Byla 2A-2018-431/2015
Dėl įskaitymo pripažinimo niekiniu ir skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui UAB „In media“ dėl sandorio patvirtinimo ir nuostolių atlyginimo ir atsakovo UAB „In media“ priešieškinį ieškovei G. G. dėl įskaitymo pripažinimo niekiniu ir skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė prašė patvirtinti jos galutinio atsiskaitymo faktą su atsakovu pagal 2013 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovo 32.400 Lt baudą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal 2013 m. lapkričio 21 d. namo ir dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 7.7 punktą atsakovas įsipareigojo iki 2013 m. lapkričio 31 d. įvesti dujas bei organizuoti dujinio katilo pridavimo darbus, iki 2013 m. gruodžio 31 d. atlikti aplinkos sutvarkymo darbus – pakloti šaligatvio plyteles, betono trinkeles, pasėti veją, pastatyti medinę ir metalinę segmentinę tvorą, sutvarkyti privažiavimą bei atlikti vidinių lubų ištaisymo darbus. Tačiau atsakovas dujų katilą įrengė tik 2014 m. sausio 20 d., vejos sėjimo darbus atliko tik 2014 m. gegužės 5-7 d., kitų darbų neatliko. Ieškovė, remdamasi sutarties 9.10 punktu, nustatė, kad atsakovas 164 dienas (nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 13 d.) vėluoja atlikti sutarties 3 priede nurodytus darbus. Todėl atsakovas turi mokėti 57.400 Lt baudą, skaičiuojant 350 Lt baudą už dieną. Pagal sutarties 2.1.3 punktą ieškovė turėjo sumokėti 25.000 Lt per 10 darbo dienų nuo atliktų darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo. Todėl ieškovė 2014 m. balandžio 2 d. pretenzija informavo atsakovą apie taikytiną įskaitymą, dėl kurio atsakovo mokėtina bauda mažintina iki 32.400 Lt. Atsakovas nevykdė ir 2013 m. balandžio 3 d. preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties sąlygų, t.y. nustatytais terminais neatliko sutarties priede Nr. 1 numatytų darbų, todėl nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, o atsakovas turėjo grąžinti ieškovės sumokėtas sumas ir baudą. Atsakovas toliau siūlė sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, užtikrino, kad darbai bus atlikti, pasiūlė 350 Lt baudą. Kuo greitesnis darbų atlikimas ir bauda dėl darbų atlikimo buvo esminė sąlyga pagrindinei sutarčiai sudaryti. Sutartis rengė ir terminus nustatė pats atsakovas, kuris yra verslininkas, o ieškovė, kaip vartotoja, neturėjo kompetencijos ir galimybių nustatyti darbų atlikimo terminų. Ieškovė nesutiko su priešieškiniu, nurodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. sudaryta sutartis yra vartojimo rangos sutartis. Atsakovo teiginiai, kad prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma, kad sutartyje numatyti neprotingi terminai, kad datos dėl darbų atlikimo buvo tiesiog įrašytos, yra nenaudingi pačiam atsakovui, nes įrodo jo, kaip verslininko, nekompetenciją, rizikos nenumatymą, tinkamos ir reikalingos informacijos neteikimą ieškovei, bandymą išvengti neigiamų padarinių. Atsakovas apie kliūtis įvykdyti sutartį ieškovės neinformavo. Aplinkybių, kurių negalima protingai numatyti, atsiradimas neatima iš ieškovės teisės reikalauti netesybų. Ieškovė turėjo teisę atlikti įskaitymą.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovės atliktą 25.000 Lt įskaitymą pripažinti niekiniu, priteisti iš ieškovės 25.000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013 m. lapkričio 21 d. sutartimi šalys sulygo dėl tam tikrų darbų atlikimo, kuriuos atsakovas atliko. Beveik visi darbai buvo atlikti sutartyje numatytu laiku, tik nedidelė dalis darbų buvo atlikta kiek vėliau, dėl pačios ieškovės veiksmų ir dėl šalių sutartyje numatyto neįvykdomo (neprotingo) termino konkretiems darbams atlikti, per kurį darbai objektyviai negalėjo būti atliekami dėl darbų technologijos. Sudarius sutartį, ieškovė paprašė atsakovo parengti naują vidaus dujų sistemų statybos projektą, kuriuo katilo įrengimo vieta iš virtuvės būtų perkelta į katilinės patalpą. Projekto derinimas užtruko iki 2013 m. lapkričio 26 d., todėl vidaus dujotiekio montavimo darbai buvo baigti tik 2014 m. sausio 13 d. Atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu prievolės įvykdymo terminą. Esant šalčiams, žemės gruntas negali būti išlygintas ir pasėta žolė. Darbai buvo atlikti 2014 m. gegužės mėnesio pradžioje, kai tam pagal technologinius reikalavimus buvo tinkamos oro sąlygos. Šalys, nedetalizuodamos nei statybos rangos darbų, nei jų kiekio, kokybės, atlikimo terminų, į priedą Nr. 3 tiesiog įrašė datas dėl darbų atlikimo. Šalys papildomų darbų atlikimui nesuteikė esminės reikšmės. Šalys susitarė dėl termino, per kurį prievolė negali būti įvykdyta. Sutartyje numatyti darbai atlikti laiku ir tinkamai, o atsakovui negali būti taikoma atsakomybė, jis neturi pareigos mokėti netesybų. Netesybų suma yra trigubai didesnė nei darbų vertė. Preliminarioji sutartis neturi jokios įtakos 2013 m. lapkričio 21 d. sutarčiai ir ginčui šioje byloje. Tai, kad šalys nepasirašė atliktų darbų akto, esant atliktiems darbams, nesudaro pagrindo spręsti, kad darbai nėra atlikti, ir reikalauti netesybų. Aktas buvo pasirašytas 2014 m. gegužės 29 d., ieškovė visus darbus priėmė, o 2014 m. birželio 3 d. rašte nurodytos pretenzijos yra nepagrįstos. Įskaitymas yra niekinis ir negaliojantis, nes atsakovas neturėjo ir neturi prievolės ieškovei mokėti jokių baudų, t.y. ieškovė neturėjo ir neturi jokio priešpriešinio vienarūšio reikalavimo atsakovui, todėl teismas turėtų niekinio sandorio (įskaitymo) teisines pasekmes konstatuoti ex officio. Ieškovė pagal sutartį turėjo per 10 darbų dienų nuo sutarties priede Nr. 3 numatytų darbų atlikimo, akto pasirašymo sumokėti 25.000 Lt. Kadangi ieškovė nevykdė savo prievolės, ši suma atsakovui iš ieškovės yra priteistina.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės atsakovui 18.000 Lt skolą, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą (18.000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2.912 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusią priešieškinio reikalavimų dalį atmetė. 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

9Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sutartis tarp šalių sudaryta 2013 m. lapkričio 21 d., projektas dėl katilo vietos katilinės patalpoje su AB „Lietuvos dujos“ suderintas 2013 m. lapkričio 26 d., dujų skaitliukas įrengtas ir užplombuotas 2014 m. sausio 20 d. Ieškovė neneigė, kad prašė pakeisti katilo vietą, todėl teismas, įvertinęs aplinkybes dėl sutarties sudarymo, projekto parengimo terminų, kad per 4 dienas (iki nustatyto termino pabaigos) fiziškai neįmanoma vykdyti sutartus įsipareigojimus, kad darbai atlikti pakankamai operatyviai, t.y. 2014 m. sausio 13 d., o skaitliukas įrengtas ir užplombuotas 2014 m. sausio 20 d., sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas yra pažeidęs prievolę atlikti darbus nustatytais terminais. Sutartis taip pat numato baudos taikymo galimybę ir tuo atveju, kai nėra pasirašytas darbų perdavimo aktas tarp atsakovo ir ieškovės, tačiau ši aplinkybė, esant atliktiems darbams, nesudaro pagrindo taikyti atsakovui atsakomybę, tuo labiau, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių pačios ieškovės prašymas lėmė termino praleidimą, nors atsakovas sutartyje ir neįvertino tinkamo tokių darbų atlikimo termino, nors apie tai jam turėjo būti žinoma jau iki sutarties pasirašymo. Todėl teismas sprendė, kad atsakovui netaikytinos netesybos nuo 2013 m. gruodžio 1 d.

10Pagal CK 6.3 straipsnio 4 dalį prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Nors nagrinėjamu atveju sutarti atlikti darbai negali būti laikomi apskritai neįvykdomais darbais, tačiau įvertinus tai, kad buvo nustatytas konkretus terminas jiems atlikti, prievolė sutvarkyti veją, įvertinus žiemos laikotarpį, iš tiesų laikytina kaip neįvykdoma prievolė, todėl atsakovui negali būti taikoma atsakomybė dėl prievolės neįvykdymo. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad vidaus lubų ištaisymas apėmė gipso kartono plokščių montavimą. Nors jų montavimas ir negali būti priskirtas prie prievolių, kurių neįmanoma įvykdyti, tačiau įvertintina tai, kad, kaip žinia, joms montuoti technologiškai reikalingas tam tikras temperatūros ir drėgmės santykis, priešingu atveju kiltų darbų kokybės klausimai. Sutarties priede nurodyto termino pažeidimas negali būti vertinamas kaip prievolės atlikti minėtą darbą pažeidimas, už kurį gali būti taikomos netesybos, tuo labiau, kad iki 2014 m. balandžio 2 d. pretenzijos ieškovė į atsakovą dėl atliktinų pagal sutartį darbų, tarp jų ir gipso kartono plokščių montavimo, raštu nesikreipė.

11Teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog gerbūvio darbus jis atliko iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad darbų atlikimas būtent sutarties priede nurodytais terminais buvo esminė sutarties sąlyga. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, kuri nebuvo įvykdyta. Tačiau, teismo nuomone, ši aplinkybė negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo pagal sudarytą 2013 m. lapkričio 21 d. sutartį. Nors tarp šalių iš tiesų kurį laiką vyko derybos dėl žemės sklypo ir namo pirkimo, tačiau vien tai, kad sutarti darbai nebuvo atlikti ir šalys jų atlikimą numatė 2013 m. lapkričio 21 d. sutartyje, neleidžia spręsti, kad darbų atlikimas buvo esminė sutarties sąlyga. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad didžioji dalis priede Nr. 3 nurodytų darbų yra lauko darbai, o ieškovė nenurodė, kodėl ir kaip darbų atlikimo terminas buvo ypatingai svarbus. Ieškovės elgesys, pretenzijos pareiškimas po 3-4 mėnesių po sutarties priede numatyto galutinio darbų atlikimo termino iš esmės nepatvirtina, kad šių darbų atlikimo griežtas terminas buvo esminė sutarties sąlyga, o tarp šalių nebuvo žodinio susitarimo dėl darbų atlikimo pavėlinimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas dalies darbų nustatytais terminais iki galo neatliko, kad dalies darbų jis negalėjo atlikti dėl darbų technologijos, kad dalis prievolių buvo neįvykdomos, kad baigiamasis aktas pasirašytas tik 2014 m. gegužės 29 d., kad akto pasirašymas buvo tik visų darbų perdavimas, o jo surašymas neturėtų turėti esminės reikšmės, sprendžiant dėl netesybų, tuo labiau, kad jos ieškinyje yra paskaičiuotos tik iki 2014 m. gegužės 13 d., padarė išvadą, kad ieškovė turėjo pagrindą taikyti sutartyje nustatytas netesybas, kaip iš anksto nustatytus būsimus jos nuostolius, už darbų neatlikimą laiku, esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms. Teismas, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes ir tai, kad didžioji dalis darbų atlikta, kad atliktinų darbų suma nėra didelė, kad bauda yra pakankamai didelė, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, konstatavo, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti 7.000 Lt netesybų pagal sutartį. Kadangi ši suma jau yra įskaityta, tai teismas neturi pagrindo papildomai priteisti iš atsakovo netesybas. Kadangi ieškovė 2014 m. balandžio 2 d. pretenzija pranešė atsakovui apie 43.050 Lt baudos ir jos mokėtinos 25.000 Lt sumos įskaitymą, o teismas pripažino tik 7.000 Lt dydžio ieškovės teisę į netesybas, teismas pripažino, kad įskaitymo dalis dėl 18.000 Lt sumos įskaitymo yra negaliojanti, kadangi nebuvo visų būtinų įskaitymo sąlygų.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovė G. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo priešieškinį atmesti. Taip pat prašo priimti naujus rašytinius įrodymus.

14Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151) Teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus bei padarė klaidingą išvadą dėl ieškovės kaltės buvimo, atsakovui pažeidžiant prievolės įvykdymo terminus. Tik viename iš dviejų atsakovo pateiktų dujų statybos projektų, kuriame dujų katilo įrengimo vieta numatyta katilinėje, yra AB „Lietuvos dujos“ žyma apie projekto patikrinimą, atsakingo asmens parašas ir patikrinimo data. Tuo tarpu projekte, kuris, pasak atsakovo, su AB „Lietuvos dujos“ buvo suderintas ir pateiktas ieškovei sutarties sudarymo metu, ir pagal kurį dujų katilas įrengiamas virtuvėje, tokių duomenų nėra. Todėl negalima daryti išvados, kad šis projektas buvo derintas ir pateiktas tiek ieškovei, tiek ir AB „Lietuvos dujos“. Prieš sutarties pasirašymą ieškovei buvo pateiktas tas projekto variantas, pagal kurį dujų katilas turėjo būti įrengiamas katilinėje. Net ir 2013 m. balandžio 3 d. preliminariosios sutarties derinimo metu nebuvo jokios kalbos apie tai, kad dujų katilas bus įrengiamas virtuvėje, kadangi šiam įrenginiui pagal suderintą planą buvo paskirta atskira patalpa – katilinė. Todėl ieškovė kreipėsi į UAB „Siguldos baldai“ dėl virtuvės baldų užsakymo. Tai patvirtina, kad šalys dar prieš sutarties pasirašymą buvo susitarusios dėl dujų katilo įrengimo katilinėje. Ieškovė jokio prašymo dėl dujų katilo įrengimo projekto pakeitimo nereiškė ir nuo pat pradžių šalys buvo susitarę dėl jo įrengimo katilinėje. Pats atsakovas prieš pasirašant 2013 m. lapkričio 21 d. sutartį pareiškė, kad dujų katilo įrengimo vieta turi būti keičiama, bei numatė jį montuoti virtuvėje. Ieškovė su tokiais atsakovo nurodymais nesutiko ir reikalavo dujų katilą statyti iš anksto numatytoje ir specialią paskirtį turinčioje patalpoje.

162) Teismas visiškai neatsižvelgė į sutarties mišrų pobūdį ir į nelygiavertę sutarties šalių padėtį. Susitarimas dėl statybos darbų atlikimo buvo sudarytas tarp užsakovo fizinio asmens ir rangovo juridinio asmens, todėl sutartis laikytina turinčia vartojimo rangos sutarties požymių. Sutarties priedas Nr. 3, kuriame pateikiamas bendras namo įrengimo aprašymas ir nurodomi statybos rangos darbai bei terminai, patvirtina, kad sutartis turi rangos sutarties požymių. Pagal CK pagrindinės sąlygos, dėl kurių turi susitarti rangos sutartį sudarančios šalys, yra konkretūs turimi atlikti darbai (rangos sutarties dalykas) (CK 6.645 straipsnis), jų atlikimo kaina (CK 6.653 straipsnis) ir terminai (CK 6.652 straipsnis), todėl darbų atlikimo terminų svarba yra akivaizdi. Atsakovas kaip verslininkas laikytinas profesionalu, kuris privalėjo nustatyti tinkamus darbų atlikimo terminus, įvertinti atliekamų darbų technologiją ir ypatumus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šio aspekto visiškai neanalizavo ir neprotingų terminų nustatymo pasekmes nepagrįstai perkėlė vien tik ieškovei, visiškai nepaisydamas jos kaip vartotojos statuso. Faktas, jog ieškovė neturėjo kompetencijos ir galimybių nustatyti rangos darbų atlikimo terminų, reiškia ne darbų atlikimo ypatingos svarbos nebuvimą, o būtent nelygiavertę šalių padėtį, bei negali būti naudojamas ieškovės atsakomybei dėl netinkamų terminų nustatymo įrodyti. Teismas skundžiamame sprendime ne tik nepasisakė dėl sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi, nevertino ieškovės kaip vartotojos interesų bei atsakovo kaip verslininko (profesionalo) pareigų, nenurodė jokių ieškovės argumentų atmetimo priežasčių. Rangos darbų atlikimo terminai, atsižvelgiant į atsakovo neįvykdytą preliminariąją sutartį, buvo viena iš esminių sutarties sąlygų, tačiau dėl ieškovės kaip vartotojos kompetencijos statybų srityje stokos, nustatyti atsakovo iniciatyva ir pasikliaujant jo kaip profesionalo kompetentingumu. Ieškovės pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad atsakovas rengė 2013 m. lapkričio 21 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį ir į sutarties tekstą įtraukė tiek darbų atlikimo terminus, tiek ir atitinkamą baudos sumą už kiekvieną pavėluotą darbų atlikimo dieną. Teismas byloje pateiktų susirašinėjimų tinkamai nevertino, dėl jų reikšmės nepasisakė.

173) Visiškai nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis šioje civilinėje byloje teisingu ir protingu netesybų dydžiu laikoma būtent 7.000,00 Lt suma. Taip pat nebuvo atskleistos tikrosios netesybų dydžio nustatymo aplinkybės. Teismas rėmėsi objektyviuoju sutarties aiškinimo metodu, t.y. konstatavo esant neproporcingą netesybų dydį, neišsiaiškindamas netesybų dydį nulėmusių priežasčių. Teismas nurodė, kad tarp šalių pasirašytos preliminariosios sutarties neįvykdymas negali turėti lemiamos reikšmės, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo pagal 2013 m. lapkričio 21 d. sutartį. Tačiau tik kartu aiškinant abi sutartis galima atskleisti tikruosius sutarties šalių ketinimus, 2013 m. lapkričio 21 d. sutarties sudarymo bei netesybų dydžio nustatymo aplinkybes. Pagal 2013 m. balandžio 3 d. preliminariosios sutarties dėl nebaigto statyti vienbučio gyvenamojo namo 1 punktą pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 30 d. parduoti aukščiau nurodytą turtą pirkėjui (ieškovei), sudarant notariškai tvirtinamą pirkimo-pardavimo sutartį bei atlikti šios sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus. Preliminariosios sutarties 7 punkte numatyta, kad nustatytu terminu sutarties nesudarius dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui gautą sumą ir sumokėti 75.000,00 Lt baudą. Pardavėjui vėluojant grąžinti ir sumokėti pirkėjui nurodytas sumas, pardavėjas įsipareigoja mokėti pirkėjui po 0,03 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku negrąžintos ir (ar) nesumokėtos sumos. Atsakovas iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nebuvo atlikęs visų sutarties priede Nr. 1 numatytų darbų, todėl nebuvo sudaryta ir pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas turėjo pareigą grąžinti visas ieškovės sumokėtas sumas bei taip pat sumokėti baudą. Atsakovas, siekdamas išvengti jam nenaudingų pasekmių, ieškovei ir toliau siūlė sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, užtikrino, kad visi turimi atlikti darbai bus užbaigti naujais jo žadamais terminais ir, kaip garantą dėl terminų laikymosi, pasiūlė sutartyje numatyti net 1.000,00 Lt baudą už kiekvieną pavėluotą dieną, kuri tolesnių derybų metu buvo sumažinta iki 350,00 Lt. Kuo greitesnis darbų atlikimas ir bauda dėl darbų neatlikimo buvo esminės ir abiem šalims priimtinos sąlygos 2013 m. lapkričio 21 d. sutarčiai sudaryti. Todėl skundžiamu sprendimu sumažintas netesybų dydis reiškia akivaizdų nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu ir sutarties šalių interesų pusiausvyros pažeidimą. Teismas nenustatinėjo priežasčių, kodėl šalys pasirašė antrąją, 2013 m. lapkričio 21 d. sutartį, nesivadovavo sisteminio sutarčių aiškinimo principu, t. y. neanalizavo ir nevertino šalis siejusių sutartinių santykių eigos, sudarytų sutarčių ir jų sąlygų viseto. Teismas sutarties sąlygas aiškino vien tik atsakovui palankia linkme, todėl atsakovas ne tik išvengė prievolės ieškovei sumokėti 150.000,00 Lt pagal neįvykdytą preliminariąją sutartį, tačiau ir už antrą kartą neįvykdytus įsipareigojimus jo atsakomybė yra mažinama ir priteisiama kelis kartus mažesnė nei šalių sutarta bei visiškai nemotyvuoto dydžio suma. Teismo atliktas sutarties aiškinimo rezultatas šiuo atveju ne tik reiškia nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu, tačiau ir visiškai paneigia kompensacinę netesybų funkciją.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „In media“ prašo ieškovės skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą. Nurodo, kad atsakovas yra maža įmonė, įsteigta tik 2010 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovas neturi didelių finansinių resursų, savo teisininkų ar daugybės darbuotojų. Atsakovo idėja buvo savo turimomis minimaliomis lėšomis bei už banko paskolą įgyti žemės sklypą bei pastatyti jame keturis sujungtus mažus vienbučius gyvenamuosius namus. Šalys per preliminarioje sutartyje numatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarė, todėl šalims prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Atsakovas preliminariosios sutarties nepažeidė ir ieškovei neturėjo mokėti jokių netesybų. Šalys viena kitai nereiškė jokių pretenzijų dėl nesudarytos pagrindinės sutarties. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovą ir pasiūlė nupirkti vienbutį namą už sumažintą kainą. Visas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sąlygas derino ieškovę atstovaujantis teisininkas – advokatas. Todėl sudarant sutartį ieškovės padėtis buvo pranašesnė už atsakovo. Sutarties sudarymo metu atsakovas visiems keturiems vienbučiams gyvenamiesiems namams buvo parengęs vidaus dujų sistemų statybos projektą, kuris teisės norminių aktų nustatyta tvarka buvo suderintas su AB „Lietuvos dujos“. Visų keturių namų statybos projektuose buvo numatyta, jog dujų katilas įrengiamas virtuvėje. Sudarius sutartį, ieškovė paprašė atsakovo parengti naują vidaus dujų sistemos projektą, kuriuo dujų katilo įrengimo vieta iš virtuvės būtų perkelta į katilinės patalpą. Ieškovės teiginiai, kad įsigytame name dujinis katilas turėjo būti įrengiamas katilinėje, yra visiškai nepagrįsti. Name buvo suprojektuota ir įrengta katilinės patalpa. Tačiau ši patalpa yra skirta kietojo kuro katilo įrengimui. Šioje patalpoje yra įrengtas kamino įdėklas, skirtas šildyti kietojo kuro katilu. Katilinėje nebuvo numatyta ir neturėjo būti įrengiamas dujinis katilas. Priešingu atveju katilinės patalpoje būtų suprojektuotas ir įrengtas langas, kaip to reikalauja taisyklės. Šios aplinkybės patvirtina, kad patalpa buvo skirta kietojo kuro katilo įrengimui. Šis projektas yra pakeistas išskirtinai ieškovės pageidavimu. Visuose kituose trijuose namuose dujiniai katilai yra įrengti virtuvėje. Todėl ieškovė reikalauja priteisti nepagrįsto dydžio netesybas ir elgiasi nesąžiningai.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

21Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl netesybų taikymo bei jų dydžio nustatymo pagrįstumo.

22Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2013 m. balandžio 3 d. sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią šalys susitarė iki 2013 m. rugsėjo 30 d. sudaryti dalies žemės sklypo ir vienbučio gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį (t. I, b.l. 140-143). Atsakovas pagal šią sutartį įsipareigojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d. atlikti visus sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus, tai yra pastatyti namą su fasado apdaila, elektros, šildymo bei vėdinimo įrengimu, taip pat prijungti vandentiekį, įrengti nuotekų stovus ir vamzdžius bei sutvarkyti aplinką: šaligatvio plyteles, betono trinkeles, veją ir medinę tvorą, ir gauti visus pardavimui sandoriui reikalingus dokumentus. Ieškovė pagal šią sutartį įsipareigojo sumokėti pardavėjui už nekilnojamąjį turtą 300.000,00 Lt, taip pat pagal sutarties 5 punktą sumokėjo 20.000,00 Lt, o 55.000,00 Lt įsipareigojo sumokėti per 30 d. nuo sutarties pasirašymo dienos. Pagal preliminariosios sutarties 7 punktą, jeigu nustatytu terminu turto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas privalo per 3 darbo dienas po 2013 m. rugsėjo 30 d. grąžinti pirkėjui pagal sutarties 5 punktą gautą sumą ir sumokėti pirkėjui 75.000,00 Lt baudą. Pardavėjui vėluojant grąžinti ir sumokėti pirkėjui nurodytas sumas, pardavėjas įsipareigoja mokėti pirkėjui po 0.03 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku negrąžintos ar nesumokėtos sumos.

23Šalys 2013 m. lapkričio 21 d. sudarė pirkimo-pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią atsakovas perdavė ieškovei vienbutį gyvenamąjį namą su 194/646 dalimis žemės sklypo už 280.000,00 Lt, iš kurių 75.000,00 Lt pirkėjas sumokėjo prieš pasirašant šią sutartį. (t. I, b.l. 7-15). Pagal šios sutarties 2.1.3 punktą ieškovė įsipareigojo 25.000,00 Lt sumokėti atsakovui per 10 darbo dienų nuo atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Pagal sutarties 7.7 punktą atsakovas įsipareigojo sutarties priede Nr. 3 nustatytais terminais atlikti jame nurodytus darbus, o pagal 9.10 punktą – sumokėti ieškovei 350,00 Lt dydžio baudą už kiekvieną pavėluotą dieną atlikti sutarties priede Nr. 3 numatytus įsipareigojimus ir (ar) pasirašyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Pagal sutarties priedą Nr. 3 atsakovas įsipareigojo iki 2013 m. lapkričio 31 d. įvesti dujas į namą iki katilo vietos ir organizuoti dujinio katilo pridavimo darbus, o iki 2013 m. gruodžio 31 d. sutvarkyti aplinką – pakloti šaligatvio plyteles, betono trinkeles, veją, pastatyti medinę ir metalinę segmentinę tvorą, sutvarkyti privažiavimą ir ištaisyti vidines lubas (t. I, b.l. 16-17). Atsakovas dujinį katilą įrengė, taip pat AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo eksploatavimo tarnybos dujų skaitiklis buvo įrengtas ir užplombuotas 2014 m. sausio 20 d. (t. I, b.l. 5-6; 18-19). Ieškovė 2014 m. balandžio 2 d. pretenzija pranešė atsakovui, jog pagal sutarties 9.10 punktą jis turi mokėti 43.050 Lt baudą, todėl ieškovė taiko įskaitymą jos mokėtinai 25.000 Lt sumai už atliktus darbus (t. I, b.l. 45-47.). Visų sutarties 3 priede nurodytų darbų baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas buvo sudarytas 2014 m. gegužės 29 d., ieškovė jį pasirašė 2014 m. birželio 3 d., nurodydama tam tikras pastabas dėl atliktų darbų kokybės (t. I, b.l. 124).

24Ieškovė 2015 m. spalio 12 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo patikslino apeliacinį skundą, pareikšdama reikalavimą panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašė priimti naujus įrodymus bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 12 d., todėl pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinio skundo padavimo terminas baigėsi 2015 m. sausio 12 d. Tuo tarpu ieškovė patikslintą apeliacinį skundą ir prašymą priimti naujus įrodymus pateikė likus tik keturioms dienoms iki paskirto posėdžio apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad ieškovę byloje atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, kuris taip pat rengė ir apeliacinį skundą. Taigi, ieškovė buvo atstovaujama tinkamai, jos atstovui turėjo būti žinomos CPK nustatytos apeliacinio proceso taisyklės. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti apeliacinio skundo patikslinimą ir nagrinėja bylą tik pagal pirmajame apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir reikalavimus. Kartu su šiuo skundu ieškovė buvo pateikusi naujus įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pripažįsta priimtinais. Tačiau papildomus įrodymus, pateiktus kartu su 2015 m. spalio 12 d. prašymu, teisėjų kolegija atsisako priimti, kadangi jie galėjo būti pateikti tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir teikiant apeliacinį skundą. Be to, jais ieškovė grindžia aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme, tai yra, kad ieškovė dėl atsakovo vėluojamų atlikti darbų turėjo nuomotis gyvenamąjį būstą.

25Pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2013 m. rugsėjo 30 d., tačiau šalys ją sudarė tik 2013 m. lapkričio 20 d., tai yra praėjus beveik dviem mėnesiams. Pagal preliminarios sutarties sąlygas ieškovė už perduotą turtą turėjo mokėti 300.000,00 Lt, tačiau pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje nekilnojamojo turto kaina buvo sumažinta iki 280.000,00 Lt. Preliminarios sutarties 7 punkte nustatyta, kad sutartu terminu nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties dėl pardavėjo kaltės, jis turi grąžinti pirkėjai jos sumokėtą dalį bei mokėti 75.000,00 Lt baudą. Tačiau ieškovė nereikalavo grąžinti jos sumokėtos parduodamo daikto kainos, o sutiko, kad ji būtų įskaitoma į 2013 m. lapkričio 21 d. sutartimi parduodamo turto kainą. Pripažintina, kad preliminariosios sutarties 7 punkto taikymo būtų galima reikalauti tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis būtų iš viso nesudaryta. Nagrinėjamu atveju ji buvo sudaryta praleidus terminą, todėl pirkėjai buvo padaryta 20.000,00 Lt parduodamo turto kainos nuolaida, kuri pripažintina pakankama kompensacija už beveik du mėnesius pradelstą laikotarpį. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į preliminarios sutarties sąlygas bei jų vykdymo aplinkybes, kadangi jos nebeturi įtakos, vertinant pagrindinės 2013 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir jų vykdymą.

26Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas yra įvykdęs prievolę, šalys yra pasirašę atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, ieškinyje ieškovė pretenzijų atsakovui dėl atliktų darbų kokybės nereiškė, todėl pripažintina, kad yra įstatymo numatyti pagrindai spręsti klausimą dėl netesybų dydžio pagrįstumo bei jas mažinti. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Netesybų žemiausioji mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Aiškindamas CK 6.73, 6.258 straipsnius, kuriuose reglamentuojamas nuostolių ir netesybų santykis, kasacinis teismas suformavo praktiką, kad netesybų įskaitymo esmė yra ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); ex officio sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus (LAT 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005), tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį (LAT 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010), taip pat į faktines bylos aplinkybes (LAT 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006), kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (LAT 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-757/2002), sutarties šalių interesų pusiausvyrą (LAT 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005). Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją (LAT 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003).

