Byla A-1346-662/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. J. (Z. J.) (procesinių teisių ir pareigų perėmėja M. J.), J. J., R. J. (R. J.), S. J. (S. J.), V. M. (V. M.) (procesinių teisių ir pareigų perėmėjai – J. R., M. K. (M. K.) ir J. S.), H. D., J. A., A. B., R. J., B. Č. ir J. M. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjai Z. J. (procesinių teisių ir pareigų perėmėja M. J.), J. J., R. J., S. J., V. M. (procesinių teisių ir pareigų perėmėjai – J. R., M. K. (M. K.) ir J. S.), H. D., J. A., A. B., R. J., B. Č. ir J. M. (toliau – ir pareiškėjai) 2013 m. lapkričio 28 d. teismui pateikė skundą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2013 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. A33(l)-5921-(4.31); 2) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti adresus šiems žemės sklypams: a) žemės sklypui ( - ), kuris Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 buvo patvirtintas S. J.; b) 0,1100 ha ploto žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 48S-205 buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiajai J. S.; c) 0,2011 ha ploto žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurio 0,1031 ha dalį Tarnybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 48S-222 buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. ir į kurio 0,0980 ha ploto dalį Tarnybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 48A-223 buvo atkurtos nuosavybės teisės B. Č.; d) žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 187 buvo atkurtos nuosavybės teisės A. B.; e) žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2014 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 48S-206 buvo atkurtos nuosavybės teisės I. J.; f) žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-160 buvo atkurtos nuosavybės teisės J. J.; g) žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-161 buvo atkurtos nuosavybės teisės J. M.; h) žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-157 buvo atkurtos nuosavybės teisės Z. J.; i) žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-152 buvo atkurtos nuosavybės teisės V. M..
  2. Pareiškėjų teigimu, ginčijamas 2013 m. spalio 29 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta jiems priklausantiems žemės sklypams suteikti adresus, neatitiko reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje, nes jame nebuvo nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2029 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės) 4.1 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) nuostatas, tam, kad žemės sklypui būtų suteiktas adresas, jis turi atitikti du alternatyvius reikalavimus: tokio žemės sklypo naudojimo paskirtis turi leisti pastatų statybą arba teritorijų planavimo dokumentu turi būti leidžiama statyba. Ginčo žemės sklypai buvo suformuoti nuosavybės teisėms natūra atkurti, todėl šių sklypų planai prilygintini detaliesiems planams. Visuose ginčo sklypuose leidžiama pastatų statyba, nes jie atkurti pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į neišlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies nuostatas, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės sklypą individualiai statybai. Atsakovas nebuvo kompetentingas vertinti nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisėtumą.
  3. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
  4. Atsakovas paaiškino, kad, atsakydama į pareiškėjų 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. balandžio 12 d. prašymus, Administracija nurodė, jog pareiškėjams priklausantiems žemės sklypams adresai negalėjo būti suteikti, nes šie sklypai neatitiko teritorijų planavimo dokumentų. Siekiant išspręsti kilusius neaiškumus, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją. Teisingumo ir Aplinkos ministerijoms pateiktas paklausimas buvo persiųstas nagrinėti Tarnybai, kuri 2013 m. spalio 8 d. raštu Administraciją informavo, kad generalinio plano sprendiniai galėjo būti keičiami tik parengus ir patvirtinus teritorijos detalųjį planą, todėl buvo priimtas sprendimas sustabdyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūras ir Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymų, kuriais rėmėsi pareiškėjai, įgyvendinimą. Tarnybos direktorius sudarė darbo grupę, kuriai buvo pavesta nustatyti, ar žemės sklypai individualiai statybai Vilniaus rajone suformuoti teisėtai. Ginčijamas 2013 m. spalio 29 d. sprendimas priimtas remiantis Tarnybos pateikta informacija ir buvo motyvuotas. Atsakovas nevertino nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų teisėtumo, o, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi kompetentingų institucijų pateiktais faktiniais duomenimis. Atsakovo vertinimu, adresų suteikimas pareiškėjams priklausantiems žemės sklypams prieštarautų teisės aktams, kadangi Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 vykdymas ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo sustabdyta. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 dalį, adresai suteikiami tiems žemės sklypams, kuriuose pagal naudojimo paskirtį ir teritorijų planavimo dokumentus leidžiama statyba, tačiau šiuo metu pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose statyba nebuvo galima.
