Byla 1A-478/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo), teisėjų: Kęstučio Jucio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui, nuteistajam R. M., gynėjai Marijai Bartaševičiūtei, nukentėjusiajai E. J., vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei V. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu ketveriems metams.

2Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, o nuteistasis R. M. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir be nuosprendžio vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4R. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 21 d., apie 21 val., gyvenamajame name, esančiame ( - ) ir priklausančiame L. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo motina I. M. metu, užmetė jai ant kaklo diržą ir užveržė jį, padarydamas I. M. nutrūkstančią, horizontaliai išsidėsčiusią stranguliacinę vagą kaklo priekiniame ir dešiniame šoniniame paviršiuje, o nuo suspaudimo kaklą kilpa I. M. užduso, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį - motiną I. M..

5Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 92 str. taikymo bei kuria pripažinta, jog R. M. veiką išprovokavo asocialus neigiamas nukentėjusiosios elgesys. Taip pat prašo sugriežtinti R. M. paskirtą bausmę - už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 3 p., padarymą skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalies prokuroras neskundžia.

6Prokuroro nuomone, teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, netinkamai vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, nepakankamai įvertino nusikalstamos veikos padidintą pavojingumą ir jos pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, dėl ko nepagrįstai paskyrė minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, dar be to, ir atidėjo.

7Apeliaciniame skunde prokuroras apibūdina nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, cituoja liudytojų L. M., M. Ž. ir psichologės A. Š. parodymus, teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto išvadas, toksikologijos laboratorijos specialisto išvadas, ( - ) seniūnijos seniūnės pateiktą informaciją bei teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog asocialus neigiamas nukentėjusiosios elgesys turėjo, o neigiama asociali aplinka galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Prokuroras pažymi, kad nuteistasis agresyviai elgėsi tą pačią dieną dar prieš įvykį, kad žodinis konfliktas tarp nuteistojo ir jo motinos nebuvo išimtis atvejis, nes tokie konfliktai tarp jų nuolat vykdavo ir anksčiau.

8Prokuroras, vadovaudamasis BK 54, 61, 91 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 30 p. nuostatomis bei nurodydamas nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 3 p., bausmės, skirtinos nepilnamečiams asmenims, vidurkio dydį, teigia, kad šioje byloje R. M. neturi būti skiriama minimali paminėto nusikaltimo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ir negali būti taikomos BK 92 str. nuostatos. Jis mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kuri, tuo pačiu, atitiks padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį bei sukeltų padarinių sunkumą.

9Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis R. M. ir jo gynėja bei nukentėjusioji E. J. prašė apeliacinį skundą atmesti, o prokuroras - patenkinti.

10Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas apeliacinio proceso metu turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

12Apeliaciniame skunde prokuroras neginčija skundžiamo nuosprendžio išvadų dėl nuteistojo veikos juridinio vertinimo, todėl kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje apeliacine tvarka netikrina (BPK 320 str. 3, 4 d.).

13Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiosios provokuojantis asocialus elgesys. Todėl apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, vadovaujantis BPK 328 str. 1, 3 p. nuostatomis.

14BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyti du nukentėjusiojo elgesio variantai, kurie lengvina kaltininko teisinę padėtį. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai paprastai pasireiškia įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į kaltininką ar į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą veiką prieš jį.

15Teismų praktikoje teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, įžeidė kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo susiję su smurtu arba kitokiais pavojingais veiksmais ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 27, psl. 315). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks nukentėjusiojo elgesys iš dalies paskatina kaltininką nusikalsti prieš jį.

16Iš liudytojų L. M. (t. 1, b. l. 109-110; t. 2, b. l. 49), Le. M. (t. 1, b. l. 108; t. 2, b. l. 43), E. J. (t. 2, b. l. 42) parodymų, administracinių bylų, iškeltų L. M. (t. 1, b. l. 154-159, 160-162) bei I. M. (t. 1, b. l. 164-166) medžiagos, ( - ) savivaldybės administracijos rašte (t. 2, b. l. 30) ir ( - ) policijos komisariato (t. 2, b. l. 21-22) pateiktos informacijos, matyti, kad nuteistojo šeimoje buvo nuolat piktnaudžiaujama alkoholiu ir vykdavo konfliktai. Nuteistasis taip pat patvirtino, kad jo motina, būdama neblaivi, visada jam priekaištaudavo dėl jo elgesio (t. 1, b. l. 24-26, 44-45; t. 2, b. l. 41 ). Be to, dar ir tą pačią dieną, dėl tokio paties pobūdžio konflikto buvo iškviesti policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 123, 124, 125; t. 2, b. l. 49).

17Taigi, nuteistajam R. M. įvykio metu buvęs jo motinos elgesys dėl alkoholio vartojimo ir nuolatinių buitinių konfliktų nebuvo nauja, nežinoma ir (ar) netikėta aplinkybė nei pačiam nuteistajam, nei nukentėjusiajai, nei kitiems šeimos nariams. Įvykio dieną kilęs konfliktas tarp neblaivaus R. M. ir tokios pat būsenos buvusios jo motinos, R. M. buvo įprasta, niekuo neišsiskirianti kasdieninė situacija bei tokio gyvenimo būdo pasekmė. Be to, skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog tokia aplinkybė – asmeninis konfliktas dėl girtavimo - buvo įvykio priežastis. Todėl, kolegijos nuomone, šiuo atveju, nukentėjusiosios įvykio metu buvusį elgesį nėra jokio pagrindo pripažinti provokuojančiu ir (ar) rizikingu bei turėjusiu įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tuo pačiu tai pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 1, 3 p.), iš jo aprašomosios dalies pašalinant išvadą, kad šioje byloje yra nustatyta nuteistojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 6 p.

18Kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistajam už savo motinos nužudymą paskirta bausmė, be to jos vykdymą dar ir atidedant, yra aiškiai per švelni. Tokia bausmė neatitinka nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nei nuteistojo asmenybės. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1, 2 p. numatytais pagrindais.

19BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 129 str. tiek 1, tiek 2 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą.

20BK 54 str. 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 str.) apžvalgoje“ nurodyta, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes tada, kai nėra pagrindų atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taikant tik baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemones. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

22Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika Nr. 26“, psl. 197-213).

23Be to, įstatymo leidėjas nustatė, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.).

24Nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 3 p., sankcijos minimalus dydis, įvertinus BK 91 str. 3 d. nuostatas, yra ketveri metai laisvės atėmimo, o sankcijos vidurkis - septyneri metai.

25Nuteistojo R. M. padarytas smurtinis nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Ši veika padaryta esant vienam iš ją kvalifikuojančių požymių ir veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia (nuteistasis šaltakraujiškai pasmaugė savo motiną). Nusikaltimu sukeltos labai sunkios ir negrįžtamos pasekmės bei padaryta ypatinga žala visuomenei.

26Byloje nustatyta po vieną R. M. atsakomybę lengvinančią (dėl veikos padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią (nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui) aplinkybę.

27Nusikaltimo padarymo metu R. M. buvo nepilnametis (jam buvo suėję 17 metų), anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka dėl viešos rimties trikdymo (t. 1, b. l. 129-133).

28Tiek ( - ) seniūnijos seniūnės (t. 2, b. l. 30), tiek ( - ) mokyklos administracijos charakterizuojamas patenkinamai (t. 1, b. l. 149).

29Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad I. M. tinkamai nesirūpino savo abejais vaikais – tiek dukra E. J. (dėl nuolatinio motinos girtuokliavimo iš pastarosios buvo atimtos motinystės teisės ir ją (E. J.) globojo močiutė) (t. 1, b. l. 103, 105; t. 2, b. l. 42), tiek sūnumi R. M. (dėl nuolatinio tėvų girtuokliavimo jis neturėdavo ko pavalgyti, nenakvodavo namuose) (t. 2, b. l. 21-22).

30Teisiamojo posėdžio metu psichologė ekspertė A. Š., patvirtindama teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-20 (t. 1, b. l. 89-91) išvadas, papildomai parodė, kad vaiko elgsenai šeimos santykiai turi įtakos ir reikšmės, kad, šiuo atveju, tėvų pavyzdys yra neigiamas, vaikas neturi iš ko mokytis ir kad tokios gyvenimo sąlygos jį veikia neigiamai (t. 2, b. l. 50). Taigi, paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. M. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos nebuvo tinkamos.

31Todėl nuteistajam R. M. už nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 3 p, padarymą, atsižvelgiant į BK 91 str. 3 d. nuostatas, skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Kolegijos nuomone, tokia bausmė nėra per griežta ir (ar) per švelni bei neprieštarauja bausmės paskirčiai bei teisingumo principui.

32BK 92 str. 1 d. numatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

33Taigi, įstatyme numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas:

34a)

35nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus;

36b)

37teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

38Pažymėtina, kad kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, bausmės vykdymo nepilnamečiui negalima atidėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaro I dalis, psl. 471-472).

39Taigi, šiuo nuosprendžiu pakeitus nuteistajam R. M. paskirtos bausmės dydį, nebelieka juridinio pagrindo taikyti jam BK 92 str. 1 d. nuostatų. Dėl šios priežasties apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės vykdymo atidėjimo taip pat keistinas (BPK 328 str. 1 p.).

40Kolegijos nuomone, tenkinti prokuroro prašymą paskirti nuteistajam R. M. laisvės atėmimo bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose nebėra pagrindo, nes skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo metu nuteistasis sulaukė pilnametystės (t. 1, b. l. 126).

41Tačiau kolegija, vadovaudamasi BK 50 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.15 p. nuostatomis, formuojama teismų praktika kasacinėse bylose Nr. 2K-419/2009, 2K-594/2005 bei atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę ir kitas aukščiau šiame nuosprendyje jau išvardytas aplinkybes, dėl kurių paskirtas švelnesnis bausmės dydis, mano, kad, šiuo atveju, bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskirus laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje.

42Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę paminėtos rūšies bausmės atlikimo vietoje, nepraras socialinių ryšių su seserimi E. J..

43Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2, 3 p.,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti.

45R. M., pripažintam kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., paskirti laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

46Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. rugsėjo 23 d. laiką.

47Panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, taikant BK 92 str. nuostatas.

48Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies teismo nustatytą R.M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys.

49Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. R. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 21 d., apie 21 val.,... 5. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas... 6. Prokuroro nuomone, teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, netinkamai... 7. Apeliaciniame skunde prokuroras apibūdina nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę... 8. Prokuroras, vadovaudamasis BK 54, 61, 91 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo... 9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis R. M. ir jo... 10. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis... 11. Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas apeliacinio proceso metu turi... 12. Apeliaciniame skunde prokuroras neginčija skundžiamo nuosprendžio išvadų... 13. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka... 14. BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyti du nukentėjusiojo elgesio variantai, kurie... 15. Teismų praktikoje teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos... 16. Iš liudytojų L. M. (t. 1, b. l. 109-110; t. 2, b. l. 49), Le. M. (t. 1, b. l.... 17. Taigi, nuteistajam R. M. įvykio metu buvęs jo motinos elgesys dėl alkoholio... 18. Kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistajam už... 19. BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis... 20. BK 54 str. 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1)... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. „Teismų praktikos... 22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų... 23. Be to, įstatymo leidėjas nustatė, kad teismas, įvertinęs atsakomybę... 24. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 3 p., sankcijos minimalus... 25. Nuteistojo R. M. padarytas smurtinis nusikaltimas priskiriamas labai sunkių... 26. Byloje nustatyta po vieną R. M. atsakomybę lengvinančią (dėl veikos... 27. Nusikaltimo padarymo metu R. M. buvo nepilnametis (jam buvo suėję 17 metų),... 28. Tiek ( - ) seniūnijos seniūnės (t. 2, b. l. 30), tiek ( - )... 29. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad I. M. tinkamai nesirūpino savo... 30. Teisiamojo posėdžio metu psichologė ekspertė A. Š., patvirtindama teismo... 31. Todėl nuteistajam R. M. už nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 3 p,... 32. BK 92 str. 1 d. numatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už... 33. Taigi, įstatyme numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės... 34. a)... 35. nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius... 36. b)... 37. teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai... 38. Pažymėtina, kad kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, bausmės... 39. Taigi, šiuo nuosprendžiu pakeitus nuteistajam R. M. paskirtos bausmės dydį,... 40. Kolegijos nuomone, tenkinti prokuroro prašymą paskirti nuteistajam R. M.... 41. Tačiau kolegija, vadovaudamasi BK 50 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo... 42. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę... 43. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,... 44. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti.... 45. R. M., pripažintam kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., paskirti laisvės... 46. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo... 47. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl R. M. paskirtos... 48. Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies... 49. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....