Byla 1A-194-133-2009

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant V. M., Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam M. M., gynėjui advokatui Ričardui Lilui, nukentėjusiajai A. P., jos atstovei advokatei Loretai Kraujutaitienei, civilinio atsakovo atstovui advokatui UAB „Šakių autobusų parkas“ atstovui G. D., civilinio atsakovo atstovui V. L., ADB „Baltikum draudimas“ atstovui R. A.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „Šakių autobusų parkas“ ir nukentėjusiosios A. P. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

4Iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro priteista 3000 Lt turtinei žalai atlyginti A. P. naudai.

5Iš civilinio atsakovo UAB ( - ) priteista 28273.6 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios A. P. naudai.

6Iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro priteista 242 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo V. P. naudai.

7Iš M. M. priteista proceso išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti - 7000 Lt nukentėjusiosios A. P. naudai bei 600 Lt nukentėjusiojo V. P. naudai.

8Iš M. M. priteista 42.48 Lt išmokėtas proceso išlaidas valstybės naudai.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

12M. M. a.k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. už tai, kad 2004 m. gruodžio 16 d. apie 06.27 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 60,732 km. Kaišiadorių rajone, vairuodamas UAB ( - ) priklausančią transporto priemonę – autobusą Mercedes Benz 0303, v.n. ( - ), būdamas blaivus, pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t.y. Kelių eismo taisyklių 53 p. nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų želdinių; 172 p., nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl to nesuvaldė savo vairuojamo autobuso, dėl ko atsitrenkė į su avarine šviesos signalizacija stovėjusį a/m Ford Sierra, v.n. ( - ) bei partrenkė prie jo buvusią A. P., kuriai dėl muštinės žaizdos dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžimų, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimo, kryžkaulio lūžių, dešinės šlaunies sumušimo, lengvo galvos smegenų sukrėtimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir ji neteko 60 procentų pastovaus bendro darbingumo.

13Apeliaciniu skundu UAB ( - ) prašo nuosprendį pakeisti ir pripažinti, kad civiliniais atsakovais šioje byloje yra bankrutuojanti ADB „Baltikums draudimas" ir LR transporto Priemonių draudikų biuras. Priteisti iš atsakovų bankrutuojančios ADB „Baltikums draudimas" ir LR transporto priemonių draudikų biuras 28273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios A. P. naudai.

14Skunde nurodoma, kad priimant sprendimą kas šioje byloje yra tinkamas atsakovas ir kokioje apimtyje, teismas privalėjo įdėmiai išanalizuoti draudimo sutartį, bei esamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kaip teisės normos taikomos laiko atžvilgiu.

15Skunde teigiama, kad 2004-03-30 pasirašytoje transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nurodyta, kad draudimo bendrovė UADB „Balticums draudimas" atsitikus draudiminiam įvykiui privalo atlyginti žalą padarytą trečiajam asmeniui 1.726.400,00 litų sumoje. Draudimo sutartyje ir galiojančiame LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nebuvo vartojama neturtinės žalos sąvoka.

16Skundo autorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006 konstatavo, kad 2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisiniai pagrindai ir principai. Šios draudimo sistemos esmė yra ta, kad, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą (nuostolius) atsiradimas. Civilinės atsakomybės santykiuose atsakingas už padarytą žalą asmuo (draudėjas) yra skolininkas, o nukentėjęs - kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo. Kadangi kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, o nedraudiminio įvykio atveju arba kai draudimo išmokos nepakanka žalai (nuostoliui) atlyginti - ir žalą padariusiam asmeniui, tai užtikrinamas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformuota ir vienoda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis Nr. 3K-3-367/2004; 2005 m. kovo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2005).

17Anot skundo autoriaus, draudiko pareigą nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui atlyginti žalą (nuostolius) nustato tokios rūšies draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos ir atitinkamos rūšies draudimo taisyklės. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje atsakovams sudarant draudimo sutartį, buvo nustatyta, kas pagal šį įstatymą laikoma draudimo objektu. Tai - transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta bendroji nuostata, kad draudikas atlygina žalą asmeniui ir turtui. Įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui sąvoka - tai žala trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, padaryta autoavarijos metu, ar atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė, žala asmeniui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. Šiame specialiajame įstatyme žalos asmeniui samprata plačiau nedetalizuota, neatskleista, ar ji apima turtinę ir neturtinę žalos asmeniui rūšis, ar tik vieną jų. To nepadaryta ir 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintose draudimo taisyklėse. Šių specialiųjų teisės aktų nuostatos nukreipia į bendrąsias teisės normas. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai, todėl sprendžiant nagrinėjamoje byloje kylančius klausimus, būtina vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2000 m. Civilinis kodeksas, kurio 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta deliktinė atsakomybė už žalą padarytą sveikatos sužalojimu. Bendrojoje normoje - CK 6.250 straipsnio 2 dalyje - įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais. CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį. Prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

18Skunde atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje analizuojama draudimo sutarties sudarymo metu - 2004 m. kovo 30 d. - buvęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinis reglamentavimas draudiko atsakomybę leido riboti tik draudimo išmokos dydžiu. Šios draudimo sutarties objektas - deliktinė vairuotojo atsakomybė už žalą, padarytą asmeniui. Teisę gauti draudimo išmoką turi tretysis asmuo, nagrinėjamoje byloje - ieškovė, kuriai buvo padaryta žala, įtvirtinta CK 6.283 straipsnio 1 dalyje. Atsakovų 2003 m. kovo 22 d. sudarytoje draudimo sutartyje nebuvo nurodytos žalos asmeniui rūšys, todėl draudikas privalo atlyginti abiejų rūšių - tiek turtinę, tiek neturtinę - žalą, padarytą ieškovei, kurios dydis ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta draudimo asmeniui išmokos suma -1.726.400,00 Lt.

19Apeliantas mano, kad atsakovas šioje byloje yra UADB „Baltikums draudimas" ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kurių atsakomybės dydis ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta draudimo asmeniui išmokos suma. Apeliantas teigia, kad šioje byloje Draudikų biuras privalo atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą padarytą trečiajam asmeniui, pagal draudimo sutartyje nurodytas sumas, t.y. iki 1.726.400,00Lt ir tik tuo atveju, kai žalai atlyginti neužtenka lėšų žalą privalėtu atlyginti „Šakių autobusų parkas".

20Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. P. prašo nuosprendį pakeisti ir iš atsakovų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir UAB ( - ), solidariai A. P. naudai, materialinės žalos atlyginimui - 44 890,52 Lt; priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir UAB ( - ), solidariai A. P. naudai neturtinės (moralinės) žalos atlyginimui 670 000 Lt sumą; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovų bylos vedimo ir atstovavimo išlaidas.

21Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis dalyje, dėl civilinio ieškinio dydžio yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl netinkamo baudžiamojo proceso normų bei atitinkamų civilinio kodekso normų išaiškinimo ir pritaikymo.

22Skundo autorė mano, kad teismas nagrinėdamas civilinio ieškovo reikalavimus, dėl turtinės ir neturtinės (moralinės ) žalos atlyginimo, neteisingai aiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, taip pat nebuvo įvertinta ir atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą, be to, teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, sudarančias pareikšto civilinio ieškinio pagrindą, tendencingai vertino byloje esančius įrodymus, atsakovų laikė pagrindu, kitus civilinio ieškovo nepagrįstai atmetė arba visiškai nevertino byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžiui reikšmingų aplinkybių. Skunde teigiama, kad teismo nuosprendyje padarytos išvados prieštarauja vienos kitoms, nes teismas tenkindamas civilinį ieškinį iš dalies ir tik tokia apimtimi, neįvertino kai kurių civilinio ieškinio pagrįstumui ir dydžiui reikšmingų faktų, tinkamai nesivadovavo teisingumo, protingumo kriterijais. Teismas nepakankamai įvertino žalos dydį ir neatsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, kad ji patyrė žymiai didesnę nei 30000 Lt. neturtinę žalą, kurią teismas nustatė. Tokio dydžio suma yra visiškai neadekvati paties teismo nustatytiems faktams, įvertinant sužalojimo sunkumą ir jo pasekmes

23Skundo autorė nesutinka su teismo nurodytu argumentu kad nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta neatsargiais M. M. veiksmais, nes jis nebuvo apdairus ir rūpestingas, dėl ko ji patyrė didelę žalą kuri padaryta neteisėtais veiksmais, todėl ji mano, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį į tai turėjo atsižvelgti, tačiau teismas i tai neatsižvelgė ir nevertino.

24Apeliantė skunde nurodo, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio l dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai),taip pat negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo butų gavęs jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos(gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialiųjų transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Anot skundo autorės, teismas, nustatydamas ieškovo patirtos materialinės žalos dydį ir atsakovų prievolę atlyginti padarytą žalą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.283 straipsnio nuostatas, nes įstatyme numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostoliu ir neturtinę žalą.

25Be to, apeliantė mano, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Jos nuomone, teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad 35 000 Lt žalą sudaro planuojamos išlaidos ortodontiniam chirurginiam gydymui, pateikta ( - ) pažyma Nr. 0D1002, tačiau byloje jokių medicininių dokumentų ar kitų įrodymų, jog UAB ( - ) pažymoje nurodytas gydymas yra susijęs su eismo įvykio metu patirtu sužalojimu nėra. Su tokia teismo nuosprendyje padaryta išvada apeliantė nesutinka, nes ji mano, kad teismui yra pateikti visi medicininiai dokumentai, išrašai iš medicininių dokumentų, ekspertizės aktai, siuntimas tirti, konsultuoti ir gydyti patvirtina, kad ortodontinis gydymas yra tiesiogiai susijęs su autoįvykio metu patirtu sužalojimu, kurio metu, jai buvo sulaužytas sutraiškytas dešinysis skruostikaulis, ko pasėkoje stipriai nukentėjo dantys, teismo nurodytas argumentas prieštarauja byloje ne tik nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bet ir protingumo kriterijams.

26Skunde teigiama, kad nukentėjusioji turėjo ir kitų nuostolių t.y. jos šeimos transporto išlaidos lankant ją ligoninėse bei važinėjant pas gydytojus jos šeimos automobiliui „Renault Espace“, turėjo rinkti ir pristatyti dokumentus iš įvairių gydymosi ištaigų, jai teko važinėti po kelis kartus, kad galėtų gauti patvirtintas ligos istorijų kopijas -iš Kaišiadorių ligoninės, KMUK archyvų bei skyrių, Panevėžio miesto poliklinikų ir kt., tokiu būdu preliminariai transporto išlaidos susijusios su važinėjimu pas gydytojus į įvairias gydymo ištaigas sudaro ne mažiau 6571,60 lt., taip pat buvo perkami gydytojų paskirti vaistai dukrai, kas sudaro apie 1109,65 lt.

27Skunde nurodoma, kad teismas iš dalies tenkindamas ieškinį, pažeidė CK 6.283 straipsnį, įtvirtinantį visišką žalos atlyginimo principą, nors teismas ir įvertino nurodytas aplinkybes, tačiau nepakankamai įvertino jų reikšmę žalos dydžiui, teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes. Nukentėjusiajai įvykio metu padaryti sunkūs kūno sužalojimai su liekamaisiais reiškiniais, todėl akivaizdus gydimosi po patirtos traumos medikamentais poreikis bei važinėjimas į įvairias gydymo įstaigas, lemia akivaizdžią išvadą, jog ji turėjo ir turi išlaidas, kurios yra neišvengiami patirtų sužalojimų padariniai ir ji patyrė žymai didesnę nei 3000 Lt turtinę žalą, kurią nustatė teismas. Apeliantė mano, kad tokio dydžio suma yra visiškai neadekvati paties teismo nustatytiems faktams, įvertinant sužalojimo sunkumą ir jo pasekmes, bei gydimąsi po patirtų sužalojimų.

28Be to, apeliantė mano, kad teismas, išnagrinėjęs jos civilinio ieškinio reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo minėtą reikalavimą atmetė nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tik pakomentavo teisės normas, tačiau atmesdamas civilinio ieškinio reikalavimą dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, savo išvadų visiškai neargumentavo ir nepagrindė, todėl šioje dalyje civilinio ieškinio reikalavimas liko neišspręstas.

29Skunde nurodoma, kad M. M. vairuojamas bei UAB ( - ) priklausantis automobilis - autobusas MERCEDES BENZ 0303 v/n ( - ) transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas UADB „Baltikums daudimas". Pasirašant šią sutartį nors jau ir buvo priimtas 2004 m. kovo 5 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 11 str. 1 punkte teigiama, jog draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui, tačiau šį įstatymo nuostata, ribojanti neturtinės žalos dydi 500 eurų suma, įsigaliojo tik 2004 m. gegužės 1 d., todėl šiuo draudiminio įvykio atveju negali būti taikoma, todėl, teismas neteisingai pritaikė įstatymą. Pagal minėtą draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas autoįvykio kaltininko M. M. vairuojamas bei UAB „Šakių autobusų parkas" priklausantis automobilis - autobusas MERCEDES BENZ 0303 v/n ( - ), šalys, t.y. draudėjas ir draudikas susitarė, jog draudimo suma pagal šį draudimo liudijimą yra: asmeniui -1 726 400 Lt, turtui - 345 280 Lt.

30Anot apeliantės, teismas neįvertino tai, kad 2004-03-30 sutartis tarp draudėjo UAB „Šakių autobusų parkas" ir draudiko UAB „Baltikums draudimas“ (draudimo liudijimas) buvo pasirašytas vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100 ir tuo metu TPSVCADĮ 11 str. nuostata, ribojanti neturtinės išmokos dydį 500 eurų suma negaliojo. Pasak skundo autorės, esant draudiminiam įvykiui, žalą (neturtinę ir turtinę), įvertinant tą aplinkybę, jog draudikui UADB „Baltikums draudimas" iškelta bankroto byla, draudimo sumos ribose privalo atlyginti atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, o draudėjas privalo atlyginti eismo įvykyje padarytą žalą tiek, kiek jos neatlygina draudimo įmonė.

31Atsiliepimu į apeliacinius skundus civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

32Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad skundai yra nepagrįsti. Abiejuose apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neturtinės žalos atlyginimą nepagrįstai priteisė iš UAB „Šakių autobusų parkas" ir mano, kad tai nepagrįsta įstatyminėmis normomis. Civilinis atsakovas teigia, kad biuras moka išmokas tik Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau TPVCAPD) įstatymo įtvirtintais pagrindais, apimtimi bei tvarka ir tik subjektams, turintiems teisę gauti išmokas pagal TPVCAPD įstatymą. Pagrindinė ir būtina sąlyga TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka gauti išmokas yra civilinės atsakomybės kilimas dėl padarytos žalos valdant ar naudojant transporto priemonę. Nesant šios sąlygos išmokų mokėjimas pagal TPVCAPD įstatymą yra iš viso neįmanomas.

33Atsiliepime nurodoma, kad tiek civilinės atsakomybės kilimo, tiek TPVCAPD įstatymo pagrindu Biuro išmokos mokėjimo klausimai (kreipimosi dėl žalos atlyginimo, žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka, taip pat maksimalūs mokėtinų išmokų dydžiai) sprendžiami vadovaujantis eismo įvykio metu galiojančiais teisės aktais. Kadangi eismo įvykis, dėl kurio metu patirtos žalos atlyginimo yra pareikštas ieškinys, įvyko 2004-12-24, Biuro mokėtinos išmokos apeliantei klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis nuo 2004-05-01 iki 2007-06-11 (t.y. eismo įvykio metu) galiojusia TPVCAPD įstatymo redakcija.

34Atsiliepime teigiama, kad eismo įvykio metu galiojusiame TPVCAPD įstatyme įtvirtintu pagrindu Biuras moka išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai kaltininkas žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau atsakingam draudikui iškelta bankroto byla (17 str. 1 d. 3 p.). Biuro pareiga mokėti išmokas nukentėjusiems (taip pat ir nuo neapsidraudusių vairuotojų) asmenims TPVCAPD įstatyme įtvirtintais pagrindais visais atvejais kyla iš TPVCAPD įstatymo, o ne iš TPVCAPD sutarčių. Todėl Biuro mokėtina išmoka dėl 2004-12-24 eismo įvykio metu patirtos žalos yra ribojama eismo įvykio metu galiojusio TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis draudimo sumomis (draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, - 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui).

35Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl draudiko atsakomybės pagal sudarytą draudimo sutartį, tačiau - ne dėl Biuro. Tuo tarpu Biuras nėra draudikas - subjektas, sudaręs draudimo sutartį ir pagal ją prisiėmęs atsakomybę įvykus draudiminiam įvykiui sutartyje nustatytose draudimo sumų ribose mokėti išmokas. Kaip jau minėjome, Biuras yra institucija, kurios viena iš funkcijų yra TPVCAPD įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka TPVCAPD įstatyme nustatytiems subjektams mokėti išmokas, neviršijančias TPVCAPD įstatyme nustatytų sumų.

36Atsiliepime manoma, kad apeliantų pateikti argumentai dėl to, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neteisingai išsprendė Biuro atsakomybės ribų klausimą, yra nepagrįsti.

37Taip pat atsiliepime nesutinkama ir su apeliantės A. P. apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai, vietoj ieškovės reikalaujamos 47.890,52 Lt turtinės žalos atlyginimo, priteisė jai tik 3.000,00 Lt turtinės žalos atlyginimą, o kitus reikalavimus atmetė. Biuras 2008-11-25 rašte dėl Biuro patraukimo civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-548/2008, prašydamas netenkinti apeliantės turtinės žalos reikalavimo, išsamiai aptarė kiekvieno apeliantės reikalavimo nepatenkinimo priežastis. Teismas, net ir pripažindamas, jog apeliantės reikalavimai nėra pagrįsti įrodymais, priteisė iš Biuro 3.000,00 Lt. Tokį sprendimą teismas priėmė įvertinęs apeliantės galimybes surinkti bei pateikti konkrečias jos turėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais.

38Atsiliepime manoma, kad apeliantės prašymo priteisti ir kitas, jokiais įrodymais nepagrįstas sumas, patenkinimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo bei protingumo kriterijų.

39Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusioji A. P. ir jos gynėja prašė nukentėjusios skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas, civilinio atsakovo atstovas UAB ( - ) atstovas, civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas, civilinio atsakovo bankrutuojančios ADB „Baltikum draudimas“ atstovas, prokurorė prašė nukentėjusiosios skundą atmesti. Nukentėjusioji A. P., civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas, civilinio atsakovo bankrutuojančios ADB „Baltikum draudimas“ atstovas, prokurorė prašė UAB ( - ) skundą atmesti.

40Nukentėjusiosios A. P. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

41Civilinio atsakovo UAB ( - ) apeliacinis skundas atmestinas.

42Dėl nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) apeliacinio skundo.

431.Dėl neturtinės žalos

44Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę sveikatos sužalojimo atveju, atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis ir 6.251 straipsnis reglamentuoja šiuos klausimus, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra be kaltės. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, tačiau nepakankamai įvertino šių aplinkybių reikšmę žalos dydžiui. Apeliantė A. P. nurodo, kad jos sveikata sutrikdyta sunkiai ir negrįžtamai, o teismo konstatuotas M. M. neatsargumas negali būti sąlyga eliminuojančia padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę už padarytą žalą ir nustatant jos dydį.

45Šiuo atveju kyla deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos asmeniui. Atsakomybė pagal baudžiamąją teisę už žalą, padarytą asmens sveikatai, nepašalina deliktinės atsakomybės, neatleidžia teisės pažeidėjo nuo pareigos atlyginti padarytą asmens sveikatai žalą.

46Asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę gali būti padaroma neturtinė žala, kuri yra atlyginama asmenims tik specialiai įstatymuose numatytais atvejais.

47Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės, t. y. už patį žalos padarymo faktą, nepriklausomai nuo pažeidėjo kaltės. Žala gali būti sumažinta tik atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį.

48Įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą (CK 6.251 str.), tačiau neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d.). Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą teismo nuosprendį įvertindamas tai, kad nors CK numato visiško padarytos žalos atlyginimo principą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis), faktiškai sveikatos sužalojimo atveju minėtas principas yra sunkiai iki galo realizuojamas, nes asmens sveikata po patirto sužalojimo gali būti visiškai ir neatstatyta. Galima kalbėti tik apie dalinį patirtos žalos kompensavimą, kadangi žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju yra riboto pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vertino ir aptarė aplinkybes, turinčias įtakos žalos dydžio nustatymui, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes įstatyme nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, taip pat turi būti įvertinta ir teismų praktiką šiuo klausimu.

49Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Piniginis atlygis, tai ne restitucija, o kompensacija, kuria siekiama sukelti teigiamas emocijas asmens fizinėje ar psichinėje sferoje.

50Kolegijos nuomone, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės, patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai. M. M. padaryto nusikaltimo pasekmės yra sunkios, skaudžios, besitęsiančios, paliekančios nepašalinamus pėdsakus visam gyvenimui. Ekspertizės aktas (t.3, b. l. 43-58) patvirtina, kad A. P. autoįvykio metu patyrė daugybinius sužalojimus, dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos ji neteko 60 procentų pastovaus bendro darbingumo, sužalojimo pasekmės gydant konservatyviai, yra negrįžtamos ir ateityje gali progresuoti. Iki įvykio nukentėjusioji buvo sveika ir darbinga, kėlė kvalifikaciją darbe ir gyveno pilnavertį gyvenimą. Autoįvykis ir jo pasekmės tai iš jos atėmė.

51Kolegijos nuomone, neturtinės žalos dydis, priteistas nukentėjusiajai A. P. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo yra ženkliai per mažas, todėl didintinas iki 65000 Lt.

522.Dėl turtinės žalos

53Nukentėjusiosios nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju. Civilinis kodeksas numato, kad turi būti atlyginami visi patirti nuostoliai ir neturtinė žala. Todėl, apeliantė mano, kad nepagrįstas teismo motyvas atmesti civilinės ieškovės reikalavimą priteisti 35 000 Lt planuojamų išlaidų ortodontiniam chirurginiam gydymui.

54Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinė ieškovė prašomos priteisti 5 209,42 Lt turtinės žalos neįrodė.

55Pažymėtina, kad nuostoliai, atsiradę dėl padarytos žalos asmens sveikatai turi būti atlyginami, o juos sudaro:

561) Negatyvūs nuostoliai (vadinamos negautos pajamos), kurie susidaro tuomet, kai asmuo dėl patirtos ligos, sužalojimo netenka dalies savo ankstesnių pajamų (uždarbio);

572) Pozityvūs nuostoliai (vadinamos papildomos išlaidos), kurie susidaro tuomet, kai asmuo dėl sužalojimo, ligos priverstas turėti tam tikrų išlaidų.

58Papildomos išlaidos (sveikatai atgauti, nors iš dalies grąžinti jam tą pačią būklę, kuri buvo iki sveikatos sužalojimo) turi būti atlygintos jeigu teismas nustato:

591) kad papildomos išlaidos reikalingos (būtinos);

602) kad papildomos išlaidos realios, tai yra, kad nukentėjusiajam reikalingą medicininę pagalbą atitinkamos gydymo įstaigos suteikė už tam tikrą atlyginimą.

61Ar papildomos išlaidos (pvz. pagerintas maitinimas, protezavimas ir pan.) reikalingos, teismas nustato pagal Medicininės socialinės ekspertizės komisijos (MSEK) arba teismo medicininės ekspertizės komisijos išvadą. Išvadoje turi atsispindėti tas faktas, kad papildomos išlaidos reikalingos būtent dėl sveikatos sužalojimo.

62Šiuo atveju byloje teisingai nustatyta, kad nėra duomenų apie tai, jog šios išlaidos reikalingos būtent dėl sužalojimo eismo įvykio metu, be to, šios išlaidos nėra realiai patirtos. Pažymėtina, kad nors teismas negali atmesti reikalavimo atlyginti papildomas išlaidas, motyvuodamas tuo, kad civilinis ieškovas neįrodė jų reikalingumo ir dydžio, kai tuo tarpu byloje surinkta medžiaga neparodo, kad teismas skyrė ekspertą šiuo klausimu ir padėjo ieškovui rinkti įrodymus apie papildomų išlaidų dydį, šiuo atveju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo pareigą dėl įrodymų rinkimo atliko tinkamai, ir priėmė teisingą sprendimą netenkinti civilinės ieškovės planuojamų 35 000 Lt išlaidų ortodontiniam gydymui. Nors byloje surinkti įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą, tačiau įstatymas numato, kad nukentėjusiajam gali būti atlyginamos tik faktiškai turėtos išlaidos. Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo: žala yra „turėtos“ išlaidos, o ne išlaidos, kurios yra planuojamos. Šioje dalyje, nukentėjusiosios prašymą apylinkės teismas pagrįstai atmetė.

63Civilinei atsakovei paaiškintina, kad ji galės kreiptis civiline ginčo teisenos tvarka dėl papildomų išlaidų, atsiradusių dėl sveikatai padarytos didesnio pavojaus šaltinio žalos, priteisimo.

64Dėl kelionės išlaidų teisėjų kolegija pažymi, kad gali būti atlygintos ir kitokios papildomos išlaidos: kelionės (kuro) išlaidos važinėti procedūroms, gydymo išlaidos ir kitos išlaidos. Tačiau vėl gi, jos gali būti priteistos tik pagal byloje esančius įrodymus. Apylinkės teismui priimant nuosprendį, nukentėjusioji nepateikė žalos pagrįstumą ir dydį įrodančius dokumentus. Tokie dokumentai gauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pateiktų dokumentų, įrodančių žalos pagrįstumą 5769,77 Lt sumai neginčija ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas ir sutinka nukentėjusiajai išmokėti, todėl šioje dalyje nukentėjusiosios prašymas tenkintinas.

65Dėl palūkanų

66Civilinė ieškovė A. P. prašė teismo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

67Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (netiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų.

68Apeliantė mano, kad reikalavimas liko neišspręstas, nes teismas nenurodė jokių motyvų.

69Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas teisės aktų nuostatas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalyko, tuo pačiu nurodė, kad civilinės ieškovės prašomos palūkanos neįeina į Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio apibrėžtą civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalyką ir baudžiamajame procese negali būti priteisiamos. Atmestini apeliantės argumentai dėl to, kad jos prašomos palūkanos turėtų būti priteistos, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, o kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos. Pažymėtina, kad civilinės ieškovės prašomas priteisti 5 procentų metines palūkanas reglamentuoja ne Civilinio proceso kodeksas, o Civilinis kodeksas, konkrečiai 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis, ir toks reikalavimas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, neįeina į civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, dalyką. Šioje dalyje apeliantės skundas nepagrįstas.

70Dėl civilinės atsakomybės pagrįstumo

71Apeliantės A. P. manymu, draudiminio įvykio atveju negalėjo būti taikomas 2004-05-07 įsigaliojęs Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kadangi draudimo sutartis tarp UADB „Batlikums draudimas“ ir UAB ( - ) sudaryta 2004-03-30, pagal kurią draudimo suma yra 1 726 400 Lt asmeniui ir 345 280 Lt turtui.

72Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakomybė už žalą kyla ne iš sutarčių, o iš įvykio metu galiojusio įstatymo, ribojusio neturtinės žalos atlyginimo 500 eurų sumoje.

73Esant sutarčiai dėl civilinės atsakomybės draudimo, žalą atlygina draudimo įmonė (draudikas). Nuostolių dydį apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (sutartinė atsakomybė). Esant draudiminiam įvykiui, draudikas privalo tiesiogiai atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kita žalos atlyginimo tvarka.

74Draudėjas privalo atlyginti eismo įvykyje padarytą žalą tiek, kiek jos neatlygina draudimo įmonė (draudikas). Negali būti atlyginami tokie nuostoliai, kurių nenumato draudimo taisyklės.

75Ginčo atveju, nors draudimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB ( - ) ir UADB „Baltikums draudimas“, UADB „Baltikums draudimas“ iškėlus bankroto bylą, jos prievoles perėmė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kuris pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą privalo mokėti draudimo išmokas tais atvejais, kai draudikui iškelta bankroto byla (17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

76Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad turi būti vadovaujantis įstatymu, o ne sutartimi, kadangi atlyginti žalą privalantis draudikų biuras nėra sutarties šalis.

77Autoįvykio metu galiojęs LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2001 m. birželio14 d. Nr. IX-378 redakcija) numatė, kad draudimo išmokos dydis nustatomas tik atsižvelgiant į įrodymais pagrįstą per eismo įvykį padarytos žalos dydį, neviršijančią įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų (t. y. 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui) (19 straipsnio 6 dalis). Apylinkės teismas teisingai atsižvelgė į Biuro išmokėtą apeliantei 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

78Dėl civilinio atsakovo UAB ( - ) apeliacinio skundo

79Apeliantas UAB ( - ) prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-02-13 nuosprendį, pripažinti civiliniais atsakovais byloje bankrutuojančią ADB „Baltikums draudimas“ ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurą bei priteisti iš jų 28 273,60 Lt neturtinės žalos A. P. naudai. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai taikė įstatymo nuostatas ir nesivadovavo 2004-03-30 sutartimi (draudimo polisu).

80Apelianto UAB „Šakių autobusų parkas“ skundas taip pat atmestinas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu draudiko, kuriam iškelta bankroto byla, prievoles perima Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, mokantis išmokas vadovaujantis eismo įvykio metu galiojančiais teisės aktais. Eismo įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nenumatyta LR Transporto priemonių draudikų biuro pareiga ar galimybė mokėti išmokas nukentėjusiesiems sutartyse numatytų draudimo sumų ribose.

81Maksimalią dalį pagal įstatymą, t.y. 1726.40 Lt nukentėjusiajai atlygino civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras (įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d.). Kadangi, neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai padidintas iki 65000 Lt, todėl priteistina suma 63273.60 LT.

82Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo M. M. veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, tačiau netinkamai išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas nukentėjusiajai A. P., todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas.

83Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.,3p., 328 str.4 p.,

Nutarė

84Nukentėjusiosios A. P. apeliacinį skundą patenkinti dalinai, 2009m. vasario 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės nuosprendį pakeisti: priteisti iš atsakovo UAB ( - ) (į.k. 174273897, buveinė ( - ) Šakiai) 63273.60 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 5769,77 Lt, nukentėjusiosios A. P. naudai.

85Priteisti iš M. M. (a. k. ( - ) proceso išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti – 2000 Lt.

86Civilinio atsakovo UAB ( - ) apeliacinį skundą atmesti.

87Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės... 4. Iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų... 5. Iš civilinio atsakovo UAB ( - ) priteista 28273.6 Lt neturtinei žalai... 6. Iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų... 7. Iš M. M. priteista proceso išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti -... 8. Iš M. M. priteista 42.48 Lt išmokėtas proceso išlaidas valstybės naudai.... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 12. M. M. a.k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK... 13. Apeliaciniu skundu UAB ( - ) prašo nuosprendį pakeisti ir pripažinti, kad... 14. Skunde nurodoma, kad priimant sprendimą kas šioje byloje yra tinkamas... 15. Skunde teigiama, kad 2004-03-30 pasirašytoje transporto priemonės valdytojų... 16. Skundo autorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 17. Anot skundo autoriaus, draudiko pareigą nukentėjusiam autoavarijos metu... 18. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje analizuojama draudimo sutarties... 19. Apeliantas mano, kad atsakovas šioje byloje yra UADB „Baltikums... 20. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. P. prašo nuosprendį pakeisti ir iš... 21. Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis dalyje, dėl civilinio ieškinio... 22. Skundo autorė mano, kad teismas nagrinėdamas civilinio ieškovo reikalavimus,... 23. Skundo autorė nesutinka su teismo nurodytu argumentu kad nagrinėjamoje byloje... 24. Apeliantė skunde nurodo, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio l dalį žala yra... 25. Be to, apeliantė mano, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines... 26. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji turėjo ir kitų nuostolių t.y. jos... 27. Skunde nurodoma, kad teismas iš dalies tenkindamas ieškinį, pažeidė CK... 28. Be to, apeliantė mano, kad teismas, išnagrinėjęs jos civilinio ieškinio... 29. Skunde nurodoma, kad M. M. vairuojamas bei UAB ( - ) priklausantis automobilis... 30. Anot apeliantės, teismas neįvertino tai, kad 2004-03-30 sutartis tarp... 31. Atsiliepimu į apeliacinius skundus civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos... 32. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad skundai yra nepagrįsti.... 33. Atsiliepime nurodoma, kad tiek civilinės atsakomybės kilimo, tiek TPVCAPD... 34. Atsiliepime teigiama, kad eismo įvykio metu galiojusiame TPVCAPD įstatyme... 35. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl... 36. Atsiliepime manoma, kad apeliantų pateikti argumentai dėl to, kad... 37. Taip pat atsiliepime nesutinkama ir su apeliantės A. P. apeliacinio skundo... 38. Atsiliepime manoma, kad apeliantės prašymo priteisti ir kitas, jokiais... 39. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusioji A. P. ir jos gynėja... 40. Nukentėjusiosios A. P. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.... 41. Civilinio atsakovo UAB ( - ) apeliacinis skundas atmestinas.... 42. Dėl nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) apeliacinio skundo.... 43. 1.Dėl neturtinės žalos... 44. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino teisės... 45. Šiuo atveju kyla deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos asmeniui.... 46. Asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę gali būti... 47. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be... 48. Įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas,... 49. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar... 50. Kolegijos nuomone, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo... 51. Kolegijos nuomone, neturtinės žalos dydis, priteistas nukentėjusiajai A. P.... 52. 2.Dėl turtinės žalos... 53. Nukentėjusiosios nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino... 54. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinė ieškovė prašomos... 55. Pažymėtina, kad nuostoliai, atsiradę dėl padarytos žalos asmens sveikatai... 56. 1) Negatyvūs nuostoliai (vadinamos negautos pajamos), kurie susidaro tuomet,... 57. 2) Pozityvūs nuostoliai (vadinamos papildomos išlaidos), kurie susidaro... 58. Papildomos išlaidos (sveikatai atgauti, nors iš dalies grąžinti jam tą... 59. 1) kad papildomos išlaidos reikalingos (būtinos);... 60. 2) kad papildomos išlaidos realios, tai yra, kad nukentėjusiajam reikalingą... 61. Ar papildomos išlaidos (pvz. pagerintas maitinimas, protezavimas ir pan.)... 62. Šiuo atveju byloje teisingai nustatyta, kad nėra duomenų apie tai, jog šios... 63. Civilinei atsakovei paaiškintina, kad ji galės kreiptis civiline ginčo... 64. Dėl kelionės išlaidų teisėjų kolegija pažymi, kad gali būti atlygintos... 65. Dėl palūkanų... 66. Civilinė ieškovė A. P. prašė teismo priteisti 5 procentų metines... 67. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 109... 68. Apeliantė mano, kad reikalavimas liko neišspręstas, nes teismas nenurodė... 69. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas... 70. Dėl civilinės atsakomybės pagrįstumo... 71. Apeliantės A. P. manymu, draudiminio įvykio atveju negalėjo būti taikomas... 72. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakomybė už žalą kyla ne iš... 73. Esant sutarčiai dėl civilinės atsakomybės draudimo, žalą atlygina... 74. Draudėjas privalo atlyginti eismo įvykyje padarytą žalą tiek, kiek jos... 75. Ginčo atveju, nors draudimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB ( - ) ir UADB... 76. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad turi būti... 77. Autoįvykio metu galiojęs LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų... 78. Dėl civilinio atsakovo UAB ( - ) apeliacinio skundo... 79. Apeliantas UAB ( - ) prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo... 80. Apelianto UAB „Šakių autobusų parkas“ skundas taip pat atmestinas dėl... 81. Maksimalią dalį pagal įstatymą, t.y. 1726.40 Lt nukentėjusiajai atlygino... 82. Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą,... 83. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.,3p., 328 str.4... 84. Nukentėjusiosios A. P. apeliacinį skundą patenkinti dalinai, 2009m. vasario... 85. Priteisti iš M. M. (a. k. ( - ) proceso išlaidas advokatų teisinei pagalbai... 86. Civilinio atsakovo UAB ( - ) apeliacinį skundą atmesti.... 87. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą....