiktus, telefoną, kurį perlaužė, rankinę suplėšė, kur kitus daiktus padėjo, ji nežino. Peilio ji nei kambaryje, nei miške neturėjo. Po to atėjo M. V. ir pasakė, kad visi važiuos į mišką. Taksi vairuotojas buvo I. Š. draugas, nes tik įsėdusi į mašiną ji su juo bučiavosi. Važiuodami į mišką dar sustojo degalinėje, I. Š. nupirko alaus, kurį išgėrė važiuodami. Ji sėdėjo automobilio gale iš dešinės A. Ž., nes jis sėdėjo per vidurį, o M. V. iš kairės, I. Š. sėdėjo priekyje. Miške I. Š. pasakė M. V., kad A. Ž. vestų į mišką, tačiau nesakė, kad jį nužudytų ar durtų peiliu. Miške ji peilio nematė. Iš pradžių ji stovėjo prie mašinos miške, po to nuėjo į mišką iš smalsumo pažiūrėti, kur M. V. nuvedė A. Ž., I. Š. pasiliko prie mašinos. Jie tikrai nesitarė nužudyti A. Ž.. Kai nuėjo į mišką pamatė, kad M. V. A. Ž. smogė su kažkuo. Peilį pamatė, kai M. V. parvertė A. Ž. ant žemės. M. V. smogė porą kartų ir A. Ž. pabėgo. Kai grįžo prie mašinos, M. V. I. Š. pasakė, kad A. Ž. pabėgo. Buvo labai išsigandusi, kai grįžo iš miško, nepamena, ką sakė, gal nieko, nes M. V. puolė A. Ž. su peiliu, galvojo, kad nori jį tik pagąsdinti. Su civiliniais ieškiniais sutinka. Ausies su peiliu negrasino nupjauti. Jos pirminiai parodymai teisingi, jais galima remtis, jai tada buvo 17 metų. Atsiprašė nukentėjusiojo.

10Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad pažįsta abi kaltinamąsias. G. B. pažįsta jau senai, ji anksčiau gyveno bendrabutyje. Su I. Š. susipažino per „Splius“ pažintis, su ja buvo dar prieš tą įvykį susitikę, jis tuo metu buvo susipykęs su drauge. I. Š. per „Splius“ pažintis prisistatė Monikos vardu, jis tada jai paskambino, buvo susitikę. Po kiek laiko jis įsidarbino UAB „Citma“. 2011-07-11 apie 2.30 val. grįžo iš darbo namo. Paskambino I. Š., pradėjo kviesti pas save, kad atvažiuotų, sakė, kad jai liūdna. Minėjo jai, kad jam rytoj į darbą, tačiau ji kvietė toliau, todėl jis sutiko atvažiuoti. Ji jam taksi iškvietė. Nuvažiavęs pas I. Š., jos bute dar pamatė G. B., M. V. ir I. Š., visi vartojo alkoholį. I. Š. brolis M. V. sakė, kad jis yra sėdėjęs įkalinimo įstaigoje. Po to I. Š. dar nuvažiavo nupirkti alkoholio, jis išgėrė gal 2 taureles brendžio, o kiti buvo neblaivūs. Jis narkotikų nevartoja, ar kiti juos vartojo, nematė. Jam kriminalistai po to sakė, kad bute rado narkotikų. Po kiek laiko I. Š. pradėjo broliui sakyti, kad jis ją prieš metus išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, ir viskas prasidėjo. I. Š. viską užvedė, ji iniciatorė buvo. Nėra I. Š. taip negražiai pavadinęs. Jis neigė taip ją vadinęs. G. B. jam liepė atsiklaupti ant kelių ir atsiprašyti I. Š., kojas jai bučiuoti. Jis nesutiko. Tada G. B. jam sudavė tuščiu buteliu per galvą, jis suklupo, o I. Š. laikė jį prispaudusi su koja, o daugiau viską darė M. V. - mušė kojom ir rankom. Ar spyrė jam į nugarą I. Š., nepamena, G. B. gal dar ir spyrė. M. V. grasino jam peiliu. Jį spardė, daugiausiai smūgių sudavė rankomis. Gali tiksliai dabar ir neprisiminti, daug laiko praėjo, po įvykio viską tiksliai prisiminė, tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. G. B. buvo pasiėmusi peilį, grasino jam ausį nupjauti. Po to jis gulėjo lovoje primuštas. Tada M. V. liepė atiduoti jam savo rankinę, mobilų telefoną, M. V. ištraukė iš kelnių kišenės telefoną „NOKIA 3610 A“, 80 Lt vertės, su „TELE 2“ „Pildyk“ SIM kortele 5 Lt vertės. Paėmė rankinę 45 Lt vertės, kurioje buvo buto raktai 32 Lt vertės, raktai nuo darbo patalpų 12 Lt vertės, piniginę 20 Lt vertės, šlepetes 12 Lt vertės, kurias M. V. apsiavė, asmens tapatybės kortelę ir pora beverčių, bereikšmių dokumentų - pažymų apie uždarbį ir panašiai. Jam buvo grąžinti tik jo raktai. Kriminalistai rado jo rankinę pas I. Š. namuose suplėšytą, viskas buvo sulaužyta ir telefonas sulaužytas. Iniciatoriai jį vežti į mišką buvo I. Š. ir M. V., G. B. tam pritarė. Jie iškvietė taksi, jį išvedė be šlepečių, basą. M. V. jam laikė įrėmęs peilį į šoną. Kai iškvietė taksi sakė, kad jį paleis. Taksi jis atsisėdo per vidurį ant galinės sėdynės, M. V. atsisėdo jam iš kairės, G. B. atsisėdo jam iš dešinės pusės, o I. Š. atsisėdo priekyje. Važiuojant dar sustojo „Skulo“ degalinėje, M. V. paprašė I. Š., kad ji nupirktų alaus. Nuvykus į miškelį I. Š. liepė M. V. pavesti jį 100 metrų ir durti su peiliu. Nuėjus toliau į miškelį M. V. liepė G. B. duoti jam su buteliu, bet ji jam nesudavė, M. V. kelis kartus jam dūrė, tačiau jis išsprūdo ir pabėgo nuo jų. Nubėgo į kaimelį kažkokį ir pas nepažįstamus senukus paprašė, kad leistų išsikviesti greitąją pagalbą, senukai pasakė, kur jis yra. Ligoninėje jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ligoninėje jį laikė vieną dieną, ten negulėjo, tą pačią dieną išleido, tik tyrimus padarė. Kai į ligoninę atvyko policija, jis paprašė, kad nuvyktų į I. Š. butą, nes ten pasiliko jo daiktai. Nežino, dėl ko jie taip pasielgė, gal alkoholis kaltas buvo. Nužudyti turėjo galimybę, galėjo nužudyti jį dar bute, dėl ko nenužudė, nežino. Civilinį ieškinį reiškia dėl 162 litų turtinės žalos (sunaikinti daiktai) ir 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Jam visas šonas buvo sutinęs, žaizdos gijo mėnesį laiko, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Randai liko iki šiol, dabar jau nebeskauda. Jis yra dirbantis, jo atlyginimas 1600 litų. Turto neturi. Iki to įvykio su M. V. neteko susitikti. I. Š. jo neatsiprašė, tik G. B. jam paskambino ir jo atsiprašė. Gali atleisti tik G. B., bet tikrai ne I. Š.. G. B. jis pažįsta, ji su teisėsauga neturi reikalų, ji draugiška, pasikalbėdavo jie. Iš G. B. nieko nereikia. Nori, kad I. Š. jam atlygintų žalą, todėl civilinį ieškinį prašo priteisti tik iš I. Š.

11Įstatyminė atstovė, apklausta teisme liudytoja, L. B. parodė, kad jie gyvena trise, ji, G. B. ir sūnus. G. B. broliui 7 metai. Jie gyvena vieno kambario bute. G. B. mokosi Jaunimo mokykloje, paskutiniu metu mokosi vidutiniškai. Pamokas anksčiau praleidinėjo, dabar jas lanko, sirgo nemažai. Namuose ji klauso, padeda jai, jos gerai sutaria. G. B. neberūko, alkoholio nevartoja, bent jau nematė, kad gertų alkoholį, dažnai būna namuose. Kai išeina iš namų, pareina blaivi. Turi vieną draugę, su kuria bendrauja. Ji I. Š. nepažįsta, M. V. matė kelis kartus. Nematė, kad jie vartotų alkoholį. G. B. dabar narkotikų nevartoja, anksčiau yra vartojusi. Tėvo jų šeimoje nėra, jie išsiskyrė. Tėvas rūpinasi G. B., bet jis neturi įtakos jos auklėjimui. Tą dieną ji išėjo pas draugę ir negrįžo, buvo vėlu, kiek skambino - nekėlė ragelio, labai pergyveno, labai daug kartų jai skambino. G. B. elgesys po gegužės mėnesio nuosprendžio labai pasikeitė į gerąją pusę, pagerėjo. Dabar ji būna dažnai namie, namuose nevartoja alkoholio. Planuoja tęsti mokslą, dabar eis į 8 klasę. Po truputį bandys atlyginti žalą. Ji pati yra bedarbė, neregistruota darbo biržoje, dabar neturi jokių pajamų. Sutinka su civiliniais ieškiniais, jei ras darbą, bandys mokėti po truputį.

12Specialistas Jurgis Sakalas paaiškino, savo byloje duotą išvadą tvirtina, daugiau papildyti nieko neturi. Atsakydamas į klausimus, nurodė, jog nukentėjusiajam A. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis A. Ž. sužalotas buvo 2011-07-11, po to iki 2011-07-29 jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Formaliai jis gydėsi daugiau negu 10 dienų. Tačiau jam nebuvo reikalingas specialus chirurginis gydymas, žaizdos sugijo pirminiu būdu. Nedarbingumo pažymėjimas jam buvo tęsiamas gydančio gydytojo nuožiūra, tai jis turi teisę tęsti nedarbingumo pažymėjimą, jeigu mano, kad reikalinga, tačiau jo, kaip specialisto, nuomone, nebuvo objektyvaus poreikio tiek ilgai gydytis.

13Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, jame nurodyta, jog palaiko civilinį ieškinį dėl 381,52 Lt žalos atlyginimo (2 t., 86, 155, 173 b. l.).

14Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, jame nurodyta, jog palaiko civilinį ieškinį dėl 166,32 Lt žalos atlyginimo (2 t., 84, 133, 174 b. l.).

15Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo, nukentėjusiojo A. Ž., liudytojos L. B., specialisto Jurgio Sakalo parodymų, I. Š. ir G. B. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

16- 2012-03-23 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu dėl tyrimo atskyrimo M. V. atžvilgiu, iš kurio matyti, kad tyrimas iš baudžiamosios bylos Nr. 40-1-252-11 M. V. atžvilgiu pagal LR BK 294 str. 2 d. buvo atskirtas į atskirą tyrimą (1 t., 11-12 b. l.);

17- 2011-07-11 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota įvykio vieta - bute, esančiame Draugystės pr. 3-2, Šiauliai, padarytos fotonuotraukos, paimti daiktai (1 t., 15-22 b. l.);

18- 2011-08-08 specialisto išvada Nr. G890/11(04), iš kurios matyti, kad A. Ž. durtinės pjautinės žaizdos dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje ir nugaros kairėje pusėje ties mentės viršutiniu kraštu padarytos duriančiu pjaunančiu daiktu, o kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelyje ir krūtinės kairiame šone padarytos kietais bukais daiktais. A. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 27-28 b. l.);

19- 2012-03-14 specialisto J. Sakalo apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad A. Ž. kūne rastoms žaizdoms padaryti reikėjo dviejų smūgių duriančiu daiktu ar įrankiu. Kraujosruvoms akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, krūtinėje padaryti reikėjo 4-rių smūgių kietais bukais daiktais. Iš viso A. Ž. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 6-šių smūgių (1 t., 29 b. l.);

20- 2011-08-31 specialisto išvada Nr. 140-(5460)-IS1-4971, iš kurios matyti, kad ant bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2011-07-11 įvykio vietos apžiūros metu rasto bute, esančio Šiauliuose, Draugystės per. 3-2, vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos - amfetamino pėdsakai. Ant 5 ml talpos vienkartinio švirkšto, rasto ten pat, vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakai (1 t., 43 b. l.);

21- 2011-08-08 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti daiktai, kurie 2011-07-11 buvo paimti įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame Šiauliuose, Draugystės pr. 3-2, tai yra sulaužyto telefono dalys, suplėšyta rankinė, suplėšyti A. Ž. asmens dokumentai, raktai (1 t., 45 b. l.);

22- 2011-08-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad A. Ž. atpažino G. B., kuri 2011-07-11, apie 3.00 val., bute, esančiame Šiauliuose, Draugystės pr. 3-2, mušė jį su buteliu, spardė kojomis, grasino peiliu nupjauti ausį (1 t., 55-57 b. l.);

23- 2012-02-01 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamoji I. Š. ir nukentėjusysis A. Ž. liko prie savų parodymų (1 t., 58 b. l.);

24- 2011-10-09 liudytojo V. A. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas parodė, jog 2011m. liepos mėn. pradžioje, tikslesnės datos neatsimena, dirbant Šiauliuose taksistu, apie 4 val., paskambino pažįstama Monika iš abonento Nr. 868440285, kuri prieš tai buvo pažadėjusi paskolinti jam 300 Lt, ir paprašė atvažiuoti prie Draugystė pr. 3. Atvažiavo ir iš namo išėjo Monika, nepažįstama mergina ir du nepažįstami vaikinai, visi susėdo į automobilį ir Monika, kuri sėdėjo priekyje, paprašė važiuoti į mišką. Pagalvojo, kad kompanija važiuoja į gamtą girtauti, todėl sutiko. Važiuojant link Bubių, sustojo prie Magijos, kur kompanija nusipirko alkoholinių gėrimų ir važiuojant toliau gėrė mašinoje. Juos nuvežė prie Bubių miškelio, tą vietą tikėtina, kad atrastų. Automobilyje kompanija šnekėjo mažai, tam aukščiausiam vaikinui neleido kalbėti, vis sakė ,,tylėk“. Sustojus prie miškelio, Iš automobilio galo išlipo du vaikinai ir mergina, Monika liko automobilyje, gal išlipusi buvo, tačiau į mišką nėjo. Netrukus iš miško grįžo vaikinas ir mergina, tas aukštas vaikinas neparėjo. Šie Monikai pasakė, kad viskas tvarkoje ar panašiai. Monika pradėjo nervuotis ir išlipusi iš automobilio kartu su jais nuėjo lik miško. Negirdėjo ką Monika su jais kalbėjo, nes apsukinėjo automobilį. Netrukus šie parėjo ir atsisėdo. Jis pasiteiravo, kur tas aukštas vaikinas, kažkuris tai pasakė ,,nesirūpink, jis pasiplovė“. Pagalvojo, kad kompanija susipyko ir nieko blogo nesupratęs, parvežė kompaniją, iš kur paėmė. Jie tylėjo, tik Monika kalbėjo apie jam pažadėtus pinigus. Važiuojant į mišką pas nei vieną nematė jokio peilio, daiktų, lazdų. Pas Moniką į butą užėjęs nebuvo, nieko apiplėšti ar nužudyti neketino ir nei su kuo nesitarė tai padaryti. Po to Monika telefonu nebeatsiliepė, pinigų nepaskolino. Jokių sužalojimų ant to aukšto vaikino kūno nepastebėjo, nes dar buvo tamsu. Važiuojant tas vaikinas pagalbos neprašė, nesiskundė ir jam atrodė, kad gale visi draugiškai gėrė alkoholinius gėrimus. Neatkreipė dėmesio, ar tas vaikinas buvo basas ar su šlepetėmis. Kad šie galimai bandė nužudyti tą aukštą vaikiną nežinojo ir nenumanė (1 t., 65 b. l.);

25- liudytojo V. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota, kur į V. A. taksi automobilį įsėdo Monika (t. y., I. Š.), mergina ir du vaikinai, kur juos nuvežė ir kur miške paliko vieną vaikiną (1 t., 66-69 b. l.);

26Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Būtina sąlyga veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio dispoziciją yra tai, kad asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnyje, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų dalyvis turi būti susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, kurių pagrindu atsiranda reikalavimo teisė. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Tais atvejais, kai savavaldžiavimui būdingos kaltės dėl tariamos teisės vykdymo nėra, veika turi būti kvalifikuojama pagal kitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius (kasacinės nutartys 2K-509/2008, 2K-65/2009). Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo. Būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnis). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kartu Lietuvos Aukščiausiais Teismas pabrėžė, kad šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011). Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinas požymis yra ir padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Kartu pažymėtina, kad savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes.

27Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, nagrinėjamos bylos kontekstą, pažymėtina, kad didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik išgirsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia „įstatymų nustatytą tvarką“, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir pan. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų, buvimas kaltininko elgesyje. Atsižvelgiant į nusikalstamo savavaldžiavimo esmę, į teismų praktiką bylose dėl nusikalstamų veikų, kuriose psichinė prievarta nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui yra tokių veikų padarymo būdas, taip pat, įvertinant sankcijos už kvalifikuotą savavaldžiavimą griežtumą, darytina išvada, kad psichine prievarta baudžiamąja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobūdžio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortą, depresiją ar kitokią liguistą būseną, sveikatos pablogėjimą ar net psichikos sutrikimą. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-183/2012).

28Teismas, įvertinęs kaltinamųjų, nukentėjusiojo A. Ž., liudytojos L. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, specialisto J. Sakalo apklausos, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, akistatos, parodymų patikrinimo vietoje, liudytojo V. A. apklausos protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog I. Š., veikdama vieninga tyčia kartu su G. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2011 m. liepos 11 d. apie 3.30 val. bute, esančiame Šiauliuose, Draugystės pr. 3-2, būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, savavališkai, nesilaikydamos įstatymo nustatytos tvarkos, o būtent,- nesikreipdama į atitinkamas valstybės institucijas dėl pažeistų teisių gynimo ir (ar) padarytos žalos atlyginimo, I. Š. vykdė savo tariamą teisę į garbę ir orumą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje, o G. B. vykdė tariamą I. Š. teisę į garbę ir orumą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje. Pažymėtina, kad teisė į garbę ir orumą visų pirma turėtų būti ginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nurodytais būdais. Taip pat paminėtina, kad išimtiniais atvejais gali būti naudojama savigyna, tačiau savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.139 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jei neįmanoma apginti pažeistų teisių Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, tuomet kyla administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Visi kiti teisių gynimo būdai, kuriais yra peržengiamos įstatymuose nustatytos ribose, laikytini neteisėtais. Taigi, I. Š., nesikreipdama į teisėsaugos institucijas, savavališkai vykdė tariamą, objektyvaus pagrindo neturinčią ir tik jos sąmonėje egzistuojančią, teisę į garbę ir orumą, t. y., kilus konfliktui dėl galimų apkalbų, kad neva A. Ž. prieš metus laiko, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, necenzūriniais žodžiais, nurodytais teisiamojo posėdžio protokole (2 t., 138-143 b. l.), išvadino I. Š., kas įžeidė jos garbę ir orumą, nes, pasak jos, ji nedažnai girdi tokias kalbas apie save. A. Ž. neigiant necenzūriniais žodžiais išvadinus I. Š., ji kartu su G. B., versdamos A. Ž. klauptis ir atsiprašyti, panaudojo fizinę prievartą nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu, t. y. I. Š. prispaudė nukentėjusįjį koja, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, prispaudė jį rankomis ir kojomis, G. B. buteliu bei kojomis sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį ir krūtinę, abu ne mažiau keturis smūgius, padarydami kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, krūtinės kairiame šone bei panaudojo psichinę prievartą - G. B. grasino peiliu nupjauti nukentėjusiajam ausį, I. Š. sunaikino A. Ž. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA 3610A“ 80 Lt vertės su Tele 2 pildyk SIM kortele 5 Lt vertės, rankinę 45 Lt vertės, du ryšulius raktų 44 Lt bendros vertės, piniginę 20 Lt vertės, šlepetes 12 Lt vertės, asmens tapatybės kortelę, padarydama A. Ž. 206 Lt turtinės žalos. Tęsdamos nusikalstamą veiką, siekdamos įbauginti ir taip palaužti jo valią, kad šis įvykdytų jam pareikštas pretenzijas- atsiklauptų ir I. Š. atsiprašytų, A. Ž. prieš jo valią, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, grasinant peiliu, taksi automobiliu nugabeno nukentėjusįjį į miškelį, esantį Šiaulių rajone, Bubių kaimo teritorijoje, kur I. Š. nurodžius, G. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nuvedė A. Ž. už eglučių ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam į ranką, nugarą, taip padarydamas jam dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje ir nugaros kairėje pusėje ties mentės viršutiniu kraštu pjautines žaizdas. Tokiu būdu A. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje esančių duomenų bei iš kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusiojo atžvilgiu I. Š. ir G. B. panaudojo psichinę ir fizinę prievartą. Byloje nustatyta, kad fizinė prievarta pasireiškė tokiais veiksmais: kaltinamoji G. B. trenkė A. Ž. buteliu per galvą ir spyrė jam į galvos sritį ir krūtinę, taip pat kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius, dėl ko A. Ž. buvo padarytos kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, krūtinės kairiame šone, o I. Š. prispaudė nukentėjusįjį koja. Byloje taip pat nustatyta, kad nuvežus A. Ž. į mišką, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, dūrė nukentėjusiajam į ranką ir į nugarą, padarydamas jam dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje ir nugaros kairėje pusėje ties mentės viršutiniu kraštu pjautines žaizdas, t.y., nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji G. B. savo kaltę dėl to, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius buteliu, teisiamojo posėdžio metu pripažino, nurodė, jog neprisimena, ar spyrė su koja, nes buvo neblaivi, nesutiko su tuo, kad grasino nukentėjusiajam su peiliu nupjauti ausį. Savo kaltės dėl atliktų veiksmų teisme neginčijo ir I. Š., nurodydama, kad ne viską gali prisiminti, nes buvo neblaivi, bei tai, kad neturėjo tikslo nukentėjusįjį nužudyti ar apiplėšti. Paminėtina, kad nors I. Š. teigė, kad neprisimena, ar buvo prispaudusi nukentėjusįjį koja, nes tuo metu buvo neblaivi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nenuoseklūs ir prieštaringi, ji juos nuolat keitė ir tikslino, į tai, kad nukentėjusiojo parodymai tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka kitus, byloje surinktus duomenis, kad teisme nenustatyta, jog nukentėjusysis būtų šališkas ir norėtų melagingai apkaltinti I. Š. nebūto nusikaltimo padarymu, kaltinamosios I. Š. teiginys, kad ji gal nebuvo prispaudusi koja A. Ž., vertintinas kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija, ir atmestinas. Kaltinamoji G. B. neneigė, kad sudavė nukentėjusiajam su buteliu į galvą, tačiau nebuvo tikra dėl to, kad jam spyrė, tačiau tiek kaltinamoji I. Š., tiek ir pats nukentėjusysis patvirtino, kad G. B. spyrė jam koja į krūtinę bei galvos sritį, todėl G. B. teiginys dėl to, kad ji gal nespyrė koja A. Ž. į krūtinę ir į galvos sritį, vertintinas kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija, ir atmestinas. Byloje nustatyta, kad psichinė prievarta pasireiškė tokiais veiksmais: G. B. grasino A. Ž. nupjauti su peiliu ausį, o asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nukentėjusiajam įrėmus į šoną peilį, I. Š. ir G. B. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nuvežė A. Ž. į mišką, kur I. Š. nurodžius G. B. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nuvedė A. Ž. už eglučių ir ten asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, dūrė nukentėjusiajam du kartus į ranką ir į nugarą. Nors teisiamojo posėdžio metu G. B. neigė grasinusi A. Ž. nupjauti ausį su peiliu, o ikiteisminio tyrimo metu teigė neprisimenanti, ar grasino, taip pat nors I. Š. nežinojo ir negalėjo pasakyti, ar G. B. grasino A. Ž. nupjauti su peiliu ausį, tačiau iš I. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad G. B. grasino A. Ž. nupjauti ausį su peiliu. Minėtą aplinkybę taip pat patvirtina nukentėjusiojo duoti parodymai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuoseklūs, vienodi, išsamūs ir neprieštaringi, jais teismui netikėti nėra pagrindo, duomenų, kad kaltinamąsias jis norėtų nepagrįstai apkaltinti, byloje nėra, todėl atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, į tai, kad įvykio vietoje - bute, esančiame Šiauliuose, Draugystės pr. 3-2, svetainės kambaryje ant stalo, šalia butelių rastas virtuvinis peilis (1 t., 15-22 b. l.), į tai, kad I. Š. ir G. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nenuoseklūs, netikslūs ir prieštaringi, į tai, kad nusikalstamos veikos darymo metu jos buvo neblaivos ir pačios nurodė, kad ne viską geria prisimena, G. B. teiginys, kad ji negrasino A. Ž. nupjauti ausies su peiliu, o I. Š. teiginys, kad nežinojo minėtos aplinkybės, vertintini kritiškai kaip pasirinkta kaltinamųjų gynybos versija ir atmestini. Be to, nustatyta, kad asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, grasinant peiliu kaltinamosios su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, su tikslu įbauginti ir pamokyti A. Ž., nuvežė jį taksi automobiliu į mišką, kur I. Š. nurodžius, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, su G. B. nuvedė A. Ž. už eglučių, kur asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, su peiliu du kartus dūrė A. Ž. į ranką ir į nugarą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. Š. neprisiminė, ką ji sakė nuvežus A. Ž. į mišką, tačiau iš jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji liepė vesti A. Ž. į mišką. Kaltinamoji G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu teigė, kad I. Š. liepė A. Ž. vesti į mišką. Tuo tarpu nukentėjusysis A. Ž. teigė, kad nuvežus jį į mišką, I. Š. liepė ne tik vesti į mišką, bet dar ir durti jam su peiliu. Atsižvelgiant į tai, kad I. Š., anot A. Ž. buvo nusikalstamos veikos iniciatorė ir organizatorė, ką patvirtina tai, kad jai pasakius, jog A. Ž. neva ją kažkada išvadino necenzūriniais žodžiais, kilo konfliktas, kuris vėliau išsivystė į nusikalstamą veiką, be to, ji pažinojo taksi automobilio vairuotoją, pati jį pavadino asmeniniu taksi vairuotoju, o G. B. teigė, kad ji pagalvojo minėtą taksi automobilio vairuotoją esant I. Š. artimą draugą, nes ji su juo bučiavosi, be to, sustojus miške ji nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir G. B. eiti į mišką ir ten vesti A. Ž. bei jį pamokyti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad I. Š. parodymai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, jie prieštaringi, I. Š. teiginys, kad ji neprisimena, ką sakė nuvežus į mišką A. Ž., vertintinas kritiškai, kaip kaltinamosios pasirinkta gynybos versija ir atmestinas. Be to, paminėtina, kad I. Š. ir G. B., veikdamos kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, A. Ž. sudarė bauginančią situaciją, o būtent iš pradžių veiksmas vyko bute, t.y., pašaliniams asmenims nematant ir neturint galimybių patekti į butą, naktį, apie 2.30 val., t.y., tuo metu, kai žmonės paprastai ilsisi, kai galimybė, kad bus išgirstas pagalbos šauksmas, kad kažkas vyksta bute, yra minimali. Kaip minėjo nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, jis net nebandė bėgti iš buto, nes matė, kad buto durys yra užrakintos, o raktai nuo durų ištraukti. Jo mobilus telefonas iš jo buvo atimtas ir netrukus sulaužytas, todėl išsikviesti policijos galimybės jis tikrai neturėjo. Tą aplinkybę teisme pripažino ir pati I. Š., kuri nurodė, jog atėmus mobilųjį telefoną iš nukentėjusiojo, jį tuoj pat sulaužė, nes bijojo, kad nukentėjęs neišsikviestų policijos. Taip pat paminėtina, kad nusikalstamą veiką vykdė trys asmenys, iš kurių vienas, t.y., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, buvo neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, o I. Š. taip pat buvo susidūrusi su teisėsauga, visi jie buvo neblaivūs, be to, galimai vartoję narkotikus, nes po įvykio bute buvo rasta narkotikų (1 t., 43 b. l.), kad kaltinamųjų ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, veiksmai buvo intensyvūs (nukentėjusysis buvo mušamas rankomis ir kojomis, jam taip pat buvo suduota buteliu, jis buvo laikomas prispaustas koja, o kiti tuo tarpu mušė), kad peilis buvo pasirinktas nusikalstamos veikos įrankiu ir jis buvo panaudotas kaip įbauginimo priemonė ir įrankis sužaloti asmenį, kad A. Ž. buvo nuolat bauginamas, t.y., G. B. grasino nupjauti jo ausį, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, vežant A. Ž. taksi automobiliu į mišką į A. Ž. šoną laikė įrėmęs peilį, kad I. Š. sudarė įspūdį, kad yra pažįstama su taksi vairuotoju, todėl nukentėjęs net nebandė bėgti ar prašyti pagalbos taksi vairuotojo, kad I. Š. liepė vesti į mišką, o kiti asmenys jai pakluso ir šį nurodymą vykdė, darytina išvada, kad buvo sudaryta reali bauginanti situacija, ir kad nukentėjusysis turėjo pagrindo galvoti, kad jį gali nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, nors, kaip teigė I. Š., ji tokio tikslo neturėjo. Byloje taip pat nustatyta, kad I. Š. sunaikino A. Ž. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA 3610A“ 80 Lt vertės su „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortele 5 Lt vertės, rankinę 45 Lt vertės, du ryšulius raktų 44 Lt bendros vertės, piniginę 20 Lt vertės, šlepetes 12 Lt vertės, asmens tapatybės kortelę, padarydama A. Ž. 206 Lt turtinės žalos. Nors I. Š. teigė, kad naikindama A. Ž. priklausančius daiktus ji buvo šoko būsenos, t.y., dėl itin didelio ir staigaus susijaudinimo. Teismų praktikoje siekiant nustatyti itin didelio susijaudinimo aplinkybę analizuojama visuma aplinkybių: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis; 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų; 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį (kasacinės nutartys Nr. 2K-184/ 2010, 2K-70/2009). Tačiau minėta aplinkybė nėra patvirtinta byloje esančiais įrodymais, o būtent nors kaltinamoji I. Š. teigė, kad ją A. Ž. įžeidė, išvadindamas necenzūriniais žodžiais, tačiau A. Ž. neigė ją išvadinęs necenzūriniais žodžiais, to fakto nepatvirtino jokie surinkti ir teisme ištirti įrodymai, nuo menamo garbės ir orumo įžeidimo praėjo ilgas laiko tarpas – vieneri metai, todėl kad ir kokia buvo I. Š. būsena nusikalstamos veikos padarymo metu, ji negalėtų būti pavadinta šoko būsena ar fiziologinio afekto būsena, nes I. Š. atsakas į neva itin įžeidžiantį A. Ž. poelgį nebuvo greitas ir savalaikis, t.y., ne iš karto po neva buvusio įžeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. mobilaus ryšio telefonas buvo sunaikintas ne šoko būsenos, o logiškai pagalvojus apie tai, kad mobilaus ryšio telefono pagalba A. Ž. negalėtų išsikviesti pagalbos, todėl kitų A. Ž. daiktų sunaikinimas laikytinas daugiau chuliganiškais ar savanaudiškais veiksmais, atliktais iš pykčio. Paminėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, požymiai apima svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą bei nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ir papildomai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ar 187 straipsnio 3 dalį nekvalifikuojama. Pastebėtina, kad veiksmai, kuriuos atliko I. Š. bendrais tyčiniais veiksmais kartu su G. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, peržengia įstatymų nustatytas ribas, rodo nepagarbą bendro gyvenimo taisyklėms ir geros moralės principams, jie nelaikytini savigyna, todėl darytina išvada, kad I. Š. ir G. B., nesilaikydamos įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė tariamą I. Š. teisę į garbę ir orumą, savavaldžiavo panaudodamos fizinę ir psichinę prievartą nukentėjusiajam bei padarė didelės žalos A. Ž. teisėms ir teisėtiems interesams, nes jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sunaikinti jo daiktai, kurių vertė viršija 1 MGL, tačiau neviršija 3 MGL (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalis), taip pat buvo apribota A. Ž. judėjimo laisvė. I. Š. ir G. B., veikdamos kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, versdamos A. Ž. klauptis ir atsiprašyti, panaudodami nukentėjusiojo atžvilgiu fizinę bei psichinę prievartą, taipogi sunaikindamos A. Ž. daiktus, kurių bendra vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, padarydamos nežymų sveikatos sutrikdymą A. Ž., suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog nesilaikydamos įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo tariamą I. Š. teisę, numatė, kad dėl to A. Ž. teisėms ir teisėtiems interesams bus padaryta didelė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, teismas pripažįsta, jog I. Š. ir G. B., veikdamos bendrais tyčiniais veiksmais kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, veikė kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl visi atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog I. Š. ir G. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, kaip baigtas savavaldžiavimas, panaudojant psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam.

29Kadangi kaltinime negali būti formuluočių apie dar nenuteistų ar neatleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų kaltę, teismas tikslina kaltinimą ir iš kaltinimo šalina M. V. vardą ir pavardę, kaltinime nurodydamas, kad I. Š. ir G. B. padarė nusikalstamą veiką veikdamos vieninga tyčia kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas 2012-03-23 (1 t., 11-12 b. l.).

30Skirdamas I. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, bendrininkavimo formą ir bendrininko rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. I. Š., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veika baigta, nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajai I. Š. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant LR BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. I. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

31Kaltinamoji I. Š. anksčiau teista, teistumas neišnykęs, nes iki šiol nesumokėjo 2011-05-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 30 MGL baudos (1 t., 199-200 b. l., 2 t., 2-8, 64-66 b. l.), tyčinę nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, teistumui neišnykus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažintina recidyviste, bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 7-8 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., 10 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašyta (2 t., 12 b. l.), ji augina vieną mažametį vaiką (2 t., 178-179 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, kaltinamajai už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, subendrintina visiško sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme- nesumokėta baudos dalimi, t. y. su 28 MGL bauda, nes bauda nesumokėta iki šiol, tačiau pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendį įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas 2010-10-25 (2 t., 2-6 b. l.), t. y. 1 para, laikant, kad sumokėta 2 MGL (260 Lt) bauda.

32Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-07-11 iki 2011-12-15 (1 t., 87, 100-101, 120-121, 139-140 b. l.), laikant, kad I. Š. jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę yra atlikusi.

33Kaltinamajai I. Š. 2011-12-15 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 139-140, 141 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

34G. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 17 m. amžiaus, t.y., nepilnametė, todėl jai taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 str. 1 d.).

35Skirdamas G. B. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, bendrininkavimo formą ir bendrininko rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. G. B., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veika baigta, nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajai G. B. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant LR BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

36Kaltinamoji G. B. anksčiau teista, teistumas neišnykęs (2 t., 15-19, 61-62, 101-127 b. l.), nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d., padarė būdama neteista ir nepilnametė, jos motina L. B. dėl dukros padarytų administracinės teisės pažeidimų bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 18-19, 32 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra, diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (2 t., 20, 172 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre yra, diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu (2 t., 22 b. l.), G. B. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., 26 b. l.), Šiaulių jaunimo mokyklos charakterizuojama patenkinamai, nes kelis kartus kartojo 6 klasės mokomąją programą, nelankė mokyklos, nenorėjo mokytis, ji uždaro būdo daugiau bendravo su mokytojais ir kitomis moksleivėmis, dėl jos elgesio nusiskundimų nėra (2 t., 28 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojama patenkinamai, nes 2006-10-23, 2008-01-28 mokyklos pareiškė, kad ji nelanko mokyklos, 2010-04-10 G. D. pareiškė, kad G. B. elgėsi agresyviai, plūdosi necenzūriniais žodžiais, sudavė kumščiu per veidą, nuo 2006-11-14 įrašyta į Centro policijos nuovados apie policiją dominančių vaikų elgesį apskaitą už įvykdytus administracinius teisės pažeidimus (2 t., 31 b. l.), L. B. šeima, kurioje auga 2 nepilnamečiai vaikai: G. B., gim. 1994-05-12, ir L. B., gim. 2004-11-08, nuo 2007-02-07 yra įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeima nuolat lankoma, stebima socialinių darbuotojų, jai yra teikiama socialinė pagalba ir parama (2 t., 34 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, kad kaltinamoji G. B. nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė, yra jauno amžiaus, atsiprašė nukentėjusiojo, o šis jai atleido, rodo norą taisytis, todėl kaltinamajai už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą.

37Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-08-11 iki 2011-10-07 (1 t., 143, 159-160, 178-179 b. l.) bei pagal 2012-05-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė.

38Kaltinamoji G. B. nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, nepilnametė, yra jauno amžiaus, nori pasitaisyti, tęsti mokslą, atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jai atleido, kaltinamoji paskutiniu metu teigiama linkme pakeitė savo gyvenimo būdą, padarė išvadas dėl savo elgesio, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, G. B. bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę- elgesio apribojimą.

39Kaltinamajai G. B. 2011-10-04 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (1 t., 178-179, 180 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

40Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 162 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 59 b. l.), civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 166,32 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 72-74 b. l.), civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį dėl 381,52 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 79-86 b. l.).

41Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

42Byloje A. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 162 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 59 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu jis prašė žalą priteisti tik iš I. Š.. Turtinę žalą sudaro sunaikintų daiktų (mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 3610 A“, 80 Lt vertės su „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortele 5 Lt vertės, rankinė 45 Lt vertės, piniginė 20 Lt vertės, šlepetės 12 Lt vertės) vertė 162 Lt. Neturtinės žalos prašo todėl, kad po nusikalstamos veikos padarymo jam buvo sutinęs visas šonas, žaizdos gijo mėnesį laiko, jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir negalėjo vykdyti savo darbines funkcijas, jam iki šiol yra likę randai. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamosios, veikdamos kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurio nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui atsirado žala - jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sunaikintas jam nuosavybės teise priklausantis turtas, kaltinamųjų neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą nukentėjusiajam, ir buvo nežymaus sveikatos sutrikdymo bei turto sunaikinimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl I. Š. ir G. B. nukentėjusiajam A. Ž. privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Ž. pareikštu ieškiniu kaltinamosios sutiko, sutiko atlyginti padarytą žalą. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, t.y. jos fakto civilinis ieškovas neturi įrodyti, nes neturtinės žalos faktas preziumuojamas, tačiau būtina nustatyti reikalaujamos priteisti piniginės kompensacijos dydį. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalą padariusio asmens kaltę, 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Neturtinė žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus teisinius įstatymo saugomus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli, dėl ko A. Ž. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. A. Ž. nurodė, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų jam atsirado pasekmės, t.y. jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jam iki šiol yra likę randai, jis kurį laiką buvo nedarbingas, negalėjo vykdyti savo darbinių funkcijų. Kaltinamosios I. Š. ir G. B. nusikaltimus padarė sąmoningai suvokdamos, kad bus padaryta žala nukentėjusiajam, ir to siekdamos, t.y. veikė tyčia, todėl, pagal susiformavusią teisminę praktiką, veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjęs patirtų pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, jam būtų sukeltas fizinis skausmas, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju, todėl neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai didesnis. Kaltinamosios yra darbingos, bet nedirbančios, jų nusikalstama veika nukentėjusiajam padaryta nedidelė turtinė žala, kurios kaltinamosios iki šiol neatlygino, ir didelė žala nukentėjusiojo asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, sužalojimus, dėl kurių kreipėsi į gydytojus ir vartojo vaistus, buvo laikinai nedarbingas, yra liekamieji reiškiniai- nuo peilio dūrių liko randai, į tai, kad minėti sužalojimai atsirado dėl I. Š. ir G. B. kaltės, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, solidariai iš kaltinamųjų I. Š. ir G. B. nukentėjusiajam A. Ž. priteistina 162 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nors nukentėjęs A. Ž. atsisakė civilinio ieškinio kaltinamosios G. B. atžvilgiu (2 t., 138-143, 167 b. l.), nes ji jo atsiprašė, tačiau teismas nepriima minėto ieškinio atsisakymo, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir (ar) viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis) bei teisingumo ir protingumo principams, nes tokie nukentėjusiojo veiksmai yra niekuo nepaaiškinami, su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu susijusi pareiga yra solidarioji (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiojo niekuo nepagrįstas ir nepaaiškinamas solidariosios prievolės atsisakymas vieno iš solidariųjų skolininkų atžvilgiu labai apsunkintų žalos atlyginimo išieškojimą iš kitų kaltinamųjų ir taptų jiems didele našta, be to, kaltinamoji G. B. nebuvo pasyvi stebėtoja, priešingai- jos atlikti neteisėti veiksmai buvo pavojingi, intensyvūs ir taip pat sąlygojo žalos atsiradimą.

43Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 381,52 Lt turtinės žalos atlyginimo. Su civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareikštu civiliniu ieškiniu kaltinamosios sutiko, sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą. A. Ž. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2011-07-11 suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas už 381,52 Lt, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Minėta suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsniu, 6.290 straipsniu, pripažintina turtine žala, nes būtent dėl kaltinamųjų I. Š. ir G. B. nusikalstamų veiksmų A. Ž. buvo laikinai nedarbingas ir priverstas kreiptis į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, dėl ko Valstybinė ligonių kasa prie LR sveikatos apsaugos ministerijos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išmokėjo aukščiau nurodytą sumą VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei. Atsižvelgiant į tai, kad tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, į tai, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos žmonių sveikatai, privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas (LR Sveikatos draudimo įstatymo 4 str., 5 str., 29-34 str.), kurias sveikatos priežiūros įstaigoms apmoka už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (LR Sveikatos draudimo įstatymo 9 str., 33 str. 1 d. 1 p., LR Sveikatos sistemos įstatymo 76 str.), bei į tai, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (LR CK 6.280 str. 1 d.), todėl solidariai iš kaltinamųjų I. Š. ir G. B. Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 381,52 Lt turtinės žalos atlyginimo.

44Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 166,32 Lt turtinės žalos atlyginimo. Su civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštu civiliniu ieškiniu kaltinamosios sutiko, sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą. Vykdant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Byloje nustatyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis A. Ž. buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu. Todėl dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos A. Ž. būnant nedarbingam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius išmokėjo 166,32 Lt ligos pašalpą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, į tai, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (LR CK 6.280 str. 1 d.), todėl solidariai iš kaltinamųjų I. Š. ir G. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui priteistina 166,32 Lt turtinės žalos atlyginimo.

45Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

46- 2 raktų ryšuliai (vienas su dviem raktais ir užrašu „Artūras“, kitas – su trimis raktais) grąžinti pagal pakvitavimą A. Ž. (1 t., 47, 49 b. l.), įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini neribotai A. Ž. nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);

47- keturi tušti buteliai, suplėšyta rankinė, suplėšytų A. Ž. dokumentų dalys, telefono nuolaužos, SIM kortelė, vienkartinis švirkštas, plastikinis maišelis, nuorūkos, popierinė skiautė, moteriškos kelnės (Paketas Nr. 1), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotini į išskirtą atskirą baudžiamąją bylą Nr. 40-9-032-12, kurioje vyksta ikiteisminis tyrimas.

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Nutarė

49I. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir skirti jai laisvės atėmimą 5 (penkeriems) mėnesiams.

50Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridedant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžiu paskirtą bausmę- nesumokėtą baudos dalį 28 MGL, ir galutinę subendrintą bausmę I. Š. paskirti – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) mėnesiams su 28 MGL (trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt litų) bauda.

51Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-07-11 iki 2011-12-15 ir laikyti, kad I. Š. jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę yra atlikusi.

52Kaltinamajai I. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

53G. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir skirti jai laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams.

54Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę G. B. paskirti – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

55Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-08-11 iki 2011-10-07 ir pagal 2012-05-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę.

56Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams ir skirti auklėjamojo poveikio priemonę- elgesio apribojimą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį:

  • kiekvieną dieną būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu;
  • mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotai.

57Kaltinamajai G. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

58Solidariai iš I. Š. ir G. B. priteisti A. Ž. naudai 162 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

59Solidariai iš I. Š. ir G. B. priteisti Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai 381,52 Lt turtinės žalos atlyginimo.

60Solidariai iš I. Š. ir G. B. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai 166,32 Lt turtinės žalos atlyginimo.

61Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

62- 2 raktų ryšulius (vienas su dviem raktais ir užrašu „Artūras“, kitas – su trimis raktais) palikti neribotai A. Ž. nuosavybei;

63- keturis tuščius butelius, suplėšytą rankinę, suplėšytų A. Ž. dokumentų dalis, telefono nuolaužas, SIM kortelę, vienkartinį švirkštą, plastikinį maišelį, nuorūkas, popierinę skiautę, moteriškas kelnes perduoti į išskirtą atskirą baudžiamąją bylą Nr. 40-9-032-12.

64Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė,... 2. I. Š., asmens kodas asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), LR pilietė, netekėjusi,... 3. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. G. B., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), LR pilietė, netekėjusi, turinti 7... 5. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 6. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 7. 2011 m. liepos 11 d. apie 3.30 val. bute, esančiame Draugystės pr. 3-2,... 8. Kaltinamoji I. Š. kalta prisipažino iš dalies, nurodė, kad neturėjo tikslo... 9. Kaltinamoji G. B. kalta prisipažino iš dalies, nurodė, kad nesutinka su... 10. Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad pažįsta abi kaltinamąsias. G. B.... 11. Įstatyminė atstovė, apklausta teisme liudytoja, L. B. parodė, kad jie... 12. Specialistas Jurgis Sakalas paaiškino, savo byloje duotą išvadą tvirtina,... 13. Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 14. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovas... 15. Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo, nukentėjusiojo A. Ž., liudytojos L.... 16. - 2012-03-23 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu dėl tyrimo... 17. - 2011-07-11 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad... 18. - 2011-08-08 specialisto išvada Nr. G890/11(04), iš kurios matyti, kad A. Ž.... 19. - 2012-03-14 specialisto J. Sakalo apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad... 20. - 2011-08-31 specialisto išvada Nr. 140-(5460)-IS1-4971, iš kurios matyti,... 21. - 2011-08-08 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti... 22. - 2011-08-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš... 23. - 2012-02-01 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamoji I. Š. ir... 24. - 2011-10-09 liudytojo V. A. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad... 25. - liudytojo V. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti,... 26. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį atsako... 27. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne... 28. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų, nukentėjusiojo A. Ž., liudytojos L. B.... 29. Kadangi kaltinime negali būti formuluočių apie dar nenuteistų ar... 30. Skirdamas I. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos... 31. Kaltinamoji I. Š. anksčiau teista, teistumas neišnykęs, nes iki šiol... 32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66... 33. Kaltinamajai I. Š. 2011-12-15 nutarimu paskirta kardomoji priemonė –... 34. G. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 17 m. amžiaus, t.y.,... 35. Skirdamas G. B. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos... 36. Kaltinamoji G. B. anksčiau teista, teistumas neišnykęs (2 t., 15-19, 61-62,... 37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66... 38. Kaltinamoji G. B. nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, nepilnametė,... 39. Kaltinamajai G. B. 2011-10-04 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės –... 40. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateikė... 41. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla... 42. Byloje A. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 162 Lt turtinės ir 3000 Lt... 43. Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 44. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateikė... 45. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 46. - 2 raktų ryšuliai (vienas su dviem raktais ir užrašu „Artūras“, kitas... 47. - keturi tušti buteliai, suplėšyta rankinė, suplėšytų A. Ž. dokumentų... 48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio... 49. I. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294... 50. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi,... 51. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką... 52. Kaltinamajai I. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 53. G. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294... 54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 55. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką... 56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi,... 57. Kaltinamajai G. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį... 58. Solidariai iš I. Š. ir G. B. priteisti A. Ž. naudai 162 Lt turtinės žalos... 59. Solidariai iš I. Š. ir G. B. priteisti Valstybinės ligonių kasos prie... 60. Solidariai iš I. Š. ir G. B. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo... 61. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai... 62. - 2 raktų ryšulius (vienas su dviem raktais ir užrašu „Artūras“, kitas... 63. - keturis tuščius butelius, suplėšytą rankinę, suplėšytų A. Ž.... 64. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...