Byla 2A-524-622/2010

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Eugenija Morkūnienė sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovams G. S. (G. S.), F. S. (F. S.), jų atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovių I. S. ir V. S. atstovui advokatui G. S., vertėjai Anželai Tyščiukienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų G. S. ir F. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S., F. S. ieškinį atsakovei I. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir pagal atsakovės I. S. ir jos nepilnametės dukters V. S. priešieškinį ieškovams G. S., F. S., atsakovei S. K., atsakovui G. R. siuvimo įmonei, tretiesiems asmenimis Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro notarei Linai Peštenienei, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Prašė iškeldinti atsakovę I. S. ir jos nepilnametę dukrą V. S., gimusią 1993-11-12, iš gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra minėto buto savininkai pagal 1997-08-23 sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tais pačiais metais jų sūnus, kuris 2006-01-19, pripažintas mirusiu, su šeima įsikėlė į šį butą. Po sūnaus mirties jo sutuoktinė ir dukra liko gyventi bute. Šiuo metu jie nutarė butą parduoti, nes dėl sunkios finansinės padėties negali išlaikyti dviejų butų. Nurodo, kad pranešė atsakovei apie savo ketinimus, tačiau ji atsisakė iš buto išsikraustyti. Ginčo turtu negali laisvai disponuoti, valdyti ir naudotis.

4Atsakovė I. S. ir jos nepilnametė dukra V. S., kurios įstatyminė atstovė yra jos motina, pateikė priešieškinį ir prašė 1997-08-23 sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia bei pripažinti ją su dukra minėto buto savininkėmis. Nurodė, kad su ieškovų sūnumi patys susirado ginčo butą ir su tuometine buto savininke S. K. sutarė dėl buto pirkimo. Tuo metu buto savo vardu negalėjo pirkti, nes oficialiai negalėjo deklaruoti savo pajamų, dėl šios priežasties butą įsigijo ieškovų vardu, kurie žadėjo vėliau butą jiems perleisti. Teigia, kad tokiu būdu buvo sudarytas apsimestinis sandoris, pažeisti jos šeimos interesai.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nutarė iškeldinti atsakovę I. S. ir jos dukrą V. S. iš buto, adresu ( - ), su visais joms priklausančiais daiktais, tačiau sprendimo vykdymą atidėjo iki atsakovės nepilnametei dukrai V. S. sukaks 18 metų; priteisė iš atsakovės I. S. ieškovams 1126 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad butas yra ieškovų bendroji jungtinė nuosavybė pagal 1997-08-23 sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atsakovė butu naudojasi neteisėtai bei taip pažeidžia ieškovų teises, dėl to turi būti iškeldinta. Priešieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą.

6Ieškovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iki V. S. pilnametystės. Mano, kad ši sprendimo dalis neteisėta ir nepagrįsta, teismas peržengė priešieškinyje pareikštų reikalavimų ribas. Teismas, atidėdamas sprendimo vykdymą, pažeidė ieškovų, kaip teisėtų turto savininkų, teises.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti ir ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad reikalavimas atidėti sprendimo vykdymą buvo pareikštas, dėl to teismas priešieškinio ribų neperžengė.

8Apeliacinis skundas tenkintinas.

9Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo atidėjimą.

10Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, darytina išvada, kad šalys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies tiek dėl iškeldinimo, tiek dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų aplinkybių netirs ir pasisakys tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas, t.y. ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atidėjo sprendimo vykdymą.

11Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas sprendimo vykdymą, peržengė priešieškinio reikalavimų ribas. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą, nes šis prašymas buvo pareikštas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir dėl to nelaikytinas priešieškinio reikalavimo ribų peržengimu. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, atidėdamas sprendimo vykdymą pažeidė jų teisę į nuosavybę. Be to, pirmosios instancijos teismas, atidėjęs sprendimo vykdymą iki atsakovės V. S. pilnametystės, nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

12Byloje nustatyta, kad butas teisėtai priklauso ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi jie turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys (šiuo atveju – atsakovės) nepažeidinėtų ir vykdytų jų teisėtus, su nuosavybės teisės turiniu susijusius reikalavimus, tarp jų – reikalavimą išsikelti iš jiems priklausančio buto. Sprendimo įvykdymo atidėjimas – tai jo priverstinio vykdymo galimybės nukėlimas vėlesniam nei teismo sprendimo įsiteisėjimas laikui. Tokia teise teismas turėtų naudotis tik ypatingais atvejais. Kai tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas sprendimo vykdymą, vienintelį argumentą įvardino atsakovės V. S. pilnametystę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vaikų teises ir teisėtus interesus pirmiausia privalo užtikrinti jų tėvai (CK 3.155 straipsnio 2 dalis), ir ši pareiga negali būti be pagrindo perkelta kitiems asmenims, nagrinėjamos bylos atveju – ieškovams, atsakovės V. S. seneliams. Užtikrinant nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, negali būti nepagrįstai ribojamos kitų asmenų, šiuo atveju – ieškovų teisės ir teisėti interesai disponuojant jiems priklausančiu turtu. Akcentuojant vien tik prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, būtų visiškai nepaisoma ieškovų teisių ir teisėtų interesų. Be to, atsakovė I. S. yra dirbanti, gauna nuolatines pajamas, duomenų, kad turi sveikatos problemų, kurios ribotų jos galimybes dirbti, nėra. Tam, kad atsakovės nepilnametis vaikas turėtų tinkamą gyvenamąjį būstą, ji turi galimybes jį nuomoti ir taip užtikrinti vaiko interesus.

13Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai atidėjo sprendimo vykdymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas keistinas, sprendimo dalis, kuria sprendimo vykdymas atidėtas iki V. S. pilnametystės naikintina ir šis atsakovių reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovės I. S. ieškovams G. S. ir F. S. priteistinos 132 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti.

16Sprendimo dalį, kuria sprendimo vykdymas atidėtas iki V. S. pilnametystės panaikinti ir šį reikalavimą atmesti.

17Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

18Priteisti iš atsakovės I. S. ieškovams G. S. ir F. S. 132 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai