Byla 2-847/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Clear Channel Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-645-565/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Clear Channel Lietuva“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei ,,JCDecaux Lietuva“ dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Clear Chanel Lietuva“ 2007 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „JCDecaux Lietuva“, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2007 m. kovo 20 d. atsakovų sudarytus bendradarbiavimo susitarimą ir susitarimą dėl reklamos paslaugų teikimo Vilniaus miesto savivaldybei reklamuojant projektą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ Europos valstybėse. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždrausti atsakovams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti minėtus susitarimus, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu vykdyti šiuos veiksmus: susitarimų priedų derinimą, pasirašymą ir vykdymą, leidimų ir licencijų išdavimą, susitarimuose nurodytos reklaminės įrangos (transporto laukimo paviljonų, informacinių kolonų, informacinių vitrinų bei viešųjų tualetų) įrengimą bei naudojimą. Ieškovas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas UAB „JCDecaux Lietuva“ įgytų konkurencinį pranašumą, nebūtų įmanomas restitucijos natūra vykdymas, kiltų reali nuostolių tiek ieškovui, tiek atsakovams, tiek tretiesiems asmenims atsiradimo grėsmė.

4Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bus pažeistas ekonomiškumo principas ir viešasis interesas. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartimi palikta nepakeista.

5Ieškovas 2008 m. rugpjūčio 7 d. pakartotinai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, prašydamas uždrausti atsakovams vykdyti ginčo susitarimus, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu vykdyti šiuos veiksmus: ginčo susitarimų priedų derinimą, pasirašymą ir vykdymą, leidimų ir licencijų išdavimą, ginčo susitarimuose nurodytos reklaminės įrangos (transporto laukimo paviljonų, informacinių kolonų, informacinių vitrinų bei viešųjų tualetų) įrengimą bei naudojimą. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2008 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 2S-12 ginčo susitarimų nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis teisės aktų reikalavimams, o atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė įpareigotas per šiame nutarime nurodytą laikotarpį nutraukti arba pakeisti ginčo susitarimus. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas šioje civilinėje byloje yra tiesiogiai susijęs su minėtu Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimu, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovas teigė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti vykdant ginčo susitarimus galinčių atsirasti nuostolių ieškovui, atsakovams bei tretiesiems asmenims. Taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ieškovas sieja su viešojo intereso apsauga, nes šios priemonės turi būti vertinamos ir kaip prevencinės, užkertančios kelią viešojo intereso pažeidimui. Ieškovo manymu, laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti ribojamas ginčo susitarimų vykdymas ta apimtimi, kuria po ieškinio padavimo dienos atsakovai vykdo tolimesnį reklamos paslaugų teikimą, tačiau ši laikinosios apsaugos priemonė neįtakoja pačios Vilniaus miesto infrastruktūros tvarkymo bei nelemia Vilniaus miesto bei valstybės autoriteto pažeidimo. Ta aplinkybė, kad Vilnius yra paskelbtas 2009 metų Europos kultūros sostine ir vykdomas bei reklamuojamas projektas ,,Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ yra tiesiogiai susijęs su ginčo susitarimų vykdymu, nėra ir negali būti laikoma pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi galimai neteisėto sandorio vykdymo toleravimas prieštarautų teisės principui ex iniuria ius non oritur (iš lot. k. - neteisėtu pagrindu teisė neatsiranda) ir reikštų viešojo intereso pažeidimą. Taip pat ieškovas pažymėjo, jog atsakovo UAB „JCDecaux Lietuva“ investicijos į ginčo susitarimų vykdymą ir sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismui priėmus atsakovams palankų teismo sprendimą, šios investicijos nedingtų, o teismui pripažinus ginčo susitarimus negaliojančiais, atsakovai išvengtų neteisėtai pagal ginčo susitarimus įrengtų įrenginių demontavimo bei nuostolių, susijusių su dar didesnėmis investicijomis į šių įrenginių užsakymą bei įrengimą.

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pakartotinį ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, konstatavęs, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ekonomiškumo principą bei viešąjį interesą. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje buvo pareiškęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra uždrausti atsakovams vykdyti ginčo susitarimus. Šis ieškovo prašymas 2008 m. sausio 9 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. kovo 3 d. nutartimi paliko galioti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuodamas, kad ginčo susitarimų vykdymas yra susijęs su viešuoju interesu, tai yra tinkama projekto ,,Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” informacijos sklaida kitose valstybėse, miesto infrastruktūros sutvarkymu. Be to, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų ekonomiškai netikslingas, pažeistų tik atsakovų teises ir interesus, nes ieškovas savo galimų nuostolių neįrodinėja, o pagal pareikšto ieškinio reikalavimus teismo sprendimą įvykdyti, tai yra pripažinti susitarimus negaliojančiais ir taikyti restituciją, bus galima ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas pakartotiniame prašyme nenurodė iš esmės jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, taip pat neprašė taikyti kitų laikinųjų apsaugos priemonių. Vertindamas ieškovo pakartotiniame prašyme papildomai nurodytą aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2008 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 2S-12 pripažino, jog ginčo susitarimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir įpareigojo atsakovus nutraukti ginčijamus susitarimus arba pakeisti juos taip, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymo reikalavimams, pažymėjo, jog atsakovas UAB ,,JCDecaux Lietuva” apskundė šį nutarimą Vilniaus apygardos administracinis teismui, kuris sustabdė apskųstojo nutarimo vykdymą, nurodant, kad nėra būtinybės nesulaukus teismo sprendimo vykdyti ginčijamą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą.

7Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ginčo susitarimus, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu vykdyti šiuos veiksmus: susitarimų priedų derinimą, pasirašymą ir vykdymą, leidimų ir licencijų išdavimą, susitarimuose nurodytos reklaminės įrangos (transporto laukimo paviljonų, informacinių kolonų, informacinių vitrinų bei viešųjų tualetų) įrengimą bei naudojimą. Nurodo šiuos motyvus:

81) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje yra būtinas siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Teismas nemotyvavo savo išvados dėl to, kad tokių priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą ir neatsižvelgė į pasikeitusias faktines bylos aplinkybes, tai yra Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo konstatuotas ginčo susitarimų prieštaravimas Konkurencijos įstatymo normoms;

92) esant abejonių dėl ginčo susitarimų teisėtumo, negalima atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuoti reikalingumu reklamuoti renginį, įrengti tam tikrą infrastruktūrą ir kt. Kita vertus, byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus užtikrinta projekto ,,Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ informacinė sklaida, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė patirs problemų dėl miesto infrastruktūros sutvarkymo ir pan.

103) teismo nutartis yra nemotyvuota ir neatitinka CPK 291 straipsnio reikalavimų.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „JCDecaux Lietuva“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos motyvus:

121) atskirojo skundo turinys ir teiginiai, kuriais apeliantas grindžia skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, rodo, jog apeliantas piktnaudžiauja apeliacijos teise;

132) teismas pagrįstai atsisakė vertinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo priėmimą kaip aplinkybę, pagrindžiančią laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Šio nutarimo teisėtumas yra ginčijamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi sustabdė šio nutarimo galiojimą. Apeliantas 2008 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS-438-508/2008, paliko minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo galiojimo sustabdymo būtinybė yra susijusi su viešuoju interesu;

143) ginčo susitarimų turinys rodo, jog jų pagrindu yra kuriama Vilniaus miestui reikalinga infrastruktūra ir reklamuojamas projektas ,,Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Atsakovas UAB „JCDecaux Lietuva“ yra pateikęs įrodymus, jog ginčo susitarimai yra vykdomi, todėl sustabdžius ginčo susitarimų vykdymą, Vilniaus miestui reikalinga infrastruktūra nebus kuriama ir projektas nebus reklamuojamas. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad yra kitų būdų, kuriais galima būtų užtikrinti, jog nenukentėtų su ginčo susitarimų vykdymu susijęs viešasis interesas. Be to, šių apelianto argumentų teismas neturėtų vertinti, nes juos apeliantas pateikė tik atskirajame skunde (CPK 306 str. 3 d.).

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame (atskirajame) skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Šioje byloje apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

17Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Kartu įstatymas numato, jog teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas. Laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (-ų) asmens (-ų) teisėti interesai ar būtų pažeistas viešasis interesas. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra uždrausti atsakovams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ginčo susitarimus, remdamasis būtent šiuo pagrindu, tai yra konstatavęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą.

18Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas šioje byloje yra sprendžiamas jau antrą kartą. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bus pažeistas ekonomiškumo principas ir viešasis interesas. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartimi palikta nepakeista. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šiose nutartyse pasisakė dėl daugumos ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentų, kuriuos ieškovas nurodė taip pat ir pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo jų vertinti kitaip nei tai padaryta šioje byloje jau priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose analogišku klausimu.

19Kaip vieną iš papildomų argumentų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nurodo tai, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2008 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 2S-12 šioje byloje ginčijamų susitarimų nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis teisės aktų reikalavimams, o atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė įpareigotas per šiame nutarime nurodytą laikotarpį nutraukti arba pakeisti ginčo susitarimus. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Visų pirma, ta aplinkybė, kad šioje byloje ginčijamų susitarimų nuostatos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis teisės aktų reikalavimams savaime neduoda pagrindo teigti nesant visuomenės suinteresuotumo tinkamu projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vykdymu. Kita vertus, pagal bylos duomenis matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuriame yra ginčijamas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimas, 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi sustabdė šio nutarimo galiojimą. Apeliantas 2008 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS-438-508/2008, paliko minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo galiojimo sustabdymo būtinybė yra susijusi su viešuoju interesu. Ginčo susitarimų pagrindu yra kuriama ir prižiūrima Vilniaus miestui reikalinga infrastruktūra bei Europos šalyse viešinami projektui „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, kuris bus įgyvendinamas 2009 metais, skirti renginiai. Atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei vykdant nutarimą ir peržiūrint susitarimus ar sudarant naujus susitarimus parengiamieji viešąją reikšmę Vilniaus miesto savivaldybei ir jos gyventojams turinčio projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ darbai susiję su šio projekto viešinimu, infrastruktūros, reikalingos projekto vykdymui, parengimu būtų sutrikdyti, o tai galėtų neigiamai įtakoti šio projekto įgyvendinimą, jo efektyvumą, sukelti finansinių nuostolių.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB „Clear Chanel Lietuva“ 2007 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į... 4. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl... 5. Ieškovas 2008 m. rugpjūčio 7 d. pakartotinai kreipėsi į pirmosios... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pakartotinį... 7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti šią pirmosios instancijos... 8. 1) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje yra... 9. 2) esant abejonių dėl ginčo susitarimų teisėtumo, negalima atsisakymo... 10. 3) teismo nutartis yra nemotyvuota ir neatitinka CPK 291 straipsnio... 11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „JCDecaux Lietuva“ prašo... 12. 1) atskirojo skundo turinys ir teiginiai, kuriais apeliantas grindžia... 13. 2) teismas pagrįstai atsisakė vertinti Lietuvos Respublikos konkurencijos... 14. 3) ginčo susitarimų turinys rodo, jog jų pagrindu yra kuriama Vilniaus... 15. Atskirasis skundas netenkintinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 17. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias... 18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas šioje byloje yra... 19. Kaip vieną iš papildomų argumentų, pagrindžiančių būtinybę taikyti... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti...