Byla B2-1843-360/2009
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Dainiui Burduliui, atsakovės atstovui advokatui Dariui Krenciui, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordlift“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Nustatė

2ieškovė UAB „Nordlift“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atsakovei UAB „Plienas“ iškelti bankroto bylą ir administratoriumi paskirti Stasį Grigaliūną. Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas sudaro

3492 870,95 Lt. Ieškovė įspėjo atsakovę, kad šiai nesumokėjus skolos kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė per 2009-05-14 įspėjime nustatytą terminą savo skolinių įsipareigojimų neįvykdė.

4Atsakovė UAB „Plienas“ su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad įmonė yra moki. Pažymi, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl 492 870,95 Lt skolos, nes dėl šios sumos vyksta teisminiai ginčai.

5Ieškinys atmestinas.

6Iš ieškovės ieškinio nustatyta, kad prašoma atsakovei iškelti bankroto bylą dėl nemokumo, nes atsakovė, gavusi raštišką įspėjimą, per 30 dienų ieškovei nesumokėjo įsiskolinimo (t. I, c. b. l. 4). Atsakovė ginčija susidariusį įsiskolinimą.

7Bankroto bylos nagrinėjamos pagal LR CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (LR CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra LR įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

8LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta išankstinė neteisminė tvarka, kurios kreditorius privalo laikytis prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. LR įmonių bankroto įstatymo 6 str. 2 d. nustato, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Ši tvarka yra skirta tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, tai yra ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratą. Taip pat kreditorius privalo pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus pateikti įmonei. Pažymėtina, kad LR įmonių bankroto įstatymas nenustato imperatyvaus reikalavimo, jog skolos kreditoriui buvimo faktą patvirtintų įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti LR įmonių bankroto įstatymo nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus, t. y. būtina nustatyti, ar ginčijama suma gali turėti esminės įtakos sprendžiant dėl įmonės nemokumo.

9Bankroto įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (LR įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jeigu yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę padėtį.

10Iš byloje pateikto 2008-12-31 balanso nustatyta, kad įmonė turėjo turto už 144 955 088 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 122 683 871 Lt, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai yra 59 776 830 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 62 907 041 Lt (t. I, c. b. l. 119–120). Iš 2009-03-31 balanso duomenų, įmonė turto turėjo už 144 913 883 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 111 670 499 Lt, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos siekė 60 360 778 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos – 51 309 721 Lt (t. I, c. b. l. 122–123). Įvertinus įmonės balansuose nurodytus duomenis nustatyta, kad įmonės turtas sumažėjo nežymiai, tačiau sumažėjo ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Pagal teismui pateiktą 2009-07-31 kreditorių sąrašą, pradelsti įsipareigojimai sudaro 3 577 269,72 Lt. Pagal trišales sutartis su AB SEB banku, UAB „Plienas“ ir tiekėjais bei rangovais, mokėtinos sumos 2011-01-01 iš viso sudaro 5 123 016,04 Lt. Pagal preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, avansu gautos sumos siekia 42 087 255,90 Lt. Įsiskolinimas valstybei sudaro 2 000 831 Lt, iš jų Valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokestis sudaro 675 315 Lt, o pelno mokestis su palūkanomis atidėtas iki 2012-03-31 ir siekia 1 165 516 Lt, o VSDFV mokėtina suma sudaro 160 000 Lt. Pagal atsakovės teismui pateiktą 2009-09-04 pažymą, sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys, kuriose susitarta dėl turto, kurio vertė siekia 3 801 236,71 Lt. Darytina išvada, kad pateikti duomenys leidžia teikti, kad įmonės turtinė padėtis yra gera. Teismo nuomone, tarp šalių vykstantis teisminis ginčas dėl skolos priteisimo neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl įmonės nemokumo. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, teismo nuomone, yra pagrindas padaryti išvadą, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (LR įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.), todėl nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą.

11Vadovaujantis LR CPK 83 str. 8 p. ieškovei grąžintinas sumokėtas 133 Lt žyminis mokestis.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LR CPK 150 str. 1, 4 d., 290–291 straipsniais, teismas

Nutarė

13ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009-06-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovei UAB „Nordlift“ grąžinti 133 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2009-06-23, AB „DnB NORD“ banke mokėjimo nurodymu Nr. 103.

14Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai