Byla 2S-1490-611/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

3kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. V. ir R. V. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl pripažinimo kreditavimo sutarties nutraukimo neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. T. ir D. P..

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6ieškovai M. V. ir R. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami pripažinti, kad atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 2010 m. balandžio 27 d. pranešimas apie Kreditavimo sutarties nutraukimą yra neteisėtas, negaliojantis ir nesukuriantis jokių Kreditavimo sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui pradėti vykdymo veiksmus pagal Kreditavimo sutartį.

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, įpareigojo ieškovus per 14 dienų nuo nutarties gavimo nurodyti ginčijamą sumą ir pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas pabrėžė, jog ieškovų ieškinio patenkinimo atveju, jiems liktų pareiga grąžinti kredito sumą ir palūkanas, t.y. liktų turtinė pareiga, todėl ieškovų reikalavimas yra turtinio pobūdžio, už kurį mokamas žyminis mokestis, numatytas LR CPK 80 str. 1 d.

8Ieškovas M. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovų ieškinį. Pažymi, jog ieškovų reikalavimas – pripažinti negaliojančiu tarp ieškovų, trečiųjų asmenų ir atsakovo sudarytos sutarties nutraukimą, o toks reikalavimas neturtinis, kadangi tiek ieškinio patenkinimo atveju, tiek ieškinio nepatenkinimo atveju, ieškovų turtinė padėtis nepasikeis. Pabrėžė, jog ieškovai neginčija su atsakovu sudarytos Kreditavimo sutarties, todėl pagal ieškovų byloje pareikštus reikalavimus ieškinio suma objektyviai negali būti apskaičiuojama.

9Ieškovas R. V. prisidėjimu prie atskirojo skundo su apelianto pareikšta pozicija sutiko visiškai.

10Atsakovas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius paaiškinimu nesutinka su apelianto teiginiu, jog ieškinys dėl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu yra neturtinis. Pažymi, jog patenkinus ieškinį būtų panaikinta atsakovo teisė reikalauti, o ieškovo pareiga po Kredito sutarties nutraukimo grąžinti atsakovui visą kreditą, atsakovui priklausančias palūkanas bei kitas ieškovų atsakovui mokėtinas sumas. Mano, jog ieškovų ieškinys turi būti įkainotas LR CPK 85 str. 1 d. 1 p. nustatyta tvarka, atsižvelgiant į ieškovų įsiskolinimų atsakovui sumą, t.y. 1 666 339,37 Lt. Nurodo, jog tokie sprendimai analogiškai buvo sprendžiami Vilniaus apygardos teismo nutartimis, todėl teismas turi būti saistomas suformuotos vieningos teismų praktikos.

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

13Spręsdamas už paduodamą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio klausimą, teismas turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Tuo atveju, jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. Pagal formuojamą teismų praktiką paprastu žyminiu mokesčiu apmokestinami ne tik neturtinio pobūdžio reikalavimai, tačiau ir tie reikalavimai, kurie galėtų būti laikomi turtiniais, tačiau negali būti įkainoti arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma (turtiniai neįkainoti reikalavimai). Neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t.y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu.

14Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar ieškinio reikalavimas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu yra turtinis ar ne. Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto pareikšto ieškinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu tenkinimo atveju teismo sprendimu Kreditavimo sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu ir mokėjimo terminas pagal pasiimtą kreditą būtų nukeltas, bet ieškovų turtinė padėtis nepasikeistų, nes skola liktų tokio paties dydžio, tik pasikeistų jos grąžinimo terminas. Kaip matyti iš ieškovų ieškinio turinio, ieškovai neginčija su atsakovu sudarytos Kreditavimo sutarties, skolos dydžio, tik prašo nukelti mokėjimo terminą. Taigi, ieškinio patenkinimo atveju sutartiniai turtiniai šalių santykiai nepasikeistų, kadangi piniginė prievolė – grąžinti kreditą išliktų nepakitusi. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo teiginiu, jog pareikšti ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio ir teismas negali reikalauti už jų nagrinėjimą mokėti LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. nustatytą proporcinį žyminį mokestį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog apelianto teiginys, kad nagrinėjamu atveju priėmus sprendimą, ieškovai negaus turtinės naudos, yra pagrįstas. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas šio ginčo atveju nesukurs turtinių pasekmių, kurios apibrėžtos ieškinio reikalavimais (t.y. kredito suma) ir turi būti įkainotas kaip neturtinis reikalavimas.

15Atsakovas nurodė, jog analogiškos situacijos buvo išspręstos Vilniaus apygardos teismo nutartimis ir pripažinta, jog ieškiniai dėl kreditavimo sutarties pakeitimų turi būti apmokestinami žyminiu mokesčiu kaip turtiniai ginčai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovo minima teismų praktika nėra vieninga, naujausioje Lietuvos teismų praktikoje formuojama taisyklė, jog ieškinio reikalavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu tenkinimo atveju bylos šalių turtinė padėtis nepasikeistų, kadangi skolininkui išliktų tokia pat piniginė prievolė – grąžinti kredito sumą, todėl tokie ieškiniai turi būti apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje NR.2S-1427-467/2010).

16Remdamasi minėtomis aplinkybėmis ir motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (LR CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o ieškovų M. V. ir R. V. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (LR CPK 315, 338).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovų M. V. ir R. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai