Byla 3K-3-472/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. M. ieškinį atsakovams J. M., M. S., D. Š., R. M., V. M., D. J., A. N., R. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministreijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybės administracijai, dėl servituto pabaigos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas servituto pabaigą reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas.

6Ieškovas K. R. M. prašė teismo:

71) atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 02-05-1935 3 punkto panaikinimo paduoti ir panaikinti šį punktą bei VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus parengto atsakovų žemės sklypo padalijimo projekto dalį dėl privažiavimo kelių;

82) patvirtinti VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus vyresniojo inžinieriaus M. K. parengtą žemės sklypo padalijimo projektą, numatantį privažiavimo kelius per ( - )kelią (bandokelį);

93) nustatyti, kad pasikeitus aplinkybėms - išnykus servituto būtinumui - pasibaigė Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 02-05-3464 nustatytas servitutas - teisė naudotis keliu (0,04 ha), einančiu per ieškovui priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), ( - ), kuriuo naudojasi atsakovai: J. M. (žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), M. S. ir D. J. (žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), D. Š. (žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), V. M. (žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), R. M. (žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), A. N. ir R. N. (žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )).

10Ieškovas nurodė, kad 1994 m. rugsėjo 1 d. atkuriant jam nuosavybės teises į žemę, taip pat jam su broliu dalijantis žemės sklypus servitutas jo žemės sklype nebuvo nustatytas. Servitutas ieškovo žemės sklype nustatytas Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 įsakymu Nr. 02-05-1935 patvirtinus atsakovų J. M., M. S., D. Š., R. M., V. M. žemės sklypo padalijimo projektą, kuris nebuvo derinamas su ieškovu. Rengiant šį projektą pravažiavimas turėjo būti projektuojamas per kelią ( - ) (bandokelis). Kadangi yra kitas kelias( - ), kuris eina šalia atsakovų sklypų ir jie gali juo naudotis, t. y. servituto būtinumas išnyko, tai ieškovo žemės sklypui nustatytas servitutas turėtų būti panaikintas. Ieškovas praleido terminą skundui paduoti, nes nežinojo apie jo žemės sklype skundžiamu administraciniu aktu nustatytą servitutą.

11Byloje nustatyta, kad Kauno rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškovui atkurtos nuosavybės teisės į 3,72 ha žemės sklypą( - ). Ieškovo nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), teisiškai įregistruota, nenurodant servituto šiame sklype. 1998 m. kovo 2 d. teisiškai įregistruotos ieškovo namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame žemės sklypo plane pažymėtas įvažiavimas nuo kelio ( - )iki atsakovo J. M. sklypo. Ieškovo žemės sklypo ribų 1996 m. plane, kuriame yra jo parašas, nustatyta servituto teisė 0,4 m pločio keliu leisti pravažiuoti į gretimus sklypus be teisės šį kelią panaikinti. Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 02-05-3464 patvirtintas bendraturčių S. M. ir ieškovo 4,3960 ha žemės sklypo( - ), padalijimo projektas, kuriuo leista bendraturčių 4,3960 ha žemės sklypą padalyti į du sklypus; įsakymo priede ieškovo žemės sklype atsakovų naudai nustatytas servitutas – teisė naudotis 0,04 ha keliu, einančiu per jo žemės sklypą.

12Kauno rajono valdybos 1994 m. gruodžio 22 d. potvarkiu buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į žemę atsakovams: J. M., M. S., D. Š., V. M., J. M.. Kauno rajono valdybos 1995 m. kovo 2 d. potvarkiu suteikta teisė naudotis žeme natūra bendraturčiams: J. M. - 6,15 ha, R. M. - 0,88 ha, M. S. - 0,88 ha, D. Š. - 0,88 ha, V. M. - 0,88 ha, J. M. - 0,88 ha. Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 02-05-1935 3 punktu patvirtintas bendraturčių J. M., M. S., D. Š., R. M., V. M. žemės ūkio paskirties 10,0916 ha žemės sklypo( - ), padalijimo projektas. 2003 m. gegužės 28 d. notarine sutartimi šie atsakovai 10,0916 ha žemės sklypą pasidalijo į penkis atskirus sklypus, jų visų sklypai turi servitutą, suteikiantį teisę naudotis 400 kv. m keliu per ieškovo sklypą. 2006 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartimi M. S. padovanojo atsakovui D. J. 1/10 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), turinčio kelio servitutą. Atsakovai A. N. ir R. N. nuosavybės teise valdo žemės sklypą( - ). Vietinės reikšmės viešasis kelias ( - )yra registruotas Kauno rajono savivaldybės vardu ir juo gali naudotis visi asmenys. Tam, kad būtų galima patekti į kelią( - ), atsakovui J. M. reikėtų įrengti papildomai apie 500 m kelio žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ), ir apie 200 m kelio – žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ). Atsakovai R. M. (žemės sklypo kadastro Nr. ( - )), A. N. ir R. N. (žemės sklypo kadastro Nr. ( - )) gali naudotis esamu keliu, o M. S. ir D. J. (žemės sklypo kadastro Nr. ( - )), D. Š. (žemės sklypo kadastro Nr. ( - )), V. M. (žemės sklypo kadastro Nr. ( - )) neturi galimybės patekti į kelią( - ). Šio kelio būklė dėl esamos dangos yra prasta, kelias sunkiai pravažiuojamas, iki jo patenkama einant nuo atsakovo J. M. sklypo per lauką, pro atsakovų V. M., M. S., D. J. ir R. M. sklypus.

13II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

14Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

15Teismas nustatė, kad servitutas – teisė naudotis keliu per ieškovo žemės sklypą – nustatytas Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 02-05-3464 atsakovų naudai ir tokio servituto būtinybė neišnyko, nes atsakovai neturi realios galimybės naudotis keliu ( - ) (buvusiu bandokeliu) ir įvažiuoti juo į pagrindinį kelią ( - )dėl prastos kelio kokybės. Be to, šiuo keliu negalima privažiuoti prie visų sklypų, nes su šiuo keliu ribojasi tik R. M., A. N. ir R. N. žemės sklypai, atsakovai M. S., D. J., D. Š. ir V. M. neturi galimybės patekti iš kelio ( - )iki savo sklypų. Ieškovo nurodomas kelio ( - )nutiesimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. Byloje nenustatyta, kad aplinkybės būtų pasikeitusios taip, kad viešpataujantysis daiktas – atsakovų žemės sklypai – galėtų būti tinkamai naudojami, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu – ieškovo žemės sklypu. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad servitutas daro žalą jo ir sutuoktinės sveikatai, jo pastatams, kad jis neturi galimybės pasistatyti garažą, teismas laikė neįrodytomis. Teismas atmetė ieškovo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 02-05-1935 3 punkto panaikinimo paduoti nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. Ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytą terminą viešojo administravimo institucijos aktui skųsti, servitutas buvo nustatytas 1996 m., po to – 2000 m.; ieškovas, siekdamas servituto panaikinimo, buvo aktyvus, naudojosi advokato pagalba, todėl objektyviai jam nebuvo kliūčių įgyvendinti įstatymo nustatytas teises. Ieškovo argumentai dėl žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės formavimo taisyklių 35.4 punkto taikymo teismo atmesti kaip teisiškai nereikšmingi, pažymint, kad projekto rengimo metu šis aktas dar negaliojo. Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 02-05-1935 dėl sklypo padalijimo projekto patvirtinimo priimtas vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, reglamentuojančiu nekilnojamojo turto objekto ribų planų parengimą, vadovaujantis valstybinės geodezinių koordinačių sistemos duomenimis, patikrinus, ar to žemės sklypo ribos atitinka gretimų žemės sklypų ribas kadastro žemėlapyje. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad dalijant atsakovų sklypą buvo pažeistas 1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 7 punktas, nes atsakovų sklypo padalijimo metu (kaip ir šiuo metu) kitos realios galimybės patekti į savo sklypus, išskyrus kaip per nustatytą kelio servitutą, atsakovai neturi. Ieškovo argumentai, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 32.3 punktą formuojant žemės sklypus vietinės reikšmės keliai turėjo būti suprojektuoti su valstybiniu bendrojo naudojimo keliu, atmestini kaip nepagrįsti. Bandokelis nebuvo papildomai projektuojamas, nebuvo keičiama jo vieta. Šis teisės aktas nereglamentuoja sklypo padalijimo į kelis sklypus tvarkos. Be to, šiuo teisės aktu reglamentuojamas bendras kelių derinimas prie sklypų, o ne priešingai. Sklypo padalijimo metu priimant sprendimus nebuvo galimybės atsižvelgti į bandokelį, nes jis įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas (kelias) tik 2009 m. Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 02-05-1935 buvo patvirtintas bendraturčių J. M., M. S., D. Š., R. M., V. M. žemės sklypo padalijimo projektas, konstatuojant ir servituto teisės pasidalijimo faktą (CK 4.116 straipsnis).

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17Teisėjų kolegija, remdamasi CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, 4.1.112 straipsnio 1 dalimi, 4.135 straipsniu, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad servituto būtinybė neišnyko, ir, patenkinus ieškovo reikalavimus, atsirastų kita būtinybė - nustatyti naują servitutą.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

201. Dėl servituto nustatymo pagrindo. Teismai nustatė, kad ieškovo žemės sklypo ribų 1996 m. plane, kuriame yra jo parašas, nustatytas servitutas – teisė 0,04 ha pločio keliu leisti pravažiuoti į gretimus sklypus be teisės šį kelią sunaikinti; Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 02-05-3464 patvirtintas bendraturčių ieškovo ir S. M. 4.3960 ha žemės sklypo( - ), padalijimo projektas; įsakymo priede įtvirtinta, kad ieškovo žemės sklype nustatytas servitutas - teisė naudotis 0,04 ha keliu per ieškovo žemės sklypą atsakovų naudai. Tačiau, ieškovo teigimu, nei 1996 m., nei 2003 m. Žemės įstatymo redakcijoje nebuvo reglamentuota galimybė servitutą nustatyti žemės sklypo pasidalijimo projektu. Tik 2004 m. sausio 27 d. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad apskrities viršininkas gali nustatyti servitutus savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Administracinio akto priėmimo metu nebuvo ir žemės savininkų pasirašytos sutarties, todėl teismo motyvai dėl nuo 1996 m. egzistavusio servituto ieškovo žemės sklype yra nepagrįsti. Kauno apskrities viršininkas 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 02-05-3464 nustatė servitutą ieškovo žemės sklype be teisinio pagrindo, pažeisdama jo kaip privataus žemės sklypo savininko teises. Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 02-05-1935, kuriuo buvo patvirtintas bendraturčių J. M., M. S., D. Š., R. M., V. M. 10,0916 ha žemės sklypo( - ), padalijimo projektas, kaip išvestinis iš anksčiau priimto neteisėto sprendimo, taip pat negali būti laikomas teisėtu.

212. Dėl ieškinio senaties termino. Apie neteisėtus administracinius aktus ieškovas nebuvo informuotas, nors nuo 1998 m. gynė savo teises. Tik 2004 m. sužinojo apie šiuos administracinius aktus, kreipėsi į advokatą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ligos, laidotuvės, valstybės tarnautojų neveikimas) tik 2006 m. buvo surinkta reikiama medžiaga ir pateiktas ieškinys teismui. Aplinkybę, kad nebuvo išsamiai susipažinęs su skundžiamais aktais, patvirtina ir tai, kad tik teismui išreikalavus visus dokumentus buvo galima patikslinti ieškinį, prašant panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 02-05-1935 dalį. Ieškovo nuomone, šioje byloje jis pripažintinas silpnesniąją ginčo šalimi. Nesąžiningi atsakovų veiksmai ieškovo atžvilgiu ir advokato užtrukęs pasirengimas bylai negali būti pripažinti kaip nuo ieškovo priklausančios aplinkybės.

223. Dėl neteisėto administracinio akto. Įsakymas dėl žemės sklypo projekto patvirtinimo priimtas pažeidžiant Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo redakcija), žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas. Rengiant projektą nebuvo vadovaujamasi Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, reglamentuojančiu, kad žemės sklypų ribos, dydis keičiami ir nauji žemės sklypai formuojami laikantis nustatytų detaliųjų planų ir žemėtvarkos projektų rengimo ir racionalaus žemės naudojimo reikalavimų (33.4 punktas); inžinerinių statinių (kelių ir panašiai) kadastro duomenys nustatomi iš topografinės ar kartografinės medžiagos ir jiems sudaryti panaudotos medžiagos (techninių pasų ir pan.) (50 punktas). Rengiant projektą nesivadovauta žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2003 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-137/164 patvirtintų Žemės sklypų formavimo rengiant žemėtvarkos projektus taisyklių 17 punktu, pagal kurį rengiant žemėtvarkos projektus, žemės sklypai formuojami taip, kad sudarytų sąlygas racionaliai naudoti žemę ir nepablogintų ekologinių ir veiklos sąlygų kitiems žemės naudotojams. Prie formuojamų žemės sklypų turėjo būti numatytas privažiavimas, projekto plane sutartiniais ženklais turėjo būti pažymėti keliai ir kiti žemės plotai, kuriuose, žemės savininkams sutikus, siūloma nustatyti servitutą (taisyklių 28, 35.4 punktai). Rengiant projektą buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo redakcija) nuostatos, įpareigojančios suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje teritorijoje plėtojimo sąlygų, atsižvelgti į kito nekilnojamojo turto savininkų teises, užtikrinti teisę susipažinti su rengiamais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais (3 straipsnio l dalies 7 punktas, 2 dalis, 26 straipsnio 2 dalis). Parengtas projektas prieštarauja žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 31 punktui, pagal kurį žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu, o pagal 32.3 punktą vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su projektuojamais žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip penki žemės sklypai. Projektuotojai neteisėtai be ieškovo valios privačios nuosavybės teise priklausantį įvažiavimą padarė vietinės reikšmės viešuoju keliu.

234. Dėl ginčo santykį reguliuojančių teisės normų taikymo. Žemės sklypų projektavimas (formavimas) yra kūrybinė (statybinė) veikla, kurios rezultatas – naujo nuosavybės objekto sukūrimas. Teisės normos, reglamentuojančios šią veiklą (kaip ir statybos normos), yra išvestinės iš viešosios teisės. Kiekvieno naujai kuriamo nekilnojamojo turto savininkas turi pareigą kurti šią nuosavybę nustatyta tvarka, eksploatuoti sukurtą nuosavybę nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnis). Savininkas savo lėšomis privalo nusitiesti kelią nuo pastato iki šalia sklypo einančio kelio. Kelio nutiesimas pripažintinas normaliomis ir būtinomis sąnaudomis normaliam sklypo eksploatavimui. Teismai netaikė CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto teisingumo principo, neatsižvelgė į tai, kad dėl atsakovų padidėjo ieškovo turto suvaržymai, daroma žala turtui, sudarytos kenksmingos sąlygos jo ir sutuoktinės sveikatai, sukurti kaimynų tarpusavio priešiški santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad bendrojo naudojimo kelias ( - )buvo projektuojamas ir naudojamas nuo 1996 m. kaip pagrindinis privažiavimas prie sklypų, su kuriais jis ribojosi (ir su atsakovų dalijamų sklypu), kad projektuojant buvo pažeistos norminių teisės aktų nuostatos, šio projekto dalis dėl suprojektuoto kelio servituto pripažintina neteisėta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų sklype yra suprojektuoti keliai – nuo projektuojamo kelio pabaigos apie 50 m pagal sklypo ribą lauko keliu galima išeiti į kelią( - ).

245. Dėl CK 4.116 straipsnio taikymo. Servitutas buvo suteiktas vienai sodybai, esančiai viename žemės sklype. Vėliau, padalijant šį sklypą (formuojant naujus sklypus), turėjo būti sprendžiamas privažiavimo klausimas, atsižvelgiant į besiribojantį su dalijamu sklypu viešojo naudojimo kelią( - ), tačiau pažeidžiant šiuos reikalavimus ir nepagrįstai varžant ieškovo teises sklypų privažiavimo keliai buvo suprojektuoti per ieškovo žemės sklypą. Taip buvo padidintas aptarnaujamųjų žemės sklypų kiekis, servituto našta perkelta ieškovui neterminuotam laikotarpiui, nes atidalyti prie kelio esančių žemės sklypų savininkai nesutinka suteikti pravažiavimo teisės kitų sklypų savininkams. Taigi žemės sklypas, turėjęs sąlytį su viešo naudojimo keliu, dabar suprojektuotas ir padalytas taip, kad atskiri žemės sklypai neturi viešo susisiekimo su valstybiniu keliu ir yra priklausomi nuo kelio servituto. Negali būti ginamos teisės asmenų, kurie negali tinkamai įgyvendinti savo teisių, jei pačių asmenų veiksmai lėmė aplinkybes, trukdančias įgyvendinti šias teises. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarioms priežastims; vien kito asmens egzistuojantis interesas pasinaudoti svetimu daiktu dėl to, kad jam taip naudingiau, negali būti pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę (CK 4.126 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-63/2006).

256. Dėl CPK 178, 185, 263, 270 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę. Ieškovo atstovui buvo atimta teisė pareikšti argumentus. Teismas neišklausė ir nevertino ieškovo argumentų, neatskleidė bylos esmės, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo principai. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, nustatančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 2, 9, 10 punktuose suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

26Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai D. J., J. M., M. S., D. Š., R. M., V. M. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad Kauno rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 2176 nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) buvo atkurtos ieškovui kaip bendraturčiui su broliu S. M.. Ieškovo žemės sklype esantis pastatas teisiškai neįregistruotas kaip atitinkantis statybos ir projektavimo, saugumo, priešgaisrinės saugos reikalavimus, todėl pastato būklė ar ją lemiantys veiksniai negali būti svarbūs sprendžiant dėl ginčo kelio panaikinimo. Kelio ( - )įteisinimo procesas iki šiol nėra baigtas, pradėtas tik 2009 m. Be to, ir šiuo metu kelias yra įregistruotas tik kaip inžinerinis statinys, esantis privatiems asmenims, tarp jų – ir ieškovui, priklausančiuose žemės sklypuose. Didžioji bandokelio dalis yra privačioje nuosavybėje, dėl to šis kelias negali būti vietinės reikšmės keliu pagal Kelių įstatymą, negali būti inventorizuotas ir perduotas ( - ) seniūnijai, prieš tai neišpirkus keliui reikalingo žemės ploto. Valstybei priklauso tik bandokelio dalis, einanti nuo R. M. sklypo pradžios iki J. M. sklypo ribos, t. y. atkarpa, kuri neturi reikšmės ginčo išsprendimui. Visa kita bandokelio dalis eina per bendraturčių UAB „Kauno Erdvė“ ir S. D. D. sklypą (kadastro Nr. ( - )), UAB „Kauno Erdvė“ ir V. L. sklypą (kadastro Nr. ( - )), UAB „Kauno Erdvė“ sklypą (kadastro Nr. ( - )) ir ieškovo antrą žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )). Bandokelio dalis, einanti nuo R. M. sklypo pradžios iki J. M. sklypo ribos, nesiekia kelio ( - )per privačioje nuosavybėje esančius sklypus ir per tuos sklypus nenustatyta servituto teisė. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs apžiūrą vietoje, nustatė, kad šis kelias netinkamas naudoti. Ieškovas nepateikė duomenų, kad servituto nustatymas Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 52/02-02-3464 turėjo būti su juo suderintas. Servitutas buvo nustatytas 1994 m. atkuriant ieškovui nuosavybės teises į žemės sklypą. J. M. (atsakovo tėvo) sodyba 1994 m. jau seniai buvo dabartinėje vietoje, į kurią buvo patenkama būtent šiuo keliuku. Tai žinojo ieškovas, nes sklypo inventorinėje byloje yra pasirašęs prie įspėjimo apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, todėl nepagrįstai teigia, kad apie servitutą nežinojo ir šis nebuvo su juo suderintas. Ieškovas nepagrindė teiginio, kad iki 2003 m. buvo suremontuotas vietinės reikšmės kelias( - ). Pažymėtina, kad ieškovo kiemui yra išskirtas 0,35 ha plotas, esantis visiškai priešingoje ūkinio pastato pusėje nei kelias. Be to, kelias yra ne 2 m, o apie 6 m nuo pastato, ir pats ieškovas pasirinko tokią pastato statybos vietą. Atsakovų teigimu, ginčijamas servitutas buvo nustatytas ne projektu, o apskrities viršininko įsakymu, patvirtinant juo žemės sklypo projektą, t. y. apskrities viršininko sprendimu. Ieškovas nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl ir kiek praleido administracinio akto apskundimo terminą.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Kasatoriaus, tarnaujančiojo daikto savininko, teisinis interesas byloje yra įrodyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype administracine tvarka nustatyto kelio servituto pasibaigimo konkretų pagrindą, t. y. kad nustatyto kelio servituto būtinumas išnyko ir viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Dėl šio kasatoriaus intereso pagrįstumo teisėjų kolegija pasisakys tais kasaciniame skunde suformuluotais klausimais, kurie aktualūs ginčo teisiniam išsprendimui, t. y. dėl servituto nustatymo ir pasibaigimo pagrindų. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasaciniame teisme, neperžengiant kasacinio skundo ribų, patikrinami apskųsti žemesnės instancijos teismų sprendimai ir (ar) nutartys teisės taikymo aspektu, taigi vykdydama kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų, nes yra saistoma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

30Dėl servituto paskirties ir jo nustatymo teisėtumo

31Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Tai suteikimas teisės viešpataujančiojo daikto savininkui ar valdytojui naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto savininko, valdytojo teisių naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). Servitutas nustatomas įstatymu, įstatymo nustatytais atvejais administraciniu aktu, sandoriais ir teismo sprendimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalimi). Taigi servituto tikslas užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Kadangi servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Dėl to servituto turinyje turi būti konkrečiai apibrėžtos teisės, kurios atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis servituto turėtojas (CK 4.112 straipsnio 1 dalis).

32Nagrinėjamos bylos atveju teismai konstatavo, kad kasatoriui nuosavybės teise priklausančioje žemėje (tarnaujantysis daiktas) administraciniu aktu buvo nustatytas konkrečiai apibrėžtas 4 m pločio kelio servitutas (CK 4.119 straipsnis) patekti į gretimus sklypus (viešpataujantysis daiktas), ši aplinkybė pripažįstama ir paties kasatoriaus, kuris, minėta, siekia konstatuoti administracine tvarka nustatyto kelio servituto pasibaigimą dėl jo būtinumo išnykimo. Teisėjų kolegija remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad jau 1996 m. rengiant kasatoriaus žemės sklypo ribų planą buvo fiksuota kasatoriaus žemės sklype servituto teisė esamu 4 m pločio keliu važiuoti į gretimus sklypus be teisės šį kelią panaikinti ir kad tokio servituto nustatymas suderintas su kasatoriumi, ką patvirtina ir jo parašas plane. Taigi pats kasatorius neneigia naudojimosi kelio servitutu nuo 1996 m. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype fakto. Servitutas – teisė naudotis 0,04 ha keliu fiksuota ir Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 02-05-3464 priede. Apskrities viršininko įsakymas yra administracinis aktas, o galimybė administraciniu aktu – apskrities viršininko sprendimu nustatyti servitutą jau buvo įtvirtinta Žemės įstatymo 11 straipsnyje. Priimto administracinio akto pavadinimas neturi reikšmės, svarbu, kad viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas būtų priimtas veikiant jam pagal nustatytą kompetenciją. Dar svarbu pažymėti, kad priimant Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 02-05-3464 ir įsakymu patvirtintame žemės sklypo pasidalijimo plane fiksuojant kelio servitutą kasatoriui priklausančiame žemės sklype, nebuvo nustatytas naujas kelio servitutas, o tik administraciniu aktu įtvirtintas jau egzistuojančio, naudojamo, 1996 m. kasatoriaus žemės sklypo ribų plane pažymėto kelio servituto faktas.

33CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Pagal įstatymą iš servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka. Nors 2000 m. liepos 5 d. įregistruojant kasatoriui priklausantį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre dėl techninės klaidos nebuvo įregistruotas kelio servitutas (T. 1, b. l. 7), tačiau ši klaida 2002 m. gruodžio 13 d. buvo ištaisyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir kelio servitutas įregistruotas, o jo įregistravimo pagrindu nurodytas Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 02-05-3464 (T. 3, b. l. 76-78). Taigi būtent šis administracinis aktas yra kelio servituto kasatoriui priklausančiame žemės sklype nustatymo pagrindas, servitutas nustatytas pagrįstai ir toliau galima svarstyti dėl kasatoriaus reikalavimo, ar nustatyto servituto būtinumas išnyko, ar viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Konstatavus nurodytą kelio servituto nustatymo pagrindą nėra aktualūs kasatoriaus argumentai dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 02-05-1935, kuriuo patvirtintas bendraturčių - atsakovų žemės padalijimo projektas, nutraukiant jų bendrosios dalinės nuosavybės teisę į žemės sklypą, dalinio panaikinimo poreikio, nes ne šiuo įsakymu buvo nustatytas 0,04 ha kelio servitutas kasatoriaus žemės sklype, jis, minėta, nustatytas kitu administraciniu aktu – Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 02-05-3464. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl kasaciniame skunde nurodytų servituto nustatymą administraciniu aktu reglamentuojančio Žemės įstatymo 23 straipsnio, žemės sklypų formavimą, jų projektų rengimą, ieškinio senaties terminą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo ir taikymo šioje byloje.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno bendraturčio teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra garantuota įstatymu (CK 4.80 straipsnis 1 dalis) ir ši atsakovų teisė buvo įgyvendinta susitarus dėl atsidalijimo būdo (CK 4.80 straipsnis 1 dalis). Padalijus viešpataujantįjį daiktą anksčiau dėl jo nustatytą servitutą išsaugo visos viešpataujančiojo daikto dalys (CK 4.116 straipsnis). Dėl to, kol galioja nustatytas kelio servitutas, teisę juo naudotis išsaugo visi padalyto viešpataujančiojo daikto savininkai - atsakovai.

35Dėl servituto pasibaigimo pagrindo

36Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas (CK 4.130 straipsnis 1 dalis 5 punktas).

37Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti.

38Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo reikalavimo nustatyti, jog išnyko kelio servituto būtinumas, patenkinimas reikštų, kad keturi pirmosios instancijos teismo sprendime įvardinti atsakovai nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praranda galimybę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus iš viešojo kelio( - ), kad ši galimybė būtų atkurta, reikia įrengti kitą tinkamą naudoti kelią. Be kitų byloje nustatytų aplinkybių, tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo 2009 m. spalio 1 d. atliktos vietos apžiūros protokolas bei Kauno rajono savivaldybės administracijos kelių ir transporto skyriaus pateikta informacija (T. 5, b. l. 23-25, 28). Taigi šios nustatytos aplinkybės lemia, kad kasatoriaus, kaip tarnaujančiojo daikto savininko, žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas konstatavus, jog išnyko jo būtinumas ir viešpataujantysis daiktas galės būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, nes kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte panaikinimas reikštų, kad atsakovai praranda galimybę naudotis viešpataujančiuoju daiktu – jiems priklausančiais žemės sklypais (CK 4.135 straipsnis). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo ir poreikio išsamiau analizuoti kasatoriaus reikalavimą patvirtinti VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus parengtą žemės sklypo padalijimo projektą, nes jo įgyvendinimui reikėtų nustatinėti naujus servitutus bei atlikti tinkamo naudoti kito kelio įrengimo darbus, o, minėta, servituto pabaigos konstatavimas išnykus jo būtinumui galimas tik tada, kai viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto.

39Dėl nustatyto servituto atlygintinumo

40Nors kasaciniame skunde nekeliama nustatyto servituto atlygintinumo problema, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytina kasacinio teismo formuojama praktika šiuo klausimu. Tokia teisėjų kolegijos pozicija negali būti laikoma kasacinio skundo ribų peržengimu, nes aptariant kasacinio teismo praktiką dalyvaujančių byloje asmenų teisių ar pareigų klausimai nesprendžiami.

41Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jau nustatant servitutą, tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Tačiau servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius servitutą ar išnagrinėjus ginčą dėl servituto įgyvendinimo ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, o teismo galimybė tai išspręsti paprastai yra suvaržyta tarnaujančiojo daikto savininko pasirinktos teisinės pozicijos, kai jis neigia servituto galimybę, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje.

42Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje nustatytų bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų panaikinimo pagrindų nenustatyta.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 143,48 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinio skundo netenkinti, išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

47Priteisti valstybei iš kasatoriaus K. R. M. 143,48 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris Lt 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliamas servituto pabaigą reglamentuojančių materialinės teisės... 6. Ieškovas K. R. M. prašė teismo:... 7. 1) atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo... 8. 2) patvirtinti VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir... 9. 3) nustatyti, kad pasikeitus aplinkybėms - išnykus servituto būtinumui -... 10. Ieškovas nurodė, kad 1994 m. rugsėjo 1 d. atkuriant jam nuosavybės teises... 11. Byloje nustatyta, kad Kauno rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 1 d. sprendimu... 12. Kauno rajono valdybos 1994 m. gruodžio 22 d. potvarkiu buvo nuspręsta atkurti... 13. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 14. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovo... 15. Teismas nustatė, kad servitutas – teisė naudotis keliu per ieškovo žemės... 16. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m.... 17. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, 4.1.112 straipsnio... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 20. 1. Dėl servituto nustatymo pagrindo. Teismai nustatė, kad ieškovo... 21. 2. Dėl ieškinio senaties termino. Apie neteisėtus administracinius... 22. 3. Dėl neteisėto administracinio akto. Įsakymas dėl žemės sklypo... 23. 4. Dėl ginčo santykį reguliuojančių teisės normų taikymo. Žemės... 24. 5. Dėl CK 4.116 straipsnio taikymo. Servitutas buvo suteiktas vienai... 25. 6. Dėl CPK 178, 185, 263, 270 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai D. J., J. M., M. S., D. Š., R. M.,... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Kasatoriaus, tarnaujančiojo daikto savininko, teisinis interesas byloje yra... 30. Dėl servituto paskirties ir jo nustatymo teisėtumo... 31. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Tai... 32. Nagrinėjamos bylos atveju teismai konstatavo, kad kasatoriui nuosavybės teise... 33. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno bendraturčio teisė atidalyti jo... 35. Dėl servituto pasibaigimo pagrindo ... 36. Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl... 37. Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su... 38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo reikalavimo nustatyti, jog... 39. Dėl nustatyto servituto atlygintinumo... 40. Nors kasaciniame skunde nekeliama nustatyto servituto atlygintinumo problema,... 41. Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo... 42. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. pažymą apie... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 47. Priteisti valstybei iš kasatoriaus K. R. M. 143,48 Lt (vieną šimtą... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...