Byla 1A-442-383-2014

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Albino Antanaičio ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nuteistojo E. V. gynėjai advokatei Rūtai Survilienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. M., jo atstovui K. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d. ir nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Iš E. V. priteista 10240,80 Lt (dešimt tūkstančių du šimtai keturiasdešimt litų 80 ct) turtinės ir 8000 Lt (aštuoni tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo K. M. naudai. Iš E. V. priteista Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 3636,55 Lt (tris tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt šeši litai 55 ct) gydymo išlaidų.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 3.30 val, kilus konfliktui tarp jo ir K. M., prie klubo „Pop star bar“, esančio Vasario 16-osios g. 2, Kaune, jis tyčia ne mažiau vieną kartą dešinės rankos alkūne smogė K. M. į veidą, šiam nukritus ne mažiau vieną kartą spyrė kaire koja šiam į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. M. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, pereinančiomis į skruostus, nosies nugarėlėje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, kairio skruostikaulio –viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą, kairiosios akiduobės apatinės sienelės skeveldrinį lūžimą, dalinį pirmo danties nuskėlimą viršutiniame žandikaulyje, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam K. M. - nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y.. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

4Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį sumažinant paskirtą arešto bausmę ir sumažinant nukentėjusiojo K. M. naudai priteistą civilinį ieškinį. Skunde nurodė, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog nuteistasis E. V. bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino dalinai. Priešingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuteistasis E. V. laikėsi vienodos pozicijos, jog jis nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdė nusikaltimą numatytą BK 138 str. 1 d., tačiau tiek tyrimo metu, tiek teisme išsamiai paaiškino nusikaltimo kilimo aplinkybes ir nusikaltimo motyvą. Be to, Kauno apylinkės teismas neteisingai nustatė, jog byloje nuteistasis siekė įrodyti, jog nukentėjusiojo atžvilgiu nusikaltimą įvykdė dėl būtinosios ginties. Nuteistasis bylos nagrinėjimo metu nurodė teismui dėl kokių priežasčių buvo panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu ir tas jo aplinkybes patvirtino tiesiogiai įvykį matę liudytojai bei byloje esantis vaizdo įrašas. Teismas paskirdamas E. V. bausmę nepagrįstai jo prisipažinimo nevertino kaip lengvinančios atsakomybę aplinkybės (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinimą byloje palaikanti prokurorė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog bylą atskleisti ir kaltininką išsiaiškinti padėjo tik pats E. V., kuris ikiteisminio tyrimo metu neesant jokių duomenų apie įtariamąjį prisipažino padaręs nusikaltimą ir davė tyrimui išsamius paaiškinimus kas padėjo išsiaiškinti nusikaltimą. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nuteistojo E. V. prisipažinimas nusikalstamos veikos padarymu yra nenuoširdus ir tai yra siekimas sušvelninti atsakomybę, nes prisipažinimas buvo padarytas ikiteisminio tyrimo metu kada byloje nebuvo jokių duomenų apie nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, o byloje esantis vaizdo įrašas šiuo atveju buvo visiškai neinformatyvus, nes iš jo ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo identifikuoti konkretaus asmens, todėl akivaizdu, jog teismo paskirtos bausmės dydis yra neteisingas.

5Taip pat E. V. skunde nurodė, kad spręsdamas nukentėjusiojo K. M. civilinį ieškinį Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nevertino, jog ginčo atveju žala atsirado dėl pačio nukentėjusiojo didelio neatsargumo, dėl ko teismo priteistos turtinės žalos suma yra neteisinga. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog civilinio ieškovo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra visiškai neįrodytas, t.y. K. M. nepateikė kelionės išlaidas, gydymąsi patvirtinančių dokumentų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. M. nepateikė byloje jokių įrodymų apie tai, jog būtent jis patyrė 2400 Lt išlaidas, susijusias su stomatologų darbu. Iš byloje pateikto kasos čekio nėra galimybės identifikuoti šios sumos mokėtojo, o pati gydymo įstaiga UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ nepateikė teismui prašomų K. M. apmokėjimą už jų atliktas paslaugas patvirtinančių dokumentų kopijų. K. M. nėra byloje pateikęs ir būsimo gydymo plano, dėlto teismas nepagrįstai be šių įrodymų priteisė būsimas gydymo išlaidas, kurių nukentėjęs asmuo dar net nėra patyręs. Nuteistasis savo skunde pažymėjo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė iš nuteistojo E. V. nukentėjusiojo asmens naudai 8000 Lt dydžio neturtinę žalą.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą, nukentėjusysis civilinis ieškovas K. M. prašė, nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos skundžiamą nuosprendį.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėją, prašiusią skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą atmesti, nukentėjusįjį - civilinį ieškovą K. M. ir jo atstovą K. B. prašiusius skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo E. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Nuteistasis E. V. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčija, o apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį: pripažinti lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi, sumažinti paskirtą arešto bausmę ir sumažinti nukentėjusiojo K. M. naudai priteistą civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

9Nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam bausmę nepagrįstai jo prisipažinimo nevertino kaip lengvinančios atsakomybę aplinkybės bei nepagrįstai padarė išvadą, jog E. V. prisipažinimas nusikalstamos veikos padarymu yra nenuoširdus ir tai yra siekimas sušvelninti atsakomybę.

10Pirmosios instancijos eismas, skirdamas E. V. bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, padarytus nukentėjusiajam sužalojimus ir jų pasekmes), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, kad E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, į nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas už nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka), į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, ir skyrė jam sankcijoje numatytą arešto bausmę.

11Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

12Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad E. V. teisme kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad K. M. pats išprovokavo konfliktą, juos įžeidinėjo bei užpuolė, o jie tik gynėsi. Teismas nelaikė nuteistojo E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, kadangi sprendė, jog jis nėra iki galo nuoširdus bei siekia sušvelninti atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką.

13Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. V. ikiteisminio tyrimo metu dar iki įtarimų pareiškimo ir įtariamojo apklausos kaltu prisipažino parašydamas paaiškinimą (t.1, b.l.173). Pareiškus įtarimą jis kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, davė išsamius ir nuoseklius parodymus (t. 1 b. l. 151; 159), pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu kaltės neneigė, parodymų nekeitė, parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, (t. 3 b. l. 5-6). Nors E. V. pripažindamas savo kaltę, vertino tai kaip gynybą nuo agresyvių nukentėjusiojo veiksmų, tačiau jo duoti parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, E. V. suduodamas smūgius nukentėjusiajam padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai jis pripažino ir tai negali būti vertinama, kaip kaltės nepripažinimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog E. V. prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo duotas tada, kai dar byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų pagrindžiančių jo kaltę t.y. jo prisipažinimas nebuvo nulemtas byloje surinktų įrodymų, todėl teisėjų kolegijos vertinamas kaip savanoriškas, dėl ko yra pagrindas jį pripažinti kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tik kaltinamojo E. V. prisipažinimu buvo išaiškintas šis nusikaltimas, kadangi vaizdo kamerų užfiksuotas vaizdas negali indentifikuoti įvykio vietoje buvusių asmenų dėl vaizdo neaiškumo.

14Atsižvelgiant į E. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį, į jo asmenybę, į tai, kad praeityje buvo teistas bei įvertinant tai, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog E. V. savo kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, mažintina.

15Nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nepagrįstai nukentėjusiajam teismo priteistos turtinės žalos sumos, nurodant, jog civilinio ieškovo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra visiškai neįrodytas. Taip pat nurodė, jog teismas neteisingai priteisė iš nuteistojo E. M. naudai 8000 Lt neturtinę žalą.

16Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. M. šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 25000 Lt neturtinės ir 10240,80 Lt (gydymo išlaidos -9330 Lt, kelionės išlaidos - 910,80 Lt) turtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu teismas iš E. V. priteisė 10240,80 Lt turtinės ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo K. M. naudai.

17Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad turtinė žala gali būti priteisiama ir nesant konkrečių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, žalos dydis gali būti nustatomas ir vertinant parodymus, kitus įrodymus, nustačius jos atsiradimo faktą ir vadovaujantis protingumo principu. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK115 straipsnio 2 dalis).

18Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde ir teigia, jog K. M. nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog jis patytė 2400 Lt išlaidas susijusias su stomatologų darbu bei nepateikė būsimo gydymo plano, dėl ko teismas nepagrįstai jam priteisė būsimas gydymo išlaidas, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais bei juos atmeta.

