Byla 2A-2713-661/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovų V. K., M. K., (ieškovo) Corpus A“ ir Daugiabučio namo, esančio ( - ), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių (toliau vadinama – Ieškovai/Apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“ ir daugiabučio namo Vilniuje, ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių L. A., G. A., R. A., S. A., I. B., A. B., L. B., V. B., J. B., J. B., V. B., K. B., M. B., E. Č. (ankstesnė pavardė – O.), V. Č., Š. D., G. D., R. D.-P., E. G., R. G., M. G., N. G., A. G., A. G., R. G., I. J. (I. Y.), R. J., I. J., E. K. (ankstesnė pavardė – A.), M. K., V. K., T. K., E. K., N. K., A. L., S. L., D. L., K. L., D. L., K. M., I. M., D. M., A. M., A. M., D. M., P. M., R. M., J. M.-M., A. M., R. M., M. M., S. M. (S. M.), O. M., V. M., G. M., T. O. (T. O.), M. P., J. P. (ankstesnė pavardė – V.), R. R., E. R., A. R. (ankstesnė pavardė – P.), M. S., V. S., R. S., A. S., M. S. (M. S.), N. Š., T. Š., V. Š., G. T. (G. T.), A. T., D. U., R. V., G. V., I. V., A. Z., S. A. Z., D. Z., T. Ž., V. Ž. ir R. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Adminsta“ dėl įpareigojimo perduoti bendrojo naudojimo objektus, lėšas bei dokumentus, taip pat pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“ priešieškinį nurodytiems jungtinės veiklos sutarties dalyviams dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, tretieji asmenys G. A., A. A., J. A., V. B., J. B., F. B., K. B., M. Č., A. D., V. D., D. G. (D. G.), D. G., M. G., I. G., K. H., A. I., D. I., A. J. (A. J.), Z. J. (Z. J.), J. K., A. K., Ž. K., M. K., S. K., N. L., D. L., L. L., N. L., A. L., R. L., R. M., A. M., J. M., A. M., E. M.-M., N. M., J. M., V. M., D. M., V. M., T. M., R. M., A. M., R. N. (R. N.), V. N. (V. N.), T. N., A. N., I. P., K. P., T. R., K. R., P. R. R., D. R., R. R., D. R., A. R., E. R., D. R., I. R., S. R., L. S., S. S., D. S. (D. S.), A. S., D. Š., J. Š., E. T., V. V., S. V., A. V., S. V., J. Z., R. Z., uždarosios akcinės bendrovės „Aurinija“, „Baltinvest“, „Bronvaksas“, „Laraneda“, „NT valdymo koncernas“, „RB Baltic“, „Sisneta“ ir „Ukmergės statyba“, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

2I Ginčo esmė

3

  1. Ieškovai prašė įpareigoti atsakovą perduoti daugiabučio namo Vilniuje, ( - ), savininkams faktiškai priklausančius bendrojo naudojimo objektus: pamatus, laikančiąsias sienas ir konstrukcijas, išorines sienas, vidines pertvaras, atskiriančias bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių patalpų, perdangas, stogą, balkonų, lodžijų išorines (fasado) konstrukcijas, išorines duris, vandentiekio sistemą, esančią ( - ), (nuo įvado atšakos), nuotekų šalinimo sistemą, šildymo sistemą (šilumos punktą, šilumos vamzdynus ir armatūrą nuo šilumos punkto uždaromosios armatūros iki šildymo prietaiso patalpose, bendrojo naudojimo patalpose įskaitytinai, patalpų šildymo prietaisus), karšto vandens sistemą, šilumokaitį, karšto vandens vamzdynus ir uždaromąją armatūrą pastato viduje nuo pastato sienos iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), elektros sistemą (elektros instaliacijas nuo įvadinės apskaitos skirstomosios spintos pastato įvade iki elektros apskaitos prietaiso patalpose, o pastatuose, kur nėra įrengtų apskaitos prietaisų kiekvienam butui, nuo įvadinės apskaitos skirstomosios spintos pastato įvade iki apšvietimo skydelio kiekvienam aukštui, oro kabelinių linijų nuo izoliatorių, įrengtų ant namo elektros linijos galinės atramos iki apskaitos prietaiso butui, požeminių kabelių), bendrojo naudojimo patalpų, kiemo ir kitų objektų apšvietimo įrenginius, liftus, lietaus nuotekų sistemą (tinklai nuo įlajos, esančios ant pastato sutapdinto stogo, iki pirmo lietaus nuotekų šulinio už pastato sienos; šlaitinių stogų lietvamzdžius ir latakus), laiptines, holus, koridorius, konteinerines ir buitinių atliekų konteineriavimo vietą, nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, daugiabučio namo statybos, techninės priežiūros, daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo ir kitus su daugiabučiu namu susijusius dokumentus, sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius planus (T. 4, b. l. 165-171).
  2. Ieškovai UAB „Corpus A“ ir jungtinės veiklos sutarties dalyviai, kuriems atstovavo V. M., nurodė, kad 2012 m. lapkričio 15 d. daugiabučio namo Vilniuje, ( - ), savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuri 2012 m. gruodžio 7 d. įregistruota Registrų centre. Iki nurodytos sutarties sudarymo namą ( - ) administravo atsakovas, kurio administravimo laikotarpis baigėsi nuo jungtinės veiklos sutarties įregistravimo. Ieškovų teigimu, jie, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, suprasdami, kad šių objektų administravimui reikia specialių žinių, priėmė sprendimą dėl UAB „Corpus A“ paskyrimo naujuoju namo ( - ) bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi; bendru sutarimu administravimo pradžia nustatyta nuo bendrojo naudojimo objektų, nepanaudotų lėšų ir dokumentų perdavimo UAB „Corpus A“ dienos, tačiau atsakovas iki šiol neperdavė jokių su administravimo veikla susijusių dokumentų ir objektų. Ieškovai pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu namas ( - ) išbrauktas iš atsakovo administruojamų namų sąrašo. Anot ieškovų, namas ( - ) iš tikrųjų turi dalį bendrų konstrukcijų-sistemų su namu ( - ), tačiau ieškovai ir neprašo jiems perduoti tokias konstrukcijas-sistemas; be to, tokiu atveju pakaktų nusistatyti administratorių atsakomybės ribas, juolab kad galimybę atskirti dviejų namų bendrojo naudojimo objektus patvirtina ir atsakovo pasirinktas administravimo modelis, kai atskirai vedama abiejų namų apskaita, atskirai rengiamas aprašas, atskirai skaičiuojami mokesčiai ir t. t.
  3. Atsakovas UAB „Adminsta“ prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį (T. 2, b. l. 5-13) tenkinti – 2012 m. lapkričio 15 d. jungtinės veiklos sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atsakovas pabrėžė, kad UAB „Corpus A“ netinkamas ieškovas, nes neturi reikalavimo teisės. Anot atsakovo, daugiabučiai namai ( - ) ir ( - ) yra tik du vientiso pastato korpusai; dėl šių namų tarpusavio ryšio-sąsajų nėra techninės galimybės perduoti objektus ir juos administruoti atskirai; pavyzdžiui, namo ( - ) liftas nusileidžia į bendrą parkingą, be to, ieškovai patys nurodė, jog šie du namai turi bendrų konstrukcijų. Atsakovas pažymėjo, kad administravimo mokesčiai šiems namams formaliai atskirti, tačiau realiai susiję. Atsakovo nuomone, namų bendraturčių susirinkimai nevyko, o pateikti susirinkimų protokolai suklastoti, nes juose nefiksuotas susirinkimo turinys. Anot atsakovo, ginčijama sutartis nėra bendraturčių sprendimas, kuriam pakanka savininkų daugumos, t. y. sutartį turėjo pasirašyti visi savininkai. Atsakovo manymu, ginčijamas sandoris yra ir apsimestinis, nes tikrasis tikslas buvo pakeisti pastato administratorių nesilaikant imperatyviai nustatytos administratoriaus skyrimo tvarkos.
  4. Tretieji asmenys savo procesinės pozicijos byloje nenurodė.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 25 d. nusprendė ieškovo ieškinį atmesti, priešieškinį – patenkinti. Teismas konstatavo, jog name ( - ) ne visi inžinerinių tinklų įvadai ir inžinerinės sistemos yra atskiros-autonominės; dalis namo ( - ) inžinerinių tinklų-sistemų yra susiję su namu ( - ). Todėl ginčo du namai turi būti administruojami kartu ir negali būti administruojami atskirai. Remiantis šiais motyvais, teismas sprendė, kad tiek 2012 m. lapkričio 15 d. jungtinės veiklos sutartis, tiek bendraturčių 2012 m. lapkričio 19 d. susirinkimo nutarimas dėl administravimo perdavimo UAB „Corpus A“ (kuriais (sutartimi ir nutarimu) klausimai dėl namo ( - ) spręsti atskirai nuo namo ( - )) prieštarauja Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2012 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XI-1967 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) įtvirtintam draudimui viename pastate steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Kadangi nurodyta įstatymo nuostata yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. be išlygų draudžianti atlikti nurodytus veiksmus, teismas sprendė, kad jungtinės veiklos sutartis prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai, todėl yra niekinė (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą teismas (papildomai) grindė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A6-894/2002, padarytomis išvadomis. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti byloje įrodymai patvirtina jo turimas nuosavybės teises name ( - ). Jau vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra pakankama tam, kad atmesti kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kuriais apeliuojama į atsakovo neva neturėjimą subjektinės teisės ginčyti jungtinės veiklos sutartį. Be to, atsakovas teikia administravimo paslaugas name ( - ), todėl jis turi teisinį suinteresuotumą ir kaip administratorius ginčyti sutartį, kuria šiuo konkrečiu atveju siekiama apriboti atsakovo administravimo teises. Atsakovo teisinį suinteresuotumą patvirtina ir jo kaip susijusio namo ( - ) administratoriaus statusas – atskyrus namo ( - ) administravimą, namo ( - ) administravimas taptų sudėtingesnis.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Apeliantai (ieškovai) V. K. ir M. K. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (b.t. 8., b.l. 2). Jie prašo panaikinti 2016-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo iš ieškovų V. K. ir M. K., atsakovo prašymą dėl šių išlaidų atmesti.
    1. Apeliantų manymu teismo sprendimu buvo netinkamai taikoma civilinio proceso teisės norma, įtvirtinta CPK 5 str. 3 dalyje, kuri nustato, jog teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Sprendimu buvo išnagrinėtas ieškinys, kurio Ieškovai V. K. ir M. K. nepareiškė. Ieškovai nieko nežinojo apie pareikštą ieškinį, nepasirašė byloje pareikšto ieškinio, nesuteikė teisės kitiems asmenims pasirašyti ir/ar paduoti byloje pareikštą ieškinį. Atitinkamai neturi būti priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos apeliantų atžvilgiu.
  2. Apeliantai (ieškovas) UAB „Corpus A“ ir Daugiabučio namo, esančio ( - ), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyviai pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (b.t. 8., b.l. 7). Jie prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį – atmesti. Apeliantas nurodo:
    1. apeliantai nesutinka su teismo sprendimo, kad ginčo Jungtinės veiklos sutartis sudaryta nesilaikant Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 6 d. reikalavimų bei pažeidžiant šio teisės akto 4 str. 2 d. įtvirtintą draudimą viename pastate steigti daugiau kaip vieną bendriją. Apeliantų nuomone teisės aktai įtvirtina atskirus bendrosios nuosavybės valdymo institutus, jo formas bei skirtingą tvarką, kurios laikantis viena ar kita nuosavybės forma gali būti laikoma teisėta.
    2. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu, kad atsakovas UAB „Adminsta“ laikytinas tinkamu subjektu, turinčiu teisę teikti priešieškinį, o pakankamu to pagrindu teismas laiko bylai įpusėjus pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Adminsta“ turi nuosavybės daugiabučiame name, esančiame ( - ), Vilniuje. Apeliantų manymu Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo pažeistos jokios UAB „Adminsta“ disponuojamos teisės ar teisėti interesai. Be jokios abejonės ieškinio reikalavimo patenkinimas paveiktų UAB „Adminsta“, tačiau tai padarytų įtaką tik šio juridinio asmens galimybei teikti paslaugas, prisiimti pareigas, tačiau jokiu būdu nepaveikia UAB „Adminsta“ kaip savininko teisių ir pareigų.
    3. teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ne visapusiškai vertino visus į bylą pateiktus įrodymus, pasisakė ne dėl visų liudytojų paaiškinimų bei neteisingai juos interpretavo. Visų pirma, teismas teisinio išsilavinimo neturinčių asmenų paaiškinimus dėl jungtinės veiklos sudarymo tikslo kvalifikavo kaip nesuvokimą, dėl kokių priežasčių sudaroma sutartis, t. y. kad ji sudaroma ne tuo tikslu, kuris nurodytas pačioje sutartyje. Tačiau, pažymėtina, kad teisingai kvalifikuoti jungtinės veiklos sudarymo tikslo teisinio išsilavinimo neturintis asmuo ne visuomet yra pajėgus. Be to, visi liudytojai patvirtino, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymo tikslas — administravimo formos keitimas, o vėliau, - galbūt kito administratoriaus pasirinkimas. Taip pat visi liudytojai patvirtinto susirinkimų buvimo faktą, o tai, kad konkretūs dokumentai nebuvo pasirašomi susirinkimų metu (o pasirašomi vėliau — atnešus dokumentus, laiptinėse ir t.t.), paaiškina objektyvios aplinkybės (dokumentą reikia atspausdinti ir paruošti pasirašymui). Taigi, visų aplinkybių vertinimas turi būti atliktas išsamiai, vertinant aplinkybių visumą ir tą faktą, kad nei vienas iš pasirašiusiųjų jungtinės veiklos sutartį jos neginčijo ar kitaip nepasisakė, kad tokia sutartis nebuvo sudaroma. Tuo tarpu teismas vertino tik keleto ieškovų paaiškinimus.
    4. teismas skundžiamo sprendimo priėmimą taip pat grindžia negalėjimu atskirai valdyti ( - ) ir ( - ) bendrosios nuosavybės ir paaiškina, kad negali būti jokių susitarimų tarp administratorių, administruojančių inžinerines sistemas. Apeliantų manymu, tokie teismo argumentai atmestini. Visų pirma, ieškiniu nereikalaujama perduoti jokios nuosavybės, kuri nėra išimtinai priklausanti ieškovams. Antra, susitarimai tarp administratorių dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo yra normali ir itin dažna verslo praktika. Trečia, net ir esant bendroms sistemos, savininkų teisė pasirinkti savo nuosavybės valdymo formą negali būti paneigiama ir nuginčijama trečiojo asmens, neturinčio nieko bendra nei su pačios nuosavybės valdymo formos pasirinkimu, nei su pačia nuosavybe.
  3. Atsakovas UAB „Adminsta“ pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė:
    1. Atsakovo manymu bylos nagrinėjimo ribos buvo nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2014-07-04 nutartyje c.b. Nr. 2A-1808-467/2014, kuria byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje aiškiai nurodytos aplinkybės, dėl kurių nustatymo byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, t.y., kad turi būti nustatyta, ar daugiabučius namus jungia bendri inžineriniai tinklai, nes tik, išsiaiškinus namų, esančių ( - ) ir ( - ) sąsajumą, gali būti svarstomas klausimas, ar namo, esančio ( - ), gyventojai turėjo galimybę priimti sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo, taip pat, kad sprendžiant dėl priešieškinio pagrįstumo, yra aktualu nustatyti ir įvertinti jungtinės veiklos sutarties nuostatas, kuriose kalbama, kad sprendimai priimami dviejų namų butų savininkų balsų dauguma, ir tikruosius sutarties šalių ketinimus. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs šią bylą, 2014-07-04 nutartimi nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių UAB „Adminsta“ būtų netinkamas subjektas reikšti priešieškinį. Priešingai, nurodė, kokios aplinkybės turi būti nustatytos, vertinant priešieškinio reikalavimo pagrįstumą.
    2. UAB „Adminsta“ yra patalpų, esančių ( - ), Vilnius, savininkė, atitinkamai ir bendrojo naudojimo objektų savininkė. Byloje pateikti tai patvirtinantys išrašai iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro. Kadangi namai ( - ) ir ( - ) sujungti bendra inžinerine įranga, tai ši įranga priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ( - ) ir ( - ) butų ir kitų patalpų savininkams, tame tarpe ir UAB „Adminsta“.
    3. Sudarant ginčijamą Jungtinės veiklos sutartį buvo nuspręsta ir dėl ( - ) interesų, kadangi nuspręsta ir dėl ( - ) priklausančių bendrojo naudojimo objektų, nes jie yra neatskiriamai sujungti su ( - ), taigi pažeisti UAB „Adminsta“ kaip savininkės interesai.
    4. Remiantis priešieškiniu ginčijama Jungtinės veiklos sutartimi apeliantai (ieškovai) prašo perduoti ( - ) priklausančius bendrojo naudojimo objektus, tačiau dalis bendrojo naudojimo objektų nėra atskiri, o yra sujungti su ( - ) bendrojo naudojimo objektais, taigi faktiškai yra prašoma perduoti ir ( - ) priklausančius bendrus inžinerinius tinklus. Taigi ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu reikalavimas nukreiptas į UAB „Adminsta“ nuosavybę – ( - ) bendrojo naudojimo objektus, kurių dalis priklauso UAB „Adminsta“, kaip patalpų šiame name savininkei.
    5. Byloje pateikti įrodymai, kad namai sujungti bendra inžinerine įranga. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantai (ieškovai). Todėl sudaryta ginčijama Jungtinės veiklos sutartis vienareikšmiai liečia ir ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų interesus, kadangi dalis bendrojo naudojimo objektų yra bendri. UAB „Adminsta“ negalėtų tinkamai vykdyti savo kaip administratorės pareigų ( - ) atžvilgiu, jeigu liktų galioti ginčijama Jungtinės veiklos sutartis, todėl Jungtinės veiklos sutartis turi įtakos UAB „Adminsta“ teisėms ir pareigoms bei UAB „Adminsta“ turi materialinį suinteresuotumą reikšti ieškinį dėl jos pripažinimo negaliojančia.
    6. Pakartotinai nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir nustatė, kad namas ( - ) inžineriniai tinklais ir kitomis konstrukcijomis yra sujungtas su namu ( - ), namai pastatyti pagal vieną bendrą projektą ir buvo suprojektuoti tik kaip atskiri vieno namo korpusai, o skirtingi adresai ir unikalūs numeriai jiems suteikti tik dėl to, kad vieną iš korpusų norėta pripažinti tinkamu naudoti anksčiau, nei kitą. Atsižvelgiant į tai ir į Vilniaus apygardos teismo 2014-07-04 nutartyje c.b. Nr. 2A-1808-467/2014 suformuluotą klausimą, darytina vienareikšmė išvada, kad namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkai neturėjo teisės ir galimybės atskirai priimti sprendimo dėl Jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir administratoriaus pakeitimo be ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų.
    7. UAB „Adminsta“ taip pat pažymi, kad nors viso proceso metu iš ieškovų aktyviausiai veikė UAB „Corpus A“, kuri būtent rengė visus procesinius dokumentus, dalyvavo posėdžiuose ir teikė paaiškinimus, o Jungtinės veiklos sutarties įgaliotas seniūnas dalyvavo procese tik formaliai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-0525 sprendime pagrįstai ir teisėtai pripažino UAB „Corpus A“ netinkama ieškove.
    8. UAB „Adminsta“ mano, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
  4. Atsakovas UAB „Adminsta“ pateikė atsiliepimą į pareikštą V. K. ir M. K. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė:
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-20 nutartimi c.b. Nr. 2-17988-868/2013 V. M. buvo papildomai paskirtas visų atsakovų (jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kurie nurodyti atsakovais pagal UAB „Adminsta“ priešieškinį ir yra ieškovai pagal pareikštą ieškinį) ir trečiųjų asmenų atstovu procesiniams dokumentams, susijusiems su nagrinėjama byla, gauti. Visi teismo pranešimai nustatyta tvarka buvo skelbiami viešai. Taip pat V. M. teismo posėdžių metu ne kartą patikino, kad jo atstovaujami asmenys yra informuoti apie procesą ir supažindinti su bylos dokumentais.
    2. Apeliantai V. K. ir M. K., teigdami, kad nesuteikė įgaliojimų V. M., kaip nurodyta jų pasirašytoje Jungtinės veiklos sutartyje, arba, kad V. M. šiuos įgaliojimus viršijo, arba tinkamai nesuteikė informacijos, visas pretenzijas ir reikalavimus turi reikšti būtent atstovui V. M., iš kurio gali reikalauti padarytos žalos atlyginimo arba kitaip ginti savo teises teisme.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl teisės administruoti gyvenamąjį namą bei jungtinės veiklos sutarties teisėtumo.

10Dėl ieškinio reikalavimų

11

  1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato butų ir kitų patalpų savininkų teisę steigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį bei pasirinkti bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorių. Teisę priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo patvirtina ir kasacinis teismas, formuodamas praktiką analogiškose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007 yra nurodęs, kad butų ir kitų patalpų savininkai, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę.
  2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2012-11-15 d. daugiabučio namo, esančio ( - ), Vilniuje, savininkai (Ieškovas) sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau vadinama - Jungtinės veiklos sutartis), kuri 2012-12-07 d. teisės aktų nustatyta tvarka buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“. Naudodamasis šia teise, Ieškovas – namo savininkų bendrija Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmė sprendimą dėl UAB „Corpus A“ paskyrimo naujuoju daugiabučio, esančio ( - ), Vilniuje, bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi. Bendru namo savininkų bendrijos ir UAB „Corpus A“ sutarimu administravimo pradžios momentas nustatytas nuo bendrojo naudojimo objektų, nepanaudotų surinktų lėšų ir dokumentų perdavimo Ieškovei dienos.
  3. Iki Jungtinės veiklos sutarties sudarymo daugiabutį namą, esantį ( - ), Vilniuje, administravo Atsakovė, remdamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-08-31 d. įsakymu Nr. 30-1715.
  4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 str. 10 d. bei Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ (toliau vadinama — Administravimo pavyzdiniai nuostatai) 14 p. nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas pasibaigia sudarius jungtinės veiklos sutartį. Administravimo pavyzdinių nuostatų 15 p. numato, kad „pasibaigus administravimui, administratorius perdavimo ir priėmimo aktu perduoda jungtinės veiklos sutarties dalyviams valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus ir nepanaudotas surinktas lėšas.
  5. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 d. nutarimu Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos“ 1.1. p. numato, kad administratorius jungtinės veiklos sutarties dalyviams valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus perduoti privalo per veną mėnesį nuo jungtinės veiklos sutarties įregistravimo dienos.
  6. Taigi, Atsakovo administravimo laikotarpis baigėsi nuo jungtinės veiklos sutarties įregistravimo momento (2012-12-07 d.) ir visi daugiabučio namo, esančio ( - ) Vilniuje, bendrojo naudojimo objektai, priklausantys daugiabučio namo, esančio ( - ), savininkams, nepanaudotos surinktos lėšos bei kiti dokumentai, Ieškovui turėjo būti perduoti iki 2013-01-07 d. Tačiau, atsakovas prieštarauja tokiai pozicijai ir atsisako perduoti bendrojo naudojimo objektus ir dokumentus, motyvuodamas tuo, jog realiai nėra atskirtos dviejų namų bendros komunikacijos ir bendrojo naudojimo turtas. Atsakovo manymu nėra galimybės dviejų namų administruoti dvejiems administratoriams. Tačiau atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, o tik vadovaujasi minėtu formaliu pagrindu.
  7. UAB „Adminsta“, kaip pagrindą pripažinti Jungtinės veiklos sutartį negaliojančia taip pat nurodo, jog sutartis sudaryta prieštaraujant imperatyvioms teisės normoms, t. y. ji pasirašyta ne visų daugiabučio namo, esančio ( - ), Vilniuje, savininkų. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato imperatyvaus reikalavimo Jungtinės veiklos sutartį pasirašyti visiems daugiabučio namo savininkams. CK 4.85 str. 1 d. numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Todėl UAB „Adminsta“ argumentas dėl privalomumo Jungtinės veiklos sutartį pasirašyti visiems savininkams, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje esantys patalpų savininkų susirinkimo faktą patvirtinantys įrodymai yra pakankami spręsti, jog buvo pakankamas kvorumas nuspręsti dėl ginčo jungtinės sutarties sudarymo. Be to, minėto susirinkimo rezultatų neginčijo nei vienas patalpų savininkas. Tai reiškia, jog sprendimas dėl ginčo jungtinės sutarties sudarymo yra galiojantis ir teisėtas.
  8. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo Jungtinės veiklos sutartis sudaryta nesilaikant Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 6 d. reikalavimų bei pažeidžiant šio teisės akto 4 str. 2 d. įtvirtintą draudimą viename pastate steigti daugiau kaip vieną bendriją. Tačiau, šiuo atveju kolegija sprendžia, jog šie pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrįsti, dėl netinkamo teisės aktų analogijos taikymo. CK 4.83 str. 3 d. numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Taigi, teisės aktai įtvirtina atskirus bendrosios nuosavybės valdymo institutus, jo formas bei skirtingą tvarką, kurios laikantis viena ar kita nuosavybės forma gali būti laikoma teisėta.

12Dėl priešieškinio pareiškimo.

13

  1. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiniams teisiniams santykiams, asmenis sieja abišalės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui. Priešieškinis turi būti pareiškiamas pagal bendrąsias ieškinio pareiškimo taisykles (CPK 143 straipsnis), išskyrus tai, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį neskundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. L. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2009).
  2. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Adminsta“ įrodinėjo, kad ( - ) savininkai negalėjo priimti sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų be ( - ) savininkų, kuriuo yra ir UAB „Adminsta“. Jungtinės veiklos sutartimi, sudaryta atskirai nuo ( - ) savininkų, yra pažeidžiamos UAB „Adminsta“ kaip savininkės teisės.
  3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Adminsta“ laikytinas tinkamu subjektu, turinčiu teisę teikti priešieškinį, o pakankamu to pagrindu teismas laikė byloje pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Adminsta“ turi nuosavybės daugiabučiame name, esančiame ( - ), Vilniuje.
  4. Tokia teismo pozicija prieštarauja CK 6.227 str. 1 d., nuostatoms, jog teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Kolegija sutinka su apeliantu pozicija, jog UAB „Adminsta“ neturi jokių teisių į Jungtinės veiklos sutarties objektą, o jos turima nuosavybė name adresu ( - ), Vilniuje, niekaip nesusijusi su ieškinio reikalavimu dėl išimtinai daugiabučio namo ( - ) savininkams priklausančios nuosavybės perdavimo. Be to, ginčo Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo pažeistos jokios UAB „Adminsta“ disponuojamos teisės ar teisėti interesai. Kolegija šiuo atveju remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašioje situacijoje –2015-10-02 d. nutartyje c/b Nr. 3K-505-687/2015, kurioje teismas konstatavo jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte. Šių normų analizė sudaro pagrindą spręsti, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendro naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Kitaip tariant, namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties būtų skirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja priešpriešinės administratoriaus teisės reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą. Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime įgyja teisę dalyvauti teisiniame santykyje dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo).
  5. Kolegija konstatuoja, kad UAB „Adminsta“ neturi jokių teisių į Jungtinės veiklos sutarties objektą, o jos turima nuosavybė name adresu ( - ), Vilniuje, niekaip nesusijusi su ieškinio reikalavimu dėl išimtinai daugiabučio namo ( - ) savininkams priklausančios nuosavybės perdavimo. Be to, ginčo Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo pažeistos jokios UAB „Adminsta“ disponuojamos teisės ar teisėti interesai. Be jokios abejonės ieškinio reikalavimo patenkinimas paveiktų UAB „Adminsta“, tačiau tai padarytų įtaką tik šio juridinio asmens galimybei teikti paslaugas, prisiimti pareigas, tačiau jokiu būdu nepaveikia UAB „Adminsta“ kaip savininko teisių ir pareigų. Sprendimas šioje byloje turėtų reikšmės UAB „Adminsta“ interesams tiek, kad padarytų įtaką tik šio juridinio asmens galimybei teikti paslaugas, prisiimti pareigas, tačiau jokiu būdu nepaveikia UAB „Adminsta“ kaip savininko teisių ir pareigų. Todėl laikytina, kad UAB „Adminsta“ neturi teisės į priešieškinį dėl Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia.
  6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą taip pat grindė tuo, kad negalima atskirai valdyti ( - ) ir ( - ) bendrosios nuosavybės ir, kad negali būti jokių susitarimų tarp administratorių, administruojančių inžinerines sistemas. Kolegija nesutinka su šiai argumentais, nes ieškiniu nereikalaujama perduoti jokios nuosavybės, kuri nėra išimtinai priklausanti ieškovams. Antra, susitarimai tarp administratorių dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo yra nedraudžiama ir esant bendroms sistemos, savininkų teisė pasirinkti savo nuosavybės valdymo formą, kaip jau minėta šiame sprendime negali būti paneigiama ir nuginčijama trečiojo asmens, neturinčio nieko bendra nei su pačios nuosavybės valdymo formos pasirinkimu, nei su pačia nuosavybe.
  7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi Lietuvos V. A. teismo byla Nr. A6-894/2002. Šios ir administracinės bylos aplinkybės yra skirtingos ir nesusijusios su šia byla. Administracinėje byloje buvo keliamas kitokio pobūdžio reikalavimas – dėl savininkų bendrijos (toliau - DNSB) ir jos įstatų įregistravimo. Šioje byloje tokio ginčo nėra.

14Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15

  1. Atsakovas prašo nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad byla bus greičiau ir objektyviau išspręsta.
  2. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikė prašymą pagrindžiančių motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas.

16Dėl V. ir M. K. apeliacinio skundo

17

  1. Panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą, tampa nebeaktualus apeliantų V. ir M. K. apeliacinio skundo nagrinėjimo klausimas, kuriuo apeliantai prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo iš V. K. ir M. K..

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai.

20Įpareigoti atsakovą UAB „Adminsta“ (į.k. 125958499) perduoti daugiabučio namo Vilniuje, ( - ), savininkams faktiškai priklausančius bendrojo naudojimo objektus: pamatus, laikančiąsias sienas ir konstrukcijas, išorines sienas, vidines pertvaras, atskiriančias bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių patalpų, perdangas, stogą, balkonų, lodžijų išorines (fasado) konstrukcijas, išorines duris, vandentiekio sistemą, esančią ( - ), (nuo įvado atšakos), nuotekų šalinimo sistemą, šildymo sistemą (šilumos punktą, šilumos vamzdynus ir armatūrą nuo šilumos punkto uždaromosios armatūros iki šildymo prietaiso patalpose, bendrojo naudojimo patalpose įskaitytinai, patalpų šildymo prietaisus), karšto vandens sistemą, šilumokaitį, karšto vandens vamzdynus ir uždaromąją armatūrą pastato viduje nuo pastato sienos iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), elektros sistemą (elektros instaliacijas nuo įvadinės apskaitos skirstomosios spintos pastato įvade iki elektros apskaitos prietaiso patalpose, o pastatuose, kur nėra įrengtų apskaitos prietaisų kiekvienam butui, nuo įvadinės apskaitos skirstomosios spintos pastato įvade iki apšvietimo skydelio kiekvienam aukštui, oro kabelinių linijų nuo izoliatorių, įrengtų ant namo elektros linijos galinės atramos iki apskaitos prietaiso butui, požeminių kabelių), bendrojo naudojimo patalpų, kiemo ir kitų objektų apšvietimo įrenginius, liftus, lietaus nuotekų sistemą (tinklai nuo įlajos, esančios ant pastato sutapdinto stogo, iki pirmo lietaus nuotekų šulinio už pastato sienos; šlaitinių stogų lietvamzdžius ir latakus), laiptines, holus, koridorius, konteinerines ir buitinių atliekų konteineriavimo vietą, nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, daugiabučio namo statybos, techninės priežiūros, daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo ir kitus su daugiabučiu namu susijusius dokumentus, sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius planus.

Proceso dalyviai
Ryšiai