  5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
  6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė 2013 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 1SD-(9.3)-3170 kreipęsis į prokuratūrą dėl žemės sklypų individualiai statybai suformavimo ir priimtų sprendimų teisėtumo. Taigi, buvo pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-8789-426/2013, kurioje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teises pareiškėjui S. J..

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. A33(l)-5921-(4.31) dalį, kuria atsisakyta suteikti adresus pareiškėjams Z. J., J. J., R. J., V. M., H. D., J. A., A. B., R. J. ir B. Č. nuosavybės teise priklausantiems sklypams, ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti adresus: a) V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-152 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės; b) Z. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-157 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės; c) J. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-160 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės; d) A. B. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu ( - ) jam buvo atkurtos nuosavybės teisės; e) H. D. ir J. A. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 48S-205 mirusiajai J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės; f) pareiškėjui R. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 48S-206 mirusiajam I. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės; g) R. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 48S-222 mirusiajam S. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės; h) B. Č. priklausančiam žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 48A-223 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Tačiau teismas nutraukė bylos dalį pagal S. J. skundą ir J. M. skundo dalį, kurioje buvo prašoma įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti adresą žemės sklypui ( - ), esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-161 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Teismas kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų S. J. ir J. M. reikalavimų, atsižvelgdamas į jų pateiktus pareiškimus apie skundo atsisakymą.
  3. Teismas nustatė, kad pareiškėjai per įgaliotą asmenį Aliną Daukantaitę 2013 m. spalio 8 d. atsakovui padavė prašymus suteikti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 jiems priskirtiems žemės sklypams, į kuriuos atkurtos nuosavybės teises, adresus. Atsakovas ginčijamu 2013 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. A33(l)-5921-(4.31) atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus, nurodydamas, kad Tarnyba pateikė duomenis, jog Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymai ir sprendimai dėl ginčo žemės sklypų suformavimo ir jų suteikimo piliečiams buvo priimti pažeidžiant įstatymus.
  4. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 individualiai statybai J. S. (teisių perėmėjos H. D. ir J. A.) buvo priskirtas ( - ) esantis sklypas ( - ), B. Č. – ( - ) esantis sklypas ( - ), A. B. – ( - ) esantis sklypas ( - ), S. J. (teisių perėmėjas R. J.) – ( - ) esantis sklypas ( - ), I. J. (teisių perėmėjas R. J.) – ( - ) esantis sklypas ( - ), J. J. – ( - ) esantis sklypas ( - ), Z. J. (teisių perėmėja M. J.) – ( - ) esantis sklypas ( - ), V. M. – ( - ) esantis sklypas ( - ).
  5. Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-152 V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1300 ha kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) žemės sklypą ( - ). Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-157 Z. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0475 ha kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) žemės sklypo ( - )dalį. Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-160 J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0957 ha kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) žemės sklypo ( - ) dalį. Tarnybos 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu ( - ). B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0894 ha kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) žemės sklypo ( - ) dalį. Tarnybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 48S-205 J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1100 ha kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) žemės sklypą ( - ). Tarnybos 2014 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 48S-206 I. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1100 kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) žemės sklypą ( - ). Tarnybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 48S-222 S. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1031 ha kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) žemės sklypo ( - ) dalį. Tarnybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 48A-223 B B. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0980 ha kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) žemės sklypo ( - ) dalį.
  6. Teismas akcentavo, kad ginčo žemės sklypai anksčiau nurodytais Tarnybos sprendimais pareiškėjams buvo suteikti individualiai statybai. Šie Tarnybos sprendimai buvo nenuginčyti ir galiojantys, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo jais nesivadovauti. Teismo vertinimu, ginčijamo sprendimo dalis, kuria atsisakyta suteikti adresus pareiškėjams Z. J., J. J., R. J., V. M., H. D., J. A., A. B., R. J. ir B. Č. nuosavybės teise priklausantiems sklypams, buvo nemotyvuota ir prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl turėjo būti panaikinta. Panaikinus šią ginčijamo Administracijos 2013 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, atitinkamai patenkinti išvestiniai skundo reikalavimai, t. y. Administracija įpareigota per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti adresus pareiškėjams nuosavybės teise priklausantiems sklypams. Tačiau teismas netenkino pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nebuvo pateikti duomenys apie pareiškėjų patirtas išlaidas.

8III.

9

  1. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
  2. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjų reikalavimas jį įpareigoti suteikti adresus jiems priklausantiems žemės sklypams yra grindžiamas Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267, kurio įgyvendinimą Tarnyba sustabdė. Atsakovas niekuomet nevertino nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų teisėtumo, bet jis turėjo nuspręsti, ar adresų suteikimas ginčo žemės sklypams nepažeis teisės aktų reikalavimų, dėl šios priežasties atsakovas pateikė užklausas kitoms institucijoms. Pareiškėjai apie šias užklausas buvo informuoti.
  3. Atsakovas nesutinka, kad panaikinta ginčijamo sprendimo dalis yra nemotyvuota ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Šis sprendimas yra pagrįstas faktiniais duomenimis, jame yra aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, jis yra pasirašytas. Šį sprendimą reikėtų vertinti sistemiškai, pareiškėjams anksčiau pateiktų atsakymų kontekste.
  4. Atsakovo vertinimu, teismas klaidingai nurodė, kad ginčo žemės sklypuose galima individuali statyba. 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdžio metu teismas prie bylos prijungė ištraukas iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. T3-323 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano, iš kurių matyti, kad dalies pareiškėjų žemės sklypuose individuali statyba negalima, nes jie nepatenka į urbanizuojamą (U1 funkcinio prioriteto) teritoriją.
  5. Pareiškėjai H. D., J. A., A. B., R. J. ir B. Č. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame dėstomi argumentai prieštarauja teritorijų planavimą ir žemės sklypo paskirties nustatymą reglamentuojančioms teisės normoms, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, bendriesiems teisės principams.
  6. Pažymi, kad atitinkamo žemės sklypo naudojimo režimas (nuo ko priklauso ir galimybė statyti žemės sklype), t. y. naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, buvo ir yra nustatomi formuojant tą žemės sklypą, t. y. pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemėvaldos planus, kuriais suformuojamas atitinkamas žemės sklypas. Atkreipia dėmesį į Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintą Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarką ir pažymi, kad yra akivaizdu, jog žemės naudojimo paskirtis yra nustatoma ne pagal Bendrojo plano sprendinius, bet visiškai kito lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Paskirtis nustatoma ne savivaldybės administracijos direktoriaus, bet Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas nebuvo skirtas ir nenustatė (nenustato) atskirų žemės sklypų naudojimo režimo, Bendrajame plane sklypai nėra nurodyti, Bendrojo plano mastelis neleidžia jo brėžinyje nustatyti konkretaus žemės sklypo vietą. Dėl tų pačių priežasčių nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjant ginčą sklypo naudojimo režimą reikia nustatyti pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano sprendinius. Be to, nurodo, kad šis teritorijų planavimo dokumentas yra parengtas vėliau nei buvo suformuoti pareiškėjų žemės sklypai, atkurtos nuosavybės teisės į juos ir netgi vėliau nei atsakovas priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
  2. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. A33(l)-5921-(4.31), kuriuo atsisakyta suteikti adresus pareiškėjams nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punkte nustatyta, kad adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą, pobūdį) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija.
  4. Bendrą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūrą ir adresų rašymą, kad vienodai būtų suprantama nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2029 patvirtintos Adresų formavimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą, adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais.
  5. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
  6. Kaip jau buvo minėta anksčiau nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl adreso suteikimo pareiškėjams nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams. Analogiškas ginčas buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-569-261/2015. Vadovaudamasi minėtomis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija šioje byloje taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-569-261/2015 suformuota praktika.
  7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-569-261/2015 konstatavo, kad ginčo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 27 punkto nuostata yra aukštesnės teisinės galios ir detaliau reglamentuoja adresų suteikimo tvarką nei iki jo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintos Adresų formavimo taisyklės, pagal kurių 4.1 punktą adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais.
  8. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2013 m. balandžio 26 d. atitinkamais Tarnybos sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į tam tikro dydžio kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) žemės sklypus arba jų dalis. Taigi žemės sklypams, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, suteikti numeriai ir nurodyta jų paskirtis – kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos). Vadovaujantis anksčiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu, ginčo žemės sklypai pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 27 punktą yra adreso objektai ir pagal paskirtį juose leidžiama pastatų statyba, todėl pagal pareiškėjų prašymą minėtiems žemės sklypams turi būti suteikti adresai.
  9. Tarnybos sprendimų, kuriais žemės sklypai suteikti pareiškėjams, išskyrus J. M., teisėtumas teismine tvarka nėra paneigtas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tarnyba kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau viešojo intereso gynimo priemones kitų pareiškėjų atžvilgiu taikyti buvo atsisakyta. Taip pat apeliaciniame skunde pateikta bendro pobūdžio informacija, kad dalyje ginčo žemės sklypų individuali statyba negalima, jų aiškiai neįvardijant. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad atsakovo atsisakymas suteikti adresus sklypams yra neteisėtas.
  10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai