Byla 2A-353/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kaliūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant atsakovo atstovams advokatui Ričardui Suslavičiui ir R. P. ,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jono statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jono statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Renasta“ dėl delspinigių priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas UAB „Jono statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Renasta“, prašydamas priteisti 76 000 Lt delspinigių, 32 337 Lt nuostolių atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 13 d. Statybos subrangos sutartimi Nr. 2006/11-13 atsakovas įsipareigojo iki 2007 m. gegužės 15 d. atlikti 1500 kv.m seno ir 10000 kv.m naujo mūro vidaus sienų tinkavimo darbus Lietuvos Respublikos Seimo II-iuose rūmuose. Dėl atsakovo kaltės statybos darbai buvo užbaigti tik 2007 m. birželio 22 d. Ieškovas nurodė ne kartą kvietęs UAB „Renasta“ atstovus priduoti savo atliktus statybos darbus bei užbaigti likusius, tačiau dėl paties atsakovo kaltės susitarti nepavyko. Atsakovas UAB „Renasta“, vėluodamas atlikti darbus, pažeidė Statybos subrangos sutartį, dėl ko, remiantis sutarties 9.3 punktu, privalėjo sumokėti ieškovui 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutarties vertės, viso 76 000 Lt. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo grindė tiesioginių išlaidomis, turėtomis dėl to, kad, atsakovui neatlikus visų turėtų darbų, ieškovas buvo priverstas neatliktus darbus atlikti savo jėgomis bei samdyti kitus rangovus, dėl ko darbai, kuriuos turėjo padaryti atsakovas, buvo atlikti brangiau. Nurodė, jog pagal sutarties 2.1.1 punktą buvo susitarta dėl 1500 kv.m seno mūro be armavimo tinkavimo darbus atlikti už 40 Lt/kv.m (su PVM), o 10000 kv.m naujo mūro tinkavimo darbus už 34 Lt/kv.m. (su PVM). Šių sumų vidurkį sudaro 37 Lt/kv.m. UAB „Renasta“ atliko tik 6018 kv. m ploto darbų, o 3966 kv.m ploto darbų, kuriuos turėjo atlikti atsakovas, atliko UAB „Domus projektai“, UAB „Statukas“, UAB „Reasta“ bei pats ieškovas. Ieškovas nurodė, jog jis 1936,66 kv.m ploto tinkavimo darbus buvo priverstas pakeisti gipso plokščių montavimo darbais, dėl ko darbai pabrango 11 619,58 Lt ((1936,66 kv.m x 43 Lt/kv.m) – (1936,66 kv.m x 37 Lt/kv.m)). 431,84 kv.m ploto tinkavimo darbai, kuriuos atliko UAB „Statukas“ ir UAB „Domus projektai“ už vidutinę 45 Lt/kv.m kainą pabrango 3454,72 Lt, lyginant su tuo, jei šiuos darbus būtų atlikęs atsakovas už 37 Lt/kv.m kainą. Be to, ieškovas nurodė už tinko remontą UAB „Domus projektai“ sumokėjo 4613,09 Lt, o pats savo jėgomis atlikdamas 1579,39 kv.m. ploto darbų už vidutinę 45 Lt/kv.m kainą patyrė 12 650 Lt papildomų išlaidų, kurių nebūtų patyręs, jei darbus būtų atlikęs atsakovas. Ieškovas nurodė, jog susumavus visus papildomai samdytų bendrovių atliktų darbų kainų pabrangimus bei papildomas išlaidas jis patyrė 32 337 Lt nuostolių (11 619,58 Lt + 3 454,72 Lt + 4 613,09 Lt + 12 650 Lt), kurie turėtų būti priteisti iš atsakovo.

5Atsakovas UAB „Renasta“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Nurodė, kad sutartyje buvo nurodytas tik planuojamas tinkavimo darbų plotas, nes objektas dar nebuvo baigtas statyti. Atliktų darbų plotas buvo nustatomas pagal faktą, t.y. ieškovas įsipareigojo atsiskaityti už faktiškai atliktus tinkavimo darbus, užfiksuotus atliktų darbų priėmimo aktuose. Ieškovas nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl per mažo atliktų darbų kiekio. Be to, ieškovo reikalavimas dėl neva patirtų nuostolių atlyginimo nepagrįstas rašytiniais įrodymais, nes samdytų rangovų statybos darbų perdavimo aktuose nurodyti visai kiti statybos rangos darbai, nei kad buvo sutarta su atsakovu.

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Jono statyba“ valstybės naudai 27,30 Lt pašto išlaidų.

7Teismas, nustatęs, kad ieškovas 76 000 Lt delspinigių prašė priteisti už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 15 d., kai atsakovas turėjo baigti statybos darbus, iki 2007 m. birželio 22 d., kai atsakovas faktiškai baigė statybos darbus, sprendė, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį 2008 m. balandžio 10 d., praleido ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. gruodžio 22 d.. Teismas ieškinio reikalavimą dėl 76 000 Lt delspinigių priteisimo taip pat atmetė dėl to, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas dėl savo kaltės praleido subrangos sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, kadangi iš atsakovo 2007 m. gegužės 3 d. rašto matyti, jog dalies tinkavimo darbų nebuvo galima atlikti dėl ne nuo atsakovo priklausančių priežasčių. Teismas kaip neįrodytą atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl 32 337 Lt nuostolių priteisimo, kuris buvo grindžiamas ieškovo turėtomis išlaidomis atsakovo neatliktiems subrangos sutartyje numatytiems darbams atlikti. Teismas sprendė, kad subrangos sutartyje nebuvo nustatytas konkretus tinkavimo darbų kiekis, kurį turėjo atlikti atsakovas, kadangi pagal subrangos sutarties 2.2. punktą detalus statybos darbų kiekis turėjo būti nurodytas sutarties priede, o toks priedas nebuvo sudarytas. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad visi ieškovo nurodyti darbai, kuriuos atliko UAB „Domus projektai“, UAB „Statukas“, UAB „Reasta“ ir ieškovas, buvo atlikti dėl to, kad šių darbų nespėjo ar atsisakė atlikti atsakovas, kadangi iš bylos medžiagos nustatė, jog šios įmonės tinkavimo ir sienų aptaisymo gipso kartono plokštėmis darbus atliko tuo pačiu metu kaip ir atsakovas, t.y. 2006 m. gruodžio – 2007 m. birželio mėnesiais, o ieškovas nepateikė su šiomis įmonėmis sudarytų sutarčių, iš kurių būtų galima nustatyti, kada ir kokiems darbams atlikti jos buvo sudarytos. Teismas taip pat sprendė, jog byloje neįrodyta, kad ieškovas visus 2008 m. gegužės 8 d. patikslintame ieškinyje nurodytus darbus atliko už ieškovą, o ne vykdydamas sutartį su Jokūbausko įmone „Jonas“. Jokūbausko įmonė „Jonas“, vykdydama 2006 m. lapkričio 13 d. sutartį su AB „YIT Kausta“, turėjo atlikti 4 000 kv.m. seno ir 10 000 kv.m. naujo mūro tinkavimo darbus Lietuvos Respublikos Seimo II-iuose rūmuose. Jokūbausko įmonė „Jonas“ visus šiuos darbus 2006 m. lapkričio 13 d. sutartimi perdavė atlikti ieškovui. Tačiau atsakovui ieškovas subrangos sutartimi perdavė atlikti tik dalį seno mūro tinkavimo darbų (1 500 kv.m. iš 4 000 kv.m.). Teismas nustatė, jog atliktų darbų akte, 4 pozicijoje nurodytas tinko remontas, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas dalį darbų atliko nekokybiškai ir būtent šiuos darbus ištaisė ieškovas savo jėgomis. Ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose kaip atskiras darbas, neįeinantis į tinkavimo darbų sudėtį, nurodytas angokraščių tinkavimas. Tačiau subrangos sutartyje dėl šio darbo atlikimo ir apmokėjimo už jį nebuvo susitarta (subrangos sutartis 2.1 p.). Teismas, nustatęs, jog subrangos sutartimi nebuvo susitarta, kad atsakovas aptaisys sienas gipso kartono plokštėmis (subrangos sutarties 2.1 p.), iš šių darbų pavadinimo (kreivalinijinių sienų aptaisymas gipso kartono plokštėmis) ir atsakovo atstovo R. P. paaiškinimų sprendė, kad toks būdas buvo pasirinktas dėl per didelio sienų nuokrypio, kadangi sienų tinkavimas esant tokiam nuokrypiui neatitiko tinkavimo darbų technologinio aprašymo (subrangos sutarties 13.1 p.). Teismas taip pat sprendė, jog ieškovas nuostoliams skaičiuoti be pagrindo naudojo vidutinę seno ir naujo mūro tinkavimo kainą (37 Lt/kv.m.), kadangi subrangos sutartimi buvo nustatyta skirtinga seno ir naujo mūro tinkavimo darbų kaina, o atliktų darbų aktuose nurodytas konkretus nutinkuoto seno ir naujo mūro plotas, kas leido galimus nuostolius skaičiuoti atskirai už seno ir naujo mūro tinkavimo darbus.

8Ieškovas UAB „Jono statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo UAB „Jono statyba“ ieškinio reikalavimus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl 76 000 Lt delspinigių priteisimo buvo pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui. Delspinigiai kaip netesybų rūšis yra tęstinio pobūdžio prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė ir gali būti priteisti už šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos, net ir esant prašymui taikyti ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju UAB „Renasta“ iki 2007 m. gegužės 15 d. tinkamai neįvykdžius sutarties su UAB „Jono statyba“ už kiekvieną uždelstą dieną buvo pradėti skaičiuoti sutarties 9.3 punkte nurodyti delspinigiai iki tos dienos, kai UAB „Renasta“ užbaigė statybos darbus, t.y. iki 2007 m. birželio 22 d., iš viso už 38 uždelstas dienas.

102. Teismas nepagrįstai iš bylos medžiagos sprendė, jog atsakovas darbų atlikimo terminą praleido ne dėl savo kaltės. Byloje esantys raginimo dokumentai įrodo, kad ieškovas ne kartą kvietė atsakovą priduoti savo atliktus statybos darbus bei užbaigti likusius, tačiau atsakovas vengė bendradarbiauti ir kooperuotis. Teismas neįvertino, jog ieškovas, matydamas, kad atsakovas nespės laiku atlikti darbų, ne kartą reiškė pretenzijas, į kurias atsakovas nereagavo. Be to, vienas iš atsakovo vėlavimą ir netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą patvirtinančių įrodymų galėjo būti ta aplinkybė, kad atsakovo darbuotojai, likus kelioms savaitėms iki numatyto darbų užbaigimo termino pabaigos, buvo pastebėti neblaivūs ir nušalinti nuo darbo.

113. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neneigė to fakto, kad UAB „Domus projektai“, UAB „Statukas“, UAB „Reasta“ ir pats ieškovas objekte dirbo tuo pačiu laikotarpiu kaip ir atsakovas, todėl teismas nepagrįstai šiuo pagrindu atmetė ieškinio reikalavimą dėl 32 337 Lt nuostolių priteisimo. Iš pradžių minėtos bendrovės atliko kitus statybos rangos darbus nei atsakovas, tačiau vėliau, kai UAB „Renasta“ nesugebėjo tinkamai ir laiku atlikti savo įsipareigojimų, su šiomis įmonėmis buvo susitarta ir dėl kai kurių atsakovo neatliktų darbų, tame tarpe ir tinkavimo darbų, atlikimo.

124. Teismas, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė sutarčių su UAB „Domus projektai“, UAB „Statukas“ ir UAB „Reasta“, iš kurių būtų galima nustatyti, kada ir kokiems darbams atlikti buvo sudarytos šios sutartys, neatsižvelgė, kad šias aplinkybes patvirtina byloje esantys šių įmonių atliktų darbų aktai, kasos pajamų orderiai bei išrašai iš banko sąskaitos, kurie patvirtina minėtoms bendrovėms atliktus mokėjimus. Byloje taip pat pateikti UAB „Jono statyba“ atliktų darbų aktai IĮ „Jonas“, iš kurių matyti atlikti darbai ir jų kiekis. Nepakankant minėtų įrodymų, teismas galėjo ir, siekdamas priimti teisingą sprendimą, privalėjo pareikalauti iš ieškovo pateikti turimus papildomus įrodymus. Teismas detaliai neišnagrinėjo ieškovo pateiktų dokumentų ir skundžiamame sprendime daugiausiai rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kurie nepagrįsti konkrečiais įrodymais.

135. Teismas nevertino ieškovo byloje pateiktų atsakovui siųstų pranešimų (2007 m. gegužės 9 d. Nr. 33, 2007 m. gegužės 15 d. Nr. 35 bei 2007 gegužės 22 d.), kuriais atsakovas buvo raginamas tinkamai užbaigti tinkavimo darbus bei ištaisyti atliktų darbų trūkumus. Šie pranešimai įrodo, kad atsakovas delsė laiku įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus bei kai kuriuos darbus atliko nekokybiškai.

146. Teismas nepagrįstai ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodytą angokraščių tinkavimo darbą vertino kaip neįeinantį į tinkavimo darbų sudėtį. Atsižvelgiant į statybos darbų praktiką, šis darbas yra atliekamas, nepriklausomai nuo to, ar šalys sutartyje išskiria šį darbą, kadangi sienų tinkavimui priklauso ir angokraščių tinkavimas – jis įskaičiuojamas į tą pačią kvadratūrą. Kadangi šiuo atveju atsakovas tinkamai nebaigė tinkavimo darbų, tiems darbams užbaigti buvo tartasi su kitomis įmonėmis ir jų atliktų darbų aktuose angokraščių tinkavimo darbai buvo atskirai išskirti. Be to, šie darbai buvo atliekami 2007 m. gegužės – birželio mėnesį, kai UAB „Renasta“ buvo pavėlavusi tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

157. Teismas netinkamai vertino gipso plokščių montavimo darbų pasirinkimo galimybę. Ieškovas didžiąją dalį tinkavimo darbų nusprendė pakeisti gipso plokščių montavimo darbais, kadangi, atsakovui vėluojant tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, šie darbai, nors ir brangesni, buvo ekonomiškesni laiko atžvilgiu.

168. Teismas nepagrįstai ieškovo paskaičiuotą vidutinę seno ir naujo mūro tinkavimo kainą vertino kaip be pagrindo pasirinktą. Siekiant paprasčiau ir konkrečiau apskaičiuoti ieškovo patirtus nuotolius, buvo išvestas tinkavimo darbų kainų vidurkis. Toks skaičiavimas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir logikos principams.

17Atsakovas UAB „Renasta“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes bei pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo kaip pareikštą praleidus įstatymo imperatyviai nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Tiesioginė priežastis, dėl ko buvo pradelsti atliktų rangos darbų terminai, yra paties ieškovo neveikimas – delsimas pasirašyti pažymą apie atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų priėmimą aktą ir PVM sąskaitas faktūras. Tai konstatavo ir Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 1-11437-129/2007, kuris yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata galią. Ieškovas per visą statybos darbų atlikimo laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų vėlavimo, dėl terminų nesilaikymo nepažymėjo atliktų darbų aktuose. Ieškovo reikalavimas dėl 32 467,39 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo neturi teisinio pagrindo, nesant būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, nesant apeliacinio skundo ribų peržengimo sąlygų, apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

20Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21Ieškovas UAB „Jono statyba“ apeliaciniu skundu ginčydamas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinį skundą grindžia netinkamu materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino taikymą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, aiškinimu ir taikymu, o taip pat netinkamu įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl būtinų atsakovo UAB „Renasta“ civilinės atsakomybės sąlygų, esant pareikštam reikalavimui dėl nuostolių priteisimo.

22Dėl 76 000 Lt delspinigių priteisimo

23Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas UAB „Jono statyba“ savo reikalavimą atsakovui UAB „Renasta“ dėl 76 000 Lt delspinigių priteisimo grindė ginčo šalių 2006 m. lapkričio 13 d. sudarytoje Statybos subrangos sutarties Nr. 2006/11-13 (toliau tekste - Sutarties) 3.3 punkte numatytu darbų pabaigos termino pažeidimu. Remdamasis atsakovo prievolių netinkamu vykdymu, pažeidus Sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Sutarties 9.3 punkte numatytus 0,5 proc. dydžio delspinigius už 38 dienas nuo sutarties vertės, skaičiuojant juos nuo 2007 m. gegužės 15 d., kai pasibaigė Sutartyje numatytas darbų įvykdymo terminas, iki 2007 m. birželio 22 d., kai atsakovas UAB „Renasta“ realiai užbaigė darbus.

24Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Jono statyba“ reikalavimą dėl 72 000 Lt delspinigių priteisimo, konstatavęs, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo už darbų pabaigos termino praleidimą pareikšti baigėsi laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. gruodžio 22 d., o byloje nenustatyta, jog ieškinio senaties terminas būtų nutrūkęs ar kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios šio termino atnaujinimo pagrindą.

25Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties terminą reglamentuojančių materialinės teisės normų netinkamo taikymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino ieškovo pareikštam reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pradžios momentą, tinkamai įvertino šio reikalavimo pagrindą ir pagrįstai sprendė, jog ieškovas UAB „Jono statyba“, pareikšdamas ieškinį 2008 m. balandžio 10 d., pažeidė LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą ieškinio senaties terminą.

26Pažymėtina, jog ieškiniam dėl netesybų išieškojimo, taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kurio pradžia laikytina teisės į ieškinį atsiradimo diena, t.y. diena, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.127 str. 1 d.). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (LR CK 6.71 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju netesybas prašoma priteisti už atsakovo UAB „Renasta“ (subrangovo) prievolės pabaigti Sutartyje numatytus subrangos darbus iki 2007 m. gegužės 14 d. įvykdymo termino pažeidimą, skaičiuojant jas už kiekvieną termino praleidimo dieną iki tos dienos, kai atsakovas užbaigė darbus. Kadangi toks pažeidimas pagal savo pobūdį yra tęstinis, t. y., pasibaigus darbų atlikimo terminui, jis vyko kiekvieną dieną, kol atsakovas nepabaigė Sutartyje numatytų darbų, ieškinio senaties terminas tokiu atveju turėjo būti skaičiuojamas remiantis LR CK 1.127 straipsnio 5 dalyje tvirtinta taisykle, pagal kurią ieškinio senaties terminas tęstinio pažeidimo atveju prasideda kiekvieną pažeidimo dieną.

27Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, pats apibrėžė atsakovo prievolių netinkamo vykdymo terminą, nurodydamas, jog delspinigius prašo priteisti už darbų įvykdymo termino pažeidimą laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 15 d. iki 2007 m. birželio 22 d. Todėl, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo delspinigius priteisti už šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos. Ieškovui nurodžius tęstinio pažeidimo terminą ir trukmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CK 1.127 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą normą, nustatydamas ieškinio senaties pradžią tęstinio pažeidimo atveju, ir pagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju prasidėjo laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 15 d. iki 2007 m. birželio 22 d. ir baigėsi praėjus šešių mėnesių terminui, skaičiuojant jį nuo kiekvienos tęstinio pažeidimo dienos. Todėl teismo išvada, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo už darbų įvykdymo termino pažeidimą pareikšti baigėsi laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. gruodžio 22 d., yra pagrįsta ir teisėta.

28Pažymėtina, jog, vadovaujantis LR CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių Sutartyje numatyto darbų atlikimo termino praleidimo priežasčių vertinimu.

29Dėl 32 337 Lt nuostolių atlyginimo

30Ieškovas UAB „Jono statyba“ savo ieškinio reikalavimą dėl 32 337 Lt nuostolių priteisimo grindė papildomomis išlaidomis, turėtomis šalinant atsakovo atliktų darbų trūkumus, o taip pat išlaidomis, turėtomis dėl darbų pabrangimo, kai, atsakovui nustatytu terminu neatlikus Sutartyje numatytų darbų, šiuos darbus už didesnę kainą atliko kiti asmenys bei pats ieškovas. Atsižvelgiant į šio ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą, ieškovas UAB „Jono statyba“ turėjo įrodyti, kad dalis atsakovo UAB „Renasta“ atliktų darbų buvo netinkamos kokybės ir kad atsakovas pažeidė Sutartyje numatytą darbų įvykdymo terminą, t. y. Sutartyje numatytų darbų neatliko iki 2008 m. gegužės 15 d., kas sąlygojo nuostolių ieškovui atsiradimą dėl turėtų išlaidų, šių darbų atlikimui pasitelkus UAB „Domus projektai“, UAB „Statukas“, UAB „Reasta“ bei dalį darbų atlikus pačiam ieškovui, kadangi dėl to padidėjo darbų kaina.

31Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas UAB „Renasta“ 2006 m. lapkričio 13 d. statybos subrangos sutartimi Nr. 2006/11-13 sulygtus darbus turėjo atlikti iki 2007 m. gegužės 15 d. (Sutarties 3.3 punktas). Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas šiuos darbus atliko 2007 m. birželio 22 d., o rangovas juos priėmė 2007 m. birželio 29 d., ką patvirtina 2007 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra serija RZI Nr. 0086, pažyma apie 2007 m. birželio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, 2007 m. birželio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1 (1 t., b.l. 28-30).

32Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „Domus projektai“, UAB „Statukas“, UAB „Reasta“ ir pats ieškovas objekte atliko atsakovo UAB „Renasta“ nebaigtus vidaus sienų tinkavimo darbus. Teismas pagrįstai pripažino byloje nesant įrodymų dėl tikslaus darbų kiekio, kurį pagal Sutartį turėjo atlikti atsakovas. Iš Sutarties 2.1 punkto matyti, jog ginčo šalys, susitardamos dėl vidaus sienų tinkavimo darbų atlikimo ir apibrėždamos darbų kiekį, preliminariai nustatė sienų, kurias turėjo nutinkuoti subrangovas, plotą, numatydamos, jog planuojamas seno mūro tinkavimo plotas – 1500 m2, o planuojamas naujo mūro tinkavimo plotas – 10 000 m2. Sutarties 2.2 punkte numatyta, jog detalus statybos darbų kiekių, techninių charakteristikų aprašymas ir kiti statybos darbus identifikuojantys požymiai nurodomi šios Sutarties prieduose. Byloje nustatyta, jog ginčo šalys šių priedų nepasirašė ir tikslaus darbų kiekio nenustatė, o atsiskaitoma buvo kas mėnesį už faktiškai atliktus darbus. Tai, jog Sutartyje numatytas preliminarus darbų kiekis negali būti vertinamas kaip darbų kiekis, dėl kurio atlikimo susitarė ginčo šalys, paaiškintina ir tuo, jog, atsižvelgiant į tai, kad tinkavimo darbai buvo atliekami objekte, kuriame buvo vykdoma rekonstrukcija, pristatant 3 ir 4 aukštus, Sutarties pasirašymo metu tikslus darbų kiekis nebuvo žinomas.

33Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Jono statyba“ savo prievolių, kylančių iš 2006 m. lapkričio 13 d. Statybos rangos sutarties Nr. 2006/11-13, sudarytos su rangovu Jokūbausko įmone „Jonas“, įvykdymui pasitelkė subrangovą UAB „Renasta“. Ieškovas UAB „Jono statyba“, kuris buvo įsipareigojęs rangovui Jokūbausko įmonei „Jonas“ atlikti 4000 m2 seno mūro tinkavimo darbų ir 10 000 m2 naujo mūro tinkavimo darbų, atsakovą UAB „Renasta“ pasitelkė atlikti tik dalį vidaus sienų tinkavimo darbų, kuriuos jis buvo įsipareigojęs atlikti Jokūbausko įmonei „Jonas“, t.y. 1500 m2 seno mūro tinkavimo darbų ir 10 000 m2 naujo mūro tinkavimo darbų. Šie įrodymai pavirtina, jog ieškovas UAB „Jono statyba“, pats būdamas subrangovu rangovo Jokūbausko įmonės „Jonas“ atžvilgiu, išsaugojo pareigą atlikti dalį tinkavimo darbų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, byloje esančių įrodymų pagrindu, jog daliai tinkavimo darbų objekte atlikti ieškovas UAB „Jono statyba“ pasitelkė UAB „Domus projektai“, UAB „Statukas“, UAB „Reasta“, o dalį darbų atliko ir pats ieškovas, negalima daryti išvados, jog jie atliko atsakovo UAB „Renasta“ nebaigtus vidaus sienų tinkavimo darbus, o ne tuos darbus, kuriuos pareigą atlikti buvo išsaugojęs pats ieškovas, vykdydamas sutartį su Jokūbausko įmone „Jonas“.

34Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog byloje nesant pateiktų sutarčių kaip sutartinių santykių tarp ieškovo UAB „Jono statyba“ ir UAB „Domus projektai“, UAB „Statukas“ bei UAB „Reasta“ susiklostymą patvirtinančių įrodymų, negalima nustatyti, kada ir kokiems darbams atlikti buvo pasitelktos šios įmonės. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog šias aplinkybes patvirtina šių įmonių atliktų darbų aktai, kasos pajamų orderiai bei išrašai iš banko sąskaitos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę, esant pareikštam ieškinio reikalavimui dėl nuostolių priteisimo, turi ne tos aplinkybės, jog minėtos įmonės objekte faktiškai atliko vidaus sienų tinkavimo ir kreivalinijinių sienų ir angokraščių aptaisymo gipso kartono plokštėmis darbus, nustatymas, o ta aplinkybė, jog minėtos įmonės tuos darbus būtų atlikusios už atsakovą, jam pažeidus savo sutartines prievoles. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai nepatvirtina šios aplinkybės. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog teismas privalėjo pareikalauti iš ieškovo pateikti turimus papildomus įrodymus šiai aplinkybei nustatyti. Vadovaujantis LR CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo taisykle, šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo buvo grindžiamas aplinkybe, jog ieškovas UAB „Jono statyba“ atsakovo nebaigtiems darbams atlikti samdė kitus asmenis, o dalį darbų atliko ir pats ieškovas, būtent ieškovas turėjo pateikti visus įrodymus, kurie susiję su ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymu.

35Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog ieškovas, prašomus priteisti nuostolius grįsdamas darbų pabrangimu, nepagrįstai į šią sumą įtraukė nuostolius, susidariusius dėl darbų, atliktų tuo metu, kai dar nebuvo pasibaigęs ginčo šalių sudarytoje Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas. Vadovaujantis LR CK 6.658 straipsnio 2 dalimi, jeigu rangovas atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Todėl ta aplinkybė, jog atsakovas UAB „Renasta“ per lėtai atliko Sutartimi numatytus darbus, nesudarė pagrindo ieškovui, šiems darbams atlikti pasitelkti kitus asmenis ar šiuos darbus atlikti pačiam ieškovui, išskyrus, jeigu jis dėl to būtų susitaręs su atsakovu. Byloje nėra šį susitarimą patvirtinančių įrodymų.

36Iš ieškinio reikalavimo dėl 32 337 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo pagrindą sudarančių aplinkybių matyti, jog ieškovas į prašomą priteisti nuostolių sumą įtraukė ir 4613,09 Lt išlaidų, turėtų dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo, UAB „Domus projektai“ 2007 m. gegužės mėnesį atlikus atskirų vietų tinko remonto darbus (1 t., b.l. 36). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl šių nuostolių atlyginimo priteisimo, byloje nesant įrodymų, kad atsakovas dalį darbų atliko nekokybiškai ir kad šiuos darbus savo jėgomis ištaisė ieškovas. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog nekokybiškai atliktus darbus patvirtina ieškovo 2007 m. gegužės 9 d. pranešimas atsakovui, kuriuo atsakovas buvo raginamas ištaisyti atliktų darbų trūkumus, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šie trūkumai nėra užfiksuoti 2006 m. gruodžio – 2007 m. balandžio mėnesiais atliktų darbų priėmimo aktuose, kuriais įforminamas statybos darbų rezultato perdavimas ir priėmimas (1 t., b.l. 172-177, 182). Būtent šie abiejų šalių pasirašomi aktai yra dvišaliai sandoriai, sukuriantys šalims atitinkamas teises ir pareigas: juose fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas šiuose aktuose reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (LR CK 6.662 str. 2 d.). Šias pasekmes taip pat sukelia ir vienašalis perdavimo aktas (LR CK 6.694 str. 4 d.).

37Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 32 337 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo, kadangi ieškovas neįrodė, jog jis papildomas išlaidas patyrė dėl to, kad, atsakovui praleidus Sutartyje numatytą darbų įvykdymo terminą, jo nebaigtus darbus už didesnę kainą atliko kiti asmenys bei pats ieškovas, o taip pat neįrodė, jog atsakovas dalį Sutartyje numatytų darbų atliko nekokybiškai.

38Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

39Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto UAB „Jono statyba“ priteistina 6,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (LR CPK 96 str. 1 d., 302 str.).

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovė „Jono statyba“ (įmonės kodas ( - )) 6,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovas UAB „Jono statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 5. Atsakovas UAB „Renasta“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė... 7. Teismas, nustatęs, kad ieškovas 76 000 Lt delspinigių prašė priteisti už... 8. Ieškovas UAB „Jono statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 9. 1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl 76 000 Lt... 10. 2. Teismas nepagrįstai iš bylos medžiagos sprendė, jog atsakovas darbų... 11. 3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neneigė to fakto, kad UAB „Domus... 12. 4. Teismas, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė sutarčių su UAB „Domus... 13. 5. Teismas nevertino ieškovo byloje pateiktų atsakovui siųstų pranešimų... 14. 6. Teismas nepagrįstai ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodytą... 15. 7. Teismas netinkamai vertino gipso plokščių montavimo darbų pasirinkimo... 16. 8. Teismas nepagrįstai ieškovo paskaičiuotą vidutinę seno ir naujo mūro... 17. Atsakovas UAB „Renasta“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine... 20. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 21. Ieškovas UAB „Jono statyba“ apeliaciniu skundu ginčydamas Vilniaus... 22. Dėl 76 000 Lt delspinigių priteisimo... 23. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas UAB „Jono statyba“ savo... 24. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė ieškovo... 25. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl... 26. Pažymėtina, jog ieškiniam dėl netesybų išieškojimo, taikomas... 27. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, pats... 28. Pažymėtina, jog, vadovaujantis LR CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio... 29. Dėl 32 337 Lt nuostolių atlyginimo... 30. Ieškovas UAB „Jono statyba“ savo ieškinio reikalavimą dėl 32 337 Lt... 31. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas UAB „Renasta“ 2006 m.... 32. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo... 33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Jono statyba“ savo... 34. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog byloje nesant... 35. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog ieškovas, prašomus priteisti... 36. Iš ieškinio reikalavimo dėl 32 337 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo... 37. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog... 38. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos... 39. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto UAB „Jono statyba“ priteistina... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 41. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti... 42. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovė „Jono statyba“...