19Atkreiptinas dėmesys, jog byloje yra pateikta 2013-08-30 Vilniaus implantologijos centro pažyma iš kurios matyti, jog K. M. yra suteikta gydymo paslaugų už 6030,00 Lt, nukentėjusysis yra apmokėjęs 2400 Lt, ateityje numatytų procedūrų kaina 3300 Lt (t. 2 b. l. 57-58). Minėtas aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. G. (t. 3 b. l. 4-5) bei prie bylos pridėtas apie sumokėjimą patvirtinantis kvitas (t. 2 b. l. 59). Kolegijos nuomone, nors nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys dėl 9330 Lt gydymo išlaidų pagrįstas ne vien turėtomis išlaidomis, bet ir būsimo gydymo ir protezavimo išlaidomis, dantų gydymo ir protezavimo plane nurodytos kainos yra tik preliminarios, tačiau nurodytos kainos yra realios, protingos, racionalios, o civiliniam ieškovui priteista suma bus pakankama patirtiems sveikatos sutrikdymams atstatyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį dalyje dėl gydymo išlaidų priteisimo. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai analogiškose situacijose, kaip, pavyzdžiui, nukentėjusiajam priteisė Vilniaus implantologijos centro gydymo plane nurodytą būsimos dantų implantacijos kainą 31 300 Lt motyvuojant tuo, kad tokios odontologo paslaugos yra realios, nukentėjusiojo A. R. patirta fizinė žala, kurios pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas per įmanomai trumpesnį laiką ir tam padaryti iš atsakovo yra priteista 31 300 Lt suma (kaip turtinė žala), vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne kaip būsima žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

20Pirmosios instancijos teismas tenkindamas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinį dėl 10240,80 Lt turtinės žalos atlyginimo, taip pat iš E. V. priteisė ir nukentėjusiojo patirtas kelionių į gydymo įstaigas išlaidas – 910,80 Lt.

21Pažymėtina, kad BPK 115 str. 1 d. nustatyta, jog, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. M., prašydamas tenkinti ieškinį dalyje dėl turtinės žalos 910,80 Lt, atsiradusios vykstant į gydymo įstaigas, nepateikė jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų šių išlaidų dydžio pagrįstumą, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai, neesant objektyvių duomenų dėl patirtų kelionės išlaidų, šioje dalyje tenkino civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis, dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, keistinas ir priteistas civilinis ieškinys mažintinas.

22Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-26/2009).

23Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turėjo būti vienas iš lemiamų kriterijų. Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-394/2006).

24Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad sveikatos sužalojimas nukentėjusiajam K. M. buvo padarytas tyčiniais nusikalstamais E. V. veiksmais, nukentėjusysis patyrė skausmą, nepatogumus, negalėjo dirbti, taip pat atsižvelgė, jog dėl sužalojimo patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus bei didelius nepatogumus dėl prarasto visaverčio gyvenimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, teisingai vadovavosi įstatyme ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, todėl nuteistojo E. V. argumentai dėl neteisingai priteisto neturtinės žalos dydžio atmestini.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.

Nutarė

26Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. V. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, pakeisti: paskirti 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto bausmę;

27nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo iš E. V. nukentėjusiojo K. M. naudai pakeisti: priteistą turtinę žalą sumažinti iki 9330 Lt (devynių tūkstančių trijų šimtų trisdešimties litų).

28Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. apie... 4. Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį... 5. Taip pat E. V. skunde nurodė, kad spręsdamas nukentėjusiojo K. M. civilinį... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, nukentėjusysis civilinis ieškovas K. M.... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėją, prašiusią skundą... 8. Nuteistasis E. V. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčija,... 9. Nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios... 10. Pirmosios instancijos eismas, skirdamas E. V. bausmę atsižvelgė į padarytos... 11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko... 12. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad E.... 13. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas... 14. Atsižvelgiant į E. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei... 15. Nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl... 16. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis ir civilinis... 17. Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl... 18. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde ir teigia, jog K. M. nepateikė... 19. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje yra pateikta 2013-08-30 Vilniaus... 20. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo... 21. Pažymėtina, kad BPK 115 str. 1 d. nustatyta, jog, priimdamas apkaltinamąjį... 22. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima... 23. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios... 24. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 26. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. V.... 27. nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo iš E. V. nukentėjusiojo... 28. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....