Byla 2-153-860/2014

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

2sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant ieškovei R. V., ieškovų atstovui adv. Sigitui Gedvilui, atsakovo atstovams adv. Vidmantui Martyšiui, J. D., trečiajam asmeniui V. S.,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą: pagal ieškovų R. V. ir V. V. ieškinį atsakovui V. U., trečiasis asmuo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo; pagal atsakovo V. U. priešieškinį ieškovams R. V., V. V., tretieji asmenys - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, notarė L. Š., A. S., V. S., I. V., dėl atsakovo nuosavybės dalies gyvenamajame name padidinimo iki 73/100 dalių, 1995-11-07 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pakeitimo ir 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia,

Nustatė

4Ieškovai R. V. ir V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) (t. 1, b.l. 20 - 22), kuriuo prašo:

51) be atsakovo V. U. sutikimo leisti atlikti einamąjį remontą ir pertvarkyti gyvenamojo namo (u. n. ( - )), esančio ( - ), patalpas pagal UAB „Geovisata“ parengtą projektą;

62) priteisti atsakovui V. U. naudotis šiomis patalpomis: gyvenamojo namo, plane (projekte) pažymėtomis indeksais - pirmame aukšte 2-1 (kambarys, plotas 9,90 kv. m), 2-2 (kambarys, plotas 13,80 kv. m), 2-3 (virtuvė, plotas 4,30 kv. m), antrame aukšte (pagal pateikiamą projektą padarius atitvaras kambaryje 2-8 ir 2-7) 2-9 (koridorius, plotas 1,69 kv. m), 2-7 (kambarys, plotas 7,85 kv. m), 2-6 (koridorius, plotas 10,59 kv. m); ieškovams V. V. ir R. V. priteisti naudotis šiomis patalpomis: gyvenamojo namo plane (projekte) pažymėtomis indeksais - pirmame aukšte 1-1 (kambarys, plotas 8,30 kv. m), 1-2 (kambarys, plotas 16,97 kv. m), antrame aukšte (pagal pateikiamą projektą padarius atitvaras kambaryje 2-8 ir 2-7) 2-8 (kambarys, plotas 20,99 kv. m), 2-10 (kambarys, plotas 1,86 kv. m);

73) iškeldinti atsakovą V. U. iš antro aukšto (mansardos) patalpos, namo plane / pažymėtos indeksu 2-8.

8Ieškinyje nurodė, kad 2000 m. sausio 31 d. pirkimo - pardavimo sutartimi sutuoktiniai V. ir R. V. nusipirko po 1/4, iš viso 1/2 dalį gyvenamojo namo (u. n. ( - )), po 1/4 dalį ūkinių pastatų (u. n. ( - ), ( - ), ( - ), ( - )) ir kiemo statinių (tvora, šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė) bei po 150/601 dali žemės sklypo, esančių ( - ). Kita 1/2 dalis minėto gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių bei žemės sklypo priklauso atsakovui V. U.. Gyvenamajame name yra 110,67 kv. m bendro ploto ir 96,25 kv. m naudingo ploto. Atsakovas naudojasi 70,98 kv. m. naudingo ploto patalpomis, nors faktiškai jam priklauso naudotis 48,12 kv. m ploto patalpomis. Ieškovams lieka naudotis tik 25,27 kv. m. Atsakovas pirmame aukšte naudojasi dviem kambariais (23,90 kv. m), namo plane pažymėtais indeksais 2-1 ir 2-2, ir visos mansardos patalpomis (42,98 kv. m), namo plane pažymėtomis indeksais 2-8, 2-7 ir 2-6. Galimybę patekti į mansardą iš savo valdomos gyvenamojo namo pusės turi tik atsakovas, o ieškovai galimybės patekti į mansardą neturi. Ieškovai ne kartą žodžiu kreipėsi į atsakovą, kad pasidalintų mansardą, nes jiems priklauso naudotis mansardos dalimi, ieškovai turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikia atskirų kambarių. Tai pat siūlė nupirkti iš atsakovo jam priklausančią mansardos dalį. Išspręsti ginčą taikiai nepavyko, atsakovas su ieškovų pasiūlytu projektu dėl einamojo remonto, patalpų pertvarkymo ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo nesutiko, tačiau savo pasiūlymo nepateikė. Ieškovai parengė gyvenamojo namo einamojo remonto projektą, kuriuo būtų pertvarkytos ir naujai padalintos patalpos, kurių plotai atitiktų šalių nuosavybės teise valdomus plotus. Ieškovai savo lėšomis atliktų einamąjį remontą ir patalpų pertvarkymą. Pagal parengtą gyvenamojo namo einamojo remonto ir patalpų pertvarkymo projektą ieškovai iš kambario pirmame aukšte 1-2 į antro aukšto kambarį 2-8 pasidarytų laiptus. Atsakovui mansardoje priskirtiname kambaryje 2-7, padarytų 1,86 kv.m. nišą, o savo kambaryje 2-8 atsakovui atitvertų atskirą 1,69 kv. m įėjimą į jo patalpą 2-8, kad atsakovas netrukdomai galėtų naudotis patalpa 2-8.

9Atsakovas V. U. pateiktame atsiliepime (t. 1, b.l. 26 - 28) su ieškovų ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

10Atsiliepime nurodė, kad jis po motinos mirties ( - ) paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu paveldėjo 301,601 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), taip pat ½ dalį gyvenamojo namo (u. n. ( - )), ½ ūkinio pastato bei ½ kitų statinių. Ieškovams priklauso likusi turto dalis. Ieškovai be pagrindo prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką bei iškeldinti jį iš patalpos, pažymėtos plane indeksu 2-8, nes naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka jau yra nustatyta Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimu nutraukiant buvusių savininkų A. S. ir A. S. santuoką. A. S. atiteko nuosavybės teisė į ½ dalį namo ir ūkinių pastatų, išskiriant jai naudotis name patalpas 1-1 (plotas 7,4 kv. m); dalį patalpos 1-3 (11,5 kv. m); dalį patalpos 1-4 (11,2 kv. m) ir visas patalpas antrame namo aukšte, o A. S. paskirta naudotis patalpomis 1-2 (9,1 kv. m); dalis patalpos 1-4. 1974-01-25 A. S. jai priklausančią nuosavybės dalį perleido J. G. (vėliau V.), kuriai 1975-01-24 tuometinis vykdomasis komitetas leido atlikti jai priklausančios namo dalies rekonstrukcijos darbus. Rekonstrukcijos darbų teisėtumą patvirtino Vilniaus rajono liaudies teismas 1975-03-11 sprendimu atmesdamas A. S. ieškinį dėl pažeistų teisių. Pagal einamojo namo projektą antrame aukšte J. A. buvo pradėjusi įrengti patalpas. Vėliau J. A. (V.) perleido nuosavybę M. R., o pastaroji 1986-09-11 sutartimi ½ dalį namo, ūkio ir kiemo statinių perleido jo tėvui J. U.. Šios sutarties 5 p. taip pat nustatyta naudojimosi namu tvarka. ( - ) tėvui mirus, jo turtą paveldėjo atsakovo motina Z. U., o mirus jai – atsakovas. Atsakovo mama tęsė ankstesnių savininkų pradėtą rekonstrukcijos procesą ir tuometinio ( - ) vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimu Nr. ( - ) jai buvo leista atlikti mansardos rekonstrukciją. Atlikus rekonstrukciją, tuometinis Vilniaus TTI biuras 1989-01-10 atliko pastato dalių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad bendras namo plotas padidėjo iki 110,67 kv.m., gyvenamasis plotas - iki 81,36 kv.m. Nurodytos paskaičiuotos nuosavybės dalys: Z. U. 73/100 dalys, o A. S. 27/100. Deja, kaip paaiškėjo dabar, naujai po rekonstrukcijos paskaičiuotų nuosavybės dalių teisinė registracija nebuvo atlikta ir procesas nebuvo baigtas. Kadangi visa rekonstrukcija buvo atlikta laikantis tuo metu nustatytų reikalavimų, būtina patikslinti savininkų turimas dalis ir tokiu būdu baigti atlikti nuosavybės dalių įregistravimo procedūrą. Teigia, kad ieškovų reikalavimas neturi jokio teisinio pagrindo, nes, kaip minėta, naudojimosi patalpomis tvarka buvo nustatyta 1972-06-28 sprendimu ir apie tai nurodyta eilėje paminėtų dokumentų.

11Trečiasis asmuo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, pateiktame atsiliepime (t. 1, b.l. 51 - 53) aiškios pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė; prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

12Atsakovas V. U. pateikė teismui priešieškinį su vėlesniais patikslinimais (t. 1, b.l. 58 - 61; t. 2, b.l. 134 - 135, 162 - 164), kuriuo prašo:

131) padidinti jo, V. U., nuosavybės dalį gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) - iki 73/100 dalių;

142) panaikinti 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. ( - ) dalį dėl gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), po l/4 dalį įsigijimo R. V. ir V. V. (viso 1/2 namo), nustatant, kad sutuoktiniai R. V. ir V. V. šia sutartimi bendrai įsigijo 27/100 ginčo namo dalį;

153) palikti nepakeistas kitas 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. ( - ) dalis;

164) pakeisti Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. 1995-11-07 paveldėjimo teisės liudijimo (notarinio registro numeris ( - )) dalį dėl namo, esančio ( - ), paveldėjimo dalių, nustatant, kad A. S., V. S. ir I. V. po tėvo A. S. mirties paveldėjo 27/100 ginčo namo dalį;

175) priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

18Priešieškinyje (ir vėlesniuose jo patikslinimuose) nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl bendraturčių dalių pakeitimo, kurį reglamentuoja LR CK 4.77 straipsnis. Naudojimosi ginčo objektu tvarka buvo nustatyta dar tuometinio Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimu, kuri kiek tai susiję su ieškovų įgyta turto dalimi nekito, o dalis, kuria naudojasi atsakovas, buvo padidinta atlikus mansardos (palėpės) rekonstrukciją, kaip tai nurodyta atsiliepime į ieškinį. Tuometinis Vilniaus TTI biuras 1989-01-10 atlikęs pastato dalių paskaičiavimą, nustatė, kad bendras namo plotas padidėjo iki 110,67 kv.m, gyvenamas plotas iki 81,36 kv.m., bei paskaičiuotos nuosavybės dalys: Z. U. - 73/100 dalys; A. S. - 27/100. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ginčo objekto (gyvenamojo namo) bendras namo plotas iki rekonstrukcijos atlikimo sudarė 62,06 kv.m., gyvenamas plotas atitinkamai sudarė - 41 kv.m. Taigi ieškovai galėjo įgyti atitinkamai 31,03 kv.m. bendro ploto ir 20,5 kv.m. gyvenamojo ploto, nes ir naudojimosi jų įgyjama namo dalimi tvarka buvo nustatyta iki jiems nuosavybę įgyjant. Po rekonstrukcijos, kaip nurodyta aukščiau, žymiai padidėjo tiek bendras, tiek gyvenamas namo plotas ir tuo atveju, jei atsakovo reikalavimas nebūtų patenkintas, ieškovai nepagrįstai įgytų teisę į 24,305 kv.m. bendro ploto, prie kurio sukūrimo visiškai neprisidėjo. Perskaičiavus šalių turimas nuosavybės dalis (patenkinus jo priešieškinį), ieškovams tektų 29,88 kv.m. bendro namo ploto, kas iš esmės ir atitinka tą plotą, kurie jie ir įgijo. Ieškovai nepagrįstai nurodo, jog nebuvo laikytasi teisės aktų, susijusių su teisine registracija. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pakitusio turto (t.y. rekonstrukcijos rezultato) teisinė registracija buvo atlikta, VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad namo bendras plotas sudaro 110,67 kv.m., o jo kadastro duomenų nustatymo data yra 1995-06-19, t.y. jau po atliktos rekonstrukcijos. Ieškovai negalėjo nežinoti, kad jie naudojasi ne ½ dalimi namo, nes, apie tai, kokiomis patalpomis jie gali naudotis niekada ginčo tarp jų nebuvo. Daikto ar jo vertės padidinimas buvo atliktas jį atlikusio bendraturčio lėšomis ir dėl to ginčo nėra. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia tų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį; nagrinėjamu atveju, kadangi rekonstrukcija atlikta visiškai teisėtai, tad toks teisių turinio pakeitimas nepažeidžia ieškovų teisių. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruodamas bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), bet šią teisę jis gali įgyvendinti laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Nagrinėjamu atveju buvo laikytasi visų reikalingų sąlygų ir teisė padidinti bendrąją nuosavybę buvo realizuota tinkamai, todėl mano, jog jo dalis, esanti bendrojoje dalinėje su ieškovais nuosavybėje, turi būti padidinta. Remiantis tuometinio Vilniaus TTI biuro (dabar VĮ Registrų centras) 1989-01-10 atliktų pastato dalių paskaičiavimu matyti, kad jam nuosavybės teise turėtų atitekti 73/100 dalys, o ieškovams - 27/100.

19Ieškovai R. V. ir V. V. pateiktuose atsiliepimuose (t. 2, b.l. 66 - 67, 143 - 144, 195 - 196) su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

20Atsiliepimuose nurodo, kad, visų pirma, byloje A. S., V. S. ir I. V. turėtų būti patraukti ne trečiaisiais asmenimis, o atsakovais. Antra, atsakovas nenurodo savo reikalavimų pagrindo siekiant panaikinti 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. ( - ) dalį, o būtent sandorio negaliojimo pagrindų. Trečia, CK numato tik testamento nuginčijimą (CK 5.17 str.) bei paveldėjimo teisės ginčijimą asmens, pretenduojančio į palikimą. Šiuo atveju atsakovas nėra įpėdinis, todėl neturi pagrindo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą. CK 1.79 straipsnis numato sandorių nuginčijimą, tačiau notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nėra sandoris, be to, CK 1.79 straipsnio 2 dalies 4 punktas preziumuoja, kad šalis (atsakovas) sandorį patvirtino, kai visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises, o būtent, atsakovas savo 2000-01-20 sutikimu Vilniaus rajono notarų biurui patvirtino, kad jam yra žinoma, jog A. S., V. S. ir I. V. parduoda jiems priklausančią namo, esančio ( - )., dalį, nuo pirmumo teisės pirkti atsisakė. Ketvirta, atsakovas ir jo mirusi motina nustatyta tvarka neregistravo savo padidėjusios nuosavybės per tris mėnesius po daikto įgijimo, todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti priešieškinį, nes pagal tuo metu galiojusį CK privalomos registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (1964 m. CK 149 str. 2 d., 255, 279, 282, 285 str.); visi kodekse numatyti sandoriai, kuriais buvo galima perleisti nekilnojamąjį turtą, turėjo būti patvirtinti notariškai ir per tris mėnesius įregistruoti registravimo įstaigoje. Tokiu būdu, įstatymas nustatė imperatyvinio pobūdžio terminą, kurio nei teismas, nei šalys savo susitarimu pakeisti negali. 1994 m. rugsėjo 13 d. LR Statybos ir urbanistikos ministerija išleido įsakymą Nr. 184 „Dėl įmonių, pastatų ir kitų statinių priėmimo naudoti taisyklių patvirtinimo“; šios taisyklės irgi numatė analogišką tvarką statinių registravimui. Teigia, kad atsakovas su savo priešieškiniu nepateikė teismui minėtuose Taisyklėse numatytų dokumentų, t.y. statinio priėmimo naudoti akto, statybos techninės dokumentacijos pažymos, kad statinys yra įregistruotas tuometiniame valstybiniame projektavimo inventorizavimo ir paslaugų biure (dabar VĮ Registrų centras). Ieškovai pirko ½ gyvenamojo namo dalį; visuose oficialiuose registruose ir dokumentuose nuo 1986 metų yra rašoma, kad bendraturčiam priklauso po ½ dalį namo, niekur nėra minima, kad atsakovas ar jo pirmtakai būtų padidinę bendrą daiktą ir jį teisiškai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus būtų įregistravę viešame registre ir taip padidinę savo nuosavybę. Ieškovai ½ dalį gyvenamojo namo pirko su ta intencija, kad jie bus būtent ½ dalies gyvenamojo namo savininkai. Patenkinus priešieškinį, būtų pažeisti teisėti ieškovų lūkesčiai, nes jie nieko nežinojo, viešame registre nebuvo registruota buvusių savininkų pasikeitusias daikto dalis. Jeigu ieškovams būtų buvę žinoma, kad jie perka ne ½ gyvenamojo namo dalį, o tik 27/100 dalis, tai jie turėjo teisę atsisakyti sandorio, reikalauti sumažinti kainą ir kt. Jeigu pakeitimai teisiškai būtų įregistruoti iki 1988-12-25 dienos, tai visuose tolesniuose nekilnojamojo turto registro įstaigų (dabar VĮ Registrų centras) dokumentuose būtų rašoma, kad J. U. ar Z. U. priklauso 73/100 gyvenamojo namo dalys, o ne 1/2 dalis. Tuo metu per 3 mėnesius neatlikus padidinto daikto teisinės registracijos, visi turimi leidimai, sprendimai dėl daikto padidinimo tapo negaliojančiais. Byloje yra pirkimo pardavimo sutartis bei nuosavybės teisės liudijimas, patvirtintas notaro, kad atsakovo motinai priklausė ½ dalis ginčijamo gyvenamojo namo, yra paveldėjimo teisės liudijimas, jog atsakovas paveldėjo ½ dalį minimo gyvenamojo namo, yra VĮ Registrų centro pažymos, kad ieškovai pirko ir įregistravo ½ gyvenamojo namo dalį. Penkta, atsakovas jau 2000 m. sausio 20 d. žinojo apie parduodamą 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ); po A. S. mirties nuo 1995 m. balandžio - lapkričio mėnesių iki 2000 m. sausio 20 d. žinojo, kad buvo paveldėta pusė gyvenamojo namo, kad jam buvo pasiūlyta pirkti ½ dalį minėto gyvenamojo namo, savo teisių atsisakė, todėl šioje byloje taikytinas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-02-14 dienos išraše yra nurodytos tik nuosavybės teise valdomo turto dalys, prie daiktinių teisių nėra jokio įrašo apie naudojimosi namu tvarkos nustatymą, prie juridinių faktų irgi nėra jokios žymos apie leidimą rekonstruoti namą ar mansardą, bei nėra jokių įrašų apie daikto registravimą bei registro pastabų ir nuorodų. Jeigu viešajame registre būtų buvusi įregistruota naudojimosi namu tvarka, nurodant, kad atsakovas ar jo pirmtakai naudojasi mansarda, arba, kad mansarda priklauso atsakovui ar jo pirmtakams, tai ieškovai turėjo pagrįstą teisę nepirkti mažesnės ar apsunkintos naudojimui gyvenamojo namo dalies arba reikalauti sumažinti kainą. Per ( - ) metus nei atsakovas, nei jo pirmtakai neįregistravo pasikeitusių buvusių savininkų valdomų dalių, todėl atsakovo teiginys, kad tuometinis Vilniaus TTI biuras buvo paskaičiavęs nuosavybės dalis, kurios neįregistruotos per 27 metus, nieko neįrodo ir nieko teisiškai nereiškia. Atsakovo motina Z. U. 1988-08-30 gavusi leidimą rekonstruoti mansardą, jokių teisinių veiksmų neatliko, neregistravo atliktos rekonstrukcijos, apie tai nepranešė buvusiam kitam ½ dalies savininkui (-ams), tuometiniame Vilniaus TTI biure neįregistravo padidėjusios savo dalies. Apie padidėjusią dalį nežinoję savininkai 2000-01-30 ieškovams V. pardavė ½ dalį (trys savininkai po 1/6 dalį) gyvenamojo namo, turinčio 110,67 kv. m bendro ploto. Be to, gyvenamojo namo ir kitų statinių pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2000-01-31, t. y. nuo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 14 metų, todėl prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą.

21Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

22Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovų atstovas adv. S.Gedvilas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinto, o priešieškinį atmesti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad jie patekti į mansardą negali; nuo 2013 m. ji bandė tartis su atsakovu, bet susitarti nepavyko; 14 m. nieko nedarė, nes neturėjo lėšų, atsakovui taip pat nieko nesakė. Be to, atsakovas jiems siūlė keisti namo stogą per pusę; stogas nepakeistas; atsakovas visus tuos metus gyveno pas mamą, o savo butą nuomojo. Atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovai pirko gyvenamojo dalį iš S., kurie šį turtą paveldėjo. Nei vienas notaras nėra parašęs, kad yra kokios nors ypatingos sąlygos. Todėl ieškovai būdami sąžiningi, tūrėdami teisėtus lūkesčius įsigyti pusę gyvenamojo namo, nebuvo nei pardavėjų, nei atsakovo informuoti apie kitokią situaciją. Be to, priešieškinį prašo atmesti ir tuo pagrindu, kad yra suėję senaties terminai tiek dėl pirkimo - pardavimo sutarties panaikinimo, tiek dėl paveldėjimo teisės liudijimo pakeitimo ir dėl nuosavybės dalies padidinimo. Mansardą visą laiką užėmęs buvo atsakovas. Be to, atsakovas neginčijo savo paveldėjimo teisės liudijimo, kai mirė J. U., kur nurodyta, kad Z. U. paveldėjo ½ gyvenamojo namo. Jie nesirūpino turto reikalais, o padidėjusią nuosavybę turėjo įregistruoti per 3 mėnesius, tačiau to nepadarė.

23Atsakovo atstovai palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinto, o ieškinį atmesti. J. D. papildomai paaiškino, kad kai jų tėvai pirko turtą, pirkimo pardavimo sutartį nurodyta tiksliai ką jie nuosavybės teise įsigyja ir kokias patalpas naudojimui įsigyja. Antras aukštas įrengtas, tik apšiltinimo nėra. Atsisakyme pirkti dali namo nėra nurodyta namo dalis; kitą dieną po atsisakymo, pagal butus paskaičiuoti kvadratai. Atsakovas tikrai nežinojo, kad užregistruota pusė namo. Visuose atsakovų dokumentuose yra nurodyta, kad antras aukštas priklauso atsakovui ir ankstesniems savininkams. Ieškovai, paaugus vaikams, prašė brolio leisti priestatą vaikams daryti, buvo medžiagas susipirkę. Po to susipyko, medžiagas pardavė ir nusprendė nemokamai pasididinti plotą. S. dukra pati sakė, kad tėvui priklausė ūkio pastatas, o mamai antras aukštas. Tiek atsakovas, tiek ir ji padėjo įrengti antrą aukštą. Nežino, kodėl padidintos dalys nebuvo įregistruotos mamos vardu; gal mamai kažko nepaaiškino; nežino, kodėl teisinė registracija neįvyko. Žinojo, kad S. parduoda namo dalį; kitą dieną po atsisakymo pirkti bendraturčių turto dalį, pasirašė eksplikaciją, kur yra visos dalys paskaičiuotos pagal butus. Adv. V.Martyšius papildomai paaiškino, kad priešieškinio senatis nėra suėjusi. Rašytiniai įrodymai įrodo, kad nepavykus šalims susitarti, buvo surašyta ieškovų advokato pretenzija atsakovui, nuo to prasidėjo ir ginčas. Todėl ieškinio senatis prasidėjo nuo 2013 m. balandžio mėnesio. Nėra jokių kitų ginčų, išskyrus dar mėginimą susitarti 2012 m. dėl stogo pakeitimo. Iki tol atsakovas nežinojo, kad ieškovai turi pretenzijų į antrą aukštą. Visuose teismų sprendimuose nurodyta, kad antras aukštas priklauso atsakovo šeimai ir buvusiems savininkams. Ieškovai gyvena ( - ) m. ir jie nekėlė klausimo dėl dalies priklausymo jiems. Iš ieškovų namo dalies net nėra laiptų ir priėjimo į antrą aukštą. Ieškovai tiesiog turi tikslą pasididinti nemokamai nuosavybės dalį. Atsakovo šeima niekada nebuvo atsisakę nuosavybės teise valdomo turto.

24Trečiasis asmuo A. S. teismui paaiškino, kad negyveno su tėvais A. S. ir A. S. nuo armijos, paveldėjo pagal testamentą, tuo metu tarnavo armijoje. Suprato, kad paveldi pirmame aukšte du kambariukus, o apie antrą aukštą negalvojo, nes ten gyveno kaimynai. Atvažiuodavo pas tėvą iki jo mirties ( - ) m. Su kaimynais nebendravo. Iki pardavimo tėvo palikto turto niekas nevaldė, tik nuvažiuodavo patikrinti. Pirkėjai buvo atvažiavę apžiūrėti perkamo turto, jiems parodytas pirmo aukšto du kambariai ir ūkinis pastatas, kurį naudojo tėvas. Apie antrą aukštą ieškovai neklausė ir nebuvo kalbama. Antrame aukšte gyveno kaimynai, svetimi žmonės. Praėjo daug laiko, neprisimena ar rodė dokumentus, ar ne. Jis nedalyvavo Z. U. rašant atsisakymą pirkti bendraturčio dalį. Antrame aukšte nei karto nėra buvęs. Laikė ją svetima teritorija. Tėvas pretenzijų į antrą aukštą nereiškė.

25Trečiasis asmuo V. S. teismui negali pasakyti kokią dalį turto paveldėjo po tėvo A. S. mirties. Nuo ( - ) m. negyveno su tėvu, labai retai susitikdavo. Jis nesikreipė į Z. U. dėl pasiūlymo pirkti namo dalį. Tėvas apie patalpų priklausymą nieko neminėjo. Po tėvo mirties ginčo adresu nebuvo nuvykęs. Prieš pardavimą nežinojo, kokią dalį namo parduoda. Tik pas notarą buvo nuvykęs. Kai atvykdavo pas tėvą, jis nelipo į antrą aukštą, nes tėvui jis nepriklausė. Laiptų į antrą aukštą iš tėvo gyvenamųjų patalpų nebuvo. 2014-09-30 teismo posėdžio metu paminėjo, kad prisiminė, jog buvo susitarimas, kad 2 aukštas atitenka mamai, o tėvukui – ūkinis pastatas, kaip kompensacija.

26Trečiasis asmuo I. V. teismui paaiškino, kad negyveno su tėvais A. S. ir A. S. nuo ( - ) m., t. y. nuo ( - ) m. Apie paveldėtą turtą nieko pasakyti negali, nesidomėjo. Tėtis gyvendavo dviejuose pirmo aukšto kambariuose. Į antrą aukštą nelipdavo.

27Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

28Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo (realiųjų pastato dalių nustatymo), dėl nuosavybės dalies gyvenamajame name padidinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pakeitimo ir 2000-01-31 pirkimo -pardavimo sutarties Nr. ( - ) pripažinimo iš dalies negaliojančia.

29Naudojimosi tvarką galima nustatyti tik tada, kai yra išspręstas ginčas dėl nuosavybės teisės dalių pasikeitimo (CK 4.77 str.). Todėl pirmiausia pasisakoma dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl jo idealiosios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimo (pakeitimo), vėliau dėl naudojimosi daiktu tarkos ir kt.

302000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad ,,bendraturčių teisėms ir pareigoms įgyvendinti taikomos 2000 m. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nepaisant to, ar tos teisės ir pareigos atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus”, todėl nagrinėjamoje byloje taikomos 2000 m. CK normos.

31Dėl faktinių bylos aplinkybių

32Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimu, civilinėje byloje Nr. ( - ), nutraukta A. S. ir A. S. santuoka; pripažinta A. S. ir A. S. nuosavybės teisė kiekvienam į ½ gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų ( - ); A. S. išskirta naudotis gyvenamosiomis patalpomis1-2, kurių plotas 9,1 kv.m. bei dalį patalpos 1-4, kurios plotas 16,9 kv.m. ir daržine, kurios inventorizacinė vertė 1 038 rubliai; A. S. – gyvenamosiomis patalpomis 1-1, kurių plotas 7,4 kv.m. ir dalį patalpos 1-3, plotas 11,5 kv. m., dalį patalpos 1-4, kurios plotas 11,2, verandą ir visas patalpas antrame aukšte; t.y. A. S. išskirta naudotis 26 kv.m. dydžio gyvenamosiomis patalpomis pirmame gyvenamojo namo aukšte ir daržine, o A. S. – 30,1 kv.m. dydžio gyvenamosiomis patalpomis, veranda ir visomis patalpomis antrame aukšte (t. 1, b.l. 30 - 31, 89 - 90).

33A. S. 1974-01-25 sutartimi jai priklausančius pastatus perleido savo seseriai J. A. (t. 1, b.l. 155). 1975-01-24 Lietuvos TSR ( - ) miesto darbo žmonių deputatų vykdomasis komitetas 1975-01-24 sprendimu Nr. ( - ) leido J. V. statyti mansardą name ( - ), pagal rajono architekto patvirtintą planą (t. 1, b.l. 36 - 37, 87). 1975-04-29 Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo nutartimi paliktas galioti 1975-03-11 Vilniaus rajono liaudies teismo sprendimas, kuriuo netenkintas A. S. ieškinys J. A. dėl pažeistų teisių atstatymo; nutartyje nurodyta, kad A. S. buvo palikta ½ dalis pastatų ir priskirta naudotis kai kuriomis patalpomis pirmame aukšte bei visos patalpos, esančios namo antrame aukšte (palėpėje); pagal projektą palėpėje turėjo būti įrengtos gyvenamosios patalpos, 2 kambariai ir sandėlis; J. A. įsigijusi namo dalį pradėjo įrenginėti antrame aukšte esančias patalpas, nes ji įgijo tas pačias teises kaip ir A. S., todėl jai nereikėjo gauti bendrasavininko sutikimo vykdyti tokius įrengimus (t. 1, b.l. 33 - 35, 85 - 86). 1976-09-17 J. V. – A. padovanojo jai priklausančią pusę ginčo namo M. V. (t. 1, b.l. 146), o ši 1978-09-12 jį pardavė M. R. (t. 1, b.l. 142). Pastaroji 1986-09-11 pardavė J. U. ½ dalį gyvenamojo mūrinio namo, pažymėto plane ženklu [A1/p bei tokią pačią dalį kiemo statinių ir ūkinį pastatą, pažymėtą plane 4 I1/p.; sutarties 5 punkte nustatyta, kad J. U. naudojimui pereina šios patalpos: koridorius 2-4 (6,79 kv. m), tualetas 2-5 (4,04 kv. m), virtuvė 2-3 (4,3 kv. m), kambarys 2-2 (13,8 kv. m), kambarys 2-1 (9,9 kv. m) ir visos patalpos antrajame aukšte (t. 1, b.l. 76 - 77). Po J. U. mirties, mirusio ( - ), jo turtą paveldėjo jį pergyvenusi sutuoktinė Z. A. U., taip pat jai buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į jai tenkančio santuokos metu įgyto turto dalį, t.y. po vyro mirties jai priklausė ½ gyvenamojo namo, kurio bendras naudingas plotas 62,06 kv. m., iš jų 41 kv.m. gyvenamojo ploto, tokią pačią dalį kiemo statinių ir vientiso ūkinio pastato (t. 1, b.l. 45 - 47, 131).

34Vilniaus rajono ( - ) miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimu Nr. ( - ) leista Z. U. rekonstruoti individualaus gyvenamojo namo mansardą, ( - ), bt. 2. P. Z. U. mansardos rekonstravimo planą suderinti su Vilniaus rajono architektu (t. 1, b.l. 38 - 39, 81 ir kt.). Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architektas 1989-01-05 raštu Nr. ( - ) Vilniaus tarprajoniniam inventorizacijos biurui pranešė, kad Z. U. gyvenamojo namo rekonstrukcija ( - ), pilnai atlikta, atitinka projektui ir tinka eksploatacijai (t. 1, b.l. 120). Vilniaus tarpmiestinis inventorizacijos biuras 1989-01-09 priėmė Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadą, kurioje nurodyta, kad ginčo gyvenamojo namo bendras naudingas plotas yra 110,67 kv.m., gyvenamasis plotas yra 81,36 kv.m., nuosavybės teisės į šį namą įregistruotos lygiomis dalimis, t.y. po ½ Z. U. ir A. S. (t. 1, b.l. 119). Po Z. U. mirties, mirusios ( - ), paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, ½ gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 110,67 kv. m., ūkio pastatą (u. n. ( - ), plane pažymėtas 4I1p, 31,02 kv. m) ir ½ kitų statinių (tvora, šulinys, laiko tualetas, kiemo aikštelė), esančių ( - ), paveldėjo atsakovas V. U. (t. 1, b.l. 48, 102).

35A. S. mirus ( - ), jam priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1/p, turinčio 110,67 kv.m. bendro naudingo ploto, paveldėjo lygiomis dalimis mirusiojo vaikai: A. S., V. S., I. V. (t. 1, b.l. 116). A. S., V. S. ir I. V. 2000-01-31 žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalių pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė lygiomis dalimis V. V. ir R. V. po 1/6 dalį pastato: 1 aukšto gyvenamojo namo 1A1p, turinčio 110,67 kv.m. bendro ploto, po 1/3 dalį pagalbinių pastatų: ūkinių pastatų (u. n. ( - ), ( - ), ( - )), po 1/6 kiemo statinių ir po 100/601 dalių 601 kv.m. ploto žemės sklypo, esančių ( - ). Sutartyje nurodė, kad pardavėjai pareiškė, jog parduodamos žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalys niekam neperleistos, neįkeistos, tiksliniai žemės sklypo mokesčiai sumokėti, kitų apribojimų valdyti šį turtą nėra (t. 1, b.l. 107 - 109).

36Z. U. 1988-11-30 Vilniaus TTI biuro viršininkui pateikė užsakymą dėl ginčo namo dalių perskaičiavimo (t. 2, b.l. 33). Vilniaus TTI biuro paskaičiavimu Z. U. paskaičiuota 80/97 kv.m., t.y. 73/100 nuosavybės teisės dalis, kurią sudaro patalpos: 2-1 (9,90), 2-2 (13.80), 2-3 (4,30), 2-4 (5,95), 2-5 (4,04), 2-6 (10,59), 2-7 (9,71), 2-8 (10,59); A. J. S. 29,70 kv.m., t. y. 27/100 nuosavybės teisės dalis, kurią sudaro patalpos: 1-1(8,30), 1-2(16,97), 1-4(4,43) (t. 1, b.l. 83 - 84).

37Šiuo metu nekilnojamojo turto registre į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą 1A1p (u. n. ( - )), esantį ( - ), įregistruotos šių asmenų nuosavybės teisės: ieškovės R. V. – į ¼ dalį 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (reg. Nr. ( - )), ieškovo V. V. - į ¼ dalį 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (reg. Nr. ( - )), atsakovo V. U. – į ½ dalį 2008-02-22 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu.

38Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies padidinimo

39Atsakovas priešieškiniu, minėta, prašo padidinti jam priklausančią idealiąją dalį, kuri padidėjo atlikus gyvenamojo namo mansardos rekonstrukciją.

40CK 4.77 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Pastebėtina, kad iš esmės analogiškas savo pobūdžiu buvo ir 1964 m. CK 128 straipsnio reglamentavimas. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jo reikalavimu gali būti padidinama ir atitinkamai pakeičiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vertė padidinami tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą Nr. AC-32-1; Teismų praktika Nr. 32). Kasacinis teismas aiškindamas CK 4.77 straipsnio 1 ir 2 dalis, nurodė, kad jeigu bendraturtis pagerino bendrą daiktą, tai pagerinimo likimas ir jo valdymas priklauso nuo to, ar pagerintas nuosavybės teise valdomas daiktas, ar tai atlikta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir ar pagerinimas atskiriamas ar neatskiriamas nuo bendro daikto. Tuo atveju, jeigu nuo bendro daikto neatskiriami pagerinimai padaryti įstatymo nustatyta tvarka, su bendraturčių sutikimu, šiuos pagerinimus atlikęs bendraturtis gali reikalauti padidinti jo dalį nuosavybėje, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė bendro daikto vertė ar dydis. Jeigu pagerinimai atlikti pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, tokio reikalavimo teisės bendraturtis neįgyja, o visų bendraturčių dalys proporcingai padidėja.

41Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad Z. U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas, atliko ginčo gyvenamojo namo jai priskirtų naudoti antro aukšto patalpų rekonstrukciją ir tomis patalpomis faktiškai tiek ji, tiek atsakovas naudojosi; rekonstrukcija buvo atlikta atsakovo motinos, kurios teisių perėmėjas yra atsakovo, lėšomis bei jėgomis. Tai be kita ko patvirtina ir byloje esantys, anksčiau minėti, rašytiniai įrodymai. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų 1989-01-05 Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Rajono architektas raštu Nr. ( - ) Vilniaus tarprajoniniam inventorizacijos biurui pranešė, kad Z. U. gyvenamojo namo rekonstrukcija ( - ), pilnai atlikta, atitinka projektui ir tinka eksploatacijai (t. 1, b.l. 120 - 127). Vilniaus tarpmiestinis inventorizacijos biuras 1989-01-09 priėmė Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadą, kurioje nurodyta, kad ginčo gyvenamojo namo bendras naudingas plotas yra 110,67 kv.m., gyvenamasis plotas yra 81,36 kv. m., nuosavybės teisės į šį namą įregistruotos lygiomis dalimis, t.y. po ½ Z. U. ir A. S. (t. 1, b.l. 119). Teismo posėdyje apklausti asmenys patvirtino atsakovo ir jo atstovės nurodytas aplinkybes, kad jų tėvas A. S. po santuokos nutraukimo antru gyvenamojo namo aukštu niekada nesinaudojo, nes jis priklausė kitiems asmenis bei tai, kad iš A. S. priklausančios namo dalies nebuvo objektyvių galimybių patekti į antrą namo aukštą.

42Ieškovai teigia, kad atsakovas ir jo mirusi motina nustatyta tvarka neregistravo savo padidėjusios nuosavybės per tris mėnesius po daikto įgijimo, todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti priešieškinį, nes pagal tuo metu galiojusį CK privalomos registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (senojo CK 255 str. 2 d.).

43Tačiau, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, Z. U. gyvenamojo namo padidintas plotas buvo įregistruotas Vilniaus tarpmiestiniame inventorizacijos biure (dabar VĮ Registrų centras) Vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimo Nr. ( - ) (t. 1, b.l. 38) ir 1989-01-05 Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Rajono architekto rašto Nr. ( - ) Vilniaus tarprajoniniam inventorizacijos biurui (t. 1, b.l. 120 - 127) pagrindu (t. 1, b.l. 104 - 105, 119), todėl darytina išvada, kad pastato patalpų padidinimas atitiko normatyvinius teisės aktų reikalavimus ir buvo tinkamai įregistruotas.

44Kaip minėta, šalių bendroji dalinė nuosavybė buvo padidinta rekonstrukcijos būdu ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre Vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimo Nr. ( - ) pagrindu (t. 1, b.l. 38). Ginčo namas po rekonstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė Z. U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas bei A. S., kurio teisių perėmėjai yra tretieji asmenys V. S., A. S. ir I. V., kurie jiems priklausančios bendrosios nuosavybės dalis 2000-01-31 sutarties pagrindu perleido ieškovams. Ieškovai įsigijo bendrosios nuosavybės teise priklausančio namo dalį jau po atliktos namo rekonstrukcijos. Ginčo, kad Z. U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas, savo lėšomis atliko gyvenamojo namo antro aukšto (mansardos) rekonstrukciją, byloje nėra. Minėta, kad naudojimosi tvarka ginčo namu nustatyta buvo Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ), tokia naudojimosi tvarka įrašyta ir 1986-09-11 pirkimo pardavimo sutartyje, kuria J. U. įsigijo ½ ginčo namo, nurodant kad J. U. naudojimuisi pereina: koridorius 2-4 (6,79 kv. m), tualetas 2-5 (4,04 kv. m), virtuvė 2-3 (4,3 kv. m), kambarys 2-2 (13,8 kv. m), kambarys 2-1 (9,9 kv. m), iš viso pirmame aukšte 38,83 kv. m dydžio patalpos ir visos patalpos antrajame aukšte (t. 1, b.l. 76 - 77).

45Z. U., jai priskirtoje naudoti palėpėje (mansardoje), atliko rekonstrukcijos darbus. Byloje esantys įrodymai, atsakovo atstovės (sesers), trečiųjų asmenų V. S., A. S., I. V. paaiškinimai patvirtina, kad nei tretieji asmenys, nei A. S. iki mirties gyvenamojo namo antro aukšto patalpomis nesinaudojo bei nurodė, jog A. S. buvo palikta naudotis antro namo aukšto patalpomis, o A. S. papildomai ūkio pastatu, kuris visą laiką naudojosi tik pirmo aukšto dviems kambariais. Parduodant namo dalį ieškovams buvo rodomos tik A. S. naudotos patalpos. Ieškovė ir atsakovo atstovė patvirtino, kad iš ieškovų naudojamų gyvenamojo namo patalpų nėra jokios galimybės patekti į namo antrąjį aukštą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, rekonstrukcija atlikta pagal gyvenamojo namo mansardos projektą, iš kurio matyti, kad ieškovų ir atsakovo naudojamos namo dalys visiškai atskirtos (t. 1, b.l. 123 - 124).

46Pirmiau aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalių bendroji dalinė nuosavybė padidinta rekonstrukcijos būdu. Z. U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas, turėdama leidimą (kuris prilyginamas bendraturčio sutikimui) ir laikydamasi tuo metu galiojančių įstatymų reikalavimų, namo dalyje, kuria ji naudojosi pagal nustatytą naudojimosi tvarką, savo lėšomis atliko palėpės rekonstrukcijos darbus, taip ją padidindama. Padidintas daiktas Vykdomojo komiteto 1988-08-30 sprendimo Nr. ( - ) pagrindu buvo įregistruotas nustatyta tvarka. Tuometinis Vilniaus TTI biuras, 1989-01-10 atlikęs pastato dalių paskaičiavimą ir nustatė, kad bendras namo plotas nuo 62,06 kv.m. padidėjo iki 110,67 kv.m., o gyvenamasis – nuo 41 kv.m. iki 81,36 kv.m. (t. 1, b.l. 83 - 84).

47Pagal Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimą, civilinėje byloje Nr. ( - ), A. S. buvo priskirta naudotis 26 kv.m. dydžio pirmo aukšto gyvenamosiomis patalpomis. Z. U. 1988-11-30 TTI biuro viršininkui pateikė užsakymą dėl ginčo namo dalių perskaičiavimo (t. 2, b.l. 33). Vilniaus TTI biuro paskaičiavimu Z. U. paskaičiuota 80,97 kv.m., t.y. 73/100 ginčo pastato dalis, kurią sudaro patalpos: 2-1 (9,90), 2-2 (13.80), 2-3 (4,30), 2-4 (5,95), 2-5 (4,04), 2-6 (10,59), 2-7 (9,71), 2-8 (10,59); A. J. S. 29,70 kv. m., t.y. 27/100 pastato dalis, kurią sudaro patalpos: 1-1 (8,30), 1-2 (16,97), 1-4 (4,43) (t. 1, b.l. 83 - 84). Bendras gyvenamojo namo plotas iki rekonstrukcijos buvo 62,06 kv.m., po rekonstrukcijos padidėjo iki 110,67 kv.m., t.y. 48,61 kv.m. Atsakovas prašo bendrosios nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies dydžius paskaičiuoti remiantis Vilniaus TTI biuro paskaičiavimu (t. 1, b.l. 83 - 84), tačiau tuo atveju ieškovams bendrosios nuosavybės teise tektų mažesnė dalis, nei priklausė bendraturčiui iki namo rekonstrukcijos atlikimo, t.y. vietoj 31,03 kv.m. - 29,70 kv.m.

48Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, siekiant, kad nei vieno bendraturčio reikalavimo tenkinimas nesukeltų esminio kito bendratučio nuosavybės teisės pažeidimo ar netekimo.

49Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 62,06 kv.m. ploto gyvenamasis namas, po rekonstrukcijos šis plotas padidėjo 48,61 kv.m., ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 1 d.), LR Konstitucijos 23 straipsniu, taikant CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių pakeitimo taisyklę, konstatuotina, kad atsakovo (nors rekonstrukciją atliko atsakovo motina Z. U., tačiau atsakovas yra savo motinos turto – namo dalies, teisių perėmėjas) bendrosios dalinės nuosavybės teisės idealioji dalis padidėjo atitinkamai visu padidėjusiu plotu po rekonstrukcijos, t. y. 48,61 kv.m. Tad šalių turimos gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys keistinos, atsakovui V. U. nustatant 72/100 dalis, 79,64 kv.m. ploto, o ieškovams lygiomis dalimis – 28/100 dalį, 31,03 kv.m. ploto (CK 4.77 straipsnio 1 dalis).

50Dėl ieškinio senaties

51Ieškovai teigia, kad atsakovo motina neregistravo padidėjusios nuosavybės savo vardu per tris mėnesius po daikto įgijimo, todėl šiuo metu to padaryti yra negalima. Be to, ieškovai prašo taikyti senatį atsakovo ginčijamiems sandoriams. Nurodo, kad atsakovas jau 2000 m. sausio 20 d. žinojo apie parduodamą ½ dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ); po A. S. mirties nuo ( - ) mėnesių iki 2000 m. sausio 20 d. žinojo, kad buvo paveldėta pusė gyvenamojo namo, kad jam buvo pasiūlyta pirkti ½ dalį minėto gyvenamojo namo, savo teisių atsisakė.

52Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną <...>, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

53Pažymėtina, kad reikalavimas perskaičiuoti bendrasavininkio nuosavybės teisės dalis, jeigu jis nesusijęs su valdymo netekimu, yra negatorinis. Pagal pažeidimo pobūdį jis yra tęstinis ir neturi reikšmės, kiek laiko nuosavybės dalių neatitikimas tęsiasi. Jei bendraturtis realiai valdomos bendros nuosavybės dalies nepraranda, tai dėl jam priklausančios nuosavybės teisės tikrosios dalies nustatymo jis gali kreiptis į teismą tol, kol jo teisė tebėra pažeidinėjama. Tęstinis pažeidimas nulemia, jog senaties terminas atsinaujina kiekvieną atlikto pažeidimo dieną.

54Iš bylos medžiagos matyti ir šalys patvirtino, kad ginčo patalpomis gyvenamojo namo antrame aukšte visą laiką naudojosi ir jomis šiuo metu naudojasi atsakovas, todėl tik ieškovams pareiškus ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovui iškilo būtinumas įteisinti realias nuosavybės dalis. Tad šiuo atveju ieškinio senatis dėl atsakovo dalies bendrojoje nuosavybėje pakeitimo (padidinimo) nėra praleista.

55Kas liečia senaties taikymą ginčijamiems sandoriams pasakytina, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2013 ir kt.).

56Nagrinėjamu atveju, ginčijamas sandoris sudarytas 2000-01-30, t.y. iki priešieškinio pateikimo (2013-07-31) praėjo daugiau nei 13 metų. Tačiau atsakovas teigia, kad apie tai, jog jo teises pažeidžia būtent ginčijamas sandoris jis sužinojo tik ieškovams kreipusis į jį 2013 m. balandžio mėnesį su pretenzija. Tai, kad jie niekada nereiškė atsakovui pretenzijų dėl nuosavybės dalies, patvirtina ir ieškovai. Įvertinęs šalių argumentus, paaiškinimus, byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas laiko, kad atsakovas ieškinio senaties termino reikalavimui ginčyti pirkimo - pardavimo sandorį nepraleido.

57Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2000-01-20, kai jo motina atsisakė pirmumo teisės pirkti bendrasavininkiui priklausančią namo dalį. Iš minėto sutikimo (t. 2, b.l. 179) matyti, kad atsakovo motina nurodė, jog jai žinoma, kad bendrasavininkis ketina parduoti jam priklausančią namo dalį; tačiau šiame sutikime nėra nurodoma konkreti namo dalis. Taigi, šis dokumentas, priešingai, negu teigia ieškovai, nepatvirtina tos aplinkybės, kad atsakovas (jo motina) minėtą dieną sužinojo apie jo teisių pažeidimą. Niekuo nepagrįstas ir ieškovų teiginys, kad atsakovas po A. S. mirties nuo ( - ) mėnesių iki 2000 m. sausio 20 d. žinojo, jog buvo paveldėta pusė gyvenamojo namo; ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas būtų žinojęs apie ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo turinį, juo labiau, kad šis dokumentas pažeidžia jo teises; minėta, kad tiek atsakovas, tiek anksčiau jo motina nepertraukiamai naudojosi namo mansarda, jiems niekas nebuvo pareiškę jokių pretenzijų, tad daryti išvadą, jog atsakovas nuo ( - ) m. jau žinojo apie jo teisių pažeidimą, nėra jokio pagrindo.

58Minėta, kad iki ieškovų ieškinio pateikimo teismui, atsakovas pagal nusistovėjusią tvarką gyveno atitinkamoje namo dalyje, naudojosi visa mansarda savo daiktams laikyti; ieškovai aplinkybių, kad mansarda niekada nesinaudojo, neneigia, juo labiau, jog iš jų (ieškovų) namo gyvenamosios dalies net nėra laiptų, kuriais galėtų patekti į antrąjį aukštą (mansardą).

59Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas teisiškai nėra išprusęs, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas iki ieškinio šioje byloje pateikimo realiai būtų sužinojęs apie savo teisių pažeidimą. Aplinkybė, kad apskritai apie pirkimo - pardavimo sandorio sudarymą atsakovas žinojo, savaime nereiškia fakto, jog jis žinojo visas jo detales. Taigi, laikytina, kad atsakovas pareikšdamas priešieškinio reikalavimą dėl 2000-01-30 pirkimo - pardavimo sutarties dalies nuginčijimo, 10 metų ieškinio senaties termino nepraleido (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., CK 1.125 str. 1 d.). Tas pats pasakytina ir apie ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, t.y. atsakovas nėra praleidęs 1964 m. CK numatyto 3 metų ieškinio senaties termino.

60Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pakeitimo ir 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. ( - ) pripažinimo iš dalies negaliojančia

61Atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti 1995-11-07 Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro numeris ( - ), dalį dėl namo, esančio ( - ), paveldėjimo dalių, nustatant, kad A. S., V. S. ir I. V. po tėvo A. S. mirties paveldėjo 27/100 ginčo namo dalį; panaikinti 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. ( - ) dalį dėl gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), po l/4 dalį įsigijimo R. V. ir V. V. (viso 1/2 namo), nustatant, kad sutuoktiniai R. V. ir V. V. šia sutartimi bendrai įsigijo 27/100 ginčo namo dalį; palikti nepakeistas kitas 2000-01-31 pirkimo -pardavimo sutarties Nr. ( - ) dalis.

62CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusių su valdymo netekimu. Šis negatorinis reikalavimas, kuris yra daiktinis teisių gynimo būdas, yra absoliutaus pobūdžio, t.y. šį gynimo būdą savininkas gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, pažeidžiantį savininko teises. Be to, CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiuo atveju tai reiškia, kad niekas negali perleisti daugiau teisių, negu, kad jų turi.

63Kaip minėta, A. S. mirus ( - ), jam priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1/p, turinčio 110,67 kv.m. bendro naudingo ploto, paveldėjo lygiomis dalimis mirusiojo vaikai, tretieji asmenys A. S., V. S., I. V. (t. 1, b.l. 116). Ieškovai 2000-01-31 žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalių pirkimo -pardavimo sutarties Nr. ( - ) su trečiaisiais asmenimis V. S., A. S. ir I. V. pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ¼, bendrai ½ ginčo namo, kurio bendras plotas nurodytas 110,67 kv.m. (t. 1, b.l. 107 - 109). Šiuo pagrindu ieškovų nuosavybės teisės buvo įregistruotos į ½ 110,67 kv.m. dydžio gyvenamojo namo, kuris kaip nustatyta buvo padidintas kito bendraturčio iki šios sutarties pasirašymo.

64Minėta, kad byloje nustatyta, jog tarp bendraturčių buvo susiklostę faktiniai naudojimosi bendru turtu santykiai, naudojamos patalpos techniškai atskirtos ir izoliuotos, ginčų dėl naudojimosi jomis nekilo, abu bendraturčiai gyvenamojo namo padidinimo metu buvo senyvo amžiaus, teisiškai neišprusę, todėl iki ieškovų pretenzijos atsakovui pateikimo, nebuvo iškilusi būtinybė teisinei registracijai atlikti. Be to, patys ieškovai pirkdami gyvenamąsias patalpas jas apžiūrėjo, t. y. apžiūrėjo tik A. S. naudojamus du kambarius pirmame aukšte ir jam priskirtą naudotis ūkio pastatą, matė, kad nėra galimybės patekti į namo palėpę ir, jog ja naudojasi kiti bendraturčiai, tačiau šia aplinkybe nesidomėjo ir pretenzijų nei pardavėjams, nei bendraturčiams nereiškė, todėl darytina išvada, kad būdami atidūs, rūpestingi ir protingi ieškovai galėjo ir turėjo suvokti, kokias patalpas jie nuosavybės teise įsigyja. Tretieji asmenys, pardavę ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, teismui paaiškino, kad parduodami ieškovams gyvenamojo namo dalį nežinojo ir nesiaiškino, kokia konkrečiai dalis jam (trečiųjų asmenų tėvui) priklausė, jiems tai nerūpėjo.

65Šioje byloje nustatyta, kad atlikus namo rekonstrukciją yra pagrindas padidinti nuosavybės teisės dalį atsakovui.

66Ieškovams ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įregistravus savo nuosavybę (anksčiau tretiesiems asmenims ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistravus savo nuosavybę), atsakovas neteko atitinkamos nuosavybės dalies. Tad darytina išvada, kad 1995-11-07 Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro numeris ( - ), dalis, kad A. S. mirus ( - ), jam priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1/p, turinčio 110,67 kv.m. bendro naudingo ploto, paveldėjo lygiomis dalimis mirusiojo vaikai, tretieji asmenys A. S., V. S., I. V. (t. 1, b.l. 116) ir 2000-01-31 pirkimo - pardavimo Nr. ( - ) sutarties dalis, kurioje nurodyta, kad po l/4 dalį įsigijimo R. V. ir V. V. įsigijo po ¼, bendrai ½ 110,67 kv.m. dydžio ginčo gyvenamąjį namą (t. 1, b.l. 107 - 109), pažeidė Z. U., kurios teisių perėmėjas yra atsakovas, turtinius interesus.

67Atsižvelgiant į išdėstytą, į šioje byloje nustatytas bendrosios nuosavybės teise šalims priklausančio gyvenamojo namo dalies dydžius, atsakovo reikalavimas panaikinti 2000-01-31 pirkimo - pardavimo Nr. ( - ) sutarties dalį ir pakeisti 1995-11-07 Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro numeris ( - ), dalį tenkintinas iš dalies, pripažįstant 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties dalį negaliojančia ir pakeičiant 1995-11-07 paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kiek tai pažeidžia atsakovo interesus.

68Atsakovo reikalavimas palikti nepakeistas kitas 2000-01-31 pirkimo -pardavimo sutarties Nr. ( - ) dalis yra perteklinis, tad dėl jo papildomai nepasisakoma.

69Kitoje dalyje atsakovo priešieškinys atmestinas.

70Nors ieškovai nurodo, kad A. S., V. S. ir I. V. turėtų būti patraukti ne trečiaisiais asmenimis, o atsakovais, kadangi ginčijama minėta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios šalimi jie buvo, tačiau teismas pažymi, jog šis formalus trūkumas negali būti kliūtis teismui šioje byloje įvykdyti teisingumą; juo labiau, kad minėti asmenys byloje dalyvauja, jiems buvo suteikta galimybė pasisakyti ir pan.

71Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, leidimo be atsakovo sutikimo atlikti ginčo namo remontą ir jį pertvarkyti, atsakovo iškeldinimo iš mansardos

72Ieškovai prašo be atsakovo V. U. sutikimo leisti atlikti einamąjį remontą ir pertvarkyti ginčo gyvenamojo namo patalpas pagal UAB „Geovisata“ parengtą projektą ir priteisti atsakovui V. U. naudotis šiomis patalpomis: gyvenamojo namo plane (projekte) pažymėtomis indeksais - pirmame aukšte 2-1 (kambarys, plotas 9,90 kv.m.), 2-2 (kambarys, plotas 13,80 kv.m.), 2-3 (virtuvė, plotas 4,30 kv.m.), antrame aukšte (pagal pateikiamą projektą padarius atitvaras kambaryje 2-8 ir 2-7) 2-9 (koridorius, plotas 1,69 kv.m.), 2-7 (kambarys, plotas 7,85 kv.m.), 2-6 (koridorius, plotas 10,59 kv.m.); ieškovams V. V. ir R. V. priteisti naudotis šiomis patalpomis: gyvenamojo namo plane (projekte) pažymėtomis indeksais - pirmame aukšte 1-1 (kambarys, plotas 8,30 kv.m.), 1-2 (kambarys, plotas 16,97 kv.m.), antrame aukšte (pagal pateikiamą projektą padarius atitvaras kambaryje 2-8 ir 2-7) 2-8 (kambarys, plotas 20,99 kv.m.), 2-10 (kambarys, plotas 1,86 kv.m.); iškeldinti atsakovą V. U. iš antro aukšto (mansardos) patalpos, namo plane pažymėtos indeksu 2-8.

73Ieškovai savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad jie 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu bendrai įsigijo nuosavybės teise ginčo gyvenamojo namo dalį, kurio bendras plotas yra 110,67 kv.m., o šiuo metu jie naudojasi tik 25,27 kv.m., kitu plotu naudojasi atsakovas, t.y. šalims paskirtos naudotis realiosios daikto dalys neatitinka idealiųjų dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.

74Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

75Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovui tenka 72/100 (79,64 kv.m. ploto), o ieškovams – 28/100 (31,03 kv.m. ploto) bendrosios dalinės nuosavybės dalys. Tad patvirtinus naudojimosi tvarką bendru turtu, taip kaip prašo ieškovai, pagal ieškovų pateiktą UAB „Geovisata“ parengtą projektą, ieškovams atitektų naudotis 48,12 kv.m. dydžio patalpos, kas pažeistų atsakovo interesus ir teisę į nuosavybę. Dėl šios priežasties ieškovų prašymas dėl naudojimo bendru daiktu tvarkos nustatymo tenkintinas tik iš dalies. Atsakovai nėra pareiškę prieštaravimo dėl ginčo namo naudojimosi tvarkos pirmame aukšte nustatymo, tad naudojimosi tvarka namo pirmame aukšte nustatytina būtent tokia, kokia nurodyta ieškinyje, tuo tarpu namo visas antras aukštas priskirtinas naudotis atsakovui. Nors atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau toks reikalavimas yra pareikštas ieškovų. Tad šiuo atveju kitoks naudojimosi tvarkos nustatymas nelaikytinas išėjimu už reikalavimo ribų.

76Ieškovai taip pat prašo leisti atlikti jiems statybos darbus (einamąjį namo remontą ir pertvarkymą) be atsakovo sutikimo.

77Tačiau teismas pažymi, kad iš į bylą pateiktų dokumentų negalima tiksliai nustatyti, kokius konkrečiai statybos darbus siekia atlikti ieškovai. Kita vertus, galima daryti prielaidą, kad šie statybos darbai būtų susiję su namo antro aukšto pertvarkymu. Tačiau šioje byloje konstatuota, kad ieškovai neturi teisės į namo antrą aukštą, tad jų reikalavimas dėl leidimo atlikti jiems statybos darbus be atsakovo sutikimo negali būti tenkinamas. Ieškovai teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovas neduotų jiems leidimo atlikti kokius tai statybos darbus namo pirmame aukšte, toje dalyje, kurią naudoja ieškovai.

78Nustačius atsakovo bendros nuosavybės teisės padidėjimą ir naudojimosi antrame aukšte tvarką, t.y. priskyrus šias patalpas naudotis atsakovui, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovų reikalavimą dėl iškeldinimo atsakovą iš namo antro aukšto atitinkamų patalpų.

79Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

80CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

81Byloje nustatyta, kad ieškovai iš viso patyrė 2 912,01 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš jų 432 Lt už žyminio mokesčio sumokėjimą (t. 1, b.l. 1, 19, t. 2, b.l. 104 - 107, 122- 123). Šios ieškovo išlaidos yra pagrįstos, realios ir būtinos.

82Atsakovas iš viso patyrė 8 289,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 1 027,50 Lt už žyminio mokesčio sumokėjimą, kita dalis – išlaidos advokatų pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 65, t. 2, b.l. 137, 145 - 148, 166). Tačiau teismas ne visas išlaidas, patirtas advokatų pagalbai apmokėti pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis. Visų pirma, sutartis su advokatu V.Martišiumi dėl atstovavimo byloje sudaryta 2014-04-03 (t. 2, b.l. 117), tuo tarpu advokato pinigų priėmimo kvitas 500 Lt sumai išrašytas 2014-03-25 (t. 2, b.l. 146), t.y. dar iki atstovavimo sutarties sudarymo. Tad šios išlaidos negali būti priteisiamos iš ieškovų. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, kuri yra vidutinio sudėtingumo, ir advokatės I. N. darbo ir laiko sąnaudas, į maksimalius priteistinus advokatui dydžius už atliktas teisines paslaugas, į kitos šalies patirtas išlaidas advokatui, daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovo pagrįstos, racionalios ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokatų teisinei pagalbai apmokėti, yra 3 000 Lt.

83Atsakovo ir ieškovų sumokėtas žyminis mokestis atitinka CPK 80 str. reikalavimus, todėl atsakovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovų priteistina 924,75 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o ieškovams iš atsakovo 43,20 Lt žyminio mokesčio. Atlikus įskaitymą iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui priteistina 881,55 Lt žyminio mokesčio.

84Atsižvelgiant į išdėstytą, į patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų apimtį, šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovų atsakovui iš viso priteistina 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

85Proporcingai iš šalių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos valstybei, t.y. iš ieškovų solidariai priteistina 35 Lt; tuo tarpu į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma iš atsakovo yra mažesnė nei nustatyta minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

86Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas,

Nutarė

87Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

88Padidinti atsakovo V. U. (a.k. ( - ) bendrosios nuosavybės dalį gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ): atsakovui V. U. nustatyti 72/100 bandrosios nuosavybės teisės dalį (79,64 kv. m ploto), o ieškovams R. V. (a. k. ( - ) ir V. V. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis 28/100 bendrosios nuosavybės teisės dalį (31,03 kv. m ploto).

89Pripažinti negaliojančia 2000-01-31 pirkimo - pardavimo Nr. ( - ) sutarties dalį, kuria ieškovai V. V. ir R. V. įsigijo po l/4 dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir nustatyti, kad sutuoktiniai R. V. ir V. V. šia sutartimi bendrai įsigijo 28/100 namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ).

90Pripažinti negaliojančia 1995-11-07 Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro numeris ( - ), dalį dėl namo, esančio ( - ), paveldėjimo dalių ir nustatyti, kad A. S. (a.k. ( - ) V. S. (a.k. ( - ) ir I. V. (a.k. ( - ) po tėvo A. S. mirties, mirusio ( - ), lygiomis dalimis nuosavybės teise paveldėjo 28/100 namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalį.

91Priteisti atsakovui V. U. naudotis šiomis gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpomis: gyvenamojo namo, plane pažymėtomis indeksais - pirmame aukšte 2-1 (kambarys, plotas 9,90 kv. m), 2-2 (kambarys, plotas 13,80 kv. m), 2-3 (virtuvė, plotas 4,30 kv. m), visu antru aukštu; ieškovams V. V. ir R. V. priteisti naudotis šiomis gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpomis: gyvenamojo namo, plane pažymėtomis indeksais - pirmame aukšte 1-1 (kambarys, plotas 8,30 kv. m), 1-2 (kambarys, plotas 16,97 kv. m).

92Priteisti atsakovui V. U. iš ieškovų R. V. ir V. V. solidariai 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.

93Priteisti solidariai iš ieškovų V. V. ir R. V. 35 Lt (trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

94Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

95Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

96Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,... 2. sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant ieškovei R. V., ieškovų... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 4. Ieškovai R. V. ir V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) (t. 1,... 5. 1) be atsakovo V. U. sutikimo leisti atlikti einamąjį remontą ir pertvarkyti... 6. 2) priteisti atsakovui V. U. naudotis šiomis patalpomis: gyvenamojo namo,... 7. 3) iškeldinti atsakovą V. U. iš antro aukšto (mansardos) patalpos, namo... 8. Ieškinyje nurodė, kad 2000 m. sausio 31 d. pirkimo - pardavimo sutartimi... 9. Atsakovas V. U. pateiktame atsiliepime (t. 1, b.l. 26 - 28) su ieškovų... 10. Atsiliepime nurodė, kad jis po motinos mirties ( - ) paveldėjimo teisės... 11. Trečiasis asmuo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 12. Atsakovas V. U. pateikė teismui priešieškinį su vėlesniais patikslinimais... 13. 1) padidinti jo, V. U., nuosavybės dalį gyvenamajame name, unikalus Nr. ( -... 14. 2) panaikinti 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. ( - ) dalį dėl... 15. 3) palikti nepakeistas kitas 2000-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. ( - )... 16. 4) pakeisti Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. 1995-11-07... 17. 5) priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.... 18. Priešieškinyje (ir vėlesniuose jo patikslinimuose) nurodė, kad... 19. Ieškovai R. V. ir V. V. pateiktuose atsiliepimuose (t. 2, b.l. 66 - 67, 143 -... 20. Atsiliepimuose nurodo, kad, visų pirma, byloje A. S., V. S. ir I. V. turėtų... 21. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į... 22. Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovų atstovas adv. S.Gedvilas palaikė... 23. Atsakovo atstovai palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinto, o ieškinį... 24. Trečiasis asmuo A. S. teismui paaiškino, kad negyveno su tėvais A. S. ir A.... 25. Trečiasis asmuo V. S. teismui negali pasakyti kokią dalį turto paveldėjo po... 26. Trečiasis asmuo I. V. teismui paaiškino, kad negyveno su tėvais A. S. ir A.... 27. Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.... 28. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl naudojimosi... 29. Naudojimosi tvarką galima nustatyti tik tada, kai yra išspręstas ginčas... 30. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir... 31. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28... 33. A. S. 1974-01-25 sutartimi jai priklausančius pastatus perleido savo seseriai... 34. Vilniaus rajono ( - ) miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto... 35. A. S. mirus ( - ), jam priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, plane... 36. Z. U. 1988-11-30 Vilniaus TTI biuro viršininkui pateikė užsakymą dėl... 37. Šiuo metu nekilnojamojo turto registre į nekilnojamąjį daiktą –... 38. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies padidinimo ... 39. Atsakovas priešieškiniu, minėta, prašo padidinti jam priklausančią... 40. CK 4.77 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų... 41. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti,... 42. Ieškovai teigia, kad atsakovas ir jo mirusi motina nustatyta tvarka... 43. Tačiau, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, Z. U.... 44. Kaip minėta, šalių bendroji dalinė nuosavybė buvo padidinta... 45. Z. U., jai priskirtoje naudoti palėpėje (mansardoje), atliko rekonstrukcijos... 46. Pirmiau aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad byloje esantys... 47. Pagal Vilniaus rajono liaudies teismo 1972-06-28 sprendimą, civilinėje byloje... 48. Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų... 49. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos... 50. Dėl ieškinio senaties... 51. Ieškovai teigia, kad atsakovo motina neregistravo padidėjusios nuosavybės... 52. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo... 53. Pažymėtina, kad reikalavimas perskaičiuoti bendrasavininkio nuosavybės... 54. Iš bylos medžiagos matyti ir šalys patvirtino, kad ginčo patalpomis... 55. Kas liečia senaties taikymą ginčijamiems sandoriams pasakytina, kad... 56. Nagrinėjamu atveju, ginčijamas sandoris sudarytas 2000-01-30, t.y. iki... 57. Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas apie savo teisių pažeidimą... 58. Minėta, kad iki ieškovų ieškinio pateikimo teismui, atsakovas pagal... 59. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas teisiškai nėra... 60. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pakeitimo ir 2000-01-31... 61. Atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti 1995-11-07 Vilniaus rajono notarų... 62. CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet... 63. Kaip minėta, A. S. mirus ( - ), jam priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo,... 64. Minėta, kad byloje nustatyta, jog tarp bendraturčių buvo susiklostę... 65. Šioje byloje nustatyta, kad atlikus namo rekonstrukciją yra pagrindas... 66. Ieškovams ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įregistravus... 67. Atsižvelgiant į išdėstytą, į šioje byloje nustatytas bendrosios... 68. Atsakovo reikalavimas palikti nepakeistas kitas 2000-01-31 pirkimo -pardavimo... 69. Kitoje dalyje atsakovo priešieškinys atmestinas.... 70. Nors ieškovai nurodo, kad A. S., V. S. ir I. V. turėtų būti patraukti ne... 71. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, leidimo be atsakovo sutikimo atlikti ginčo... 72. Ieškovai prašo be atsakovo V. U. sutikimo leisti atlikti einamąjį remontą... 73. Ieškovai savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad jie 2000-01-31... 74. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės... 75. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovui tenka 72/100 (79,64 kv.m.... 76. Ieškovai taip pat prašo leisti atlikti jiems statybos darbus (einamąjį namo... 77. Tačiau teismas pažymi, kad iš į bylą pateiktų dokumentų negalima... 78. Nustačius atsakovo bendros nuosavybės teisės padidėjimą ir naudojimosi... 79. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 80. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 81. Byloje nustatyta, kad ieškovai iš viso patyrė 2 912,01 Lt bylinėjimosi... 82. Atsakovas iš viso patyrė 8 289,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 1... 83. Atsakovo ir ieškovų sumokėtas žyminis mokestis atitinka CPK 80 str.... 84. Atsižvelgiant į išdėstytą, į patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų... 85. Proporcingai iš šalių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo ir... 86. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu,... 87. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 88. Padidinti atsakovo V. U. (a.k. ( - ) bendrosios nuosavybės dalį gyvenamajame... 89. Pripažinti negaliojančia 2000-01-31 pirkimo - pardavimo Nr. ( - ) sutarties... 90. Pripažinti negaliojančia 1995-11-07 Vilniaus rajono notarų biuro notarės L.... 91. Priteisti atsakovui V. U. naudotis šiomis gyvenamojo namo, esančio ( - ),... 92. Priteisti atsakovui V. U. iš ieškovų R. V. ir V. V. solidariai 3 000 Lt... 93. Priteisti solidariai iš ieškovų V. V. ir R. V. 35 Lt (trisdešimt penkis... 94. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 95. Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.... 96. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...