Byla Iv-1237-554/2010
1Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Algis Markevicius,
2sekretoriaujant Vaidai Martuseviciutei,
3nedalyvaujant pareikejui – J. D. ,
4atsakovo – Pravienikiu 3-uju pataisos namu igaliotam atstovui,
5treciojo suinteresuoto asmens - Kalejimu departamento prie LR Teisingumo ministerijos igaliotam atstovui,
6raytinio proceso tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejo J. D. prayma atsakovui Pravienikiu 3-iesiems pataisos namams del neimoketos darbo užmokescio dalies priteisimo ir n u s t a t e:
7Pareikejas kreipesi i teisma, praydamas priteisti i atsakovo neimoketa darbo užmokescio dali – 215,98 Lt.
8Pareikejas prayme (b.l. 4-5) nurode, kad jis dirba Pravienikiu 3-uose pataisos namuose Apsaugos ir priežiuros skyriaus prižiuretoju. Laikotarpiu per 2007 - 2008 metus jam buvo neimoketa 215,98 Lt darbo užmokescio priemoku suma. i suma buvo neimoketa del Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nuostatu taikymo, kai priedu ir priemoku suma negali viryti 70 procentu pareigines algos ir Tarnybos kalejimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 str. 1 d. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba, prietaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teise gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Atsižvelgiant i tai, jog Konstitucinio teismo pripažinta, kad Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nustatyta 70 procentu riba prietaravo Konstitucijai, jam turejo buti imoketas visas priklausantis darbo užmokestis, netaikant 70 procentu ribos.
9Atsakovas - Pravienikiu 3-ieji pataisos namai atsiliepime i prayma prae pareikejo prayma atmesti kaip nepagrista.
10Atsiliepime i prayma (b.l. 11-14) atsakovas nurode, kad apskaiciuodamas ir mokedamas darbo užmokesti pareikejui atsakovas veike teisetai - t.y. taip, kaip privalejo veikti pagal istatymus. Apskaiciuojant priedu ir priemoku dydžius buvo vadovaujamasi galiojanciais teises aktais. Kadangi nebuvo pažeista ne vieno teises akto, atsakovo veiksmuose nera neteisetu veiksmu ir kaltes. Prae atideti teismo sprendimo vykdyma 1 metams del Lietuvos valstybes sunkios finansines padeties. Taip pat prae itraukti atsakovu Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes.
11Pareikejas, atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens igalioti atstovai i teismo posedi neatvyko, apie posedi praneta, todel byla buvo inagrineta jiems nedalyvaujant (ABTI 78 str.).
12Pareikejo praymas tenkintinas visikai.
13Pareikejas yra statutinis valstybes tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami i valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Pareikejas teismo prao priteisti neimoketa priemoku ir priedu dali virijancia 70 procentu pareigines algos. Kaip matyti i atsakovo Pravienikiu 3-uju pataisos namu parengtos pažymos, pareikejui neimoketa priedu ir priemoku dalis virijanti 70 procentu pareigines algos laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 sudare 215,98 Lt (b.l. 7-8). Ginco del nesumoketo darbo užmokescio sumos dydžiu tarp proceso aliu i esmes nera. Bylos duomenys patvirtina, kad pareikejas yra Kalejimu departamentui pavaldžios istaigos - Pravienikiu 3-uju pataisos namu pareigunas. Nurodyto pareiguno teisini statusa, taip pat ir darbo užmokescio mokejimo tvarka nustate Tarnybos Kalejimu departamente prie LR Teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas). Statuto 42 straipsnio 1 dalyje (2003-04-29 istatymo Nr. IX-1545 redakcija, galiojusi iki 2010-01-01) buvo numatyta, kad pareigunu darbo užmokesti sudaro pareigine alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staža, turima pareigini laipsni, kvalifikacine kategorija, taip pat priemokos. Priedu ir priemoku suma negali viryti 70 procentu pareigines algos. Statuto 42 straipsnio 2 dalis numate, kad Kalejimu departamento arba jam pavaldžios istaigos pareigunu pareigine alga mokama Valstybes tarnybos istatymo nustatyta tvarka. Valstybes tarnybos istatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybes tarnautoju darbo užmokescio struktura, darbo užmokescio maksimali riba, darbo užmokescio, priedu ir priemoku skaiciavimo tvarka. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams io istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, iskyrus io istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be ilygu taikomos io Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo užmokesti, nuostatos. Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viryti 70 procentu pareigines algos. Pareikejui darbo užmokestis buvo skaiciuojamas, taip pat priedai ir priemokos imoketos atsižvelgiant i Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta priedu ir priemoku ribojima. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatyta riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus Valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, inyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima pareikejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo užmokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis ileistus kitus teises aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. i asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prietaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikti prayma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, iplestines teiseju kolegijos nutartyse administracinese bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005 idestytos nuostatos, jog gincuose del darbo užmokescio nepriemoku priteisimo ginco aliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje administracineje byloje. I to seka, kad nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareikejui nesumoketa darbo užmokesti negali buti pripažintas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvialiai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprayme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo užmokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Pravienikiu 3-ieji pataisos namai, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad pareikejo reikalavimas pareiktas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje ideste 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse iplestines teiseju kolegijos inagrinetose administracinese bylose A1-638/2005 ir A662 – 1735-2010 (ABTI 13 str., 20 str.).
14Bylos duomenys patvirtina, kad pareikejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareikejui priklausancios darbo užmokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareikejas yra isaugojes galimybe ginti iuo nesumokejimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant ia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo i Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra paalinta Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prietaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareikejo praymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo užmokescio nemokejima pareikejui iuo metu yra inykes. Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareikejas i teisma del negauto darbo užmokescio priteisimo kreipesi nepažeisdamas terminu, nustatytu tokiems reikalavimams pareikti (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis), pareikejo praymas del negauto darbo užmokescio priteisimo pagristas, neprietarauja Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatai, kad valstybes tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, todel tenkintinas visikai – jam priteistina neimoketa darbo užmokescio dalis už laikotarpi nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, kuria sudaro 215,98 Lt (b. l. 7-8).
15Atsakovas taip pat prae atideti teismo sprendimo vykdyma 1 metams. Atsižvelgiant i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika i esmes analogikose bylose butu formuojama vieninga linkme (prieingu atveju kiltu pavojus pažeisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), pažymetina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo priteisimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis Nr. A756 – 56/2010, A143 – 63/2010 del neimoketo darbo užmokescio priteisimo,visuotinai žinomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma 1 metu laikotarpiui. Toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaujantis ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal ias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu praymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju aliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar idestyti), sprendimo vykdymas atidetinas 1 metu laikotarpiui (Teismu istatymo 33 str.).
16Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 – 87 str., 88 str. 4 p. teismas
Nutarė
17Pareikejo prayma patenkinti visikai.
18Priteisti pareikejui J. D. i atsakovo Pravienikiu 3-uju pataisos namu neimoketa darbo užmokescio dali – 215,98 Lt (du imtus penkiolika litu 98 ct).
19Sprendimo vykdyma atideti 1 (vieneriu) metu laikotarpiui.
20Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.