Byla I-4293-168/2012
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja J. R. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. rugsėjo 11 d. padavė skundą teismui (b. l. 1-2), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sprendimą, įformintą 2012 m. balandžio 13 d. raštu Nr. A51-22417 (2.4.212-MP8); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suprojektuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas turėto sklypo dalyje (juostoje), kuri išbraukta iš valstybinės reikšmės miško ploto ir yra apie 11 m pločio ir 130 m ilgio.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (b. l. 19-20) pareiškėjos J. R. skundą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjai, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, kartu pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

6Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja skundžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 13 d. raštą Nr. A51-22417 (2.4.212-MP8), kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informuojamas, kad J. R. (R.) iki nacionalizacijos turėti žemės sklypai ( - ) g. (buv. ( - ) k.) priskirti valstybės išperkamai žemei, nes patenka į valstybinės reikšmės mišką, ir prašomas nuosavybės teisių atkūrimo klausimą spręsti kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytais būdais. Minėtame sprendime išaiškinta apskundimo tvarka, t. y. kad pareiškėja turi teisę šį atsakymą skųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. gegužės 30 d. rašto Nr. 49SFN(14.49.104)-1131 matyti, kad pareiškėjos įgaliotam atstovui G. R. buvo pranešta apie skundžiamą 2012 m. balandžio 13 d. raštą ir pridėta minėto rašto kopija. Nors pareiškėja teismui teigė, kad ji laikėsi privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, tačiau teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Vadovaujantis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 122 punktu, skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai, o šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atkūrimo tvarkos 123 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo, savivaldybės administracijos direktoriaus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos kitos institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos.

7Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus apskrities valdytojo 1997 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 01-19 2.1 punkte nuspręsta F. R. suteikti neatlygintinai prie namų valdos esantį 0,20 ha žemės sklypą Vilnius mieste, ( - ), 3.2 punkte nuspręsta išpirkti 0,1333 ha turėto miško plotą, suteikiant teisę pasirinkti įstatymų numatytus kompensavimo būdus, suteikiant lygiavertį miško plotą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apskrities valdytojo 1997 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 01-19 F. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės, o pareiškėja, kaip pretendentė nuosavybės teisėms atkurti į J. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teises turėtą žemę, siekia, kad būtų suprojektuotas žemės sklypas J. R. į 0,1333 ha žemės sklypo plotą iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtoje žemėje: ( - ) k. 8, Vilniaus mieste, laikė, kad pareiškėjai nebuvo privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas yra dėl grąžintino žemės sklypo suprojektavimo, o ne dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl tokiam ginčui netaikytina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka.

8Remdamasis tuo teismas sprendė, jog pareiškėja skundžiamą 2012 m. balandžio 13 d. raštą Nr. A51-22417(2.4.212-MP8) galėjo skųsti minėtame rašte nurodytoms institucijoms, bet ne Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nes tokio pobūdžio ginčams nenustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.

9Teismas pabrėžė, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. gegužės 30 d. rašto Nr. 49SFN(14.49.104)-1131 matyti, kad pareiškėjos įgaliotam atstovui G. R. buvo pranešta apie skundžiamą 2012 m. balandžio 13 d. raštą ir pridėta minėto rašto kopija. Tai rodo, kad pareiškėja 2012 m. gegužės 30 d. raštu buvo informuota apie skundžiamo rašto priėmimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą terminą skundui paduoti ir neprašo jo atnaujinti, todėl teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

10Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, atsisakius priimti pareiškėjos reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 13 d. raštą Nr. A51-22417(2.4.212-MP8), atsisakytina priimti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suprojektuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas.

11II.

12Pareiškėja J. R. atskiruoju skundu (b. l. 23) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį.

13Atskirajame skunde nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2012 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 49SFN(14.49.104.)-1131 informavo pareiškėją, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 13 d. raštu Nr. A51-22417(2.14.2.12-MP8) skyrius buvo informuotas apie atsisakymą formuoti grąžintiną natūra žemės sklypą. Atsisakymas grindžiamas tuo, kad likusi laisva (neužstatyta) žemė patenka į valstybinės reikšmės mišką, t. y. priskirtina prie valstybės išperkamos žemės kategorijos. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS2-56/2006 ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl žemės priskyrimo prie valstybės išperkamos, o ne dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl pareiškėja pagrįstai laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

14Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo 2012 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti.

15Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtuose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. 2012 m. vasario 10 d. pareiškėjos įgaliotas atstovas G. R. su prašymu Nr. 49 GF-451 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių. 2012 m. kovo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo” kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu išnagrinėti G. R. prašymą ir esant galimybei teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti grąžintinus žemės sklypus minėto savininko turėtoje žemėvaldoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išnagrinėjęs pastarąjį raštą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. balandžio 13 d. raštu Nr. A51-22417(2.14.12-MP8) informavo, kad pagal Atkūrimo įstatymą, Atkūrimo tvarką J. R. iki nacionalizacijos turėti žemės sklypai ( - ) g. (buv. ( - ) k.) priskirti valstybės išperkamai žemei, nes patenka į valstybinės reikšmės mišką ir nurodė nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimus spręsti kitais įstatyme numatytais būdais. Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2012 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 49SFN(14.49.104)-1131 informavo pareiškėjos įgaliotą atstovą G. R. apie skundžiamą raštą ir pridėjo minėto rašto kopiją.

16Pažymi, jog, vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 122 punktu, skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai, o šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teise, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atkūrimo tvarkos 123 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arbo jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo, savivaldybės administracijos direktoriaus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos kitos institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos.

17Atsakovas nurodo, jog Vilniaus apskrities valdytojo 1997 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 01-19 2.1 punktu nuspręsta F. R. suteikti neatlygintinai prie namų valdos esantį 0,20 ha žemės sklypą Vilniaus mieste, ( - ) g. 27, 3.2 punktu nuspręsta išpirkti 0,1333 ha turėto miško plotą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities valdytojo 1997 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 01.19 F. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės, o pareiškėja J. R., kaip pretendentė nuosavybės teisėms atkurti į J. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teises į turėtą žemę, siekia, kad būtų suformuotas žemės sklypas J. R. į 0,1333 ha žemės sklypo plotą iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtoje žemėje. Mano, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nutartyje konstatavo kad skundžiamas sprendimas yra dėl grąžintino žemės sklypo suprojektavimo, o ne dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir tokiam ginčui netaikytina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka.

18Pabrėžia, jog iš pareiškėjos skundo matyti, kad pareiškėja gina savo tariamai pažeistas teises kildinamas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 13 d. rašto Nr. A51-22417(2.14.12-MP8), todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsniu, pareiškėja praleido vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą. Pažymi, jog pareiškėja praleisto termino atnaujinti neprašo ir nenurodo jokių termino praleidimo priežasčių.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002 („Administracinių teismų praktika” Nr. 3, p. 184-2187), aiškindamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią nuostatą gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas. Tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus, toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis. Tokios pačios praktikos laikytasi ir vėlesnėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1006/2006, 2005 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-03/2005, 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-296/2007). Nurodo, jog privaloma ikiteisminė tvarka skundžiant neveikimą teisės aktuose aiškiai nėra nustatyta. Iš Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies matyti, kad joje kalbama tik apie sprendimus, priimamus žemės reformos metu. Tuo tarpu privalomo nurodymo ikiteismine tvarka skųsti institucijų neveikimą nuosavybės teisių atkūrimo procese nėra. Be to, privalomas neveikimo skundimas ikiteismine tvarka neatitiktų efektyvaus teisių gynimo mechanizmo požymių. Mano, kad svarstant klausimą dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos taikymo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimamų sprendimų ar neveikimo svarbu atsižvelgti, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra pavaldus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ar jos teritoriniams skyriams. Nurodo, jog tuo atveju, jei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, išsprendęs asmens skundą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, įpareigotų Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti tam tikrus veiksmus toks įpareigojimas liktų neįvykdytas ir asmens galimai pažeistos teisės liktų neapgintos, kas iš esmės pažeistų bet kokius protingumo ir teisingumo principus.

