Byla 2A-596/2013
Dėl periodinės kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-794-661/2011. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Produmus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovių J. J. ir K. K. ieškinys atsakovams D. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Produmas“ dėl periodinės kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-794-661/2011. Teisėjų kolegija

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovės patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš UAB „Produmus“ už laikotarpį nuo 2007-12-04 iki 2009-11-21 už naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), 39 624,6 Lt nuostolių atlyginimo bei 2799 Lt dydžio periodinę kompensaciją už naudojimosi žemės sklypu, mokamą nuo 2009-11-21 kiekvieną mėnesį. 2) priteisti iš D.S. už laikotarpį nuo 2005-11-21 iki 2009-11-21 už naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ) 20 174 Lt nuostolių atlyginimo bei 1201 Lt dydžio periodinę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu mokamą nuo 2009-11-21 kiekvieną mėnesį; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovės yra 4,14 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), bendrasavininkės. Nuosavybės teisės į minėtą sklypą įregistruotos remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2005-11-21 sprendimu Nr. 2.5-41-21377, kuriuo joms atkurtos nuosavybės teisės. Žemės sklype yra šie statiniai: atsakovui UAB „Produmus“ nuosavybės teisėmis priklauso: 1) pastatas-gateris, unikalus Nr. ( - ), 532.52 kv.m ploto; 2) pastatas-garažas, unikalus Nr. ( - ), 362.14 kv.m. ploto; 3) negyvenamoji patalpa-garažas, patalpos pažymėtos nuo 1-1 iki 1-13, unikalus Nr. ( - ), 862.06 kv.m. bendro ploto; 4) pastatas-sandėlis, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas- 233,87 kv.m.; 5) pastatas-administracinis pastatas- unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas – 747,35 kv.m.; 6) pastatas-dirbtuvės, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas - 379,94 kv.m.; viso - užstatyto ploto - 3117,88 kv.m. Atsakovui D. S. nuosavybės teisėmis priklauso: garažas, unikalus Nr. ( - )- 1074,24 kv.m. ir priestatas, unikalus Nr. ( - ) - 263,35 kv.m.; viso-užstatyto ploto - 1337,59 kv.m. Iš išvardintų statinių tik pastatas-gateris, unikalus Nr. ( - ) ir pastatas-garažas, unikalus Nr. ( - ) yra įregistruoti kaip statiniai, esantys žemės sklype, priklausančiame ieškovėms. Kiti statiniai neįregistruoti.

5Ieškovėms atkuriant nuosavybės teises į ginčo sklypą, skirtą jame esančių statinių eksploatavimui, buvo nustatytas statinio servitutas, siekiant užtikrinti juose išsidėsčiusių statinių naudojimą. Viešpataujantys daiktai yra keli žemės sklype esantys statiniai, kurie išdėstyti taip, kad jiems naudoti reikalingas visas žemės sklypas.

6Ieškovės nurodo, kad nuo 2005-11-21 iki 2009-11-21 (ieškinio pareiškimo) jos patyrė nuostolius, susidedančius iš negautų pajamų, kurias ieškovės būtų galėjusios gauti, esant galimybei sklypą išnuomoti. Ne dėl ieškovių kaltės Vilniaus apskrities viršininkas iki sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo priėmimo nesudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties. Jeigu būtų sudaryta nuomos sutartis tarp valstybės ir atsakovų, teisės ir pareigos pagal sutartį pereitų ieškovėms. Pagal ieškovių užsakymu atlikto turto vertės nustatymo pažymą, 2007-04-16 sklypo vertė sudarė 420 000 Lt. Kadangi atsakovai nuo 2005-11-21 vykdo žemės sklype komercinę veiklą, jei būtų sudaryta žemės nuomos sutartis, jie mokėtų valstybei 4 procentus nuo žemės kainos. Taigi, ieškovių patirtas nuostolių dydis per metus sudaro 16 800 Lt (4% nuo 420 000 Lt), viso už laikotarpį nuo 2005-11-21 iki 2009-11-21 ieškovės patyrė 67 200 Lt nuostolių, kuriuos atsakovai privalo atlyginti proporcingai jiems priklausančių statinių plotui: UAB „Produmus“ - 47 024 Lt, D. S. - 20 174 Lt.

7Už laikotarpį nuo 2009-11-21 iš atsakovų priteistina periodinė kompensacija. Nustatant jos dydį, atsižvelgtina į tai, kad VĮ Registrų centras duomenimis vidutinė žemės sklypo vertė masinio vertinimo būdu sudaro 736 000 Lt, taigi, nuomos mokestis sudarytų 29 440 Lt per metus (per mėnesį- 2 453 Lt).Pagal VĮ Registrų centro duomenis, 2008 metais už 1 ha komercinės paskirties sklypo nuomos mokestis per metus sudarė Vilniaus rajono, Nemėžio seniūnijoje, Nemėžyje - 39 344 Lt, Vilniaus rajono Pagirių seniūnijoje Vaidotų kaime - 120 000 Lt, Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Jadvygiškių kaime - 2 413 793 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype yra intensyviai vykdoma komercinė veikla, sklypas yra patrauklioje vietoje, yra privažiavimai prie statinių, periodinės kompensacijos dydis už naudojimąsi žemės sklypu sudarytų 4000 Lt per mėnesį. Skaičiuojant proporcingai, periodinės kompensacijos dydis per mėnesį UAB „Produmus“ sudarytų 2799 Lt, D. S. -1201 Lt.

8Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai inicijavo (užsakė) ir apmokėjo žemės sklypo tiksliuosius matavimus; kadastriniai matavimai buvo atlikti ir užregistruoti Žemėtvarkoje tik atsakovų dėka. Iki tol ieškovės nesirūpino žemės sklypo kadastriniais matavimais. Atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus, galima tiksliai apskaičiuoti, kokią dalį sklypo faktiškai valdo ieškovės, o kokią - atsakovai. Pagal pridedamą žemės sklypo planą, jie naudojasi dalimi ploto, o likęs plotas atsakovų nenaudojamas ir yra ieškovių dispozicijoje. Jis nėra kaip nors aptvertas, nėra trukdoma juo naudotis. UAB „Produmus“ valdo plotą A, kuris užima 7515 kv.m., D. S. valdo plotą B, kuris užima 3490 kv.m. Kartu atsakovai valdo plotą D, kuris užima 614 kv.m. Vadinasi, atsakovai valdo ploto D po 307 kv.m. Tai reiškia, kad iš viso ginčo žemės sklype UAB „Produmus“ valdo 7822 kv.m. ploto, o D. S. valdo 3797 kv.m. Papildomai, atsakovai kartu su ieškovėmis bendrai valdo/naudojasi plotu-keliu E, kuris užima 1200 kv.m.

9Taip pat atsakovai nurodė, kad jie neturi jokio teisinio pagrindo mokėti ieškovėms kokį nors mokestį, nes ieškovės „atgavo“ žemės sklypą su jau neatlygintinai nustatytu servitutu, kitaip tariant, ieškovės „perėmė“ žemės sklypą su jo „teisine savybe“, t.y. nustatytu servitutu. Ieškovės klaidina teismą, kad jų galimai patirti nuostoliai yra skaičiuotini nuo 2005-11-21, kada buvo priimti Vilniaus apskrities viršininko sprendimai ieškovėms atkurti nuosavybę. Tokia ieškovių pozicija remiasi klaidinga prielaida, kad atsakovai neva nuo 2005-11-21 turėjo būti traktuojami kaip žemės sklypo nuomininkai, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d., ir tokiu būdu, neva ieškovėms buvo atimta galimybė žemės sklypą išnuomoti tretiesiems asmenimis ar juo naudotis.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nusprendė įpareigoti atsakovą UAB „Produmus“ mokėti ieškovėms J. J. ir K. K. periodinę kompensaciją 1960 Lt kas mėnesį nuo servitutų nustatymo dienos (2005 m. lapkričio 21 d.) iki servitutų pabaigos ir įpareigoti atsakovą D. S. mokėti ieškovėms J. J. ir K. K. periodinę kompensaciją 841 Lt kas mėnesį nuo servitutų nustatymo dienos (2005 m. lapkričio 21 d.) iki servitutų pabaigos.

12Teismas nurodė, kad CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto savininko teisė reikalauti dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo. Šios normos prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Kadangi servitutas nustatytas visam 4,14 ha žemės sklypui ir registro duomenys nėra nuginčyti, laikytina, kad atsakovai naudojasi visu žemės sklypu.

13Vertindamas byloje esančias turto vertinimo ataskaitas, t.y. ieškovių pateiktą UAB „Verslavita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir atsakovų pateiktą UAB „Negrita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, teismas sprendė, kad nustatant kompensacijos dydį nei viena iš šių išvadų negalima besąlygiškai vadovautis, nes šiose ataskaitose nurodytos rinkos kainos nustatytos skirtingu metu (2007 m. balandžio 16 d. ir 2011 m. lapkričio 28 d.), jos skiriasi net 4 kartus. Konkretaus žemės sklypo nuomos ar pardavimo kaina yra nuomininko ir nuomotojo derybų rezultatas. Nagrinėjamu atveju ieškovėms nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos 2005 metais, o jame esantys pastatai buvo pastatyti 1968-1980 metais. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo metu visi žemės sklype esantys pastatai jau buvo pastatyti. Ieškovės, žinodamos, jog sklypas yra užstatytas, turėjo suprasti, kad negalės juo naudotis, tačiau sutiko su tokiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovių argumentai dėl nuostolių priteisimo iš atsakovų yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės nuo pat nuosavybės atkūrimo momento dėjo pastangas sureguliuoti žemės naudojimą atkurtame žemės sklype, šis procesas prasidėjo žymiai vėliau, taigi ir atsakovai negalėjo žinoti žemės sklypų nuomos ar pirkimo-pardavimo sąlygų. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas ieškovių reikalavimų priteisti iš atsakovų UAB „Produmus“ 47 024 Lt ir D. S. 20 174 Lt nuostolių atlyginimo netenkintino.

14Teismas, atsižvelgdamas į minėtose nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose esančius duomenis, į tai, kad ieškovės negali naudotis visu žemės sklypu, kad juo ieškovės anksčiau niekada nesinaudojo, kad atsakovų pastatai pastatyti iki nuosavybės teisės ieškovėms atkūrimo, nustatė, jog atsakovai privalo mokėti ieškovėms periodinę kompensaciją. Teismo manymu, tikslinga prašomas periodines išmokas sumažinti 30 proc., t.y. teismas sprendė, jog atsakovas UAB „Produmus“ įpareigojamas mokėti 1960 Lt kas mėnesį nuo servitutų nustatymo dienos (2005 m. lapkričio 21 d.) iki servitutų pabaigos, o atsakovas D. S.- 841 Lt kas mėnesį nuo servitutų nustatymo dienos (2005 m. lapkričio 21 d.) iki servitutų pabaigos.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Produmus“ ir D. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje ieškinys buvo tenkintas, ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti iš ieškovių visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Pagal byloje esantį VĮ Registrų centras išrašą matyti, kad ieškovėms nuosavybės teise priklausančiame sklype randasi tik du pastatai: pastatas-gateris, unikalus Nr. ( - ) ir pastatas-garažas, unikalus Nr. ( - ), priklausantys UAB „Produmus“, o servitutas, kuris susijęs su šiais pastatais, registruotas 2006-03-02. Taigi, teismas neteisėtai ir nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovo D. S. ir atsakovo UAB „Promudus“ pastatai, išskyrus nurodytus du pastatus, nuo 2005-11-21 patenka į servituto galiojimo apimtį. Teismas ignoravo šiuos svarbius juridinius faktus; 1) servitutas nustatytas administraciniu aktu; 2) servitutas registruotas 2006-03-02; 3) servitutas registruotas kaip neatlygintinis; 4) apeliantai patys nebuvo išreiškę valios dėl servituto nustatymo; 5) didžioji dalis pastatų dėl pačių ieškovių neveiklumo (neatliktų tikslių kadastrinių matavimų) yra neįregistruoti žemės sklype, todėl tų neįregistruotų pastatų savininkams servitutas negalioja; 6) nustatytas servitutas registruotiems pastatų savininkams nesuteikia teisės naudotis ir valdyti visą žemės sklypą, bet tik teisę naudoti statinį, esantį žemės sklype, kas reiškia, kad atsakovai gali ir privalo naudotis žemės sklypu tik tiek, kiek neišvengiamai būtina tinkamam naudojimuisi statiniais.
  2. Ieškovės įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą su nustatytu neatlygintinu servitutu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2009 nurodė, kad esant neatlygintinam servitutui, nėra teisinio pagrindo reikalauti periodinių kompensacinių išmokų. Ieškovės turėjo teisę reikalauti konkrečių nuostolių atlyginimo, tačiau jų dydį turėjo pagrįsti įrodymais.
  3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Produmus“ dalį pastatų, galimai esančių ieškovių žemės sklype, įsigijo tik 2007 metais, todėl teismas nepagrįstai priteisė periodinę kompensaciją nuo 2005 metų už visus šio atsakovo šiuo metu nuosavybės teise turimus pastatus.
  4. Teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovės periodines kompensacijas prašė priteisti visai kitais laikotarpiais bei mažesnes suma, nei priteisė teismas.
  5. Teismas neteisingai nustatė žemės sklypo kainą, kuria remiantis paskaičiavo mokėtinas periodines kompensacijas. Teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Verslavita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, nes joje buvo nustatyta žemės sklypo vertė 2007 metais, kai kainos buvo „išpūstos“ bei ignoravo atsakovų į bylą pateiktą 2010-02-17 vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta vertė – 90 000 Lt. Teismo priteistas kompensacijos dydis pažeidžia ir šalių interesų pusiausvyrą, nes ieškovės ketino parduoti žemės sklypą už 230 000 Lt, o pagal teismo priteistos kompensacijos dydį, abu apeliantai ieškovėms šiais dienai turėtų kompensuoti daugiau kaip 200 000 Lt.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės J. J. ir K. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Bylai aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011, kuria teismas pagrįstai vadovavosi.
  2. Apeliantai atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti savo pastatus žemės sklype turėjo galimybę nuo jų įsigijimo. Apeliantai turėjo teisę kreiptis dėl servituto turinio sumažinimo nuo nuosavybės teisių į žemę įregistravimo, tačiau jos neįgyvendino. Pastatai žemės sklype išdėstyti taip, kad jiems naudoti reikalingas visas žemės sklypas.
  3. Ieškovės turi teisę į joms priklausančio daikto finansinę naudą, todėl pagrįstai priteista periodinė kompensacija. Kompensacijos dydis nustatytas, vadovaujantis ne tik ieškovių pateikta turto vertinimo ataskaita, kaip klaidingai nurodo apeliantai, nes iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas rėmėsi daugeliu kriterijų.
  4. Atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas išėjo už ieškinio ribų. Ieškovės pateikė reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo nuo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo iki ieškinio pateikimo, įvardindamos sumas nuostoliais, patirtais dėl to, kad negali naudotis joms nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Šioje dalyje ieškinys atmestas. Periodinės kompensacijos gi už servituto nustatymu patiriamus suvaržymus nustatomos nuo servituto atsiradimo. Nagrinėjamu atveju servitutas atsirado nuo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, t.y. nuo 2005-11-21. Byloje nenustatyta aplinkybių, paneigiančių servituto atlygintinumo prezumpciją.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Byloje kilo ginčas dėl viešpataujančių daiktų savininkų pareigos mokėti atlyginimą už naudojimąsi svetimu turtu nuo servituto nustatymo momento, kai administraciniu aktu yra nustatytas neatlygintinis servitutas, bei dėl atlyginimo už naudojimąsi servitutu dydžio.

19Dėl nustatyto servituto apimties

20Byloje nustatyta, kad servitutas ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytas administraciniais aktais, atkuriant joms nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą- Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 2.5-41-21377 J. J. ( 1 t., 173-174 b.l. ) bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 2.5-41-21378 K. K. (1 t., b.l. 175-16). Servitutas šiuose administraciniuose aktuose apibrėžtas kaip teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype. Servitutas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas visam 4,14 ha žemės sklypui (1t., 18-19 b.l.). Taigi, administraciniuose aktuose, kuriais nustatytas servitutas, nėra įvardijamas nei konkretus statinys (statiniai), kurių naudojimui nustatomas servitutas, nei tų statinių teisinis statusas (ar jie įregistruoti nekilnojamojo turto registre, ar yra pastatyti neteisėtai, ar pastatyti teisėtai, tačiau neatlikta jų teisinė registracija ir pan.). Servituto turinys apibrėžiamas statinio stovėjimu (t.y. buvimu) žemės sklype. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog servitutas galėjo būti ir buvo nustatytas tik tų statinių atžvilgiu, kurie nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip esantys ieškovėms priklausančiame žemės sklype (t.y. UAB ,,Produmus“ priklausantys gateris (unikalus Nr. ( - )) ir garažas (unikalus Nr. ( - )). Atsakovai neginčija faktinės aplinkybės, kad ir kiti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti atsakovams UAB ,,Produmus“ ir D. S. nuosavybės teise priklausantys pastatai (statiniai) stovi (yra) ieškovėms priklausančiame žemės sklype, taigi, pagal servituto apibrėžtį jį nustatančiuose administraciniuose aktuose, šių statinių naudojimui servitutas taip pat yra nustatytas. Įstatymas servitutą apibrėžia kaip teisę į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiamą naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Nagrinėjamu atveju servitutas buvo nustatytas užtikrinant ieškovių žemės sklype esančių (administraciniuose aktuose nurodyta- jame stovinčių) statinių naudojimą, taigi, žemės sklype esančių pastatų savininkai šio servituto pagrindu įgijo teisę naudotis žemės sklypu, kuris nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims- ieškovėms ir atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog naudojasi ne tik teisiškai įregistruotais ieškovėms priklausančiame žemės sklype esančiais statiniais, bet ir kitais jame esančiais statiniais. Taigi, atsakovai servituto teisę įgyvendina būtent tokia apimtimi, kokia nurodyta jį nustatančiuose administraciniuose aktuose, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi dalies statinių neįregistravimo faktu kaip teisiškai reikšmingu argumentu dėl servituto apimties.

21Minėta, jog nustatant servitutą administraciniais aktais, servitutas nustatytas ne tik neįvardijant konkrečių pastatų, kurių naudojimui jis nustatomas, bet ir nenurodant reikalingų tų pastatų naudojimui pagal paskirtį ieškovėms priklausančio žemės sklypo dalių (plotų). Servitutas įregistruotas visam 4,14 ha žemės sklypui. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus bei patikslinus žemės sklypo kadastrinius duomenis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)- 3267, anksčiau nustatyto servituto apimtis išliko nepakitusi- jis nustatytas visam žemės sklypui, kurio plotas 41400 kv.m. (įsakymo 2 punktas) (2 t., 140-141 b.l.). Aplinkybę, kad servitutas žemės sklype esantiems statiniams naudoti pagal paskirtį buvo nustatytas visam žemės sklypui ir kad būtent tokios apimties servitutas buvo reikalingas statiniams eksploatuoti, patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-05-14 raštas Nr. SR-3040-(1.12) (2t., 42 b.l.). Šiame rašte taip pat yra pateikta reikšminga informacija, jog 2005-05-12 ,,Vilniaus krašto savaitraštyje“ Nr. 19 (t.y. dar iki nuosavybės teisių atkūrimo ieškovėms bei servituto nustatymo) buvo išspausdintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimas dėl prašymo pateikimo žemės nuomai po nuosavybės teise priklausančiais gamybiniais pastatais, esančiais Etminiškių kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Rašte nurodoma, kad iki nustatyto termino prašymai iš fizinių ir juridinių asmenų nebuvo gauti ir nuosavybės teisės į žemę po pastatais atkurtos J. J. ir K. K. nustatant servitutą žemės sklype. Remiantis šiame rašte esančiais duomenimis, darytina išvada, kad patys atsakovai (statinių savininkai) iki nuosavybės teisių ieškovėms atkūrimo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nei siekdami iš valstybės išsinuomoti žemės sklypą (ar jo dalį), reikalingą statiniams naudoti pagal paskirtį nei siekdami aiškiai apibrėžti faktiškai pastatų ir statinių eksploatavimui naudojamo sklypo plotą. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir dar ankstesnio laikotarpio įrodymai- 1998 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojo raštas atsakovui D. S. dėl žemės sklypo plano parengimo ir žemės nuomos sutarties sudarymo tvarkos (2 t., 57 b.l.) bei 2000 m. birželio 12 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimas (2 t., b.l. 58) apie žemės nuomos sutarties galiojimo termino pasibaigimą. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad būdami statinių savininkais, atliko kokius nors veiksmus, siekdami įteisinti faktinę žemėnaudą, teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir įteisinti būtent tokio žemės ploto, koks reikalingas pastatams naudoti pagal paskirtį, naudojimą nuomos sutarties ar kitokiu teisiniu pagrindu. Tokioje situacijoje esant nustatytam servitutui visame žemės sklype ir nesant įrodymų, kad be atsakovų žemės sklypu naudojasi kiti asmenys, apeliantų argumentai, jog jiems statiniams naudoti pagal paskirtį pakankamas 7515 kv.m.- UAB ,,Produmus“, 3490 kv.m.-D. S., 614 kv.m. jiems bendrai bei 1200 kv.m. bendrai atsakovams su ieškovėmis, žemės sklypo plotas, o kitą žemę (28581 kv.m.) esą galinčios savo nuožiūra naudoti ieškovės, bei šiems atsakovų argumentams pagrįsti pateiktas žemės sklypo planas (2 t., 163 b.l.) pripažįstami teisiškai nereikšmingais sprendžiant dėl nustatyto servituto apimties. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog administraciniu aktu nustačius servitutą ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre, atsakovai, kurių naudai servitutas buvo nustatytas, neginčijo servituto apimties, nesikreipė į teismą dėl jo sumažinimo, neįrodinėjo, jog jiems reikalingas gerokai mažesnis plotas statinių naudojimui, o naudojosi visu žemės sklypu, ką iš esmės patvirtina ne tik ieškovių paaiškinimai, įvairioms institucijoms rašyti raštai (1 t., b.l. 50-51, 54), bet ir statinių savininkų (UAB ,,BMB durys ir langai“) pozicija, išdėstyta atsakyme į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento raštą, kur nurodoma, kad visam žemės sklypui yra nustatytas servitutas, kuriuo naudojasi ir ši bendrovė.

22Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas numato viešpataujančio daikto savininko galimybę atsisakyti servituto (CK 4.131 str.), taip pat galimybę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį (taigi, ir nustatyto servituto plotą ) (CK 4.112 str. 5 d.). Kadangi atsakovai tokių reikalavimų nei šioje byloje, nei atskiroje byloje iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo nereiškė, argumentai, susiję su faktiškai atsakovų pastatų eksploatavimui reikalingu žemės sklypo ploto, plačiau neanalizuojami, kaip viršijantys nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų ribas. Taip pat, minėta, atsakovai neginčijo administracinio akto, kuriuo jų naudai nustatytas servitutas, teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ir argumentų, esą servitutas nustatytas pažeidžiant 4.124 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes atsakovų nebuvo atsiklausiama nei dėl servituto reikalingumo, nei dėl jo apimties.

23Dėl servituto atlygintinumo ir galimybės priteisti nuostolius už neatlygintinį naudojimąsi ieškovėms priklausančiu žemės sklypu

24CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išgryninta servituto atlygintinumo prezumpcija, grindžiama civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principais – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013; kt.).

25Atsakovų apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar ieškovės turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo servituto nustatymo iki kreipimosi į teismą dėl atlyginimo už servitutą priteisimo, kai administraciniu aktu buvo nustatytas neatlygintinas servitutas. Savo poziciją, jog toks atlyginimas nuostolių forma negali būti priteisiamas, apeliantai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2009, pateiktu išaiškinimu, jog tuo atveju, kai administraciniu aktu buvo nustatytas neatlygintinas servitutas, tarnaujančio daikto savininkas, kol servituto turinys nepakeistas, neturi teisės reikalauti atlygintinio servituto, t.y. periodinių kompensacijų, kurių nereikia įrodinėti kaip konkrečių, patiriamų dėl servituto nuostolių.

26Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju ieškovės, pareikšdamos ieškinį, kompensaciją už laikotarpį nuo servituto nustatymo iki kreipimosi į teismą dėl atlyginimo už naudojimąsi joms priklausančiu žemės sklypu traktavo kaip jų patirtus nuostolius ir šį ieškinio reikalavimą formulavo ne kaip prašymą priteisti periodines išmokas, o kaip reikalavimą kompensuoti ieškovių patirtus netekimus dėl servituto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tokį ieškovių reikalavimą ir patenkino- nustatė kompensacijos dydį, kurį atsakovai privalo mokėti ieškovėms už servituto galiojimo laikotarpį, tačiau ne kaip vienkartinę išmoką (nuostolius), o kaip periodines išmokas už praėjusį laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek tuo atveju, jeigu teismo priteista kompensacija iki ieškinio pareiškimo būtų paskaičiuota konkrečia suma, tiek tuo atveju, kai jos dydis išreikštas suma, kurią atsakovai kas mėnesį įpareigojami sumokėti ieškovėms, šių mokėtinų sumų paskirtis bei teisinė reikšmė yra ta pati: šios piniginės lėšos skirtos kompensuoti ieškovių patiriamus nepatogumus, netekimus, negalint savo turtu naudotis pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kompensacijos priteisimas konkrečiai išreikšta pinigų suma teisinės technikos požiūriu būtų labiau pagrįstas negu periodinių kompensacijų priteisimas retrospektyviai (už praeitą laikotarpį), kadangi priteisus atitinkamą sumą, kurią yra galimybė suskaičiuoti (ką ieškovės ir buvo atlikę ieškinyje), teismo sprendimo įgyvendinimas kelia mažiau problemų. Tačiau šiuo atveju teismas kompensaciją už naudojimąsi svetimu daiktu iš atsakovų priteisė retrospektyviai mokėtinomis periodinėmis išmokomis ir toks teismo sprendimas atsakovų materialiųjų teisių požiūriu nėra blogesnis, negu buvo suformuluotas ieškinyje, tik išreikštas kitokia forma. Dėl to šiuo aspektu nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, viršijo byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, nes esą kompensacijų periodinėmis išmokomis ieškovės prašė visiškai už kitus laikotarpius, negu priteisė teismas (dėl priteistų kompensacijų dydžio apskritai, o taip pat ir tuo aspektu, ar jos neviršijo byloje pareikštų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas pasisakys vėliau).

27Dėl apeliantų argumento, jog priteisiant ieškovėms kompensaciją už laikotarpį nuo servituto nustatymo iki ieškinio pareiškimo buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, teisėjų kolegija pažymi, jog galimybę priteisti nuostolius negautų pajamų forma pripažįsta ir kasacinės instancijos teismas. Dar daugiau, vėlesnė nei apeliantų cituojama kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog pripažįstama ir galimybė priteisti kompensaciją už laikotarpį iki ginčo dėl servituto atlygintinumo išsprendimo periodinių išmokų forma. Štai 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011 buvo paliktas galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas nuostolių atlyginimas, paskaičiuotas kaip tam tikra kas mėnesį mokėtina suma už naudojimąsi svetimu daiktu už laikotarpį nuo servituto nustatymo dienos iki servituto pabaigos. Kasacinis teismas šioje nutartyje pažymėjo, jog nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos vėliau. Aptariama byla pagal savo faktines aplinkybes yra iš esmės analogiška nagrinėjamai bylai, be to, pagal teismų precedentų taikymo taisykles, esant skirtingiems tos pačios grandies teismo precedentams, turi būti vadovaujamasi vėlesniuoju, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai vadovavosi kasacinės instancijos teismo precedentu ir kompensaciją kaip nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma pagrįstai priteisė ir už ankstesnįjį laikotarpį (iki ieškinio pareiškimo teisme).

28Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl laikotarpio, už kurį priteistina piniginė kompensacija, pripažįsta pagrįstu apeliantų argumentą, grindžiamą CK 4.124 straipsnio 2 dalies norma, jog iš servituto atsirandančios teisės bei pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Šiuo atveju servitutas nustatytas ne įstatymo, bet administracinio akto pagrindu, taigi, apeliaciniame skunde pagrįstai remiamasi argumentu, jog atlyginimas už naudojimąsi svetimu daiktu (ieškovėms priklausančia žeme) negali būti priteisiamas už ankstesnįjį laikotarpį, negu servitutas buvo įregistruotas. Daiktinių teisių registravimas atlieka išviešinimo funkciją, o tuo atveju kai įstatymas su daiktinių teisių išviešinimu sieja ir iš tų daiktinių teisių kylančių teisių bei pareigų atsiradimą, šios teisės bei pareigos, tame tarpe ir teisė reikalauti atlyginimo bei prievolė tokį atlyginimą mokėti atsiranda tik nuo konkrečios daiktinės teisės išviešinimo (įregistravimo) momento. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, tiek ieškovių nuosavybės teisės į žemės sklypą, tiek servitutas buvo įregistruoti 2006 m. kovo 2 d. (1 t., 18-19 b.l.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuostolių atlyginimą piniginės kompensacijos forma skaičiavo ne nuo servituto įregistravimo, bet nuo jo nustatymo momento. Atitinkamai už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 21 d. iki 2006 m. kovo 2 d. piniginė kompensacija kaip ieškovių patirtų nuostolių atlyginimas, neskaičiuotina.

29Iš dalies pagrįstu pripažįstamas ir argumentas, jog paskaičiuodamas priteistinos iš atsakovo UAB ,,Produmus“ kompensacijos dydį už laikotarpį nuo servituto nustatymo iki 2007 m. gruodžio 4 d., pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog dalį ginčo žemės sklype esančių statinių atsakovas UAB ,,Produmus“ iš UAB ,,BMB Durys ir langai“ įsigijo tik 2007-12-04 sutarties pagrindu (1 t., 21-22 b.l.). Taigi, iki šios datos atsakovui UAB ,,Produmus“ nuosavybės teise priklausė mažesnio ploto statiniai, atitinkamai, jiems naudoti pagal paskirtį buvo reikalingas proporcingai mažesnis ieškovėms priklausančio žemės sklypo plotas ir atitinkamai- turėjo būti priteista proporcingai mažesnė piniginė kompensacija už naudojimąsi svetimu daiktu. Pažymėtina, kad ieškovės byloje buvo pareiškę ieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir buvusiam pastatų savininkui- UAB ,,BMB Durys ir langai“ (2 t., 32-37 b.l.). Vėliau reikalavimus šiam atsakovui atsiėmė ir teismas ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtą (2t., 70-71, 81-87 b.l.). Prievolė mokėti kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypo dalimi kitam asmeniui- UAB ,,BMB Durys ir langai“- priklausantiems pastatams naudoti pagal paskirtį, negali būti perkeliama vėliau šį turtą įgijusiam atsakovui- UAB ,,Produmus“. Atitinkamai, piniginė kompensacija, kurią iš šio atsakovo teismas priteisė už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. (nes už laikotarpį nuo servituto nustatymo iki šios datos kompensacija apskritai nepriteisiama) iki 2007 m. gruodžio 4 d, mažintina proporcingai statinių plotui, kuris tuo metu nuosavybės teise priklausė UAB ,,BMB Durys ir langai“. Būtent, UAB ,,Produmus“ iki 2007-12-04 naudojosi statiniais, kurių bendras plotas 2136,66 kv.m., o UAB ,,BMB Durys ir langai“ priklausė statiniai, kurių plotas 981,22 kv.m., iš viso šiems subjektams priklausė 3117,88 kv.m. ploto statiniai. Taigi, 2006-03-02 - 2007-12-04 laikotarpiu, iš UAB ,,Produmus“ priteista kompensacija mažintina 31,47 procento (tokią procentinę dalį sudarė UAB ,,BMB Durys ir langai“ iki 2007-12-04 priklausiusių statinių plotas 981,22 kv.m.).

30Dėl atlyginimo už naudojimąsi svetimu daiktu servituto pagrindu, dydžio

31Ieškovės, patikslinusios ieškinį, nuostolius už laikotarpį nuo servituto nustatymo iki 2009-11-21, t.y. už ketverius metus siejo su valstybei mokėtino nuomos mokesčio dydžiu (4 procentai), skaičiuotino nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Pagal ieškovių pateiktą turto vertinimo ataskaitą, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė vertinimo dieną (2007-04-16) buvo 420 000 Lt (1 t., 30 b.l.). Mokestį už servitutą į ateitį (nuo 2009-11-21, nors ieškinys teisme buvo pareikštas 2009-03-16) ieškovės prašė priteisti po 4000 Lt kas mėnesį, proporcingai kiekvienam iš atsakovų priklausančių statinių plotui (iš UAB ,,Produmus“- 2799 Lt, iš D. S.- 1201 Lt). Atsakovai, remdamiesi argumentu, jog ieškovių užsakymu turto vertinimas buvo atliktas nekilnojamojo turto kainų piko metu (2007 m.), pateikė turto vertinimo, atlikto 2011 m. lapkričio 28 d., ataskaitą, pagal kurią žemės sklypo vertė vertinimo metu buvo 88 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, už visą laikotarpį nuo servituto nustatymo dienos iki servituto pabaigos priteisė ieškovių prašytas priteisti į ateitį nuo kreipimosi į teismą dienos kompensacijos sumas, sumažinęs jas 30 procentų (iš UAB ,,Produmus- 1960 Lt, iš D. S.- 841 Lt.). Teisėjų kolegija pažymi, jog nekilnojamojo turto kainų kritimas dėl krizės nebuvo tokio masto, kad kainos skirtųsi net penkis kartus (kaip kad gaunama, lyginant ieškovių ir atsakovų pateiktus turto vertinimus). Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB ,,Negrita“, nustatydama žemės sklypo vidutinę rinkos vertę lyginamuoju metodu, rėmėsi netinkamais palyginamaisiais sandoriais (2 t., 174 b.l.), kadangi lygino ginčo žemės sklypą, kurio naudojimo paskirtis ,,kita“, t.y. iš esmės komercinė, ką patvirtina ir atsakovų vykdoma komercinė veikla statiniuose, esančiuose ieškovėms priklausančiame žemės sklype, su žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandoriais. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesivadovauja atsakovų pateikta turto vertinimo pažyma. Dėl ieškovių pateiktos turto vertinimo pažymos, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovų argumentu, jog vidutinė rinkos vertė, nustatyta nekilnojamojo turto rinkos kainų pakilimo (piko) metu tiesiogiai negalėtų lemti kompensacijos dydžio už ilgąjį laikotarpį, kurio metu kainos dar nebuvo pakilusios iki aukščiausio taško (pvz., 2006 m.) arba dėl ekonominės krizės buvo (ir iš dalies- tebėra) kritusios (nuo 2008 m. pabaigos iki dabar). Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir mokėtinų kasmėnesinių kompensacijų sumą priteisdamas 30 procentų mažesnę negu buvo prašyta ieškovių, nesirėmė iš esmės nei viena (nei ieškovių, nei atsakovų pateiktomis) turto vertinimo ataskaitomis, taip pat, kaip kriterijus nustatant atlyginimą už servitutą nebuvo imamas ieškovių nurodytas procentinis metinis nuomos mokestis (minėta, jog šiuo mokesčio tarifu bei 420 000 Lt žemės sklypo rinkos verte ieškovės rėmėsi tik skaičiuodamos nuostolius už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, o mokestį į ateitį nustatė savo nuožiūra, nurodydamos, kad atsižvelgiama į VĮ Registrų centro duomenis apie žemės nuomos mokestį už 1 ha. komercinės paskirties žemės Vilniaus rajono skirtingose vietovėse (patikslintas ieškinys- 2 t., 37 b.l.).

32Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pasirinktas kompensacijos už visą laikotarpį nuo servituto nustatymo iki jo pabaigos metodas nėra teisingas. Sutiktina su apeliantų argumentu, jog už laikotarpį nuo 2005-11-21 iki 2009-11-21 teismo priteistos kompensacijų sumos yra didesnės, negu buvo paskaičiuotos pačių ieškovių ieškinyje kaip prašymas atlyginti nuostolius. Štai iš atsakovo UAB ,,Produmus“ patikslintu ieškiniu už ketverių metų laikotarpį buvo prašoma priteisti 39624,60 Lt, t.y. po 9906,15 Lt už kiekvienus metus, kas už mėnesį sudarytų 825,51 Lt. Iš atsakovo D. S. už ketverius metus buvo prašyta priteisti 20174 Lt, t.y. po 5043,50 Lt per metus ir atitinkamai- po 420,29 Lt kas mėnesį Teismo sprendimu priteista suma tiek už šį laikotarpį, tiek, minėta, į ateitį, yra 1960 Lt iš UAB ,,Produmus“ ir 841 Lt iš D. S.. CPK 13 str. įtvirtintas dispozityvumo principas lemia tai, kad būtent ieškovas pasirenka savo pažeistų teisų įgyvendinimo būdą bei apimtis. Kai ieškinyje aiškiai išdėstoma nuostolių negautų pajamų pavidalu skaičiavimo metodika, pagal kurią prašoma kompensuoti nuostolius konkrečia pinigų suma, teismas, nustatydamas kasmėnesinės kompensacijos dydį, neturi teisės nustatyti didesnių kompensacijų sumų, negu prašė ieškovės. Taigi, pripažįstamas pagrįstu apeliantų argumentas, jog nustatydamas kompensacijos dydį už aptariamą laikotarpį (nuo 2005-11-21 iki 2009-11-21), pirmosios instancijos teismas viršijo byloje pareikštų ieškinio reikalavimų ribas: priteistų už šį laikotarpį kompensacijų sumos negali būti didesnės, negu prašė priteisti ieškovės.

33Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog remiantis gana gausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, servituto atlygintinumo bei atlyginimo dydžio už servitutą klausimus tikslinga spręsti kartu su servituto nustatymu, kadangi atlyginimo dydis gali lemti ir servituto turinį bei apimtis. Kai nustatant servitutą, atlyginimas nebuvo nustatytas, tai gali būti padaryta atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011, kt.)..

34Minėta, jog nuostolius už ketverių metų laikotarpį (t.y. iš esmės nuo servituto nustatymo iki ieškinio pareiškimo), ieškovės skaičiavo kaip nuomos mokestį pagal valstybinės žemės nuomos tarifus. Prašydamos priteisti atlyginimą už servitutą į ateitį po 4000 Lt kas mėnesį, šią savo poziciją ieškovės grindė iš esmės savo pageidavimu gauti tokią sumą, motyvuojamu tuo, kad atsakovai žemės sklype vykdo komercinę veiklą. Patikslintame ieškinyje nurodomos palyginamosios keleto žemės sklypų Vilniaus rajone 1 h. metinės komercinės nuomos kainos 2008 metais (Nemėžyje, Nemėžio seniūnijoje - 39 344 Lt; Vaidotų kaime, Pagirių seniūnijoje-120 000 Lt; Jadvygiškių kaime, Riešės seniūnijoje- 2 413 793 Lt.) (2 t., 37 b.l.). Tačiau ieškovės nepateikė įrodymų apie tokio dydžio komercinės nuomos mokesčius, todėl šio argumento pagrįstumo faktiniu aspektu teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti. Tačiau pažymėtina, kad itin didelių abejonių kelia toks ieškovių nurodomas žemės nuomos mokestis kaip 2 413 793 Lt per metus už vieną hektarą žemės.

35Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atlyginimo už naudojimąsi svetimu žemės sklypu servituto pagrindu klausimą, visų pirma atsižvelgtina į tai, jog žemės naudotojo teisių apimtys nuomos ir servituto atvejais yra skirtingos: Nuomos atveju nuomininkas įgyja ne tik naudojimosi, bet ir valdymo teisę, be to, žemės nuomininkas turi teisę ne tik naudoti esamus statinius, bet ir vykdyti kitą veiklą, netgi, esant tam tikroms sąlygoms- inicijuoti naujų statinių statybą. Tuo tarpu servituto atveju servituto turėtojo teisės yra žymiai siauresnės- jis žemės sklypu gali naudotis tik ta apimtimi, kokia nustatytas servitutas (šiuo atveju- žemės sklype esantiems statiniams naudoti). Taip pat, nuomos atveju nuomotojas išnuomotu žemės sklypu negali naudotis, kai tuo tarpu žemės sklypo savininkas turi teisę naudotis žemės sklypu, kuriam nustatytas servitutas, tik neturi pažeisti servituto turėtojo teisų. Taigi, savininko teisų suvaržymai nuomos ir servituto atveju yra skirtingi, kaip ir nuomininko bei viešpataujančio daikto savininko teisių apimtys. Todėl skaičiuojant atlyginimą už servitutą žemės sklypo (tarnaujančio daikto) savininko patiriami nepatogumai, netekimai negali būti traktuojami kaip negautos (negaunamos) pajamos pagal komercinės nuomos pagrindu numojamo žemės sklypo nuomos mokesčio tarifą.

36Be nurodytų argumentų, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgtina ir į tai, jog statiniai, kurias naudojasi atsakovai, žemės sklype buvo pastatyti gerokai anksčiau, negu ieškovėms buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, taigi, svetimų daiktų buvimas žemės sklype ieškovėms negalėjo būti netikėtas (siurprizinis), atsakovai jais naudojasi komercinei veiklai vykdyti, tačiau pagal žemės sklypo plotą, statinių išsidėstymą sklype, neatmestina ieškovių galimybė (beje, kaip ir atsakovų), kreiptis dėl servituto ploto sumažinimo bei, atitinkamai, tam tikrą žemės sklypo dalį ieškovėms naudoti savo nuožiūra, taip pat, nesant įrodymų apie komercinės nuomos kainas, šioje situacijoje atlygis už servitutą nustatytinas pagal maksimalų valstybinės žemės nuomos tarifą (4 procentų nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertė).

37Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant kompensaciją tiek už praeitą laikotarpį, tiek ir į ateitį, aktualus žemės vertės klausimas. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, jo apskritai nesiejo nei su vienos iš šalių pateiktomis turto vertės pažymomis. Teisėjų kolegija taip pat yra pasisakiusi, kodėl neturėtų būti vadovaujamasi atsakovų pateikta turto vertinimo ataskaita. Iš dalies sutiktina su apeliantų argumentu, jog tuo metu, kai žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta pagal ieškovių užsakymą, buvo nekilnojamojo turto rinkos kainų pakilimas (pikas), todėl ji tiesiogiai negalėtų lemti kompensacijos dydžio už ilgąjį laikotarpį, kurio metu kainos dar nebuvo pakilusios iki aukščiausio taško (pvz., 2006 m.) arba dėl ekonominės krizės buvo (ir iš dalies- tebėra) kritusios (nuo 2008 m. pabaigos iki dabar).Ieškovės neįrodinėjo, kokia žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 2006, 2008-2009 metais, taip pat ir kokia jo vertė buvo sprendimo priėmimo metu (2011 m. pabaigoje). Tokių duomenų nėra ir byloje, todėl spręsdamas dėl teisingo kompensacijos dydžio, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 2007 m. pabaigoje, t.y. kainų pakilimo metu sklypo vertė buvo 420 000 Lt, šiuo metu, remiantis vieša VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos sistema, ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, paskaičiuota masinio vertinimo metodu, yra 296 000 Lt. Nors šie duomenys nėra aktualūs 2006, 2008-2011 metų laikotarpiui, jie atspindi tendenciją, jog kaina dėl krizės yra sumažėjusi beveik 30 procentų (ji beje, apima nemažą dalį skaičiuojamojo laikotarpio). Byloje nesant kitų objektyvių kriterijų nustatyti žemės sklypo rinkos vertei visu laikotarpiu, už kurį nustatomas atlyginimas už naudojimąsi svetimu turtu servituto pagrindu, teisėjų kolegija vertę, su kuria sieja atlyginimo skaičiavimą, ima kaip vidurkį tarp ieškovių pateiktos kainos ir žemės sklypo vertės, nustatytos masinio vertinimo metodu, esančios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu (nuo 2013 m. sausio 1 d.), t.y. 358 000 Lt. Atitinkamai, kompensacija skaičiuojama pagal jau aptartą kriterijų- keturi procentai metinio mokesčio nuo šios vertės, t.y. 14320 Lt per metus (1200 Lt per mėnesį) nuo servituto įregistravimo momento iki servituto pabaigos.

38Dėl kiekvienam iš atsakovų tenkančio kompensacijos dydžio

39Ieškovių patikslintame ieškinyje nurodyta ir atsakovai neginčija aplinkybės, kad šiuo metu atsakovui UAB ,,Produmus“ priklauso statiniai, kuriais užstatytas žemės sklypo plotas 3117,88 kv.m., o atsakovui D. S. priklauso statiniai, kuriais užstatytas plotas yra 1337,59 kv.m.. Tokiu būdu, užstatytas plotas yra 4455,47 kv.m.. Vadinasi, atsakovui UAB ,,Produmus“ priklausantys statiniai proporcingai užima 70 procentų, o atsakovo D. S.- 30 procentų užstatyto ploto. Tokiomis proporcijomis ir paskirstomos atsakovų kas mėnesį mokėtinos kompensacijos, t.y. UAB ,,Produmus- 840 Lt, D. S.- 360 Lt. Taip pat, minėta, jog už laikotarpį iki 2007-12-04 iš atsakovo UAB ,,Produmus“ priteistinos kompensacijos suma mažintina 31,47 procento, t.y. nuo servituto įregistravimo iki aptariamo momento iš šio atsakovo priteistina 575,65 Lt dydžio kompensacija, nes, minėta, tuo metu dalis statinių priklausė kitam savininkui- UAB ,,BMB Durys ir langai‘ ir reikalavimus, reikštus šiam savininkui, ieškovės atsiėmė.

40Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Patikslintu ieškiniu ieškovės prašė priteisti iš UAB ,,Produmus“ 39 624 Lt. nuostolių atlyginimo ir nuo 2009 m. lapkričio 21 d.- piniginę kompensaciją po 2799 Lt kas mėnesį. Ieškinio suma už pastarąjį reikalavimą apskaičiuojama už periodines trejų metų išmokas (CPK redakcija, galiojusi patikslinto ieškinio pateikimo metu, 85 str. 1 d. 5 p. (už trejus metus- 100 764 Lt), taigi, ieškinio patikslinimo metu šiam atsakovui pareikštų piniginių reikalavimų suma buvo 140 388 Lt; iš atsakovo D. S. patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti 20 174 Lt nuostolių atlyginimo bei nuo 2009 m. lapkričio 21 d. po 1201 Lt kompensaciją kas mėnesį (43 236 Lt už trejus metus), taigi, šiam atsakovui pareikštų reikalavimų suma buvo 63 410 Lt; bendra pareikštų reikalavimų suma ieškinio patikslinimo momentu buvo 203798 Lt. Nuo šios sumos mokėtinas žyminis mokestis yra 5075,96 Lt (trys tūkstančiai, plius du procentai nuo sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų- CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovės yra sumokėjusios 660 Lt žyminio mokesčio (1 t., 86, 96, 129b.l.), kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimas joms buvo atidėtas.

43Žyminis mokestis proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai priteisiamas valstybei iš ieškovių ir atsakovų, atimant ieškovių jau sumokėtą žyminį mokestį.

44Nustatant patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją remiamasi šiais skaičiavimais: iš atsakovo UAB ,,Produmus“ už laikotarpį iki 2009 m. lapkričio 21 d. priteista suma sudaro 31408,65 Lt, o nuo 2009 m. lapkričio pabaigos skaičiuojant ieškinio sumą už trejus metus priteista 30240 Lt, taigi, bendra patenkintų ieškinio reikalavimų suma šiam atsakovui sudaro 61648,65 Lt; atsakovo D. S. atveju šios sumos yra 11880 Lt ir 12960, bendra suma- 24840 Lt. Taigi, abiejų atsakovų atžvilgiu patenkintų reikalavimų suma yra 86 488 Lt. Nuo pareikštos ieškinio sumos (203 798 Lt) patenkintų reikalavimų proporcija sudaro 42,44 procento, atitinkamai atmestų reikalavimų proporcija- 57,56 procento. Tokiomis proporcijomis paskirstomos šalims bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovės į valstybės biudžetą turi sumokėti 2261,72 Lt žyminio mokesčio (2921,72 Lt- 660 Lt), atsakovai- 2154,24 Lt. Kiekvieno iš atsakovų dalis bylinėjimosi išlaidose nustatoma pagal iš jų priteistų sumų tarpusavio santykį: UAB ,,Produmus“- 71 procentas, D. S.- 29 procentai, taigi, iš atsakovo UAB ,,Produmus“ priteistina suma sudaro 1529,51 Lt, iš atsakovo D. S.- 624,73 Lt.

45Atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo: UAB ,,Produmus“- 2117 Lt, D. S.- 908 Lt (3 t., 27-28 b.l.). Šios sumos pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo paskaičiuotos kaip periodiniai mokėjimai už trejus metus, t.y. atsakovui UAB ,,Produmus“ nuo 70 560 Lt sumos, o atsakovui D. S.- nuo 30276 Lt sumos. Periodiniai mokėjimai nustatyti šia nutartimi už trejus metus UAB ,,Produmus“ sudarytų 30240 Lt, D. S.- 12960 Lt. Taigi, UAB ,,Prodomus patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų proporcija yra 58 procentai,. D. S.-57 procentai. Pagal tokią dalį atsakovų sumokėto žyminio mokesčio jiems priteisiama iš ieškovių, t.y. UAB ,,Prodomus“- 1227,86, D. S.- 517,56 Lt. Šios sumos iš ieškovių priteisiamos lygiomis dalimis.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21d. sprendimą pakeisti.

48Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ieškinį patenkinti iš dalies.

49Priteisti ieškovėms J. J. ir K. K. iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Produmus“ kompensaciją už servitutą 575,65 Lt kas mėnesį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2007 m. gruodžio 3 d. ir 840 Lt kompensaciją kas mėnesį nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki servituto pabaigos.

50Priteisti ieškovėms J. J. ir K. K. iš D. S. kompensaciją už servitutą 360 Lt kas mėnesį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki servituto pabaigos.

51Priteisti į valstybės biudžetą žyminį mokestį: iš ieškovės J. J. 1130,86 Lt, iš ieškovės K. K.-1130,86 Lt, iš atsakovo UAB ,,Produmus“- 1529,51 Lt, iš atsakovo D. S.- 624,73 Lt.

52Priteisti atsakovui UAB ,,Produmus“ iš ieškovės J. J. 613,93 Lt ir iš ieškovės K. K.- 613,93 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

53Priteisti atsakovui D. S. iš ieškovės J. J. 258,78 Lt ir iš ieškovės K. K.-258,78 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovės patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš UAB „Produmus“... 4. Ieškovės yra 4,14 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis... 5. Ieškovėms atkuriant nuosavybės teises į ginčo sklypą, skirtą jame... 6. Ieškovės nurodo, kad nuo 2005-11-21 iki 2009-11-21 (ieškinio pareiškimo)... 7. Už laikotarpį nuo 2009-11-21 iš atsakovų priteistina periodinė... 8. Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai inicijavo... 9. Taip pat atsakovai nurodė, kad jie neturi jokio teisinio pagrindo mokėti... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu nusprendė... 12. Teismas nurodė, kad CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto... 13. Vertindamas byloje esančias turto vertinimo ataskaitas, t.y. ieškovių... 14. Teismas, atsižvelgdamas į minėtose nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose... 15. Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Produmus“ ir D. S. prašo Vilniaus... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės J. J. ir K. K. prašo apeliacinį... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Byloje kilo ginčas dėl viešpataujančių daiktų savininkų pareigos mokėti... 19. Dėl nustatyto servituto apimties... 20. Byloje nustatyta, kad servitutas ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės... 21. Minėta, jog nustatant servitutą administraciniais aktais, servitutas... 22. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas numato viešpataujančio daikto... 23. Dėl servituto atlygintinumo ir galimybės priteisti nuostolius už... 24. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 25. Atsakovų apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar ieškovės turi teisę... 26. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju ieškovės, pareikšdamos... 27. Dėl apeliantų argumento, jog priteisiant ieškovėms kompensaciją už... 28. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl laikotarpio, už kurį... 29. Iš dalies pagrįstu pripažįstamas ir argumentas, jog paskaičiuodamas... 30. Dėl atlyginimo už naudojimąsi svetimu daiktu servituto pagrindu, dydžio... 31. Ieškovės, patikslinusios ieškinį, nuostolius už laikotarpį nuo servituto... 32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pasirinktas... 33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog remiantis gana gausia Lietuvos... 34. Minėta, jog nuostolius už ketverių metų laikotarpį (t.y. iš esmės nuo... 35. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atlyginimo už naudojimąsi... 36. Be nurodytų argumentų, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo... 37. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant kompensaciją... 38. Dėl kiekvienam iš atsakovų tenkančio kompensacijos dydžio... 39. Ieškovių patikslintame ieškinyje nurodyta ir atsakovai neginčija... 40. Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Patikslintu ieškiniu ieškovės prašė priteisti iš UAB ,,Produmus“ 39 624... 43. Žyminis mokestis proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai... 44. Nustatant patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją remiamasi... 45. Atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo: UAB ,,Produmus“- 2117 Lt, D. S.-... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21d. sprendimą pakeisti.... 48. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ieškinį patenkinti iš dalies.... 49. Priteisti ieškovėms J. J. ir K. K. iš uždarosios akcinės bendrovės... 50. Priteisti ieškovėms J. J. ir K. K. iš D. S. kompensaciją už servitutą 360... 51. Priteisti į valstybės biudžetą žyminį mokestį: iš ieškovės J. J.... 52. Priteisti atsakovui UAB ,,Produmus“ iš ieškovės J. J. 613,93 Lt ir iš... 53. Priteisti atsakovui D. S. iš ieškovės J. J. 258,78 Lt ir iš ieškovės K....