Byla 1-381-990/2018
Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant kaltinamajam R. D., jo gynėjui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, prokurorui Egidijui Motiejūnui, nedalyvaujant nukentėjusiajam G. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas ( - ) rusas, gyvenantis ( - ), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 3 ir 7 dalyse.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Nusikalstamų veikų aplinkybės

5R. D. 2015 m. lapkričio 3 d. apie 07.31 val. pastato, esančio Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje, kieme, vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. ( - ) pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas, partrenkė ir sužalojo ties automobilio galine dalimi iš dešinės į kairę pusę kiemo pravažiavimu ėjusį G. B., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

6R. D. 2017 m. balandžio 11 d. apie 15.57 val. Savanorių prospekte, Vilniuje, ties sankirta su Kirtimų gatve vairavo automobilį „Mercedes Benz 308 CDI“, valst. Nr. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,99 promilės etilo alkoholio.

7R. D. 2017 m. birželio 2 d. apie 23.00-23.13 val. Teodoro Narbuto gatve, Vilniuje, važiuodamas nuo miesto centro pusės link Laisvės prospekto, toliau važiuodamas Pilaitės prospektu iki Sidaronių- Klinikų gatvių sankryžos, Buivydiškių kaime, Vilniaus rajone, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo 2,15 promilės etilo alkoholio.

  1. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

8Teisiamojo posėdžio metu R. D. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis dirbo vairuotoju, vežiojo maistą į nepriklausomybės ligų centrą. Nepastebėjęs pėsčiojo pastarąjį jis partrenkė. Jis gailisi dėl šio įvykio. Po kurio laiko jis važiavo su įmonės, kurioje jis dirbo, automobiliu išgėręs ir prie Gariūnų jį sustabdė policija. Jis gėrė alaus darbo metu išvažiuodamas iš Kauno, dar iš vakaro buvo gėręs. Dar vėliau jis važiavo iš mamos, gyvenančios Naujojoje Vilnioje, automobiliu „Volvo“. Prieš vairuodamas automobilį jis automobilyje gėrė alų, po ko vairavo. Tuo metu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo apsvaigusiam. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė- teisių atėmimas, tačiau jis važiavo toliau be teisių, kodėl- jis nežino. Automobilis „Volvo“ priklauso lizingo įmonei, kuriai jis moka po 107 eurus per mėnesį. Jis dirba ( - ): anksčiau dirbo vairuotoju, o dabar sargu. Po šių įvykių jis lankė kursus apie alkoholio žalą sveikatai, paskui jam suleido ampulę- „užkodavo“.2017 m. kovo 10 d. jis susituokė.

9Teisiamojo posėdžio metu R. D., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

10Ikiteisminio tyrimo metu R. D. parodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. apie 07.25 val., esant prieblandai, jis, vairuodamas UAB ,,Pontem“ priklausantį automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. ( - ) atvažiavo į pastato, esančio Gerosios vilties g. 3, Vilniuje, kiemą, kur atvežė maistą į Priklausomybės ligų centrą. Iškrovęs atvežtą maistą kieme jis pradėjo važiuoti atbulas, nes kieme apsisukti nebuvo galimybių. Prieš pradėdamas važiuoti atbulas jis pažiūrėjo į abu šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, jokių kliūčių kelyje nematė. Pradėjęs važiuoti jis dairėsi į abu veidrodėlius. Atbuline eiga iš stovėjimo vietos nuvažiavęs apie 20-25 metrų atstumą jis pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Jis automobilį sustabdė, išlipo ir nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Nuėjęs prie automobilio galinės dalies jis pamatė kelio viduryje gulintį vyrą. Su nukentėjusiuoju jis susitaikė, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir 2016 metų balandžio mėnesį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

112017 m. balandžio 11 d. apie 16.00 val. darbo metu jis vairavo automobilį „Mercedes Benz 308“, valst. Nr. ( - ), būdamas neblaivus. Jis važiavo iš Kauno, prieš kelionę jis išgėrė alaus, kiek, jis neprisimena. Važiuojantį Savanorių prospektu link Vilniaus miesto centro netoli Gariūnų jį sustabdė policijos pareigūnai.

122017 m. birželio 2 d. po pietų, t. y. po 12 valandos jis pradėjo gerti alų, kurį gėrė iki 21 valandos. Jis išgėrė apie 4 litrus alaus „Tauro tradicinis“. Apie 21.00 val. Naujojoje Vilnioje jis atsisėdo už automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. ( - ) vairo ir važiavo namo į Zujūnus pas žmoną. Minėtas automobilis priklauso UAB ( - ), o jis šį automobilį išpirkinėja. Jis važiavo Teodoro Narbuto gatve, po to- Pilaitės prospektu nuvažiavo iki ežero Buivydiškių kaime. Prie ežero Buivydiškių kaime jis sustojo, sėdėdamas automobilyje dar išgėrė apie pusę plastikinio butelio alaus ir tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Jis vairavo, neturėdamas teisės vairuoti, kadangi jam skirta kardomoji priemonė- vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Dėl to, kad vairavo neblaivus, jis gailisi (T. 1, b. l. 113, 114, 163, 175).

13Ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. apie 07.30 val. jis ėjo kiemo pravažiavimu link Gerosios vilties gatvėje esančios poliklinikos ir pajuto smūgį į nugarą. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės. Jis suprato, kad jį partrenkė automobilis. Išlipęs automobilio vairuotojas pakėlė jį nuo žemės ir nuvedė į šalį. Po partrenkimo jis savarankiškai eiti negalėjo. Jis nematė, iš kur atvažiavo automobilis, tik žino, kad automobilis važiavo atbuline eiga (T. 1, b. l. 48, 49).

14Ikiteisminio tyrimo metu O. J. parodė, kad 2017 m. balandžio 11 d. apie 15.50 val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad keliu Kaunas- Vilnius nuo Vievio link Vilniaus važiuoja automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Reaguodamas į šį pranešimą Savanorių prospekte, Vilniuje, ties sankirta su Kirtimų gatve jis sustabdė automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ). Alkotesteriu patikrinus vairuotojo R. D. blaivumą pastarajam buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas. Vairuotojas R. D. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą (T. 1, b. l. 75).

15Ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė, kad 2017 m. birželio 2 d. apie 23.00 val. jis, vairuodamas automobilį, važiavo Teodoro Narbuto gatve, Vilniuje, antra eismo juosta nuo miesto centro pusės link Pilaitės prospekto. Pirma eismo juosta važiavęs automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. ( - ) susilyginęs su jo vairuojamu automobiliu į pastarąjį vos neatsitrenkė. Tada jis pastebėjo, kad minėtu automobiliu važiuoja tik vairuotojas. Minėtas automobilis važiavo vingiuodamas. Tada jo draugas D. B. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Tai buvo prie sankryžos su Laisvės prospektu. Jis nusprendė sekti paskui minėtą automobilį, nes įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Vairuotojas važiavo Pilaitės prospektu vingiuodamas po eismo juostas, nuvažiavo tiesiai iš juostos, kuri skirta sukti dešinėn. Minėtas automobilis sustojo Buivydiškių kaime, Sidaronių- Klinikų gatvių sankryžoje šalia tvenkinio. Jis pavažiavo į priekį ir sustojo toliau, kad minėto automobilio vairuotojas jų nematytų. Už kokių 10 minučių prie automobilio „Volvo“ privažiavo policijos pareigūnai (T. 1, b. l. 95).

16Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. parodė, kad 2017 m. birželio 2 d. apie 23.13 val. patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Vakariniu aplinkkeliu važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Atvykęs į pranešėjo nurodytą vietą, t. y. į Klinikų gatvę, Buivydiškių kaime, Vilniaus rajone, jis pastebėjo stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. ( - ) Prie minėto automobilio jis priėjo kartu su pranešėju D. P., kuris nurodė, kad minėtą automobilį vairavo sėdintis už vairo asmuo, kaip vėliau paaiškėjo- R. D., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, išlipęs iš automobilio R. D. svirduliavo, kalba buvo nerišli. Patikrinus R. D. blaivumą buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas. Kitas policijos ekipažas pristatė R. D. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą (T. 1, b. l. 100).

17Specialistas, ištyręs G. B. medicininius dokumentus, G. B. nustatė daugybinius abipusius šonkaulių (II-III, dešinės ir II-IV kairės pusės) lūžius su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, kairio raktikaulio lūžį, daugybinius dubens kaulų (abiejų gaktikaulių abiejų šakų) lūžius, suardančius dubens žiedą, bei kairio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžį. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais sumušant krūtinės ląstos viršutinę dalį, dubenį ir kairės kojos kelio sąnario sritį prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai dėl abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžių, suardančių dubens žiedo vientisumą, atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (T. 1, b. l. 45).

18Specialistas, ištyręs R. D. kraują, paimtą 2017 m. balandžio 11 d. 16.40 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 1,99 promilės etilo alkoholio (T. 1, b. l. 150).

19Specialistas, ištyręs R. D. kraują, paimtą 2017 m. birželio 3 d. 00.30 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 2,15 promilių etilo alkoholio (T. 1, b. l. 165).

20Teismas pažymi, kad R. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- G. B., O. J., D. P. ir R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvados- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad R. D. 2015 m. lapkričio 3 d. apie 07.31 val. pastato, esančio Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje, kieme, vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. ( - ) pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas, partrenkė ir sužalojo ties automobilio galine dalimi iš dešinės į kairę pusę kiemo pravažiavimu ėjusį G. B., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. R. D. 2017 m. balandžio 11 d. apie 15.57 val. Savanorių prospekte, Vilniuje, ties sankirta su Kirtimų gatve vairavo automobilį „Mercedes Benz 308 CDI“, valst. Nr. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,99 promilės etilo alkoholio. R. D. 2017 m. birželio 2 d. apie 23.00-23.13 val. Teodoro Narbuto gatve, Vilniuje, važiuodamas nuo miesto centro pusės link Laisvės prospekto, toliau važiuodamas Pilaitės prospektu iki Sidaronių- Klinikų gatvių sankryžos, Buivydiškių kaime, Vilniaus rajone, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo 2,15 promilės etilo alkoholio.

  1. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

21Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Kelių eismo taisyklių 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti ar keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Kelių eismo taisyklių 114 punkte imperatyviai nurodyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Minėta, kad teismas nustatė, jog R. D. 2015 m. lapkričio 3 d., vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. ( - ) pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas, partrenkė ir sužalojo ties automobilio galine dalimi iš dešinės į kairę pusę kiemo pravažiavimu ėjusį G. B., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. R. D., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 114 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta G. B. sveikata, taigi R. D. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, sudėtį.

22Minėta, kad teismas nustatė, jog R. D. 2017 m. balandžio 11 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,99 promilės etilo alkoholio, taigi R. D. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.

23Minėta ir tai, kad teismas nustatė, jog R. D. 2017 m. birželio 2 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo 2,15 promilės etilo alkoholio, taigi R. D. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.

  1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos

24Teisiamojo posėdžio metu R. D. sutuoktinė D. D. paprašė perduoti R. D. jos atsakomybei pagal laidavimą.

25BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

261) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir

272) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir

283) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

294) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

30BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

31Vertindamas D. D. prašymą teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl R. D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, šis nutarimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu (T. 1, b. l. 57-59), tačiau po šio sprendimo R. D. padarė naujus nusikaltimus, dėl ko ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Šis faktas leidžia pagrįstai teigti, kad R. D. nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, taigi neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga. Kita vertus BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ir dar vieną būtinąją asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą- turi būti pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninės rašto (T. 1, b. l. 131) bei specialisto išvados (T. 1, b. l. 138), R. D. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje buvo gydytas keturis kartus: pirmą kartą gydytas 1995 metais, kuomet jis buvo stacionarizuotas dėl neadekvataus elgesio esant neblaiviam, vėliau R. D. dar tris kartus- 1995 metais, 2003 metais ir 2006 metais buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl alkoholinės abstinencijos. Paskutinį kartą R. D. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje buvo gydytas nuo 2006 m. spalio 8 d. iki 2006 m. spalio 11 d., diagnozė- psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; abstinencijos būklė. Nepaisant to, kad R. D. gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio, šios R. D. pastangos nedavė socialiai naudingo ir priimtino rezultato: kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro (T. 1, b. l. 126), R. D. 2008 m. lapkričio 5 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2008 m. spalio 27 d., t. y. jau po gydymosi dėl priklausomybės nuo alkoholio, jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,65 promilių girtumas). Teismas pažymi ir tai, kad per nepilnus du mėnesius R. D. du kartus padarė analogiškus nusikaltimus- vairavo transporto priemones būdamas apsvaigęs nuo alkoholio- 2017 m. balandžio 11 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,99 promilės etilo alkoholio, 2017 m. birželio 2 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo 2,15 promilės etilo alkoholio. Šie faktai nesuteikia teismui pakankamo pagrindo manyti, kad R. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kita vertus tai, kad R. D. kreipėsi į UAB „Aspersus“, kur jam buvo suleistas aldehid- dehidrogenazės inhibitorius, kurio veikimo trukmė vieneri metai, atsižvelgiant į tai, kad ankstesni gydymai dėl priklausomybės nuo alkoholio nedavė jokių socialiai naudingų ir priimtinų rezultatų, taip pat teismui neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad R. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

32Minėta, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta ir teismo pareiga sprendžiant dėl galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įvertinti ne tik baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens, bet ir galimo laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nors D. D. neteista, už administracinių nusižengimų padarymą nebausta bei darbdavio charakterizuojama teigiamai, vien šios aplinkybės neleidžia teismui pagrįstai teigti, kad D. D. gali daryti teigiamą įtaką R. D.: kaip prašyme nurodė pati D. D., ji su R. D. susituokė 2017 m. kovo 10 d., įtakos dažnesniems R. D. išgėrimams matyt turėjo santuoka- R. D. draugai ir bendradarbiai, pasinaudodami įvykusiomis vestuvėmis, vis įkalbinėdavo jį išgerti. Šios D. D. prašyme nurodytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad R. D. draugai ir bendradarbiai R. D. daro didesnę įtaką nei D. D.. Teismo abejones dėl D. D. galimybių daryti teigiamą įtaką R. D. sustiprina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu D. D. pareiškė nežinanti, kokią teigiamą įtaką ir kaip ji darys R. D..

33Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad, nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintų būtinųjų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nesant teismo pasitikėjimo verto asmens, galinčio daryti teigiamą įtaką R. D., R. D. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

  1. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

34R. D. padarė nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 3 ir 7 dalyse.

35Už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė.

36Spręsdamas dėl R. D. skirtinų bausmių dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. D. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, R. D. laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. Kita vertus R. D. per pakankamai trumpą laikotarpį padarė tris nusikaltimus transporto eismo saugumui- vieną neatsargų ir du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmojo nusikaltimo metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. R. D. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nepraėjus vienerių metų laikotarpiui padarė kitą nusikaltimą- vairavo transporto priemonę būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jau vykstant ikiteisminiam tyrimui R. D., nepaisant to, kad jam buvo skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo paėmimas, dar kartą vairavo transporto priemonę būdamas dar stipriau apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant R. D. arešto bausmes.

37Nustatant R. D. skirtinų arešto bausmių terminą atsižvelgtina į tai, kad R. D. prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. D. po trečiojo nusikaltimo padarymo kreipėsi į UAB „Aspersus“ dėl priklausomybės nuo alkoholio, kas laikytina aplinkybe, patvirtinančia R. D. pasiryžimą keistis socialiai naudinga linkme. Šią aplinkybę, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas pripažįsta lengvinančia R. D. atsakomybę. Apibendrinant šiuos argumentus konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. D. skyrus arešto bausmes: už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą R. D. skirtina trisdešimties parų arešto bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą (2017 m. balandžio 11 d. nusikaltimas) R. D. skirtina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą (2017 m. birželio 2 d. nusikaltimas) R. D. skirtina šešiasdešimties parų arešto bausmė. Šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios šešiasdešimties parų arešto bausmės pridedant dalį- dvidešimt parų arešto bausmės, R. D. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą, bei dalį- dešimt parų arešto bausmės, R. D. skirtinos už 2017 m. balandžio 11 d. nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, ir R. D. skirtina subendrinta devyniasdešimties parų arešto bausmė.

38Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, R. D. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, R. D. skirtinos arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- trisdešimčia parų ir R. D. skirtina galutinė šešiasdešimties parų arešto bausmė. Įvertinus tai, kad R. D. dirba, nustatytina arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

39Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

40Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad R. D. tris nusikaltimus padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, iš jų du kartus transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. D. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

41Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja, kad R. D. prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 3 ir 7 dalyse, ir nuoširdžiai gailisi, taip pat po šio eismo įvykio jis kreipėsi į UAB ( - ) dėl priklausomybės nuo alkoholio, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. R. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija R. D. kraujyje (1,99 ir 2,15 promilės) ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), bei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti automobilius. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. D. iki šių nusikaltimų padarymo vieną kartą buvo baustas už analogiškus veiksmus- transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio: 2008 m. lapkričio 5 d. nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad 2008 m. spalio 27 d. jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,65 promilių girtumas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes nustatytinas maksimalus įstatyme numatytas R. D. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas- treji metai.

42Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo teismas pažymi, kad R. D. 2017 m. balandžio 11 d. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis kelių transporto priemone- UAB ( - )nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz 308 CDI“, valst. Nr. ( - ) (T. 1, b. l. 72), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. D. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. Baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta, kad UAB ( - )vadovai žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad minėtas automobilis bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, dėl ko nėra teisinio pagrindo konfiskuoti UAB ( - )nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz 308 CDI“, valst. Nr. ( - ).

43Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Mercedes Benz 308 CDI“, valst. Nr. ( - ), vertė yra 3 330 eurų (T. 1, b. l. 71), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti UAB ( - )nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz 308 CDI“, valst. Nr. ( - ), iš R. D. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma- 3 330 eurų.

44R. D. 2017 m. birželio 2 d. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis kelių transporto priemone- automobiliu „Volvo V70“, valst Nr. ( - ) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. D. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu. Pažymėtina ir tai, kad R. D. yra minėto automobilio valdytojas, o šios transporto priemonės savininkas yra UAB ( - ) (T. 1, b. l. 81), teikianti automobilių lizingo ir atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) paslaugas. Teismas yra įsitikinęs, kad faktas, jog automobilio „Volvo V70“, valst Nr. ( - ) savininkas yra ne pats R. D., bet UAB ( - )neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui dėl šių motyvų:

  1. automobilio „Volvo V70“, valst Nr. ( - ) savininkas yra ( - ), kuri sutartiniais pagrindais perdavė minėtą automobilį valdyti R. D., kuris įsipareigojo už minėtą automobilį mokėti periodines įmokas. Teismas pažymi, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi padėti įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį, tame tarpe ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šia baudžiamojo poveikio priemone įgyvendinama idėja, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai- konstatuota, kad kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Teismas taip pat pažymi, kad sprendimas nekonfiskuoti automobilio galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kuomet asmuo veiką padaro epizodiškai naudodamasis lizingo bendrovei priklausančia transporto priemone, pavyzdžiui, veiką padaro darbuotojas, naudodamasis darbdavio valdoma lizingo bendrovei priklausančia transporto priemone, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nekonfiskavus automobilio „Volvo V70“, valst Nr. ( - ) minėto automobilio faktinis valdytojas ir naudotojas liktų R. D., taigi teismui priėmus sprendimą konfiskuoti ne R. D. valdomą transporto priemonę, o minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai- R. D., turėdamas teisę valdyti minėtą automobilį, nebūtų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo bei iš jo nebūtų atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Kita vertus kaltininko manymas, kad nėra galimybių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, galėtų skatinti kaltininką ir toliau daryti priešingas teisei veikas valdant minėtą transporto priemonę nesibaiminant, kad minėta transporto priemonė gali būti konfiskuota;
  2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra išaiškinta, kad „turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika; kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas teisės pažeidimą, jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama; tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą; toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas“. Taikant baudžiamojo poveikio priemonę- transporto priemonės konfiskavimą, kai transporto priemonė teisės pažeidėjo yra įgyjama lizingo sutarties pagrindu, lizingo bendrovės, t. y. trečiojo asmens, padėtis iš esmės pasunkėja tuo, kad lizingo bendrovė netenka galimybės susigrąžinti perduotą automobilį natūra, tačiau tai, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, vertintina kaip verslo rizika ir tai neturi prioriteto prieš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo siekį. Teismas pažymi ir tai, kad lizinguojamo turto praradimas dėl teisinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės neatleidžia pastarojo nuo prievolės pagal nustatytą grafiką mokėti įmokas lizingo bendrovei. Lizingo bendrovei manant, kad yra tam pagrindas, lizingo bendrovė gali inicijuoti lizingo sutarties nutraukimą kaip tą numato lizingo sutarties sąlygos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 straipsnis su visom iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis lizingo gavėjui. Nagrinėjamu atveju teismui priėmus sprendimą konfiskuoti R. D. valdomą transporto priemonę, o ne minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, minėtais pinigais galėtų būti mokamos įmokos lizingo bendrovei, tokiu būdu nepažeidžiant lizingo bendrovės interesų.

45Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr. 2AT-5-2011 pažymėjo, jog svarbu turėti omenyje ir tai, kad lizingo sutarties sudarymas ir jos pagrindu atsirandantys santykiai yra sutartiniai santykiai, kurie pasižymi atitinkama laisva valia prisiimama rizika. CK 4.52 straipsnio 1 dalis numato, kad perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina įgijėjui tuo pačiu metu, kai jam pereina nuosavybės teisė, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Lizingo sutarties atveju viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Lizingo davėjas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, automobilio konfiskavimas, nors jis ir nepriklauso pažeidėjui, šiuo atveju laikytinas proporcinga ir teisinga priemone.

46Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartyje Nr. N-438-88-11 pripažino, jog transporto priemonės konfiskavimas sunkių turtinių pasekmių transporto priemonės teisėtam savininkui, t. y. lizingo bendrovei nesukeltų, kadangi visą nuostolį pagal savo sutartinius įsipareigojimus privalėtų atlyginti lizingo gavėjas.

47Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad UAB „Mogo LT“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volvo V70“, valst Nr. ( - ) kurio valdytojas yra R. D., konfiskuotinas.

  1. Procesinės prievartos priemonės

48Ikiteisminio tyrimo metu R. D. skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. ( - ) paėmimas (T. 1, b. 1. 146), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

49Atsižvelgiant į tai, kad R. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš R. D. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 641 straipsniu, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

51Pripažinti R. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę.

52Pripažinti R. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2017 m. balandžio 11 d. nusikaltimas), ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

53Pripažinti R. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2017 m. birželio 2 d. nusikaltimas), ir skirti jam šešiasdešimties parų arešto bausmę.

54Šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios šešiasdešimties parų arešto bausmės pridedant dalį- dvidešimt parų arešto bausmės, R. D. paskirtos už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą, bei dalį- dešimt parų arešto bausmės, R. D. paskirtos už 2017 m. balandžio 11 d. nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, ir R. D. skirti subendrintą devyniasdešimties parų arešto bausmę.

55Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- trisdešimčia parų ir R. D. skirti galutinę šešiasdešimties parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

56Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. D. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

57Skirti R. D. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, konfiskuoti automobilį „Volvo V70“, valst Nr. ( - ) bei išieškoti (konfiskuoti) iš R. D. 3 330 eurų.

58R. D. skirtą kardomąją priemonę- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. ( - )paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

59Vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), saugomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

60Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 3. Teismas... 4.
  1. Nusikalstamų veikų aplinkybės
...
5. R. D. 2015 m. lapkričio 3 d. apie 07.31 val. pastato, esančio Gerosios... 6. R. D. 2017 m. balandžio 11 d. apie 15.57 val. Savanorių prospekte, Vilniuje,... 7. R. D. 2017 m. birželio 2 d. apie 23.00-23.13 val. Teodoro Narbuto gatve,... 8. Teisiamojo posėdžio metu R. D. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę... 9. Teisiamojo posėdžio metu R. D., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus... 10. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. parodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. apie 07.25... 11. 2017 m. balandžio 11 d. apie 16.00 val. darbo metu jis vairavo automobilį... 12. 2017 m. birželio 2 d. po pietų, t. y. po 12 valandos jis pradėjo gerti alų,... 13. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. apie 07.30... 14. Ikiteisminio tyrimo metu O. J. parodė, kad 2017 m. balandžio 11 d. apie 15.50... 15. Ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė, kad 2017 m. birželio 2 d. apie 23.00... 16. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. parodė, kad 2017 m. birželio 2 d. apie 23.13... 17. Specialistas, ištyręs G. B. medicininius dokumentus, G. B. nustatė... 18. Specialistas, ištyręs R. D. kraują, paimtą 2017 m. balandžio 11 d. 16.40... 19. Specialistas, ištyręs R. D. kraują, paimtą 2017 m. birželio 3 d. 00.30... 20. Teismas pažymi, kad R. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus... 21. Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių... 22. Minėta, kad teismas nustatė, jog R. D. 2017 m. balandžio 11 d. vairavo... 23. Minėta ir tai, kad teismas nustatė, jog R. D. 2017 m. birželio 2 d. vairavo... 24. Teisiamojo posėdžio metu R. D. sutuoktinė D. D. paprašė perduoti R. D. jos... 25. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 26. 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir... 27. 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką,... 28. 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo... 29. 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis... 30. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko... 31. Vertindamas D. D. prašymą teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos... 32. Minėta, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta ir teismo pareiga sprendžiant... 33. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad, nesant BK 40... 34. R. D. padarė nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 3 ir 7 dalyse.... 35. Už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta baudos... 36. Spręsdamas dėl R. D. skirtinų bausmių dydžio teismas atsižvelgia į BK 54... 37. Nustatant R. D. skirtinų arešto bausmių terminą atsižvelgtina į tai, kad... 38. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų... 39. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia... 40. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio... 41. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas... 42. Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo teismas... 43. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu... 44. R. D. 2017 m. birželio 2 d. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7... 45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr.... 46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartyje Nr.... 47. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad UAB „Mogo LT“... 48. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. skirta kardomoji priemonė- dokumento-... 49. Atsižvelgiant į tai, kad R. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49... 51. Pripažinti R. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 52. Pripažinti R. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 53. Pripažinti R. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 54. Šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios... 55. Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- trisdešimčia parų ir R. D. skirti... 56. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. D. sulaikymo vykdant šį nuosprendį... 57. Skirti R. D. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių... 58. R. D. skirtą kardomąją priemonę- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. ( -... 59. Vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), saugomą voke baudžiamojoje byloje,... 60. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...