Byla 2K-419/2009
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutarties.

3Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu J. G. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

4Priteista iš nuteistojo J. G. nukentėjusiajai D. A. 5352,30 Lt V. N. palaidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų ir 50 000 Lt neturtinės žalos. Taip pat priteista iš nuteistojo J. G. Valstybinei ligonių kasai 4548,90 Lt už nukentėjusiojo gydymą stacionarioje gydymo įstaigoje.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutartimi nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

7J. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 28 d., apie 17 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Šiaulių r., ( - ), V. N. gyvenamosiose patalpose tyčia, dėl asmeninių paskatų, smogęs rankomis ir kojomis V. N. smūgius į įvairias kūno vietas, tarp jų į galvą, veidą, pilvą, krūtinę, dešinę šlaunį, ranką bei smūgiais sulaužęs krūtinės ląstos 8–10 šonkaulius mentės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės 6–7 šonkaulius priekinės pažastinės linijos projekcijoje, 7–10 šonkaulius tarp vidurinės pažastinės ir mentės linijų, nosies kaulus, padaręs muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvas kairės kaktos pusės ir kairio smilkinio, bei krūtinės ląstos abiejų pusių minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairėje smakro pusėje, kairiajame žande, kairėje kaklo pusėje, abiejose krūtinės ląstos pusėse, dešinėje šlaunyje, nužudė V. N. V. N. mirtį sukėlė daugybiniai šonkaulių lūžiai, dėl kurių komplikavosi kvėpavimo nepakankamumas ir V. N. dėl šių J. G. jam padarytų sužalojimų ligoninėje mirė. Taip J. G. tyčia, dėl asmeninių paskatų, nužudė V. N.

8Kasaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo teismą pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutartį.

9Kasatorius skunde teigia, kad jo nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį, nes teismai patys pripažino, jog nukentėjusiojo veiksmai sukėlė didelį susijaudinimą, dėl ko ir buvo padaryta nusikalstama veika. Kasatorius teigia iki nusikalstamos veikos padarymo nežinojęs, kad jo žmona buvo jam neištikima su V. N. Tai sužinojus, kasatorių ištiko „šokas“ ir dėl tokio itin įžeidžiančio jo žmonos ir V. N. elgesio, kuris sąlygojo didelį susijaudinimą, jis įvykdė nusikalstamą veiką.

10Kasatorius nurodo, kad skirdamas bausmę teismas turėjo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę negu BK 129 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės minimumas , nes nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir atsižvelgus į padarytos veikos motyvus ir teisingumo principą paskirta bausmė yra per griežta. Kasatorius prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirti jam švelnesnę bausmę, negu nustatytas bausmės minimumas.

11Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad kasatoriaus kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrįsta išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais (neprieštaringais liudytojų ir jo paties parodymais, specialistų išvadomis, daiktinių įrodymų apžiūros ir įvykio vietos apžiūros protokolais), kurie buvo įvertinti nepažeidžiant BKP 20 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų. Teismo padarytą išvadą , kad kasatoriaus nužudymas nebuvo sąlygotas staiga kilusio didelio susijaudinimo ar kitokių neteisėtų ar nusikalstamų veiksmų prieš kaltininką, yra pagrįsta ir patvirtinta bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, iš esmės atsakė į visus jame iškeltus klausimus, todėl BPK 320 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti.

12Taip pat atsiliepime pažymima, kad kasatorius nepagrįstai prašo švelninti jam paskirtą bausmę, nes teismai tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnio nuostatas. Teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bei tai, kad nusikalstamą veiką iš dalies sąlygojo nukentėjusiosios rizikingas elgesys ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Švelninti kasatoriui bausmę nėra pagrindo.

13Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusioji D. A. nurodo, kad nuteistojo žmona nepalaikė artimų santykių su jos broliu, t. y. nukentėjusiuoju V. N., bei teigia, kad kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

14Nuteistojo J. G. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

15Dėl J. G. padarytos veikos kvalifikavimo

16Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka dispozicijoje aprašytas sąlygas. Kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Toks poelgis turi sukelti didelį susijaudinimą, dėl kurio įvyko fiziologinis afektas ir sekė pavojingus padarinius sukėlę veiksmai. Be to, viena iš sąlygų nužudymui kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį yra tai, kad kaltininko veiksmai padaryti iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į jį. Tik esant šių BK 130 straipsnio dispozicijoje įvardytų sąlygų visumai, kaltininko veika bus kvalifikuojama kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Tačiau tokia ekspertizė skiriama turint duomenų, rodančių buvus fiziologinio afekto būseną.

17Byloje nustatyta dalis pažymių, atitinkančių BK 130 straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Byloje nustatyta, kad kasatorius nukentėjusiojo namuose užtiko nuogą savo žmoną ir nuogą nukentėjusįjį. Tai aišku sukėlė neigiamas emocijas ir susijaudinimą. Smurtą prieš nukentėjusįjį kasatorius pavartojo iš karto po to, kai pamatė nuogą savo žmoną ir nuogą nukentėjusįjį pastarojo namuose. Galima teigti, kad šie nukentėjusiojo ir jo žmonos veiksmai įžeidė kasatorių.

18Tačiau byloje nenustatytos visos sąlygos, būtinos padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį. Be greito kaltininko atsako į nukentėjusiojo elgesį, būtina nustatyti, kad šį atsaką lėmė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į jo gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu. Nukentėjusysis jokių priešingų teisei veiksmų kasatoriaus atžvilgiu nedarė. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis V. N. kėsinosi į kasatoriaus gyvybę, sveikatą, sudavė smūgius ir pan.

19Tai, kad kasatorius savo žmoną rado nuogą su nuogu vyru (nukentėjusiuoju) jo namuose gali būti laikomi kasatorių įžeidžiančiais veiksmais, bet teismai pagrįstai konstatavo, kad žinant žmonos gyvenimo būdą, nėra pagrindo teigti, kad tai buvo netikėta ir labai įžeidė kasatorių. Nors toks kasatoriaus žmonos elgesys prieštarauja moralei ir dorovei, tačiau kasatorius jau anksčiau žinojo apie žmonos palaidą gyvenimo būdą, jos neištikimybę su nukentėjusiuoju, girtuokliavimą, todėl tai, kad jis užklupo savo žmoną ir nukentėjusįjį nuogus pastarojo namuose jam nebuvo itin netikėta. Be to, jei kalbėti apie itin įžeidžiančius kasatorių veiksmus, tai kasatorių pirmiausia įžeidė ne nukentėjusysis, kuris nuogas buvo savo namuose, o kasatoriaus žmona, kuri buvo nuoga svetimo vyro namuose. Tą nurodo ir kasatorius. Prašydamas jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį, jis nurodo, kad jo žmonos B. G., o ne nukentėjusiojo veiksmai jam sukėlė didelio susijaudinimo būseną, dėl kurios ir buvo padaryta nusikalstama veika. Tuo tarpu agresiją kasatorius panaudojo ne prieš žmoną, kuri sukėlė didelį susijaudinimą, o prieš buto šeimininką.

20Kalbant apie kasacinio skundo turinį, pažymėtinas dar vienas momentas. Savo apeliaciniame skunde J. G. neginčijo veikos kvalifikacijos, nekėlė problemų dėl to fakto, kad veika padaryta fiziologinio afekto būsenoje, o tik prašė švelninti paskirtą bausmę. Tuo tarpu BPK 367 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad kasacine tvarka galima apskusti įsiteisėjusį teismo nuosprendį tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Neprašė kvalifikuoti veiką pagal BK 130 straipsnį J. G. bei jo gynėjas ir nagrinėjant byla pirmosios instancijos teisme.

21Taigi kolegija daro išvadą, kad teismai pagrįstai padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

22Dėl J. G. paskirtos bausmės (BK 54 straipsnio 2 dalis)

23BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų, todėl apygardos instancijos teismas pagrįstai skyrė kasatoriui laisvės atėmimo bausmę.

24Pažymėtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

25Apygardos teismas kasatoriui paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, teismas, parinkdamas skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, nepakankamai atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, dėl ko netinkamai individualizavo bausmę. Nors byloje nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai galisi padaręs nusikalstamą veiką bei tai, kad, kaip pažymėta nuosprendyje, iš dalies nusikaltimą sąlygojo nukentėjusiojo rizikingas elgesys, nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skyrium imant nebuvo nustatyta, kad nusikaltimą padarė būdamas girtas, be to, teismas pažymėjo, kad skiriant bausmę atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį į kaltininko asmenybę ( kasatorius teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, jo gyvenimo būdas iki šio nusikaltimo padarymo iš esmės nesąlygojo jo padarymo, nusikaltimas nebuvo loginė ankstesnio jo gyvenimo ir elgesio pasekmė, o paprasčiausiai buvo sąlygotas nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo sąlygų ir aplinkybių), tačiau nepaisant tokių aplinkybių, charakterizuojančių asmenį, vis tik teismas skyrė bausmę, artimą sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija laiko, kad apygardos teismas nepakankamai atsižvelgė į jo paminėtas aplinkybes.

26Be to, teisėjų kolegija laiko, kad be tų aplinkybių, į kurias atsižvelgė apygardos teismas, šioje byloje būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, ypatingai charakterizuojančias padaryto nusikaltimo priežastis ir sąlygas, t. y. į tai, kad nusikaltimas nebuvo kasatoriaus iš anksto planuojamas, o įvyko dėl jo žmonos ilgalaikio amoralaus elgesio, girtavimo. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad priešingą teisei kasatoriaus reakciją sukėlė susijaudinimas, kilęs dėl pamatyto nemalonaus vaizdo, kad jo žmona yra jam neištikima, yra nuoga svetimo vyro namuose su nuogu vyru. Nors teismai nepripažino šios aplinkybės pakankamą konstatuoti fiziologinį afektą, tačiau teisėjų kolegija laiko, jog ta aplinkybė, kad nužudymas padarytas susijaudinus dėl amoralaus, jį įžeidžiančio jo žmonos ir nukentėjusiojo V. N. elgesio, pripažintina kasatoriaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokia išvada grindžiama BK 59 straipsnio 2 dalies nuostata, kad teismas turi teisę pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.

27BK 54 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad teismas skirdamas bausmę įvertina ir padaryto konkretaus nusikaltimo pavojingumą. Nužudymas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, tačiau atsižvelgus į aukščiau paminėtas padaryto nusikaltimo aplinkybes, darytina išvada, kad kasatoriaus padaryto nusikaltimo pavojingumas, palyginus su rūšiniu nužudymo pavojingumu, lemia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą ir į tai taip pat atsižvelgtina skiriant bausmę.

28Kasatorius prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę švelnesnę, negu numatyta įstatymo sankcijoje. Kolegija laiko, kad bausmės tikslams pasiekti pakanka švelninti bausmę BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išvardytas aplinkybes, laiko, kad bausmė švelnintina iki minimalios įstatymo sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos bausmės dydžio.

29BK 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 63 straipsnis nustato analogišką nuostatą, kad tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis BK 50 straipsnio nuostatomis. Taigi parinkdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, teismas nėra varžomas BVK nuostatų, kurios reglamentuoja jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-594/2005). 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, apžvalgos išvadose nurodyta, jog pataisos įstaigos rūšies parinkimą teismas turi motyvuoti nuosprendyje. Teisėjų kolegija laiko, kad atsižvelgus į nuteistojo asmenybę ir kitas aukščiau šioje nutartyje jau išvardytas aplinkybes, dėl kurių laisvės atėmimo bausmės dydis švelnintinas, bausmės tikslams pasiekti nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė atliktina atviroje kolonijoje. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad atlikdamas bausmę atviroje kolonijoje kasatorius nepraras ryšio su sūnumi, kuris yra nepilnametis, su kuriuo kartu gyveno, ir kuriuo rūpinosi.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

31Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutartį.

32Vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi pripažinti J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nužudymas padarytas susijaudinus dėl amoralaus, kaltininką įžeidžiančio jo žmonos ir nukentėjusiojo V. N. elgesio.

33Nuteistajam J. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki septynerių metų laisvės atėmimo. Bausmę atlikti atviroje kolonijoje.

34Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Priteista iš nuteistojo J. G. nukentėjusiajai D. A. 5352,30 Lt V. N.... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 7. J. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 28 d., apie 17 val., tikslesnis... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo teismą pakeisti Šiaulių apygardos... 9. Kasatorius skunde teigia, kad jo nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota... 10. Kasatorius nurodo, kad skirdamas bausmę teismas turėjo pritaikyti BK 54... 11. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad kasatoriaus kaltė... 12. Taip pat atsiliepime pažymima, kad kasatorius nepagrįstai prašo švelninti... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusioji D. A. nurodo, kad nuteistojo... 14. Nuteistojo J. G. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 15. Dėl J. G. padarytos veikos kvalifikavimo... 16. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus)... 17. Byloje nustatyta dalis pažymių, atitinkančių BK 130 straipsnyje numatytą... 18. Tačiau byloje nenustatytos visos sąlygos, būtinos padarytos veikos... 19. Tai, kad kasatorius savo žmoną rado nuogą su nuogu vyru (nukentėjusiuoju)... 20. Kalbant apie kasacinio skundo turinį, pažymėtinas dar vienas momentas. Savo... 21. Taigi kolegija daro išvadą, kad teismai pagrįstai padarytą veiką... 22. Dėl J. G. paskirtos bausmės (BK 54 straipsnio 2 dalis)... 23. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis... 24. Pažymėtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas taip pat... 25. Apygardos teismas kasatoriui paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo... 26. Be to, teisėjų kolegija laiko, kad be tų aplinkybių, į kurias atsižvelgė... 27. BK 54 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad teismas skirdamas bausmę įvertina ir... 28. Kasatorius prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę... 29. BK 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas,... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,... 31. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 32. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi pripažinti J. G. atsakomybę... 33. Nuteistajam J. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti... 34. Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...