Byla 2A-698/2013

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir

2Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-204-115/2012 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ ir akcinei bendrovei LITGRID dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų AB „Lietuvos energija“ ir AB LITGRID 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002 m. vasario 26 d. pradėjo dirbti AB „Lietuvos energija“, aukštos įtampos elektros įrangos elektriko pareigose. Pagal 2007 m. balandžio 25 d. nurodymą dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. 2009-35, VE-2 11-oji brigada dirbo 110 kV skirstykloje, vykdydama skyriklio TS-100-2 techninę priežiūrą. Kartu su ieškovu brigadoje dirbo: darbų vykdytojas V. S. ir stažuotojas V. Š.. Toje pačioje skirstykloje netoliese, pagal 2007 m. balandžio 25 d. nurodymą dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. 2009-37 dirbo kita brigada. Šios brigados darbų vykdytoju buvo A. L., brigados narys H. S.. Darbuotojai vykdė skyriklių ĮT-102-2 ir ĮT-102 techninę priežiūrą. Vykdydamas patikėtą užduotį, ieškovas nuėjo pasiimti reikiamų instrumentų iš instrumentų dėžės, kuri buvo kitos brigados darbo zonoje, prie ĮT-102 pamato. Darbo instrumentų komplektas yra bendras abiems brigadoms. Tuo metu kitos brigados darbų vykdytojas A. L. nuiminėjo laidą nuo fazės „A“ ĮT-102 įtampos transformatoriaus. Nuėmus laidą nuo ĮT-102, fazės „A“ iškroviklis ISK-102, kuris sujungtas su įtampos transformatoriumi, virto ir atsitrenkęs į apsauginę tvorelę lūžo. Tuo metu ieškovas buvo apačioje pasilenkęs paimti instrumentų, lūžusi dalis užkrito jam ant dešinės blauzdos, sutrupindama ją per dvi vietas. Po smūgio buvo nuvežtas į VšĮ „VGPUL“, hospitalizuotas skubos tvarka dėl blauzdos kaulų lūžio. 2007 m. balandžio 25 d. atlikta operacija, po kurios dėl žaizdos negijimo prasidėjo komplikacijos. Gydymas ir reabilitacija tęsėsi 7 mėnesius iki 2007 m. lapkričio mėn. pabaigos. Visą šį laiką buvo nedarbingas. 2007 m. lapkričio pabaigoje grįžus į darbą, įmonės direktorius pasiūlė išeiti iš darbo, išmokant išeitinę išmoką. Ieškovas nesutiko. Direktorius pranešė, kad vėliau išeitinės išmokos įmonė nebesiūlys ir bet kuriuo atveju ieškovas bus atleistas. 2009 m. balandžio 20 d. gydytojams rekomendavus, buvo atlikta antroji blauzdos operacija, pašalinant metalines konstrukcijas. Po operacijos turėjo vengti fizinio krūvio, kojos perkrovimo iki 6 mėnesių. Antroji atlikta operacija nelaimingo atsitikimo pasekmių nepanaikino, dėl to 2011 m. balandžio 4 d. buvo padaryta trečioji blauzdos operacija. Padaryta sekvestrnekrektomija, paimtas pasėlis. 2011 m. birželio 17 d. atlikta ketvirtoji operacija. Chirurginė intervencija atlikta planine tvarka dėl dešinio blauzdikaulio osteomielito. Laidinėje nejautroje ekscizuotas randas, fenestruotas blauzdikaulis, pašalintos granuliacijos, sekvestrai, įdėta antibiotikų grandinėlė. Penktoji operacija padaryta 2011 m. liepos mėnesį. Šios operacijos metu buvo pašalinta prieš du metus į koją įdėta antibiotinė grandinėlė. 2011 m. liepos 29 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išdavė darbingumo lygio pažymą Nr. 0633588. Pažymoje nurodoma, jog nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2012 m. sausio 28 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ir netektas 60 proc. darbingumas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, jog ieškovas negali dirbti: veikiant fiziniams veiksniams, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, veikiant cheminiams ir biologiniams veiksniams, darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų, veikiant ergonominiams veiksniams, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, taip pat dirbti darbą, susijusį su stovėjimu, vaikščiojimu, taip pat veikiant fiziniams rizikos veiksniams darbą aukštyje virš 1,3 m. ir 5 m. Ieškovas nuo 2011 m. balandžio 3 d. iki šiol vaikšto su ramentais; atrofavosi kojos raumenys, reikalingi papildomi masažai; patyrė daugiau nei 30 perrišimų; nusilpo nervinė sistema, atsirado nervingumas. Negali susirasti darbo; prarado draugus, tapo niekam nereikalingas. Tai sukėlė didelių dvasinių išgyvenimų, sumažino jo galimybes turėti šeimą, sportuoti, dirbti. Dėl patirto nelaimingo atsitikimo turės keisti kvalifikaciją, dėl pažeistos motorikos ieškovui sudėtinga prižiūrėti tėvus. VDI pareigūnas, atlikęs 2007 m. gegužės 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, surašė aktą, kuriame konstatuotos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, t. y. nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl įrenginių senėjimo, neprognozuojamo iškroviklio virtimo ir lūžimo, darbo vietos išplėtimo, darbų vykdytojų nesaugaus darbo organizavimo ir V. S. neatkreipto dėmesio, kad jo brigados narys paliko darbo vietą, o A. L. nepastabumo, kad jo brigados zonoje yra kitos brigados darbuotojas. Konstatuota, kad atsakovo darbuotojai pažeidė Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių 29 ir 32.4 p. Atsakovo atstovams darbo inspekcijos pareigūnas nurodė Perdavimo tinklo Vilniaus skyriaus Eksploatacijos tarnybos Pastočių sektoriaus viršininkui papildomai instruktuoti darbuotojus iš Aukštos įtampos elektros įrangos elektriko saugos ir sveikatos instrukcijos ir supažindinti visus aukštos įtampos elektros įrangos elektrikus su nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo AB ,,Lietuvos energija“ 40 000 Lt ieškovui A. Š. neturtinės žalos ir 1200 Lt žyminio mokesčio valstybei, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl įrenginių senėjimo, neprognozuojamo iškroviklio virtimo ir lūžimo; darbo vietos išplėtimo ir A. Š. neįspėjus darbų vykdytojo nuėjimo į kitos brigados darbo vietą; darbų vykdytojų nesaugaus darbo organizavimo; V. S. neatkreipto dėmesio, kad jo brigados narys paliko darbo vietą, o A. L. nepastabumo, kad jo brigados zonoje yra kitos brigados darbuotojas. Minėtame akte konstatuota, kad tiek ieškovas, tiek darbų vykdytojai pažeidė Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisykles (29, 32.4 p. ir 37p.). Teismas nurodė, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir jame nurodytos aplinkybės ginčijamos nebuvo, todėl teismas laikė įrodyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko tiek dėl darbdavio, tiek dėl paties ieškovo kaltės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad dėl patirto sužalojimo ieškovas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš darbdavio, nes tokios žalos atlyginimą numato įstatymas (DK 250 str., CK 6.250 str., 6.283 str.). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nes tokia žala yra atlyginta atleidžiant ieškovą iš darbo šalių susitarimu, išmokant 6 mėn. VDU išeitinę išmoką, motyvuodamas tuo, jog ieškovas šalių susitarimu buvo atleistas iš darbo 2008-10-02 nepabaigus gydymo ir nežinant sužalojimo pasekmių, nes po to buvęs darbuotojas vėl buvo operuotas ir dėl sužalojimo jam nustatytas net 60 proc. darbingumo netekimas, tai rodo, kad ieškovas faktiškai iš darbo išėjo šalių susitarimu dėl patirto sužalojimo ir buvusios sveikatos būklės, nesant jo kaltės, todėl jam 2 VDU dydžio išeitinė išmoka galėjo būti išmokėta DK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu, tuo tarpu šalių susitarimu šios išmokos padidinimas tik iš dalies kompensavo atleidžiamo darbuotojo darbo užmokesčio ir kitus praradimus bei neatima ieškovui teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Be to, šalių susitarime nieko nėra pasakyta apie neturtinę žalą, todėl teismas sprendė, kad atsakovo argumentai dėl jau atlygintos neturtinės žalos atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat atmetė atsakovo AB ,,Lietuvos energija“ argumentus, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes atsakovas su ieškovu 2002-02-25 sudarė darbo sutartį, pagal kurią A. Š. buvo priimtas į darbą, t. y. Perdavimo tinklo Vilniaus skyriaus Pastočių tarnybos budinčio pastotės elektriko pareigas. Darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nutrūko 2008-10-06 pagal 2008-09-26 šalių sudarytą susitarimą. Tuo tarpu tik 2010-10-28 AB „Lietuvos energija“ įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai patvirtino atskyrimo sąlygas, pagal kurias nuo AB „Lietuvos energija“ buvo atskirta jos veiklos dalis ir Atskyrimo sąlygose nustatytomis sąlygomis 2010-11-16 įkurta tos pačios teisinės formos nauja bendrovė LITGRID turtas AB, kuriai perėjo dalis AB „Lietuvos energija“ turto, teisių ir pareigų. 2011 m. kovo 4 d. visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą pakeisti bendrovės pavadinimą iš LITGRID turtas AB į LITGRID AB. 2011 m. kovo 14 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja bendrovės įstatų redakcija su nauju pavadinimu - LITGRID AB. Visi kiti bendrovės rekvizitai (įmonės kodas, buveinės registracijos adresas, banko ir kontaktiniai rekvizitai) nepasikeitė. Šio akto pagrindu iš AB „Lietuvos energija“ į LITGRID turtas AB buvo perkelti AB „Lietuvos energija“ darbuotojai, dirbantys atskirtoje (perdavimo sistemos operatoriaus) veiklos srityje. Atskyrimo sąlygų 9.2.5 punkte numatyta, kad naujai bendrovei bus perkelti visi su atskiriama dalimi susiję bendrovės darbuotojai, o nauja bendrovė perims tokių darbuotojų darbo sutartis bei visas darbdavio teises ir pareigas nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento. Bendrovės darbuotojų, atskyrimo metu perleidžiamų naujai bendrovei, darbo santykiai nenutrūko ir išliko jų teisės bei pareigos pagal darbo sutartis, įskaitant turėtą darbo stažą. Atskyrimo sąlygose aptariamų naujai bendrovei perleidžiamų darbuotojų sąrašas buvo patikslintas perdavimo- priėmimo akte. Šalys, vykdydamos Atskyrimo sąlygų nuostatas, 2010-12-01 pasirašė perdavimo-priėmimo aktą Nr.743-10/SUT-2.10, kurio 3 punkte numatė, kad visi su atskiriama dalimi susiję AB „Lietuvos energija“ darbuotojai, kurie yra nurodyti prie šio akto pridedame priede, yra perkeliami į LITGRID turtas AB nuo šio akto pasirašymo dienos. Perkeliamų darbuotojų darbo santykiai toliau tęsiasi LITGRID turtas AB, todėl faktiškai AB „Lietuvos energija“ perdavė, o LITGRID turtas AB perėmė visas AB „Lietuvos energija“ galiojančių darbo sutarčių, sudarytų su tokiais perkeliamais darbuotojais, pagrindu kylančias teises ir pareigas. Tuo tarpu ieškovo ir atsakovo darbo santykiai nutrūko 2008-10-06, o įmonės reorganizavimas prasidėjo tik po 2 metų ir ieškovas, kaip AB ,,Lietuvos energija“ darbuotojas, perdavimo-priėmimo akto Nr.743-10/SUT-2.10 pagrindu nebuvo perkeltas į LITGRID turtas AB darbuotojų sąrašą. Todėl teismas sprendė, kad tinkamas atsakovas šioje byloje yra AB ,,Lietuvos energija“, kuris ir privalo ieškovui atlyginti dėl nelaimingo atsitikimo padarytą neturtinę žalą, o ne LITGRID AB, kuris tokios pareigos pagal perdavimo-priėmimo aktą neturi.

8Teismas taip pat pažymėjo, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Teismas, nustatydamas ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, nurodė, kad remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais ir atsižvelgė į ieškovo patirtus sužalojimus ir jų pasekmes, atliktas kelias operacijas ir ilgą gydymo laiką, patirtus dvasinius išgyvenimus. Taip pat teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad dėl ieškovo sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos protingas dydis gali būti 50 000 Lt, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktu nustatyta, jog ir ieškovas A. Š. pažeidė Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių (EST) 37 p., laikė, kad ši aplinkybė gali būti traktuojama kaip didelis paties nukentėjusiojo neatsargumas ir konstatavo, kad dėl nelaimingo atsitikimo ir jo pasekmių darbdavys yra kaltas 80 proc., o ieškovas 20 proc., todėl iš nustatyto 50 000 Lt neturtinės žalos dydžio ieškovui šiai žalai atlyginti priteisė 40 000 Lt.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Atsakovas AB ,,Lietuvos energija“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas nenagrinėjo ir tinkamai nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtos neturtinės žalos ir atsakovo veiksmų bei neveikimo. Teismas turėjo nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau sprendime jos nėra nurodytos bei pagrįstos. Teismas vien savo nuožiūra sprendė dėl atsakovo atsakomybės dalies ieškovo patirtoje žaloje. Nelaimingo atsitikimo akte, kurio pagrindu priimtas sprendimas, nėra konstatuota darbdavio atsakomybė už nelaimingą atsitikimą ir nėra nurodyti įstatymų, reglamentuojančių saugą ir sveikatą darbe, pažeidimai. Byloje pateikti įrodymai paneigia, kad ieškovo patirta žala yra atsakovo veiksmų nulemtas rezultatas. Būtent ieškovo veiksmai buvo lemiantys nelaimingą atsitikimą. Iškroviklio virtimas apibūdintas kaip neprognozuojamas, t. y. toks, kurio atsakovas negalėjo ir neturėjo numatyti. Atsakovo atstovų elgesys nebuvo sąmoningas ir todėl priklausė nuo atsitiktinumo. Ieškovas nuėjo į kitą zoną pats, nesuderinęs šių veiksmų su darbų vykdytojais, be jų nurodymo ar leidimo. Taip pat ieškovas neturtinę žalą grindė ne trauma, kurią sukėlė nelaimingas atsitikimas, bet vėlesniais išgyvenimais – ilgu, sudėtingu gydymo procesu, liekamaisiais reiškiniais ir darbingumo lygio nustatymu. Tačiau nelaimingas atsitikimas nėra šių neigiamų padarinių priežastis. Ieškovo 2011-07-29 nedarbingumo pažymoje Nr. 0633588 nurodyta darbingumo lygio priežastis yra ne nelaimingas atsitikimas darbe, bet liga. Tai yra medicininė priežastis, nesusijusi su atsakovo veiksmais ar neveikimu ar su darbo santykiais. Tai reiškia, kad ieškovo darbingumo lygį galėjo nulemti netinkamo gydymo komplikacijos, ieškovo elgesys gydymo metu ar kitos medicininės priežastys, už kurias atsakovas negali būti atsakingas. Tokie patys faktoriai, tiesiogiai nesusiję su nelaimingu atsitikimu, galėjo lemti ir ilgą ieškovo gydymo procesą bei kitus neigiamus išgyvenimus.

122. Teismas netinkamai taikė darbdavio atsakomybę ir darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Nelaimingo atsitikimo akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys reiškia, kad nelaimingą atsitikimą lėmė ne konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai, už kuriuos būtų atsakingas atsakovas, bet tam tikru būdu susiklosčiusios nenumatytos aplinkybės, be kita ko, ir paties ieškovo veiksmai. Atsižvelgdamas į tai teismas, priimdamas sprendimą, turėjo taikyti ir laikytis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalies. Ieškovas ir atsakovas darbo santykius nutraukė 2007-09-26 susitarimu, t. y. pagal DK 125 straipsnį, ieškovui buvo išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Pasirašydamas šį susitarimą, ieškovas patvirtino, kad neturi ir neturės pretenzijų ar reikalavimų atsakovui dėl darbo santykių. Teismas nepagrįstai sprendė, kad toks susitarimas neturi įtakos ieškovo teisei į neturtinės žalos atlyginimą dėl nelaimingo atsitikimo.

133. Teismas netinkamai taikė akcinių bendrovių reorganizavimą reglamentuojančius teisės aktus, laikydamas, kad pagal ieškovo reikalavimą atsakovu neturėtų būti AB LITGRID, kuriai buvo perduota atsakovo elektros skirstymo veikla reorganizavimo pagrindais. Teismas netinkamai taikė Akcinių bendrovių įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, pagal kurią bendrovės reorganizavimas reiškia ne tik konkretaus turto ir konkrečios veiklos perėjimą naujai įsteigtai bendrovei, bet ir visų susijusių teisių ir pareigų perėjimą nebent reorganizavimo sąlygose būtų numatyta kitaip. Teismui pateiktos 2010-09-24 Atskyrimo sąlygos nenumatė, kad atsakovui lieka teisės ir pareigos buvusių darbuotojų, dirbusių atskiriamoje verslo dalyje, atžvilgiu. Priešingai, minėtų Atskyrimo sąlygų 12.8 punktas numato, kad atskiriamos dalies sudėtyje esančios atitinkamos teisės ir pareigos pereina naujai bendrovei (AB LITGRID) ir tampa naujosios bendrovės teisėmis ir pareigomis taip, lyg jos nuo pat pradžių būtų tokiomis buvę. Ieškovas iki darbo santykių su atsakovu nutraukimo dirbo Perdavimo tinklo Vilniaus skyriaus Eksploatacijos tarnybos Pastočių sektoriuje, t. y. elektros energijos perdavimo veikloje, kurią atsakovas perleido AB LITGRID atskirdamas elektros energijos perdavimo veiklą, su šia veikla susijusį turtą, teises ir pareigas. Remiantis AB ,,Lietuvos energija“ atskyrimo sąlygų 12.10 p., po atskyrimo sąlygose numatyto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo atsirandančios teisės ir pareigos, kurios kyla iš Atskiriamosios dalies ar yra su ja susijusios, priskiriamos AB LITGRID. Todėl teisės ir pareigos, kylančios iš ieškovo reikalavimų, laikytinos su AB LITGRID perleista veikla susijusiomis teisėmis ir pareigomis.

14Ieškovas A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

151. Atsakovas netinkamai aiškina darbdavio kaltės, kaip jo civilinės atsakomybės sąlygos, materialinės teisės normas, taip prieštaraudamas suformuotai teismų praktikai, jog žala darbuotojo sveikatai buvo padaryta dėl jo darbo pareigų vykdymo, taip pat padarytos žalos dydį, darbdavio kaltė, t. y., kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama. Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė. Atsakovo veiksmuose/neveikime yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nelaimingo atsitikimo priežastys yra saugios darbo vietos nesukūrimas, techninių bei organizacinių reikalavimų nebuvimas ieškovo darbo vietoje. Šias priemones privalėjo užtikrinti atsakovas, todėl tarp atsakovo saugos darbe pažeidimų ir ieškovo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes pakankamu laipsniu lėmė žalos atsiradimą ir už tai atsakovas privalo atsakyti.

162. Ieškovas ir atsakovas nutraukė darbo sutartį šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnį ir ieškovui buvo išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ieškovas niekada nekėlė jokių pretenzijų dėl turtinių atsakovo įsipareigojimų ieškovui – išeitinės kompensacijos. Tačiau šiuo susitarimu nebuvo sutarta dėl nelaimino atsitikimo darbe bei neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo argumentai dėl jau atlygintinos neturtinės žalos atmestini kaip nepagrįsti.

17Atsakovas AB LITGRID atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo ir tinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp ieškovo patirtos neturtinės žalos ir atsakovo AB ,,Lietuvos energija“ veiksmų ar neveikimo, tinkamai taikė darbdavio atsakomybę ir darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Teismas tinkamai ir pilnai įvertino visus atsakovo AB ,,Lietuvos energija“ nurodytus teisės aktus ir teisėtai bei pagrįstai nusprendė, kad AB LITGRID negali būti šioje byloje atsakovu.

18IV. Apeliacinio teismo argumentai

19Apeliacinis skundas netenkintinas.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

21Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, susijusios su darbuotojo sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo.

22Dėl darbdavio atsakomybės sąlygų

23Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys (DK 260 str.). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. To paties įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir taip neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o pagal šio straipsnio 2 dalį darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Taigi darbdavys, nesant įstatyme nustatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už dėl nelaimingo atsitikimo darbe atsiradusią neturtinę žalą.

24Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.

25Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2002 m. vasario 26 d. darbo sutartį Nr. 18 ieškovas A. Š. dirbo pas atsakovą AB ,,Lietuvos energija“ aukštos įtampos elektros įrangos elektriku (t. 1, b. l. 73-75). 2007 m. balandžio 25 d. atsakovo AB „Lietuvos energija“ darbuotojų brigada, kuriai priklausė ir ieškovas, skirstykloje VE-2 110 Kv vykdė skaitiklio TS-100-2 techninę priežiūrą. Toje pačioje skirstykloje kita atsakovo AB „Lietuvos energija“ darbuotojų brigada vykdė skaitiklių ĮT-102-2 ir ĮT-102 techninę priežiūrą. Abiejų brigadų darbo vietos buvo šalia. Ieškovas, vykdydamas užduotį, nuėjo pasiimti reikiamų instrumentų iš instrumentų dėžės, kuri buvo kitos brigados darbo zonoje, prie ĮT-102 pamato, nes darbo instrumentų komplektas buvo bendras abiems brigadoms. Tuo metu kitos brigados darbuotojas nuiminėjo laidą nuo ĮT-102 transformatoriaus, nuėmus laidą, nulūžo iškroviklis ir užkrito ieškovui ant kojos, kuris tuo metu buvo apačioje, pasilenkęs pasiimti instrumentų. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas skubos tvarka buvo hospitalizuotas į ligoninę, jam nustatytas blauzdos kaulų lūžis, ieškovui atlikta operacija. Nelaimingo atsitikimo darbe 2007 m. gegužės 9 d. akte Nr. 2 konstatuotos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: įrenginių senėjimas, neprognozuojamas iškroviklio virtimas; darbo vietos išplėtimas, ieškovas neįspėjęs darbų vykdytojo nuėjo į kitos brigados darbo zoną; darbų vykdytojai neužtikrino saugaus darbo organizavimo; darbų vykdytojas neatkreipė dėmesio, kad jo brigados narys paliko darbo vietą, o kitos brigados darbų vykdytojas nepastebėjo, kad jo brigados zonoje yra kitos brigados darbuotojas (t. 1, b. l. 6-9). Įvertinusi Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo netinkamas darbų organizavimas (darbdavio pareiga) bei netinkamas darbų vykdymas (ieškovo pareiga). Kaip minėta, darbdavys yra atsakingas už darbuotojams saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymą, jo pareiga taip organizuoti darbo procesą, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe.

26Apeliantas skunde nurodo, kad jis nėra atsakingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe kilimo, o nelaimingą atsitikimą nulėmė paties ieškovo veiksmai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

27Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, nenuginčytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 71 punkte numatyta tvarka, yra oficialiu didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 str. 2 d.). Bylos duomenimis, Nelaimingo atsitikimo darbe 2007 m. gegužės 9 d. akte (t. 1, b. l. 6-9) esantys sprendimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne tik ieškovo veiksmai, bet ir akte konstatuota darbdavio neįvykdyta pareiga užtikrinti saugų darbų organizavimą. Būtent šis aktas, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, turi lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos. Kaip minėta, Nelaimingo atsitikimo darbe 2007 m. gegužės 9 d. akte Nr. 2, be kitų nelaimingo atsitiko darbe priežasčių, konstatuota ir tos aplinkybės, kad darbdavys netinkamai organizavo dviejų brigadų darbininkų darbus.

28Atmestini ir apelianto argumentai, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtos neturtinės žalos ir atsakovo veiksmų bei neveikimo, nes neva nelaimingą atsitikimą sąlygojo ieškovo veiksmai bei neprognozuojamos (iškroviklio virtimas) nuo atsakovo nepriklausančios aplinkybės.

29Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, KB „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; kt.).

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys, be kita ko, yra saugios darbo vietos nesukūrimas, techninių bei organizacinių reikalavimų nebuvimas. Darbo instrumentų komplektas abiems atsakovo darbuotojų brigadų darbininkams buvo paskirtas tik vienas, todėl ieškovas, vykdydamas darbo užduotį, nuėjo pasiimti reikiamų instrumentų iš instrumentų dėžės, kuri buvo kitos brigados darbo zonoje. Taigi atsakovas nesuteikė tinkamų darbo sąlygų, nesuteikė darbo priemonių ieškovo darbui atlikti. Atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad bendrovės darbuotojai buvo organizuoti dalintis darbo instrumentais, ar kad buvo taisyklės, kurių jie privalėjo laikytis dalinantis instrumentais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp atsakovo saugos darbe pažeidimų ir ieškovo sužalojimo darbe bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, pakankamu laipsniu lėmęs žalos atsiradimą, todėl atsakovui tenka pareiga atsakyti pagal deliktinę prievolę.

31DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius iki pat mirties (CK 6.284 str. 1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į darbdavio (skolininko) veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. V. Č., bylos Nr. 3K-7-159/2005; ir kt.). Darbuotojų padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų darbuotojui (arba jo šeimos nariams) padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti (CPK 6.250 str.).

32Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, nurodė, kad remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais ir atsižvelgia į ieškovo kaltės laipsnį, neprognozuojamas įvykio aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus šioje byloje, nustatytas atsakovo ir ieškovo atsakomybės proporcijų dydis – atitinkamai – 80 proc. ir 20 proc. – atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovui ir atsakovui nutraukus darbo santykius pagal DK 125 straipsnį, ieškovui buvo išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija ir ieškovas patvirtino, kad neturi ir neturės pretenzijų ar reikalavimų atsakovui dėl darbo santykių, nėra pagrindas kitokiai išvadai dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, kadangi šalių susitarime nėra jokio sutarimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei neturtinės žalos atlyginimo.

33Dėl atsakovo tinkamumo

34Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo AB ,,Lietuvos energija“ ir ieškovo 2002 m. vasario 25 d. sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2008 m. spalio 6 d. (t. 1, b. l. 73-75) šalių 2008 m. rugsėjo 26 d. sudaryto susitarimo pagrindu (t. 1, b. l. 69). AB „Lietuvos energija“ 2010 m. spalio 28 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai patvirtino atskyrimo sąlygas, pagal kurias nuo AB „Lietuvos energija“ buvo atskirta jos veiklos dalis ir Atskyrimo sąlygose nustatytomis sąlygomis 2010 m. lapkričio 16 d. įkurta tos pačios teisinės formos nauja bendrovė LITGRID turtas AB (vėliau pakeistas pavadinimas į AB LITGRID), kuriai perėjo dalis AB „Lietuvos energija“ turto, teisių ir pareigų (t. 1, b. l. 115-128). Atskyrimo sąlygų 9.2.6 punkte buvo numatyta, kad naujai bendrovei bus perkelti visi su atskiriama dalimi susiję bendrovės darbuotojai, o nauja bendrovė perims tokių darbuotojų darbo sutartis bei visas darbdavio teises ir pareigas nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento. Atskyrimo sąlygų 12.8 punkte nustatyta, kad nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo atskiriamos dalies sudėtyje esančios atitinkamos teisės ir pareigos tampa naujos bendrovės teisėmis ir pareigomis taip, lyg jos nuo pat pradžių būtų tokiomis buvę. Taip pat Atskyrimo sąlygų 12.10 punkte numatyta, kad po perdavimo-priėmimo akto pasirašymo atsirandančios teisės ir pareigos, kurios kyla iš atskiriamos dalies ar yra su ja susijusios, priskiriamos naujai bendrovei. Atskyrimo sąlygų pagrindu šalys 2010 m. gruodžio 1 d. pasirašė perdavimo-priėmimo aktą Nr.743-10/SUT-2.10, kurio 3 punkte numatė, kad visi su atskiriama dalimi susiję AB „Lietuvos energija“ darbuotojai, kurie yra nurodyti prie šio akto pridedame priede, yra perkeliami į LITGRID turtas AB nuo šio akto pasirašymo dienos; perkeliamų darbuotojų darbo santykiai toliau tęsiasi LITGRID turtas AB, todėl AB „Lietuvos energija“ taip pat perduoda, o LITGRID turtas AB perima visas AB „Lietuvos energija“ galiojančių darbo sutarčių, sudarytų su tokiais perkeliamais darbuotojais, pagrindu kylančias teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovo AB ,,Lietuvos energija“ darbo santykiai buvo nutraukti nuo 2008 m. spalio 6 d., o atsakovo AB ,,Lietuvos energija“ reorganizavimas prasidėjo tik 2010 m. spalio 28 d., pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius bendrovės reorganizacijos dokumentus, pagrįstai sprendė, kad ieškovas, kaip AB ,,Lietuvos energija“ darbuotojas nebuvo perkeltas į LITGRID turtas AB darbuotojų sąrašą.

35Apeliantas, remdamasis Atskyrimo sąlygų 12.8, 12.10 punktais, teigia, kad teisės ir pareigos, kylančios iš ieškovo reikalavimų, laikytinos su AB LITGRID perleista veikla susijusiomis teisėmis ir pareigomis. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto argumentas yra atmestinas, nes apeliantas netinkamai aiškina nurodytas šalių pasirašytas Atskyrimo sąlygas. Šalims 2012 m. gruodžio 1 d. pasirašius perdavimo-priėmimo aktą atskiriamos dalies sudėtyje esančios atitinkamos teisės ir pareigos perėjo atsakovui LITGRID turtas AB ir tapo šio atsakovo teisėmis ir pareigomis taip, lyg jos nuo pat pradžių būtų tokiomis buvę, pagal pasirašytą turto perdavimo-priėmimo aktą perėmus galiojančias darbo sutartis ir pagal baigtinį sąrašą, į kurį ieškovas nebuvo įtrauktas.

36Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo išvadai, kad tinkamas atsakovas šioje byloje yra AB ,,Lietuvos energija“, o ne AB LITGRID.

37Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.