21Pažymi, kad, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka taikytina skundams dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo. Šiuo atveju pareiškėjos skundas yra ne dėl suformuoto žemės sklypo tinkamumo, o dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai ir nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies reguliavimą.

22Mano, jog Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka taikytina tuo atveju, kai žemės sklypų formavimas įgyvendinamas teritorijoje, nepriskirtoje miestams iki 1995 m. birželio 1 d., t. y. kai formavimą vykdo teritoriniai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriai, tačiau kai nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, atsižvelgti reikia ne tik į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir į specialiuosius teisės aktus bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) įsakmiai numatytus vietos savivaldos principus. Pažymi, jog reikia skirti situacijas, kai sklypų formavimas atkūrimui priskirtinas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniams skyriams ir kai nuosavybės teisių atkūrimas įgyvendinamas iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje, kai už sklypų formavimą ir žemės priskyrimą valstybės išperkamai atsakingos miestų savivaldybės.

konstatuoja:

23III.

24Atskirasis skundas tenkintinas.

25Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos J. R. skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, jog pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ji praleido terminą skundui paduoti, taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, taip pat būtina įvertinti pareiškėjai reiškiant skunde nurodytus reikalavimus būtinybę kreiptis privalomai į išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

26Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja J. R. kreipėsi į teismą inter alia prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sprendimą, įformintą 2012 m. balandžio 13 d. raštu Nr. A51-22417(2.4.212-MP8), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė, kad J. R. iki nacionalizacijos turėti žemės sklypai ( - ) g. (buv. ( - ) k.) priskirtini valstybės išperkamai žemei, nes patenka į valstybinės reikšmės mišką. Taip pat pažymėjo, jog nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimai turi būti sprendžiami kitais įstatyme numatytais būdais (b. l. 15).

27Teisėjų kolegija nurodo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22-24, 32-33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pažymėtina, jog teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006). Įstatymų nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą instituto paskirtis suponuoja, kad jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje A143-191/2010).

28Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apskrities valdytojo 1997 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 01-19 2.1 punktu nuspręsta F. R. suteikti neatlygintinai prie namų valdos esantį 0,20 ha žemės sklypą Vilniaus mieste, ( - ) g. 27, 3.2 punktu nuspręsta išpirkti 0,1333 ha turėto miško plotą suteikiant lygiavertį miško plotą (b. l. 9-10). Pabrėžtina, jog lygiavertis miško sklypo plotas pareiškėjai, kaip pretendentei nuosavybės teisėms atkurti į J. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teises į turėtą žemę, nebuvo perduotas (b. l. 5). Taigi pareiškėjai tik dalinai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Šiuo atveju pareiškėja siekė, kad jai būtų suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypas iki nacionalizacijos nuosavybės teise J. R. turėtoje žemėje. Taigi nagrinėjamoje byloje yra skundžiamas atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ir pareiškėja prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suprojektuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas turėto sklypo dalyje (juostoje), kuri išbraukta iš valstybinės reikšmės miško ploto ir yra apie 11 m pločio ir 130 m ilgio (b. l. 1-2).

29Teisėjų kolegija nurodo, jog ginčo klausimus reglamentuojantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktas nustato, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Atkūrimo tvarkos 1061 punktas detalizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus atliekamus veiksmus ir nurodo, jog atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatytąja tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Kaip matyti, vienas iš subjektų, dalyvaujančių nuosavybės teisių atkūrime, yra savivaldybės administracijos direktorius ir jo funkcijas numato Atkūrimo tvarkos 1061 punktas. Be to, iš šių teisės normų matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gali priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius patvirtina numatomo grąžinti žemės sklypo planą. Šiuo atveju atsakovas tokius veiksmus atsisakė atlikti.

30Teisėjų kolegija nurodo, jog, vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 122 punktu, skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (4 d.). Atkūrimo tvarkos 123 punktas įtvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo, savivaldybės administracijos direktoriaus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos kitos institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos.

31Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, ,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, p. 290-298, 2006 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-56/2006, 2006 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-124/2006). Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002 (,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 3, p. 184-187), taikytina tik skundžiant jau atliktą konkretų pareigūnų (institucijų) veiksmą. Tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus, toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis. Tokios pačios praktikos laikytasi ir vėlesnėse bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1006/2006, 2005 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-03/2005). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002, skelbta oficialiame leidinyje Administracinių teismų praktika Nr. 3, p. 184-187), valstybės ar savivaldybių įgaliotų institucijų (pareigūnų) veiksmai (neveikimas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo priėmimo gali būti skundžiami tiesiogiai teismui tik tuo atveju, jei pareiškėjas nurodo, kad nurodytos institucijos (pareigūnai) vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus.

32Nustatant, ar administracinėje byloje pareiškėjas skundžia administracinį aktą ar neveikimą, atsižvelgtina į individualaus teisės akto sąvoką, pateiktą ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje (tai – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).

33Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas skundžia viešojo administravimo subjekto atsisakymą atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo srityje (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 13 d. raštą Nr. A51-22417(2.4.212-MP8), kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informuojamas, kad J. R. (R.) iki nacionalizacijos turėti žemės sklypai ( - ) g. (buv. ( - ) k.) priskirti valstybės išperkamai žemei, nes patenka į valstybinės reikšmės mišką, atsisako atlikti veiksmus, kurie yra būtini tam, kad atkurti nuosavybės teises į šią žemės sklypo dalį). Atsisakymas formuoti pageidaujamą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui yra priimamas nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Iš esmės panašios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir kitose bylose (žr. 2004 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS3-175/2004, 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-377/2004, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-762/2010).

34Pabrėžtina, jog pareiškėja skundė konkretų atsakovo veiksmą, kuriais žemės sklypai buvo priskirti valstybės išperkamai žemei (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 13 d. raštas Nr. A51-22417(2.4.212-MP8)), todėl atsižvelgiant į nurodytas teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką darytina išvada, jog pareiškėja, siekdama išspręsti kilusį ginčą, turėjo laikytis ikiteisminės jo nagrinėjimo tvarkos. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje pareiškėjos pateiktiems reikalavimams išnagrinėti nėra nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.

35Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

37pareiškėjos J. R. atskirąjį skundą tenkinti.

38Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos J. R. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja J. R. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m.... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (b.... 6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja skundžia Vilniaus... 7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus apskrities valdytojo 1997... 8. Remdamasis tuo teismas sprendė, jog pareiškėja skundžiamą 2012 m.... 9. Teismas pabrėžė, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, atsisakius priimti pareiškėjos... 11. II.... 12. Pareiškėja J. R. atskiruoju skundu (b. l. 23) prašo... 13. Atskirajame skunde nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 15. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog Atkūrimo įstatymo 5... 16. Pažymi, jog, vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 122 punktu, skundai, susiję su... 17. Atsakovas nurodo, jog Vilniaus apskrities valdytojo 1997 m. liepos 19 d.... 18. Pabrėžia, jog iš pareiškėjos skundo matyti, kad pareiškėja gina savo... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 20. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog Lietuvos vyriausiasis... 21. Pažymi, kad, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi,... 22. Mano, jog Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta... 23. III.... 24. Atskirasis skundas tenkintinas.... 25. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012... 26. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja J.... 27. Teisėjų kolegija nurodo, jog teisė kreiptis į teismą... 28. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apskrities valdytojo 1997 m.... 29. Teisėjų kolegija nurodo, jog ginčo klausimus reglamentuojantis Lietuvos... 30. Teisėjų kolegija nurodo, jog, vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 122 punktu,... 31. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 32. Nustatant, ar administracinėje byloje pareiškėjas skundžia administracinį... 33. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas skundžia... 34. Pabrėžtina, jog pareiškėja skundė konkretų atsakovo veiksmą, kuriais... 35. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 37. pareiškėjos J. R. atskirąjį skundą tenkinti.... 38. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį... 39. Nutartis neskundžiama....