Byla ATP-129-594/2016
Dėl 2015 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarimo K. J. (toliau – K. J.) administracinio teisės pažeidimo byloje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės L. S. – Ridikės (toliau – prokurorė) skundą dėl 2015 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarimo K. J. (toliau – K. J.) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Nustatė

2Kauno apylinkės teisme buvo gautos penkios K. J. administracinių teisės pažeidimų bylos, kaltinant jį pažeidimų, numatytų ATPK 50 str. padarymu (sukčiavimu). Visų administracinių teisės pažeidimų bylų medžiagos buvo tiriamos atskirai ir visos K. J. padarytos veikos buvo kvalifikuojamos kaip atskirai padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 50 str..

32015 m. gruodžio 17 d. nutarimu Kauno apylinkės teismas, konstatavęs, kad K. J. visais atvejais svetimą nukentėjusiųjų turtą įgydavo vienu ir tuo pačiu būdu – išgalvotais vardais patalpindamas skelbimą internetinėje erdvėje apie parduodamus bilietus, t. y. nusikalstamą veiką tęsė tol, kol buvo nustatytas policijos darbuotojų, tokiu būdu galimai padarydamas vieną tęstinę veiką, nutarė K. J. administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną nutraukti ir medžiagą dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos perduoti prokurorui.

4Skundu apygardos teismui prokurorė prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui nagrinėti ATPK nustatyta tvarka.

5Prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju K. J. penkis priešingus teisei veiksmus atliko laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. spalio 28 d., t. y. per daugiau nei du mėnesius. Toks sąlyginai ilgas laikotarpis ir sąlyginai mažas veiksmų intensyvumas rodo, kad K. J. atlikti veiksmai negali būti traktuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Prokurorės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesilaiko baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio principo ir bando dirbtinai kriminalizuoti susiklosčiusius teisinius santykius.

6Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovada pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo iš esmės pritariama prokurorės apeliacinio skundo argumentams. Nurodoma, kad kiekvienu atveju pasisavinta pinigų suma neviršijo 3 MGL dydžio, todėl pažeidimai buvo kvalifikuoti kaip administraciniai teisės pažeidimai.

7Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės L. S. – Ridikės skundas tenkinamas.

8Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokurorės apeliacinio skundo argumentus skundžiamo apylinkės teismo nutarimo kontekste, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl administracinio teisės pažeidimo bylos (sujungtos penkios jo atžvilgiu pradėtos administracinio teisės pažeidimo bylos) perdavimo prokurorui nagrinėjamu atveju padarytos skubotai, neįvertinus visų analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktinių aplinkybių, tokiu būdu neįsitikinus, jog K. J. veiksmuose yra ne kelių pavienių administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 str., bet vienos tęstinės nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 182 str. 1 d., požymių. Toks apylinkės teismo sprendimas, tiek įvertinus vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tiek ir ATPK 258 str., reglamentuojančio administracinių teisės pažeidimų bylų perdavimą prokurorui, formuluotę, laikytinas nepagrįstu.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad K. J. pagal ATPK 50 str. (penki pažeidimai) buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-08-27 apie 7.30 val. socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinęs „R. V.“ sukčiavimo būdu pasisavino piliečiui E.P. priklausančias pinigines lėšas – 42 eurus, kuriuos E.P. už sutartas prekes, t. y. 2 bilietus į grupės „SEL“ koncertą pervedė į K. J. priklausančią sąskaitą, tačiau sutartų bilietų negavo, taip pat neatgavo sumokėtų pinigų; Be to, 2015-10-05 apie 14.16 val. socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinęs „S. N.“ sukčiavimo būdu pasisavino pilietei S.T. priklausančias pinigines lėšas – 45 eurus už sutartas prekes, pinigus pervedė į K. J. priklausančią banko sąskaitą, tačiau sutartų prekių negavo, taip pat neatgavo sumokėtų pinigų; Be to, 2015-10-13 apie 14.45 val. socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinęs „Ri Va“ sukčiavimo būdu pasisavino pilietei E. D. priklausančias pinigines lėšas – 30 eurų už sutartas prekes, pinigus pervedė į K. J. priklausančią banko sąskaitą, tačiau sutartų prekių negavo, taip pat neatgavo sumokėtų pinigų; Be to, 2015-10-20 apie 13.26 val. socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinęs „S. Č.“ sukčiavimo būdu pasisavino piliečiui V. B. priklausančias pinigines lėšas – 54 eurus už sutartas prekes, pinigus pervedė į K. J. priklausančią banko sąskaitą, tačiau sutartų prekių negavo, taip pat neatgavo sumokėtų pinigų; Be to, 2015-10-28 apie 12.11 val. socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinęs „Ri Va“ sukčiavimo būdu pasisavino pilietei B.B. priklausančias pinigines lėšas – 52 eurus už 2 bilietus į „80 Legendos CC Catch, Bad Boys Blue, Silent Circle“ koncertą, pinigus pervedė į K. J. priklausančią banko sąskaitą, tačiau sutartų prekių negavo, taip pat neatgavo sumokėtų pinigų;

10Institucija, surašiusi penkis skirtingus administracinių teisės pažeidimų protokolus, nurodė, kad šiais savo veiksmais K. J. padarė penkis pavienius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 str. (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.2.-9533-738/2015, A2.2.-9531-738/2015, A2.2.-9535-738/2015, A2.2.-9993-738/2015, A2.2.-9996-738/2015). 2015 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi minėtos bylos sujungtos į vieną administracinio teisės pažeidimo bylą, paliekant bylai Nr. A2.2.-9533-738/2015, o bylas nutarta nagrinėti 2015-12-17, 11 val. (b. l. 16).

112015-12-17 nutarimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jam pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinę medžiagą, konstatavo, kad K. J. visais atvejais svetimą nukentėjusiųjų turtą įgydavo vienu ir tuo pačiu būdu – išgalvotais vardais patalpindamas skelbimą internetinėje erdvėje apie parduodamus bilietus, t. y. nusikalstamus veikus tęsė tol, kol buvo nustatytas policijos pareigūnų. Nustatęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju K. J. padarė vieną tęstinę BK 182 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką, todėl administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną nutraukė ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, vadovaujantis ATPK 258 str. nuostatomis, skundžiamu nutarimu perdavė prokurorui.

12Vertinant tokio apylinkės teismo sprendimo pagrįstumą ir objektyvumą, visų pirma pažymėtina, kad, sutinkamai su BK 63 str. 10 d. nuostatomis, nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nepateiktas tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimas, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Pabrėžtina ir tai, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010). Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti (sukčiavimo atveju apgaule įgyti) apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006, 2K-59/2015).

13Tuo tarpu atvejai, kai kaltininkas tęsia savo veiklą tiek, kiek leidžia aplinkybės, negalėdamas numatyti kiek asmenų jam pavyks apgauti ir kokio dydžio pinigų sumas įgyti, t. y. nesant pagrindo išvadai, kad kaltininkas turėjo išankstinį sumanymą apgaule įgyti apibrėžto dydžio pinigų sumą, leidžia konstatuoti išankstinę jo tyčią padaryti daugelį nusikalstamų veikų, o ne tęstinę veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-444-699/2015).

14Atsižvelgiant į aptartą tęstinės nusikalstamos veikos išaiškinimą, akivaizdu, jog siekiant pripažinti asmens įvykdytas neteisėtas veikas viena tęstine nusikalstama veika, būtina nustatyti pavienių to asmens galimai įvykdytų nusikalstamų veikų požymius ir tik įvertinus jų visumą, galima daryti pagrįstą išvadą dėl jų atitikimo tiek BK 63 str. 10 d., tiek ir teismų praktikoje suformuluotiems tęstinės nusikalstamos veikos požymiams. Analogiškai pasisakytina ir dėl asmeniui inkriminuojamų pavienių administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo į vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Tokia išvada (tuo pačiu ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos perdavimas prokurorui) galima tik nuosekliai ir detaliai ištyrus visas analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes ir konstatavus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, vertinant juos visumoje, atitinka ne administracinio teisės pažeidimo, bet nusikalstamos veikos požymius.

15Darant šią išvadą akcentuotina ir tai, jog, sutinkamai su ATPK 258 str., sprendimą perduoti medžiagą prokurorui galima priimti, tik įsitikinus, jog pažeidimas turi nusikaltimo požymių, tuo tarpu įsitikinimas galimas tik visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus bylą, o vien tik objektyviais duomenimis nepagrįsta ir nemotyvuota prielaida, kad pažeidimai galimai atitinka vieną ar kitą nusikalstamą veiką, nėra pagrindu priimti skundžiamą procesinį sprendimą.

16Esant šių duomenų visumai, jų kontekste vertinant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, matyti, kad nagrinėjamu atveju sprendimą perduoti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą prokurorui teismas priėmė iš esmės įvertinęs tik aplinkybes, nurodytas administracinių teisės pažeidimų protokoluose, neapklausęs net paties pažeidėjo, jam nedalyvaujant. Tuo tarpu sutinkamai su ATPK 272 str. 1 d., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos bei apskųsti nutarimą byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50, 174 str., 178 str. 3 d., 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7)str., bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Tokiu būdu, sprendžiant asmens atsakomybės pagal ATPK 50 str. nuostatas klausimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Taigi, įstatyme šios kategorijos bylose numatytos papildomos garantijos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant, tik tuo atveju, jei yra išnaudotos galimybės užtikrinti jo dalyvavimą bylos nagrinėjime – nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam. Analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų apie teismo aktyvumą siekiant užtikrinti K. J. dalyvavimą teismo procese, nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neatvykus į paskirtą posėdį, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių pakartotinai, teismo šaukimu, pranešti pažeidėjui apie posėdžio vietą ir datą, nedavė Institucijai nurodymo atvesdinti pažeidėją, kaip tai numatyta ATPK 272 str.. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, jog teismui sujungus bylas, (kurių nagrinėjimas protokoluose buvo numatytas skirtingu laiku) apie jų sujungimą bei nagrinėjimą tuo pačiu metu, būtų buvę pranešta K. J.. Nors administracinio teisės pažeidimo protokoluose (penkiose skirtinguose administracinio teisės pažeidimo bylose) K. J. ir nurodė, kad jam neatvykus į teismo posėdį, administracinio teisės pažeidimo bylos jo atžvilgiu gali būti nagrinėjamos jam nedalyvaujant, tačiau, įvertinus iš esmės jokių jo rašytinių paaiškinimų nebuvimą nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje bei administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo metu jo išdėstytą visiškai neaiškią poziciją dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo, tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, negali būti pagrindu teismui nesiimti jokių priemonių siekiant jį apklausti teismo posėdžio metu, tokiu būdu išsiaiškinant ir esmines nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų bylos faktines aplinkybes, pažeidėjo tyčios kryptingumą, neabejotinai turinčias reikšmės K. J. veiksmų kvalifikavimui.

17Tokiu būdu, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu neįvertinus paties K. J. pozicijos dėl jam inkriminuojamų neteisėtų veiksmų, tiesiogiai ir betarpiškai neištyrus bylose surinktų įrodymų, t. y. neišsiaiškinus visų esminių nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktinių aplinkybių bei K. J. inkriminuojamų neteisėtų veiksmų požymių, prielaida, jog K. J. nagrinėjamu atveju padarė vieną tęstinę BK 182 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad 2015-12-17 apylinkės teismo nutarime, teismo išvada, dėl pažeidimų kvalifikavimo kaip vienos nusikalstamos veikos yra pakankamai deklaratyvi, kadangi tokią išvadą teismas padarė neišanalizavęs bylose surinktų įrodymų, kurie visų pirma leistų teigti, kad būtent jis padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, kas turi esminę reikšmę sprendžiant šių pažeidimų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos klausimą.

18Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimas panaikinamas ir K. J. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Nutarė

20panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir grąžinti K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

21Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas... 2. Kauno apylinkės teisme buvo gautos penkios K. J. administracinių teisės... 3. 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu Kauno apylinkės teismas, konstatavęs, kad K.... 4. Skundu apygardos teismui prokurorė prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d.... 5. Prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju K. J. penkis priešingus teisei... 6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos... 7. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės L. S.... 8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokurorės apeliacinio skundo argumentus... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. J. pagal ATPK 50 str. (penki pažeidimai)... 10. Institucija, surašiusi penkis skirtingus administracinių teisės pažeidimų... 11. 2015-12-17 nutarimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jam pateiktos... 12. Vertinant tokio apylinkės teismo sprendimo pagrįstumą ir objektyvumą, visų... 13. Tuo tarpu atvejai, kai kaltininkas tęsia savo veiklą tiek, kiek leidžia... 14. Atsižvelgiant į aptartą tęstinės nusikalstamos veikos išaiškinimą,... 15. Darant šią išvadą akcentuotina ir tai, jog, sutinkamai su ATPK 258 str.,... 16. Esant šių duomenų visumai, jų kontekste vertinant nagrinėjamos... 17. Tokiu būdu, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu... 18. Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d.... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų... 20. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir... 21. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama....