Byla 2-299/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Urbico“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo civilinėje byloje Nr. 2-7139-585/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Urbico“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas UAB ,,Urbico“ ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2 515 481,54 Lt skolos, 555 789,38 Lt nuostolių, 162 891,54 Lt įstatyminių palūkanų ir 48 602,14 Lt delspinigių.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki 2009 m. lapkričio 22 d.

6Ieškovas pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė ir nustatė terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.

8Teismas nutartyje nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-5512-661/2009 pagal ieškovo UAB „Urbico“ generalinio direktoriaus K. Š. ieškinį atsakovui UAB „Urbico“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nurodė, kad UAB „Urbico“ turi teisę įmonės turtą ir lėšas naudoti ūkinei – komercinei veiklai, t.y. ieškovas turi realią galimybę vykdyti veiklą ir gauti pajamas. Įvertinęs tai, kad ieškovas yra veikianti įmonė, kurios tikslas gauti pelną, bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovui jau buvo sudaryta galimybė sukaupti reikiamą sumą žyminiam mokesčiui sumokėti, teismas netenkino ieškovo prašymo pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Be to, teismas konstatavo, jog nors ieškovui yra iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau ši teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovą atleistu nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą.

9Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Urbico“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės ­– pripažinti, jog ieškovas, kaip restruktūrizuojama įmonė, yra atleistas pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tuo atveju, jei teismas to nepripažintų, prašo pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

10Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, jog įmonė, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi UAB ,,Urbico“ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla, vadinasi ieškovas nagrinėjamoje byloje nuo žyminio mokesčio yra atleistas pagal įstatymą. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo sunkios turtinės padėties bei aplinkybės, jog ieškovo turtas yra areštuotas, dėl ko jis negali disponuoti turtu ir sumokėti tokio didelio žyminio mokesčio. Ieškovas jau kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties pakeitimo, tačiau šis prašymas nėra išspręstas, taigi ieškovas kol kas neturi jokios galimybės sumokėti žyminį mokestį.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Vilniaus miesto apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai taikė CPK normas, kadangi nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dar neįsiteisėjusi, o kol nutartis nėra įsiteisėjusi, UAB ,,Urbico“ neturi restruktūrizuojamos įmonės statuso, taigi nėra pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Atsakovas taip pat nurodo, jog nėra pagrindo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą arba iš dalies atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tikrai negali sumokėti žyminio mokesčio.

12Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

13Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio grąžinimo ir kitus klausimus, susijusius su žyminiu mokesčiu. Atleidimo nuo žyminio mokesčio tvarką nustato CPK 83 straipsnio nuostatos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, jog nuo žyminio mokesčio atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

14Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio, nutartis, kuria ieškovui UAB ,,Urbico“ iškelta restruktūrizavimo byla, buvo neįsiteisėjusi, todėl formaliai Vilniaus apygardos teismas klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio išsprendė teisingai. Tačiau, kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šiuo metu UAB ,,Urbico“ yra įgijusi restruktūrizuojamos įmonės statusą, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria UAB ,,Urbico“ iškelta restruktūrizavimo byla, nepakeistą. Taigi ieškovas restruktūrizuojama UAB ,,Urbico“ šiuo metu atitinka įstatymo keliamus reikalavimus įmonei, kuri pagal įstatymą yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio už reiškiamą ieškinį mokėjimo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria atsisakyta atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti naikinama.

15Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes atsiradus įstatymo numatytam atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindui, jie tapo teisiškai nereikšmingais.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

17Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį.

Proceso dalyviai