Byla A-143-218-13
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešųjų pirkimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Litesko“, Bendrovė, apeliantas) skundu (1 t., b. l. 1–42) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba), 1 Lt dydžio neturtinę žalą (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., 2.24 str. 1, 8 d.).

5Pareiškėjas nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2012 m. sausio 12 d. rašte Nr. 4S-174 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 91529 dokumentų ir procedūrų vertinimo“ (toliau – ir Išvada) konstatavo, kad UAB „Litesko“ padarė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimus: siekį dirbtinai riboti konkurenciją, tendencingą pirkimo dokumentų parengimą, diskriminuojančių pirkimo dokumentų parengimą, neskaidrumą, prasilenkimą su viešojo pirkimo tikslais dėl Bendrovės vykdyto 57 mln. Lt vertės pirkimo, kuriuo pirktas Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas, pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių. Šią Išvadą Tarnyba paskelbė viešai savo oficialaus tinklalapio www.vpt.lt pirmajame puslapyje ir kitoje minėto tinklalapio dalyje bei pranešė spaudai, o Lietuvos interneto tinklaraščiai šią žinią išplatino. Tarnyba 2012 m. sausio 23 d. viešai paskelbė ir informacinį pranešimą apie kreipimąsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (bendrai tekste Išvada ir informacinis pranešimas įvardijami Išvadų paskelbimas), kuriame paviešino duomenis ne tik apie kreipimąsi į prokuratūrą, bet ir pateikė Bendrovę žeminančią informaciją, kad ši vykdytame pirkime nustatė nepagrįstus, perteklinius ir dirbtinai konkurenciją ribojančius minimalius kvalifikacijos reikalavimus, technines sąlygas paruošė taip, kad būtų sudarytos sąlygos pirkimą laimėti konkrečiai bendrovei, t. y. akcinei bendrovei „Axis Industries“ (toliau – AB „Axis Industries“).

6Pareiškėjo nuomone, Tarnyba plačiu mastu paskleidė tikrovės neatitinkančią Išvadą ir paviešino tikrovės neatitinkančius duomenis dėl vykdyto pirkimo (CK 2.24 str.). Taip atsakovas sumenkino Bendrovės dalykinę reputaciją, klientų, darbuotojų bei visuomenės pasitikėjimą. Išvadų viešas paskelbimas yra „aktas“ pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas kėlė viešo Išvadų paskelbimo teisėtumo klausimą. Tarnyba atliko Bendrovės vykdyto viešojo pirkimo vertinimą pagal Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1S-122 „Dėl viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo ir Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimų taisyklių tvirtinimo“ (toliau – ir Vertinimo ir įforminimo taisyklės) bei Įstatymo 8-2 straipsnį. Įrodžius, kad Tarnyba pažeidė CK 2.24 straipsnio reikalavimus, įrodomas ir „akto“ neteisėtumas pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį.

7Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis neformalizuoja „paskleidimo“ sąvokos turinio. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, teigė, kad paskelbimas bus bet kada, kai informacija taps prieinama bent vienam trečiajam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kur ji paskelbta. Paskelbtos Išvados tinklalapyje www.vpt.lt tapo prieinamos tretiesiems asmenims.

8Išvadoje pateikta informacija žemina Bendrovės dalykinę reputaciją, nes jai priskiriamas priešingas teisei veiksmų atlikimas. Išvadoje Bendrovė valstybės vardu įvardijama kaip diskriminuojantis ūkio subjektas, neskaidriai vykdantis viešuosius pirkimus, skelbiantis tendencingai parengtas pirkimo sąlygas, sudarantis niekinius sandorius ir švaistantis biudžeto lėšas. Tarnyba kaltina Bendrovę ne tik šiurkščiu Įstatymo normų pažeidimu, tačiau ir nesąžininga komercine veikla (asmenų protegavimu) ir pan.

9Kadangi CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, tai Tarnyba privalo įrodyti, kad jos Išvados yra pagrįstos. Pareiškėjas teigė, kad Tarnybos paskleisti duomenys neatitinka tikrovės dėl nepagrįsto viešųjų pirkimų teisės taikymo, nes Įstatymas taikomas tik asmenims, turintiems „specialią ar išimtinę teisę“ pagal Įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Šilumos tiekimo licencijos turėjimas nėra specialioji ar išimtinė teisė pagal Įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Direktyvos Nr. 2004/17/EB 2 straipsnio 2 dalies b punktą, 2 straipsnio 3 dalį, ir tai tiesiogiai patvirtina šios Direktyvos konstatuojamosios dalies 25 punktas. Bendrovei netaikomi viešųjų pirkimų teisės reikalavimai, nes šilumos tiekimo licencija nėra specialioji ar išimtinė teisė. Tarnyba nepagrindė Įstatymo taikymo Bendrovės vykdytam pirkimui, todėl jos nustatyti pažeidimai nepagrįsti, o Išvados neatitinka tikrovės, nes Bendrovė negalėjo pažeisti teisės, kuri nereguliuoja Bendrovės veiklos.

10Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą neatitinka Europos Sąjungos teisinio reguliavimo, todėl nesuponuoja jokių pareigų Bendrovei. Šilumos ūkio įstatymas, priešingai Europos Sąjungos teisei, nustato pareigą Bendrovei vykdyti pirkimus pagal Šilumos ūkio įstatymą, o tai riboja Bendrovės ūkinę veiklą. Pareiškėjas, remdamasis Direktyvos Nr. 2004/17/EB 2 straipsnio 2 dalies b punkto, 2 straipsnio 3 dalies, konstatuojamosios dalies 25 punkto nuostatomis, teigė, kad jis neturėjo pareigos vykdyti pirkimo pagal viešųjų pirkimų teisę, nes Bendrovė šilumos ūkių valdymą 8 Lietuvos miestuose įgijo laimėjusi koncesijų ar analogiškus konkursus ir varžėsi su kitais konkurentais lygiavertėmis sąlygomis, o laimėtojo nustatymo kriterijai buvo objektyvūs, nediskriminaciniai ir proporcingi.

11Tarnybos paskleisti duomenys neatitinka tikrovės dėl neobjektyvumo. Tarnyba neatliko jokio tyrimo dėl viešųjų pirkimų teisės privalomumo Bendrovei, nors tokio tyrimo privalomumą įtvirtina Europos Komisijos aiškinamojo komunikato „Dėl išimtinių teisių sąvokos aiškinimo“ 8 punktas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) precedentas byloje Nr. C-302/94.

12Tarnyba negalėjo būti įsitikinusi Išvadų pagrįstumu nesusipažinusi su Bendrovės pozicija dėl inkriminuojamų pažeidimų. Tarnyba paneigė Bendrovės teisę į gynybą, nes, prieš paviešindama neigiamas Išvadas, nesudarė Bendrovei galimybės pateikti savo paaiškinimų bei susipažinti su Tarnybos surinktais įrodymais. Teisės į gynybą principo turinį apibrėžia ginčui taikytinas precedentas byloje Nr. C-315/99 Ismeri Europa Srl v Court of Auditors of the Europeen Communities (toliau – ir Ismeri byla), kurioje Teisingumo Teismas išaiškino, jog teisė į gynybą (šiuo atveju – teisė būti išklausytam) yra bendrasis Europos Sąjungos teisės principas, kuris taikomas ir procedūrose, kurių pabaigoje priimamas sprendimas, kuris gali pastebimai paveikti asmens interesus. Tarnyba neprašė pareiškėjo išsakyti pozicijos dėl jam inkriminuojamų kaltinimų, nepateikė kaltinančių įrodymų (Metrologijos tarnybos paaiškinimų), kurių turinio pareiškėjas ir šiuo metu nežino, o prašė tik informacijos ir paaiškinimų. Nors Vertinimo ir įforminimo taisyklės ir nenustato Tarnybai pareigos informuoti Bendrovę apie inkriminuojamų pažeidimų išviešinimą ir paskelbimą, tačiau šiuo atveju Tarnyba konstatavo konkurencijos teisės pažeidimus, todėl turėjo sudaryti sąlygas Bendrovei pateikti paaiškinimus, kaip nustato Konkurencijos įstatymo 32, 34 straipsniai. Teisės į gynybą neužtikrinimo pažeidimai laikomi esminiais procedūriniais pažeidimais pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalį, kurie negalėjo suponuoti Tarnybos objektyvaus ir nešališko įsitikinimo Išvadų pagrįstumu. Tarnybos neveikimas pažeidimų konstatavimo procese buvo nerūpestingas, todėl Išvados neatitinka tikrovės.

13Be to, Išvados yra neobjektyvios ir dėl netinkamai nustatytų pirkimo aplinkybių ir paremtos neteisingu Įstatymo ir kitų teisės aktų aiškinimu. Tarnyba netinkamai nustatė pirkimo aplinkybes ir išaiškino bei pritaikė Įstatymą, padarė loginių argumentacijos klaidų. Tarnyba nepagrįstai nustatė, kad Skelbiamų derybų sąlygų 2 lentelėje „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ (toliau – ir Sąlygos) 4.1.8 ir 4.1.9 punktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai turėti patirties skaitiklių pirkimo–pardavimo srityje yra pertekliniai ir dirbtinai riboja konkurenciją, nes Tarnyba remiasi neteisinga pirmine prielaida, kad buvo pirkti tik darbai, nors Bendrovė pirko ir pačius skaitiklius (kaip prekę), todėl galėjo kelti kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, kad šie turėtų patirties prekiaujant skaitikliais. Išvados dėl reikalavimų neproporcingumo (pardavimų apimtims) yra nepagrįstos, nes pareiškėjo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra teisėti, nes įvertinus pirkimų mastą (buvo pirkta

1453 000 vnt. skaitiklių), Bendrovė galėjo nustatyti 6,3 mln. skaitiklių pardavimo kvalifikaciją, o Sąlygų 4.1.8 punkte nustatė reikalavimą, kad vidutinė metinė tiekėjo buitinių karšto vandens skaitiklių pardavimų vertė per pastaruosius metus turi siekti 1 mln. Pareiškėjas Sąlygų

154.1.9 punkte teisėtai ir pagrįstai reikalavo turėti 5 tūkst. elektroninių skaitiklių pardavimų patirties (kiekybinis reikalavimas), nors pagal pardavimų apimtis galėjo reikalauti 37 tūkst. elektroninių skaitiklių pardavimų kvalifikacijos, o reikalavo 7,42 kartus mažesnės. Tarnyba turėjo įrodyti sąlygos nepagrįstumą, o ne pareiškėjas įrodyti sąlygos pagrįstumą, todėl Tarnybos teiginiai, kad Bendrovė neįrodė, kam iš viso sąlygos reikalingos, yra teisiškai nepagrįsti. Sąlygų 4.1.12 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjui būti įvykdžius bent 1 skaitiklių įdiegimo rangos sutartį, kurios vertė bent 1 mln. Lt, skirtas įsitikinti tiekėjo gebėjimais įvykdyti rangos darbus, o Sąlygų 4.1.8 ir 4.1.9 punktai skirti įsitikinti tiekėjo kvalifikacija/gebėjimais apsirūpinti skaitikliais. Kadangi pirkimo objektas buvo sujungtas, tai pagrįstai buvo keliami reikalavimai įsitikinti tiekėjo gebėjimu įvykdyti visą sutartį. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nereglamentuoja pirkimo dokumentų turinio ir jo nustatymo, todėl ši norma netaikoma vertinant pirkimo sąlygų turinį. Atsakovo teiginys, kad pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, įrodo, jog Sąlygų 4.1.8 ir 4.1.9 punktai yra neteisėti (pertekliniai), laikytinas loginės argumentacijos klaida (argumentum ad consequentiam). Tarnyba nepagrįstai nurodė, kad Sąlygų 4.1.8 ir 4.1.9 punktai yra neteisėti pagal Įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnį.

16Tarnybos išvados dėl techninių sąlygų neteisėtumo yra nepagrįstos, nes jas Tarnyba vertino atskirai nuo paties pirkimo objekto ir jo specifikos bei pirkimu siekiamo tikslo, tačiau nevertino ir nelygino pasirinkto standarto ir jo pranašumo su kitais standartais, nevertino tiekėjų absoliučios teisės teikti lygiaverčius pasiūlymus pagal Įstatymo 25 straipsnio 4 dalį ir techninių sąlygų 2.4 punktą. Bendrovė, nustatydama techninių reikalavimų ribinius dydžius, kurie apima įvairių techninių parametrų skaitiklius, vykdė Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2–4 punktuose nustatytą pareigą. Techninėse sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai skaitikliams, tačiau tiekėjai galėjo teikti lygiaverčius ar geresnius pasiūlymus – taip buvo užtikrinta konkurencija tarp skirtingų skaitiklių tiekėjų. Tarnybos nustatytas pažeidimas, kad techninės sąlygos parengtos pagal senąją matavimo prietaisų direktyvą Nr. 79/830/EEB, nėra viešųjų pirkimų pažeidimas, nes jos nustatytos pagal Įstatymo 25 straipsnio reikalavimus, siekiant įsigyti objektą, kurio duomenys atitiktų Bendrovei reikalingo daikto reikalavimus. Tiekėjai be jokių apribojimų galėjo siūlyti ne tik matavimo priemones, kurios įtrauktos į Lietuvos matavimo priemonių registrą, bet ir tas, kurios į registrą neįtrauktos, tačiau turi Europos Bendrijų tipo patvirtinimą ir pirminę patikrą, atliktą Europos Bendrijos valstybės. Tarnyba netinkamai išaiškino Techninių sąlygų (Sąlygų 5 priedas) 2.4 punkto nuostatas, ignoravo jame nurodytus žodžius „arba lygiaverčius“. Tarnybos išvados dėl techninių sąlygų 2.4.29 punkto reikalavimo yra nepagrįstos dar ir dėl to, kad Metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. V-107 viešojo pirkimo paskelbimo metu (2010 m. liepos 9 d.) dar nebuvo priimtas, tai jo Bendrovė negalėjo pažeisti.

17Tarnybos išvados dėl procedūrinių pažeidimų yra nepagrįstos, Bendrovei Įstatymo

1832 straipsnio 7 dalies pažeidimas negalėjo būti konstatuotas. Tiekėjo AB „Axis Industries“ kvalifikacija buvo vertinama pagal jo pateiktus dokumentus. Tiekėjo kvalifikacija yra objektyvi kategorija, todėl Tarnyba turėjo objektyviai įsitikinti, ar tiekėjas AB „Axis Industries“ atitinka Sąlygų 4.1.13 punkto reikalavimus. Tarnyba netyrė, kokių ir kiek paslaugų tiekėjas AB „Axis Industries“ buvo suteikęs pagal sutartį, kuria grindė atitikimą Sąlygų 4.1.13 punktui. Tarnybos išvados dėl Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies pažeidimo yra nepagrįstos, nes Bendrovė vertino tiekėjo AB „Axis Industries“ pasiūlymą, kurį jis patvirtino kaip atitinkantį Techninių sąlygų 2.4.18, 2.4.19 punktų reikalavimus, o Bendrovė šį patvirtinimą įvertino. Tarnyba nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad Bendrovė iš kitų tiekėjų nebūtų priėmusi tokių pačių patvirtinimų, todėl neįrodė nelygiateisio/neskaidraus tiekėjų vertinimo. Pirkimas buvo vykdytas derybų būdu, todėl Bendrovė turėjo teisę susitarti dėl 2011 m. rugsėjo 2 d. sudarytos sutarties Nr. LTS165 su AB „Axis Industries“ (toliau – ir Sutartis) 7.7 ir 13.2 punktų, nes juose nustatytos sąlygos nesusijusios su pasiūlymo technine dalimi ir Tarnyba nepagrįstai nustatė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Tarnyba neįvertino, kad šiam tarptautinės vertės pirkimui taikomos ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (toliau – ir Komunalinio sektoriaus direktyva) nuostatos. Šioje direktyvoje nurodoma, kad komunalinio sektoriaus derybų ribos nėra apibrėžiamos, tik įtvirtintas draudimas priimti pasiūlymą, kuris neatitinka pasiūlymo techninių sąlygų. Įstatyme nėra nustatyto skirtumo tarp komunalinio ir viešojo sektoriaus perkančiosios organizacijos vedamų derybų. Tarnybos išvados dėl pažeidimo apskaičiuojant fiksuotą įkainį yra nepagrįstos teisės normomis. Bendrovė, vykdydama Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 18 straipsnio formalius reikalavimus, į Sutartį įtraukė Sąlygų 17.13 punktą, nors jokie subrangovai pirkimui pasitelkti nebuvo. Bendrovė Metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. V-25 „Dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“ tiesiogiai įtvirtino Sutarties priedo Nr. 2 „Tvarkos aprašas“ 3.10 punkte. Tarnyba nepagrįstai konstatavo Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto pažeidimą, nes Sutartyje buvo nustatyta kainos perskaičiavimo tvarka.

19Tarnybos apibendrinamosios išvados dėl sudarytos sutarties termino (Įstatymo

203 straipsnio 2 dalies pažeidimo) nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Tarnyba neanalizavo pirktos paslaugos teikimo sąnaudų, todėl negalėjo padaryti išvadų, jog nustatyta sutarties kaina nėra ar nebus racionali ateityje bei lėšos nėra ar nebus racionaliai naudojamos. Maksimalus nustatytas apskaitos duomenų surinkimo iš skaitiklių paslaugų tiekimo terminas – 276 mėnesiai, bet ne ilgiau nei 2033 m. rugsėjo 30 d. dėl to, kad šilumos ūkio veikla vykdoma įvairiuose Lietuvos miestuose pagal šilumos ūkio perdavimo (turto nuomos) sutartis, kurių galiojimo terminai atitinkamuose filialuose skiriasi; Sutarties 13.1 punktas nustato, kad paslaugos pagal šią sutartį, pasibaigus atitinkamo miesto/rajono šilumos ūkio nuomos sutarčiai, Bendrovei nebus teikiamos; Sutarties galiojimo laikotarpiu gali keistis objektų kiekis, atitinkamai gali būti didinamas arba mažinamas apmokėjimas už atliktus darbus/paslaugas. Pareiškėjo nuomone, egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio

211 dalį, nes Tarnybos apie Bendrovę paskleisti duomenys žeminantys Bendrovę ir neatitinka tikrovės. Tai, kad Bendrovė yra galbūt „viešasis asmuo“, neeliminuoja valstybės atsakomybės už melagingų duomenų paviešinimą, nes Tarnybos kaltinimai negali būti laikytini kritika.

22Dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų Bendrovė patyrė žalą. Nustatant žalos dydį reikšmingu laikytinas faktas, kad Išvados buvo paskleistos plačiai (Tarnybos paskleistą žinią naudojo

2321 500 interneto šaltinių) ir pablogėjęs asmenų požiūris į Bendrovę. Tarnyba kreipimesi į prokuratūrą pateikė žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie Įstatymo pažeidimus: nepagrįstus, perteklinius ir dirbtinai konkurenciją ribojančius minimalius kvalifikacijos reikalavimus; technines sąlygas, tariamai paruoštas taip, kad būtų sudarytos sąlygos pirkimą laimėti konkrečiai bendrovei – AB „Axis Industries“. Šią Tarnybos paskleistą informaciją naudojo 18 700 interneto šaltinių. Dėl Tarnybos paskleistos informacijos pablogėjo Bendrovės dalykinė reputacija.

24Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 154–164) prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą, kaip pareikštą nesilaikant ikiteisminės ginčo sprendimo ne per teismą tvarkos, o jei byla bus nagrinėjama iš esmės, skundą atmesti kaip nepagrįstą, neįrodžius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

25Atsakovas nurodė, kadangi nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo dėl tikrovės neatitinkančios informacijos ir juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančių duomenų paneigimo sprendimo tvarka, o pareiškėjas ja nepasinaudojo, t. y. nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu paneigti duomenis, o jis atsisakė paskelbti paneigimą arba to nepadarė per dvi savaites (CK 2.24 str. 2, 4 d.), tai, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas turi būti paliktas nenagrinėtas.

26Dėl Išvadoje nustatytų pažeidimų, už kuriuos atsakingas pareiškėjas, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neįsigilino į Išvados turinį. Pagal Sąlygų 1.1 punktą, UAB „Vilniaus energija“ yra įgaliotoji organizacija pirkimo procedūroms atlikti iki pirkimo sutarties sudarymo. Būtina atskirti pareiškėjo ir UAB „Vilniaus energija“ teisinį statusą ir atsakomybę vykdant pirkimą. Pareiškėjas laikomas atsakingas tik dėl Sutarties sudarymo, pažeidžiant Įstatymo nuostatas, todėl jis nėra kaltinamas nei nesąžininga komercine veikla, nei įvardijamas kaip tendencingai skelbiantis pirkimo sąlygas. Neaišku, kieno interesus gina pareiškėjo atstovas, t. y. ar jo, ar – UAB „Vilniaus energija“.

27Atsakovas dėl pareiškėjo, kaip perkančiosios organizacijos statuso, nurodė, kad Įstatymo 4 straipsnyje, į kurį perkeltos Direktyvos 2004/18 nuostatos, įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos subjektui pripažįstamas perkančiosios organizacijos statusas. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-42 patvirtinti Perkančiųjų organizacijų sąrašai, kurie nėra baigtiniai (51.3.3, 52 p.). Įstatymo 70 straipsnyje reglamentuojamas perkančiųjų organizacijų, veikiančių energetikos, vandentvarkos, transporto ir pašto paslaugų srityje, teisinis statusas. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija registruojasi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Pareiškėjas yra užsiregistravęs Įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir iki šiol vykdė viešuosius pirkimus, vadovaudamasis Įstatymu. Pagal Įstatymo nuostatas atsakovas nėra oficialiai įgaliotas ir kompetentingas aiškinti Šilumos ūkio įstatymo teisėtumo ir jo suderinamumo su Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu. Pateikti argumentai dėl Šilumos ūkio įstatymo teisėtumo laikytini pertekliniais, nesusijusiais su ginčo objektu šioje administracinėje byloje. Atsakovas, kaip ir pareiškėjas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, privalo vadovautis ir Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, kuri nėra panaikinta.

28Atsakovas dėl tariamai neteisėtų jo veiksmų paaiškino, kad pareiga skelbti viešai apie padarytus pažeidimus, jų pobūdį yra įtvirtinta Įstatymo 8-2 straipsnyje, Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1517,

298.3 punkte bei Vertinimo ir įforminimo taisyklių 27 punkte. Atsakovo veiksmų neteisėtumas galėtų būti nustatytas, jei Išvada nebūtų paskelbta viešai. Išvadoje nustatyti pažeidimai laikomi žiniomis, kurių atitikimą tikrovei galima patikrinti. Išvada remiasi atsakovo pateikta Sutartimi, norminiais teisės aktais, kompetentingų institucijų (Valstybinė metrologijos tarnyba) išaiškinimais. Išvada surašyta, laikantis Įstatymo bei Vertinimo ir įforminimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Atsakovas palaikė Išvadoje nustatytus Įstatyme įtvirtintų nuostatų pažeidimus bei jų pagrindimą. Išvada atitinka tikrovę, todėl negali būti pripažinta pažeidžiančia pareiškėjo dalykinę reputaciją ir paneigta. Pareiškėjas nenurodė atsakovo diskrecijos ribų pažeidimų ir jo veiksmų, kurie pažeistų imperatyvių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas tikrinimo procedūras vykdė griežtai laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Taigi nėra neteisėto atsakovo akto (veiksmo ar neveikimo), kurio pagrindu gali būti reikalaujama atlyginti nuostolius.

30Atsakovas dėl tariamai pareiškėjo pažeistos teisės į gynybą nurodė, kad atsakovas, prieš nustatydamas Išvadoje aprašytus Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 18 straipsnio 6 dalies pažeidimus, 2011 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 4S-4816 „Dėl papildomų dokumentų ir informacijos pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti Sutarties patvirtintą kopiją bei pateikti motyvuotą apskaitos duomenų surinkimo iš skaitiklių paslaugų atlikimo termino nustatymo (276 mėnesiai nuo Sutarties sudarymo, bet ne ilgiau kaip iki 2033 m. rugsėjo 30 d.) pagrindimą. Pareiškėjas 2012 m. sausio 2 d. raštu Nr. 1.61-2 „Dėl papildomų dokumentų ir informacijos pateikimo“ atsakė į paminėtą raštą ir pateikė savo paaiškinimus. Atsakovui nėra nustatytos nei teisės, nei pareigos teikti perkančiosioms organizacijoms vertinimo išvadų projektus ir laukti jų sutikimo ar nesutikimo su priimtais sprendimais ir/ar nustatytais Įstatymo pažeidimais. Atsakovas, suderinęs atliktų vertinimų išvadų projektus su perkančiosiomis organizacijomis, sudarytų prielaidas kvestionuoti jo veiksmų nešališkumą ir objektyvumą.

31Atsakovas dėl Išvados turinio, tariamai žeminančio pobūdžio, pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti argumentai yra neteisingi ir neatitinka tikrovės, nes joje nustatyta, jog pareiškėjas, sudarydamas Sutartį, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nekalbama apie pažeidimus, rengiant pirkimo dokumentus ar atliekant pirkimo procedūras. Išvadoje nustatyti konkretaus viešojo pirkimo pažeidimai, todėl jie negali būti laikomi absoliučiais, taikomais kiekvieno pareiškėjo vykdomo viešojo pirkimo atveju. Pareiškėjas pripažintinas viešuoju juridiniu asmeniu, nes teikia didelės reikšmės visuomenines paslaugas, todėl turi toleruoti ir agresyvią kritiką, bei tai, kad atsakovas, paskelbdamas viešai Išvadą, veikė sąžiningai, t. y. neperžengdamas savo kompetencijos ribų, vykdė jam įstatymų nustatyta tvarka priskiriamas funkcijas, o paskleisti duomenys dėl konkretaus viešojo pirkimo atitiko tikrovę. Atsakovo nuomone, paskleisti duomenys negali būti vertintini kaip žeminančio pobūdžio bei pažeidžiantys pareiškėjo dalykinę reputaciją.

32Atsakovas dėl pareiškėjo pareigos pagrįsti neturtinės žalos dydį paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl galbūt patirtos neturtinės žalos dydžio. Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo įvardytos dalykinės reputacijos pažeidimo pasekmes, mastą ir neturtinės žalos dydį, abejojo, ar pareiškėjo aprašytos neigiamos pasekmės dėl pažeistos dalykinės reputacijos lėmė tik 1 Lt neturtinę žalą. Atsakovo nuomone, akivaizdžiai nepagrįstų reikalavimų kėlimas vertintinas kaip pareiškėjo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtos neturtinės žalos dydį (pvz., sąskaitų faktūrų, kiek kainuotų jam investuoti į viešuosius ryšius, siekiant atkurti iki Išvados paskelbimo buvusią visuomenės nuomonę). Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo, atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Kadangi pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo, tai jo veikla, informacija apie jį yra reikšminga visuomenei ir visuomenė turi teisėtą interesą ją žinoti. Atsakovas, paskleisdamas duomenis apie pareiškėją, veikė sąžiningai, nes vykdė jam teisės aktuose nustatytą funkciją viešai skelbti informaciją apie nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus. Be to, atsakovo paskelbta informacija rėmėsi Išvados duomenimis, todėl atitiko tikrovę. Atsakovo nuomone, ginčytinos informacijos paskleidimas negali būti vertinamas kaip siekis pažeisti pareiškėjo dalykinę reputaciją.

33Atsakovas teigė, kad pareiškėjo prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą turi būti atmestinas ne tik dėl to, kad neįrodė patirtos neturtinės žalos dydžio, neteisėtų atsakovo veiksmų, bet ir dėl to, kad atleidimo nuo civilinės atsakomybės galimybė yra numatyta Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatose.

34II.

35Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu

36(1 t., b. l. 182–192) atmetė pareiškėjo skundą.

37Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „Litesko“ neturtinės žalos atlyginimą kildina plačiu mastu paskleidus tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją apie Bendrovės vykdytą viešąjį pirkimą, t. y. paskelbė tikrovės neatitinkančio turinio Išvadą ir paviešino tikrovės neatitinkančius duomenis dėl vykdyto pirkimo. Tokie veiksmai lėmė, kad buvo pažeista Bendrovės dalykinė reputacija, buvo pakirstas pasitikėjimas ja klientų, darbuotojų bei visuomenės akyse. Pažymėjo, kad galimybė juridiniam asmeniui ginti pažeistas teises, atlyginant jam neturtinę žalą, expressis verbis numatyta Civilinio kodekso 2.24 straipsnio

388 dalyje. Juridinių asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra pripažįstama ir tarptautinių teismų praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Commingersoll S. A. prieš Portugaliją, Reports of Judgments and Decisions 2000-IV). Tačiau vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, todėl neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos atitinkamu atveju įstatymo reikalaujamos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas nurodė, kad viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Teismas pažymėjo, jog viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Įstatymo 1, 3 str., žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje

39Nr. 3K-3-505/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovas yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų reikalavimų, institucija (Įstatymo (2011 m. rugsėjo 29 d. redakcija) 8 str. 1 d.). Teismas įvertino Viešųjų pirkimų įstatymo 8-2 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose įtvirtintas atsakovo funkcijas. Nurodė, jog Vertinimo ir įforminimo taisyklių 4, 9, 18, 27 punktais. Vertindamas šių 8-2 straipsnio 1 dalies 5 punkto kontekste, teismas padarė išvadą, kad viešas vertinimo išvadų paskelbimas yra privalomas. Vertindamas Tarnybos veiksmų teisėtumą nustatyto reglamentavimo pagrindu, teismas pripažino, kad, parengiant ir paskelbiant išvadas dėl atlikto viešojo pirkimo procedūros, atsakovas veikė pagal savo kompetenciją ir teisės aktų nepažeidė. Pažymėjo, kad pareiga kontroliuoti viešųjų pirkimų vykdymą, analizuoti informaciją apie atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus nustatyta Tarnybai. Taigi tam, kad ši tarnyba galėtų įgyvendinti įstatyme nustatytas pareigas, ji neišvengiamai naudojasi tam tikra diskrecija analizuojant kompleksinius faktus ir teisės klausimus dėl galimo pažeidimo. Priešinga išvada būtų nesuderinama su Tarnybos paskirtimi ir funkcijomis bei viešojo intereso apsauga viešųjų pirkimų srityje. Atsižvelgus į tai, teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmai, susiję su vertinimo išvada bei viešu paskelbimu, yra neteisėti veiksmai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Teismas pažymėjo, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 8-2 straipsnio 2 dalyje numatytos neigiamo poveikio priemonės, kurių gali imtis Viešųjų pirkimų tarnyba (Įstatymo 8-2 str. 2 d. 6, 7, 8, 10 p.). Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pateikė tik savo vertinimą ir poziciją, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies bei

4018 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažymint, kad, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl perkančioji organizacija turėtų nutraukti pirkimų sutartis ir, esant poreikiui, organizuoti naujus viešuosius pirkimus, tačiau jokių privalomų nurodymų ar imperatyviai suformuluotų įpareigojimų pareiškėjui nenustatė. Teismas akcentavo, kad tam, jog atsakovas galėtų tinkamai įgyvendinti jam pavestas viešųjų pirkimų kontrolės funkcijas, jis turi tam tikrą diskreciją analizuojant viešiesiems pirkimams reikšmingus faktus bei teisės klausimus (Viešųjų pirkimų įstatymo 8-2 str. 1 d. 5 p.). Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nėra viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis (Visuomenės informavimo įstatymo

4122 str. 6 d.), todėl šiuo atveju netaikytinos CK 2.24 straipsnio ir Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką bei pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją informaciją. Teismas vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalimis. Nustatė, jog ginčo atveju UAB „Vilniaus energija“ yra įgaliotoji organizacija pirkimo procedūroms atlikti iki pirkimo sutarties sudarymo. Pažymėjo, jog, atsižvelgdamas į tai, atsakovas pripažino, kad pareiškėjas yra atsakingas už Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies bei 18 straipsnio 3 dalies pažeidimus sudarant sutartį, todėl pareiškėjo motyvai dėl pirkimo dokumentų parengimo bei pirkimo procedūros atlikimo nėra susiję su nagrinėjamu ginču. Vertindamas pareiškėjo motyvus, kad viešųjų pirkimų teisė vykdytam pirkimui netaikytina, teismas pažymėjo, kad Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valdymą perėmęs subjektas pirkimus vykdo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Teismas įvertino Viešųjų pirkimų įstatymo 70 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo motyvus dėl jo, kaip perkančiosios organizacijos, statuso. Šių pareiškėjo nurodytų motyvų nepagrįstumą patvirtino ir byloje nustatytos aplinkybės, kad UAB „Litesko“ Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka yra užsiregistravusi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Teismas, be kita ko, nustatė, kad atsakovas 2011 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 4S-4816 „Dėl papildomų dokumentų ir informacijos pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti patvirtintą Sutarties kopiją bei motyvuotą apskaitos duomenų surinkimo iš skaitiklių paslaugų atlikimo termino nustatymo pagrindimą. Pareiškėjas 2012 m. sausio 2 d. raštu Nr. 1.61-2 „Dėl papildomų dokumentų ir informacijos pateikimo“ pateikė savo paaiškinimus. Teismo nuomone, šie duomenys patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas nežinojo apie vykdomą vertinimo procedūrą

42ir neturėjo galimybės atsakovui teikti paaiškinimų. Kartu pažymėjo, kad teisės aktai, reglamentuojantys Tarnybos kompetenciją, nenumato pareigos teikti atliekamo vertinimo medžiagą susipažinti asmenims, dėl kurių atliekamas vertinimas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju Tarnybos veiksmai yra neteisėti CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Teismas nurodė, jog pareiškėjas rėmėsi Europos Teisingumo Teismo 2001 m. liepos 10 d. sprendimu byloje Ismeri Europa Srl v. Audito rūmai, Nr. C-315/99 P. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad nors Audito rūmų išvados, viešai paskelbtos oficialiame Europos Sąjungos leidinyje, buvo neįpareigojančios, bet jų paskelbimas sąlygojo bendrovės dalykinės reputacijos pažeidimą, todėl nesupažindinimas su išvadų projektu laikytinas pareiškėjo teisės į gynybą pažeidimu. Tačiau teismas šiuo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad nepaisant to, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Audito rūmų išvadų projektu, šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip tiesiogiai susijęs su žala, kurią pareiškėjas nurodė patyręs dėl išvadų paskelbimo. Teismas nurodė, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjui būtų sudaryta tokia galimybė, išvadų turinys pareiškėjo atžvilgiu dėl to nesikeistų. Taigi, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, kurie yra būtina CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlyga, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

43III.

44Pareiškėjas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 1–14) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti dėl bylos nagrinėjimo apeliacine instancija patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

451. Teismas neanalizavo neatitinkančių tikrovės Tarnybos išvadų turinio, o sprendimą grindė neegzistuojančia Tarnybos išvadų „tikrumo“ prezumpcija. Sprendimu netinkamai nustatyta valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – ,,neteisėti veiksmai“ (CK 2.24 str. prasme) ir dėl to net nebuvo analizuotas pačių Tarnybos išvadų turinio atitikimas tikrovei. Buvo pažeistas CK 2.24 straipsnis, nes būtent šioje teisės normoje yra apibrėžta, kas yra „neteisėti veiksmai“ difamacijos (dalykinės reputacijos pažeidimo) delikto atveju. Teismas CK 6.271 straipsnį aiškino izoliuotai nuo CK 2.24 straipsnio. Teismas pažeidė ABTĮ 58 straipsnio 3 dalį ir CK 2.24 straipsnio 1 dalį, nes rėmėsi įstatyme neegzistuojančia prezumpcija, nepagrįstai Tarnybos išvadas laikė nustatytais ir neįrodinėtinais faktais. Sprendimas negali būti laikomas kaip turintis bent vieną motyvą, t. y. nebuvo paneigtas nei vienas skundo teiginys, kuris patvirtina, jog Tarnybos išvados neatitinka tikrovės.

462. Teismas pareiškė nepagrįstą nuomonę, jog valstybė negali atsakyti pagal CK

472.24 straipsnį ir Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnį. Teismo motyvai nepagrįstai suponuoja, jog valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose turi tariamą imunitetą nuo neteisingos ir žeminančios informacijos paskleidimo. Teismas, teigdamas, jog Tarnyba nėra viešosios informacijos rengėjas ar dalyvis, galbūt turėjo omenyje aplinkybę, kad išvadų paskelbimas Tarnybos tinklapyje nereiškia „paskleidimo“ (CK 2.24 str. prasme). Paskleidimas bus bet kada, kai informacija taps prieinama bent vienam trečiajam asmeniui. Tarnyba laikoma viešosios informacijos rengėju (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 62 d.) ir atsako ne tik pagal CK 2.24 straipsnį, bet ir pagal Visuomenės informavimo įstatymą. Bendrovė nesiekia viešo informacijos paneigimo, o pažeistas teises prašo ginti priteisiant neturtinės žalos atlyginimą (CK 2.24 str. 3 d.).

483. Nepagrįsta teismo nuomonė, jog Bendrovės vykdytam pirkimui taikytinas Viešųjų pirkimų įstatymas. Teismo pozicija šiuo klausimu negali būti laikoma kaip turinti bent vieną motyvą. Bendrovė skunde buvo aiškiai įvardijusi, jog šio ginčo atveju Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nesukuria jai jokių pareigų, nes ši įstatymo nuostata neatitinka pasikeitusio Europos Sąjungos teisinio reguliavimo. Teismas išvadas dėl tariamo privalomumo Bendrovei grindė išimtinai remdamasis nacionaline teise (Šilumos ūkio įstatymo 37 str. 1 d.), ir dėl to buvo pažeista pareiga nacionalinei teisei suteikti Europos Sąjungos teisės turinį. Bendrovė neturėjo specialios/išimtinės teisės ir todėl nebuvo laikoma perkančiąja organizacija. Konstatavus, jog Bendrovės vykdytam pirkimui viešųjų pirkimų teisė netaikoma, visi Tarnybos konstatuoti „pažeidimai“ yra nepagrįsti, nes negalima pažeisti teisės normų, kurios nereguliuoja Bendrovės vykdomo pirkimo. Teismas savo nuomonę grindė netinkamai ištirtu įrodymu – 2009 m. rugsėjo 14 d. Bendrovės prašymu įtraukti į Tarnybos administruojamos Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos registruotų vartotojų sąrašą.

494. Nepagrįsta teismo nuomonė, jog Tarnybos išvadoje įvardyti tariami procedūriniai pažeidimai nepažeidžia Bendrovės teisių. Teismas netinkamai ištyrė vieną pagrindinių bylos įrodymų – pačių Tarnybos išvadų turinį. Tarnybos Išvadoje pažeidimai adresuojami UAB „Litesko“. Teismo išvados neatitinka klasikinio civilinės teisės principo – kas veikia per kitą, veikia pats (CK 2.133 str.). Nustačius, jog Bendrovei taikoma viešojo pirkimo teisė, turėjo būti konstatuota, kad įgaliotinio UAB „Vilniaus energija“ atlikti veiksmai yra priskiriami UAB „Litesko“.

505. Teismo nuomonė, jog Bendrovei tariamai buvo užtikrinta teisė į gynybą, nepagrįsta. Sprendimas yra be motyvų. Bendrovės teisė į gynybą buvo pažeista remiantis Teisingumo Teismo precedento Ismeri byloje nustatytu standartu. Teismo nuomonė, jog tinkamas teisės į gynybą užtikrinimas tariamai nebūtų lėmęs skirtingų Tarnybos išvadų, yra nepagrįsta. Tarnyba, veikdama ultra vires ir konstatuodama tariamus konkurencijos teisės pažeidimus, privalėjo užtikrinti Konkurencijos įstatyme nustatytą teisės į gynybą standartą. Tarnyba neužtikrino Bendrovės teisės į gynybą, ir dėl to jos padarytos išvados yra neobjektyvios pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį.

516. Bylos esmė liko neatskleista, o tariama Metrologijos tarnybos išvada, kuria rėmėsi Tarnyba, galbūt net neegzistuoja.

527. Jeigu reiškiami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 2.24 straipsnio

531 dalies pagrindu, netaikoma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, nurodyta CK

542.24 straipsnio 2 dalyje.

55Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 17–24) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

561. Valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvimo faktą turi įrodyti šalis, siekianti apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, valstybės institucijos neteisėti veiksmai nėra preziumuojami. Apeliantas, netinkamai aiškindamas CK normas ir teigdamas, jog atsakovo neteisėtų veiksmų buvimui pakanka įrodyti CK 2.24 straipsnio pažeidimą, susiaurina valstybės valdžios institucijos „neteisėtų veiksmų“ sampratą, prieštarauja nustatytam reguliavimui, nes jau pačioje CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o tai suponuotų ir valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų prezumpciją, kuri viešosios civilinės atsakomybės taikymo atveju – negalima. Sprendžiant dėl apelianto reikalavimo atlyginti galbūt patirtą neturtinę žalą pagrįstumo, turi būti nustatyta ne tik tai, ar atsakovo tarnautojas (darbuotojas), parengdamas

57ir paskelbdamas Išvadą, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal pagrindinį Tarnybos veiklą reglamentuojantį teisės aktą – Viešųjų pirkimų įstatymą, bet ir tai, ar dėl tokio atsakovo veikimo atsirado apelianto deklaruojama neturtinė žala. „Neteisėtų veiksmų“ sąvoka turėtų būti aiškinama kur kas plačiau, nei nurodo apeliantas. Tarnybos pareiga viešai skelbti Išvadą nustatyta ir poįstatyminiuose teisės aktuose, ir Viešųjų pirkimų įstatyme. Teismas buvo objektyvus ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančią medžiagą bei pateiktus įrodymus. Teisės aktai nenustato Tarnybai nei teisės, nei pareigos teikti perkančiosioms organizacijoms vertinimo išvadų projektus ir laukti jų sutikimo ar nesutikimo su priimtais sprendimais ir/ar nustatytais Įstatymo pažeidimais. Tarnyba ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), nors abi kartu yra ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos, atlieka skirtingas funkcijas ir turi skirtingus įgaliojimus, reglamentuojamus lex specialis, todėl Tarnybos veiklos specifikai negalima pritaikyti Konkurencijos tarybos veiklos principų ir standartų analogijos. Įstatymas aiškiai nustato ir atskiria perkančiųjų organizacijų – įgaliotosios ir davusios įgaliojimą – atsakomybės ribas. Būtina atskirti UAB „Vilniaus energija“ ir apelianto teisinį statusą ir atsakomybę vykdant aptariamą pirkimą. Tarnybos veiksmuose savo interneto tinklalapyje viešai paskelbiant Išvadą nėra neteisėtumo. Apeliantas nepagrindė galbūt patirtos neturtinės žalos dydžio, o nesant įrodytų neteisėtų Tarnybos veiksmų ir įrodytos pagrįstos žalos, priežastinio ryšio nustatymo klausimas yra nereikšmingas.

582. Apeliantas atitinka perkančiosios organizacijos kriterijų (Įstatymo 70 str. 1 d. 4 p.). Apelianto turima šilumos tiekimo licencija yra jam išduota kompetentingos institucijos. Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog apeliantui, teikiančiam licencijuotas šilumos tiekimo paslaugas 8 Lietuvos šilumos ūkiuose, taikomos Įstatymo nuostatos, jis turi jomis vadovautis bei jų nepažeisti. Pareiškėjas yra užsiregistravęs Įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (2009 m. rugsėjo 14 d. registracijos prašymas Nr. 02-199-2009), iki šiol vykdė viešuosius pirkimus vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymu.

593. Apeliantas laikomas viešuoju juridiniu asmeniu, todėl, vadovaujantis CK

602.24 straipsnio 6 dalimi, Tarnyba turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės, nes, vykdydama Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnyje nustatytas funkcijas, veikė sąžiningai. Apelianto veikla, bet kokia informacija apie jį yra reikšminga visuomenei, kuri turi teisėtą interesą ją žinoti. Tarnyba vykdė jai teisės aktų numatytą funkciją viešai skelbti informaciją apie nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus. Paskelbta informacija rėmėsi teisės aktų nustatyta tvarka atlikto pirkimo vertinimo ir jo pagrindu surašytos Išvados duomenimis, todėl atitiko tikrovę. Ginčytinos informacijos paskleidimas negali būti vertinamas kaip siekis pažeisti apelianto dalykinę reputaciją.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV.

63Apeliacinis skundas atmestinas.

64Pareiškėjas siekia jo nurodytos neturtinės (1 Lt dydžio) žalos atlyginimo iš Tarnybos atstovaujamos Lietuvos valstybės. Šio reikalavimo teisiniu pagrindu pareiškėjas nurodė CK 6.271 straipsnio 1 dalį bei CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalis. Nurodytos žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su Tarnybos (pareiškėjo nuomone) neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė (jo manymu) neteisėtos ir Įstatymo taikymo požiūriu nepagrįstos Išvados apie jo su AB „Axis Industries“ 2011 m. rugsėjo 2 d. sudarytą Sutartį bei informacinio pranešimo apie kreipimąsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą viešu paskelbimu, atitinkamai 2012 m. sausio 12 d. ir 2012 m. sausio 23 d. Pareiškėjo teigimu, nurodyti vieši paskelbimai CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalių taikymo požiūriu laikytini žeminančių jo garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimu, dėl to buvo pažeista jo dalykinė reputacija.

65Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų teisės normų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pirmiausia pažymi, kad teisinius santykius dėl valstybės deliktinės atsakomybės reglamentuoja speciali ir pagal ABTĮ 15 straipsnio 3 punktą tokio pobūdžio bylų rūšinį teismingumą (jų priklausomumą administracinių teismų kompetencijai) nulemianti teisės norma – CK 6.271 straipsnis. Todėl, sprendžiant pareiškėjo paduoto skundo pagrįstumo klausimą, yra būtina vadovautis tik šia materialinės teisės norma. Pareiškėjo nurodytų CK 2.24 straipsnio nuostatų taikymas, viena vertus, pagal paminėtą rūšinį bylų teismingumą nepatenka į administracinių teismų kompetenciją. Antra vertus, valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje teisės normoje nurodyta asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiant į paminėtą CK 6.271 straipsnio specialųjį pobūdį, turi būti administracinių teismų aiškinama ir ginama tik tokia apimtimi, kiek tai reglamentuojama CK 6. 271 straipsnio ir su juo sietino CK 6.250 straipsnio. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu pareiškėjo nurodyti ir su CK 2.24 straipsnio taikymu sietini argumentai nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi. Todėl kolegija dėl jų toliau nepasisako.

66Kaip jau buvo pasakyta, atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Pagal šią teisės normą, žalą (tuo pačiu ir neturtinę žalą), atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės <...> (1 d.); šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.); šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.); valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.). Aiškindama išvardintų straipsnio nuostatų taikymą byloje nagrinėjamai situacijai, kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyta Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl CK 6.271 straipsnio 2 dalies taikymo prasme atitinka šioje teisės normoje nurodytą valdžios institucijos sampratą. Aukščiau nurodyti Tarnybos vieši paskelbimai atitinka šio straipsnio 3 dalyje aptartą „akto“ sampratą. Tačiau, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės taikymo pareiškėjo nurodytoje situacijoje klausimą, yra būtina išaiškinti, ar paminėti vieši paskelbimai gali būti laikytini neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, t. y. išaiškinti, ar, darydama tokius paskelbimus, Tarnyba (jos darbuotojai) veikė taip, kaip pagal jos veiklą reglamentuojančius įstatymus (teisės aktus) ji privalėjo veikti. Atsakant į pastarąjį klausimą, yra būtina taikyti ir vadovautis Tarnybos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (Įstatymu, Tarnybos nuostatais bei Vertinimo ir įforminimo taisyklėmis), taip pat išaiškinti (nustatyti), ar paminėtos viešai paskelbtos informacijos surinkimas ir įvertinimas (kalbant apie Išvadą) teisės taikymo požiūriu buvo teisėtas Tarnybos veiksmas.

67Pasisakydama dėl aukščiau nurodytos Sutarties reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pirmiausia pažymi, kad de facto ji buvo sudaroma (joje nurodytas pirkimas buvo vykdomas) pagal Įstatymo nustatytas taisykles. Tai matyti iš byloje esančių „Valstybės žiniose“ 2010 m. liepos 9 d. informacinio pranešimo apie viešąjį pirkimą (1 t., b. l. 43-46), pareiškėjo ir jo įgaliotos organizacijos UAB „Vilniaus energija“ susirašinėjimo su Tarnyba (1 t., b. l. 109-112, 115-117). Pastebėtina, kad tokie atitinkamu įgaliojimu pagrįsti pareiškėjo santykiai su UAB „Vilniaus energija“ yra aptarti Įstatymo 14 straipsnyje, pagal kurį už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą, kaip perkančioji organizacija, yra atsakingas pareiškėjas. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjo statuso šiame pirkime, pritaria teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjas laikytinas perkančiąja organizacija (Įstatymo 4 str. 5 d., 70 str. 1 d. 4 p., 2 d. 1 p.), o jo atliktas pirkimas (sudaryta Sutartis) laikytinas įvykdytu pagal Įstatymą (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 48 d., 37 str. 1 d.).

68Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra įsteigta siekiant tikslų, be kita ko, įgyvendinti viešųjų pirkimų politiką ir prižiūrėti, kaip laikomasi Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų (Įstatymo 8 str. 1 d., Tarnybos nuostatų 2 p. 7.1, 7.2 p.). Jos veikimo (kompetencijos) funkcijos yra nustatytos Įstatymo 8-2 straipsnio 1 dalyje ir Tarnybos nuostatų 8 punkte, pagal kuriuos, be kita ko, ji gali rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus, taip pat nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus ir bausmes. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir skelbti viešai. Aiškindama šias Tarnybos kompetenciją apibūdinančias teisės normas, kolegija pažymi, kad Tarnybos funkcija analizuoti surinktą informaciją apie viešuosius pirkimus ir tikrinti, ar buvo padaryti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, ir su šios funkcijos atlikimu jos (Tarnybos) Įstatymo 8-2 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimais ir pirkimo sutarties vykdymu susijusią informaciją (2 p.), gauti perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių, pirkimo procedūroje dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus (4 p.) suponuoja tai, kad, surinkus atitinkamą informaciją ir ją išanalizavus nurodytų kriterijų taikymo aspektu, Tarnyba gali (ir turi) tam tikru būdu įforminti savo išvadas, t. y. pateikti nurodytos informacijos vertinimo rezultatus. Aptariamų teisės normų (Įstatymo 8-2 str. 1 d. 5 p. ir Tarnybos nuostatų 8.3 p.) nuostata apie informacijos viešą skelbimą turi būti suprantama ir aiškinama kaip Tarnybos pareiga skelbti viešai savo padarytas analitines išvadas apie aukščiau nurodytais būdais gautą informaciją apie viešuosius pirkimus. Todėl CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste toks Tarnybos elgesys turi būti laikomas teisėtu veiksmu. Analogiška išvada darytina, kalbant apie pareiškėjo nurodyto kreipimosi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą viešą paskelbimą, nes pats toks kreipimasis į teisėsaugos instituciją yra Tarnybai leistinas veiksmas Įstatymo 8-2 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktų taikymo požiūriu (pagal šiuos punktus, jeigu yra pagrindas manyti, kad su pirkimais ar pirkimo sutarties vykdymu susiję dokumentai yra suklastoti, šių dokumentų originalus Tarnyba gali perduoti teisėsaugos institucijoms, nustačiusi Įstatymo pažeidimus ar galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui Tarnybos gali būti perduota teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją), o viešas paskelbimas apie jį, atsižvelgiant į Tarnybos veiklos tikslų specifiką, yra vienas iš prevencinių būdų apginti viešąjį interesą.

69Atsižvelgdama į išsakytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo aukščiau aptartais klausimais nurodytiems argumentams, kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodyti Tarnybos veiksmai CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu negali būti pripažinti neteisėtais, nulemiančiais valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimą, veiksmais.

70Atsakydama į apelianto argumentus dėl būtinumo šioje administracinėje byloje patikrinti pačios Išvados pagrįstumą (t. y. pateikti joje padarytų išvadų atitikimą Įstatymo nuostatoms), kolegija, nesutikdama su jais, viena vertus, pažymi, kad informacijos apie viešuosius pirkimus analizė yra Tarnybos Įstatymo jai suteikta diskrecija. Antra vertus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuoroda į tai, kad Išvada pagal savo pobūdį negali būti laikoma neigiamo poveikio priemone Įstatymo 8-2 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Kita vertus, šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra sietinas tik su aukščiau aptartu CK 6.271 straipsnio taikymu ta prasme, ar paminėti vieši paskelbimai buvo teisėti Tarnybos veiksmai, todėl Išvados turinys nagrinėjamai bylai yra reikšmingas tik Tarnybos kompetencijos laikymosi prasme.

71Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu.

72Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

73Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

74Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

75Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ (toliau – ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2012 m. sausio 12 d.... 6. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba plačiu mastu paskleidė tikrovės... 7. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis neformalizuoja „paskleidimo“... 8. Išvadoje pateikta informacija žemina Bendrovės dalykinę reputaciją, nes... 9. Kadangi CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti... 10. Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga vykdyti... 11. Tarnybos paskleisti duomenys neatitinka tikrovės dėl neobjektyvumo. Tarnyba... 12. Tarnyba negalėjo būti įsitikinusi Išvadų pagrįstumu nesusipažinusi su... 13. Be to, Išvados yra neobjektyvios ir dėl netinkamai nustatytų pirkimo... 14. 53 000 vnt. skaitiklių), Bendrovė galėjo nustatyti 6,3 mln. skaitiklių... 15. 4.1.9 punkte teisėtai ir pagrįstai reikalavo turėti 5 tūkst. elektroninių... 16. Tarnybos išvados dėl techninių sąlygų neteisėtumo yra nepagrįstos, nes... 17. Tarnybos išvados dėl procedūrinių pažeidimų yra nepagrįstos, Bendrovei... 18. 32 straipsnio 7 dalies pažeidimas negalėjo būti konstatuotas. Tiekėjo AB... 19. Tarnybos apibendrinamosios išvados dėl sudarytos sutarties termino (Įstatymo... 20. 3 straipsnio 2 dalies pažeidimo) nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Tarnyba... 21. 1 dalį, nes Tarnybos apie Bendrovę paskleisti duomenys žeminantys Bendrovę... 22. Dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų Bendrovė patyrė žalą. Nustatant žalos... 23. 21 500 interneto šaltinių) ir pablogėjęs asmenų požiūris į Bendrovę.... 24. Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 154–164) prašė pareiškėjo... 25. Atsakovas nurodė, kadangi nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo dėl... 26. Dėl Išvadoje nustatytų pažeidimų, už kuriuos atsakingas pareiškėjas,... 27. Atsakovas dėl pareiškėjo, kaip perkančiosios organizacijos statuso,... 28. Atsakovas dėl tariamai neteisėtų jo veiksmų paaiškino, kad pareiga skelbti... 29. 8.3 punkte bei Vertinimo ir įforminimo taisyklių 27 punkte. Atsakovo veiksmų... 30. Atsakovas dėl tariamai pareiškėjo pažeistos teisės į gynybą nurodė, kad... 31. Atsakovas dėl Išvados turinio, tariamai žeminančio pobūdžio, pažymėjo,... 32. Atsakovas dėl pareiškėjo pareigos pagrįsti neturtinės žalos dydį... 33. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo prašymas priteisti neturtinės žalos... 34. II.... 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu... 36. (1 t., b. l. 182–192) atmetė pareiškėjo skundą.... 37. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „Litesko“... 38. 8 dalyje. Juridinių asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra... 39. Nr. 3K-3-505/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovas yra viešųjų pirkimų... 40. 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažymint, kad, vadovaujantis CK 1.80... 41. 22 str. 6 d.), todėl šiuo atveju netaikytinos CK 2.24 straipsnio ir... 42. ir neturėjo galimybės atsakovui teikti paaiškinimų. Kartu pažymėjo, kad... 43. III.... 44. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 1–14) prašo panaikinti... 45. 1. Teismas neanalizavo neatitinkančių tikrovės Tarnybos išvadų turinio, o... 46. 2. Teismas pareiškė nepagrįstą nuomonę, jog valstybė negali atsakyti... 47. 2.24 straipsnį ir Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnį. Teismo... 48. 3. Nepagrįsta teismo nuomonė, jog Bendrovės vykdytam pirkimui taikytinas... 49. 4. Nepagrįsta teismo nuomonė, jog Tarnybos išvadoje įvardyti tariami... 50. 5. Teismo nuomonė, jog Bendrovei tariamai buvo užtikrinta teisė į gynybą,... 51. 6. Bylos esmė liko neatskleista, o tariama Metrologijos tarnybos išvada,... 52. 7. Jeigu reiškiami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 2.24... 53. 1 dalies pagrindu, netaikoma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra,... 54. 2.24 straipsnio 2 dalyje.... 55. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 17–24) prašo... 56. 1. Valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvimo faktą turi įrodyti... 57. ir paskelbdamas Išvadą, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal pagrindinį... 58. 2. Apeliantas atitinka perkančiosios organizacijos kriterijų (Įstatymo 70... 59. 3. Apeliantas laikomas viešuoju juridiniu asmeniu, todėl, vadovaujantis CK... 60. 2.24 straipsnio 6 dalimi, Tarnyba turėtų būti atleista nuo civilinės... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV.... 63. Apeliacinis skundas atmestinas.... 64. Pareiškėjas siekia jo nurodytos neturtinės (1 Lt dydžio) žalos atlyginimo... 65. Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų teisės normų taikymo byloje... 66. Kaip jau buvo pasakyta, atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios... 67. Pasisakydama dėl aukščiau nurodytos Sutarties reikšmės nagrinėjamai... 68. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra įsteigta siekiant... 69. Atsižvelgdama į išsakytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios... 70. Atsakydama į apelianto argumentus dėl būtinumo šioje administracinėje... 71. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas... 72. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo... 73. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140... 74. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą... 75. Nutartis neskundžiama....