Byla 2A-493-622/2009

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas, Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Editai Linkutei, dalyvaujant ieškovo A. B. atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, atsakovo Klaipėdos apskrities VMI atstovei Jurgitai Zavjalovienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VMI, tretieji asmenys Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarė Aldona Kundrotienė, R. B. dėl termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir turto dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Vėliau pateikė ieškinį dėl termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir lėšų, gautų realizavus palikimą, priteisimo. Prašė pratęsti trijų mėnesių terminą palikimui priimti; pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure

42006-08-10 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, kuriuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities VIM, paveldėjo S. B., mirusios ( - ), turtą; priteisti iš Valstybės, perleidusios turtą tretiesiems asmenims, likusius 18968,80 Lt. Nurodė, kad terminą palikimui – butui, esančiam ( - ), priimti ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių: negalėjo notarui pateikti gimimo liudijimo, įrodančio giminystę, nes jo neturėjo. Nurodė, jog dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes visus tris mėnesius buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Dėl minėtos priežasties pats ieškovas negalėjo surinkti reikiamų dokumentų bei juos pateikti notarui. Kitų asmenų, kuriems galėtų tai pavesti neturėjo, nes artimų asmenų nėra. Dėl palikimo priėmimo brolis R. B. 2007 metais raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, prašydamas išsiaiškinti apie motinos S. B. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto likimą. Prokuratūra pateikė atsakymą, jog palikimą po turto savininkės mirties priėmė valstybė.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-12-10 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas yra praleidęs trijų mėnesių terminą palikimui priimti, o jo nurodytos priežastys nepripažintos svarbiomis. Duomenų, jog ieškovas rūpinosi palikimu ir po motinos mirties kreipėsi į notarą, nėra. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas buvo nepakankamai rūpestingas. Palikimu ieškovas pradėjo domėtis praėjus trims metams po motinos mirties bei pabaigus procedūrą dėl atsiskaitymo su palikėjos kreditoriais. Atsakovas privalėjo priimti palikimą ir jį priėmė įstatymų nustatyta tvarka. Nėra duomenų, jog ieškovas norėjo priimti palikimą, bet dėl atsakovo apgaulės ar trečiojo asmens – notaro veiksmų, negalėjo pasinaudoti tokia teise. Notaras laikėsi visų jo veiklai keliamų teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

6Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

72008-12-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra įrodymų, kad jis išreiškė valią priimti mirusios motinos palikimą. Jis kreipėsi į notarą su pareiškimu, tačiau dėl to, kad nėra išlikusių jokių tai patvirtinančių duomenų jo kaltės nėra. Per visą įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą objektyviai negalėjo, nes jam buvo apribota laisvė. Teismas neįvertino fakto, kad į prokuratūrą dėl motinos turto jis kreipėsi ne tik 2007-03-02, bet ir 2004-09-23. Nurodo, kad 2004 metais, kai jis buvo sulaikytas, dar nebuvo teisinė teikiama pagalba civilinėse bylose, o jis pats paruošti tinkamą ieškinį neturėjo galimybės.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti pratęsimą.

10Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

11CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Ieškovo motina mirė ( - ) (t. 1, b. l. 4), termino palikimui priimti paskutinė diena buvo 2004-05-04 (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Apeliantas teigia, kad kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau dėl to, kad neišliko jokių tai patvirtinančių duomenų, jo kaltės nėra. Tačiau ieškinyje, priešingai nei apeliaciniame skunde, apeliantas nurodė, kad į notarą nesikreipė, o tik mėgino kreiptis, tačiau neturėjo tam reikalingų dokumentų – gimimo bei mirties liudijimų. Ieškovo valios priimti palikimą išraiška – mėginimas kreiptis į notarą, nėra laikoma tinkama valios išraiška, nes neatitinka CK 5.50 straipsnyje nustatytos procedūros, todėl nesukelia įstatyme nustatytų pasekmių.

12Be to, teiginį, kad į notarą su pareiškimu apeliantas kreipėsi, tačiau neišliko tai patvirtinančių duomenų, paneigia kitas jo teiginys, jog per visą įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą jis objektyviai negalėjo, nes jam buvo apribota laisvė. Teisė į paveldėjimą atsirado 2004-02-04, apeliantui laisvė apribota buvo 2004-04-17 (t. 2, b. l. 21), taigi A. B. turėjo pakankamai laiko šią teisę realizuoti. Ieškovas neįgyvendino teisės priimti palikimą nuo jo atsiradimo dienos, o nurodomos priežastys nepateisina viso laikotarpio, per kurį jis nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pasibaigus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui, per kurį ieškovas turėjo priimti palikimą, jis trejus metus iki bylos nagrinėjimo teisme neatliko veiksmų turtui paveldėti. Tai, jog likus 16 dienų iki termino palikimui priimti pabaigos ieškovui buvo apribota laisvė nepateisina termino palikimui priimti praleidimo. Atsakovė Klaipėdos apskrities VMI buvo vienintelis asmuo, kuris pateikė notarui pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (t. 1, b. l. 40) ir priėmė visą palikimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad turėdamas apsisprendimo laisvę ieškovas nepareiškė noro įstatymo nustatytu laiku ir tvarka priimti palikimą.

13Apeliaciniame skunde teigiama, jog dėl palikimo priėmimo, t. y. dėl motinos turto likimo apeliantas kreipėsi į prokuratūrą 2004-09-23. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2004-09-23 rašte nurodė, kad butas neparduotas, o disponavimo teisė juo apribota. Po šio atsakymo, apeliantas į teismą dėl termino partęsimo nesikreipė. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2007-03-16 rašte jau nurodyta, kad atsiskaičius su palikėjos kreditoriais dar lieka turto (t. 1, b. l. 15). Taigi ieškovas pradėjo siekti priimti palikimą tik tada, kada sužinojo, jog atsiskaičius su palikėjos kreditoriais liko turto – piniginių lėšų, gautų pardavus turtą iš varžytynių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Jei po palikėjos mirties norą priimti palikimą nulėmė vien tik aplinkybė, kad liko lėšų, tai ši aplinkybė nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Tokia aplinkybė nepatvirtina asmens apsisprendimo priimti palikimą iš karto po jo atsiradimo, t. y. mirus palikėjai. Be kita ko, palikimas priimamas visas, jo negalima priimti dalimis ar su išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Dėl to neturėjęs ketinimų priimti palikimo (įskaitant ir palikėjos skolas) jo atsiradimo metu, tačiau pareiškęs norą dėl palikimo priėmimo vėliau, kada lieka turto, atsiskaičius su kreditoriais, apeliantas faktiškai išreiškė savo valią tik dėl dalies palikimo priėmimo, tačiau, kaip jau buvo minėta, priimti palikimo dalį draudžia įstatymas.

14Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad 2004 metais, kai apeliantas buvo sulaikytas, dar nebuvo teisinė teikiama pagalba civilinėse bylose, o jis pats paruošti tinkamą ieškinį neturėjo galimybės. LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2003-12-18 redakcija) 14 straipsnio 2 punkte numatyta, kad valstybinę (antrinę) teisinę pagalbą turi teisę gauti ieškovai, atsakovai, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, civilinėse bylose ir pareiškėjai administracinėse bylose. To paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimą suteikti valstybinę (teisinę) pagalbą priima pareigūnas arba institucija, kurių žinioje yra byla. Apeliantas turėjo galimybes savo teisę į palikimą įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka.

15Nustačius, kad nėra pagrindo pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, pagrįstai atmestas ir ieškinio reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Dėl to teisėjų kolegija išsamiau dėl šios sprendimo dalies nepasisako.

16Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-10 sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai