Byla e2A-159-777/2019
Dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

41.

5Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos ( - ), valdė 10,47 ha žemės sklypą, atnaujinti praleistą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą.

62.

7Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

82.1.

9Pareiškėjo senelė M. S. iki nacionalizacijos valdė 38,90 ha žemės. Nurodė, kad jis kartu su broliu S. S. 1999 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą dėl M. S. žemės, esančios ( - ). Teigia, jog kartu pretendavo J. S., 1991 m. spalio 3 d. pateikęs prašymą dėl 29 ha žemės. Nurodė, kad buvo atkurta nuosavybės teisė į 28,43 ha M. S. iki nacionalizacijos valdytos žemės, o nuosavybės teisė į likusią – 10,47 ha dalį liko neatkurta, nes Skuodo rajono žemėtvarkos skyriui nepakako dėl žemės nuosavybės atkūrimo pateiktų dokumentų.

102.2.

112015 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apskrities archyvas išdavė ( - ) žemės fondo Susidarymo sąrašo kopiją, iš kurios matyti, kad iš M. S., kuri nurodyta kaip savininkė, 1941 m. buvo nusavinta 8,90 ha žemės (Klaipėdos apskrities archyvo F 204 ap 1, byla 37, lapai 1, 10, 11). 2016 m. gegužės 11 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su raštu Nr. R6-53 pakartotinai pateikė dokumentų kopijas, tai yra 1945-08-21 Santrauką, kurioje nurodytos žinios apie ūkius, iš kurių paimta žemė, gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai. Teigia, kad šio dokumento 61 eilės numeriu nurodyta M. S., 3 grafoje „Bendras plotas“ įrašyta 38,90; 4 grafoje „Palikta valdytojui“ – 30,00 ha; grafoje „Paimta į valstybinės žemės fondą“ – 8,90 ha. Mano, kad šis dokumentas patvirtina, kad M. S. nuosavybės teise valdė ne 28 ha, bet 38,90 ha žemės.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

133.

14Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2018 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškimo netenkino.

154.

16Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

174.1.

18Nurodė, kad Skuodo skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo 2015 m. liepos 31 d. posėdžio protokolu Nr. 15PRT-44-(14.15.6.) nustatyta, kad jokiuose archyviniuose pažymėjimuose nėra duomenų apie tai, kad M. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėjo 38,90 ha žemės, o yra tik archyviniai duomenys, kad 1944–1948 metais M. S. valdė 38,90 ha žemės, kuri buvo paimta į Valstybinį žemės fondą.

194.2.

20Nustatė, kad pareiškėjo tėvo brolis J. S. 1991 m. spalio 9 d. kreipėsi su prašymu į Skuodo rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo motinos M. S. nuosavybės teise valdytą 29 ha ploto žemę. Nuosavybės teisės buvo atkurtos.

214.3.

22Nurodė, kad pareiškėjas pirmą kartą į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi 2009 metais. 2010 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi panaikinus 2009 m. lapkričio 26 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimą, pareiškėjas tik 2015 metais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrių, kuris pareiškėjo prašymo netenkino, išaiškino, jog turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti nepakanka, kad dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo jis gali kreiptis į teismą arba archyvuose papildomai ieškoti dokumentų. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens pareikšta nuomone, kad informacijos stoka, faktinių aplinkybių nežinojimas, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, nesidomi, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis. Darė išvadą, jog tai, kad asmuo dėl teisinių ginčų su broliu negalėjo pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, taip pat kad yra sergantis ir jam atliktos operacijos, negali būti pateisinimas, jog praleistas ypatingai ilgos trukmės terminas, todėl prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

245.

25Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos ( - ), valdė 10,47 ha žemės sklypą, ir atnaujinti praleistą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą. Prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

266.

27Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

286.1.

29Pareiškėjas nurodė, kad teismas faktiškai netyrė jo naujai pateiktų įrodymų – dokumentų kopijų iš archyvų, t. y. neanalizavo Klaipėdos apskrities archyvo 2015 m. gegužės 19 d. išduoto ( - ) žemės fondo Susidarymo sąrašo (( - ) apylinkėje) patvirtintos kopijos, kurią pareiškėjas gavo su 2015 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (2.3.6)6R-380. Teigia, jog šio dokumento trečioje grafoje nurodyta buvusio savininko vardas ir pavardė – M. S.. Teigia, kad ( - ) žemės fondo Susidarymo sąrašo 11 grafoje nurodyta, kad „žemė nusavinta 1941 metais“, nusavintas plotas – 8,90 ha. Mano, kad šis dokumentas akivaizdžiai įrodo faktą, kad 1941 metais nusavinto 8,90 ha žemės ploto savininkė buvo pareiškėjo senelė M. S..

306.2.

31Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9–11 straipsniuose, nesivadovavo 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo priimta deklaracija, pagal kurią „visa žemė, jos gelmės, visi miškai ir naudmenys tampa valstybės nuosavybė“. Teigia, jog ši nuostata deklaracijoje patvirtina, kad stambūs ūkininkai, kokia ir buvo pareiškėjo senelė, papildomai žemės negavo. Mano, jog žemė iš jos buvo atimta, nacionalizuota ir atiduota bežemiams arba mažažemiams. Pareiškėjo vertinimu, šį faktą patvirtina ( - ) žemės fondo Susidarymo sąrašas. Darė išvadą, kad M. S. negalėjo įgyti žemės po 1940 m. liepos 22 d., todėl mano, kad ji buvo faktinė savininkė ne tik 28,43 ha, į kuriuos nuosavybė buvo atkurta, bet ir papildomų 10,47 ha, dėl kurių prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

326.3.

33Nurodė, kad iš teismui pateiktų dokumentų, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo rašto Nr. 6R-38-(2.3.6), kurio teismas neanalizavo, matyti, kad pareiškėjas ieškojo nuosavybės teisę įrodančių papildomų dokumentų archyvuose. Teigia, jog, prasidėjus žemės grąžinimo procesui, valstybės archyvai išduodavo pažymas, kuriose būdavo nurodyta tik pagrindinė informacija. Teigia, jog faktą, kad pareiškėjas ieškojo dokumentų, patvirtina archyvų raštai, kuriuos pareiškėjas buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškimu (Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. sausio 24 d. raštas Nr. R4-115, 2017 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo elektroninis raštas, 2018 m. sausio 2 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos elektroninis atsakymas).

346.4.

35Mano, jog teismas nepagrįstai nevertino, kad pareiškėjo sunki turtinė padėties ir sunki sveikatos būklė yra svarbios termino praleidimo priežastys. Teigia, jog dėl sunkios materialinės padėties jis neturėjo galimybės pasisamdyti advokato ir tuo metu negalėjo gauti antrinės teisinės pagalbos, kadangi apie 2 metus vyko teisminiai ginčai su broliu. Nurodė, kad civilinėse bylose, kuriose pareiškėjo brolis buvo įtraukęs pareiškėją atsakovu, jis privalėjo ginti savo teises. Teigia, jog tik pasibaigus šiam procesui jis galėjo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

367.

37Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

388.

39Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

408.1.

41Nurodė, kad apelianto nurodyti Klaipėdos apskrities archyvo 2015 m. gegužės 19 d. rašte Nr. (2.3.6)-6R-380 minimi duomenys apie 8,90 ha žemės paėmimą į Žemės fondą (iš M. S.) pirmosios instancijos teismui buvo žinomi ir į juos teismas atsižvelgė priimdamas skundžiamą sprendimą. Teigia, jog tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra aiškiai išsakyta sprendimo 8 punkte.

428.2.

43Nurodė, kad Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. spalio 20 d. pažymėjime Nr. 05-152-S nurodytas Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, Kretingos apskrities 1944–1948 m. byloje esantis ( - ) ūkių, viršijančių nustatytą normą, sąrašas ir Klaipėdos apskrities archyvų pažymėjimuose nurodytas 1945 metų ( - ) žemės fondo Susidarymo sąrašas buvo sudaryti jau po 1940 metų nacionalizacijos, todėl teigia, kad šie dokumentai negali būti laikomi dokumentais, patvirtinančiais savininko nuosavybės teisę į nacionalizuotą žemę.

448.3.

45Nurodė, kad jokiuose archyviniuose pažymėjimuose nėra duomenų apie tai, kad M. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėjo 38,90 ha žemės, o yra tik archyviniai duomenys, kad 1944–1948 metais M. S. valdė 38,90 ha žemės, kuri buvo paimta į Valstybinį žemės fondą.

468.4.

47Pažymėjo, kad 2006 m. gruodžio 11 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte, kurį surašant, be kitų, dalyvavo ir pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą A. S., nurodyta, kad ( - ), buvo apžiūrėtas 10,43 ha dydžio žemės sklypas, kuris iki nacionalizacijos priklausė M. S., ir nurodytos šio žemės sklypo gretimybės. Teigia, jog įvertinus minėtą vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą bei ištrauką iš buvusių valdų ribų nustatymo plano, kuriame pažymėta pageidaujama susigrąžinti žemė, matyti, kad 10,43 ha žemės plotas yra pažymėtas toje vietoje, kur nuosavybės teisės jau yra atkurtos kitiems pretendentams, turėjusiems nuosavybės teises (iki nacionalizacijos) į šį plotą patvirtinančius dokumentus.

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

50Apeliacinis skundas netenkintinas.

519.

52Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

5310.

54Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišklausė jo paaiškinimų, dėl to neatskleidė bylos esmės, todėl pageidauja, kad apeliacinės instancijos teismas išklausytų pareiškėją teismo posėdyje. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas teismo posėdyje dalyvavo, pasisakė dėl aplinkybių, susijusių su šios bylos nagrinėjimu, teikė paaiškinimus, pasinaudojo replikos teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas užtikrino pareiškėjo teisę būti išklausytam (audiatur et altera pars), todėl apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neišklausė pareiškėjo paaiškinimų, atmestinas kaip nepagrįstas.

5511.

56Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Dėl apeliacinio skundo argumentų

5712.

58Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, jog M. S. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos ( - ), valdė 10,47 ha žemės sklypą, ir atnaujinti praleistą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5913.

60Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014). Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 444straipsnio 2 dalies 5 punktas).

6114.

62Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali būti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

6315.

64CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sąrašas yra platesnis, nei nustatytas nagrinėjant prašymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis šiomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus.

6516.

66Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje bylos Nr. 3K-3-416/2011).

6717.

68Apeliaciniu skundu teigiama, jog pareiškėjas pateikė teismui naujus įrodymus, t. y. dokumentų kopijas iš archyvų, kurių teismas faktiškai nenagrinėjo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, nurodytų ( - ) žemės fondo Susidarymo sąrašo (( - ) apylinkėje) patvirtintoje kopijoje. Teigia, kad šio dokumento trečioje grafoje nurodyta buvusio savininko vardas ir pavardė – M. S., ( - ) žemės fondo Susidarymo sąrašo 11 grafoje nurodyta, kad „žemė nusavinta 1941 metais“, nusavintas plotas – 8,90 ha. Mano, jog šis dokumentas akivaizdžiai įrodo faktą, kad 1941 metais nusavinto 8,90 ha žemės ploto savininkė buvo M. S.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. spalio 20 d. pažymėjime Nr. 05-152-S nurodyta, kad Kretingos apskrities ( - ) rūšimis paskirstytų žemių 1935 m. lapkričio 27 d. sąraše įrašyta savininkė M. S., ( - ) turėjusi 28,43 ha žemės (15,31 ha III rūšies ariamos, 4 ha III rūšies pievų, 4,37 ha IV rūšies pievų, 2,75 ha III rūšies ganyklų, 2 ha II rūšies miško). Taip pat nurodyta, kad „Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, 1944–1948 m. byloje, ( - ) ūkių, viršijančių nustatytą normą sąraše (be datos) įrašyta ūkio valdytoja S. M. <...>, ( - ) valdęs (-iusi) 38,90 ha žemės. Į valstybinį žemės fondą buvo paimta: 8,90 žemės“. Tie patys duomenys nurodomi ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. balandžio 17 d. pažymoje apie nuosavybę Nr. R4-1856. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog 1941 metais iš M. S. buvo nusavinta 8,90 ha žemės nurodė, kad „2016 m. gegužės 11 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartu su raštu Nr. R6-53 pakartotinai pateiktose dokumentų, tai yra 1945 VIII 21 Santraukos kopijose nurodyta žinių apie ūkius, iš kurių paimta žemė, gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai. Šio dokumento eilės numeryje 61 nurodyta „S. M.“, 3 grafoje „Bendras plotas“ 38,90; 4 grafoje „Palikta valdytojui“ - 30,00 ha; „Paimta į valstybinės žemės fondą“ - 8,90 ha“ (skundžiamo teismo sprendimo 8 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo teikiamų įrodymų, kuriuose nurodyta, kad 1941 metais buvo nusavinta 8,90 ha M. S. žemės, tačiau teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad šis įrodymas patvirtina, kad M. S. buvo nusavinto žemės sklypo savininkė.

6918.

70Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo nurodomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9–11 straipsniuose, nesivadovavo 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo priimta deklaracija, pagal kurią „visa žemė, jos gelmės, visi miškai ir naudmenys tampa valstybės nuosavybė“. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę atkuriamos piliečiams, kurie iki nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. liepos 22 d., nuosavybės teise turėjo žemės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas į bylą būtų pateikęs kokių nors neginčytinų duomenų apie tai, kad M. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo 38,90 ha žemės. Šiuo atveju į bylą pateikti archyviniai duomenys patvirtina tik tai, kad 1944–1948 metais M. S. valdė 38,90 ha žemės, kurios 8,90 ha dalis buvo paimta į Valstybinį žemės fondą. Be to, ankstesni duomenys, t. y. ( - ) rūšimis paskirstytų žemių 1935 m. lapkričio 27 d. sąrašas, patvirtina, kad M. S. įrašyta kaip savininkė, turėjusi 28,43 ha žemės ( - ) (15,31 ha III rūšies ariamos, 4 ha III rūšies pievų, 4,37 ha IV rūšies pievų, 2,75 ha III rūšies ganyklų, 2 ha II rūšies miško). Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kokiu būdu M. S. būtų galėjusi įgyti papildomai žemės nuosavybės teise po 1935 metų, todėl pagrįstai darė išvadą, kad teismui nepakanka duomenų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė dar papildomus 10,47 ha.

7119.

72Apeliaciniu skundu nesutinkama dėl sprendimo dalies dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas teigia, kad iš teismui pateikto Klaipėdos regioninio valstybės archyvo rašto Nr. 6R-38-(2.3.6) matyti, kad pareiškėjas ieškojo nuosavybės teisę įrodančių papildomų dokumentų archyvuose. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo 2018 m. sausio 16 d. rašte Nr. 6R-38-(2.3.6) nurodyta: „Pažymėtina, kad tuo metu valstybės archyvai gaudavo didelius kiekius prašymų dėl turėto turto ir atsakymuose buvo pateikiama tik esminė informacija.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys niekaip nepatvirtina, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. (Klaipėdos apygardos teismo nutartimi panaikinus Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą) iki 2015 metų būtų aktyviai ieškojęs naujų įrodymų, patvirtinančių, jog M. S. nuosavybės teise valdė papildomus 10,47 ha žemės, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

7320.

74Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat nevertino, kad pareiškėjo sunki turtinė padėties ir sunki sveikatos būklė yra svarbios termino praleidimo priežastys. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Iš į bylą pateiktų pareiškėjo sveikatos būklę patvirtinančių duomenų matyti, jog pareiškėjas su pertraukomis buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 19 d., taip pat iš į bylą pateiktų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, jog teisiniai ginčai su pareiškėjo broliu teisme vyko 2016–2017 metų laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas nebuvo aktyvus rinkdamas įrodymus, konstatavo, kad „pareiškėjas pirmą kartą į teismą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi 2009 metais. 2010 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi panaikinus 2009 m. lapkričio 26 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimą, pareiškėjas tik 2015 metais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrių <...>“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės niekaip nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų, jog pareiškėjas nebuvo aktyvus dėl sunkios turtinės padėties ir sunkios sveikatos būklės, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

7521.

76Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

7722.

78Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi išlaidos

7923.

80Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

8124.

82Apeliacinį skundą atmetus, pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

83Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

84Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. 1.... 5. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl žemės sklypo valdymo... 6. 2.... 7. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:... 8. 2.1.... 9. Pareiškėjo senelė M. S. iki nacionalizacijos valdė 38,90 ha žemės.... 10. 2.2.... 11. 2015 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apskrities archyvas išdavė ( - ) žemės... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 3.... 14. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2018 m. birželio 19 d. sprendimu... 15. 4.... 16. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:... 17. 4.1.... 18. Nurodė, kad Skuodo skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės... 19. 4.2.... 20. Nustatė, kad pareiškėjo tėvo brolis J. S. 1991 m. spalio 9 d. kreipėsi su... 21. 4.3.... 22. Nurodė, kad pareiškėjas pirmą kartą į teismą dėl juridinę reikšmę... 23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 24. 5.... 25. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo... 26. 6.... 27. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:... 28. 6.1.... 29. Pareiškėjas nurodė, kad teismas faktiškai netyrė jo naujai pateiktų... 30. 6.2.... 31. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines... 32. 6.3.... 33. Nurodė, kad iš teismui pateiktų dokumentų, Klaipėdos regioninio valstybės... 34. 6.4.... 35. Mano, jog teismas nepagrįstai nevertino, kad pareiškėjo sunki turtinė... 36. 7.... 37. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės... 38. 8.... 39. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 40. 8.1.... 41. Nurodė, kad apelianto nurodyti Klaipėdos apskrities archyvo 2015 m. gegužės... 42. 8.2.... 43. Nurodė, kad Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. spalio 20 d. pažymėjime Nr.... 44. 8.3.... 45. Nurodė, kad jokiuose archyviniuose pažymėjimuose nėra duomenų apie tai,... 46. 8.4.... 47. Pažymėjo, kad 2006 m. gruodžio 11 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai... 50. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 51. 9.... 52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 53. 10.... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 55. 11.... 56. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai,... 57. 12.... 58. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo... 59. 13.... 60. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat... 61. 14.... 62. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 63. 15.... 64. CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sąrašas yra platesnis, nei nustatytas... 65. 16.... 66. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl... 67. 17.... 68. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pareiškėjas pateikė teismui naujus... 69. 18.... 70. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo nurodomais... 71. 19.... 72. Apeliaciniu skundu nesutinkama dėl sprendimo dalies dėl termino atnaujinimo.... 73. 20.... 74. Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat nevertino, kad pareiškėjo sunki... 75. 21.... 76. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro... 77. 22.... 78. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė... 79. 23.... 80. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje.... 81. 24.... 82. Apeliacinį skundą atmetus, pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos... 83. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 84. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą...