Byla 3K-7-115/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės, Romualdo Čaikos, Teodoros Staugaitienės, Janinos Stripeikienės (pranešėja), Juozo Šerkšno, Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, V. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė O. V. 2004 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K., prašydama priteisti 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Vėliau, 2004 m. gruodžio 16 d. ji pareiškė ieškinį atsakovui – uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „Lindra“ (dabartinis pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“), o 2005 m. kovo 7 d. ieškiniu prašė solidariai priteisti 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo V. K. Ieškovė taip pat prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą ieškiniui draudimo kompanijai pareikšti. Ieškovė nurodė, kad 2003 m. gegužės 12 d. ją, einančią per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, partrenkė automobilis, vairuojamas atsakovo V. K., kuris savo, kaip automobilio savininko ir valdytojo civilinę atsakomybę apdraudė UAB DK „Lindra“. Eismo įvykio metu ieškovė patyrė kojos traumą, sukėlusią didelį fizinį skausmą, nepatogumus. Buvo atliktos dvi operacijos, ieškovė ilgą laiką buvo nedarbinga. Šeimos nariams teko ja rūpintis, padėti judėti. Ieškovė teigia, kad kojos traumos pasekmes jaučia iki šiol; pažymi, kad dirba stovimą darbą fasuotoja, o lengvesnio darbo, būdama 53 m. amžiaus, negali susirasti. Eismo įvykis sukėlė šoką, net ir dabar nesaugiai jaučiasi gatvėje, jaučia transporto baimę. Fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas – tai patirta neturtinė žala, kurią ieškovė vertina 7000 Lt.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Varėnos rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš UAB DK „PZU Lietuva“ O. V. 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš V. K. atmetė. Teismas nurodė, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė, jog visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Atsakovas V. K. sudarė draudimo sutartį standartinėmis sąlygomis prisijungimo būdu, todėl esantys sutartyje teisiniai neaiškumai bei galimi sutarties sąlygų prieštaravimai aiškintini jo naudai. Atsakovams sudarant transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, galiojo 2000 m. Civilinio kodekso nuostatos, pagal kurias draudikas prisiėmė iš sutartinių santykių kylančią civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos. Žala, kurios reikalauja ieškovė, neviršija draudimo sutartyje nurodytos sumos, draudikas yra mokus, todėl prievolę atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą turi draudikas – atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, draudimo sutartimi prisiėmęs žalos atsiradimo riziką. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, teismas nurodė, kad pagal CK 127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ieškovės teisės pažeidimo momentas yra UAB DK „Lindra“ žalos atlyginimo išmokėjimas paskutinį kartą – 2004 m. liepos 22 d. – atsisakant mokėti didesnį žalos atlyginimą. Ieškovė ieškinį draudimo kompanijai dėl žalos atlyginimo pateikė teisme 2004 m. gruodžio 16 d., t. y. nepraleidusi ieškinio senaties termino, todėl nėra pagrindo jam atnaujinti. Taip pat nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui iš eismo įvykio kaltininko V. K. priteisti, nes už žalos atlyginimą yra atsakingas draudikas.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 21 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momentu ir motyvais dėl draudiko pareigos atlyginti ieškovei atsakovo V. K. padarytą neturtinę žalą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 21 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties termino taikymo bei priimti naują sprendimą – atmesti reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais argumentais:

101. Ieškovė apie teisės į asmens ir kūno neliečiamybę bei vientisumą pažeidimą, iš kurio kyla teisė į žalos atlyginimą, turėjo sužinoti eismo įvykio dieną - 2003 m. gegužės 12 d. Dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovė pirmą kartą į draudiką kreipėsi 2004 m. kovo 30 d., vėliau – 2004 m. birželio 16 d., tačiau neprašė atlyginti neturtinės žalos. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovė draudikui pareiškė 2004 m. spalio 21 d. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas, o ieškovė pareiškė ieškinį kasatoriui 2004 m. gruodžio 16 d., t. y. jau pasibaigus vienerių metų ieškinio senaties terminui. Teismai neteisingai, pažeisdami CK 1.127 straipsnio reikalavimus, nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir pripažino, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.

112. Žalos ieškovei padarymo metu neturtinės žalos dydžio įvertinimas buvo išimtinai teismo prerogatyva. Nei Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas), nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100 patvirtintose Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nebuvo vartojama neturtinės žalos sąvoka, nenumatyta draudiko pareiga atlyginti dėl kelių eismo įvykio patirtą neturtinę žalą. Tokia pareiga draudikui atsirado tik 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai, kurios 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala asmeniui apima taip pat ir neturtinę žalą. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai taikė plečiamąjį Įstatymo ir Taisyklių aiškinimą retrospektyviai. Draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl jis atsako tik dėl prisiimtų įsipareigojimų.

123. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų yra nevienoda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse, priimtose 2004 m. rugsėjo 29 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2004, 2004 m. liepos 12 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2004; 2005 m. vasario 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005 ir kt., pripažinta, kad nukentėjęs tretysis asmuo turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą iš draudiko vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, tačiau 2005 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005, 2005 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005, kasacinis teismas laikė, kad žala asmeniui neturi būti tapatinama su neturtine žala, o pareiga atlyginti neturtinę žalą pagal CK 6.250 straipsnį ir 6.263 straipsnio 2 dalį tenka žalą padariusiam asmeniui.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. K. prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 21 d. nutartį. Atsakovas, argumentuodamas savo prašymą, nurodo, kad pagal Taisyklių 51 punktą draudimo išmokos dydis priklauso nuo autoavarijos metu padarytos žalos trečiojo asmens sveikatai ir žalos, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė, dydžio. Žalos asmens sveikatai atlyginimas apima neturtinės žalos atlyginimą, nes neturtinė žala dėl savo asmeninio pobūdžio yra neatsiejama žalos asmens sveikatai dalis, be to, nukentėjusiojo dėl autoavarijos patiriama neturtinė žala yra laikytina atsiradusia kaip autoavarijos pasekmė. Civilinės atsakomybės draudimo esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atsakomybę kitam asmeniui – už ją atsakingam pagal sutartį.

14Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

16Atsakovas V. K. savo kaip automobilio savininko ir valdytojo civilinę atsakomybę 2003 m. kovo 22 d. apdraudė UAB DK „Lindra“ nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. Draudimo suma yra 30 000 Lt asmeniui ir 30 000 Lt turtui. V. K. vairuojamas automobilis 2003 m. gegužės 12 d. partrenkė ieškovę, einančią per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Eismo įvykio metu patirta sužalojimų: dešinės blauzdos išorinio krumplio impresinis lūžimas, dešinio kelio išorinio menisko trūkimas. 2003 m. gegužės 15 d. buvo atlikta operacija, koja imobilizuota 3 mėnesius. Ieškovė gydėsi stacionariai ligoninėje ir ambulatoriškai iki 2003 m. lapkričio 9 d. Vėliau nuo 2004 m. gegužės 27 d. iki 2004 m. birželio 10 d. vėl buvo gydoma ligoninėje, atlikta operacija. Ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės sužalojimo buvo nutrauktas 2004 m. vasario 18 d., o V. K. nubaustas administracine tvarka. UAB DK „Lindra“ 2004 m. liepos 7 d. ieškovei pranešė apie apskaičiuotą 385,54 Lt draudimo išmoką, kuria atlygintos dokumentais pagrįstos išlaidos vaistams ir kompensuotos negautos pajamos.

17V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

182001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisiniai pagrindai ir principai. Šios draudimo sistemos esmė yra ta, kad, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą (nuostolius) atsiradimas. Civilinės atsakomybės santykiuose atsakingas už padarytą žalą asmuo (draudėjas) yra skolininkas, o nukentėjęs – kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo. Kadangi kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, o nedraudiminio įvykio atveju arba kai draudimo išmokos nepakanka žalai (nuostoliui) atlyginti – ir žalą padariusiam asmeniui, tai užtikrinamas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformuota ir vienoda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis Nr. 3K-3-367/2004; 2005 m. kovo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2005).

19Draudiko pareigą nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui atlyginti žalą (nuostolius) nustato tokios rūšies draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos ir atitinkamos rūšies draudimo taisyklės. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje atsakovams sudarant draudimo sutartį, buvo nustatyta, kas pagal šį įstatymą laikoma draudimo objektu. Tai – transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta bendroji nuostata, kad draudikas atlygina žalą asmeniui ir turtui. Įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui sąvoka – tai žala trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, padaryta autoavarijos metu, ar atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė. Taip pat pažymėta, kad žala asmeniui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. Šiame specialiajame įstatyme žalos asmeniui samprata plačiau nedetalizuota, neatskleista, ar ji apima turtinę ir neturtinę žalos asmeniui rūšis, ar tik vieną jų. To nepadaryta ir 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintose draudimo taisyklėse. Šių specialiųjų teisės aktų nuostatos nukreipia į bendrąsias teisės normas. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai, todėl sprendžiant nagrinėjamoje byloje kylančius klausimus, būtina vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2000 m. Civilinis kodeksas, kurio 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta deliktinė atsakomybė už žalą, padarytą sveikatos sužalojimu. Bendrojoje normoje – CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais. CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį. Prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas. Neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė.

20Kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl draudiko atsakomybės ribojimo ne tik dydžiu, bet ir žalos rūšimi nevienoda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis Nr. 3K-3-367/2004; 2005 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 3K-3-86/2005; 2005 m. kovo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-626/2005). Pažymėtina, kad šioje byloje analizuojamos draudimo sutarties sudarymo metu – 2003 m. kovo 22 d. – buvęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinis reglamentavimas draudiko atsakomybę leido riboti tik draudimo išmokos dydžiu. Šios draudimo sutarties objektas – deliktinė vairuotojo atsakomybė už žalą, padarytą asmeniui. Teisę gauti draudimo išmoką turi tretysis asmuo, nagrinėjamoje byloje – ieškovė, kuriai buvo padaryta žala, įtvirtinta CK 6.283 straipsnio 1 dalyje. Atsakovų 2003 m. kovo 22 d. sudarytoje draudimo sutartyje nebuvo nurodytos žalos asmeniui rūšys, todėl draudikas privalo atlyginti abiejų rūšių – tiek turtinę, tiek neturtinę – žalą, padarytą ieškovei, kurios dydis ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta draudimo asmeniui išmokos suma – 30 000 Lt.

21Draudikas 2004 m. liepos 7 d. pranešė apie sutikimą atlyginti ieškovei turtinę žalą. Šis faktas nutraukė vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis), kuris vėl pradedamas skaičiuoti nuo 2004 m. liepos 7 d., todėl ieškovė, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškusi 2004 m. rugsėjo 22 d., ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.130 straipsnio 3 dalis).

22Kolegija konstatuoja, kad teismai teisingai aiškino transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudimo objektą ir draudiko prievolę atlyginti žalą asmeniui, kuris buvo sužalotas eismo įvykio metu (CPK 346 straipsnio 2 dalis), todėl teismų priimti procesiniai sprendimai paliktini galioti.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.