Byla 2A-1367-340/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo draudimo bendrovė If P&C Insurance AS

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. S. ir P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. S. ir E. S. ieškinį atsakovui UAB „Nuotykių miestas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo draudimo bendrovė If P&C Insurance AS.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo ieškovui P. S. – 9000 Lt, ieškovei E. S. – 10 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl ieškovo P. S. sveikatos sužalojimo atsakovui priklausančiame žaidimų kambaryje, atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad 2012-11-23 apie 16 val. ieškovas P. S. dalyvavo atsakovo UAB „Nuotykių miestas“ rengtoje K. P. gimimo dienos šventėje. Šio renginio metu vaikai žaidė specialiai tam įrengtoje žaidimų aikštelėje, kurioje, be kita ko, buvo ir batutas. Ieškinyje teigiama, kad dėl atsakovo darbuotojų aplaidumo ir nesaugaus naudojamo inventoriaus ieškovas P. S., šokinėdamas ant batuto, galva atsitrenkė į batuto sutvirtinimo detalę, kuri pagal įrenginių specifikaciją ir saugumo reikalavimus turėjo būti įrengta su apsauginiu paminkštinimu, dėl to ieškovas patyrė galvos traumą. Greitosios pagalbos automobiliu ieškovas buvo skubiai nuvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikas, ten jam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba ir penkiomis siūlėmis susiūta 2 cm ilgio kirstinė žaizda dešinėje kaktos pusėje. Aplinkybę, jog nebuvo užtikrintas atsakovo veikloje naudojamo įrenginio – batuto saugumas, patvirtina ir tas faktas, kad iš karto po ieškovo sužalojimo buvo iškviestas darbuotojas, atsakingas už įrenginio priežiūrą, kuris sutvarkė nesaugų atsakovo inventorių. Pasak ieškovų, atsakovui, kaip įrenginio savininkui, kyla griežtoji civilinė atsakomybė ir yra visos trys būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti: tai, kad atsakovas ir jo darbuotojai neužtikrino naudojamų įrenginių ir juose žaidusio ieškovo P. S. saugumo, vertintina kaip neteisėti veiksmai (neveikimas); žala – akivaizdi: buvo nežymiai sutrikdyta ieškovo sveikata, dėl įvykio ir traumos ieškovas P. S. patyrė didelių dvasinių išgyvenimų; ieškovė E. S. taip pat patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, kai jai iš greitosios pagalbos automobilio paskambino pats sūnus ir pranešė, kad yra vežamas į ligoninę dėl galvos traumos, bei vėliau sužinojusi, kokio pobūdžio žala padaryta jos vaiko sveikatai; akivaizdus ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšys – jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs pareigos užtikrinti įrenginių saugumą bei darbuotojų pareigingumą, žala nebūtų atsiradusi. Ieškovas P. S. neturtinę žalą patyrė dėl jam sukelto fizinio skausmo ir sužalojimo, kuris paliko ant jo veido žymes, kurių negalima pašalinti be plastinės chirurgijos pagalbos, be to, dėl rando pasunkėjo bendravimas su kitais vaikais, nes randas yra pastebimas ir kiti vaikai dėl to tyčiojasi, kai kurie netgi vengia jo. Be to, dėl elgesio ir emocijų sutrikimo reikėjo lankytis pas psichologą. Ieškovas anksčiau turėjo retai pasikartojantį nervinį tiką, tačiau po traumos jis paūmėjo. Ieškovė dirba atsakingą ir sudėtingą protinį darbą, kuriam būdingas stresas, todėl papildomas stresas dėl sūnaus sužalojimo neigiamai veikia jos sveikatą. Ieškovė kiekvieną dieną matė sūnaus reakciją į patirtą sužalojimą, jo patiriamas dvasines kančias, be to, ji nėra tikra, kaip sužalojimas paveiks sūnaus sveikatą ateityje. Sūnus yra vienintelis ieškovės vaikas, su kuriuo ją sieja ypatingai artimas ryšys. Jis niekada nebuvo stiprios sveikatos, todėl buvo ypač saugomas. Dėl sūnaus sužalojimo ieškovės patiriami išgyvenimai verčia jaustis ją bejėge, nesugebančia apsaugoti savo vaiko ir jam padėti. Tokie išgyvenimai, kartu įvertinat pilną streso ieškovės darbinę aplinką, neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę ieškovės sveikatą, ateityje toks emocinis krūvis gali sukelti rimtą depresiją. Dėl išimtinio asmeninio ieškovės ryšio su sūnumi, jai taip pat turi būti atlyginta žala. Trečiasis asmuo – draudimo bendrovė, apdraudusi atsakovo civilinę atsakomybę, atlygino tik nedidelę dalį neturtinės žalos, likusią dalį turi atlyginti atsakovas.

5Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad UAB „Nuotykių miestas“ priklausanti žaidimų aikštelės įranga yra sertifikuota, su atitinkamais paminkštinimais, o batutas, ant kurio šokinėdamas ieškovas susižalojo, yra skirtas tik vaikams iki 4 metų amžiaus, tuo tarpu ieškovui įvykio metu buvo 11 metų. Nurodė, kad šventėje dalyvavusius vaikus prižiūrėjo vieno iš jų mama, kuri buvo atsakinga už jų priežiūrą ir buvo pasirašytinai supažindinta su saugaus pramogavimo taisyklėmis, tačiau ji nesudrausmino nukentėjusio berniuko. Atsakovo teigimu, medicininiu požiūriu ieškovui neigiamų ir sunkių pasekmių neatsirado, nepateikta įrodymų, kad vaikui kilo ieškovės nurodytų psichologinių problemų. Be to, net pripažįstant, kad dėl patirtos traumos ieškovas ir jo mama patyrė dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą, įvairių nepatogumų vaikui besigydant ir reabilitacijos laikotarpiu, ieškovų nurodyta 20 000 Lt žala yra aiškiai per didelė, neatitinkanti sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijų. Ieškovams trečiasis asmuo (draudimo bendrovė) jau sumokėjo 1000 Lt, atsakovas sumokėjo dar 500 Lt neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, 1500 Lt suma nagrinėjamu atveju yra pakankamas žalos atlyginimas, nes po traumos vaikui neatsirado neigiamų pasekmių tiek jo fizinei, tiek psichinei sveikatai, neapribotos visaverčio gyvenimo perspektyvos.

6Trečiasis asmuo draudimo bendrovė If P&C Insurance AS atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepime pažymėjo, kad vien ieškovo susižalojimo pas atsakovą faktas neįrodo jo atsakomybės – turi būti nustatytos visos žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškinyje nepateikta įrodymų atsakomybės sąlygoms pagrįsti. Pagal teismų praktiką, nukentėjusiojo artimiesiems neturtinė žala atlyginama tik gyvybės atėmimo ar itin sunkaus sveikatos sužalojimo atveju. Kitais atvejais teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, jog ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, kad asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Trečiojo asmens nuomone, nagrinėjamas atvejis (vaikas prasiskėlė kaktą) negali būti laikomas išimtiniu, todėl ieškovei neturtinė žala, net ir įrodžius atsakovo kaltę, negali būti priteisiama. Dėl neturtinės žalos dydžio atsiliepime nurodyta, kad pretenzijoje ieškovė prašė 6000 Lt kompensacijos, tuo tarpu ieškinyje reikalaujama 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Trečiojo asmens teigimu, net ir įrodžius atsakovo atsakomybę, tokia suma pagal sužalojimo aplinkybes ir teismų praktiką – nepagrįstai didelė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui P. S. iš atsakovo UAB „Nuotykių miestas“ 1000 Lt neturtinei žalai, patirtai dėl sveikatos sužalojimo, atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovės E. S. atsakovo UAB „Nuotykių miestas“ naudai 1135,20 Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

9Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ši žala grindžiama nepilnamečio ieškovo sveikatos sužalojimu, kai jis, šokinėdamas ant atsakovui UAB „Nuotykių miestas“ priklausančio batuto, prasiskėlė kaktą. Teismo nuomone, batutas nėra įrenginys CK 6.266 straipsnyje reglamentuojamos atsakomybės prasme, todėl nagrinėjamu atveju atsakovui netaikytina griežtoji civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Pažymėjo, kad vien liudytojos, kurią su ieškovais nuo 2008 m. sieja pažintis, parodymai nėra pakankamas įrodymas atsakovo neteisėtiems veiksmams, neužtikrinus eksploatuojamo batuto saugumo, įrodyti. Išanalizavęs byloje esančių duomenų visumą, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas P. S. sužalojimą UAB „Nuotykių miestas“ priklausančiame žaidimų kambaryje patyrė dėl atsakovo, kaip savo srities verslininko, netinkamai prižiūrimos žaidimų kambario įrangos, todėl konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą. Byloje esančių įrodymų pakanka tam, kad būtų konstatuotas patirtos neturtinės žalos faktas: ieškovas, gimtadienio šventėje prasiskėlęs kaktą, neabejotinai patyrė išgąstį, jautė baimę vežamas į ligoninę, siūnant žaizdą; išgyveno nerimą, kokios bus traumos pasekmės, dėl būsiančio rando (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinus žaidimų kambario įrangos saugumo, ir atsiradusios neturtinės žalos yra priežastinis ryšys: jeigu atsakovas būtų tinkamai prižiūrėjęs žaidimų kambario įrangą, ieškovas nebūtų susižalojęs ir nebūtų patyręs neturtinio pobūdžio išgyvenimų (CK 6.247 straipsnis). Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nepateikta konkrečių įrodymų, kurie teismui būtų pagrindas pripažinti, jog ieškovas susižalojo dėl savo paties didelio neatsargumo. Atsakovas neįrodė, jog vieno iš šventėje dalyvavusio vaiko mama atsakovo buvo tinkamai supažindinta su saugaus pramogavimo taisyklėmis ir kad jai buvo atskleista, jog ji bus atsakinga už vaikų saugumą. Teismas priėjo išvados, kad ginčo sužalojimas nesukėlė ieškovui itin stiprių ir ilgą laiką trukusių išgyvenimų, likęs randas yra nežymus. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad atsakovas yra juridinis asmuo ir būtų pajėgus sumokėti ieškovų prašomo dydžio kompensaciją, tačiau neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į sveikatos sužalojimo pasekmes, kitus tokio pobūdžio žalos įvertinimo pinigais kriterijus. Teismas, atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis, įvertinęs šios bylos aplinkybes ieškovo sveikatos sužalojimo laipsnio, pasekmių, ieškovo gyvenimo pokyčių požiūriu, nusprendė, kad ieškovo patirta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju vertintina 2500 Lt. Kadangi ieškovui iki teismo proceso jau yra sumokėta 1500 Lt, teismo sprendimu jam priteisė 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

10Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ieškovės teiginius, kad dėl sūnaus sužalojimo ji patyrė tokių didelių išgyvenimų, kuriuos teismas turėtų pagrindą vertinti kaip esančius išimtinio pobūdžio. Teismas sutiko su ieškove, kad, jai kilo didelis rūpestis ir nerimas dėl vienintelio vaiko, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad dėl sūnaus patirto sužalojimo, kuris medicinos specialistų įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė tokių išimtinio pobūdžio išgyvenimų, kurie teiktų pagrindą priteisti iš atsakovo neturtinės žalos kompensaciją pinigais.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkini visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Pirmos instancijos teismas neteisingai pritaikė neturtinės žalos dydžio nustatymo taisykles, dėl ko nepagrįstai sumažino priteistino žalos atlyginimo dydį. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad patirto fizinio skausmo ieškovas nevertina kaip itin stipraus, intensyvaus ar ilgai trukusio. Pagrindinis teismo argumentas tokiai išvadai pagrįsti yra 2013-09-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad ieškovui padarytas sveikatos sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neatsižvelgė į teismui pateiktą 2014-06-30 plastikos chirurgo pažymą, kurioje konstatuota, jog rando nėra galimybės pašalinti tiek chirurginiu, tiek nechirurginiu būdu ir kad jis liks visam gyvenimui;

142. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškovės reikalavimo dėl jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo, nes sprendimą šioje dalyje grindė prielaidomis. Dėl atsakovo administracijos ir darbuotojų kaltų veiksmų ieškovai buvo priversti patirti dvasinių išgyvenimų, dėl to jaučia pastovų nuovargį, nerimą, nustojo pasitikėti žmonėmis. Ieškovė neturtinę žalą patyrė išgyvendama dėl sūnaus, papildomas stresas atsiliepė jos sveikatai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nestipriai išgyveno dėl sūnaus sužalojimo, dėl jo patirtų patyčių mokykloje;

153. Net ir patenkindamas ieškinį iš dalies, teismas negalėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tokiu būdu, kaip tai padarė ginčijamu sprendimu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad byloje buvo procesinis bendrininkavimas, kiekvienas ieškovas yra su savarankišku reikalavimu. Be to, pirmosios instancijos teismas net nevertino ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų – medicinos specialisto išvados kainos, plastikos chirurgo konsultacijos kainos, pašto išlaidų ir t.t., kurios turėjo būti priteistos iš atsakovo.

16Atsiliepimu atsakovas UAB „Nuotykių miestas“ prašė palikti 2014-09-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl jos patirtos neturinės žalos atlyginimo. Atvejis kai vaikas prasiskėlė kaktą, negali būti laikomas išimtiniu atveju, kuomet žala turėtų būti priteisiama ir jo motinai. Be to, ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad dėl sūnaus sužalojimo ji patyrė stiprių dvasinių ir sveikatos sužalojimų.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

18Apeliacinis skundas atmetamas.

19Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

20Byloje nustatyta, kad 2012-11-23 apie 16 val. ieškovas P. S. dalyvavo K. P. gimimo dienos šventėje, kuri vyko atsakovui UAB „Nuotykių miestas“ priklausančiame žaidimų kambaryje Akropolio prekybos ir pramogų centre. Ieškovas, šokinėdamas ant batuto, prasiskėlė kaktą. Iškvietus greitąją pagalbą, ieškovas buvo nuvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikas. Greitosios pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta diagnozė – kaktos kirstinė žaizda apie 2 cm; ligonis nurodė, kad, šokinėdamas ant batuto, griuvo, prasiskėlė kaktą; sąmonės praradęs nebuvo; objektyvi būklė – patenkinama; sąmoningas, kontaktiškas; po traumos nepykino, nevėmė (b. l. 32, 36). Medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad, paciento teigimu, trauma įvyko, kai jis šokinėjo ant batuto ir atsitrenkė į metalinę konstrukciją; po traumos be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė; objektyviai stebima kaktos dešinės pusės apie 2 cm ilgio horizontali muštinė žaizda per odą, poodį, raumenį; veido kaulų lūžių, dantų traumų požymių nestebima; žaizda susiūta penkiomis siūlėmis taikant vietinę nejautrą; rekomenduota siūlus pašalinti po 6 dienų ambulatoriškai pagal gyvenamąją vietą (b. l. 35, 37-38, 116).

21Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos ieškovui P. S. ir jo motinai E. S. atlyginimo bei šios žalos dydžio nustatymo.

22Ieškovai nurodė, kad dėl įvykio ir traumos ieškovas P. S. patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Ieškovė E. S. taip pat patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, kai jai iš greitosios pagalbos automobilio paskambino pats sūnus ir pranešė, kad yra vežamas į ligoninę dėl galvos traumos, bei vėliau sužinojusi, kokio pobūdžio žala padaryta jos vaiko sveikatai. Ieškovas P. S. neturtinę žalą patyrė dėl jam sukelto fizinio skausmo ir sužalojimo, kuris paliko ant jo veido žymes, kurių negalima pašalinti be plastinės chirurgijos pagalbos, be to, dėl rando pasunkėjo bendravimas su kitais vaikais, nes randas yra pastebimas. Ieškovė dirba atsakingą ir sudėtingą protinį darbą, kuriam būdingas stresas, todėl papildomas stresas dėl sūnaus sužalojimo neigiamai veikia jos sveikatą. Ji kiekvieną dieną matė sūnaus reakciją į patirtą sužalojimą, jo patiriamas dvasines kančias, be to, ji nėra tikra, kaip sužalojimas paveiks sūnaus sveikatą ateityje. Sūnus yra vienintelis ieškovės vaikas, su kuriuo ją sieja ypatingai artimas ryšys. Dėl sūnaus sužalojimo ieškovės patiriami išgyvenimai verčia jaustis ją bejėge, nesugebančia apsaugoti savo vaiko ir jam padėti. Tokie išgyvenimai, kartu įvertinat pilną streso ieškovės darbinę aplinką, neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę ieškovės sveikatą, ateityje toks emocinis krūvis gali sukelti rimtą depresiją.

23Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Nuotykių miestas“ ieškovui P. S. – 9000 Lt, ieškovei E. S. – 10 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl ieškovo P. S. sveikatos sužalojimo atsakovui priklausančiame žaidimų kambaryje, atlyginti.

24Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ptiteisė ieškovui P. S. iš atsakovo UAB „Nuotykių miestas“ 1000 Lt neturtinės žalos; kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovės E. S. atsakovo UAB „Nuotykių miestas“ naudai 1135,20 Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti. Tokį savo sprendimą teismas argumentavo tuo, kad liudytojos, kurią su ieškovais nuo 2008 m. sieja pažintis, parodymai nėra pakankamas įrodymas atsakovo neteisėtiems veiksmams, neužtikrinus eksploatuojamo batuto saugumo, įrodyti, be to, ginčo sužalojimas nesukėlė ieškovui itin stiprių ir ilgą laiką trukusių išgyvenimų, likęs randas yra nežymus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ieškovės teiginius, kad dėl sūnaus sužalojimo ji patyrė tokių didelių išgyvenimų, kuriuos teismas turėtų pagrindą vertinti kaip esančius išimtinio pobūdžio.

25Nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė neturtinės žalos dydžio nustatymo taisykles, dėl ko nepagrįstai sumažino priteistino žalos atlyginimo dydį, t.y. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad patirto fizinio skausmo ieškovas nevertina kaip itin stipraus, intensyvaus ar ilgai trukusio. Pasak apeliantų, Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į 2014-06-30 plastikos chirurgo pažymą, kurioje konstatuota, jog rando nėra galimybės pašalinti tiek chirurginiu, tiek nechirurginiu būdu ir kad jis liks visam gyvenimui.

26Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų teiginiais. Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.).

27Sumažindamas ieškovui P. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybes, nurodytas medicininiuose dokumentuose, t.y. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodytą informaciją, kad ieškovas po įvykio sąmonės praradęs nebuvo; kad jo objektyvi būklė – patenkinama, jis sąmoningas, kontaktiškas, po traumos jo nepykino, jis nevėmė (b. l. 32, 36 lapo antra pusė; 35, 37-38, 116). Be to, spręsdamas dėl sveikatos sužalojimo laipsnio, pakenkimo sveikatai pobūdžio, teismas vadovavosi byloje esančia Specialisto išvada, kurioje ieškovo P. S. patirtas sužalojimas įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 39-40). Dėl nurodyto, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovų skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog patirto fizinio skausmo ieškovas nevertina kaip itin stipraus, intensyvaus ar ilgai trukusio.

28Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino jų pateiktos 2014-06-30 plastikos chirurgo pažymos, kurioje konstatuota, jog rando nėra galimybės pašalinti tiek chirurginiu, tiek nechirurginiu būdu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovų pateikta plastikos chirurgo D. R. pažyma yra neinformatyvi, deklaratyvaus pobūdžio, nes joje nenurodyta, dėl kokių priežasčių toks randas negali būti šalinamas tiek chirurginiu, tiek nechirurginiu būdu, ar apskritai tokį randą reikia šalinti, ar, bėgant laikui, jis netaps vis labiau nepastebimas (b. l. 158). Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad ieškovai nepateikė papildomų paaiškinimų dėl šios pažymos, neprašė iškviesti į teismo posėdį ją parengusio gydytojo, todėl ja, kaip nenuginčijamu įrodymu, negalima remtis.

29Apeliaciniame skunde ieškovai pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškovės reikalavimo dėl jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo, nes sprendimą šioje dalyje grindė prielaidomis. Nurodė, kad ieškovė neturtinę žalą patyrė išgyvendama dėl sūnaus, papildomas stresas atsiliepė jos sveikatai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nestipriai išgyveno dėl sūnaus sužalojimo, dėl jo patirtų patyčių mokykloje.

30Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t.y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs. Tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2005-02-14 civilinėje byloje Nr. 3K-3-2005; 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2010).

31Teismo nuomone, klausimas, ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas tik įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu. Apeliantė E. S. nurodė, kad ji lankėsi pas psichologą, kuris yra jos darbovietėje, ir pateikė pažymą (b. l. 159), tačiau šioje pažymoje nenurodyta, kuriuo konkrečiai metu ieškovė lankė konsultacijas (ginčo įvykis 2012-11-23, konsultacijos lankytos 2013 m., nekonkretizuojant laikotarpio), taip pat nenurodyta, dėl kokių priežasčių kreiptasi konsultacijų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės pateikta pažyma dėl jos lankymosi pas psichologą negali patvirtinti jos įrodinėjamos aplinkybės, kad psichologinės konsultacijos kreipėsi būtent po sūnaus sužalojimo ir dėl jo patirtų išgyvenimų. Kitų rašytinių įrodymų (išrašų iš medicininių dokumentų, duomenų apie lankymąsi pas gydytojus ir pan.), kurie pagrįstų neturtinės žalos ieškovei atsiradimą, E. S. nepateikė, todėl konstatuotina, kad ji neįrodė kilusios neturtinės žalos ir jos dydžio.

32Apeliaciniu skundu ieškovė E. S. taip pat ginčija iš jos atsakovo UAB „Nuotykių miestas“ naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas nurodydama, kad net ir patenkindamas ieškinį iš dalies, teismas negalėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tokiu būdu, kaip tai padarė ginčijamu sprendimu.

33Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

34Atsižvelgiant į tai, jog ginčijamu teismo sprendimu ieškovų naudai iš viso buvo priteista 1 000 Lt neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad buvo patenkinta 5,4 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta – 94,6 proc. Dėl nurodyto, pagrįstai konstatuotina, kad atsakovas įgijo teisę į 94,6 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinio proceso normomis nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų – ir ta, kad jeigu patenkinta tik dalis ieškinio, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-7-375/2011). Nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuota teisingai, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

35Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovų apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą nepakeistą.

36Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

38Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo... 5. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad UAB „Nuotykių miestas“... 6. Trečiasis asmuo draudimo bendrovė If P&C Insurance AS atsiliepime į... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi įstatyminį pagrindą... 10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių aplinkybių,... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 13. 1. Pirmos instancijos teismas neteisingai pritaikė neturtinės žalos dydžio... 14. 2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškovės... 15. 3. Net ir patenkindamas ieškinį iš dalies, teismas negalėjo paskirstyti... 16. Atsiliepimu atsakovas UAB „Nuotykių miestas“ prašė palikti 2014-09-17... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 18. Apeliacinis skundas atmetamas.... 19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 20. Byloje nustatyta, kad 2012-11-23 apie 16 val. ieškovas P. S. dalyvavo K. P.... 21. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos ieškovui P. S. ir jo motinai E. S.... 22. Ieškovai nurodė, kad dėl įvykio ir traumos ieškovas P. S. patyrė didelių... 23. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Nuotykių miestas“... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį... 25. Nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliantai apeliaciniame skunde nurodė,... 26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų... 27. Sumažindamas ieškovui P. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios... 28. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino jų pateiktos... 29. Apeliaciniame skunde ieškovai pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs,... 31. Teismo nuomone, klausimas, ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir... 32. Apeliaciniu skundu ieškovė E. S. taip pat ginčija iš jos atsakovo UAB... 33. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys... 34. Atsižvelgiant į tai, jog ginčijamu teismo sprendimu ieškovų naudai iš... 35. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog... 36. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti...