Byla 2-2070/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. B2-2076-436/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės “Alsantė” ieškinį atsakovams Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir uždarajai akcinei bendrovei “Danske lizingas” dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo, reikalavimo perduoti turtą pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo vykdyti sutartis.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas BUAB „Alsantė“ pateikė teismui ieškinį atsakovams Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir UAB „Danske lizingas“ dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo, reikalavimo perduoti turtą pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo vykdyti sutartis. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nutartimi teismas taikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 1. Uždrausti atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo sudarytas Finansinio lizingo sutartis Nr. D200606F-5845; Nr. D200607F-6156; Nr. D200607F-6157; Nr. D200607F-8652; Nr. D200607F-8653; Nr. D200607F-9780; Nr. D200607F-9781; Nr. D200607F-9964; Nr. D200604F-5414; Nr. D200604F-5415; Nr. D200604F-6917; Nr. D200604F-9356; 2. Uždrausti atsakovui UAB „Danske lizingas“ tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Danske lizingas“ sudarytas Finansinio lizingo sutartis Nr. 200605F-5590; Nr. 200606F-6033; Nr. 200707F-6139; Nr. 200610F-6918; Nr. 200610F-6904; Nr. 200610F-6959; Nr. 200705F-8443; Nr. 200705F-8444; Nr. 200710F-9310; Nr. 200710F-9392; Nr. 200710F-9441; Nr. 200711F-9615; Nr. 200606F-6034; Nr. 200607F-6158; Nr. 200611F-7183; Nr. 200711F-9553; Nr. 200610F-6940; Nr. 200608F-6347; Nr. 200710F-9360; 3. Uždrausti atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalauti ar/ir perimti iš ieškovo pagal tarpusavyje sudarytas Finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą, areštuojant šį turtą ir paliekant šį turtą naudotis ieškovui komercinei ūkinei veiklai vykdyti; 4. Uždrausti atsakovui UAB „Danske lizingas“ tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalauti ar/ir perimti iš ieškovo pagal tarpusavyje sudarytas Finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą, areštuojant šį turtą ir paliekant šį turtą naudotis ieškovui komercinei ūkinei veiklai vykdyti. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį pakeitė: panaikino nutarties dalį, kuria teismas uždraudė atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo sudarytas Finansinio lizingo sutartis Nr. D200606F-5845; Nr. D200607F-6156; Nr. D200607F-6157; Nr. D200607F-8652; Nr. D200607F-8653; Nr. D200607F-9780; Nr. D200607F-9781; Nr. D200607F-9964; Nr. D200604F-5414; Nr. D200604F-5415; Nr. D200604F-6917; Nr. D200604F-9356 ir panaikino nutarties dalį, kuria teismas uždraudė atsakovui UAB „Danske lizingas“ tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Danske lizingas“ sudarytas Finansinio lizingo sutartis Nr. 200605F-5590; Nr. 200606F-6033; Nr. 200707F-6139; Nr. 200610F-6918; Nr. 200610F-6904; Nr. 200610F-6959; Nr. 200705F-8443; Nr. 200705F-8444; Nr. 200710F-9310; Nr. 200710F-9392; Nr. 200710F-9441; Nr. 200711F-9615; Nr. 200606F-6034; Nr. 200607F-6158; Nr. 200611F-7183; Nr. 200711F-9553; Nr. 200610F-6940; Nr. 200608F-6347; Nr. 200710F-9360. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

6Atsakovai pateikė teismui prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių - draudimo atsakovams tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalauti ar/ir perimti iš ieškovo pagal sudarytas finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą ir šio turto arešto panaikinimo. Nurodė, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti UAB „Alsantė“ bankroto bylą, šiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Lizingo objektas, kol nėra už jį visiškai atsiskaityta, nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui. UAB „Alsantė“ nėra įgijusi nuosavybės teisių į turtą pagal ieškinyje nurodytas lizingo sutartis.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi, kuri pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartimi - draudimą atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalauti ar/ir perimti iš ieškovo pagal tarpusavyje sudarytas Finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą ir draudimą atsakovui UAB „Danske lizingas“ tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalauti ar/ir perimti iš ieškovo pagal tarpusavyje sudarytas Finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą, taip pat panaikino šio turto areštą. Teismas nurodė, kad ieškovui UAB „Alsantė“ Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. kovo 31 d. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nors ĮBĮ ir numato, kad įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusiomis išlaidomis, tačiau teismas, įvertinęs bankroto bylos medžiagą, ieškovo skolinius įsipareigojimus, padarė išvadą, kad įmonei, nors ir toliau tęsiant ūkinę komercinę veiklą, atsiskaityti su atsakovais, kurie bankroto byloje gali būti įtraukti į kreditorių sąrašą kaip trečios eilės kreditoriai, ieškovas neturės galimybės. Lizingo objektas, kol už jį nėra visiškai atsiskaityta, nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, o nuosavybės teisė į jį lizingo gavėjui pereina tik tada, kai sumokama visa lizingo sutartyje numatyta kaina. Pagal ieškinyje išdėstytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovas dar nėra įgijęs nuosavybės teisių į turtą pagal ginčijamas lizingo sutartis. Esant tokiai faktinei situacijai, kai ieškovui iškėlus bankroto bylą turi būti taikomas įstatyme numatytas draudimas vykdyti prisiimtas pinigines prievoles, o lizingo davėjui tokiu atveju negalint realiai realizuoti savo teisių pagal lizingo sutartį, teismas padarė išvadą, kad palikimas galioti teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nurodytose lizingo sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu, iš esmės pažeistų šalių interesų pusiausvyrą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo principą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Ieškovo BUAB „Alsantė“ bankroto administratorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 3 d nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Vien tai, kad ieškovui iškelta bankroto byla, savaime nereiškia, jog ieškovas negalės įvykdyti savo prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Nors ieškovas, remiantis ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. negali šiuo metu vykdyti finansinių įsipareigojimų tiek atsakovų, tiek kitų kreditorių atžvilgiu, tačiau gaunamos pajamos iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos leis vėliau tenkinti ieškovo kreditorių finansinius reikalavimus, tuo pačiu patenkinti ir atsakovų finansinius reikalavimus. Ieškovas tik galėdamas toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą, turės galimybę likviduoti didesnę dalį savo skolų, pertvarkyti savo veiklą ir atstatyti finansinį stabilumą, kas yra esminiai viso bankroto proceso principai.
  2. Ieškovo turtinė padėtis iškėlus bankroto bylą nepasikeitė, lyginant su ta situacija, kuri buvo Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir nusprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Priešingai nei nurodo teismas skundžiamoje nutartyje, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas būtų neekonomiška ir šalių interesų pusiausvyrą pažeidžianti priemonė, nes tokiu atveju ieškovas netektų galimybės įvykdyti finansinių įsipareigojimų ne tik atsakovų atžvilgiu, bet ir visų kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu. Tokiu būdu būtų pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai. Dėl to, kad ieškovas naudojasi areštuotu turtu, atsakovai nepatiria jokių nuostolių. Priešingai, galimi atsakovų nuostoliai dėl areštuoto turto nusidėvėjimo yra ženkliai mažesni nei ieškovo gaunamos pajamos iš naudojimosi areštuotu turtu, kurios bus panaudotos išimtinai tiek atsakovų, tiek kitų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui.

11Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad lizingo objektas, kol už jį nėra visiškai atsiskaityta, nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui. Ieškovas nėra įgijęs nuosavybės teisių į turtą pagal ginčijamas lizingo sutartis. Jo neįvykdytų įsipareigojimų pagal ginčijamas lizingo sutartis skola bankui sudaro 1 999 293,23 EUR sumą. Palikimas galioti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės pažeistų šalių interesų pusiausvyrą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo principą. Ieškovui iškelta bankroto byla, o pagrindinis bankrutuojančios įmonės tikslas yra ne vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir tuo didinti naudojamo turto savininkų nuostolius, o iš bankrutuojančios įmonės turimo turto tenkinti kreditorių reikalavimus.

12Atsakovas UAB „Danske lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovas Danske Bank A/S savo atsiliepime. Pažymi, kad ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų pagal ginčijamas lizingo sutartis skola sudaro 731 363,11 Lt sumą.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo.

15Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo asmens, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, teises. Šiuo atveju asmens teisių varžymo laipsnis iš esmės priklauso nuo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio ir masto, taip pat nuo su konkrečiu asmeniu susijusių aplinkybių. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

16Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniame teismui 2011 m. kovo 31 d. nutartimi palikus ją galioti. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies nuostatas iškėlus įmonei bankroto bylą uždraudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę (ĮBĮ 16 straipsnio nuostatos). Vertinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju bankroto bylos UAB „Alsantė“ iškėlimas, kaip šio subjekto teisinį statusą iš esmės keičiantis juridinis faktas, sukelia naujas teisines pasekmes, kada jos prievolinius santykius su kreditoriais, skolininkais ir kitais asmenimis toliau ima reguliuoti specialiosios bankroto procesą reguliuojančios teisės normos, kurių dauguma yra ne dispozityvaus, bet imperatyvaus turinio. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovui UAB „Alsantė“ iškėlimo, uždraudžiamas visų jos finansinių prievolių lizingo davėjams (šioje byloje – atsakovams) tolesnis vykdymas, o lizingo davėjai nebetenka teisės skaičiuoti netesybų ir palūkanų, susidarančių dėl visų ieškovo neįvykdytų prievolių, taip pat įgyvendinti kitų teisių ar vykdyti pareigų, kurios atsiranda esant įprastiniams (nepakitusiems dėl nuo kontrahentų nepriklausančių aplinkybių) sutartiniams santykiams. Nors ĮBĮ ir numato, kad įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu dėl to ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.), tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog BUAB „Alsantė“ toliau verčiasi ūkine komercine veikla ir iš jos gaunamomis pajamomis mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Šių aplinkybių savaime nepatvirtina byloje esantis bankroto administratoriaus įsakymas Nr. 6-1 „Dėl ūkinės veiklos tęsimo“, kuriame nurodoma laikinai (t. y. iki pirmojo BUAB „Alsantė“ kreditorių susirinkimo) tęsti BUAB „Alsantė“ ūkinę veiklą - karjero eksploatavimą ir patalpų nuomą (b. l. 115). Apeliantas atskirajame skunde nurodydamas, kad gaunamos pajamos iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos leistų vėliau tenkinti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, tuo pačiu patenkinti ir atsakovų finansinius reikalavimus, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bankrutuojanti įmonė realiai tęsia ūkinę komercinę veiklą (tuo pačiu naudodama ir lizingo sutarčių dalyką), iš jos gauna atitinkamo dydžio pajamas bei jas naudoja su šia veikla susijusioms išlaidoms arba kaupia atsiskaitymui su kreditoriais, taip pat nepateikė. Apelianto nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovas pajėgus įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Esant tokiai faktinei situacijai, kai ieškovui iškėlus bankroto bylą įsigalioja ir turi būti taikomas įstatyme numatytas draudimas vykdyti visas finansines prievoles, o lizingo davėjui tokiu atveju negalint realiai įgyvendinti savo teisių pagal lizingo sutartį (ar sutartis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog palikimas toliau galioti teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse numatytu lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu, iš esmės pažeistų šalių interesų pusiausvyrą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo principą. Tokios teisinės pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinio teismas, formuojantis teisminę praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-427/2011).

17Apeliantas skunde nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau buvo įvertinęs visas esminę reikšmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui turinčias aplinkybes, o ieškovo turtinė situacija iškėlus bankroto bylą nepasikeitė, todėl, apelianto manymu, nebuvo pagrindo naikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi sprendė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą šioje byloje, tuo tarpu apelianto turtinės padėties klausimo nenagrinėjo. Be to, po šios nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo teisinis statusas – jis tapo bankrutuojančiu dėl nemokumo ūkio subjektu. Taip pat pažymėtina, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti neturi prejudicinės ar res judicata galios. Pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, išnykus pagrindui jas toliau taikyti ar kitaip pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bet kada gali panaikinti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas (CPK 150 str.).

18Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas BUAB „Alsantė“ pateikė teismui ieškinį atsakovams Danske Bank... 6. Atsakovai pateikė teismui prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių -... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi panaikino... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Ieškovo BUAB „Alsantė“ bankroto administratorius atskiruoju skundu prašo... 11. Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime į ieškovo atskirąjį... 12. Atsakovas UAB „Danske lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo... 15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo asmens, kurio... 16. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2010 m.... 17. Apeliantas skunde nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau buvo įvertinęs... 18. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą....