Byla A-1346-662/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. A-1346-662/2018 pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. J. (Z. J.) (procesinių teisių ir pareigų perėmėja M. J.), J. J., R. J. (R. J.), S. J. (S. J.), V. M. (V. M.) (procesinių teisių ir pareigų perėmėjai – J. R., M. K. (M. K.) ir J. S.), H. D., J. A., A. B., R. J., B. Č. ir J. M. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjai Z. J. (procesinių teisių ir pareigų perėmėja M. J.), J. J., R. J., S. J., V. M. (procesinių teisių ir pareigų perėmėjai – J. R., M. K. (M. K.) ir J. S.), H. D., J. A., A. B., R. J., B. Č. ir J. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2013 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. A33(l)-5921-(4.31); 2) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti adresus šiems žemės sklypams: a) žemės sklypui Nr. 14, kuris Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 buvo patvirtintas S. J.; b) 0,1100 ha ploto žemės sklypui Nr. 370B, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 48S-205 buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiajai J. S.; c) 0,2011 ha ploto žemės sklypui Nr. 4, esančiam ( - ), į kurio 0,1031 ha dalį Tarnybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 48S-222 buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. ir į kurio 0,0980 ha ploto dalį Tarnybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 48A-223 buvo atkurtos nuosavybės teisės B. Č.; d) žemės sklypui Nr. 5, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 187 buvo atkurtos nuosavybės teisės A. B.; e) žemės sklypui Nr. 370A, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2014 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 48S-206 buvo atkurtos nuosavybės teisės I. J.; f) žemės sklypui Nr. 25B, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-160 buvo atkurtos nuosavybės teisės J. J.; g) žemės sklypui Nr. 65A, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-161 buvo atkurtos nuosavybės teisės J. M.; h) žemės sklypui Nr. 22B, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-157 buvo atkurtos nuosavybės teisės Z. J.; i) žemės sklypui Nr. 21A, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-152 buvo atkurtos nuosavybės teisės V. M..
  2. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
  3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
  4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. A33(l)-5921-(4.31) dalį, kuria atsisakyta suteikti adresus pareiškėjams Z. J., J. J., R. J., V. M., H. D., J. A., A. B., R. J. ir B. Č. nuosavybės teise priklausantiems sklypams, ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti adresus: a) V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui Nr. 21A, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-152 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės; b) Z. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui Nr. 22B, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-157 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės; c) J. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui Nr. 25B, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-160 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės; d) A. B. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui Nr. 5, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 187 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės; e) H. D. ir J. A. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui Nr. 370B, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 48S-205 mirusiajai J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės; f) pareiškėjui R. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui Nr. 370A, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 48S-206 mirusiajam I. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės; g) R. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui Nr. 4, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 48S-222 mirusiajam S. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės; h) B. Č. priklausančiam žemės sklypui Nr. 4, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 48A-223 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Tačiau teismas nutraukė bylos dalį pagal S. J. skundą ir J. M. skundo dalį, kurioje buvo prašoma įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti adresą žemės sklypui Nr. 65A, esančiam ( - ), į kurį Tarnybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 48S-161 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Teismas kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
  5. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
  6. Pareiškėjai H. D., J. A., A. B., R. J. ir B. Č. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame dėstomi argumentai prieštarauja teritorijų planavimą ir žemės sklypo paskirties nustatymą reglamentuojančioms teisės normoms, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, bendriesiems teisės principams.
  7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

6II.

7

  1. Pareiškėjas A. B. pateikė 2018 m. vasario 19 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydamas atlyginti 254,10 Eur išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, advokato pagalbai apmokėti.
  2. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjo A. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
  3. Atsakovas pažymi, kad turi būti priteisiamos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Akcentuoja, kad pateiktame pinigų priėmimo kvite nėra nurodyta asmens, kuris sumokėjo už advokato paslaugas, vardo ir pavardės, todėl nėra aišku, ar būtent A. B. sumokėjo ir patyrė šias išlaidas. Be to, byla nėra sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių ar didelių laiko sąnaudų, todėl teismui priėmus sprendimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos, vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 2 punkte nurodytais kriterijais, turėtų būti mažinamos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neturi teisės į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi jo skundas buvo tenkintas tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai mažinamos.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9III.

10

  1. Kadangi byla apeliacinės instancijos buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d. ir išnagrinėta, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d., pareiškėjo A. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo taip pat nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d.
  2. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
  3. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
  4. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014), tačiau kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).
  5. Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas apeliacinės instancijos teisme priimtas pareiškėjų naudai (nors pirmosios instancijos teisme pareiškėjų skundas patenkintas iš dalies, tačiau apeliacinės instancijos teisme atsakovo apeliacinis skundas atmestas), todėl jie (šiuo atveju ir vienas iš jų – pareiškėjas A. B.) turi teisę ir į atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tuo atveju, kai pirmojoje instancijoje pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, o padavusių subjektų apeliacinis skundas dėl atitinkamos dalies atmetamas, pareiškėjo patirtos apeliaciniame procese išlaidos atmestų reikalavimų pirmosios instancijos teisme daliai nemažintinos, nes apeliacinės instancijos teismo nutartis laikytina kaip visiškai priimta pareiškėjo naudai. Kitaip tariant, apeliacinio proceso išlaidos turi būti paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos baigtį (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011). Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir savo naujausioje praktikoje (žr., pvz., 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1325-1062/2017; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3609-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-918-520/2017).
  6. Pareiškėjas A. B. šiuo atveju prašo atlyginti 254,10 Eur išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, advokato pagalbai apmokėti. Prašymą grindžia 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2018/27, išrašyta jo vardu, už rašytinių paaiškinimų rengimą (III t., b. l. 160), bei 2018 m. vasario 15 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 892147 (III t., b. l. 159). Nors, atsakovo nuomone, pinigų priėmimo kvite nenurodžius pareiškėjo vardo ir pavardės neaišku, ar būtent A. B. sumokėjo ir patyrė šias išlaidas, tačiau minėtų dokumentų turinys rodo, kad pinigus už paslaugas sumokėjo ir išlaidas patyrė būtent pareiškėjas A. B., t. y. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2018/27 nurodyta paslauga, jos teikimo data, kaina ir mokėtojas sutampa su pinigų priėmimo kvite nurodytais duomenimis, todėl abejoti išlaidų būtinumu, pagrįstumu ir realumu šiuo atveju nėra pagrindo.
  7. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Šiuo atveju aktualus 2017 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 850,8 Eur.
  8. Pažymėtina, jog, nors šioje byloje pareiškėjai atsiliepdami į atsakovo apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikė rašytinius paaiškinimus (III t., b. l. 134–138), tačiau iš šio dokumento turinio matyti, jog tai iš esmės yra jų atsiliepimas į minėtą apeliacinį skundą, todėl šiuo atveju taikytinas Rekomendacijų 8.11 punktas, numatantis rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydį (1,3). Taigi maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma šiuo atveju yra 1 106,04 Eur (850,8 Eur × 1,3). Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų suma (254,10 Eur) neviršija minėto Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio ir yra daugiau nei keturis kartus mažesnė.
  9. Atsižvelgusi į administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, į apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį turinį ir apimtį, kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo dar labiau sumažinti pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.
  10. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo A. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkintinas ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 254,10 Eur išlaidų atlyginimo suma.

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 45 straipsnio 2 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

12Pareiškėjo A. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti.

13Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 254,10 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir dešimties centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

14Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai