Byla 2-908/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu imtasi laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-565-212/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Anrestas“ ieškinį atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Termotaupa“, akcinei bendrovei ,,Panevėžio statybos trestas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Panevėžio ryšių statyba“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltva“ dėl viešojo pirkimo procedūrų.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,Anrestas“ ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Kupiškio rajono savivaldybės administracijos priimtą sprendimą vykdant supaprastintą atvirąjį konkursą ,,Kupiškio miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra“, kuriuo buvo atmestas UAB ,,Anrestas“ pasiūlymas, taip pat pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Kupiškio rajono savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovo pretenzija. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai iki įsiteisės sprendimas šioje byloje sustabdyti visas supaprastinto atviro konkurso ,,Kupiškio miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra“ (pirkimo Nr. 69081) procedūras.

4Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė sustabdyti visas supaprastinto atviro konkurso ,,Kupiškio miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra“ pirkimo procedūras.

5Teismas nutartyje nurodė, jog konkursas yra pasibaigęs, todėl sutarties pasirašymas su konkurso laimėtoju pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 9 punkto reikalavimus. Teismas konstatavo, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 122 straipsnis reglamentuoja tiekėjo teisę kreiptis į teismą pateikiant ieškinį per 10 dienų nuo tos dienos, kurį jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie pretenzijos išnagrinėjimą perkančioje organizacijoje, todėl teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.

6Atskiruoju skundu atsakovas Kupiškio rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

7Apeliantas nurodo, kad priimta teismo nutartis išimtinai gina tik ieškovo teises ir pažeidžia viešąjį interesą. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą teismų praktiką, teismas turėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes konkursas, kurio visa vertė apie 10 000 000 Lt, yra finansuojamas pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas. Teismui nepagrįstai patenkinus deklaratyvius ieškovo teiginius ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti sužlugdytas visas projektas, kadangi šiuo metu yra vertinama ieškovo paraiška ir sprendžiamas sutarties pasirašymo klausimas. Neįsisavinus ES lėšų žalą patirtų ne tik atsakovas, bet ir valstybė bei visuomenė. Tvirtina, jog ieškovo paraiška ir pretenzija buvo atmesta dėl rimto profesinio pažeidimo, kurį šis nuslėpė nuo atsakovo, taigi ieškovas elgiasi nesąžiningai ir tikisi sužlugdyti konkursą. Teismas neteisingai nutartyje nurodė, jog supaprastintas konkursas yra pasibaigęs, nes šiuo metu pirkimo sutartis dar nėra pasirašyta. Priešingai nei teigia teismas, sustabdžius pirkimo procedūras bus pažeisti ekonomiškumo ir koncentracijos principai, nes padaryta žala bus didesnė, nei ieškovo asmeninė nauda iš laimėto konkurso.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Anresta“ prašo palikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Tvirtina, jog atsakovas atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių būtina imtis tais atvejais, kai yra grėsmė, jog nesustabdžius pirkimo procedūrų bus pasirašyta pirkimo sutartis, kuomet restitucijos taikymo klausimas taps negalimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416). Tuo atveju, jei teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo teisė į teisminę gynybą taptų niekine, nes pažeista ar ginčijama teisė realiai apginama tuomet, kai realizuojamas teismo sprendimas, tuo tarpu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Be to, pažymi, jog atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių dėl ko projektas negalės būti įgyvendintas.

9Atskirasis skundas atmetamas.

10Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, yra nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) yra numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, kuris taikytinas, kai perkančioji organizacija gauna tiekėjo pretenziją arba teismui pateikiamas tiekėjo ieškinys (VPĮ 94 str. 3 d.). Tiesa, ši norma nustato, kad gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, pirkimo procedūros nestabdomos, jeigu jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas. Tokiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas pirkimo procedūrų sustabdymą taikyti kaip laikinąją apsaugos priemonę ieškovo pareikštų reikalavimų galimam įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas šį klausimą, teismas itin didelę reikšmę turi skirti ekonomiškumo principui (VPĮ 95 str. 3 d.). Taigi, tiekėjo teisėtų interesų požiūriu teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi, nes pagal VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, tiekėjų teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyktų teisinis pagrindas taikyti priemonę, numatytą VPĮ 94 straipsnio trečiojoje dalyje, nes toks procesinis veiksmas pasidarytų teisiškai bereikšmis. Kaip minėta, šioje teisės normoje numatyta laikinoji apsaugos priemonė turi būti taikoma vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų teismo būsimo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimo ribų (CPK 145 str. 2 d.). Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581/2009). Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones visų pirma turi būti užtikrinta viešojo intereso apsauga ir tik po to siekiama ūkio subjektų tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo.

12Nagrinėjamu atveju, kaip tvirtina apeliantas, viešasis pirkimas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Viešajam interesui reikšminga ta aplinkybė, kad pirkimo dokumentuose numatytų darbų atlikimas būtų atliktas projekte numatytu laiku. Tačiau apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti atsakovo pradėtas pirkimo procedūras, skubiai vykdyti tam tikrus darbus, o ne stabdyti pirkimo procedūras. Atvirkščiai, viešasis interesas reikalauja išsiaiškinti, ar iš tiesų perkančioji organizacija pagrįstai iš tolesnių pirkimo procedūrų pašalino ieškovą ir pasirinko kitą tiekėją, ar tokiu sprendimu nepadaryta žala valstybei. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, kad operatyviai neįvykus viešajam konkursui, iš esmės nukentės biudžetinės įstaigos turtinė padėtis ir ji nesugebės įsisavinti konkursui skirtų lėšų. Nesant tokių duomenų, daryti išvadą, kad teismas pagal ieškovo pareikštus neturtinio pobūdžio reikalavimus nepagrįstai sustabdė viešojo pirkimo procedūras nėra pagrindo. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nebūtų taikęs šių priemonių, atsakovas galėjo sudaryti sutartį su didesnę kainą pasiūliusiu tiekėju. Tokiu atveju iš esmės pasunkėtų ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas arba jį įvykdyti taptų neįmanoma. Būtent dėl to, kad nebūtų sudaryta pirkimo sutartis ir ieškovo reikalavimai neprarastų teisinės prasmės, teismas pagrįstai apie ieškovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nepranešė atsakovui (CPK 148 str. 1 d.). Toks teismo procesinis sprendimas nagrinėjamu atveju atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

13Atsakovo išdėstyti argumentai dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, galimo ieškovo piktnaudžiavimo teise nenagrinėjami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Juos teismas išspręs kitose bylos nagrinėjimo proceso stadijose, nagrinėdamas ginčą iš esmės (CPK 265 str.).

14Atsakovui išaiškinama, jog ateityje iš esmės pasikeitus situacijai bei pateikus tai patvirtinančius įrodymus, atsakovas bet kurioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje gali reikšti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Be to, atsakovas, matydamas, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis įpareigotų ieškovą užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčius kilti atsakovo nuostolius.

15Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas skolininko turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

17Palikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai