Byla e2A-203-260/2020

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-889-429/2019 pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovėms Kauno marių regioninio parko direkcijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė M. M. 2018 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė, tikslu pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatyti 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos dėl atraminės sienutės įteisinimo žemės sklype, kurio kadastrinis numeris ( - ), esančiame adresu ( - ), teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. gegužės 7 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ). Šiam žemės sklypui nebuvo nustatyti jokie ribojimai, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti juridiniai faktai ar žymos, susiję su žemės sklypu, esančiu valstybiniame draustinyje, nenustatyta ir buferinė apsaugos zona. Po 2015 metų vasaros metu buvusios stiprios liūties pasislinko valstybinės žemės sklypo dalis ir šlaitas užslinko ant ieškovei priklausiančių ūkinių pastatų Nr. ( - ), ( - ) bei rūkyklos, kurie neatstatomai buvo nugriauti. Tikslu apsaugoti tiek statinius nuo šlaito slinkimo, tiek ir patį šlaitą, kuris nebuvo prižiūrimas, nuo gamtos poveikio, buvo statoma atraminė sienelė. Ieškovei buvo paaiškinta, kad sienelei nebūtini statybą leidžiantys dokumentai, išskyrus atstumų išlaikymus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 13 d. sutikimu neprieštaravo statinio ir sienelės statybai. Sienelė pastatyta ant nugriuvusių statinių pamatų, sąmoningai ilgesnė nei pamatai su tikslu apsaugoti šlaitą nuo slinkimo į ieškovės sklypą. Apie žemės sklypui taikytinus ribojimus, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygas, kitus juridinius faktus, žymas, buferinę apsaugos zoną ieškovė nebuvo informuota net ir tuomet, kuomet gavo statybos leidimą statyti statinį ant buvusių pamatų. Žymų apie saugomą teritoriją nėra ir VĮ Registrų centro išraše. Ieškovė apie tai sužinojo tik po Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. ( - ) surašymo. Ieškovė susimokėjo paskirtą baudą, nugriovė ieškovės velionio sutuoktinio savavališkai pastatytus statinius. Ieškovė nurodė, jog sienelės nugriovimas pakenktų ne tik jos statiniams, žemės sklypui, bet ir galimai susiardytų valstybinis žemės sklypas, žala būtų nepataisoma ir didelė. Ieškovė laikė, jog ji nesuardė reljefo formos, nesunaikino saugomo objekto. Atraminės sienelės projektas yra parengtas, tačiau atsakovė Kauno marių regioninio parko direkcija atsisako išduoti bet kokius dokumentus. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad nuosavybę ji įsigijo ( - ) metais, o ( - ) geomorfologinis draustinis įsteigtas ( - ) metais, apie tai ji nebuvo informuota ( - ) metais jai įsigyjant iš valstybės žemės sklypą. Pirkimo–pardavimo sutartyje (3.4 p. ir 3.6 p.) nurodyta naudojimo sąlyga – apsaugos zona, nesusijusi su valstybinio draustinio apsauga ir apribojimais. Ieškovės atlikti statybos darbai neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos reikalavimams, savavališka statyba nesukėlė jokių padarinių aplinkai ir visuomenės interesams. Ieškovė laikė, jog nustačius prašomą terminą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą nebus pažeistas viešasis interesas, tačiau reikalavimas nugriauti sienutę yra neproporcingas padarytam įstatymo pažeidimui ir prieštaraujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams.

103.

11Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 3 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė nelaikyti jos atsakovu šioje civilinėje byloje, o ieškovės ieškinio netenkinti. Nurodė, kad inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinę priežiūrą vykdantis specialistas (toliau – specialistas) 2016 m. liepos 1 d. atliko patikrinimą ir 2016 m. liepos 4 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. ( - ), kuriame nurodė, kad ieškovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, 2015 metų vasarą savavališkai žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), pastatė II grupės nesudėtingą statinį – atraminę sienutę (ilgis ~ 26,70 m, plotis ~ 0,30 m, aukštis nuo 1,18 m iki 2,0 m). Žemės sklypas patenka į saugomą teritoriją – ( - ) geomorfologinį draustinį. Specialistas, nustatęs savavališkos statybos faktą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. balandžio 20 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. ( - ), kuriame konstatavo, kad „žemės sklype ( - ), kuris patenka į ( - ) valstybinio geomorfologinio draustinio teritoriją, pastatyta atraminė sienutė (ilgis ~ 26,70 m, plotis ~ 0,30 m, aukštis nuo 1,18 m iki 2,0 m) neturint statybą leidžiančio dokumento“. Statybos rūšis – naujo statinio statyba. Statinio kategorija – nesudėtingas statinys. Statinys yra saugomoje teritorijoje – ( - ) geomorfologiniame draustinyje. Taip pat specialistas 2017 m. balandžio 24 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. ( - ) (toliau – nurodymas nevykdyti darbų), kuriuo įpareigojo ieškovę nevykdyti statinio statybos darbų, dėl kurių 2017 m. balandžio 20 d. surašytas savavališkos statybos aktas, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Inspekcijos Kauno departamentas, vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 2017 m. balandžio 24 d. raštu Nr. ( - ) informavo VĮ Registrų centro Kauno filialą ir Kauno miesto savivaldybės administraciją apie ieškovei surašytą savavališkos statybos aktą bei, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir STR 1.05.01:2017 138 punktu, 2017 m. balandžio 24 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ), kuriuo pareikalavo, kad ieškovė ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 21 d. savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius, t. y. „nugriauti / išardyti savavališkai pastatytą atraminę sienutę“. 2017 m. balandžio 24 d. raštu Nr. ( - ) ieškovei buvo išsiųsti savavališkos statybos aktas ir nurodymas nevykdyti darbų bei nurodymas. 2017 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. P3-253 nurodymas buvo papildytas, nurodant, kad jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-3581-921/2018 prašė panaikinti inspekcijos surašytus savavališkos statybos aktą ir nurodymą, tačiau, jai atsiėmus ieškinį, teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi (įsiteisėjo 2018 m. kovo 14 d.) ieškinys paliktas nenagrinėtu. Inspekcijos specialistas, patikrinęs nurodymo įvykdymą, nustatė, kad ieškovė nurodymo neįvykdė – nenugriovė / neišardė savavališkai pastatyto statinio žemės sklype ir tai užfiksavo 2018 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. ( - ). Atsižvelgdama į tai, inspekcija 2018 m. balandžio 13 d. raštu nurodymo priverstinį vykdymą perdavė antstolio M. P. kontorai. Antstolis 2018 m. rugsėjo 10 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. ( - ), kuriuo nustatęs, kad inspekcijos nurodymas neįvykdytas, jį perdavė teismui, prašydamas skolininkei skirti baudą. Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-25269-615/2018 ieškovei paskirta 100 Eur bauda. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė 2018 m. vasario 5 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. prašymais kreipėsi dėl statinio statybos įteisinimo. 2018 m. kovo 2 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakymuose į ieškovės prašymus inspekcija nurodė, kad be statinio nugriovimo, pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį ieškovė turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tačiau inspekcija neturi duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo savavališkai pastatytam statiniui įteisinti. Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo dėl savavališkos statybos įteisinimo nurodė, kad ieškovės atliktai statinio statybai šiuo metu yra privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį. Tačiau pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą, tačiau tai padaryti jis gali tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nurodymo nustatytu terminu neįvykdė, statybą leidžiančio dokumento negavo, nurodymo termino pratęsti inspekcijos neprašė, į Regionų apygardos administracinį teismą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nesikreipė. Todėl, atsižvelgdama į tai, kad nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs ir šio nurodymo priverstinis vykdymas yra perduotas antstoliui, ieškovės prašymą leisti įteisinti savavališką statinio statybą nustatant ieškovei šešių mėnesių terminą laikė nepagrįstu.

124.

13Atsakovė Kauno marių regioninio parko direkcija (toliau - direkcija) 2019 m. sausio 3 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ji negali pritarti savavališkai pastatytos atraminės sienutės žemės sklype, esančiame ( - ) geomorfologiniame draustinyje, įteisinimui be teismo įpareigojimo. Taip pat manė, jog galimas taikus ginčo sprendimo būdas tik tada, jei teismas įpareigotų direkciją suderinti parengtą sienelės (nesudėtingojo II grupės statinio) projektą, ir leistų direkcijai, atsižvelgiant į protingumo kriterijų bei į galimą žalą ieškovės turtui bei saugumo kriterijų, į tai, kad sienelė buvo pastatyta palei buvusių statinių galinę sieną, kad jau žala gamtai yra padaryta, kad sienelę nugriovus galima šlaito erozija ir dar didesnė žala reljefo formai, netaikyti Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos nuostatos, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas. Nurodė, kad ieškovės 2008 metais įsigytas žemės sklypas yra ( - ) geomorfologiniame draustinyje, kurio ribos niekada nesikeitė nuo jo įsteigimo. Draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 514, registruotas Teisės aktų registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, t. y. viešai prieinamuose registruose. Ieškovės statinys priskirtas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, tačiau statybą leidžiantys dokumentai tokiems statiniams privalomi, kai statiniai statomi konservacinio prioriteto saugomojoje teritorijoje. Draustiniai, pagal Saugomų teritorijų įstatymą, priskiriami konservacinės apsaugos prioriteto teritorijų kategorijai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros pareigūnai, atlikę patikrinimą ieškovės sklype, nustatė, kad ieškovės ginčo sklype buvo nustatytas 10 metrų ilgio ir 5 metrų pločio šlaito nukasimas. Todėl, vadovaudamasi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, laikė, jog ieškovė, nukasdama 10 metrų ilgio ir 5 metrų pločio šlaitą bei pastatydama iki 2 metrų aukščio ir 26,7 metrų ilgio betoninę sienelę, pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo (galiojusio iki 2017 m. gegužės 1 d.) 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Statybos įstatymo (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. ) 20 straipsnį, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“ (galiojusio iki 2016 m. spalio 27 d.) nuostatas. Atsakovė laikė, jog atraminės sienelės statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Ieškovei, savavališkai nukasus šlaitą ir pastačius betoninę sienelę, buvo padarytas pažeidimas. Nurodė, jog atsakovė nepritaria savavališkai pastatytos atraminės sienutės žemės sklype, esančiame ( - ) geomorfologiniame draustinyje, įteisinimui be teismo įpareigojimo.

145.

15Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 14 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė išbraukti ją iš atsakovų civilinėje byloje ir ieškovės ieškinio reikalavimo netenkinti. Nurodė, kad pastatus ieškovė įsigijo, kai draustinis dar nebuvo įsteigtas, tačiau žemės sklypas suformuotas ir įsigytas jau esant įsteigtam draustiniui. Teritorija, kurioje 2008 m. ieškovė įsigijo žemės sklypą yra draustinyje nuo pat jo įsteigimo, t. y. nuo 1992 m. rugsėjo 24 d. Draustinio ribos niekada nesikeitė. Savavališka statyba įvykdyta draustinyje, ką patvirtina ištrauka iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro. Valstybės saugomose teritorijose veiklą reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Draustiniai priskirti konservacinės apsaugos prioriteto teritorijų kategorijai. Draustiniai yra geomorfologiniai – tipiškiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti (Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnis). 2006 m. birželio 1 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 514 patvirtintas ( - ) geomorfologinio draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos ribų planas. Šis dokumentas įregistruotas teisės aktų registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Draustinio ribos pažymėtos teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje ir įregistruotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, kuris yra viešai prieinamas, todėl visi gyventojai turi galimybę patikrinti ar pasitikslinti rūpimus duomenis apie valstybines saugomas teritorijas ir savo nuosavybę. Ieškovei pradėjus rengti statybos projektą ūkinio pastato griovimui/ rekonstrukcijai specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus išdavė ir direkcija, kuriuose aiškiai buvo nurodyti teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai, galiojantys šioje teritorijoje. Ieškovės pastatytas statinys priskirtinas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems privalomi statybą leidžiantys dokumentai, statant juos konservacinio prioriteto saugomojoje teritorijoje (STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareigūnams atlikus 2017 metais patikrinimą ieškovės sklype buvo nustatyta, kad ginčo sklype nukastas 10 metrų ilgio ir 5 metrų pločio šlaitas. Saugomos teritorijos (draustinio) įsteigimas yra juridinis faktas taikyti visus šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą bei veiklos apribojimus nustatančius teisės aktus. Ieškovės žemės sklypui taikomi apribojimai – speciali sąlyga „XXXVII. Geomorfologiniai draustiniai“ įrašyti nekilnojamojo turto registro dokumentuose. Pasisakydama dėl galimybės įteisinti savavališką statybą nurodė, kad parengus statinio projektą, kai jau sunaikintas šlaitas (jis nukastas), direkcija neturi jokios teisinės galimybės suderinti nesudėtingo statinio projektą. Todėl manė, jog tik tuo atveju, jei teismas, vadovaudamasis protingumo ir (ar) kitais principais, konstatuotų, jog sienelės nugriovimas padarytų dar daugiau žalos saugomoms vertybėms, nei nugriovimas bei įpareigotų institucijas suderinti parengtą sienelės (nesudėtingojo II grupės statinio) projektą, Kauno marių regioninio parko direkcija turėtų galimybę pritarti sienelės projektui. Be to, atkreipė dėmesį į tai, šiuo metu vyksta savavališkų statybų likvidavimo procesas.

166.

17Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno rajono savivaldybės administracija 2019 m. sausio 30 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinio reikalavimo netenkinti. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 22 d. išdavė ieškovei rašytinį pritarimą Nr. ( - ) pagalbinio ūkio paskirties pastato 4Ilm griovimui, pagalbinio ūkio paskirties pastato 3Ilm rekonstravimui ( - ). Projekto rengimui taip pat buvo gauti specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, juos 2016 m. spalio 7 d. parengė ir pasirašė Kauno marių regioninio parko direkcijos direktorė N. E.. Projektą, be kita ko, sudarė ( - ) geomorfologinio draustinio planas su jame pažymėtu sklypu, Kauno marių regioninio parko direkcijos 2016 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. ( - ), kuriuo pritariama statinio projektiniams pasiūlymams sklype ir kuriame nurodyta, kad projektiniai pasiūlymai parengti atsižvelgiant į specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus. Vėliau, 2016 m. gruodžio 1 d., Kauno marių regioninio parko direkcija tikrino projekto sprendinius ir jiems pritarė. Projekto tituliniame lape statytoja M. M. savo parašu patvirtino, kad su projekto sprendiniais susipažino. Todėl laikė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nežinojo, jog sklypas yra ( - ) geomorfologiniame draustinyje, ir sprendė, kad statytoja nesidomėjo ir nesusipažino su statybų ypatumais šioje saugomoje teritorijoje. Be to, nurodė, kad ieškovė, teigdama, jog šlaitas, kurio papėdėje yra jos nuosavybe valdomi statiniai, po liūčių 2015 m. vasarą nuslinko savaime ir sugriovė keletą kiemo statinių, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Taip pat nurodė, jog, vadovaujantis neteisėtos statybos vykdymo metu galiojusiais teisės aktais, tiek ir šiuo metu galiojančiais teisės aktais, ieškovei buvo privalu parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį. Todėl vertino, jog ieškovė, sklype savavališkai įrengdama atraminę sienelę, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatas. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės sklypas yra įsiterpęs sodininkų bendrijoje, o atsakovė neturi duomenų, kad šiam sklypui būtų rengtas detalusis planas, o taip pat į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis sodyba apie gyvenamuosius namus suformuota 2008 metais be detaliojo plano rengimo, tais pačiais metais ieškovė nusipirko šį sklypą iš valstybės, į tai, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodyta, kad sklypas yra ( - ) geomorfologinio draustinio teritorijoje, laikė, jog sklypui galioja šio draustinio tvarkymo ir naudojimo reglamentai. Todėl sprendė, jog visus klausimus, susijusius su statyba ( - ) geomorfologiniame draustinyje, privalu derinti su šį draustinį administruojančia institucija - Kauno marių regioninio parko direkcija. Nurodė, jog, jei Kauno marių regioninio parko direkcija neprieštarautų arba būtų teismo įpareigota suderinti parengtą supaprastintą statybos projektą atraminės (betoninės) sienelės statybai siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, Kauno rajono savivaldybės administracija, įvertinusi ir įsitikinusi, kad supaprastintas projektas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išduotų statybą leidžiantį dokumentą ieškovei. Ji taip pat manė, kad tokiu būdu būtų pašalinti ne tik savavališkos statybos padariniai, bet ir fiksuojamas, sutvirtinamas šlaitas.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovės M. M. ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės 4,11 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

228.

23Teismas pripažino nustatytu, kad ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį adresu ( - ) (2 t., e. b. l. 51-52, 53-55). Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro ištraukos duomenis (2 t., e. b. l. 141) ieškovės sklypas yra ( - ) geomorfologiniame draustinyje. Statytojui, statant statinį draustinyje, būtina laikytis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tokio statinio statybą draustinyje. Draustinis įsteigtas ( - ) (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913). Taip pat teismas nustatė, kad duomenų apie draustinio ribų pasikeitimą byloje nepateikta, tokių aplinkybių nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu dalyvavusios šalys. Veiklą valstybės saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, kuris numato, kad draustiniai priskirtini konservacinės apsaugos prioriteto teritorijų kategorijai. Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio prasme draustinis yra geomorfologinis, siekiamybei tipiškų ir unikalių reljefo formų kompleksų saugojimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 514 buvo patvirtintas ( - ) geomorfologinio draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos ribų planas. Teismas nurodė, jog jam nekyla abejonių, kad draustinis, kurio teritorijoje yra ieškovės žemės sklypas, priskirtas konservacinės apsaugos prioriteto teritorijų kategorijai. Be to, nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ginčo žemės sklypas yra ( - ) geomorfologiniame draustinyje, kuriame taikytini ribojimai statytojui. Apie tokio nekilnojamojo turto specialių sąlygų buvimą ir reikalavimų nuosavybę turintiems savininkams laikymąsi yra žinoma iš viešai prieinamų registrų apie teritoriją (teisės aktų registras, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registras, draustinio ribos pažymėtos teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje ir įregistruotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre). Ieškovei Kauno marių regioninio parko direkcija buvo išdavusi Specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, kur buvo nurodyti teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai, galiojantys šioje teritorijoje (2016 m. spalio 7 d. Nr. T2-7.10-78/V3-752). Pagal Konstituciją (7 straipsnis) asmens nuo atsakomybės neatleidžia įstatymo nežinojimas, todėl teismas ieškovės ieškinio argumentą dėl ieškovės nežinojimo apie draustinyje turimos nuosavybės naudojimą ir tvarkymą, esant specialioms sąlygoms, atmetė kaip nepagrįstą.

249.

25Byloje pateiktus 2017 m. balandžio 20 d. Inspekcijos pareigūnų savavališkos statybos aktą Nr. ( - ) (4 t., e. b. l. 150-151), 2017 m. balandžio 24 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ) (4 t., e. b. l. 143-144) bei Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. ( - ) teismas laikė patvirtinančiais, jog ieškovės žemės sklype buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta savavališka statyba. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 4.2. punktą, vertindamas atraminės sienelės matmenis, teismas laikė, jog statinys priskirtas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Nurodė, jog šios kategorijos statiniams būtini statybą leidžiantys dokumentai statomam statiniui konservacinio prioriteto saugomojoje teritorijoje, bei, kad būtent ieškovės žemės sklypas ir yra tokio pobūdžio saugomojoje teritorijoje. Statybą leidžiančio dokumento ieškovė patikrinimą atlikusiems pareigūnams nepateikė, nes jis nebuvo jai išduotas. Savavališkos statybos fakto ieškovė neginčija, tačiau prašo nustatyti terminą, tikslu įteisinti šią savavališką statybą.

2610.

27Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad po įvykusios 2015 m. vasarą liūties šlaitas pasislinko į ieškovės sklypą ir kad ji ėmėsi teisinių priemonių dėl galimai padarytos žalos jos nekilnojamam turtui, t. y. kreipėsi į Kauno marių regioninio parko direkcija dėl šlaito pasislinkimo bei atitinkamų sprendimų priėmimo, tačiau pati ėmėsi veiksmų ir, darydama poveikį valstybės kraštovaizdžiui (šlaitui), jį nukasdama, pastatė atraminę betoninę sienelę, sprendė, jog ji tokiu būdu pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo, galiojusio iki 2017 m. gegužės 1 d. 9 straipsnio 2 dalies 1punktą, Statybos įstatymo, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. 20 straipsnio nuostatas ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“, galiojusio iki 2016 m. spalio 27 d., nuostatas. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė į Kauno rajono savivaldybės administraciją, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, nesikreipė, reikalavimų jai nereiškė bei neįrodė, kad sienelės nugriovimas padarytų dar daugiau žalos saugomoms vertybėms nei nenugriovimas, teismas sprendė, kad ieškovei neparengus suderinto sienelės – II grupės nesudėtingo statinio projekto, jos ieškinys negali būti tenkinamas. Taip pat teismas nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad sienelė 26 metrų ilgio buvo pastatyta palei buvusių statinių galinę sieną – priešingai ji pastatyta naujai bei neįrodė, kad daroma žala ieškovės turtui bei jos saugumui ir , kad nugriovus atraminę sienelę galima šlaito erozija padarys dar didesnę žalą reljefo formai. Teismas konstatavo, kad ieškovei savavališkai nukasus šlaitą ir pastačius 26 metrų betoninę sienelę, buvo padarytas aplinkosauginis pažeidimas. Tokio statinio statybai draustinio (saugomos teritorijos) zonoje privalomi statybą leidžiantys dokumentai, kurių ieškovė neturi. Pastačiusi statinį be statybą leidžiančio dokumento, šiais veiksmais ieškovė pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatas, numatančias, kad draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ir žaloti reljefo formas. Šis imperatyvas turi užtikrinti kraštovaizdžio, gamtos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių išliekamumą, išsaugojant gamtos unikalumą.

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3011.

31Apeliaciniu skundu ieškovė M. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

321.1.

33Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai ir atmestinai vertino byloje esančius įrodymus bei ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškovės pažeidimo pašalinimo galimybes, formaliai vertino įstatymo nuostatų pažeidimus. Iš 2016 m. birželio 2 d. pavedimo sutarties, sudarytos su UAB „Georaimonda“, matyti, kad buvo rengiamas statybos projektas adresu ( - ). Esančių ūkinio pastato 4I1 m griovimui bei ūkinio pastato 3I1m rekonstravimui. Tuo pat metu buvo aiškinamasi, ar reikalinga į projektą įtraukti ginčo objekto – atraminės sienutės – statybą. Ją buvo sumanyta statyti ne dėl to, kad aptverti ir/ar atitverti statinius, bet tikslu apsaugoti nuo galimo jų pažeidimo slenkant šlaitui ir apsaugoti patį šlaitą nuo slinkimo, gamtos poveikio ir kt. Ieškovei buvo paaiškinta, kad atraminei sienutei statyti, nėra būtini statybą leidžiantys dokumentai, tik būtina išlaikyti atstumus. Tuo tikslu buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2016 m. birželio 13 d. išdavė sutikimą statyti statinį ir atraminę sienutę žemės sklype, kuris ribojasi su valstybine žeme ir net ši tarnyba neinformavo, kad yra taikomi ribojimai, kad reikia gauti ir kitų institucijų suderintus leidimus, nors susipažinimui buvo pateikti visi dokumentai. Nebuvo taikyta jokių draudimų statyti atraminę sienutę neišlaikant 3 m atstumo nuo šlaito, kas beje yra pagrindas šioje byloje, tačiau ir šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino, klaidingai nurodydamas faktą, kad vienintelis pažeidimas – statyba be statybos leidimo (nors ir prašoma leisti pašalinti savavalinės statybos padarinius) ir šlaito nukasimas. Teismas net nesiaiškino kaip ir kurioje vietoje šlaitas buvo nukastas, galimai net priimant sprendimą nesuprato ar klaidingai suprato nukasimo faktą (šlaito suardymo faktą), nes jau vien iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų akivaizdu, kad šlaitas nukastas sklypo ilgyje ir plotyje, kuris ribojasi su ieškovės žemės sklypu. Už šį konstatuotą pažeidimą ieškovė buvo nubausta, baudą sumokėjo, tačiau pagrindinis neteisėtumo faktas, kad atraminė sienutė pastatyta neišlaikant atstumo nuo valstybinio žemės sklypo. Jei būtų įgyvendinamas savavalinių padarinių šalinimas nugriaunant atraminę sienutę, kaip to reikalauja atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija, šlaitas dar labiau būtų pažeistas. Patekimas į sklypą atlikti šį veiksmą taip pat ribotas, tad tektų darbus atlikti iš šlaito pusės. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, ar atliekant šiuos veiksmus nebūtų padaryta dar didesnė žala.

341.2.

35Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino aplinkybės, kad ieškovei, rengiant dokumentus rekonstrukcijoms, buvo paaiškinta, kad statinys - atraminė sienutė yra priskiriamas prie nesudėtingų statinių ir jokie statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi, nes jos aukštis 2 m, plotis 13,7 m. Ginčo apsauginės sienutės dalis buvo pastatyta toje vietoje, kurioje buvo nugriuvusių statinių pamatai. Apsauginė sienutė pastatyta ilgesnė, nei buvo ankstesnių statinių pamatų ilgis, sąmoningai, tokiu būdu siekiant apsaugoti visą šlaitą nuo slinkimo į ieškovės sklypą, juolab, kad atstumas nuo teisėtai-pastatyto statinio (jam statyti leidimas išduotas) yra nutolęs nedideliu atstumu apie 1,5 m nuo šlaito. Šiam statiniui leidimą išdavė, nors taip pat neišlaikytas atstumas. Šis pastatas- pirtis pastatytas, panaudojant dalį išlikusių seno statinio pamatų. Todėl ieškovei nesuprantama kuo skiriasi vieno statinio (pastato - pirties ir atraminės sienutės) faktinė padėtis.

361.3.

37Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovų argumentais, kad ieškovė turi pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nors teismo nuomone nepatvirtinta bei neįrodyta ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atraminę sienutę ieškovė buvo priversta pastatyti dėl nuošliaužų pavojaus ar jau buvusių nuošliaužų jos turto sunaikinimo, tačiau į tai atsižvelgtina, nes toje vietoje yra grunto nuolydis, tai fiksavo ir ekspertas savo išvadoje, kuri visiškai teismo nevertinta. Akivaizdu, kad ieškovė dėl atraminės sienutės statybos turėjo išlaidų, kurias akte Nr. ( - ) konstatavo ekspertas (ekspertizės aktas teismui pateiktas byloje, tačiau nevertintas), dėl ko nugriovus atraminę sienutę iškiltų ir galimų nuostolių atlyginimo klausimas

381.4.

39Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino pažeidimo pobūdžio, t. y. ar padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra laikytinas mažareikšmiu pažeidimu. Ieškovės nuomone, pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nesukėlė didelių neigiamų pasekmių aplinkai, valstybės ekonominiams interesams. Nurodo, kad ji nuolatos ir nepertraukiamai siekė bendradarbiauti ir bendradarbiavo su proceso šalimis. Todėl, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, mano, jog reikalavimas nugriauti atraminę sienutę yra aiškiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui, jo taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principą.

401.5.

41Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio kylantį būtinumą apsaugoti savininko teises. Šį pažeidimą lėmė netinkamas, formalus įrodymų tyrimas ir įvertinimas, bendrųjų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų nepaisymas.

421.6.

43Pirmosios instancijos teismas nurodydamas ir nustatydamas faktines aplinkybes bei vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus bendroje visumoje padarė aiškią klaidą, kadangi ieškovė niekada neneigė pažeidimo padaryto, priešingai, ji pripažino ir sumokėjo jai paskirtą baudą, be to, visada tvirtino ir tvirtina, jog ji siekia bendradarbiauti su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis ir siekia minimaliausiais kaštais atstatyti pažeistą teisingumą.

441.7.

45Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nesprendė alternatyvių neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdų (galimybės rekonstruoti statinį, gauti statybą leidžiantį sprendimą ir kt.), nors atsakovai, laikydamiesi pozicijos, jog ginčo statyba buvo neteisėta, buvo linkę susidariusią padėtį spręsti visiems priimtiniausiu būdu, siekdami išvengti galimos didesnės žalos gamtai ir ieškovei.

461.8.

47Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai ir teiginiai prieštarauja vieni kitiems. Perrašydamas dokumentų turtinį neatliko įrodymų vertinimo ieškinyje išdėstytais aspektais. Apeliantės vertinimu dėl netinkamai suformuluoto pirmosios instancijos skundžiamo sprendimo turinio neįmanoma vienareikšmiškai suprasti, kokias aplinkybes teismas nustatė ir kokių įrodymų pagrindu.

4812.

49Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

502.1.

51Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog ieškovė savo ieškinio reikalavimų ir jame išdėstytų argumentų neįrodė, todėl teismas neturėjo ką vertinti. Ieškovės teismui pateiktoje ekspertizės išvadoje ekspertas, atsakydamas į jam pateiktus klausimus tik konstatavo, kad „betoninės atraminės sienos nugriovimas <...> pareikalautų sprendimo, kaip stabilizuoti ir sutvarkyti kalno šlaitą, kad nekiltų nuošliaužų pavojus bei kad krituliai ir kalno želdinių nuošliaužos neterštų namų valdos teritorijos“, t. y., tik nurodė veiksmus, kuriuos turės atlikti ieškovė, likviduodama savavališkas statybas, tačiau jos ieškinyje išdėstytų aplinkybių, jog likviduojant savavališkas statybas, būtų padaryta dar didesnė žala šlaitui ir aplinkai.

522.2.

53Teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovės pateiktos eksperto išvados patvirtina, kad betoninė atraminė sienelė buvo pastatyta naujai, o ne ant buvusių statinių. Tarnyba palaiko teismo poziciją, kad nei ieškovė, nei ekspertas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad betoninės atraminės sienutės statybos dalis pastatyta ant buvusių pamatų. Pažymi, kad ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 20 d. Savavališkos statybos akte Nr. ( - ) nurodyta savavališkos statybos rūšis: naujo statinio statyba, bet ne statinio rekonstrukcija. Be to, ieškovė pažeidė imperatyvius aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus.

542.3.

55Teismas pagrįstai konstatavo, kad „pastačiusi statinį be statybą leidžiančio dokumento, šiais veiksmais ieškovė pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatas, numatančias, kad draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ir žaloti reljefo formas. Statant atraminę betoninę sienelę, apie šlaito pasislinkimo faktą ne tik neinformavo atsakingos institucijos (atsakovių), bet ieškovė pakeitė reljefo formą, nukasė šlaitą ir tokiu būdu nesilaikė Saugomų teritorijų įstatymo imperatyvių reikalavimų. Taip pat pažeidė Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“ reikalavimų imperatyvus dėl teisėtos statybos.

562.4.

57Apeliantės teiginiai, kad niekas ir niekada jai nepaaiškino apie jos žemės sklypui taikomus apribojimus, neatitinka tikrovės. Ieškovei turėjo būti žinomi visi teisės aktai, reglamentuojantys Draustinio statusą, nes jie yra viešai prieinami. Draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 514 „D. L. geomorfologinio draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“, yra registruotas Teisės aktų registre www.e-tar.lt, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPD registracijos Nr. T00053556). Draustinio ribos pažymėtos teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje ir įregistruotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, kuris yra viešai prieinamas (https://stk.am.lt/portal/), todėl visi gyventojai turi galimybę patikrinti ar pasitikslinti rūpimus duomenis apie valstybines saugomas teritorijas ir savo nuosavybę. Be to, 2016 metais ieškovei pradėjus rengti statybos projektą ūkinio pastato 4I1m griovimui bei ūkinio pastato 3Ilm rekonstrukcijai, be kitų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įvardytų statybos proceso dalyvių, Specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus išdavė ir Kauno marių regioninio parko direkcija (2016 m. spalio 7 d. Nr. T2-7.10-78/V3-752). Reikalavimuose buvo aiškiai nurodyti teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai, galiojantys nagrinėjamoje teritorijoje. Pažymi, kad Reikalavimų 2.4 punkte nurodyta, jog nagrinėjamoje vietoje „saugomi unikalūs reljefo formų kompleksai“.

582.5.

59Teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad „apie tokio nekilnojamojo turto specialių sąlygų buvimą ir reikalavimų nuosavybę turintiems savininkams laikymąsi yra žinoma iš viešai prieinamų registrų apie teritoriją (teisės aktų registras, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registras, draustinio ribos pažymėtos teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje ir įregistruotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre).“ Teismas konstatavo, kad „pagal Konstituciją (7 straipsnis) asmens nuo atsakomybės neatleidžia įstatymo nežinojimas, todėl ieškinio argumentas dėl ieškovės nežinojimo apie draustinyje turimos nuosavybės naudojimą ir tvarkymą, esant specialioms sąlygoms, atmestinas kaip nepagrįstas.“

602.6.

61Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog betoninės sienelės nugriovimas padarys nepataisomą ir didelę žalą ieškovės turtui bei jos saugumui. Eksperto išvadoje nurodyta, „kad betoninės atraminės sienos griovimas gali sukelti pavojų žemės sklype esančiam pastatui ir jame būnantiems žmonėms, mažai tikėtina, o sienos nugriovimas pareikalautų sprendimo, kaip stabilizuoti ir sutvarkyti kalno šlaitą. Tarnybos nuomone, ekspertas nurodė tinkamą kelią, kaip spręsti savavališkos statybos klausimą, t. y., likvidavus sienutę, ieškoti būdų šlaito atkūrimui, jo stabilizavimui.

622.7.

63Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įrodymus, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo laikytini nepagrįstais.

6413.

65Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

663.1.

67Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimdamas teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, skundžiamą sprendimą pagrindė teisės aktų normomis, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl statybos teisinių santykių, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

683.2.

69Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo materialinės teisės normų, reglamentuojančių atraminės sienutės statybos teisinius santykius, pažeidimo turėtų būti atmesti kaip neatitinkantys apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi apeliantė neįrodo CPK 330 straipsnyje nurodytų skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų. Sutiktina su skundžiamame sprendime teismo nurodytais išaiškinimais, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose.

703.3.

71Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal atraminės sienutės savavališkos statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus atraminės sienutės (naujo II grupės nesudėtingo statinio) statybai saugomoje teritorijoje buvo privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Pagal savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, buvo draudžiama.

723.4.

73Teismas skundžiamu sprendimu nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir pagrįstai konstatavo, kad „nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

743.5.

75Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atraminės sienutės statybos teisinius santykius, konstatavo, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunkčiu, naujo nesudėtingojo statinio statybai yra privalomas supaprastintas statybos projektas ir leidimas statyti naują statinį.

763.6.

77Kritiškai vertintini apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad neva pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nevertino atraminės sienutės savavališkos statybos padarinių šalinimo galimybių. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas tinkamai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateiktos eksperto išvados, patvirtina, kad betoninė atraminė sienelė buvo pastatyta naujai, o ne ant buvusių statinių, tačiau ieškovei pažeidus imperatyvius įstatymo reikalavimus, kur savavališka statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas, nes neįrodytas.

783.7.

79Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas priėmė nepagrįstą skundžiamą sprendimą, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi skundžiamame sprendime aptarti tik šalių paaiškinimai, tačiau kiti pateikti įrodymai neaptarti, nepateikta motyvuota išvada, kodėl jais nebuvo remtasi ar nesiremta, kiekvienas įrodymas atskirai neaptartas yra neįrodytas. Inspekcijos nuomone, teismas vertino byloje esančius duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus, ieškovės pateiktą eksperto išvadą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, ir apeliaciniame skunde nurodytų procesinių teisės normų nepažeidė.

80Teisėjų kolegija

konstatuoja:

81IV.

82Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8314.

84Civilinio proceso kodekso 263 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

8515.

86Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas 2016 m. liepos 1 d. atliko patikrinimą ir 2016 m. liepos 4 d. surašė statybos patikrinimo aktą Nr. ( - ), kuriame nurodė, kad ieškovė M. M., neturėdama statybą leidžiančio dokumento, 2015 metų vasarą savavališkai žemės sklype, (kadastro Nr. ( - )) ( - ), patenkančiame į saugomą teritoriją – ( - ) geomorfologinį draustinį, pastatė II grupės nesudėtingą statinį – atraminę sienutę (ilgis ~ 26,70 m, plotis ~ 0,30 m, aukštis nuo 1,18 m iki 2,0 m) (toliau – statinys). Specialistas, nustatęs savavališkos statybos faktą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. balandžio 20 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. ( - ), kuriame konstatavo, kad ieškovės sklype pastatyta atraminė sienutė pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento, o 2017 m. balandžio 24 d. ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ), kuriuo iš ieškovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 21 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius, t. y. nugriauti / išardyti savavališkai pastatytą atraminę sienutę. 2017 m. gegužės 23 d. ieškovė M. M. kreipėsi į teismą, pateikė atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ieškinį, kuriame prašė panaikinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-04-20 savavališkos statybos aktą Nr. ( - ) ir 2017-04-24 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ). Kauno apylinkės teismas, nagrinėjęs pagal šį ieškinį civilinę bylą Nr. e2-3581-921/2018, ieškovei atsiėmus ieškinį, 2018 m. kovo 6 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, patikrinęs nurodymo vykdymą, 2018 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. ( - ) konstatavo, kad ieškovė nenugriovė jos žemės sklype savavališkai pastatyto statinio. 2018 m. balandžio 13 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija raštu Nr. ( - ) „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ) priverstinio vykdymo“ nurodymo priverstinį vykdymą perdavė antstoliui. Ieškovei neįvykdžius šio nurodymo, Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-25269-615/2018 priimta 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi antstolio prašymu paskyrė ieškovei M. M. 100,00 Eur dydžio baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. ( - ) dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą. 2018 m. gruodžio 7 d. ieškovė M. M. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė, tikslu pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatyti šešių mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos dėl atraminės sienutės įteisinimo žemės sklype, kurio kadastrinis numeris ( - ), esančiame adresu ( - ), teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal šį ieškinį, skundžiamu 2019 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovės M. M. ieškinį atmetė. Dėl šio teismo sprendimo ieškovė padavė apeliacinį skundą.

8716.

88Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, pateiktą civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovėms Kauno marių regioninio parko direkcijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės administracija, sprendžia, jog šis apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas.

8917.

90Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas nustatyti jai šešių mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą yra neteisėtas, nes to nenumato savavališkos statybos padarinių likvidavimą reglamentuojantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalis (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti įstatymo redakcija) nustato, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos savavališkai pastatyto statinio savininkui per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, šiame privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji įrodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Ieškovė privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nustatytu terminu neįvykdė, statybą leidžiančio dokumento negavo, nurodymo vykdymo termino pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos neprašė, į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti nurodymo vykdymo terminą nesikreipė. Todėl laikytina, kad nurodymo vykdymo terminas yra pasibaigęs, privalomojo nurodymo, kuris, kaip nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnis, yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, priverstinį vykdymą perdavus antstoliui, teismas nustatyti ieškovei naują terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui neturi teisės.

9118.

92Ieškovės reikalavimas nustatyti jai šešių mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, kaip pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, negali būti patenkintas dar ir dėl to, kad, kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, taip pat ir šio straipsnio 9 dalies 1 punktas nustato, jog savavališkos statybos statinio savininkas gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, gali tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, o ieškovės atraminė sienelė pastatyta pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad savavališka statyba gali būti legalizuota tik tada, kai kompetentingos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįsta statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; kt.). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė Kauno marių regioninio parko direkcija atsisako išduoti dokumentus dėl galimybės pradėti neteisėtai pastatyto statinio legalizavimo. Kad toks šios atsakovės atsisakymas buvo apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui ir šio teismo pripažintas nepagrįstu, įrodymų ieškovė nepateikė.

9319.

94Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir atmestinai vertino byloje esančius įrodymus bei ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškovės pažeidimo pašalinimo galimybes, formaliai vertino įstatymo nuostatų pažeidimus, nesprendė alternatyvių neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdų, dėl netinkamai suformuluoto pirmosios instancijos skundžiamo sprendimo turinio neįmanoma vienareikšmiškai suprasti, kokias aplinkybes teismas nustatė ir kokių įrodymų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal ieškovės ieškinį, pasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, kuriomis ji grindė savo reikalavimus, nors jos daugiau reikšmingos vertinant, ar statyba tikrai savavališka, ar ne, kas nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės atraminė sienelė pastatyta pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statinio savininkė negali gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius.

9520.

96Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių teisėjų kolegija kaip negalinčių turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui nepasisako, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apskųstąjį Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

97Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

98Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

99Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė M. M. 2018 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. gegužės 7 d. Valstybinės žemės... 10. 3.... 11. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 12. 4.... 13. Atsakovė Kauno marių regioninio parko direkcija (toliau - direkcija) 2019 m.... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos... 16. 6.... 17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno rajono... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovės M. M.... 22. 8.... 23. Teismas pripažino nustatytu, kad ieškovė nuosavybės teise valdo žemės... 24. 9.... 25. Byloje pateiktus 2017 m. balandžio 20 d. Inspekcijos pareigūnų savavališkos... 26. 10.... 27. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų,... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 30. 11.... 31. Apeliaciniu skundu ieškovė M. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m.... 32. 1.1.... 33. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai... 34. 1.2.... 35. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino... 36. 1.3.... 37. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovų argumentais,... 38. 1.4.... 39. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai... 40. 1.5.... 41. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė... 42. 1.6.... 43. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas ir nustatydamas faktines aplinkybes... 44. 1.7.... 45. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nesprendė... 46. 1.8.... 47. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai ir teiginiai... 48. 12.... 49. Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos... 50. 2.1.... 51. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog... 52. 2.2.... 53. Teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovės pateiktos... 54. 2.3.... 55. Teismas pagrįstai konstatavo, kad „pastačiusi statinį be statybą... 56. 2.4.... 57. Apeliantės teiginiai, kad niekas ir niekada jai nepaaiškino apie jos žemės... 58. 2.5.... 59. Teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad „apie tokio... 60. 2.6.... 61. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo,... 62. 2.7.... 63. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė išnagrinėjęs... 64. 13.... 65. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 66. 3.1.... 67. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir... 68. 3.2.... 69. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo... 70. 3.3.... 71. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal atraminės sienutės... 72. 3.4.... 73. Teismas skundžiamu sprendimu nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 74. 3.5.... 75. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas,... 76. 3.6.... 77. Kritiškai vertintini apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad neva... 78. 3.7.... 79. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai taikė procesinės... 80. Teisėjų kolegija... 81. IV.... 82. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 83. 14.... 84. Civilinio proceso kodekso 263 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo sprendimas... 85. 15.... 86. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 87. 16.... 88. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą,... 89. 17.... 90. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas... 91. 18.... 92. Ieškovės reikalavimas nustatyti jai šešių mėnesių terminą nuo sprendimo... 93. 19.... 94. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ieškovės apeliacinio skundo... 95. 20.... 96. Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė... 97. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 98. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 99. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....