27Pirmos instancijos teismas, mažindamas netesybas, atsižvelgė į aukščiau nurodytą teismų praktiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nei ieškinyje, nei atsiliepime į priešieškinį bei teismo posėdžio metu nei karto nepaneigė aplinkybės, jog prašė pakeisti katilo vietą. Aplinkybę, jog ieškovė buvo suklaidinta atsakovo dėl numatomos dujų katilo įrengimo vietos, ieškovė nurodė tik apeliaciniame skunde. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas buto plano projektas nepatvirtina, kad dujų katilas buvo numatytas įrengti katilinėje (t. II, b.l. 14), kadangi šiame projekte nėra pažymėta ir atskirai išskirta dujų katilo vieta. Taip pat ieškovė nepateikė jokių kitų projektų, kurie patvirtintų, kad dujų katilo vieta vėliau būtų pakeista. Dujų katilo tiksli montavimo vieta nebuvo aptarta nei preliminariojoje sutartyje, nei 2013 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 3. Todėl pripažintina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šalys dar prieš sutarties pasirašymą buvo susitarusios dėl dujų katilo įrengimo katilinėje. Be to, atsakovas dujų katilą įrengti buvo įsipareigojęs 2013 m. lapkričio 31 d., tačiau galutinai įrengė tik 2014 m. sausio 20 d, tai yra uždelsė beveik du mėnesius. Pripažintina, kad šis termino praleidimo laikotarpis nėra labai ilgas, todėl negalėjo reikšmingai pažeisti ieškovės interesų bei sukelti jai didelių nuostolių. Nagrinėjamos bylos atveju reikšmingesnis yra aplinkos sutvarkymo darbų termino praleidimas, kadangi atsakovas juos atliko penkiais mėnesiais vėliau, negu buvo įsipareigota sutartyje.

28Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad 2013 m. lapkričio 21 d. sutartis turi rangos sutarties požymių, taip pat, kad ieškovė yra vartotoja. Tačiau pagal šalių sutartinių santykių metu galiojusį CK 6.188 straipsnį vartotojai yra ginami nuo nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė neginčijo jokios sutarties sąlygos ir neprašė pripažinti jos nesąžininga. Byloje buvo keliamas tik sutartinių netesybų dydžio klausimas. Ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų patvirtinančių jai padarytus nuostolius dėl to, kad atsakovas pavėlavo atlikti sutartyje numatytus darbus. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nepagrindė, kad sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas jai buvo ypatingai svarbus. Iš dalies sutiktina su ieškove, kad atsakovas yra verslininkas, statybos rangos darbų profesionalas, todėl turėjo numatyti sutartyje protingus terminus lauko darbams ir vejos sutvarkymui. Taigi, jis turi mokėti ieškovei netesybas, šią išvadą padarė ir pirmos instancijos teismas. Tačiau pagal sutarties 7.7 punktą numatyta ir ieškovės reikalaujama 57.400,00 Lt bauda nagrinėjamu atveju daugiau nei du kartus viršija atsakovo atliktų darbų vertę (25.000,00 Lt). Tokio dydžio netesybos pagrįstai pripažintinos prieštaraujančiomis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams bei pažeidžiančiomis sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Nors ieškovė nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokio dydžio nuostolius ji realiai turėjo dėl pavėluoto darbų atlikimo, pripažintina, kad pirmos instancijos teismo nustatyta 7.000,00 Lt dydžio netesybų suma yra pakankama, kad galėtų atlyginti ieškovei jos galimus minimalius nuostolius dėl negalėjimo 5 mėnesius tinkamai naudotis įsigytu turtu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas penkis mėnesius vėlavo atlikti tik aplinkos sutvarkymo darbus, tuo tarpu nuo 2014 m. sausio 20 d. dujų katilo skaitiklio įrengimo ieškovė jau galėjo, nors ir su tam tikrais nepatogumais, gyventi įsigytame name.

29Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

30Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G.... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė prašė patvirtinti jos galutinio atsiskaitymo faktą su atsakovu... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį... 9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sutartis tarp šalių sudaryta 2013... 10. Pagal CK 6.3 straipsnio 4 dalį prievolės dalyku negali... 11. Teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog gerbūvio darbus jis atliko... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovė G. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 14. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 15. 1) Teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus bei padarė... 16. 2) Teismas visiškai neatsižvelgė į sutarties mišrų pobūdį ir į... 17. 3) Visiškai nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis šioje civilinėje... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „In media“ prašo... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo... 21. Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl netesybų taikymo bei jų dydžio... 22. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2013 m. balandžio 3 d. sudarė... 23. Šalys 2013 m. lapkričio 21 d. sudarė pirkimo-pardavimo ir naudojimosi... 24. Ieškovė 2015 m. spalio 12 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo patikslino... 25. Pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį pagrindinė pirkimo-pardavimo... 26. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos yra... 27. Pirmos instancijos teismas, mažindamas netesybas, atsižvelgė į aukščiau... 28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad 2013 m. lapkričio 21... 29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai... 30. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti...