Byla ATP-770-530/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačiatė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

3Teismas

Nustatė

41. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-5092-982/2016 medžiagą nutarta perduoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai sprendimo priėmimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo I. M. atžvilgiu dėl jos galimai padarytos nusikalstamos veikos. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. (5 epizodai) I. M. atžvilgiu nutraukta.

52. Dėl minėtos nutarties Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė D. S. (toliau – prokurorė) pateikė skundą.

63. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi prokurorės skundą atsisakyta priimti, teismui padarius išvadą, kad įstatymas nenustato prokurorui teisės apskųsti tokio pobūdžio nutarimų.

74. Skunde prokurorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-5092-982/2016, kuria atsisakyta priimti prokurorė apeliacinį skundą dėl 2016 m. birželio 16 d. nutarimo šioje byloje.

84.1. Skunde nurodoma, kad ATPK nuostatų negalima taikyti formaliai, nes daugelis minėtame kodekse nurodytų sąvokų neatitinka kituose teisės aktuose naudojamų sąvokų. Todėl sprendžiant prokuroro skundo priėmimo klausimą, turi būti įvertinta ir tai, kokios pasekmės gali kilti, jei skundas nebūtų priimtas.

94.2 Apygardų teismai taiko praktiką, kad nagrinėja prokurorų skundus dėl nutarimų, kuria administracinių teisės pažeidimų bylų medžiaga perduodama prokurorams spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą.

104.3. Būtina įvertinti ATPK ir BPK santykį, kad formaliai taikant įstatymo normas nebūtų padaryta žala teisingumui ir kaltas asmuo išvengtų teisinės atsakomybės. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo medžiaga perduota prokuratūros sprendimo priėmimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos BPK prasme yra BPK 166 str. 1 d. 2 p. nurodytas pranešimas apie nusikalstamą veiką, kurį išnagrinėjus arba pradedamas ikiteisminis tyrimas, arba priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad padarytoje veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, o ne nusikalstamos veikos požymių, jis jau negalės vadovaudamasis BPK 168 str. 5 d. numatyta tvarka perduoti šį pranešimą išspręsti ATPK nustatyta tvarka, nes ATPK 250 str. 8 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

115. Atsiliepime į apeliacinį skundą, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus vyriausiais specialistas atliekantis viršininko funkcijas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Teismas

konstatuoja:

136. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.

147. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą I. M. atžvilgiu pagal ATPK 50 str. ir ją perdavus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apygardos prokuratūrai sprendimo priėmimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo I. M. atžvilgiu, apylinkės teismas sprendė, jog prokurorė nėra tinkamu subjektu, galinčiu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.

158. ATPK 291 straipsnyje yra nustatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). To paties įstatymo 255 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras turi teisę pareiškimu ar nutarimu kreiptis į rajono (miesto) apylinkės teismą iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl veikų, numatytų šio kodekso1871 straipsnyje, taip pat turi teisę iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, kai buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą ar baudžiamoji byla buvo nutraukta, dalyvauti teisme nagrinėjant tokias administracinių teisės pažeidimų bylas, pareikšti prašymus ir apskųsti šiose bylose priimtus nutarimus. Todėl vertindamas tik šias įstatymo nuostatas pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įstatymas nesuteikia prokurorui teisės paduoti skundą šioje byloje, tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog ATPK 291 ir 255 straipsnių nuostatos negali būti taikomos atsietai nuo kitų teisės aktų. Toks reikalavimas yra įtvirtintas to paties ATPK 249 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, tačiau administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.

169. Nors ATPK nenumato prokuroro teisės skųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau nagrinėjamu atveju joks teismas negali įpareigoti prokuroro pradėti ir atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Todėl prokuroro teisė apskųsti tokį nutarimą atsiranda vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostata, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. sausio 16 d. nutarime pabrėžė, kad iš Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad prokuroras iš tikrųjų galėtų ir privalėtų ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus: visais atvejais, kai asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai buvo pažeisti, yra pažeidžiami arba kėsinamasi juos pažeisti, turi būti užtikrinta veiksminga tokių teisių bei teisėtų interesų apsauga ir gynimas, inter alia nuo nusikalstamų kėsinimųsi.

1710.Minėti konstituciniai imperatyvai, be kita ko, yra realizuoti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nurodė, jog prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu.

1811. Be to, visiškai sutiktina su prokurorės skundo argumentu, jog apygardų teismai taiko praktiką, kad nagrinėja prokurorų skundus dėl nutarimų, kuriais administracinių teisės pažeidimų bylų medžiaga perduodamas prokuroras spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą, pavyzdžiui Kauno apygardos teismo bylos Nr. ATP-129-594/2016, ATP-134-498/2016, ATP-61-383/2016. Taip pat pažymėtina, jog ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose yra suformavęs praktiką, jog šiose bylose prokuroras turi teisę apskųsti nutarimus, pavyzdžiui ATP bylos Nr. N-62-5036/2008, Nr. N-444-3816/2009.

1912.Todėl sprendžiant dėl nagrinėjamos prokurorės teisės turi būti atsižvelgiama į aukščiau paminėtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį, jos oficialų aiškinimą, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas, taip pat teismų praktiką, nes nagrinėjamu aspektu ATPK įtvirtinta administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra išsami, todėl teisinio reglamentavimo spragos turi būti pašalintos taikant įstatymo ir teisės analogiją. Nes priešingu atveju prokuroras nesutikdamas su teismo vertinimu, prarastų galimybę kreiptis į aukštesnį teismą teisės aiškinimo prasme dėl konkrečių faktinių aplinkybių.

2013.Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad prokurorė neturi teisės ginčyti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nesiaiškino, ar šioje byloje pateiktas prokurorės skundas gali būti nagrinėjamas vadovaujantis kitų teisės aktų nuostatomis. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui spręsti iš naujo.

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30215 straipsnio 6 dalies 4 punktu,

Nutarė

22Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui spręsti iš naujo.

23Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. 1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. d. nutarimu administracinio... 5. 2. Dėl minėtos nutarties Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės... 6. 3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi prokurorės skundą... 7. 4. Skunde prokurorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos... 8. 4.1. Skunde nurodoma, kad ATPK nuostatų negalima taikyti formaliai, nes... 9. 4.2 Apygardų teismai taiko praktiką, kad nagrinėja prokurorų skundus dėl... 10. 4.3. Būtina įvertinti ATPK ir BPK santykį, kad formaliai taikant įstatymo... 11. 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą, Kauno apskrities VPK Kauno miesto... 12. Teismas... 13. 6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės... 14. 7. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, jog Kauno apylinkės teismo 2016... 15. 8. ATPK 291 straipsnyje yra nustatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir... 16. 9. Nors ATPK nenumato prokuroro teisės skųsti nutarimą administracinio... 17. 10.Minėti konstituciniai imperatyvai, be kita ko, yra realizuoti Lietuvos... 18. 11. Be to, visiškai sutiktina su prokurorės skundo argumentu, jog apygardų... 19. 12.Todėl sprendžiant dėl nagrinėjamos prokurorės teisės turi būti... 20. 13.Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus teismas sprendžia,... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės... 22. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir Kauno... 23. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra...